VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
U2M3M3IPIS scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________________REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS________ _ 1982 m. balandžio 30 diena, penktadienis
EINA NUO 1960 METŲ
MOKSLEIVIAI, STUDENTAI! ATKAKLIAI MOKYKITĖS, SIEKITE ŽINIŲ, TOBULINKI TE DARBO ĮGŪDŽIUS! KARŠTAI MYLĖKITE TARYBINĘ TĖVY NĘ! BŪKITE AKTYVŪS KOVOTOJAI UŽ LENINO IDĖJAS, UŽ KOMUNIZMĄ! Iš TSKP CK šūkiu 1982 metu gegužės 1-ajai
Nr. 15 (1194)
Istorijos fakultete įvyko susitikimas su Radijo ir Televizijos komiteto dar buotojais.
Svečiai papasakojo apie rengiamas radijo ir tele vizijos laidas jaunimui. Susitikime studentai iš sakė savo nuomonę apie
INTERNACIONALINĖS DRAUGYSTĖS DIENOS
Vakare buvo demonst ruojamos skaidrės, supa žindinančios su šiuo kraš tu, pasakojančios apie jo praeiti ir dabartį. Nuo senų laikų azerbai džaniečiai garsėja savo padavimais, sakmėmis, liaudišku humoru. Vakare pamatėme keletą suvaidintų scenų pagal azerbaidžaniečių liaudies humorą. <
DVIDEŠIMT
PENKTOJI SAVAITĖ; PROLETARINIAM
pat iš Čekoslovakijos, Vo kietijos Demokratinės Res publikos, kurie mokosi mūsų šalies aukštosiose mokyklose. Internacionalinės drau gystės dienomis vyko stu dentų sukurtų mėgėjišką filmų konkursas „Žeme; nubudus, vyturiui pakvie tus". Studentai, dėstyto jai ir svečiai surengė po kalbi prie apvalaus stalo anie taikos problemas, TSRS vidaus ir užsienio politiką, jaunimo kovą už pažangių idėjų pergalę. Šiandien studentų mies telyje įvyko solidarumo mitingas, skirtas Proleta
numeryje: kokie MOŠŲ SEKRETORIAI?
XXX RUOŠIAMĖS DARBO VASARAI XXX
SMD KONFERENCIJOSE XXX
Kaina 2 kap.
SPORTAS
„Sis renginys — mano vakare būtų demonstruodebiutas", — vakarui pa- jamos skaidrės, o ir vaikisibaigus. pasakė Dalia. — nai vaidinti neatsisakė. Pirmiausia, rinkome me- Kiek galėjo, padėjo." džiagą apie respubliką. A. SlLALYTĖ Medicinos fakultete vy RTV laidas, skirtas jauni Paskui pasirūpinome, kad ko konferencija, skirta mui. A. SALNAITĖ TSRS įkūrimo 60-mečiuį. Komjaunuoliai A. Petrai XXX tis (GF), J. Rimkutė, I Jerulytė, D. Dedonytė, R. Azerbaidžano vakaras Struckaitė, B. Valužytė Praeitą savaitę Prekybos (MF) skaitė pranešimus vakaras, apie Tarybų Sąjungos įkū fakultete vyko Tarybų Azerbai rimo būtinumą ir sąly skirtas gas, nušvietė svarbiausius džanui. šalies gyvenimo momentus Jo pradžioje kultūros per šį laikotarpį, išnagri klubo pirmininkė Dalia UNIVERSITETO JAUNIEJI MOKSLININKAI nėjo Lietuvos TSR pasie Žuilpaitė pakvietė visus kimus tarybinių tautų šei pakeliauti po Azerbaidža IR SPECIALISTAI: DARBAI, PROBLEMOS, moje. ną.
XXX
Musų Universitete pra sidėjo tradicinės interna cionalinės draugystės die nos, skirtos Tarybų Sąjun gos 60-mečiui. J seniausią šalyje Alma Mater susirinko iš vis į Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų, taip pat Mask vos M. Lomonosovo, Bal tarusijos, Latvijos P. StučLos universitetų, Lenin grado elektrotechnikos bei meteorologijos institutų, studentai iš Gruzijos, Uk rainos ir kitų broliškų r’spublikų. Tarp svečių jaunimo pasiuntimai ’š Kubos, Suomijos, Graiki jos, Afrikos šalių, taip
ŠIAME
SOLIDARUMUI
SUMANYMAI
Praeita savaite ivvko Uni versiteto iaunuiu mokslinin ku ir specialistu tarvbos po sėdis. Jame buvo aptarti praėjusiu metu socialistinio lenktyniavimo' rezultatai, ap svarstyti nauji renginiai, išaiškinti geriausi iaunieii mokslininkai. Posėdvie dalvvavo ir fa kultetu JMS tarybų pirmi ninkai. XXX Balandžio 27 diena LTSR Mokslu Akademijos Istorijos
institute buvo surengta res publikinė IV iaunuiu istoriku mokslinė konferencija, skir ta TSRS 60-mečiui. Joje kar tu su jaunaisiais mokslinin kais iš kitu mokslo ir moky mo ištaigu dalyvavo ir mūsų Universiteto atstovai. įdomius pranešimus sekcijoje ..Socia lizmo ir komunizmo kūrimas Lietuvos TSR" perskaitė VU aspirantai R. Keliuotis. R. Pukinskaitė ir kiti.
tis, susipažino su institutu, miestu, lankėsi kultūros renginiuose. Tuo pat metu Talino politechnikos institute vy ko aukštųjų mokyklų laik raščių darbuotojų konfe rencija „Studentiškos spau dos vaidmuo, auklėjant, busimuosius specialistus' skirta TSRS įkūrimo 60mečiui. Konferencijos da-
dentiškos spaudos mingumo.
„T. S." tnf.
veiks
Tartu universiteto kom jaunimo komitetas ir Interklubas taip pat buvo surengę Internacionalinės draugystės dienas, kurio se dalyvavo mūsų Univer siteto aktyvistai, „Jauni mėlio" kapela, sportinin kai.
rinio solidarumo savaitei. Universiteto internacio nalinės draugystės klubo nariai svečius supažindins su Tarybų Lietuvos sosti nės istorinėmis ir revoliu cinėmis vietomis, nuves į Trakus, surengs liaudies muzikos ir šokių vakarus, diskotekas.
