Tarybinis Studentas, 1978 m. gegužės 12 d. Nr. 15 (1040)

Page 1

uam/Bos WSŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

SIAME

j NUMERYJE: PERGALĘ KAIP SAULĘ NESAM

SMD KONFERENCIJA TRADICINĖS INTERNACIONALINĖS DIENOS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Nr. 15 (1040) 1978 m. gegužės 12 d.

EINA NUO 1950 METŲ

mokomės senuose Universite­ to rūmuose. Tai mus įparei­ tas kursai. Neseniai įsikūręs goja ne tik stropiai dirbti, S. Kuznecovo vadovaujamas bet ir apdainuoti garbingą poezijos teatras, susilaukė Universitetą. Jubiliejinių me­ didelio pasisekimo ne tik Fi­ tų nuotaika jaučiama fakulte­ lologijos fakultete, bet ir visame Universitete. to kultūriniame gyvenime. Universiteto 400-ųjų metų Kokiuose tarpfakultetinluojubiliejui visų Filologijos fa­ se renginiuose, skirtuose 400 kulteto specialybių studentai metų jubiliejui, Jums teko skiria tradicinius specialybių dalyvauti! vakarus. Štai lituanistai paro­ — 1977-aisiais metais mes dė ištrauką iš Just. Marcin­ dalyvavome viktorinoje „400 kevičiaus ,.Mažvydo". Jų pa­ atsakymų apie Vilniaus uni­ sirodymas — graži dovana versiteto praeitį ir dabartį" II ture. Taip pat dalyvavome Universiteto meno saviveik­ los apžiūroje. Gal galite pasakyti keletą žodžių apie šią apžiūrą. — Universiteto meno savi­ veiklos apžiūra — puiki šventė. Mes pasirodėme vi­ dutiniškai (6 vieta). Matyt, mažai padirbėjome. Pirmasis žingsnis žengtas, įvertinome savo pasirodymą, išanalizavo­ me trūkumus. Stebėjome ir gėrėjomės kitų fakultetų pa­ Universiteto jubiliejui. įdo­ sirodymais. mus buvo rusų specialybės Kokius renginius numatote renginys „Mano Alma Masuruošti ateityje? ter*. — Dar praeitais metais su Kartu su dekanu doc. J. Pikčilingiu suruošėme Tėve­ dekanu sudarėme jubiliejinių lių dieną, kurios metu supa­ renginių planą. Darbų daug. žindinome svečius su Uni­ Kultūros klubas rūpinasi, kad versiteto praeitimi ir dabar­ būtų įdomūs prancūzų, ang­ timi, paskui koncertavo fa­ listų, germanistų ir kt. spe­ kulteto saviveiklininkai. Per­ cialybių vakarai, skirti Uni­ nai III kurso studentai suren­ versiteto jubiliejui. gė vakarą „Aš baigsiu Uni­ Artėjantis Jubiliejus sutel­ versitetą jubiliejiniais me­ kia Filologijos fakulteto ko­ lektyvą naujiems darbams. tais". Kuri specialybė aktyviau­ Mūsų renginiai, skirti jubilie­ siai dalyvauja renginiuose? jui, — dar kartą patvirtina, — Šaunieji rusistai. Jų en­ kad Universitetas tęsia ge­ tuziazmas turėtų užkrėst' riausias savo tradicijas. ne tik fakulteto, bet ir viso Ačiū už pokalbį. Universiteto studentus. Iš jų aktyviausi trečias ir ketvir­ Kalbėjosi L. MAULEVlClŪTĖ

Filologai Universiteto jubiliejui Šiandien Lietuvoje yra 12 aukštųjų mokyklų, tačiau Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos ordino Valstybinis V. Kapsuko universitetas tar­ si galingas šimtametis ąžuo­ las, iškilęs jaunų ąžuoliukų giraitėje. Vilniaus universi­ teto jubiliejus — visos lietu­ vių liaudies mokslo ir kultū­ ros šventė. Su kokiais darbais šį jubi­ liejų pasitinka Filologijos fa­ kultetas, paprašėme papasa­ koti Rimą Razmislevičiūtę. Ji atsakinga už kultmasinį dar­ bą fakultete. Artėja 400-ųjų metų Uni­ versiteto jubiliejus, kokius renginius suruošėte, skirtus šiai šventei? — Mums labai pasisekė —

SENIAUSIAS LIETUVOJE Nuo seno Vilniaus univer­ sitetas pasižymi savo kultūri­ niu gyvenimu. Svarbią vie­ tą jame užima ir Universite­ to teatras. Tikriausiai nerasi­ me tokio studento, kuris per studijų metus nebūtų aplan­ kęs šio teatro spektaklių. Universiteto teatras pripa­ žintas kolektyvas. Jo spek­ takliai patraukia respublikos visuomenės dėmesį senomis tradicijomis, pastatymų šiuo­ laikiškumu ir, žinoma, studen­ tišku entuziazmu. Drąsiai ga­ lima teigti, kad šis teatras seniausias Lietuvoje. Dar ne­ buvo universiteto, o Vil­ niaus kolegijoje gyvavo mū­ są teatro „prosenelis" — mokyklinis teatras. 1570 metų spalio 18 dieną suvaidintu moralitė „Herku­ lis" prasideda teatro istorija. 1579 metais, kolegiją peror­ ganizavus į universitetą, iš­ augo ir teatro veikla. Teatro Pastatymai buvo rodomi Vil­ niaus aikštėse ir universiteto kiemuose. Jie sutraukdavo daug žiūrovų. Žinoma, kad 1572 m. „Melchisedecho" vai­ dinimą žiūrėjo apie 10 000

žiūrovų. Tais laikais studentų teat­ ras sekė tuo metu pažangiau­ sių Ispanijos ir Italijos teatrų tradicijomis. Sekdamas baro­ kiniu teatru jis garsėjo gau­ sia butaforija ir pastatymų prabangumu. Spektaklius ly­ dėdavo didžiulės karnavalinės eisenos. Studentiškoje scenoje gy­ veno garsių to meto Vakarų Europos dramaturgų N. Avanseno, J. Bidermano, N. Koseno dramų herojai, pasižy­ mintys savo emocionalumu ir efektingumu. Studentiško teatro paruoš­ toje dirvoje vėliau gyvavo nauji kolektyvai: M. Moravskienės, „Vaidilos" ir kiti teatrai. Jo įtakoje susikūrė mokykliniai teatrai Kauno, Kražių, Pašiaušės kolegijose. Joms vadovauja dėstytojai — universiteto absolventai. Jie patys kuria pjeses, organi­ zuoja vaidinimus. Visą laiką šalia universite­ to gyvavo studentiškas teat­ ras. Pokario metais atkūrus Vilniaus universitetą atsiran­ da ir Centrinis dramos būre­

lis. 1955 m. vadovaujant re­ žisierei M. Pauliukonienei, pastatomas V. Dychovično ir M. Slobockojaus vodevilis „Vestuvinė kelionė". Su šiuo spektakliu teatras dar kartą grįžta į gyvenimą. 1963 m. organizavus bendrauniversitetinę estetinio la­ vinimo katedrą įsteigiama dramos studija. Jai vadovau­ ti pakviečiamas buvęs Šiau­ lių ir Klaipėdos teatrų vy­ riausiasis režisierius V. Limantas. Jis teatrą nukreipia kūrybinių ieškojimų ir eks­ perimentų keliu. V. Limanto dėka tarsi iš naujo atsi­ randa kiemo teatras. 1966 m. Sarbievijaus kieme įvyks­ ta vakaras „Poezijos pavasa­ ris po Vilniaus universiteto skliautais" ir pastatomas Vy­ dūno „Pasaulio gaisras". Nuo 1969 m. teatrui sutei­ kiamas Vilniaus Universiteto teatro vardas ir studentiškas teatras tampa liaudies teatru. Jame dirba žinomi režisieriai L. Ciunis, N. Kurklietytė, A. Jancevičius, turintys savo braižą ir kryptį. Čia šalia vienas kito gyvuoja poezijos

SPORTAS

KAINA 2 KA?.

Rusų kalbos olimpiada Kaip jau buvo rašyta „Ta­ rybiniame studente" mūsų Universitete vyko rusų kal­ bos olimpiada. Joje geriau­ siai pasirodę studentai ba­ landžio mėn. dalyvavo ant­ rame — respublikiniame — ture, kuris buvo suruoštas Vilniaus pedagoginiame insti­ tute. Šis renginys — sąjun­ ginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pa­ žanga" — sudėtinė dalis. Respublikiniame ture varžėsi 63 studentai iš 12 respul li­ kos aukštųjų mokyklų. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti LTSR Aukš­ tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ženkle­ liais „Sąjunginė olimpiada". Visiems dalyviams reikėjo per 30 minučių parašyti ro­ dyto filmo siužetą, išversti tekstą iš lietuvių kalbos į rusų, atlikti gramatines už­ duotis, atsakyti į klausimus apie Sporto olimpiadas, para­ šyti miniatiūrą... Dalyvių atsakymai buvo vertinami 40 taškų sistema. Komandomis nugalėjo VISI, antri liko VU, KMI — treti. Mūsų Universitetui atsto­ vavo R. Černiauskaitė (28 taškai), K. Grigoras (26 t.), — abu iš FF, R. Pranckūnas (36 t.) — IF, A. Peciukonytė (27 t.) — PEF, B. Sudavičius (33,5 t.) — TF. Olimpiados nugalėtojai — J. Matutaitytė (VISI) ir mūsų R. Pranckūnas. Teisininkas B. Sudavičius iškovojo antrąją vietą. Mūsiškei komandai vado­ vavo rusų kalbos katedros vyr. dėstytoja A. Dundaitė.

SEKMf) LEMIA. ATKAKLUMAS Būkite pažįstami. Teresė SUDŽIŪTI!. Gamtos fa­ kulteto biologijos specialybės III kurso studentė. Žemaitukė, gal truputėlį užsispyrusi moksle — Le­ nino stipendininkė. — Specialybė prie širdies, — šypsosi Teresė. — Ypač specializacijos dalykai, laboratoriniai darbai. Jei reiktų stoti iš naujo, tai pasirinkčiau tik biolo­ gijąTurbut reikia tikėti. Kitaip kaipgi tie .labai ge­ rai" įskaitų knygelėje po kiekvienos sesijos vis dygtų. Vidurinėje mokykloje penketų ne tiek jau daug buvo. Teresė priklauso SMD mikrobiologijos sekcijai. Kai su užrašų knygute ir fotoaparatu nuvykau j Gamtos fakultetą, iškart pasikalbėti su Terese man nepavyko — ji skaitė pranešimą SMD mikrobiolo­ gijos sekcijos konferencijoje. „Mikrobų skaičiaus nustatymas tiaminu paveiktų miežių šaknų aplinko­ je" — taip vadinosi Teresės Sūdžiūtės darbas. Ruoš­ dama šį pranešimą, ji augino tam tikroje terpėje atitinkamai paruoštus mikrobus, juos suskaičiavo (!) per mikroskopą. Paskui vėl augino, vėl skaičia­ vo. .. Darbo rezultatai po kiek laiko gali būti prak­ tiškai panaudoti žemės ūkyje. Na, o 'laisvalaikis? Juk reikia ir sienlaikraštį iš­ leisti, ir suspėti į gamtos apsaugos būrelį, ir. . . Pa­ sirodo, dar lieka laiko kinui, įdomiai knygai pa­ skaityti, teatrui („visą, stipendiją teatrui ir kinui iš­ leidžia" — pritaria Teresės geriausia draugė Biru­ tė). Beje, keletas žodžių apie keliones. Teresė mėgs­ ta keliauti. Žiemos atostogas praleido Užkarpatėje. Patiko. Norėtų dar kartą važiuoti. Mums besikalbant, Teresė prisiminė, kad šiandien turi dar daug reikalų. Laikas, nors prasideda ir bai­ giasi begalybėje, bet žmogui ribotas. Į paskutinį mano klausimą, kaip visur suspėti, Teresė atsakė: — Reikia taupyti laiką. Daugiau pagarbos laikui. Ir visur suspėsite. . Vytautas KUNDROTAS I kurso žurnalistas Nuotrauka autoriaus

teatras, kiemo teatras, kame­ rinis teatras ir studentų est­ rados miniatiūrų teatras. Visi jie sudaro vieningą kolekty­ vą, sugebantį rimtai dirbti. Bet ne tik darbe jaučiamas kolektyvas. Kas negirdėjo apie teatro kūrybinius vaka­ rus! Tradicinėmis tapo stu­ dijos naujokų krikštynos. Kaip žinia krikštas ateina tik scenoje, todėl pirmakursiams tenka čia pat, vietoje, kurti scenarijų, dalintis ir mokytis rolių. Šiemet naujokai parodė improvizaciją tema „Dvylika juodvarnių gulbėmis lakstan­ čių" arba „Vakarų fronte nieko naujo“. Veteranai patikrino sugebė­ innminniinrmiiiiniinunniiiniiiiiiiiiiiiininiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii jimus, leidę pirmakursiams atlikti neeilinį dekoracijų UNIVERSITETO SAVIVEIKLININKAI vaidmenį „Kovose ties Žalgiriais". TRETI Universiteto teatrui „svar­ Gegužės 10 d. Vilniaus — atiteko Universiteto ir bu atkurti senas tradicijas, o technikume vyko VVPI saviveiklininkams. Pas­ dar svarbiau — sukurti nau­ statybos jas". Šie vyriausiojo teatro respublikos studentų statybi­ katinamąjį prizą žiuri pasky­ režisieriaus V. Limanto žo­ nių būrių koncertinių bri­ rė KPI būriui „Žilvinas". apžiūra. Dalyvavo džiai apibūdina studijos veik­ gadų Norisi padėkoti Prekybos lą dabar. Norisi palinkėti VISI, LŽŪA, KMI, VVPI, fakulteto „Vėtrungės" būrio sėkmės teatrui, sėkmingai gy­ KPI būriai. Vertinimo komi­ komisarei A. Ruškytei ir Kie­ vuojančiam jau penktas sija, pirmininkaujama respub­ mo teatro režisieriui A. Janšimtmetis, bet visada jau­ likos SSB štabo komisaro R. cevičiui už pagalbą, ruošian­ nam, kuriančiam, ieškančiam. Murėno, pirmosios vietos ne­ tis šiai apžiūraL Rimantas KANAPIENIS skyrė. Antrąją vietą iškovoJ. AŠMONAS 1 k. žurnalistas jo LŽŪA studentai. Trečioji


— MES TIKIM SAVO ATEITIM!1945 m. balandžio 9 d. Tarybinis informacijų biuras pranešė: šturmu paimtas Kenigsbergas, didžiausias Rytų Prūsijos miestas, tvirtovė, strategiškai itin svarbus vokie­ čių gynybos mazgas prie Baltijos jūros. Što miesto priei­ gose Trečiojo Baltarusijos fronto 96 armijos 293 gvardi­ jos pulko gvardiečių gretose kovojo ir buvo sunkiai su­ žeistas devyniolikametis jaunuolis iš Zanavykijos, dabarti­ nis Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas Juozas Pikčilingis.

Dar žeria ir žeria kaip žirniais vokiečiai. Bet tegul bent kiek aptils šaudymas — pakylu ir einu. Įsakymas, nieko nepadarysi... Reikia nepavėluoti... Pažliugęs kelias, arklių la­ vonai, sviedinių išraustos duobės. Vakaruose — gaisro pašvaistė. O artilerijos griausmas — širdis į kulnis nusirita. Ten’, anoje pusėje. Bet čia tuo tarpu ramu. Jau ramu. O būta ir čia tikro velnių šokio. Kas likę iš vo­ kiečių gynybinės linijos. Su­ degę šarvuočiai, išvartyti, iš­ siklaipę pabūklai, prieš va­ landą, prieš dvi taip įnirtu­ siai spjaudę ugnimi ir švinu. Dabar kėpso nebegrėsmingi, nutilę, tarsi būtų apstulbę, nustebę, kad jų giesmelė jau sugiedota. Nutilę MG, t. y. kulkosvaidžių taškai. Vienur kitur guli amžiams nurimę ir buvusieji jų šeimininkai. Čia, šioje vietoje, jiems buvo lemta baigti puoselėtąjį žygį į Rytus. Dabar jie nukeliavę į savo dievų Votano ir Toro karalystę. Gal čia guli ne vienas tų, kurie 1941-ųjų bir­ želio 22-ąją žengė per Lietu­ vą, paskui žygiavo per Bal­ tarusiją, buvo prie Mask­ vos. .. O traukė jie kupini puikybės, nuožmūs, atsiraito­ ję ligi alkūnių rankoves, nuo sunkaus šalmo svarina­ mos galvos pakumpę, žlegė­ dami metalu. Nežiūriu į ki­ tus, akys sustoja ties vienu. Gal dėl to, kad turėtų būti bendraamžis. Guli jis aukš­ tielninkas, į šalis atmestomis rankomis, sudraskyta krūtine, iš po nusikreivinusio šalmo išdrikusi šviesių garbanotų plaukų sruoga; šalia taip iš­ tikimai nešiota dujokaukė ir šturminis — drei hundert Schuss zur eine Minute. Su­ stingusios .akys įsižiūrėjusios į kažkokį užpasaulį. Auch ich war ein Jungling mit lockigem Haar..