Balandžio 17—22 dieno mis Talino Politechnikos instituto surengtose inter nacionalinės draugystės
.....■'....... SlT'.'.
r
V
dienose dalyvavo ir mūsų Universiteto atstovai, Renginio dalyviai atnaujino aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sutar-
lyviai iš įvairių šalies Nuotraukose matome aukštųjų mokyklų nagri- koncertuojantį „Jaunimėnėjo bendras studentiš- lį" ir Tartu universiteto kos spaudos problemas, studentų mitingą, gyvai diskutavo dėl stu„T. S." inf.
sukėlė. Sekretoriai vieni kitų atsakymus pildė. Gal todėl šis klausimų at sakinėjimas virto tikru, komjaunuolišku pokalbiu. Baigiantis konkursui są mojaus varžybos įvyko. Sirgaliai mįsles vieni ki tiems minė, savo sekreto .. .Susirinko daug sve rių nuošaly nepaliko. čių; draugų, kolegų, bend O kai žiuri nugalėtojų raminčių, kuriems buvo pavardes paskelbė, istori smagu drauge. O juos su kai plakatą iškėlė: „Valio, rinko ir po sa-vo stogu Rūta!" Konkurso nugalė priglaudė Chemijos fakul tojais tapo Istorijos fakul tetas. Seimininkai pasi teto trečio kurso studente rūpino, kad visiems būtų1 Rūta Liutikaitė ir Jonas linksma, kad išsiskirstę' Ratkevičius. Jie gavo ke visi dar ilgai minėtų geru' lialapius i Prahos studentų žodžiu XVII Chemiko statybos būrį. dieną. Nors labai sunku — Mes norime, kad gru. visiems įtikti, tačiau steng pėms vadovautų žinantys tasi, nepagailėta laiko ir savo darbą sekretoriai, — jėgų. Išradingai išpuoštas kalbėjo Universiteto kom fakultetas; įvairūs šūkiai jaunimo organizacijos sek ir plakatai garbino Chemiretorius A. Kumža. —j ją ,r jos ištikimus tarnus, Ateityje dar kruopščia u I _________________ šeimininkus sveikino korengsime tokius konkur-! feg‘os'iš“Latvijos, Estijos, sus kad galėtume trūku- Į Maskvos. o šie neliko mus pastebėti, klaidas iš-1 sko[ingl, įrodė, kad chetaisyti. . I mik.ai moka sintetinti.. Konkursas pasibaigė, I juoką ir gerą nuotaikąNe vienas sekretorius, Jonas Ratkevičius (Preky įsijungė. Į teatro salę sir Tik I R. P. antrakur-■ laureatai išaiškinti. galiai rinkosi, laimėti kon gavęs klausimą susimąstė bos fakulteto keista kodėl nė vienas fa1 — lengvų klausimų nebu sis). kursą linkėjo ir ragino. Bandyčiau suprasti, kultetas į baigiamąjį turą I Balandžio mėnesį 12—17 Dabar reikėjo atsakyti j vo. komjaunuolioi neatsiuntė nė vieno pir-Į dienomis Leningrade vy„Tuoktis bažnvčioje jū bet kaip klausimus, iškylančius kas makursio. O juk pirmuo-lko IX festivalis „Folkloras nepateisinčiau. sų draugą privertė uošvė dieniniame darbe. Nusižengęs savo prin siuose kursuose, kai kolek-lir dabartis". Jame daiyvaTeisingam atsakymui rasti Ji ir vestuvių išlaidas ap neužteko vien Jstatų mo moka. Kaipgi jūs pasielg cipams žmogus negali būti tyvas pradeda „cementuo-1 vo ir Universiteto etno — Jono. tis", ypač reikalingas ge-1 grafinis ansamblis. kėjimo, reikėjo ir sekre tumėte tokioje situacijo komjaunuoliu, ras sekretorius. I Kiekvieną vakarą kontoriaus darbo paslaptis ži je? Kaip jūs įvertintumė atsakymas. Icertai Mažojoje salėje. Daug buvo panašių klau noti. Sis etapas ir buvo te draugo elgesį?" — i šį Janina PRANKAITĖ I Juose dalyvavo ansambklausimą atsakymo ieško simų. Ne vienas jų ginčus lemiamas. __________.Įliai iš Estijos, Latvijos,. I Maskvos, Karelijos. Kiekriausi prozininkai, kurie da-1 vienas ansamblis parodė moksleiviška pasauli dabar la. vra reikiamos poetinės kultū I tai, ką sugebėjo paruošti. daugumai autorių sve lvvavo šiame konkurse. biau laisvesni, turintvs tam ros. Ju kūrvba labiau kcmpli-1 Rytais vyko konferencijos, tikra gyvenimiška patirti. Tie timas skubotumas, temų ribo sa. iaunuiu kūrvboie dai jau tumas. Jei V. Daškevičiaus. kuotesnė. įvairesnė, sudėtim I kurjOSe ansamblių vadovai Kitiems autoriams I pasakojo apįe tai, kaip jų iau pirmame šiais metais vakare kalbėie literatūros čiamas atitrūkimas nuo gyve A. Katkevičiaus poezija la gesnė. i lopini ”a reikėtų atsisakyti banaliu is-1 ansamb|įaį dirba, renka Universiteto literatu būrelio kritikai P. Bražėnas, E. Bu- nimo, kalbos mokyklos stoka. biau atsiremia susirinkime būrelio vadovė kelienė. V. Dauiotvtė. S. Tačiau apie tokius litera matą, tai R. Minikauskaitės EniTmesrTmipti^h^-aėą, patraukia i ša dėstvtoia E. Bukelienė pasa Žukas bei poetas M. Mar tus kaip J. Kelerą. V. Daške bei M. Cernaivtės kūrvba la vo Eretas naujus narius^ kė, kad i Universitetą atėio tinaitis pabrėžė, kad siu metu vičių. R. Minikauskaite. A. biau gyvenimiška, evva. ne linio kalbine puse. Konkurso laureatais tapo I Saule DAUNYTL nauja stipri ir idomi literatu Pirmakursiu kūrvba — tai Ivonciu iau galima kalbėti bijanti net vaikiško papras poetai M. Cerna- I karta. Kad ši karta tikrai naujas etapas Universiteto li kaip apie tvirtai apsisprendu tumo. Nudžiugino V. Skučai iaunieii kurie ivtė. V. Daškevičius, D. Du-1 Balandžio 20 dieną Fistipri. įrodė neseniai pasibai teratu kūrybiniu turinčias tė savo eilėraščiais. konkursu sias, norinčias ir pasižvmi gvvu. tikru pojū bickaitė. — J. Keleras. R Įlologijos fakultete įvyko gęs Universiteto literatu kū istorijoje. Julius Keleras. Val ka pasakvti asmenybes. rybos konkurso, skirto TSRS das Daškevičius. Rita MiniKaip ir kiekvienais metais čiu. netikėtu mastvmu. Dau Minikauskaite. V. Skučaitė, ISMD konferencija. j kon atvyko svečiai 60-mečiui rezultatai. Net kauskaitė, Margarita Cernaiv- Universiteto poetai konkursui giau buvo tikėtasi iš D Du- prozininkai A Ivoncius beilferenc|j h RVC»., Tariu u„, versite. penki Pirmakursiai tapo kon- tė, Alvydas Ivoncius — ori pateikė nemaža pluošta kū bickaitės. A. Ivoncius. D. Pranckevikuria tikrai galima kurso laureatais (iš aš- ginaliai mastantys, savaran rybos, Marius RINGAUDAS I tų. taip pat atstovai iš Viltuoniu). Kūrybos aptarimo kiški literatai. iau palike džiaugtis. Pateikti eilėraščiai čiūtė — tai bene oatvs stip ________ ______ I niaus valstybinio pedagoI ginio instituto ir kitų dinti sąlyginius refleksus, I aukštųjų mokyklų. DarJolanta Valockaitė: Žurna vienuoliai, grakščios šokėjos I bas vyko sekcijomis. Vilistai dalį studijų praleidžia buvo tikrai nepakartojami. Už Įsi pranešimai buvo atidžiai toliau nuo mūsų, psichologų, gali pasigirti I ______ išklausyti, o pranešėjams ..