Iš kur jo ateita? Gal nuo Augsburgo, gal iš Pareinio, o gal jis iš čia, Rytų Prū­ sijos, maršalo Hermano Ge­ ringo dalinių, kurių likučius sugraibstęs šis metė link Gumbinės, paskui kitur. Sutinku du mūsiškius. Kat­ ras katrą veda? Vienam ant kaktos kruvinas tvarstis. Kraujo latakai srūva per au­ sį į milinės apykaklę. Kitas sužeistas į juosmenį. Klausia, į kurią pusę „medsanbatas". Ar dar toli. Prašo gurkšnio

Nežinau kodėl, žiūrėdama — Levitano balso, skel­ į šią moterį, aš atsiminiau biančio karo pradžią, — pri­ R. Roždestvenskio žodžius simena Emilija, — aš negir­ apie laimės kainą. Gal todėl, dėjau. Tą dieną mes buvome kad Emilija Kondiurina, lite­ stadione — laikėme fizinio ratūroje dėstytoja, man pa­ lavinimo įskaitą. Išgirdę šitą sakojo apie bombų švilpimą, siaubingą žinią, nelabai nuo už lango giedojo parskri­ stebom. Buvo aišku, kad ka­ dęs vieversys.. . ras artinasi, bet niekas neti­ Prasidėjus karui, E. Kon­ kėjo, kad taip greitai. Vė­ diurina mokėsi Kazanės uni­ liau trijų mėnesių kursai, 10 muotos galvos už kulkosvai­ versitete, tam pačiam, kur mėnesių ligoninėje medicinos džio. Viršum galvos nudrinka mokėsi didysis vadas V. Le­ seserimi ir mokslas universi­ kulkosvaidžio papliūpa. Prie­ ninas. tete, paskui mobilizacija į šo kulkosvaidžio lizdas! Ir šitaip tu man kiauliškai pra­ šauk! Keliukas, kurį priropojau, giliai įsirėžęs į lauką. Nely­ ginant plati, kasti nebaigta tranšėja. Juo iš bėdos gali gautis į priekį, žinoma, susi­ kūprinęs. Tolydžio kiauksi kulkos. Tarpais nuošia auto­ mato salvė. Viena kita kul­ ka dzapteli į pakelės medžio stuobrį. Prie jo — pusiau gu­ lomis, parėmęs alkūne galvą, lauko ryšininkas. Prie ausies telefono ragelis. Girdžiu žo­ džius: „Vysata No. .. Daitie agniu, daitie agniu, daitie ag­ niu!" Ir visa tai tik už ke­ liasdešimt ar gal keliolikos žingsnių nuo priešo apkasų! Užnugaris netrunka atsi­ liepti. Prabyla sunkioji. Teš­ kia taip, kad kliūva ir mums. Per vakarėjantį mūšio lau­ ką pereina pergalės dvelki­ mas. Pergalė! Niekas to žo­ džio nepasakė, nepaskelbė. Bet jis plevena pačiame pa­ rako prisodrintame ore. Dar viena mūsų pergalė! Teisybė, ne tokia, kokia bus Kenigsbergo šturmas, bet ji būtina anos būsimos sudedamoji da­ lis. Nuovargis, nuovargis. .. Nuovargis ir išsikvėpimas apėmęs abi puses. Ir buvo ko išsikvėpti. Galop eina trečioji kautynių diena. Bet abi pusės budi. Tą ro­ do vėl sutratėjęs kulkosvai­ dis, automato papliūpa. Tam­ sėjančią 1945-ųjų kovo vidu­ Nuotraukoje: turi apie ką pakalbėti rusų literatūros rio padangę pradeda raižyti dėstytoja doc. E. Kondiurina, Filologijos fakulteto dekanas trasuojančios kulkos. doc. J. Pikčilingis, doc. P. Užkalnis ir prof. A. AntanoviJ. PIKČILINGIS čius.

vandens. Atiduodu likučius iš savo gertuvės. Godžiai ge­ ria. Man pasirodo, kad virš galvos to grąžinusio gertuvę savo juodais sparnais pleve­ na mirties angelas. Paskui prašo: ar neturįs užsirūkyti. Užsirūkyti neturiu. Bent deg­ tukų? Ir degtukų neturiu. Atsisveikinimo šypsnys, ir... laimingo kelio! Bet kas gi čia? Iš giraitės vėl pyškina vokiečiai! Iš tos pačios giraitės, už kurią va­ kar .antrąją kautynių dieną, taip brangiai sumokėjome ir kuri turėjo būti mūsų kuopos kovinių nuopelnų analuose! Iš čia mus neapsikasusius už­ griuvo priešo minosvaidžių kruša. Ant šviežiai iškritusio sniego plokščioje tarpumiškio laukymėje mes buvom geras taikinys. O ten kas? Vis perbėgi­ mais, perbėgimais.. . Vokie­ čiai užiminėja naujas pozici­ jas. Atseit, kontratakuos. Ką gi? Tik kodėl mūsų „maksi­ mas" tyli? Negi kas nutiko Matvejų Semionyčių? Deja, taip. Jo kulkosvaidžio lizdas dar akiai pasiekiamas. Patį jį matau sukniubusį. Linksmas, sąmojingas buvo dėdulė. Ir gerokai keistas. Kol dar ne­ buvo kulkosvaidininkas, ne­ šiodavęs kastuvą, ne kario kastuvėlį, kurį niekino, o kaip reikiant lopetą. Ir gavus komandą „apsikasti", kasdavos stačias,- nelyginant grio­ viakasys griovį. Įspėtas tik pamodavo ranka: esą, kodėl jį turinti kulka kirsti, esą, aplink daugiau vietos. Beje, jo kastuvo paslaugomis yra tekę ir man ne kartą pasi­ naudoti. O dabar kontrataką jis sutiko plyname lauke, iš visų pusių matomas. Kas kita vokiečiai. Jie pliekia ir plie­ kia nežinia iš kur. O dar atkuto pabūklas vienoje pakiemėje; kitoje: vis niūkt ir DĖKOJU UŽ. . . niūkt. Ir dar iš kažkur. Čia jau kažkuo tokiu, kad krin­ ta, pašoka, vėl krinta, Aš kreipiuosi į Jį — žiląjį žmogų — kuris kas rytą sprogsta, ir taip kelis kartus. ateina į mūsų Universitetą ir pasakoja pasakoja — apie Kas per velnias? O kurgi dabartį .ateitį, bet daugiausia apie praeitį. Kuris sekma­ mūsų artileristai? O, jie čia dieniais eina, pasiramsčiuodamas lazdele aplankyti arti­ pat. Užpakaliau iš vienos tarpuvartės, kelerių rankų mųjų draugų kapų. Kuris vakarais, kai lašai monotoniškai stumiama, išrieda ,,45-tukė", krenta ant žemės, ima iš senos spintos didžiulį albumą paskui šalimais dar dvi. Ne ir verčia lapus, kai kur sustodamas ir pirštais paliesda­ visiem lemta remtis su prie­ mas gelstelėjusias fotografijas, žvelgdamas kažkur į tolį. šu: viena išėjo iš rikiuotės. Aš dėkoju Tau, mano žilasis žmogau... Už žydinčias Bet gana ir dviejų. Lygiosios tetrunka keliolika minučių. pievas, už savo ir kitų laimę, už tai, kad šiandien aš ga­ Priešo pusėje baterija tilsta. liu klausytis Tavo dėstomų dalykų. Dėkoju Tau, ir tiems, Gera proga tęsti savo tumė. kurie visada buvo su Tavim, tiems, kurie šypsosi iš senųjų Jau greit ir tems, o čia pa­ jūris, miglos greit tirštėja... fotografijų. Jie gyvena tarp mūsų, jie žengia koja kojon Ūmai iš jų išnyra dvi šal- su gyvenimu. Jie visada gyvi mūsų širdyse.