___________ , Jų studijų židinys — Pilies Tokias mintis apie pirma- žurnalistai nenuskriaustų psi ilgai ieškojo ryšio tarp žurna tai žurnalistai skersgatvis, lodėl nenuostabu, kuršių psichologų ir zurnalis- chologų, juk pastarųjų pusėje listo specialybės ir nuplyšusių šauniais savo sirgaliais kurie I studentai pateikdavo TUOS . ko- pasirodė geri liaudies dainų I dominančius klausimus. kad kaip tik juos ir pasi- tų LIK-ą pareiškė, abiejų ko mažiau vyriškos jėgos, atėjo batų. Ir viena, ir kita kvietėme j savo organizuotą mandų atstovės, (domu tai, pasižiūrėti Psichologijos ka manda galėjo išbandyti savo žinovai. nubrėžė psichologų komanda. , Konferencija , , . LIK-ą. kad šios dvi Istorijos fakul tedros vedėjas doc. J. Lapė kūrybinius sugebėjimus, Su ir Nors laimėjo, bet abiems koman-l darbo gaires ateičiai, Plū vienai ir kilai A. kurti himnai Jolanta Sakalauskaitė: Jei teto specialybės savo drau ir psichologų kuratorius doms įteikti prizai tvirtino, | Sieme naujus ...... -----planus, kukomandai liudijo, kad abiepsichologai kviečia, neatsi gystę pradėjo kova. Numesfj Suslavičius. padės Nelengva žurnalistams bu jose yra gabių, o gal ir pers kad ne tai svarbiausia. Buvo Iriuos jgyvendinti sakysi. Reikia turėti draugų. pirštinė ant žurnalistų koman Kas link kuo pasidžiaugti, dėl ko pa-1 naujai užsimezgusi studenjog šiuos vo atsakyti j psichologų klau pektyvių poetų. Mes vaikinų turime šiek tiek dos stalo reiškė, tai pirmenybę sitarti ir pasiginčyti — tai iri tų draugystė, daugiau už psichologes, todėl psichologai kviečia kovon. simus, o jiems — j žurnalis programos, Nlįolė PŪTYTĖ pačią psichologų tenka atiduoti psichologams. yra psichologų bei žurnalistų Į stengsimės pasidalinti. O svar Kovos tikslumui nustatyti bu tų. Jau biausia — mūsų visų va vo sudaryta žiuri, susirinkęs emblemą žurnalistams nebuvo Jų Platonas, Demokritas, šuo, draugystės pradžia. Alma MOSTEIKAITf I _ .... , gausus būrys sirgalių. O kad lengva atspėti, o psichologai kuriam buvo bandoma sužakaro nuotaika. Į Baigėsi konkursas „Uz I pavyzdingą buitį bendra[bučiuose". I vietą laimėjo PF bendrabučio Nr. 10 III mai padeda geriau pažinti pirmakursiai matematikai, sario mėnesį: susirinki RUOŠIAMĖS DARBO korpusas (pirmininkas G. draugus. Ir štai, traukiniu nusprendę savo vasara mai, pokalbiai, disputaiVASARAI Jegelevičius), II vietą — Visi gerai žinome, kad išvykome į miestą didvyrį praleisti statybos būryje TF bendrabučio Nr. 10 : nesuartina Brestą. Alytuje. Darbas prasidės niekas taip „Soliaris-82" — tai ne tik vasarą, bet būrys savo žmonių, korpusas (pirmininkas R kaip kelionės. Atvažiavome ankstų ry I Rainys), III vietą — PEF ateiviai iš kosmoso. Tai gyvenimą pradėjo dar va Bendri įspūdžiai, sunku tą ir patraukėme į Bresto bendrabučio Nr. 10 U tvirtovę, kurios didvyriš korpusas (pirmininkas A. kas gynimas lig šiol ap Zakalskis). gaubtas legendomis. Eks O toliau bendrabučtai kursijoje apžiūrėjome me tokia tva'ka. morialinį kompleksą Bres rios buvo pripažintos ge rikiuojasi MaF (Nr. 6), IF (Nr. P. U to tvirtovė — didvyrė". riausiomis Universitete. bendras (N; Gidas mus supažindino su Kaip pažymėjo SSB paren | korpusas) mūšių vietomis, skulptū giamojo štabo komisaras 16), bendras (Nr. 17), MF romis, skirtomis Bresto K. Daukšvs, bendras kon (Nr. 5), FF (Nr. 13). (Nr. 4), EKFF (Nr. 11, Ui gynėjams. kurso lygis šiais metais 'Nr. 15), Žuvusius didvyrius pa buvo aukštesnis nei pra korpusas), FilF EKFF (Nr. H. JI korrugerbėme tylos minute, pa ėjusiais, įvairesnė buvo dėjome gėlių prie amžino agitbrigadų programa. Ge sas), IF (Nr. 12, I kor.ru. bendras (Nr. 1M, pasiruošė I sios ugnies. rai konkursui (Nr. 11,1 korpusas) „Integra1 Daina KAŠKAUSKAITE SSB „Tauras", SSB „Soliaris-82" narė las", „Fortūna", „Žilinai" I A. ŽERLAUSKAS Kitoms agitmeninėms bri • . , . . . Didžiojoje Auloje įvy gadoms trūko originalu-į r-,-.-- • • I Didzioįoie Auloie įvyk . ... ,. . . ko Universiteto SSB agit- nio, programos — tie pa-|v.,. . . ■ .___ „ I XVI lietuviškosios rliv ■' meninių brigadų- konkur tvs motyvai, temos kaip iri. anksčiau. los įkūrimo 40-moco sas. Jamedalyvavo 1-i Tikėsimės, kad tie būria. ne,lmas:. Jam« agitmeninių brigadų. reabilituosis statybos aikš- su sve<^ “ ?ldžl0'° Tf?' (MF), „Tau„Fortūna" |e|ęse I vynes karo veteranų. „Integralas" ras" (PEF), Akademinė grupė — mažiausias kolektyvas. Bet nuo jos priklauso, kokias studentiško gyvenimo aki mirkas išsinešime iš Uni versiteto, kaip prisiminsi me studijų draugus. Kad mažasis kolektyvas būtų geru kolektyvu, neužten ka vien gero kuratoriaus, reikalingas geras sekreto rius. Pirmą kartą Universitete buvo surengtas grupių sekretorių konkursas. Vy ko jis dviem turais. Pir masis — fakultetuose. Var žėsi visų akademinių grupių komjaunimo orga nizacijų sekretoriai. Ge riausieji susirinko i bai giamąjį turą, kuri rengė Universiteto komjaunimo organizacijos komitetas. Universiteto turas vyko 2 etapais. Iš pradžių sek retoriai raštu atsakė i 21 klausimą. Sumuojant šio etapo rezultatus išaiškėjo kaip sekretoriai žino kom jaunimo, Universiteto is toriją, VLKJS Įstatus, SSB organizavimo principus. Visi teisingai atsakė j klausimus iš Įstatų, daugu ma gerai žinojo SSB veik lą. Daug silpniau žinota apie pačią Universiteto komjaunimo organizaciją, kai kurie sekretoriai net nežinojo, kiek fakultetų Universitete... Na, o į antrąjį konkurso etapą ne tik sekretoriai
Kokie mūsų sekretoriai?
Jaunieji džiugina
B I Č I U L Y S T E
(MaF), Štai šios agitbriga-
B, MATAITIS ’
„T. S." inf.
SMD konferencijose Talino E. Vildės pedagogi nio Instituto ir Vilniaus uni versiteto bibliotekininkystės Ir mokslinės informaelios spe cialybės studentus bei dėsty tojus seniai sieja draugystė. Kasmet keičiamasi studentu mokslinės drauguos dele gacijomis. Šių metu balandžio 14—15 dienomis Taline vy kusioje konferencijole daly vavo keturi Universiteto antro-ketvirto kursu studentai ir dėstytojai doc. S. Mataitytė ir doc. 2. Zaveckienė. E. Vildės pedagoginis ins titutas — palyginti jauna Es tuos aukštoji mokykla, tačiau SMD tradicijos kruopščiai puoselėjamos. Šiųmetinė estų konferencija — 25-oji, jubi liejinė, todėl ii vyko itin iškilmingai. SMD konferencija E. Vildės pedagoginiame ins titute tęsiasi dvi-tris dienas. Pirmąją dieną visu fakultetų studentai, SMD nariai, susi renka instituto Didžiuosiuo se rūmuose, kur vyksta iškil mingas konferencijos atidarymas. Dalyvius sveikina dėstytojai, SMD veteranai, svečiai. Kitą dieną konferen cijos dalyviai pasklinda po visą Taliną, nes darbas teSiamas sekcijose. Bibliotekininkai islkūre pačlame senamlestyle. Čia islkūrusios auditorijos, bibliote kininkystės ir mokslinės in formacijos katedra su nedide-
le bibliotekėle dėstytojams pagalbinės patalpos. Studentų, blbiotekinlnkų yra apie 120, čia mokomasi keturis metus. 25-ajai SMD konferencllal Es. tijos bibliotekininkai parengė 23 pranešimus. Dirbo dvi sekcijos: Knygos istorijos bibliografijos sekcila, kurio je Aruvo perskaityta 10 Prane. Šimu ir blblloteklnlnkystėsinformatlkos sekcila, kurioje perskaityta 13 pranešimu. Pra nešimus skaitė III—IV kur so studentai ir keturios penk takursės Iš neakivaizdinio skyriaus. Pasldomėlome. ko dėl SMD darbe nedalyvauja I—II kurso studentai. Paaiš kėjo, kad viena svarbiausių priežasčių ta, kad pirmakur siams ir antrakursiams kursislnis darbas nėra privalo mas. Informatikos-bibliotekininkystės sekcijoje mūsų Uni versiteto atstovai perskaitė du pranešimus. Jie kalbėjo apie C. E. Keterio klasifikaci jos sistema (IV k. stud. R. Markevičiūtė, darbo moksli nis vadovas doc. A. Miežinie nėj ir apie LTSR valstybinės Respublikinės bibliotekos retų ir ypatingai vertingų spaudi niu skyriaus fondą (IV k. stud. R. Bubėnaltė, vadovas doc. V. Stonienė). Kiti du mū sų atstovu pranešimai buvo perskaityti knygos istorijos — bibliografijos sekcijoje. Tai II k. stud. V. Matulytės pranešimas apie lietuviškas runas (moksl. vadovas v. d. D. Kaunas) ir II k. stud. S.
PASAULIO GAMTOSAUGOS PROBLEMA Gamtosaugos problema — tai plati ekologinė, juridinė, socialinė ir ekonominė prob lema. Todėl ji turi daugybe tyrimo aspektu ir vra įvai rių mokslu nagrinėjimo objektas. Pastaruoju metu gamtosaugos klausimai vis dažniau randa atgarsi ivairiuose slumpoziumuose ir pa sitarimuose, kaip ypatingą svarbą turinti problema, gam tosauga buvo gana nlačlai svarstoma ir TSKP XXVI su važiavime. Tiesiog sunku Įsivaizduoti, kolei milžinišką šuoli plrmvn padarė žmonija per kelis pas kutiniojo šimtmečio dešimt mečius. Mokslo ir technikos revoliucijos itakole plačiai Išsiplėtė žmogaus galimybės, panaudojant eamtos resur sus. Kartu su tuo išaušo pramoninės Gamybos kenksmlngo poveikio pavojaus gam. tai, pačiam žmogui. Šiuolai kinio progreso epochoje su panti aplinka žmogaus poveikvle ima vvstvtis pagal ypa tingus, dar nepažintus ir ne ištirtus dėsningumus. XX a. antroje pusėle pa sauliui iškilo nemaža proble mų, kurios atspindi pažeista
pusiausvyrą tarp gamtos Ir visuomenės. Joms priskiria mos ekologinė, energetinė, žaliavų, demografinė ir mais to produktu problemos. Siu problemų analizė rodo, iog žmogus priėjo ribine savo perdirbamosios veiklos pako pa. Galima sakyti, kad dabar jau baigėsi ilgus šimtme čius trukusi epocha, kai ga myba buvo plečiama vis plačiau ir giliau panaudojant gamtos resursų potencialą, Ateina epocha, kai reikia itllpti i tam tikras Gamtos resursu potencialo ribas ir didinti Gamybos mastus pereinant prie vis tobulesnio gamybos nroceso, t. v. prie oamvbos be atlieku, komplekstnio žaliavų panaudot lmo. prie pakartotino esamų atliekų panaudot lmo gamvbole ir t. ». Biosfera funkcionuota pagal ši principą: kiekviena nauja forma vra konstruojama kitu formų destrukcijos pagrindu Gamta savo nematomu „darbu" neutrallzuota Įvairias neį oiamas žmogaus veiktos pasėkmės. Tačiau ši gamtos savybė ribota, kiekvienas supančios aplinkos elemen tas turi savo „talpumo ribas".
OTOKONKURSAS IiiIiIIIIIiillIKlilIilIllIlll
Budinaltės pranešimas apie pirmuosius lietuviškus kalen dorius (moksl. vadovas doc. S. Matulaitytė). Estų konferencija nuo mū siškių skiriasi dar ir tuo, kad Ii neišaiškina nugalėtojų. Ši to ir nebuvo siekiama. Kiek vienam, skaičiusiam praneši mą, buvo Įteikiama kukli at minimo dovanėlė. Estai — svetingi šeiminin kai. Per išvyka iautėme nuo latini rūpesti ir globą. Vi siems konferencijos svečiams buvo parodytos Talino Įdo mybės. Džiugu tai, kad Es tijoje suradome daugybe bendraminčių ir nuoširdžiu. gerų draugu. Atsisveikindami neabeioj ome, kad mūsų išvyka dar labiau sustiprins ilgalaikius dviejų respublikų iaunulil bibliotekininkų ryšius. Regina MARKEVIČICTE IV k. studentė Siemet bibliotekininkystės specialybės studentai dirbo net vienuolikoje šekeliu, kuriose buvo perskaityta 117 pranešimu. Konferencijoje taip pat dalyvavo 32 svečiai iš kitu respublikų aukštui u mokyklų: Minsko kultūros instituto ir Talino E. Vildės pedagoginio instituto. Trylika svečiu perskaitė savo prane šimus. Pas bibliotekininkus svečiavosi ir specialistai iš įvairiu Vilniaus bibliotekų, ištaigu ir organizacijų: LTSR Knygų rūmu metodinio skv-
Esant per dideliems krūviams, pažeidžiama natūrali gamtiniu sistemų pusiausvyra. Visais laikais, visuose kon tinentuose žmogus turėlo tai kytis su šios pusiausvyros sąlygomis. Ten, kur perdir bamoji veikla viršydavo gamtiniu sistemų pakeliamą krūvi, aplinka degraduodavo — ištuštėdavo kažkada der lingos žemės, išnykdavo klestėluslos valstybės. Šiandieną visuomeninė ga myba vėl priartėto prie eko loginiu sistemų pusiausvyros ribų. Tačiau niekada anks čiau ši problema nebuvo Įga vusi pasaulinio masto, ir su sidariusi padėtis dabar verčia aktyviai Integruoti žmoni los jėgas kovai su Iškilusia grėsme. Norėtųsi patelkti keletą konkrečiu faktu, patvirtinan čiu šios problemos aktualu mą ir kartu liudijančia apie tai, iog reikalingos neatidė liotinos pastangos. siekiant užkirsti kelia artėjančiai ka tastrofai. šiuo metu pasirodo vis dau giau nerimastingu pranešimu apie pokyčius planetos klima te. Pasižiūrėkime, nuo ko gi priklauso Žemės klimato ateitis. Čia galima Išskirti keturis pagrindinius procesus: 1. Vandenyno užteršimas nafta.