baisi suirutė. Atvežė mus prie Tūlos. Čia buvo Briansko frontas. Pulkas, kuriame, kareivišką milinę užsivilkusi dirbau ir aš, gimė prie Kije­ vo. Vežiojau sužeistuosius j gydymo punktus — bemiegės naktys, išgalvoti keisti pasa­ kojimai vairuotojo kabinoje, kad neužmigtumėme... Bom­ bardavimai. . . Gegužės 9-ąja sutikau vokiečių žemėje, už 25 kilometrų nuo Rostoko. Į Berlyną mes nuvažiavome kaip tik po Pergalės parado Dar kabėjo visi šventiniai plakatai, bet tai nesušvelninc baisaus, pritrenkiančio įspū džio, kurį man padarė Berly nas. Tiesios gatyių linijos, vienodi standartiniai namai Jautėsi kažkoks įkyrus griežtumas. Paskui ilgai ma­ ne kamavo vienas klausimas, kaip tokia tvarkinga, iki „šaknų" skrupulinga tauta galėjo išdarinėti tokias bai sybes, — pasakoja E. Kon­ diurina. — Atsimenu Lenkiją — daug kentėjusią šalį.... Atsi­ menu Turgenevo sodybą Lutavinove. Nuostabus vaizdas. Kai aš pajutau, ką reiškia Tėvynės jausmas, — toliau tęsia Emilija, — ką reiškia iki skausmo pasiilgti gimtų takelių, mylimų veidų. Man atrodė, kad grįžusi išbučiuo­ siu visus pakelės beržus. .. Taip, Emilija grįžo. Grįžo į savo gimtinę, į universite­ tą. 1948 m. baigė, toliau mo­ kėsi Maskvoje, o nuo 1951 m. dirba mūsų Universitete. Baigdama ji paklausė ma­ nęs: — Kodėl jūs rašote apie mane, juk yra žmonių, kuriu krūtinė per maža, kad galė­ tų sukabinti visus ordinus.. Yra didvyrių. . . Taip, yra daug nusipelniu­ sių, keliuose karuose dalyva­ vusių žmonių, apie juos pa­ rašyti didžiuliai straipsniai juos kviečia į mitingus. Bet. . . Žmonės! Kol dega širdis karšta,

Atminkite! armiją. Mane traukė ten, kui aš galėčiau už viską atkeršy­ ti: už nutrauktą paukštelio giesmę, sumindytą gležnutį ramunės žiedelį, už kaustyto bato trypiamą gyvenimą. To­ dėl nė kiek nenusigandau, gavus žinią, kad tuoj reikės išvažiuoti į frontą. Kažkokia neįtikėtina ramybė... Juk ji buvo jauna, veržė­ si i gyvenimo įvykių sūkurį, norėjo gyventi, juokauti, mylėti, būti tarp bendraam­ žių .. — Mes važiavome 15 die­ nų į paskyrimo vietą. Pen­ kiolika dienų. .. Vis kiti ir kiti traukiniai, kiti žmonės,

Kaip brangiai buvo Jūsų laimė pirkta,

Prašau jus — atminkite! (R. Roždestvenskis; Juk kariavo ne tik žmonės, gavę ordinus. Kovojo už mū­ sų laimę ir jaunutis kareivė­ lis, ir trapi medicinos sesuo. Galbūt jie atliko žygdarbius kurių nesurašė į knygas, bet kuriuos prisimena. ..

A. GEDVILAITE I k. žurnalistė

iiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiniiiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim

Baigiasi dar vieni mokslo metai. Vis dažniau susimąs­ tome, ką gero, ką naujo jie atnešė, numatome gaires at­ eičiai. Turi kuo pasidžiaugti Pre­ kybos fakulteto studentai, šefuojantys Prekybos techni­ kumą ir 33-ąją vidurinę pro­ fesinę technikos mokyklą Ši draugystė užsimezgė prieš keletą metų. Iš pradžių buvo nesklandumų, tačiau, dabar daugiau turime patirties, greičiau surandame bendrą kalbą Fakultete visos I—III kur­ so grupės šefuoja mokslei­ vius. Pirmas ir antras kur­ sas šefuoja 33-ąją profesinę technikos mokyklą, o trečio kurso studentai draugauja su Prekybos technikumu. Nors ir paradoksalu, tačiau kuo žemesnis kursas, tuo ge­

resni šefai. Pastebėta, kad pirmakursiai dažniau lankosi šefuojamame objekte, suruo­ šia įdomesnius renginius. Komjaunuoliškas studento še­ fo kelialapis įpareigoja visus studentus dirbti, didina at­

pasidarytų nereikalingu po­ pierėliu, kad charakteristikos nebūtų rašomos formaliai. Šefavimo darbas yra poli­ tinio ideologinio ir kultūrinio auklėjamojo darbo dalis. Bū­ tų gerai, kad padėtų kiti

kultetų studentai studijuoja įvairius dalykus, todėl vieni kitiems galėtų teikti „kvalifi­ kuotą" pagalbą. Pavyzdžiui, teisininkai renginius teisine tematika pravestų žymiai ge­ riau negu prekybininkai ar

DIENOS DARBU TURTINGOS sakomybę už atlikto darbo kokybę. Tai tarybinio stu­ dento — šefo veidrodis, ku­ riame atsispindi darbo rezul­ tatai. Kartu ši priemonė pa­ lengvina šefavimo darbo kontrolę. Visų metų rezul­ tatus apibendrina šefuojamos grupės vadovo parašyta cha­ rakteristika. Ji parodys, kaip studentas įvykdė visuomeninį įpareigojimą. Būtų labai ge­ rai, kad šie kelialapiai ne­

biuro sektoriai. Prekybos fa­ kultetas šefuojamuosiuose objektuose buvo numatęs su­ rengti daug paskaitų., tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, nes agitacinis pro­ pagandinis sektorius neparuo­ šė lektorių. Draugiškus ryšius galėtų palaikyti šefuojamų objektų ir fakulteto interklubai. Fakultetai turėtų padėti vieni kitiems. Skirtingų fa­

fizikai, be to, tam reikėtų žymiai mažiau pastangų. Didesnį dėmesį moksleivių šefavimui galėtų skirti at­ skiros grupės. Nepateisinama tai, kad atskirose grupėse šefavimo reikalais užsiiminė­ ja tik 2 žmonės. Juk dabar šefavimas tapo kolektyvinis, todėl į šią veiklą turėtų įsi­ jungti visa grupė. Tai pa­ lengvintų ir paįvairintų dar­ bą

Šefavimo klausimais orga­ nizuojami apmokymai. Jų metu įgyjama nemažai teori­ nių žinių, tačiau šie moky­ mai būtų įdomesni ir naudin­ gesni, jei teoriją susietume su praktika. Fakultetai galė­ tų pasidalinti savo patirtimi, gal net analizuoti savo klai­ das, nesėkmes. Juk kol kas mes neturime jokių metodi­ nių nurodymų. O tokie po­ kalbiai, mano manymu, turė­ tų didžiulę naudą, ypač tiems, kurie šefuoja pirmus metus. Sudarant darbo planus, nu­ matoma ką gali duoti šefai šefuojamiesiems. Studentai stengiasi, kad darbas būtų įvairesnis, įdomesnis, apim­ tų kiek galima daugiau kryp­ čių. Tačiau labai dažnai pa­ sigendame panašaus atgarsio iš šefuojamųjų. Mano ma­

nymu, draugystė — tai abi­ pusės pastangos duoti kažką gero ir naudingo. Juk labai dažnai fakultete, išskyrus pa­ čius šefus, niekas kitas nie­ ko nežino, gal tai mūsų dar­ bo trūkumas, rodantis, kad per mažai dėmesio skiriame šefavimo klausimų aptarimui spaudoje, tačiau ir patys še­ fuojamieji galėtų „parašyti" Manau, kad kiekviename fa­ kultete atsirastų vietos moksleivių darbų parodėlei. Koridorius reiktų papuošti mokinių piešiniais įvairiomis temomis. Pagalvojus būtų galima surasti ir įdomesnių formų. Geriau pažintume vie­ ni kitus. Šefuojant moksleivius, nu­ veikta nemažai, tačiau yra daug neišspręstų klausimų A. BALTRUKONYTE


Dainos paviliotas

LAIKO BUVO PER MAŽAI ■ — gailėjosi vienas XIII.In■rnacionalinių dienų svečias jį . ykimo dieną. Savaitę (ba■ ndžio 26 d. — gegužės 2 d.) ■ūko šis tradicinis mūsų Uni■ersiteto Interklubo. renginys, ■a vaite — tai daug ir mažai, ■raugų būryje pralėkė ji ne■astebimai. ■ Susirinko svetelių iš vie■uolikos TSRS aukštųjų mo■yklų. Sugužėjo Vilniun įvai■ausių tautybių studentai iš taskvos, Rygos ir Syktyvkaa, Vinicos ir Kazanės, Tašento ir Šiaulių. Uljanovsko Talino. Vien tik vokiečių aidentų iš Maskvos univerteto atvyko net dvidešimt štuoni. Antrąją viešnagės dieną JI! Internacionalinių dienų alyvius rektorate priėmė ’niversiteto prorektorius įokslo reikalams doc. J. Grionis. Jis įdomiai papasako> apie senosios Alma Mater toriją ir šiandieną, Univeriteto ryšius su kitomis TSRS ei užsienio aukštosiomis moyklomis, atsakė į svečių lausimus apie mūsų studen4 gyvenimą. Po to Taškento niversiteto Interklubo atstoas Rustamas Namazovas eikė prorektoriui doc. J. ligoniui atminimo suvenyrą. O svečių jau laukė ekskurjos po Universitetą ir lokslinę biblioteką bei Vil­ iaus senamiestį. Svečius atvelių labirintais lydėjo Inirklubo gidės Jūratė Kukrtė (Fil. F I k.), Henrika autienytė (IF I k.), Regina liobaitė (1F IV k.) ir kitos. Vakare jungiamojo korpuso auditorijoje įvyko iškilminas Internacionalinių dienų tidarymas. Interklubo prezientui Zigmantui Pečiuliui asveikinus susirinkusius, žois buvo suteiktas Universi“to komjaunimo komiteto Pretoriaus pavaduotojui in? irnacionaliniam darbui Kęsįčiui Galvičiui. Maskvos

Energetikos instituto atstovė Galina Kitajeva, Taškento universiteto atstovas Bachramas Rachimovas ir kiti sve­ čiai padėkojo už priėmimą. Pabaigoje Interklubo pirmi­ ninkas Edmundas Būdvytis padėkojo visiems svečiams už dalyvavimą XIII Internacio­ nalinės draugystės dienose. Po iškilmingo atidarymo bu­ vo diskoteka. Jos metu sve-

Apdovanojimą Pečiulis.

Kairėje: groja kaimo kapela.

rengiamas Latvijos universi­ tete, taip pat, kad Maskvos Energetikos institute kiekvie­ nas fakultetas turi savo in­ ternacionalinį būrį. Visi kon­ ferencijos dalyviai vieningai pritarė Šiaulių Pedagoginio instituto interklubo „Duok ranką, tolimas drauge“ inicia­ tyvai įkurti Koordinacinį TSRS aukštųjų mokyklų interklubų centrą. 20 vai. de-

po Istorijos ir etnografijos muziejų, vakare — Draugys­ tės vakarai Teisės, Fizikos ir Gamtos fakultetuose. Sve­ čiams labiausiai patiko Gam­ tos fakulteto vakaras. Šeimi­ ninkai parodė Gamtos ir Geologijos muziejus, papasa­ kojo apie mineralų kolekci­ jąTaip pat turininga buvo ir balandžio 30 diena. Ekskursi­ ja j Trakus bei spektaklis Valstybiniame akademiniame Operos ir baleto teatre — naujos pažintys su Lietuva bei jos kultūra. Gegužės 1-ąją XIII Interdienų dalyviai kartu su Uni­ versiteto studentais dalyvavo šventinėje demonstracijoje. Paskui — atsisveikinimo va­ karas. Interklubo prezidentas palinkėjo svečiams kitą pa­ vasarį vėl aplankyti Vilnių. Maskvos universiteto IV k. fizikas Gerhardas Herigas: — Vilniuje mums labai pa­ tiko. Gaila, kad mažai laiko buvo. Norėtume atvažiuoti j Jubiliejaus šventę. Jo kolega Berndtas Mengelis:

— Aš čia jau antrą kar­ tą. Jaučiuosi kaip namie. — Aš susižavėjau, — sako Jelena Dudnik, Černovicų universiteto Geografijos fa­ kulteto ketvirtakursė, —■ vis­ kas buvo labai puiku. Tik, deja buvo šalta. Bet drau­ gystė mus sušildė. — Interdienos — turinin­ gos ir jų organizacija gera. Daug naudos davė diskusijos, — tokia Andrejo Trautmanio iš Latvijos P. Stučkos uni­ versiteto nuomonė. — Jūs labai linksmi žmo­ nės. 'Man čia labai patiko. Kai tik bus galimybė, žadu vėl atvažiuoti, — sako Jele­ na Lukaščiuk iš Syktyvkaro universiteto. Tokius atsiliepimus išgirdau ir iš kitų Interdienų dalyvių. Visi jie traukiniais ir lėk­ tuvais išsivežė skambias lie­ tuviškas dainas ir šokius, daugybę įspūdžių ir brangių prisiminimų apie mūsų Uni­ versitetą ir XIII Internaciona­ lines dienas bei norą grįžti čia vėl. A. GRIGALIŪNAS S. Stonio nuotr.

įteikia Interklubo prezidentas Z.

čiams koncertavo fakultetų politinės dainos konkursų laureatai: Daiva Stonkutė, Vilija Grigonytė (Fil. F III k.) ir kt. Vytis Kitądieną Universiteto posėdžių salėje įvyko konferencija tema „Internacionalinio klubo vaidmuo, auklėjant studentus internacionaline dvasia". Konferencijos metu buvo diskutuojama įvairiausiais interklubų veiklos klauSimais, svarstomi internacionalinio darbo metodai ir formos, pasiekimai ir problemos. Ne vienam buvo įdomu sužinoti apie Šiauliuose vykusį festivalį„Studentų pavasaris 78", apie diskotekas,

legatai buvo pakviesti į Interklubo vakarą - diskoteką, Ilgai prakaitavo Interklubo kultūros sektoriaus vadovas Ciubrinskas, kol svečiai išmoko šokti „Polką su ragučiais" bei „Jurgelį meistrelį". Visiems patiko kaimo kapelos pasirodymas. Vakaro metu pasirodė ir vokiečių studentai iš Maskvos universiteto. Daugeliui įsiminė gitaristų Hardžio Lėmano ir Folkmaro Šmidto duetas. Po diskotekos Interklubo prezidentas Z. Pečiulis įteikė visoms delegacijoms atminimo dovanas. Ketvirtąją dieną svečiams buvo organizuota ekskursija

Koncertuoja vokiečių studentų duetas

PREKYBININKŲ KONFERENCIJA Kovo pabaigoje Prakybos įkultete vyko XXX jubilienė Universiteto SMD kon srencija. Joje aktyviai dalyavo ir prekių mokslo speialybės mokslinio būrelio ariai. Buvo perskaityta 10 pranemų, tai truputį mažiau negu nkstesnėje konferencijoje, et juk darbų skaičius neapprendžia kokybės, kuri šiais lėtais, žiuri nuomone, buvo krai nebloga. Susipažinome su „Teoriiais obuolių laikymo klausi­ ais" (II k. studenčių Ko>mbos Sajaitės ir Namidos ilytės darbas), taip pat ir eturis eksperimentinius atbus, kuriuose nagrinėjami ukymo metu obuoliuose ykstantys pakitimai. Tarp 1 ir prizinę II-ąją vietą užBęs II kurso studenčių udronės Stankūnaitės ir Daos Šakalytės darbas „Natū>laus obuolių svorio sumažėmas laikymo metu". Šį dar3 merginos pradėjo dar bū-

Priėmimas rektorate.

damos I kurse, ketina tęsti toliau, tačiau ir iš dviejų metų duomenų galima daryti praktines išvadas, kaip page­ rinti obuolių sandėliavimo są­ lygas, kad vilniečiai ir pava­ sarį valgytų skanius sultingus obuolius. Tokių skanių, kaip ir tie, kuriais Dalia su Aud­ rone apvaišino konferencijos dalyvius per iškilmingą kon­ ferencijos uždarymą. Kitos specializacijos stu­ dentų darbų tematika buvo žymiai įvairesnė. Savo dar­ buose jie nagrinėjo avalynę, trikotažą, baldus, fotoprekes bei plastmases. Audra Jonavičiūtė, Jūrė Jucevičiūtė ir Aušra Kaveckaitė pateikė klausytojams visapusišką importinių baldų, kuriuos gauna Vilniaus Pramprekybos baldų parduo­ tuvė, asortimento ir kokybės analizę. Viktoras Lygnugaris tyrinėjo odinės avalynės kokybę pagal Respublikines kokybės inspektavimo valdy­ bos duomenis. Vaikinui buvo truputį sunku, nes antrakur­ siai dar neišklausę teorinio paskaitų apie avalynę kurso, bet jam visada padėdavo,

neaiškius terminus paaiškin­ davo mokslinis darbo vado­ vas doc. J. Pričinauskas. Įdomus buvo trečiakursių Sigitos Puskunigytės ir Van­ dos Virkšaitės pranešimas „Vilijos" fabrike gaminamo trikotažo asortimentas ir ko­ kybė". Klausytojai girdėjo ne tik išvadas, paremtas sau­ sų skaičių bei procentų stul­ peliais, bet ir galėjo susipai žinti su gaminamų viršutinio trikotažo modelių piešiniais.