rlaus vedėta G. Gustaitlenė, Partijos lstori los instituto prie LKP CK darbuoto! a V. Kublckaltė, Vilniaus kultūra* mokyklos dėstytoja N. Sadulkienė ir kiti. Kiekvienoje sekcllole pra nešimus vertino iš anksto sudarytos komisijos, patvlrtltintos fakulteto dekano. Ko misijų sprendimu SMD XXXIV konferenci|os laurea. tais tapo 50 studentų; iš |ų 33 — bibliotekininkystės spe cialybės studentai. Aktyviau siai SMD veikloje relškėsi IV kurso studentai, kurie perskaitė daugiausia pranešlmų. po lu seka II ir III kursu studentai. studentu Respublikinės moksliniu darbu vertinimo komisil a susumavo Ir paskelbė 1982 m. bibliotekininkys tės darbu rezultatus. Medaliui nutarta pristatyti V k. stud. A. Dindatės darba, diplo mais apdovanoti E. Baniony tės, D. Kardzytės, D. Sliekvtės ir A. Urbonavičiūtės dar bus. Paskatinamosios premi jos skirtos II kurso studen tams G. Radzencevaltei, R. Apanavičlenei, G. Drukteniui, V k. studentei R. Blinoval Ir IV k. studentei A. Jonaitytei. Penkiolika studentų už ge rus darbus pažymėti bibliote kų, organizacijų ir bibliote kininkystės bei mokslinės in formacijos katedrų dovanė lėmis — knygomis. Be to, aštuoni studentai savo darbus skaitys SMD konferencijose Taline ir Minske. V. APUKAITĖ Bibliotekininkystės spec. IV k. studentė
3KUBUS PRIE DARBO
Paklauskime kokį studentą apie darbinį auklėjimą jo kurse ar grupėje, ir jis, ko gero, neišsivers nepaminė,ęs kasmetinių šeštadieninių talkų. Iš tiesų turime gerą tradiciją kiekvieną pavasarį apsitvarkyti savo fakultete, savo bendrabučiuose, kur didelis kolektyvas, ten d'delis ir darbo mastas. — Mūsų fakultetas vienas didžiausių Universitete. Daug specialybių, kursų. Talkinin kaujame net keliuose ob jektuose, — pasakoja EKFF prodekanas doc. V. Tamošiū nas. — Čia ir mokymo patal pos, Valakampių žaliasis ma syvas, 600 vietų studentų val gykla, du bendrabučiai. Butų valldyba Nr. 1. Taigi darbo per akis.. . Tokiame plačiame talkos sukūryje ne taip paprasta rasti vieningą vertinimo krite rijų. Darbas, kaip žinia, la bai įvairus. Viena grupė dau giau numazgojo langų, kita — daugiau sugrėbė ir sukrovė šiukšlių, trečia — daugiau su plovė indų. . . Bet ir tarp gerų yra geriausiųjų. Tokių, kaip Ekonominės kibernetikos spe cialybės I kurso II grupės studentai dirbę fakulteto pa talpose. — Malonu, kai į kabinetą užsuka pasitarti dėl talkos, ne tik grupių kuratoriai, bet ir seniūnai, sekretoriai, dar binio auklėjimo vadovai, — tęsia prodekanas. .. .Be dešimties minučių de vynios. Prie Gamybinės butų ūkio valdybos 1-osios butų Kai kurie specialistai teigia, fondo eksploatavimo tarnybos jog bendras nafta užterštas būreliais pradeda rinktis eko plotas sudaro apie 1/5 viso nominės informacijos mecha vandenyno ploto. Tokio dy nizuoto apdorojimo organidžio užteršimas gali iššaukti žavimo specialybės frečia•r kuršiai ir ketvirtakursiai. Štai esminius pokyčius duju drėgmės apykaitoje tarp at- grupių kuratoriai jau baigia mosferos ir hidrosferos, be tvarkyti atvykusiųjų sąrašus, to, jo poveikyje žemėle Ze- valdybos darbuotojos nurodo mės oro temperatūra. darbo vietas. Nors būsimieji inžinierių2. šiluminis užterštumas. Deginant kurą, šiuolaikinė ekonomistų III kurso I gru pramonė išlaisvina per me pėje tik penki vaikinai, ta tus apie 34xl015 kalorijų ši pčiau kuratorius doc. A. Kiselumos. kuri išplinta erdvėle, jlis ir komjaunimo sekretorė keisdama temperatūrini ap R. Kaminskaitė nenusimena. Vaikinai juokauja, merginų linkos režimą ir jo|e vykstan su čių procesu dinamika. Pagal krepšeliuose ieškodami tarybinio klimatologo M. Bu muštinių, spragsi čia pat, po dyko paskaičiavimus. jei ranka, turimais fotoaparatais. energijos gamyba augs kiek Ne vienas mostas grėbliu, ne vienais metais po 6%, tai vienas kastuvo kylys bus už XXI amžiaus vldurvle prasi fiksuotas fotojuostoje. — Grupė labai šauni. J tal dės vidutinės temperatūros ką išeiname treti metai. Ta pakilimas. čiau dirbti kas kartą tenka 3. Greitai augantis atmos skirtingą darbą. Užpernai — feros užteršimas dulkėmis. fakultete, pernai — Valakam Manoma, jog šiuo metu at pių želdyne. Bet visada bū mosferoje vra apie 20 mln. tinai visu būriu, taip, kaio tonu dulkiu daleliu. Jeieu šįryt. .. Tik kad darbą galėtu atmosferos užterštumas ir me laiku pradėti... Tai doc toliau augs tokiais tempais A. Kiselio žodžiai. Taip, kaž tai apie 2000 metus šis pro kas nepasirūpino įrankių pri cesas gali išaugti iki tokių statymu, ir darbas pavėlavo mastu, kad prasidės tempera geru pusvalandžiu... tūros pažemėjimas. Bokšto gatvės rajonas. Se 4. Anglies dvideginio susi-1 nų, apgriuvusių akmens sienų papėdėje nusidriekęs kal Nukelta i 4 psl. votas, išrausinėtas, šiukšlinas
plotas, Matau iš akių — nusimlnė merginos, įtartinai nužvelgė šiukšlių kibirą benešančią moteriškę, tik kažkur! valiūkiškai pasišovė: „Gal ir sulyginsime nuokalnę, mergaitės, ką jau čial .