Konferencijos metu.

Darbe buvo išnagrinėtos prie­ žastys, kodėl mūsų lengvoji pramonė ne visada sugeba patenkinti pirkėjų paklausą, išleidžia nemadingą produk­ ciją. Vytautas Vaitekauskas sa­ vo pranešime apie polietile­ no termooksidacinės destruk­ cijos tyrimus pateikė trejų metų eksperimentinio darbo rezultatus. Šie tyrimai turi didelę reikšmę, gerinant liaudies vartojamų prekių ir

Z. KEVELAlClO nuotrauka

polietileno, ypač polietileni­ nės taros, savybes, ilginant tarnavimo laiką, mažinant toksiškumą, kas itin svarbu maisto produktų įpakavimui. Šiam darbui vertinimo komi­ sija, kurią sudarė doc. K. Vaištarienė, vyr. d. I. Degu­ tytė ir doc. R. Baltėnas, pa­ skyrė I vietą. III vietą iškovojo III kur­ so studentės Aušra Buteikytė ir Dalia Guobytė, perskaičiusios pranešimą apie Vil­ niaus m. realizuojamų fotoprekių asortimentą ir jo ati­ tikimą paklausai. Be abejo, kino ir fotografijos mėgėjai, klausęsi šio pranešimo, suži­ nojo daug įdomaus apie da­ bartinę prekybos fotoprekėmis padėtį. Konferencija pasibaigė, nu­ galėtojai pagerbti. Bet ne­ valia nusiraminti. Ne už kal­ nų sekanti konferencija, ku­ ri vyks mūsų Alma Mater jubiliejaus metais. Jau dabar laikas imtis darbo, kad šią didelę šventę pasitiktume naujais laimėjimais moksle, SMD veikloje. V. VAITEKAUSKAS Prekybos fakulteto SMD prekių mokslo būrelio pirmininkas

Girdžiu dainą. Tokią nau­ ją, niekur negirdėtą. Prave­ riu duris, už kurių girdžiu dainą. Žmonių nedaug. Gal trisdešimt. Priekyje sėdi vai­ kinukas su gitara. Man pasi­ rodo, esu jį kažkur matęs. Atsiminiau! Prieš porą metų Skargos kieme koncertavo Vytautas Kernagis, dalyvavo poetas M. Martinaitis ir tada dar mažai kam žinomas dainų autorius ir atlikėjas pirmakursis filo­ logas Alfredas Kukaitis. Dai­ navo V. Kernagis, išliedamas visą savo balso galybę, A. Kukaitis kiek silpnesniu bal­ su. Tačiau jau ir tada jo dainos, jų atlikimas paveikė mane. Ir ne tik mane. Šis Giedriaus Kuprevičiaus mo­ kinys jau tada privertė pra­ bilti ir pasiginčyti apie jį. Jis ėjo V. Kernagio minamu „dainuojamosios" poezijos ta­ ku. Alfredas bandė dainuoti ir mokykloje. Pats rašydavo ei­ lėraščius ir po to bandydavo jiems pritaikyti melodijas. Jam teko dalyvauti patrioti­ nės dainos konkurse Volgo­ grade, kur laimėjo pirmą vietą. 1975 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fa­ kultetą. Rašė muziką M. Mar­ tinaičio eilėms, atliko keletą dainų apie Kukutį, todėl ir pats buvo vadinamas „Kuku­ čiu". Alfredas daugiausia dainuoja jo mėgstamiausių poetų O. Baliukonytės, M. Martinaičio, A. Mikutos pos­ mus. Kukaitis, paklaustas, ko­ dėl jo dainos tokios liūdnos, atsako, kad jis muzikoje ieš­ ko emocijų, o emocijas, kaip jis mano, galima pasiekti ne tik linksmybe. A. Kukaičio dainų melodijos vystosi ir nesikartoja. Kiekvienas eilė­ raščio skiemuo turi savitą garsinę išraišką. Tas pats ei­ lėraštis skaitomas nesukelia tiek emocijų, tiek jausmų, kai jis perpinamas su muzi­ ka. Jo dainas atlieka Gintarė Jautakaitė ir Alfredo vado­ vaujamas ansamblis „Orto", įsikūręs prie „Kauno audi­ nių" fabriko. Ansamblis — dvi gitaros ir egzotiškų inst­ rumentų komplektas — jau gyvuoja daugiau kaip metai. Greit planuoja įrašyti plokštelę. Anksčiau A. Kukaitis * buinstrumentinį vo sudaręs trio ir kartu su Valstybinės kameriniu filharmonijos kvintetu įrašė plokštelę, ku­ ri turi tuoj pasirodyti. A. Kukaitis nemėgsta daly­ vauti konkursuose. Jo nuo­ mone, ten labai sunku pa­ skirti pirmąją vietą. • Neseniai Maskvoje vyko politinės dainos konkursas, skirtas Viktoro Charos atmi­ nimui. Alfredas jame užėmė antrą vietą. Pirmąją iškovo­ jo ansamblis iš Čilės. Dabar A. Kukaitis žada' kartu su fakulteto Kultūros klubu surengti vakarą „Aš ir mano draugai", kuriame plačiau papasakos apie savo dainas, jų atlikėjus, supažindins su naujais savo kūriniais. ...O skliautuotoje auditorijoje skamba tyli daina, susimąsčiusių Trisdešimt žmonių...

L. GENYS, J k. lituanistas


juoku, pašoka nuo kėdes „čia mūsiškė — budinti'' G. Drėgvaitė II k. medikė labai energinga ir judri p, to visą vakarą aimanuos, kad Su laikais keičiasi it pro­ dicininio aptarnavimo, ap čia grynas dykinėjimas, o n. blemos. Atėnietis Izokratas klausos, nusirengimo ritua- pagalba darbuotojams, jį 4 a. pr. m. e. parašė pagiria- lo, mano herojai vėl pasiro­ išties nedaug ką veikti teko mąjį žodį Egipto tironui Bu- do, kad palydėtų į vietą kli­ tą vakarą, nes trys prižiūri, Sinesijus entą. Bet nespėjo.. . Globoti­ mos moteriškos būtybės bu­ siridui, filosofas 4-ame mūsų eros amžiuje — nis, matyt, anksčiau susipa­ vo labai pavargusios ir greit pagiriamąjį žodį plikei, o žinęs su patalpų išdėstymu, užmigo. graikas Lukianas — musei. pats nusiskubino į paskirtą Ramybės valandėlė jau se­ Mano pasirinktas objektas vietą. O dar sako, kad pa­ niai pasibaigė. Prieš šį karš­ kur kas solidesnis. E. Roterd- tekę čia žmonės nieko neat­ tuolį buvęs ramus pilietis smitis savo pagiriamąjį žodį simena! (mat, miegojo) pareikalavo paskyrė Tomui Morui, o aš Pasinaudojau ramybės va­ nemaža jėgų iš vaikinų, kiek skiriu Medicinos fakulteto landėle pokalbiui su V. Džiu­ aš galėjau numanyti iš trinastudentams draugovininkams. gu: mų rankų ir įraudusių veiO prasidėjo viskas šitaip. — Dar nė metų nėra, kai dų. O šiam karštuoliui nie­ Medicinos fakulteto skelbimų mes pradėjome čia vakarais kaip negalima įrodyti, kad lentoje pamačiau ilgoką bu­ budėti... Draugovėje, kuri reikia nusirengti, ir dabar dėjimo grafiką. „Vargšeliai suskirstyta į kelis būrius, vyksta pokalbis pagal V. medikai! — pagalvojau. — yra 220 studentų. Visus or­ Majakovskio eilėraštuko Ir atsikvėpti neduoda".. . ganizacinius reikalus tvarko „Pompaduras" siužetą. Žodis Medicinos fakulteto prodeka- štabas iš trijų žmonių (be ne visada visagalis... nas M. Sakalinskas vos ne- V. Džiugo — A. Abramavi— Kaip imtynių treniruo­ įsižeidė: „O jūs pakalbėkite čius (II k.) ir M. Juška (II tėse, — nusišypso medikas su tais vargšeliais..." k.) Kelis kartus per savaitę E. Sekandra. — Po tokio va­ Kaip darbininkas visą savo atsiskaitau prodekanui M. Sa­ karo kartais jautiesi, lyg vi­ I orumą įgyja tik prie staklių, kalinskui. Šiai draugovei pri­ są dieną malkas skaldęs at I taip ir aš pamaniau, kad ge- klauso I, II ir kai kurie III dalgiu mojavęs. I riau bus medikus išvysti jų kurso studentai. Anksčiau Ir tik užsivėrus šios įstai­ I darbo vietoje. kaip ir kitų fakultetų studen­ gos durims, atsitiktinai vai­ ; Prie durų — nuo čia pra- tai, budėdavom tik gatvėse. kinų pokalbyje išgirdau, kad I sideda mano kelionė. Kaip — Kai daugiau lankytojų, jiems rytoj koliokviumas iį kiau, Beatričė Dantę lydėjo Praga­ reikia didinti ir aptarnaujantį kažkokio sunkaus dalyko, — O jeigu nebūtu Žemėje re, taip man, kad nepaklys- personalą, — visai rimtai sa­ kad Vytas Džiugas „pabėgo“ fotografijos? Draugai, būtų liūdna, net­ čiau, kelią rodo savanoriškos ko milicijos vyr. leitenantas iš Bendrosios chirurgijos bū­ gi labai liūdna. spec. draugovės štabo virši­ C. Ragoža. Be to medikams relio užsiėmimų, kuriuos la­ Pernai rudeni buvo gražiai ninkas II k. medikas Vytas čia ir praktika nebloga. Ma­ bai mėgsta, kad ryt būtinai pristatytas ..Jaunimo greto­ no pašnekovas Vytas irgi reikės paskaityti įdomią kny­ se” anksčiau — kituose res­ Džiugas. Jūs prisimenate epizodą iš patvirtina: publikiniuose leidiniuose, ku­ gą, o poryt su grupe nueiti riuose ir dabar bendradar­ „Dvylikos kėdžių", kaip du — Puikios pamokos. Ypač į naują filmą. O dar vėliau biauji. paskui — tavo nuo­ (atsiprašau — sani­ pirmakursiai po pirmo budėji­ Vytas pasakys, kad į nieką traukų parodos. Kaip manai, angelai nuo kalno mo visą savaitę dalijosi įspū­ nekeistų savo specialybės, nuo ko priklauso, kad vienas tarai) nubogina žmogus sugeba per ta pati djakoną iš visos širdies trau­ džiais. Nėra taip buvę, kad kad norint galima visur spė­ laika padaryti atradimus ir kiantį. . . „varpų aidai..." kas nors atsisakytų budėti: ti ir kad jis niekuo nesiski­ darbus, o kitas taip ir lieka Žlugo svajonės apie žvakių jei negali, pasikeičia su ria nuo kitų savo kurso tuščiom rankom? Gal todėl, kad daugelis fabrikėlį. Ir čia situacija pa­ draugu ar aš kitą dieną pa­ draugų. O E. Sekandra, jam viskam abejingi. Arba, kaip naši, tik veikėjai kiti, daine­ skiria negirdint, pridūrė: „Kaip vi­ studentai sako, egzistuojan­ Budėjimo grafike mačiau si, tik dar pridėkite kuklu­ tys ir tiek. Manau, kad rei­ lė kita ir svajonės neaiš­ kia turėti tikslą ir tvirtai jo kios. .. Medikai R. Kielius ir ir merginų pavardžių. Kokios mą, pareigingumą..." siekti. Sutinku, jog ne visa­ A. Suminąs toli gražu ne an­ jų pareigos? Taigi, mano pagiriamasis da lengva. bet... O laiko Vytui nespėjus atsakyti, žodis blaivybei pavirto j trūksta. Ir todėl vardan vie­ gelai, nors ir su baltais cha­ no būtinai prarandi kitą. Na, I latais. Tiesa, priklauso nuo atsidaro durys ir nedrąsi graudų žodį apie medikus. bet apie tai beveik niekas I aplinkybių. Šįkart globoja­ mergina sustoja prie durų. O pagaliau ko čia stebėtis nenori girdėti ir suprasti. . . I „Prašom sėsti!" — nuskam­ pradėdamas ne visad žinai, Nelinkęs aimanuoti .todėl pa-1 masis atrodo ramus. ba budinčiojo balsas. Mano kuo baigsi. Atsiveria durys. .. tylėsiu. — Gal ir apie planus pra-1 netverdamas .. .Po pasisveikinimo, me- pašnekovas, V. DOTAITt

PAGIRIAMASIS ŽODIS

Su III kurso žurnalistu Leonardu Skirpstu kalbasi Patricija Smitaitė. L. Skirpstas: Rašysit? Ko­ kia proga? Kodėl interviu? Koresp.: Praėjusia savaitę šventėme spaudos diena. Tu — būsuimasis žurnalistas. Ir dar vienas iš daugiausiai dirbančiu mūsų katedros studentu (nuomonė mano, bet nemanau, kad ji būtu neobjektyvi). Interviu todėl, kad kol kas nesugalvojau, kaip apie tave parašyti re­ portažą arba ataskaita. Esu tikra, kad tavo pavar­ dę (tavęs ko gero tai ne) žino 99,9% ..Tarybinio stu­ dento” skaitytolu. Jeigu kar­ tais kaklam laikraštyje pa­ rašyta: L. Skirsptas L. Skripstas. L. Skfrestas — ži­ nokit klaida. Visur — L. Skirpstas. įdomu, ka apie tai gali pasakyti šių pavar­ džių autorius. Pasą turiu vieną, o pavar­ džių „padaroma“ daug. To­ dėl būna sunkumu atsiimant honorarą. Taigi. Leonardai. leisk žvilgtelti i tavo vizitine kor­ tele. krašteli biografijos. Mokydamasis Palangos vi­ durinėje mokykloje dar aštuntoje klasėje, jis susido­ mi fotografija. Greitai tapo rajoninio laikraščio neetati­ niu korespondentu. Netrukus jo nuotraukos pasirodė ..Komjaunimo tiesoje“. ..Moks­ leivyje“ ..Mūsų gamtoje“ žurnale ..Kostior“. Nuo 1975 metu studijuoja žurnalistika. Leonardas — LTSR Fotogra­ fijas meno draugijos narys. Na, o dabar. Leonardai, vis dėlto papasakok apie sa­ ve pats. Kokie tavo Pirmieji

žjngsni'ai ..Tarybiniame stu­ dente"? Prisimink fukso die­ nas. žingsniai... Atėjau iš ant­ ro karto. Pirmą — prave­ riu redakcijos duris — tam­ soka, laiptai ir kažkokie ki­ birai. Ne čia... Antrą — jau ne vienas. Einu kartu su kurso seniūne (apsimečiau einąs pirmąkart). Ateinam vėl ten pat. Tik isidrąsinom palypėti laiptais. Redakcija pilna jaunų žmonių. | mano klausimą, kuris iš jų — re­ daktorius, visi labai smagiai nusikvatojo. Tik paskui vie­ nas iš jų pašnekino, paėmė nuotraukas. Tai ir buvo tuo­ metinis „TS“ redaktorius A. Kusta. Norėtųsi sužinoti, ką ypa­ tingo (arba kad ir neypatin­ go) veiki per Spaudos diena? Gal turi kokiu tradicijų? — Taip, turiu. Tą dieną turiu. suskaičiuoju , kiek per metus išspausdinta mano darbų Šiemet vien nuotraukų 139. o nuo studijų pradžios — per 300. koks Įsimintiniausias ivykis tavo kad ir trumpoje žurnalistinėje praktikofe? — Papasakosiu apie patį pirmąjj. Būdamas dar vidu­ rinėje .rašiau apie vieną moksleivių krepšinio turnyrą. Deja, informaciją rinkau ne iš pirmųjų šaltinių. Po kiek laiko laikraštyje buvo iš­ spausdintos dvi korespon­ dencijos apie tas pačias var­ žybas. Pasirodo, redakcijos darbuotojai pagalvojo. jog tai apie du skirtingus įvy­ kius. Aš pats žinojau, jog tai dvi informacijos apie vieną ir tą pati turnyrą. ..Nepagavo“... Bet pasimo-

sitartuml „Universitetui — 400“. Aš I kaip fotografas, jaučiu parei-1 gą. kad mano nuotraukose I (stengiuosi jų kuo daugiau I publikuoti) atsispindėtu šios I gražios, prasmingos šventės ' artėjimas. Netrukus sesija. . . Sesijos ateina ir praeina Tik lieka atžymos studijų ir knygelėse. Metai bėga prabėgs, bet paliks žymes veiduose. Todėl svarbiausia Gegužės 22 dieną VU mer­ nepamirškim, jo gesam jauni i ginų ir vaikinų „Mokslo" ir daug galim. Si karta artėjam prie pa­ krepšinio komandos išvyksta baigos. Labai ačiū tau Leo­ į Greifsvaldą (VDR), kur vi­ nardai. už pokalbi.

VIEŠNAGĖ ANYKŠČIUOSE Gamtos fakulteto geografai šefuoja Anykščių miesto I vidurinės mokyklos mokinius. Neseniai jaunieji anykštiečiai sulaukė svečių. Šiltai su­ tikę, parodė savo klases, ka­ binetus. Vakarėjant susirin­ kome visi į aktų salę. Smal­ sios moksleivių akys laukė įdomių pasakojimų. Vakarą pradėjo IV k. stud. V. Padriezas. Papasakojo apie Universiteto praeitį ir dabartj, studijas, Pirmakursis J. Vidickas supažindino su geografijos mokslo raida Universitete ,specialybe, specia­ lizacijomis. Moksleiviai su­ žinojo, kokias šiais metais specializacijas galės įsigyti stojantieji j geografiją. Pas­ kui žiūrėjome skaidres. Bu­ vusi šios mokyklos mokinė, dabar jau ketvirtakursė hid­ rologe V. Šimkutė komenta­ vo jas, pasakojo apie moko­ mąsias praktikas, rudens tal-

kas, fakulteto turistų kelio­ nes. Suruošėme moksleiviams viktoriną „Kelionė po TSRS". Iš pradžių tik drąsesnieji, o greitai ir visa salė komenta­ vo „Leningradas, Kamčatka, Jerevanas..Aktyviausiems dalyviams įteikėme „prizus": fakulteto turistų klubo „Ga­ bija" emblemas ir palinkėjo­ me tapti nenuilstančiais tu­ ristais Gera nuotaika neblėso visą vakarą. Mes dainavome liau­ dies dainas, koncertavo moksleivių pramoginių šokių būrelis, klausėm antrakursio E. Vaitkevičiaus atliekamų dainų. Vėl visi šokome ir dainavom. Linksma buvo ir mums, ir moksleiviams. Prisi­ minimui įteikėme atminimo dovanėlę. Susitikimas baigėsi. Mokyklos direktorius J. Pet­ ronis, geografijos mokytoja E. Vingienė dėkojo už apsi­ lankymą ir įdomų vakarą.

Sp&riaš

sada lydėjo sėkmė. Kaip ruošiasi išvykai jaunieji krepšininkai pasakoja vyrų komandos trenerė Sporto meistrė Jūratė Daktaraitė. — Gegužės 22 dieną „Mokslas" vyksta į keturių miestų turnyrą. Sis turnyras — tradicinis. Mes jau keletą metų iš eilės lankomės Greifsvalde, kur susitinkame su Magdeburgo, Greifsvaldo ir Brno (CSSR) universitetų krepšinio komandomis, Štai jau kelintą kartą VU krep­ šininkai parsiveža turnyro universitetų taurę. Ir šįmet su ja vyksime j Greifsvaldą.

Studentams, pirmą kartą pa­ Visi nekantriai laukiame buvojusiems Anykščiuose, tos dienos, kada vėl išvysime padovanojo ženklelius ir pa­ šią svetingąją VDR, sa­ linkėjo visiems vo senuosius draugus. Greifsvaldiečiai irgi mūsų nepa­ čia atvažiuoti. Kitą dieną aplankėme J. miršta. Spalio mėnesį jie bu­ Biliūno kapą, A. Vienuolio vo atvykę į Vilnių. namą-muziejų, senąjį PuntuKoresp.: Kaip ruošiasi ko­ ką. Į namus parsivežėme mandos nariai šioms varžy­ gražius prisiminimus. Dabar boms? laukiame savo jaunųjų drau­ — Komanda ruošiasi ne tik šiam turnyrui. Gegužės 13 d. gųF. KAVOLlUljĖ I vyks miesto spartakiada, kuNuotraukos R. ŠILGALIO. • rioje dalyvaus ir „Mokslo"

Istorijos fakulteto IV kur­ , DĖMESIO! teikti pasiūlymus ir pagei­ so studentė V. Naujalytė, davimus VU SSB štabui. >■ Filologijos fakulteto III Organizuojamas studen­ kurso studentė E. Smidtaltė, VU Gamtos mokslų fa­ Už elgesį, nesuderinamą su tų statybinis būrys Kirgi­ kulteto darbuotoial nuo­ zijos TSR. Visus vyresnių ­ širdžiai užjaučia doc. VE­ tarybinio studento vardu pa­ RĄ KOTOVIC dėl vyro Fizikos fakulteto I kurso šalintas III kurso studentas jų kursų studentus, ro­ mirties mantikus kviečiame pa­ S. Pisarenko. studentas A. Zvedkinas,

PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI

REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 — MTP-3

Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“ Telefonai — 27027, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

Rinke Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

SĖKMINGŲ STARTŲ! krepšininkai Komandoje tokie kovingi žaidėjai kaip A. Pavilionis (FF asistentas), J. Kazlauskas (MMF IV k.), V. Andriūnas (EKFF.), S. Būdvy­ tis (IF IV k.) Pirmieji trys žaidžia Vilniaus „Statybos" meistrų komandoje. Vaikinai stengiasi, visur laiku suspė­ ja. „Mokslo" krepšininkams tenka dalyvauti ir TSRS ke­ turių miestų turnyre, kur susitinka Rygos, Tartu ir Ki­ jevo universitetų krepšinio komandos. „Mokslas" taip pat stropiai ruošiasi VU 400 metų ju­ biliejaus tarptautiniam turny­ rui, kuriame dalyvaus ir Greifsvaldo jaunieji krepši­ ninkai. Na, o^.dabar.. . Nuotaika gera ,visi žaidėjai sveiki, stiprūs ir, svarbiausia, neturi traumų. Visi pasiruošę var­ žyboms. Paprašėme moterų koman­ dos trenerę Garbės sporto meistrę — Liudmilą Gedminienę tarti keletą žodžių apie merginų krepšinio komandą: — Merginų krepšinio ko­ mandą vis lydi laurai. Ne­ seniai vykusiose respublikos Aukštųjų mokyklų varžybo­ se „Mokslo" krepšininkės penkti metai paeiliui tapo

čempionėmis. LTSR krepšinio pirmenybėse,>, kurios vyko Klaipėdoje balandžio 26—30 d„ merginos dideliu skirtumu įveikė visas savo varžoves. Šiose pirmenybėse „Mokslo“ žaidėja I. Miškinytė (GF, bio­ logijos spec. II k.) buvo pri­ pažinta geriausia gynėja, o V. Šulskytė (PEF, II k.) ge­ riausia centro gynėja. Abi šios krepšininkės, kaip žinome, yra Europos čempio­ nės, gina TSRS rinktinės gar­ bę, žaidžia „Kibirkšties" ko­ mandoje. Gegužės 20—26 d. V. Šuls­ kytė su TSRS rinktine išvyks­ ta į draugiškus turnyrus po Japoniją ir Meksiką. I. Miš­ kinytė, kaip TSRS jaunimo komandos narė, išvyksta Į Bulgariją. Koresp.: Tikriausiai, -ko­ mandoje daug naujų žaidė­ jų? Kaip sekasi joms? — Alytuje gegužės 5—11 dienomis vyko TSRS meistrą komandų dublerių varžybos Jose dalyvavo ir pirmakur­ sės V. Rudžionytė (EKFF, ki­ bernetikos spec.), A. Gaidelytė ir D. Šabonaitė (PF), I Andrejevą (PEF). Merginos gerai kovojo. Koresp.: Palinkėkim ko-1 mandoms lengvų pergalių! I Ačiū už pokalbį. L JANUŠONYTĖ

Matematikos - mechani­ kos fakulteto IV kurso taikomosios matematikos spec. III gr. studentai nuoširdžiai užiaučia Onu­ tę RUMSKAITĘ dėl tėve­ lio mirties.

Klasikinės filologijos katedros kolektyvas nuo­ širdžiai užiaučia dėstytoją Dalią DILYTĘ-STASKEVICIENĘ dėl sesutės Ritos mirties.

Tiražas 4300

LV 10387

Užs. Nr. 1469

I

REDAKTORE A. NUGARAITĖ


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.