Žinoma, išmaltą pašlaitę sulygins trak torius, o joms reikia su grėbti sausą žolę, šiukšles, čerpių šukes, brūzgynų kuokštus į krūvas. Skubus prie darbo šis stu dentiškas kolektyva<s. Tik grė bia grėbia dar pernykščių la pų šūsnis merginos, paspjaudę delnus, vaikinai čiumpa kastuvus, o kuratorius jau ieško degtukų krūvoms pa degti. Skaistė Matijošiūtė su plūkusi energingai švytuoja grėbliu. Ji mėgsta ir dainą. Balandžio 9-ąją keturių Saulė tekio alėjos fakultetų patrioti nės dainos konkurse apdovanota skatinamuoju prizu. Matyt, gražiai dainuota buvo... Ir daugiau aktyvių visuomenininkų yra šioje grupėje Štai puikių sportininkių ple jada: lauko tenisininkė Sigita Navakaitė, orientacininkė DaGerinskaitė, rankininkė Kaminskaitė, anksčiau žaidusi už „Mokslą" (I)... Cakteli į akmenį grėblio dantys. Ach, kaip jie trukdo, ko gero, ir šio cementuoto luito nepajudinsi iš vietos, o ką bekalbėti apie afridenimą prie krūvos. Iš tikrųjų nedėkingas paviršius. Alma Girdžiūfė ir Jūratė Žurauskaitė stengiasi ypač kruopš čiai nugrėbti savo plotą. Ba kita ko, merginos šiais metais iš Rygos P. Sfučkos universiteto SMD konferenci jos į Vilnių parsivežė garbės raštus. Pro nuogas medžių šakas matau grupės vaikinus, papė dėje baigiančius krauti sunk vežimiu sugrėbtas krūvas. Ne būtų jie būsimieji inžinieriai, jei šitaip darniai nesureguliuotų darbo, Anot jų, „kad vienas kitam ant galvų nemėfyfų, vaikinai taip atsistoja, taip suderina kastuvų mostus, kad didelė plati krū va bematant tirpsta". A. Ja linskas — ne tik geriausias grupės studentas, Lenino sti pendininkas, dar net aktyvus savos agifmeninės brigados narys. Meno saviveikla ža visi ir Aleksandras Babčionokas. Sunku visus išvardinti. Gal ir nereikia. Juk jei grupėje yra studentų, j kuriuos gali me ir turime lygiuotis, ma nau, per trejetą metų jau baigia formuotis 26 indivi dualybių kolektyvas viename „mes . . ...Pamažu gęsta laužas. Greit skirsimas poilsio. Ma lonaus, juk padirbėjai iš pe ties, juk tavo rūbai prisigė rė laukinio vėjo ir smilkstan čio laužo dūmų.. . Neringa
MARTINKUTĖ
FF IV kurso studento A Gudelio nuotraukos „Pertrauka" „Pratybose“
JUDĖJIMASGYVENIMAS IR SVEIKATA „Negailu, pamatau aikš tele, sportuojančius ir ne išlaikau"... — nugirsto po kalbio nuotrupos.
Apie sportą, kaip dideli pomėgi ir kasdienini reiš kinį kalbamės su TSRS nusipelniusiu treneriu, LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuo toj, Fizinio auklėllmo ka tedros vedėju V. Bimba. „NEĮDOMAUS NEPAMĖGSI" Siaura asmenybė bus ir aukštąjį mokslą baigės žmo gus, jeigu nesidomės sportu. O kaip kolektyvas supras to ki, nesugebanti, neturinti no ro sportuoti, pakeliauti? Kaip jis įsijungs diskusllon apie vakarykščias rungtynes? .. Paprasčiausiai, stovės nuoša ly. Bet kad sportas kuo dau giau patrauktu žmonių, lis turi būti įdomus ir uždegan tis. Dažnai tenka Išgirsti klai dinga nuomone, kad tai vien Fizinio auklėjimo katedros reikalas. Žinoma, čia ii dau giausia turi padaryti, priėmu si plana vykdant TSKP CK ir
TSRS Ministru Tarybos 1981 m. nutarimą „Dėl tolesnio kū no kultūros ir sporto masišku mo plėtoilmo". Kad tai ne atrodytu kažkoks išgalvoji mas, reikia sąmoningai su prasti sporto svarba. Niekas nesiekia, kad kiekvienas tu rėtu „kultūrlsto muskulus", kalbama apie eilinio studento gyvenimo būdą. Tačiau daž nai Ir iš dėstytoju galima iš girsti, kad „žaidimas su ka muoliu — tuščias laiko gaiši nimas". .. Bet kiekvienas vle nodas darbas žmogų vargina (o tiek prasėdlma prie kny gų). Saikingai sportuojantis bus sveikesnis, darbingesnls Iš apklausos sužinota, kad fizinis auklėjimas Unlversite te studentu akimis klek nuo bodokas. Tad Universiteto plane, vykdant nutarimą, daug dėmesio skiriama įvai resnėms užsiėmimu, tenglnlų, PDG komplekso vvkdvmo formoms. Atsižvelgiant i studentu pageidavimus, jau pradedama ivestl specializaci ja. Eiliniu fizkultūros užsi ėmimu metu kiekvienas dau laiko galės skirti artt-
PASAULIO GAMTOSAUGOS PROBLEMA Atkelta Iš 3 psl.
kaupimas atmosferoje. Slo proceso vvstvmasls stiprina atmosferos temperatū ros didėjimo tendenciją. Šių procesų prieštaringumas lyg ir turėtu raminti. Tačiau nereikia pamiršti bendros pasekmės — tai aplinkos pu siausvyros pažeidimo. Gamti nės sistemos yra inertiškos, ir žalingu faktorių poveikis gali pasireikšti tik po dau gelio metu. Be to, sistema , Biosfera — Žmogus, turbūt, vra pati sudėtingiausia slste ma mūsų planetoje, ir los vystymąsi numatyti be galo sunku. O mes žinome, jog kai kurioms padarytoms klai doms ištaisyti vėliau tenka eikvoti milžiniškas lėšas ir jė gas. Pagal šiuolaikinio mokslo duomenis, maždaug prieš 50 milijonų metų susiformavo toks deguonies ir anglies dvideginio balansas, kuris užtikrino optimalu šių ele mentu santyki gyvybės vysty muisi. Šiandien mūsų pačiu veiksmais ši pusiausvyra gali
būti suardyta. Šiuo metu kiekvienais metais vra sudeginama apie 16 mlrd. tonu laisvo deguonies, ko paseko j e i atmosfera išmetama apie 21—24 mlrd. tonu anglies dvideginio. Kol kas prie taisai neužregistruoja deguo nies procentinės sudėties pa kitimų. bet anglies dvideginio augimas XXI a. pradžioje gali iššaukti negrįžtamus pa kitimus biosferoje. Koki poveiki turi aplinkos užteršimas Ir fizinis naikinimas gyvu I u formų įvairovei? Nors žmonija naikino lauki nius gyvūnus per visa savo egzistavimo istorila. bet nie kada anksčiau gyvūnu Išny kimo procesas nepasiekė to kiu tempu, kaip mūsų dieno mis. Per nepilnus 2 tūkstančlus metu Žemėje visiškal išnyko 106 žinduoliu formos, Bet jeigu pirmosios 33 žinduollu formos išnyko nėr 1800 metų, kitos 33 formos — per 100 metu, tai paskutinės 40 formų išnyko per puse amžiaus. Šiandien dėl aplin kos užteršimo ir fizinio gy vūnu išnykimo pavojus gresia
mesnel, labiau namėgtai spor to šakai. Ir bėgimas sali būti įdomesnis su tikslu: kažką atrasti, pamąstyti, kaip grel člau. Todėl lau dabar užsi ėmimu metu pravedamos orientacinės varžybos. ATRASKIM „NEARTUS DIRVONUS"
Vidurlnes mokyklas baigu siems be atskyriu, be didės nių sporto pasiekimu kelias neuždaras. Pradedantiesiems artimesnė specializacija, o vėliau, Įvaldžius technika, Ir šekeli inė veikla. Kad labiau jsilungtu i sporto gyvenimą, tarp pirmo kurso studentu pravedamos Įvairios varžy bos. Nors aukštiems rezulta tams didelės įtakos turi vai kystė, bet su gerais iizinlals duomenimis, valia ir nuo pir mo kurso pradėjus, galima pasiekti net miesto varžybų lygi. Sportuoja dėstytojai, su tinkame ir pagyvenusiu žmo nių. Bet ar tai dėl olimpiadų, pasiekimu, ąpdovanollmu?. . Nemažiau svarbi sveikata, fizinis tobulinimasis. Daug kas klaidingai supranta mankštą: būtinai „surikiuoti", būtinai kas nors „komanduo ja". Dideli čia dar „nearti dirvonai". Ir blogai, kad nė ra tradiciiu nuo šeimų. Gali ma būtu rytais atidaryti sa les, bet ar verta, kai tuščios aikštelės... Kad ne visi pa kankamai supranta sporto svarba šiame darbe vra ir
280 rūšių žinduolių, 350 rūšių paukščiu ir apie 20 tūkstanIčų augalu. Gyvuosius gamtos resursus reikia ypač saugoti, nes išnykus vienai ar kitai gyvūnu ar augalu formai, lu atsta tyti iau nebeįmanoma. Be to, gyvu formų įvairovė — tat viena iš ekologinės sistemos pusiausvyros sąlygų. Kuo daugiau rūšių susitinka tam tikrame rajone, tuo mažes nė tikimybė, kad viena gy vūnu ar augalu rūšis daugin sis labai greitai ir nustelbs kitas formas. Todėl net pačios rečiausios rūšvs gali būti labai reikalingos. Galima sakyti, jog ivairovė — tai didelė gamtos gud rybė. nes tiek floros, tiek fau nos rūšių skaičiaus sumažė jimas yra supančios aplinkos pablogėl tįsios kokybės po žymis. (Čia buvo paminėta tik maža šiuolaikiniu aktuali jų dalis, visiškai nepal lestos vandenyno, liko pasaulinio mineraliniu bel energijos medžiagų resursu problemos ir t. t.) norėčiau Tačiau pabaigai trumpai panagrinėti psichologini Žmogaus santykiu su Turbūt net gamta aspektą, pats didžiausias civilizacijos teikiamas konfortas nepajėgtų
MaF V kurso studentė J. Paullūtė fotokonkursul pateikė darba „Arti kranto".
einamiausiu fizinio auklėllmo lormų. Priklauso ir prie sportinės organlzacllos. veikla ir kaip atskira sekcija, klu bas. Jeigu kalbėsime apie įvairiu sudėtingumo kategorl lu žygius, bus kaip sporto priemonė. Šioje srityje Uni versiteto turistu klubas daug pasiekęs s respublikoje. Dau giau reikėtų plėtoti masišku mą. Fizinio auklėllmo katerra, studentu profsalunga pa dės turistams isigyti naujo in ventoriaus. kadangi Ir plane numatyta labiau vystyti dvi račių, baidarių bei slidžiu žygius. Užsiiminėjant sporti niu turizmu, vykstant i sudė tingesnes keliones, nuo už siėmimu atleisti gali ir deka natas, ir rektoratas. Sąlygos yra. Turizmas turi lygias teises, kaip ir pavyzdžiui, krepšinis, plaukimas... Bet, matyt, dar čia nepasiektas toks lygis, kad kas nors iš Universiteto turistu mokytųsi pagal individualu grafika.
prievartos. Kūno kultūra įves ta ir vyresniesiems kursams, apkrovimas, o bet ne kaip kaip aktyvaus poilsio forma. Teisingai reikia suprasti ši papildoma, „virš tvarkaraš čių" ivestą užsiėmimą. Fizi nio auklėjimo katedros vedė jas kreipiasi su prašymu 1 dėstytojus, kad eilinės paskai tos metu kiek nors būtu skir ta praslmankštlnlmul. Žiūrėk, jau kuris Ir besnaudžiąs, o taip sugrįžtų tos „sugaištos" minutės. Fizinis -auklėjimas, kaip žinia, susideda iš kūno kultū ros sporto bei turizmo. Kūno kultūra — eiliniai užsiėmimai, kasdieninis „nuotaikos bei darbingumo pakėlimas". Ta čiau fizinis krūvis būtinas. Jei pulsas tesiekia 120 tvlnks. niu per minute, dar maža nauda. Tik ilgesnė laika Ju dant su krūviu, bus jaučiamas efektas. O bėgimas priverčia dirbti. Sportas — tai iau kaip kū no kultūros pasekėjas, išau gės iš los. Čia jau Ir varžy bos, siekimas geresniu rezul tatu, iėgu Išbandymas. Svarbu Išvystyti varžybų judėjimą iakultetuose, kursuose. Aukš tųjų mokyklų tarpe WU — varžybų kiekviename bendra butyje pradininkas. Tokiom masinėm varžybom pavasari kuo puikiausios sąlygos, plati dirva pasidarbuoti bendrabu čiu taryboms. Turizmas — viena Iš vlsuomeniškiausiu, labiausiai pri
nuslopinti mumyse traukos, kurią mes jaučiame gamtai. Žydinčioje pievele, lūros ban gose ar klausantis paukščių čiulbesio mes pamirštame sleigančius kasdienybės rūpes čius, pailsime, sukaupiame jėgų tolesniems darbams — taigi, atsigauname ne tik fižiškai, bet ir dvasiškai. Gamta mus veikia keleriopai. Tyras oras, saulės vonios, vandens gaiva stiprina mūsų sveikatą, įvairus, skirtingais metu vis kitaip atslskleilaikais ūžiantis supančios aplinkos grožis, nuostabus spalvų, llnj jų garsu pasaulis veikia mū sų emocijas, čia pasireiškia milžiniška psichoterapinė gamtos jėga. Bet iš gamtos mes ne tik semiamės iėgu ir grožlmės ja. Derindami malo numą su nauda, mes naudo jamės gamtos teikiamomis gėrybėmis, todėl gamtos sau gojimas, jos globa, nesava naudiškumas los atžvilgiu nė ra savitikslis, nes darydami lai gera, mes pirmiausia da rome gera žmonėms, sau patiems. Saugodami gamta, mes saugome sistema, i kuria įei name patys, nuo kurios pri klauso mūsų ir tolimesniųjų kartu likimas. G. VALICKAS V kurso psichologas
LTSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas skelbia konkursą televizijos diktoriaus (vyro) etatinei vietai užimti. Konkursas jvvks š. m. ge gužės 25 d. 11 vai. Valsty binio komiteto patalpose (Vil nius, Konarskio 49). Konkurso dalyviai pasinio šia skaityti visuomeninio po litinio pobūdžio informaciją, poezijos ir prozos kūrini. Pretendentai i skelbiama diktoriaus vieta pyivalo mo kėti lietuviu ir rusu kalbas, turėti gera dikcija, scenine išvaizdą, klausa, orientuotis visuomeniniame politiniame, ekonominiame bei kultūrinia me gyvenime. Norinčlųfų dalyvauti kon kurse dokumentai priimami iki š. m. gegužės 15 d. ad resu: Vilnius. Konarskio 49, TVR komitetas. Kadru sk Smulkesnė informaciia tei kiama telefonais: 66-15-45, 63-56-51, 66-24-58.
UNIVERSITETAS DIDŽIUOJASI SAVIVEIKLININKAIS, TAI. .."
„JEI
.. .reikia, kad didysis spor tas parodytu savo pasiektas aukštumas Einama prie kūno kultūros bei sporto masišku mą, bet ir aukštiems rezulta tams, naujoms pergalėms pla ne didelis dėmesys. Didžiaja me sporte — visas Universi teto veidas, lvg visu einančiu „už sportą" atsispindėjimas.
DEBIUTAS Paveikslo centre — maža mergaitė. Virš jos žydrais ir baltais tonais nutapytas dan gus sukuria giedrą vasarišką nuotaisą. Viskas atrodo ramu ir idiliška. Šią ramybę sutrik do mėlyna plento juosta, veržiasi sminganti j niekot nenujaučiančios mergaitės kū ną. Tuoj jvyks katastrofa. Ta čiau iš abiejų plento pusių kyla didelės rankos. Jų del nai susiglaudžia, švelniai ap gaubia mergaitę, gindami ją nuo pavojaus. Paveikslai tar si šaukia — saugokite! Sau gokite vaikus. Saugokite žmo nes. Juk pasaulyje dar tiek daug blogio. Ir rankos kurios gina ir saugo, gali žudyti bei griauti. Tai simbolizuoja ant rasis paveikslas, kur virš žai džiančio vaiko tiesiasi dvi sios rankos — blogio nešė jos. gyvybės vertės, Žmogaus būtinumo ją saugoti ir ginti problema — svarbiausia Valdo UZIELOS kūryboje. Pamė gęs piešti dar vaikystėje, vė liau pirmosios piešimo moky tojos supažindintas su dailės pagrindais, Valdas nebesiski ria su šituo užsiėmimu. Tai Kažkas daugiau, negu hobi, ir net keista, kad žmogus, daIj savęs paskyręs dailei, pa sirinko regis nieko bendro su ja neturinčios ekonomikos STl studijas. Pasak Valdo — tai malematiKos mokytojo io>
I
Dingusi studento nažvmėiimą Nr. 770949, išduota FilF studentei Rūtai ANDRIJAUS KAITEI. laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 770960, išduota FilF studentei Rūtai KRISNICKAI. TEI, laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažvmėiimą Nr. 791432. išduota PF studentei Zitai PADIMANSKAITEI, laikvti negaliojaučiu. Dingusi studento nažvniėiima Nr. 801479, išduota EKFF studentei Stasei ŠAKALINY. TEI. laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažvmėiima N r. 810999. išduota FilF vakarinio skyriaus studentei Audrai KANEŠOVA1TEI, laikvti negaliojančiu. Dingusi studento nažvmėiima Nr. 791430, 'išduota PF studentui Valentinui MO-
Redakcijos adresas; 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610414 Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Viln luje, Tiesos g. 1. Apimtis — 1 spaudos lankas. «CoBercKHH cTyAūHT* — oprau napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTera AKCM Arreu, epocpKOMa opA«a<>B TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHu u Apyncūbi HapoAOB BHAtHioccKoro yHHBepcHTera hm. B. Kancysaca. HA ahtobckom asMKe. PeĄaicrop R. BapansmąKaMTe.
f
Užs Nr. 1251 LV 00335 Tiražas 4500
Pasiekė geresniu rezultatu, pretendentai i respublikos, šalies rinktines turi lengvati nes mokymosi sąlygas, kad dar daugiau galėtu atsidėti sportui. VVU, kuri pralenkia gal tik KK1, pasiekęs daug puikiu pergalių. Kaip pažymi ma plane, aktyviau spaudoic turėtu reikštis informuodam!, įvairias sporto problemas svarstydami studentai — žurnalistai. Sportinio tobulinimosi spor tlninkų Universjtete vra 743 veikla 39 sportinio tobulini mosi -grupės. Jos, kaip nu matyta plane, aprėps dar didesni studentų skaičių. Tre. neriai, būdami kartu su stu dentais, turėtu daugiau laiko skirti ir įvairiam auklėjimui, žalingu reiškiniu sporte šalini mui. Svarbu, kad žmonės ne nukryptų i vienpusiškumą, dėl ko dažnai tenka palik O i ką dedamos viltys 1984 m. Olimpinėms žaidy nėms? Galėtu pretenduoti S. Strečen, dar netarė savo pas kutinio žodžio ir V. Besellene. Galėjo ir A. Pauliukonls... Pasvajotus, dar daug kas gali: ir krepšininkė I. Brelgytė-Jančlauskienė, lt lengvaatletės I. Duchnovič, N. Ryženkova... „Judėjimas — gyvenimas ir sveikata", — teigia Fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba. Su tuo, manau, sutiks ir kiekvienas studen tas. Jūratė MARKELIUNAITE
Ambraso nuopelnas. Tačiau meilė menui neišblėso. Radęs laisvą valandėlę, Valdas pie šia, tapo, stengiasi kūrinyje išreikšti savo jausmus. Jis tu ri ką pasakyti. Mintys virsta kontūrais, formomis, spalvo mis, paveikslais. Kartais tai reikalauja milžiniško darbo, ir dirbant taškine technika, taškas po taško po kur plunksnos smaigaliu gimsta naujas kūrinys. Valdas neturi ypač mėgstamų ir nemėgsta mų kūrinių. Kiekvienas parei kalavo savo darbo ir energi jos dalies. Kiekvienas kažkuo praturtino patį autorių. EKFF trečiojo aukšto fojė atidarytoje parodoje ekspo nuojami paskutiniųjų trejų me tų Valdo Uzielos darbai. Tai — debiutas, todėl svarbu buvo parodyti, ką autorius yra pasiekęs įvairiose dailės srityse: tapyboje, grafikoje. Įvairi ir paveikslų tematika: peizažai, natiurmortai, inter jeras. minėtieji du Kū riniai priklauso ciklui „Vaikysbus didelis ciklas, ėpimantis ne tik vaikystę, bet ir kitus tė". Autoriaus sumanymu, tai žmogaus gyvenimo etapus. Kaip ir kiekvienas debiutas, pirmoji paroda sukėlė Valdui nemaža jaudulio ir nerimo. Juk joje atsiskleidžia dalelė autoriaus vidinio pasaulio. Ar supras tave kiti? Ar tavo darbai privers žmones stab telėti ir susimąstyti?
Algirdas LIPSTAS
TIEKAlClUI, laikvti nega liojančiu. Dingusi studento pazvmėjima Nr. 811811; išduotą TF studentei Raimondai GEINAITEI. laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800255, išduota MaF studentui Virgilijui STON KUI, laikvti negaliojančiu. PEF pramonės planavi mo specialybės IV kurso 2 grupės studentai ir ku ratorė nuoširdžiai užjauča Romą LAZUTKA dėl tėvelio mirties. Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos liūdi dėl Fakultetinės chirurgijos katedros asistento Prano PAKONAICIO mirties ir nuoširdžiai užlaučia ve lionio šeimą ir artimuo sius.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE