visą sauą PRovecanai/vien v mzes!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
uan'/Binis suu nencas
METŲ BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 15 (1395) 1987 M. BALANDŽIO 17 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS (niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiHiHHHiiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii UNIVERSITETO PARTINIAME KOMITETE
UŽDAVINIAI PERTVARKANT MOKYMO PROCESĄ Balandžio 1 d. įvykusiame Universiteto partinio komiteto posėdyje svarstytas VU partinės organizacijos darbas pertvar kant Ir tobulinant mokymo pro cesą, įgyvendinant TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimų nutari mus. Pažymėta, kad Universiteto partinė organizacija, vadovau damasi TSKP XXVII Ir LKP XIX suvažiavimų bei TSKP CK sausio (1987 m.) plenumo nuta rimais, nuosekliai įgyvendina partijos numatytą aukštosios mokyklos pertvarkymą. Šiuo metu Universitete ypa tingas dėmesys skiriamas sava rankiško studentų darbo orga nizavimui, didinama praktinių užsiėmimų apimtis, mažinamas bendras auditorinių valandų skaičius, pertvarkomas pedago ginio profilio studentų ruošimas, stiprėja ir plečiasi katedrų ry šiai su gamybinėmis organizaci jomis, kai kurie fakultetai (fizi kos, gamtos) įsteigė katedras gamybinėse organizacijose, vis daugiau naudojama mokymo procese elektroninė skaičiavimo technika, nuolat auga Universi teto dėstytojų bei moksliniotechninio personalo kvalifikaci ja, tvirtėja materialinė-techninė bazė. Fakultetų partinės orga nlzacljos, partiniai biurai akty viai Ieško optimalių vykstan čio persitvarkymo variantų. Pastebimai komunistų. __ 111 u 1• * oiišaugo vj, komjaunuolių ir nepartinių ak tyvumas. iniciatyvumas. Siekdamas patikslinti persit varkymo mastą bei padėtį ei namuoju momentu VU partinis komitetas analizavo fizikos Ir pramonės ekonomikos fakultetų partinių organizacijų veiklą. Pažymėtina, Įog minėtų fakulte tų partinės organizacijos ėmėsi Iniciatyvos persitvarkymo prob lemoms spręsti glaudžiai ben dradarbiaudamos su fakultetų administracija, kitomis visuome ninėmis organizacijomis. Fizi kos fakultete įvykdyti 1 — ----J Iradikalūs (tumeliu.-) pert---"- • ’ -pedagoginio ertvarkymal profilio s, ,,,n studentų ruošime, tobullnama studentų savarankiško darbo sistema. neblogi ryšiai ------su gamybinėmis c —______ ,___ _ pastaruoju organizacijomis, metu daug dėmesio ja---------------- skiriama darbui su kadrais. Antra vertus, nors ir pasiekta tam tikrų laimėjimų minėtuose fakultetuose ir visame Univer sitete, tačiau yra ir nemaža trūkumų, kuriuos būtina šalin ti. Per lėtai vyksta persitvarky mas fakultetuose, neišgyvendin tos biurokratizmo apraiškos, ’ormall pažiūra į darbą, pople
rizmas. Nevienoda atskirų fa kultetų bei katedrų materialinėtechninė bazė, dažniausiai ne šiuolaikinio visai atitinkanti mokymo proceso reikalavimus, trūksta naujausių šiuolaikinių įrenginių bei prietaisų, patalpų auditorijoms Ir laboratorijoms, nepakankamai glaudūs ryšiai su organizacijomis. kurioms ruošiami specialistai. Gausėjant aparatūros ir įrengimų fakulte tuose vis aktualesnė tampa cen tralizuotos Jų priežiūros ir re monto problema; dar nepakan kamai į mokymo procesą įtrau kiamas mokslinis probleminių laboratorijų personalas, ne vi suose fakultetuose tinkamai pasiruošta mokymo proceso kompiuterizacijai. jau nebepa kankami yra skaičiavimo centro pajėgumai; trūksta dauginimo aparatūros atskiruose -fakulte tuose. nepakanka vadovėlių, mokymo-metddlnės literatūros, ypač iš visuomeninių disciplinų, reikia tobulinti fakultetų gamy binius pajėgumus mokymo pro cese, skatinti kiekvieno darbuo tojo iniciatyvumą, kūrybinę veiklą ir atsakomybę už paves tų darbų barą. Kai kuriuose fakultetuose dar labai trūksta aukščiausių mokslinių kvalifi kacijų darbuotojų — katedrų Ir laboratorijų vedėjų (mokslų daktarų), opus yra minėtų ka tegorljų darbuotojų jaunos pamainos klausimas. Dar nemažai yra studentų — akademinės drausmės laužytojų, blogai besimokančių. amžinų trejetuki ninkų, reikia tobulinti studentų savivaldą, ugdyti jų savarankiš kumą. atsakomybę už pavestą darbų barą. Priimtame nutarime, be kita ko, fakultetų Ir katedrų parti nės organizacijos kartu su ad ministracija bei Jos padaliniais įpareigotos sudaryti fakultetų perspektyvinį mokymo proceso kompiuterizacijos planą, išnag rinėti fakultetų bibliotekų dar bą, skirti savarankiškam dar bui auditorijas, kuriose po pie tų nevyksta paskaitos, užtikrin ti racionalų aparatūros panau dojimą ir kt. Pritarta fizikos fakulteto partinės organizacijos pageidavimui plačiau ir dalykišklau Išnagrinėti studentų sa varankiško darbo metodiką. Tuo tikslu profesoriams V. Ky bartui ir L. Kimčiui pavesta birželio mėn. surengti Vilniuje Pabaltijo zonos fizikos dėstymo aukštosiose mokyklose metodi kos tarybos išplėstinį posėdį ir Jame parengti bendras reko mendacijas. Svarstyti ir kiti klausimai.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
Žukauskui ir Z. Stalglenel atsisa kius kelti savo kandidatūras, Universiteto komjaunimo komi teto sekretorius buvo renkamas slaptu balsavimu iš likusių dvie jų kandidatų, kuriems prieš bal savimų buvo užduota nemažai klausimų tiek apie komjaunimo organizacijos veiklos uždavinius, jos suaktyvinimą, tiek Ir apie asmenines savybes. Reikia pažy mėti, kad balsavime dalyvavo ir iakultetų komjaunimo komite tų sekretoriai. Universiteto kom jaunimo komiteto sekretoriumi Išrinktas S. Povilaitis. * Universiteto komjaunimo komitetas rekomendavo MF stu dentę R. Sinlcaltę kondidate j TSKP narius.
* Balandžio 9 d. jvykusiame Universiteto komjaunimo komi teto posėdyje svarstytas organltaclnls klausimas — komiteto lekretorlaus rinkimai. Kandida tais Į šias pareigas buvo pasiū lyti: VU komjaunimo komiteto UIT sektoriaus vadovas V. Kažukauskas, šio komiteto sek toriaus pavaduotojai G. MaHušls ir Z. Stalglenė bei VU tudentų profsąjungos komiteto ilrmlninkas S. Povilaitis. V- Ka-
OKTAVA“-ANTRA Kovo 28—29 dienomis Šiauiuose vyko respublikos pučianUjų instrumentų orkestrų kon kursas „Gaudžia trimitai". Liaudies kolektyvų grupėje aržėsi 13 orkestrų, tarp jų
nomi respublikoje — Kauno „Politechnikos", VISI „Inžinierijos" ir kiti kolektyvai. Universisiteto pučiamųjų instrumentų orkestras „Oktava", vadovauja mas Vido Kerbelio, konkurse
Pertvarkant TSRS aukštąjį Ir specialųjį vidurinį mokslą daug dėmesio skiriama studentų bei moksleivių aktyvumo, atsakomybės už mokymo si rezultatus didinimui. Sle klant šių tikslų numatomos įvairios moralinio ir materiali nio skatinimo formos, tarp jų prioritetinis skirstymas, dides nio pradinio darbo užmokesčio absolventams, gavusiems diplo mą su pagyrimu. nustatymas, stipendijų diferenciacija; Dide lę reikšmę sprendžiant šluos klausimus turi TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK nutarimas „Dėl prie monių gerinant aspirantų, aukš tųjų mokyklų studentų bei spe cialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių materialines ir bui-
PADIDINAMOS STIPENDIJOS tinęs sąlygas“, kuriame be kitų priemonių numatoma nuo š. m rugsėjo 1 d. padidinti stipendi jas: studentams, sesijos metu gavusiems tik labai gerus pažy mius — 50%, tik labai gerus ir gerus — 25%. Numatyta pa didinti vardines stipendijas: V Lenino Ir K. Markso vardo 130 rublių per mėnesį, (studentams), žymių partinių, valstybės Ir vi suomenės. mokslo. technikos, kultūros veikėjų vardų stipen dijas įsteigtas TSRS vyriausybės — 110 rublių per mėnesį. įsteig tas sąjunginių respublikų Mi nistrų Tarybų — 100 rublių per mėnesį; V. Lenino Ir K
BALANDIS—ŠVAROS MĖNUO. Kiekvienas šeimininkas, nu tirpus žiemos sniegui, turi dau gybę rūpesčių tvarkant aplinką. Kaip tvarkysis mūsų Universiteto studentai pasiteiravau prorekto riaus administracijos ir ūkio rei kalams padėjėjo A. Bačiulio. — Apie 3—4 tūkstančius stu dentų dirbs mieste: tvarkys ap linką statybose. Jaunimo sodą ir kt. Likusieji dirbs Universitetp ir
bendrabučiuose. Bus valomi lan gai, tvarkomi visi mokomieji korpusai, centrinių rūmų kiemai, bendrabučiai, išvalomi ir išvėdi nami rūsiai bei palėpės, tvarko mas miškas, gėlynų teritorijos ir kt. Darbai (studentai dirbs po užsiėmimų) prasidės nuo balan džio vidurio Ir tęsis iki gegužės pradžios. Jolanta NARBUTYTE
KAS DIRBS KURATORIAUS DARBĄ? Šiandien, svarstant studentų savivaldos ir savarankiškumo klausimus, neretai viskas suve dama į tai. kad nereikalingas akademinės grupės kuratorius, nereikalinga Jo smulkmeniška globa. Tačiau nagrinėjant kura toriaus likimą pasigenda ma gilesnės argumentaci jos šiuo klausimu. Juk dar ne tolimoje praeityje kuratorius buvo centrinė figūra akademi nė e grupėje. Jis atsakė už ldeologlnį-polltinį, auklėjamąjį, akademinį. kultūrinį darbą, drausmę ir tvarką akademinėje grupėje. Kartu su grupe važia vo į kolūkį talkinti žemdir biams, kartu su studentais ėjo į demonstraciją ir pan. Istoriš kai taip Jau susiklostė, kad visi studentijos klausimai buvo sprendžiami per kuratorių, dalyvau.ant kuratoriui. Jis gynė akademinės grupės interesus katedroje, dekanate. Jam daly vaujant buvo svarstomi įvairūs studentų drausminiai klausimai, jis geriau, negu kiti dėstytojai pažinojo grupę, galėjo charakte rlzuotl kiekvieną jos narį. Kyla klausimas: ar ateityje vi siškai nereikės dirbti to darbo, kurį dirbo kuratorius? Ar šį darbą dirbs studentija suteikus jiems daugiau savarankiškumo ir savivaldos? Ar neatsitiks taip, kad kuratorius panalkinslm. o jo darbą teks dirbti ki tiems — katedrai, dekanatui? Pramonės ekonomikos fakul teto partinis biuras ir dekana tas visapusiškai išnagrinėjo šį klausimą ir dar kartą įsitikino, kad šioje srityje yra pernelyg daug popierizmo ir formalizmo. Juk kiekvienoje akademinėje grupėje, be akademinės grupės darbo plano, reikėjo turėti Ir kuratoriaus darbo planą Kiek vienos akademinės grupės, komjaunimo organizacija turėjo savo darbo planą. Kiekvienoje akademinėje grupėje buvo su daromas Ir VPP planas. Susidarė situacija, kai akademinėje grupė je per savaitę reikėdavo organi zuoti 1 — 3 renginius. Jiems or prit i ganizuoti, kaip taisyklė, rūkdavo laiko, arba tai buvo
pelnė antrąją vietą. (Geriausiais pripažinti Kybartų muzikantai). „Oktava" taip pat apdovanota diplomu už geriausią lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą (Adomavičiaus „Skambėkite, tri mitai"). Šiaulių kultūros rūmų salė, kurioje vyko konkursas, turi
KAINA 2 KAP.
daroma paskubomis. Visa tai gimdė formalizmą, abejingumą, nukentėdavo kokybė. Paminėta situacija ir paskati no pirmiausia pertvarkyti aka deminės grupės darbą. Partinis biuras ir dekanatas priėjo vie ningos nuomonės, kad kurato riaus galima palaipsniui atsisa kyti ir šias funkcijas perduoti komlaunimui, Tai priklauso nuo akademinės grupės aktyvo brandumo. Ten. kur aktyvas Ten, pasiruošęs perimti šį darbą, ku ratoriai perdavė savo įgalioji mus.. Kitas grupes dar paglobos ir pagelbės suformuoti aktyvą. Nuo šiol akademinėje grupė je sudaromas tik vienas planas, t. y. akademinės grupės, kaip komjaunimo organlzacl os pir minės grandies planas. Apie priemonių įvairumą, aktua lumą sprendžia grupė, ku ri svarsto ir tvirtina pla ną grupės susirinkime. Fa kulteto komjaunimo komite tas įsipareigojo kontroliuoti gru pių darbo planų vykdymo eigą ir periodiškai fakulteto komjau nimo komitete Išklausyti gruporgo ataskaitą apie planų vykdy mą. Reikėtų, kad šiai iniciatyvai pritartų ir VVU komjaunimo komitetas. klausimą buvo Svarstant šį kurie teigė, (r skeptikų. _ . kad perdavus visą akademinės gru pės gyvenimą komjaunimui ga li susilpnėti ideologinis politinis ir auklėjamasis darbas. Many čiau, kad šis būgštavimas nėra pagrįstas. Atsisakant kuratoriaus glo bos labai svarbus vaidmuo ten ka grupės aktyvui.^ Atlikta gili grupių aktyvo analizė parodė, kad į aktyvistų sudėtį dažnai pakliūna prastai besimokantys, nepakankamai iniciatyvūs, o ne retai ir neturintys autoriteto tarp draugų. Nors grupės komsorgas ir proforgas iki šiol bu vo renkami grupės susirinkime, tačiau šiame darbe daug yra taisytino. Pirmiausiai reikia su telkti teisę iš kelių kandidatų pasirinkti vieną. Antra, daugiau dėmesio reikia skirti aktyvo ugdymui Kalbant apie aktyvą, atskirai noriu apsistoti ties se niūnu, kuris yra dekanato įga liotinis grupėje. Iki šiol Jis bu(nukelta i 2 psl.)
„klastingą" akustiką: grojant girdi tik save (ir todėl labai sunku ansambliuoti. Tas faktas koncerto pradžioje daugelį iš mušė iš vėžių. Nežiūrint į tai, pasak žiuri komisijos nario A. Balčiūno, Universiteto orkestras skambėjo geriausiai. Arvydas JOCKUS
Markso vardo (aspirantams) 180 rublių per mėnesi Pažangiems studentams ir moksleiviams, besimokantiems su įmonių Ir organizacijų siun timais. numatyta nuo š. m. rug sėjo 1 d. Iš atitinkamų įmonių ir organizacijų lėšų mokėti 30% didesnę, o turintiems dau glau. kaip trejų metų stažą, 5Oo/„ didesnę nei valstybinė sti pendiyą, bet ne daugiau, _ kaip 100 rub, per mėnesį.. Visą nutarimą galima perskai tytl š. m. kovo 29 d. „Pravdos" bei tos pat dienos „Izvestijų" numeriuose.
Neseniai įvykusiame Lietuvos XI suTSR „Žinijos" draugijos '• dėvažiavime buvo atkreiptas mesys į tai, kad būtina daugiau iš jaunimo, lektorių ruošti ’ ' ‘ ir daugumano Taip orapedagogu, ypač ma r. . . torinlo meistriškumo žlni žinių pro pagavimo entuziastų. Pirmajame Jaunojo lektoriaus mokyklos užsiėmime prof J. Markulis vi sad kelia klausimą: ..Ar qallma įsivaizduoti mediką, teisininką, ar pedaqoqą be ekonomistą meistriškumo žinių oratorinio ir įgūdžių?" Tokių žinių spraqas Jaunojo stengiasi kompensuoti lektoriaus mokykla, Kaip jau buvo rašyta, nuo šių metų stei giamos atskirų sričių profesinių žinių propaqavimo mokyklos. Kaip paskaitlnės propagandos svarbą įsivaizduoja patys stu dentai? ( pirmąjį Ekonominių žinių propaqavimo mokyklos užsiėmimą, skirtą pagrindinėms šalies socialinio-ekonominio per tvarkymo problemoms ap tarti, neatvyko nė vienas
SUSIDŪRUS POŽIŪRIAMS ekonomistas iš trijų fakultetų. Bandėme aiškintis priežastis su pramonės ekonomikos f-to kom jaunimo komiteto sekretore L. Sekmokaite ir fakulteto dekanu doc. V. Grigoru. Mus stebino fakulteto kom jaunimo komiteto sekreto rės pozicija. Jos nuomone, JLM neužtikrina įdomių paskaitų. Kokios Jos yra, studentui-ekonomistul esą, nereikalingos. To kios paskaitos — tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Sėdėjome dekano kabinete Ir gūžėmės nuo tokių samprotavi mų. Paqaliau išdrįsome pa klausti: „O kokios paskaitos bū tų Įdomios ir turėtų paklausą L. tarp studentų-ekonomlstų?" Sekmokaitė atsakė: „Kad " ‘ ir ' paskalta — įspūdžiai iš Japonijos suqrįžus“. Gerbiama Lolita, o ar buvote bent vienoje prof. J. Markuliopaskaitoje, į kurias susirenka klausytojai net Iš kitų aukštų jų mokyklų, neretai studentai. Išklausę vieną jų ciklą, kitais metais prašo pakartotinai prii mami? O ką padarėte kaip sek retorė, kad Jūsų fakulteto kom jaunuoliai lankytų šios mokyk los užsiėmimus? „Aš studen tams visada perduodu Informa ciją", — atsakė kolegė. Ir paskutinis klausimas, Sęurį norėjome Išsiaiškinti čia, deka no kabinete. Gal Iš tiesų nerei kalingos paskaitlnės propagan dos žinios ekonomistui? Kam tuomet trukdyti kvalifikuotus specialistus, veltui gaišti Taiką dėstytojams-orqanlzatorlams? Dekanas žadėjo tai aptarti su fakulteto partinės organiza cijos sekretoriumi ir Informuoti mus. Kol kas atsakymo nesulau kėme. Skirstėmės iš dekano kabine to su nelinksmomis mintimis ape tai, ar šių dienų studentui pakanka patenkinti tik smalsu mą, klausant įspūdžių Iš sveti mų kraštų? Ar vien tuo mes qaiėsime brandinti specialistus? Čia keliamos problemos turė tų rūpėti visiems studentams. Todėl kviečiame išsitarti. Ekonominių žinių propagavimo m-los vadovė L. ZALECKAITE Centrinės jaunojo lektoriaus m-los vadovė L. PERMINIENE VPF dekanas V. ANUŠKEV1C1US
.« Tarybini* studentą*
Kas yra senamiestis? Miesto dalis, suformuota senovėje. O kas senovė? Laikotarpis, buvęs iki mūsų. Tad viskas, kas yra sukurta iki 1987 metų, jau yra senovė. Taigi, senamiestis, kaip objektas, praranda savo prasmę. Ir mūsų projektuotojai tai įro do darbais: vaikų darželis Lydos gatvėje restauratorių bendrabu tis Žemaitijos gatvėje, „antiki niai" namai Muziejaus gatvėje, S. Nėries vidurinė mokykla. Gal tai ir teisinga — kiekviena kar’ ta turi palikti savo pėdsaką is torijoje. Tačiau mes nesutinka me, kad visiškai pagirtinas no■ ras jsiamžinti turi būti taip be atodairiškai patenkinamas. Miestas nėra muziejus. Mies-
tas, Ir, konkrečiai, senamiestis niekada nebuvo statiškas, — la me statė ir statys. Tačiau Išky la problema, kaip statyti — ar atsižvelgiant į amžių bėgy|e su siformavusią senamiesčio vidinę struktūrą, ar Ją naikinti, aly vuojant šios valandos porei kiais? Senamiesčio sąvoka api ma ne vien pastatų fasadus, bet ir visą infrastruktūrą. Senamies čio kvartalų vidinis išplanavi mas, pereinamieji kiemai ir net požeminės komunikacijos taip pat turi lstorlnę-kultūrlnę vertę. Tai neatsiejamas miesto statybos paminklo elementas, įsivaizduokime eilinę senamiesčiui būdingą situaciją, — pagal se namiesčio regeneracijos planą ------------------- - — — -
(atkalta Iš 1 psl.)
vo skiriamas dekano Įsakymu. Einant persitvarkymo keliu ir demokratizuojant ši procesą, Jau šio semestro pradžioje vi sose pirmo kurso akademinėse grupėse buvo surengti ir seniū nų rinkimai. Studentijai buvo suteikta teisė iš kelių kandidatų pasirinkti vieną. Rinkimai vyko aktyviai. Visose grupėse, išsky rus vieną (pramonės planavimo I kurso I grupę), buvo išrinkti seniūnų pareigoms tie patys studentai. (domiausia tai, kad seniūnų darbas po to žy miai suaktyvėjo, jie tapo parelgingesnl Ir atidesni grupės in teresams. Ateityje numatome to kius rinkimus surengti Ir kituo se kursuose. Be to, siekiant su stiprinti katedrų, šefuojančių atitinkamą specialybę, ryšj su akademine grupe, numatome
-, -- -
Jaunimas už senamiestį numatyta kardinaliai restauruo ti pastatą, pritaikant Ii flos die nos poreikiams. To pasėkoje fa sadai lieka autentiški, o klgmo išplanavimas Ir jo pastatai bus sunaikinti, nes jų kamerinė erd vė neleidžia veikti šiuolaikinei technikai* Koks paradoksas — juo labiau vystosi technika, tuo smarkiau mes žalojame sena miestį. Kur reikėtų naudoti ka ručius ir kastuvą, naudojamas ekskavatorius ir savivartis. Pa nagrinėkime toliau mūsų patelk tą tipišką pavyzdį. Dar kartą
—
VYRAI PUČIA... STIKLĄ Mūsų dienomis rašant apie laboratoriją ar kokią dirbtuvę mėgstama pasipuikuoti moder niais įrengimais, kompiuteriais... Atleiskit, gerbiami skaitytojai, bet šiame trumpame pasakojime apie Universiteto stiklo apdirbi mo laboratoriją niekuo negaliu jūsų nustebinti. Stiklo gamyba nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Egipte ir Mezopotamijoje iki mūsų dienų beveik niekuo nepa sikeitė. Aišku, dideli technikos laimėjimai palengvino stiklo ga myklų darbininkų darbą. Dabar
čius sudėtingiausius stiklo indus daro Valentas Vaiciukas. veik prieš dvidešimt metų lentas pradėjo dirbti boratorijoje. Per tiek ko atsiskleidė visos stiklo dirbimo paslaptys. Sudėtingi boratoriniai indai — jo kasdie ninis darbas. Valento darbu su sidomėjo ir jaunesnysis brolis Vilius, kuris atitarnavęs Tarybi nėje Armijoje, pasirinko stiklapūčio amatą. Naujokų šioje labora torijoje nėra. Be brolių Valento ir Viliaus Vaiciukų, keturiolika
KAS DIRBS KURATORIAUS DARBĄ? katedros posėdžius kviesti seniūnus, kurie galės reikšti nuomonę svarstomais klausi mais Ir apie priimtus sprendi mus Informuos grupę. MOsų fakultete jau kuris lai kas grupių aktyvas betarpiškai dalyvauja skiriant stipendijas ir skirstant bendrabučius studen tams. Komjaunimo komiteto se kretorė ir studentų profbiuro pirmininkė nuolat dalyvauja fa kulteto tarybos darbe ir gali reikšti nuomonę visais svarsto mais klausimais. Tačiau šia tei se jie kol kas naudojasi nedrą siai Čia daugiau iniciatyvos tu rėtų rodyti studentijos atstovai. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. pradė sime dirbti pagal naujus pato bulintus planus, kuriuose numa toma sumažinti savaitinĮ krūvi I. II ir III-čio kursų studentams iki 28, o IV ir V kursų studen tams iki 24 valandų. Ruošiant šluos planus Jau dabar vedame pokalbius su vyresnių kursų studentais, siekdami išsiaiškinti, kokių disciplinų sąskaita gali ma sumažinti krūvį. Kiekvienos specialybės mokymo plane yra fakultatyvinės disciplinos, jų lankymas neturėtų būti privalo mas. Tačiau apie tai žino tik dėstytojai ir tai ne visi. Tvar karaštyje tai neatsispindi ir studentai nežino, kurios tvarka raštyje numatyos disciplinos yra privalomos, o kurios ne. Šian dieninė studentija, ypač vyres nių kursų, — tai brandus jau nimas. Didesnė Jų dauguma aiš kiai įsivaizduoja savo būsimąjl darbą ir žino, ko Jiems reikėtų. Todėl tobulinant mokymo pro cesą reikia ieškoti formų, kaip atsižvelgti i Jų pageidavimus.
Doc. T. CHOMENTAUSKAS
• Stiklapūčiai darbo vietose.
• Valentas Vaiciukas
mefų stiklą pučia dar vienas Vi lius — Sriubėnas. ~ Darnus ir darbštus laboratorijos kolektyvas at lieka aibę darbų. Pats didžiau sias užsakovas — chemijos fa kultetas. Tačiau vyrai skundžia si, kad chemikai dažnai labora torinius indus atiduoda neišplaufus ar paveiktus stipriais chemi kalais. Tokius indus suremontuo ti labai sunku. Dažnai reikia da ryti visai* naujus. Užsakymus vy rai atlieka kokybiškai ir laiku. Prisimindami mokslininkų lai mėjimus, atradimus, neužmirški me, kad juose slypi ir sfiklapūčių darbas. Valdas VILŪNAS Autoriaus nuotr.
pučia
gamyba masinė stiklinių indų mechanizuota ir automatizuota. Vilnius nuo seno garsėjo stik lo apdirbimo meistrais. Dar ge rokai prieš Vilniaus Universiteto įsteigimą — 1547 metais — čia buvo įsteigta pirmoji stiklo dirb tuvė. Joje miesto statyboms bu vo gaminamas langų stiklas, stik linės, buteliai, indai. Na, o Uni versiteto stiklo apdirbimo labo ratorijoje remontuojami seni ir gaminami nauji indai chemijos, medicinos, gamtos, fizikos fa kultetų laboratorijoms. Sudėtin giems bandymams reikia labai gerų ir patikimų laboratorinių indų. Pasak dirbtuvių vedėjo Čes lovo Terlecko, laboratorijoje dirba vyrai, gerai išmanantys sa vo darbą. Ne kiekvienas gali tapti stiklapūčiu. Tik po trejeto metų galima iš stiklapūčlo tikė tis apčiuopiamos pažangos. Pa
Spausdinama truputį pinta
sutrum
vykti pastatyti kultūros namus kolūkyje. Nors tam nei lėšų, nei medžiagų, nei projekto, nei kolūkio valdybos sutikimo, nei rajono vadovų palaiminimo neturėjau, bet tai buvo mano viena iš svajonių, nuvykus dirbti į atsitikusį kolūkį — sudaryti ko lūkiečiams nors minimalias kul tūrinio gyvenimo sąlygas. Pasi baigus kalboms prie manęs pri ėjo komjaunimo sekretorius J. Bielinis ir apsupo studentai. Vi si vienbalsiai: „atvažiuosim sta tyti, atvažiuosim". Aš jų entu ziazmu buvau tiesiog priblokš tas, nes netikėjau tokia susitiki mo baigtimi ir džiaugdamasis sakiau: prašau atvažiuokit, nors laiko nedaug, o darbų marios, bet viską darysim, kad tik Jūs pastatytumėt mano kolūkiečiams kultūros namus. Neminėsiu tų sunkumų, ku riuos teko nugalėti pasiruošiant statybai ir statant kultūros na mus. Projektą paruošė Kauno po litechnikos instituto komjaunimo
pabandytf. Pradėjo nuo „niekniekio“ — nereguliarūs ir mažos apimties darbaL talkinant ar cheologams Paveikslų galerijoje (Katedroje), šv. Kotrynos baž nyčioje. Mūsų buvo nedaug. Ta čiau daug entuziazmo, truputėlis reklamos, dar mažiau egzotikos padarė savo, — pradėjo kurtis .Jaunimo paminklosaugos klu bas". šiuo metu klubas, kaip savarankiška organizacija turi net savo įstatus. Patelksime ją santrauką: talkininkauti tiriant, tvarkant ir restauruojant pa minklus, stebėti paminklų būklę ir informuoti apie ją atsakingas paminklosaugos įstaigas. įtrauk ti kuo daugiau žmonių | panjį:klosaugą. Plačiai propaguo ti paminklų apsaugos ak tualijas visuomenėje. Klu bas organizuoja visuomeni nes talkas paminklams tirti, tvar kyti ir restauruoti. Miesto sta tybos ir architektūros paminklų sąvoka apima „architektūrinius ansamblius ir kompleksus, istori nius centrus, kvartalus, aikš tes, gatves, miestų ir kitų gyve namųjų vietovių senovinį išpla navimą ir užstatymo liekanas, civilinės, pramoninės, karinės, kulto architektūros, liaudies ar chitektūros statinius, taip pat su jais susijusius monumentalio sios, vaizduojamosios, dekoratyvinės-talkomosios, sodų ir par kų dailės kūrinius, gamtinius landšaftus." (Lietuvos TSR isto rijos ir kultūros paminklų apsau gos ir naudojimo (statymas 1977 m. gr. 22 d. 5 str.) Klube šiuo metu yra apie 50 narių, tai maždaug tiek pat, kiek kubinių metrų žemės jie išvežė iš Paveikslų galerijos (Katedros) požemių, šv. Kotry nos bažnyčios. Surinkta tam tik ra probleminė medžiaga, liečian ti Vilniaus senamiesčio restaura vimą, — tai kol kas viskas, ką klubas spėjo nuveikti. Bet jis gyvuoja tik vienas mėnuo. . Tačiau mūsų planai grandiozi niai ir, manom, realūs. Jeigu Jus domina kokie jie, ateikite Į klubą. Kadangi patalpų neturime, skambinkite klubo Tarybos nariams. Jų telefonai: Naglis Puteikis 63-14-51 Ernestas Parulskis 77-91-57 Herkus Kimčius 74-37-36 E. PARULSKIS H. KUNClUS
REMIANTIS STATISTIKA
• Ii kairės — Česlovas Terleckas. Valentas Vaiciukas, liūs Sriubėnas, Vilius Vaiciukas.
O PRADŽIA BUVO TOKIA... Prieš trisdešimt metų, 1957 m. kovo mėn., Vilniuje vyko žemės ūkio pirmūnų respublikinis pasi tarimas. Tuo laiku aš dirbau Daugų raj. „Taikos keliu" (dabar Varėnos raj. „Žilinų") kolūkio pirmininku. Kolūkis dar buvo tarp atsilikusiųjų. Į minė tą pasitarimą buvau pakviestas ir aš. Teko kalbėti per radiją Ir kartu su turtingiausių respubli kos kolūkių pirmininkais drg. Adamavičium ir drg. Gliku su sitikti su Jūsų Universiteto stu dentais. Besiklausant gražių kal bų ir man mintyse lyginant ša vojo kolūkio ekonominį lygį šu jų kolūkiais, baisu darės, Jų kolūkiai turtingi, o mano vargšas. Ką man reikia sakyti studentams, kuo pasigirti, kuo pasidžiaugti? Netikėtai kilo iš ganinga mintis — trumpai papa sakoti apie kolūkio padėtį ir pakviesti studentus vasarą at-
džiaugsmingal jiakrykštaujam, kad pastatų fasadai išlieka, dėl nugriautų kiemo pastatų skėste liai rankomis ir įdėmiai žiūrime, kas vyksta pastato viduje, — ieškom ten autentiškos erdvės, senojo interjero elementų. Be viltiška, — erdvė išdarkyta, grindų ąžuolinės lentos išnešio tos, visur gelžbetonis ir linole umas. Tokiu atveju, Vilniaus se namiesčiui atstovauja tik pasta tų fasadai. Ar galima esamą padėtį pa keisti? Grupė jaunimo nutarė
organizacijos sekretorius ir jų komjaunimo organizacijos at stovai vadovavo statybai, o Jū sų komjaunimo organizacijos nariai: J. Bielinis, A. Daunaravičius, M. Aleliūnas, V. Andri jauskas, A. Lileiks, A. Jaku tis, L. Chmeliauskas, Z. Ambra zaitis, R. Trimonis, R. Čepas, J. Bulota, S. Jegelevičius, A. Titmonas, Petrauskas ir kiti, kurių pavardžių jau neatsimenu dirbo pasiaukojančiai, didvyriškai nu galėdami visus sunkumus nuo aušros iki sutemų nepavargda mi, savais drabužiais, batais, atostogų laiku ir už darbą ne gaudami nė kapeikėlės. Dirbo su daina, jaunatviška šypsena, energingai ir per dvi vasaras, per 100 dienų savo žodį ištęsė jo. Ilsėjos tik mėnuliui šviečiant, o vasarą — kiek jis ten šviečia ir tai iki vėlumos skambėjo Ži linuose dainos ir muzika. Orga nizavo vakarus — susitikimus, ruošė programas ir nuoširdžiai bendradarbiavo su vietos jauni-
mu. M. Aleliūnas su L. Chmeliausku sukūrė stovyklos himną „Žilinai, Žilinai". Studentų darb štumu stebėjosi visi, kas juos matė dirbančius, tai buvo tai kaus meto didvyriai, švyturiai. Papuošti kultūros namus (fres komis, mozaika) padėjo Vilniaus dailės instituto komjaunimo or ganizacijos atstovai. Tai trijų aukštųjų mokyklų studentų gražaus bendradarbiavimo ir sunkaus darbo pirmagimis. 1958.07.21. —respublikos jubiliejui — atidarėm Žilinuose Vil niaus universiteto studentų pas tatytus kultūros namus. Tai buvo didelė kolūkio — visų kolūkiečių ir studentų — statybininkų šven tė. Į ją atvyko ne tik aplinkinių kolūkių kolūkiečiai, rajono va dovai, bet ir LKP CK sekretorius V. Niunka, didelė delegacija iš Universiteto. Buvo sukurtas ir dokumentinis filmas. Norėtųsi jį dar pamatyti ir prisiminti tą iškilmingą ir džiugią šventę. Geriausios sėkmės visiems studentams vykstantiems į staty bas! S. VEGELE
EKFF svarstant aukštosios mokyklos pertvarkymo kryp tis, fakulteto administracija, katedros įvertino specialistų ruošimo kokybę ir numatė prie mones jai pagerinti. Viena didžiausių problemų fa kultete — trejetais besimokan tys studentai. Maža vilties, kad trejetukininkas taps geru spe cialistu. Todėl ypač svarbu ska tinti gerus studentus ir sudaryti blogai nepakantumo atmosferą besimokantiems. Kaip tai sekasi metais realizuoti? 1985—1986 išlaikė žiemos sesiją trejetais 14% EKFF studentų, o 1986— 1987 m. m. — 12%. Poslinkis akivaizdus, tačiau reikia pripa žinti, kad trejetukininkų turime per daug. Prisiminkime, kad tre jetais mokosi tik 8% viso Uni versiteto studentų. Turime ir labai gerai besimo kančių. Čia irgi įžiūrime teigi®' mus poslinkius 1985— 1986 mm. žiemos sesiją penketais išlai kė 3% studentų, o 1986—1987 m. m. žiemos sesiją — 4%. G®' Įima pagirti ekonominės infor macijos mechanizuoto apdoroji mo organizavimo specialybės penktakursius, kurie ypač geril laikė žiemos sesiją. Net 25% iš' laikė šią sesiją vien penketaiso trejetukininkų nebuvo. Tai? ir savo fakultete turime į ką ly giuotis. Fakultete ne visos specialisN ruošimo problemos išspręstos, ta čiau manome, kad dabar j08 bus sprendžiamos sparčiau, nes persitvarkymo dokumentai atve ria plačias galimybes toliau gerinti specialistų ruošimo kokybę Doc. V. GALVELE
3 Taryfetata atudanta*
XXX
PROLOGAS N R. 27 LEIDŽIA UNIVERSITETO
LITERATŲ BŪRELIS
Antras regėjimas Nunu aukštielninka gulėjo lo voje, sunėrusi po galva rankas. Prisimerkusi ji žvelgė į mane, matydama ir nematydama, tarsi klaidžiodama tolimose miglotose svajose. Aš sėdėjau ant lovos krašto ir kantriai laukiau, kol ji galutinai nubus, nustebusi at sisės lovoje, apkabins mane ir ištars savo minkštu krūtininiu balsu: „Zaza, mano Zaza!.." Aš ilgai sėdėjau, užgniaužęs kvėpavimą, o paskui supratau, kad Nunu seniai jau nebemiega, seniai stebi mane savo didelėmis juodomis akimis ir visiškai ne sistebi, kad kažkas sėdi ant jos lovos ir ryja akimis jos gražią, apsinuoginusią bemiegant krūti nę, ir kad tas kažkas — aš, Za za Nakašidzė. — Tu atėjai su saulės spindu liu, taip? — paklausė ji. — Taip. — Bet kodėl tu pirmiau nenu ėjai pas motiną? — Motina palauks.. . Kurgi ji dėsis? — Vargšės motinos! Kai aš tapsiu motina, o mano sūnus — žudiku, man irgi teks laukti... Kur aš dėsiuos? Juk taip? — Nunu keistai, liūdnai nusijuokė. — Tu abejoji mano nekaltu mu? — paklausiau aš skaudama širdimi. — Praėjo du mėnesiai — du ilgi, baisūs laukimo mėnesiai. Du mėnesiai gali pavirsti dviem metais, šešiais, dešimčia, penkio lika metų... — Aš prašau tavęs tik vienerių metų! Lauk manęs vienerius metus! — Kodėl? — Per metus viskas paaiš kės. .. — O jeigu nepaaiškės? — Tada tu laisva. — O kodėl dabar aš nelais va? — Dabar tu privalai laukti! — Aš neturiu nieko bendro su šia byla! Aš už nieką neat sakau! Ir niekas neprivers ma ne laukti! ■— Aš taip pat neturiu nieko bendro su šia byla, bet mane verčia laukti. — Tu — kalinys, tu — kalė jime! — Tu irgi kalėjime! — Kokiu būdu? — Aš — tavo kamera, spyna ir kalėjimas. — Tu kaltinamasis, o aš ne kalta. — Nuo šios dienos tu taip pat kaltinamoji! — Kuo aš kaltinama? Galbūt tuo, kad aš kiekvieną dieną ateinu čia ir duodu tau liumina-
Zurabas DŽAVACHISVHJS, Tbilisio Universiteto absolven tas. Jau treti metai WU studi juoja lietuvių kalbą ir literatū rą. Iš gruzinų kalbos verčia ei lėraščius, prozos kūrinius. Pateikiame Ištrauką iš šiuo metu verčiamo N. Dumbadzės romano „Baltosios vėliavos".
lą? Bet tokių, kaip tu, aš turiu šimtus? Arba tuo, kad aš neatsi sakiau maldaujama tavo moti nos, kuri atėjo pas mane naktį ir atsiklaupusi meldė perduoti tau laišką? Bet aš padariau tai ne dėl tavęs, o dėl tavo moti nos, kuri tą akimirką man pri minė mano mirusią motiną... Aš net nežinau, kas kalbama ta me laiške... — Tame laiške motina prašė mane sakyti tiesą ir tiktai tiesą. — Kodėl? — Todėl, kad tiesa — laisvės šaltinis! — O jeigu tu — žmogžudys? Aš nieko nežinau apie tave. Kas tu? Iš kur ir ko tu atėjai į ma no gyvenimą? — Aš — Zaza Nakašidzė, No jaus sūnus. Aš ir mano tėvas davėm pradžią žmonių giminei, ir nuo to laiko tu — mano žmo na. Aš myliu tave milijonus metų ir dabar aš kaltinu tave. — Kuo kaltini mane? — Žmogžudyste, vagyste, ky šininkavimu, Tėvynės išdavimu, paleistuvavimu. — Kuo dar? — Visom mirtinom nuodė mėm. .. Tave kartu su manimi pastatys prie sienos. Tave su šaudys. — O kas bus paskui? — Paskui? Tu numirsi, ir nie kas nepasidomės, kas tu, ar bu vai kalta. — Paskui? — Niekas tavęs neapverks, niekas neateis prie tavo kapo. — Toliau? — Tu pavirsi žeme, ir viskas, pasėta į tave, išaugs balandomis ir piktžolėmis. — Paskui? — Paskui tave kaip nederlin gą žemę išdegins. Tu tapsi ply tomis. — Toliau? — Iš tavęs pastatys namą. Ir namas grius, ir žmorės, daug nekaltų žmonių žus po tavo griuvėsiais. — Toliau? — Tavo griuvėsius aptvers spygliuota viela. — Kodėl?
mokomės, ieškome, ORGANIZUOJAME... Iki šių dienų klubas niekad neišsemia savo galimybių, kinta ormos, darbo metodai. Tačiau nekinta esmė — žmonių bendray'®as- Visuomeninių profesijų dkulteto klubinių renginių orRanizatorlų skyrius, kuris funkflonuoja prie VU kultūros klul lrfleSko nauN laisvalaikio prae dimo formų, stengiasi supandlnti studentus su respublios kultūriniu gyvenimu bei jo eDloInlsŠiemet jis buvo arytas kultūros klubų kūryn*ne stovykla, kuri vyko tris enas. Pirmoji diena daugiau Pramoginė (kultūros klubų prlij?,atyma‘, atsisveikinimas su einančiais kultūros klubų pir
mininkais, naujų narių krikšty nos.) Antrąją dieną vyko pokal biai „Kūryba Ir asmenybė" bei paskaita „Džiazo pasaulyje". Tą pačią dieną įvyko susitikimas „Lėlės" teatre. Trečiąją dieną vykome į ekskursiją po Pane munės pilis. Pabuvojome ir Ver kių rūmuose, susitikome su rū mų darbuotojais, klausėmės sty ginių instrumentų ansamblio koncerto. Lyg prądėtos pažinties pratęsimas susitikimas pas mus filologijos fakultete su Verkių rūmų direktoriumi, buvusių kul tūros klubo pirmininku, kuris pasakojo apie ankstesnį Univer siteto kultūrinį gyvenimą. Su ruošta nemaža Ir kitų renginių.
...Ir lyg burtažodį vis vardą seseriai kartotum, melstam, megztam savo pilką raitą; taip, ne pilkų dienų nebūna — sušnabždėtam — pilni keliai vėjarodžių ir žodžių — ligi kelių. Ir vėl — pilkų dienų nebūna... V ištiek kuo nors paversi tylią mūsų maldą! Laiškai ir laikraščiai — iš vieno kūno... Tik valandos spamėja paslapčia nuo mūsų, o rašalo dėmėj klajoja tavo aklas žvilgsnis, apsnigęs klevo sėklom vardas, sulaukėjęs vlitimis... IDILĖ
I Kai deginamų virkščių kvapas rėžias slenkstin, nuo turgaus aikščių — buvusios ir esančios — išnykusių amatininkų linksmas šurmulys. Vėl žiebiąs žvakės fabrikėlio užkaituos languos... Dešimtą užtvanką sukrauna — Todėl, kad jie dar ilgai paupio trobų vaikiūkščiai grasins žmonėms pražūtim. (vis tiek vanduo vos semia — Ganai Kas man pateiks to pėdas, — atsidus). kį apgailėtiną kaltinimą? Bet plauks Į Lielupę apdžiūvę dilgėliniai jų laivai... — Ašį
— Kas tu? — Aš — kaltinamas be kal tės. — Ir tu, nekaltas, gali apkal tinti mane, nekaltą? Tau manęs negaila? — Ne! — Kodėl? — Todėl, kad niekas.. . — Ir tau ne gėda? — Ne! — Kodėl? — Todėl, kad dauguma, supantys mane, nieko nesigėdi. — Ir jūs taip gyvenate? — Mes negyvename. Mes ap gailėtinai egzistuojame. — Jūs nuo pasaulio sutvėrimo buvote tokie egoistai, ar tapote jais vėliau? — Vieni buvo, kiti tapo. — O tu? Kas gi tau atsitiko? — Nežinau! Nieko aš nežinau, Nunu! Galbėk mane, nes kitaip aš pražūsiu! Aš suklupau prieš Nunu, prigludau galva prie jos krūtinės ir pravirkau. Aš pajutau meilų jos švelnių šiltų rankų prisilieti mą, ir šilkiniai plaukai uždengė man veidą. Po to išgirdau karštą Nunu šnibždesį: — Zaza, vargšas mano Zaza! Kas tau, brangusis mano ber niuk? Nebijok! Aš lauksiu tavęs tūkstantį metų! Jeigu įmano ma laukti po mirties, aš lauksiu tavęs ir po mirties. Aš myliu tave, Zaza! O, kaip aš tave my liu tokį, koks tu esi — kaltą ir nekaltą, žudiką ir nužudytą... Myliu, myliu, myliu tave, ma no Zaza!.. Ilgai kuždėjo Nunu, ir karštos jos ašaros lašėjo man ant veido. — O dabar kelkis ir išeik! — tarė ji po to. — Tik užtrauk užuolaidą — saulė spigina į akis... Aš užtraukiau užuolaidą. Nunu užsimerkė. Nunu užmigo.
Įvyko susitikimas su VU folklo rinio ansamblio „Ratilio" vadove Zita Kelmickaite. Prisidėta organizuojant Vil niaus aukštųjų mokyklų festiva lį „Žemei — taiką, žmonėms — draugystę!" Maloniai mus priėmė moksllnls-metodinis kultūros centras. Šios įstaigos darbuotojai supa žindino su skyrių veikla, su kaupta metodine medžiaga. Pabuvojome kultūros darbuo tojų tobulinimosi Institute. Teko dalyvauti III respubliki nėje mokslinėje praktinėje klubotyros konferencijoje „Kultū ros įstaigų uždaviniai ir jų rea lizavimo būdai įgyvendinant TSKP XXVII ir LKP XIX suva žiavimų nutarimus", kuri įvyko meno darbuotojų rūmuose. Gerą įspūdį paliko forumas „Ar reikalingas Jaunimo cent
Ii Nebylių balsai įrašyti į šituos akmenis... Per tuos akmenis — šešėliais ir traškančiais ratais — likimas... Paspringsta saulė pirmu debesiu, o aplūžusi varpinė, kiauras koplyčios stogas, šlapias antkapio žvirblis visas mūsų baimes priima, ir visi mūsų tikėjimai vienu atodūsiu virsta... Alvydas VALENTĄ
XXX Nubėgai, saule, per lauką basa, nubėgai, ir vargą nusinešei. Ties kupeta šieno aukšta sustojo vakaras — apsižvalgė, iš didelio delno palaistė rasa žolynus, krūmynus. Per lauką, saule, nubėgai basa, nubėgai, ir vargą nusinešei. Vakaro broliai lyg jaučiai šėmi prie vandenio leidosi gerti. Paskui sutoję tamsiam pagiry, lyg šieną, miglą ant žemės išvartė. Neverki, saule, mes žinom, kas rytą tu vėl pakyli, išbaidžiusl vakaro brolius į mišką, ir sodus, ir pievas, ir žmones myli... Tik vargą kam naują atsinešei!
XXX Po saule — gęstančia, raudona, po paskutiniais karštais spinduliais gyveno, kentėjo ir džiaugėsi žmonės, dalinosi savo vargais. Tik džiaugsmą veiduose jų nerimas keitė — girdėjosi vakaro žingsniai lėti. Per dieną vis plūdęsi, baręs), keikę, pamiršo, diena kad trumpa ir trapi. Dėl grūdo, dėl žemės, dėl lašo šaltinio pavirtę gyvatėm ir tigrais nuožmiais. Prieš vakaro dvelksmą stovėjo nurimę, j dangų veidais pakeltais. Dabar tik suprato, kokie jie bejėgiai, kaip miškas priėjo prie kaimo arti, bet piktžolių sėklos vešėjo ir stiebės, ir vartai kaimynų apaugo jomis.
ras?" įvykęs VRM kultūros ir sporto rūmuose. VPF klubinių renginių orga nizatorių skyriaus veiklą šiemet
ruošiamės užbaigti respublikine aukštųjų mokyklų konferencija. G. POCIŪTE VU kultūros klubo darbuotoja
LTSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE Balandžio 20 d. (pirmadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų go belenų salėje (Turistų 49) susitikimas su Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos komisijos pirmininku, Vilniaus vals tybinio universiteto profesoriumi, filologijos m. dr. JONU PA LIONIŲ. Pranešimo tema: „Lietuvių kalbos komisijos veikla: už daviniai, problemos, perspektyvos". 22 d. (trečiadienį) 18.30 Mokslininkų rūmų gobelenų salėje pranešimas: „Krikščionybės įvedimas Lietuvoje ir kultūros raidos XV—XVI a. tendencijos". Pranešėjas — Vilniaus valstybinio uni versiteto vyr. dėstytojas istorikas ALFREDAS BUMBLAUSKAS. Liaudies vyrų choro „Vilma" koncertas. Vadovas — TADAS Šumskas. 28 d. (antradienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobelenų salėje (Turistų 49) pranešimas „Lietuvvių kalbotyra užsienyje". Prane šėjas — LKL! mokslinis bendradarbis, filologijos m. dr. ALGIR DAS SABALIAUSKAS.
F I D I
SUSTOK, ŠVENTE!
KIEMO TEATRAS
SUSTOK, ŠVENTE!
i
„Jauno žmogaus memuarai4 Latvijos TSR liaudies rąžytojo Z. Skujinio romano „Jauno žmo gaus memuarai" inscenizacijos autorius J. Vytuolinis. Norėdami apibrėžti N. Kiurklietytės reži sūrinę tendencijų, matyt turėtu me pasakyti: tai individo, kaip svarbiausio visuomenės elemen to įtvirtinimas. Neatsakingumo, abejingumo, bukumo, vartotojiš kos psichologijos, siekio pralob ti ir visokiais pavidalais besireiš kiančio daiktų kulto nuvainikavi mas. Z. Skujinio „Jauno žmogaus memuarų" statytojus (dailininkė G. Lukoševičiūtė, kompozito rius A. Klova) ypač jaudina jau nimo moralės problemos. Kas tie žmonės, kurie už metų kitų paliks auditorijos suolų! .jauno
žmogaus memuarų" kvintesenci jų režisierė N. Kurklietytė tarsi pasako herojaus senelio Lielajo žodžiais: „nei kultūrinė, nei mokslinė-techninė revoliucija žmogaus nepadarė geresnio. Šiuo metu reikalinga moralinė-etinė revoliucija žmonių santykiuose*0. Spektaklyje akcentuojami tėvų ir vaikų santykiai, tarpusavyje trū kinėjantys ryšiai, skausmingai iš sakoma dvasinio palikimo svarba. Kaip šį neįkainuojamų turtų per duoti iš kartos į kartų! Spektaklio leitmotyvu tampa autoriaus žodžiai: „Pats savaime blogis man neatrodo labai pa vojingas. Mane gųsdina blogis, kuris gali atsirasti dėl mano kaltės. Blogis, kurį netikėtai pa tiri iš artimiausių žmonių. Blo
gis, kurio aš nepajėgiu paaiškin ti. Blogis nuo kurio niekas nėra apsaugotas... Ramybė ir tiktai ramybė. Jo kio neapgalvoto poelgio. Kuriam galui sau apsunkinti gyvenimų! Girdėjai kų pasakė — kalto nė ra. Kalti mes visi". Kiekviena karta turi savo spe cifinių bruožų, iš kurių kristali zuojasi ateities visuomenė. Pa stebėti juos ir suprasti jų esmę — tai tarytum palytėti ateitį, įspėti rytdienų ir pamėginti už kirsti užkirsti kelius dar tik pra dedančiam reikštis blogiui, ap saugoti gėrio pradų. Tai yra ne tik šio spektaklio, bet ir, apskri tai, Universiteto Kiemo teatro pagrindinė ir esminė kūrybinė tema. šiais metais spektaklį nufilma vo Lietuvos televizija. Snieguolė SIMIJONAITE
MELAGIŲ KERMOŠIUS
PSICHOLOGAS PATARIA
AR MOKAAIE KLAUSYTIS?
Labai dažnai galvojama, kad užmezgant pokalby.e kontaktą su žmogumi pagrindinis vaid muo tenka kalbančiajam. Tačiau bendravimo tyrimai rodo, kad klausančiojo vaidmuo nė klek me susidomėjimą, pakanka ne šypsenos ne menkesnis Pasirodė, kad ne žymaus linktelėjimo, kalbantysis daugiau kaip 100į žmonių moka ar pastabos. Jeigu ramiai ir tikslingai Išklausyti daro pauzes, palaukite ir įsiti jis Jau užbaigė pašnekovą, o tai reiškia. kad kinkite. kad 9Oo/„ žmonių — blogi klausyto minti ir laukia Jūsų atsakymo. duoti klausimą, jai Jiems labai dažnai kyla Dabar galite daugybė problemų. Ieškant ben kuriuo norite kai ką pasitiks linti. Bet Jūsų klausime turi dros kalbos su kitais. skambėti ir pritarimas pašneko Dauguma žmonių galvoja, kad vo mintims. klausyti — reiškia stengtis pa 4. Pakartokite kalbančiojo vaizduoti dideli susidomėjimą mintis. Jeigu pašnekovas Jau pašnekovo Informacija arba baigė kalbėti, pakartokite sa greitai reaguoti l ją Bet kaip vais žodžiais pagrindinius Jo tik tada klausytojo dėmesys ati monologo punktus Ir pasidomė trūksta nuo kalbančiojo minčių kite, ar gerai JI supratote. Tai ir atsakydamas Jis dažnai iš apsaugos Jus nuo tolimesnių kraipo Jas dėl savo Išankstinės neaiškumų. nuomonės. Natūralu. kad kal 5. Venkite skubotų Išvadų! bantysis patiria nusivylimą: vie Tai vienas iš pagrindinių efek toje esminio atsakymo Jis ma tyvaus bendravimo barjerų. Su to tik skubotą reakciją. Ir ne silaikykite nuo skubotu išvadų, įvyksta Jokio pasikeitimo nuo vertinimų ir pasistenkite su monėmis. prasti pašnekovą Iki galo. Tai, ką mes girdime, bando 6 Nekreipkite per daug dė me įsivaizduoti Interpretuoda mesio l pašnekovo kalbėjimo mi informaciją, o tik po to rea- manierą. „Koks lėtasl“. „Koks guo ame, versdami savo reak monotoniškas subjektas!“, .Koks ciją atsakymu. Nuo atsakymo Įkyrus!" — tokias mintis dažnai priklauso, ar pašnekovai supras sukelia mums kai kurie pašne vienas kitą, ar Jų savitarpio kovai. ir kalbant su |als mes supratimas ryškiai susilpnės. būname pernelyg nekantrūs. Patelkti žemiau patarimai Jeigu Jūs laikote save geru plius noras patobulinti savo pašnekovu. Jūsų neturėtų trik bendravimo įgūdžius būtinai dyti partnerio manieros. Stenki padės pasiekti gerą savitarpio tės suvokti tik tą Informaciją, supratimą. kuri gali papildyti Jūsų žinias 1. Vystykite savo sugebėjiir patirti. mus. Stenkitės nugalėti savo no 7. Ramiau reaguokite l pašne rą pertrauklnėtl pašnekovą. kovo pasisakymus. Jeigu kuris Nuolat vertinkite, ar kiekvieną iš pašnekovų pernelyg susijau pašnekovo minti supratote. Jei dinės, tai labai veikia kito su gu Jums nepakanka gautos in vokimą. Dar daugiau savitarpio formacijos, prašykite pašnekovą supratimui kliudo per daug pakartoti arba paaiškinti tai, tvirtas įsitikinimas, kad esu tei kas ne visai aišku. sus. Šiuo atveju ima veikti 2 Duokite pašnekovui laiko emocijos. Mes nebesiklausome pasisakyti. Dauguma žmonių pašnekovo, o paprasčiausiai at tiesiog garsiai galvoja ir pa metame visus jo argumentus. laipsniui artėja prie savo nuo Geras klausytojas stengiasi ne monės, todėl pirmos pareikštos pasiduoti pykčiui ir susijaudini mintys dažnai būna lyg Įžangi mui. siekia iš tikrųjų suprasti nėmis. Nerodykite. kad Jums pašnekovo žodžių esmę. 8. Neveidmainiaukite. Neapsi sunku klausytis, duokite pašne kovui laiko pasisakyti laisvai ir metinėkite. Kai Jau aišku, kad neskubant. pašnekovo kalba mums visiškai 3. Rodykite dėmėsi pašneko neįdomi, mes dažnai imame vui. Dažnai tam, kad parodytu- apsimetinėti: rodome padidintą
* Visus kviečiame | Universi teto turistų sąskrydi, kuris |vyks balandžio 25—26 d. prie Žeime nos upės. Programoje: pėsčiųjų ralio, turistinės technikos varžy bos, meninės programos konkur
DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADOJE Artėja prie finišo Universiteto darbuotojų spartakiada Va sario ir kovo mėnesiais vyko krepšinio, šaudymo ir sta lo teniso varžybos.
Gintaro BURBOS nuotr.
• Parduodu „Ąžuolyno" ben drijoje sodo namelį su sodiniais IV sklype Nr. 122. Kreiptis į S. Urbonavičių |tel. 61-58-03j.
į krepšinio turnyro finalą pateko fizinio auklėjimo katedros, administracijos ir ūkio padalinių, EKFF bei GF komandos. „Superfinaliniame" susitikime fizinio auklėjimo kakatedros, administracijos ir kovos jveikė ekonomistus ir ta po spartakiados čempionais. Ad ministracijos ir ūkio padalinių
sas, o taip pat pasišokimai prie laužo ir įvairūs jumoristiniai žaidimai. Komandos išvyksta 25 d. 14.00 Ignalinos traukiniu. Sir galiai ii komandų techninis per sonalas — bet kokiu Pabradės krypties traukiniu. Kviečiame
komanda — trečia. Didelę staig meną šiais metais pateikė už ėmę aukštą ketvirtąją vietą, gam tos fakulteto krepšininkai, anks tesniais metais vilkę nemalonią „autsaiderių" naštą. Dar dides ne sensacija laikytinas pernykš čių čempionų — istorikų —pa sirodymas: palikus kolektyvą komandos lyderiui A. Gumuliauskui, jie liko vienuoliktoje, pas kutinėje vietoje. Šaudymo varžybose taikliausi buvo (kaip ir pernai) filologijos fakulteto šauliai, aplenkę medi kus bei nelauktai sėkmingai pa sirodžiusius fizikus. Stalo teniso turnyrą jau treti metai iš eilės laimėjo filologijos fakulteto komanda (G. Subačius, S. Tumėnas, S. Plaušinaifis, J. Antanavičienė), be didesnio var
dėmesį savo partneriui, bet tuo pačiu mūsų nuobodžiaujantis žvilgsnis Įsminga l vieną tašką, tampame Išsiblaškę ir t. t. Jei gu pašnekovas tai pastebi, jam irgi pasidaro sunku kalbėti. Bet gal neskubėkime daryti J per greitų išvadų? Kol pokalbis ne baigtas. nepraraskime vilties Išgirsti ką nors Įdomaus! 9. Nesiblaškyklte. Blogo klau sytojo dėmesį blaško viskas: si rena gatvėje, vaikščiojantys žmonės, telefono skambučiai ir kiti dirgikliai. Geras klausytojas susitelkia tik ties pokalbiu 10. Ieškokite tikros žodžių prasmės. Reikia nepamiršti, kad neįmanoma visos informacijos sutalpinti žodžiuose i Žodis vi suomet yra papildomas balso tono pasikeitimais, mimika, ges tais, kūno Judesiais. Stebėdami kalbanti pašnekovą stenkitės kuo pilniau ir teisingiau JI su prasti. 11. Nemonopolizuokite pokal bio. Pašnekovas, kuris stengia si dominuoti kiekvienoje situa cijoje arba kuriam atrodo, kad Jis viską žino kalbama tema, dažniausia būna blogas klausy tojas. Jo proto „durys" ir „lan gai" yra užrakinti ir nelįileidžla naujų minčių. 12. Pritaikykite mąstymo tem pą kalbai. Mąstymas yra 3—4 kartus greitesnis už kalbą. Be siklausydami pašnekovo mes nesame pasyvūs: mūsų smege nys intensyviai dirba. Blogas klausytojas, kalbėdamasis su lė tu partneriu. leidžia sau būti išsiblaškiusiu Ir netgi snūdu riuoti Kai Jis vėl Įjungia dėme sį, Jis aptinka savo atmintyje žymias spragas. norėtų vėl grįžti prie Jau pareikštų minčių Bet suvokimo efektyvumas jau yra žymiai nukentėjęs. Perskaičius šiuos patarimus gali atrodyti, kad beveik Jokios naujos informacijos Jie nesutei kia, visa tai yra'savaime aišku Tačiau bendraudami mes labai dažnai esame linkę pamiršti bū tent šiuos dalykus.
Parengė
A.
Lalsvlo KARVELIO nuolr
PARASONYTC
keliauti ir vandeniu — Žeime nos upe. Sąskrydžio atidarymas 22.30 vai.
O prieš tai — 23 d. JK t aud. (Saulėtekio ai.) skaidrių konkur sas. Pradžia 20 vai.
go įveikusi visus varžovus. Kaip ir pernai, antrąją vietą iškovojo MaF stalo tenisininkai, o kovoje dėl 3-ios vietos gamtininkai įvei kė IF atstovus, ir po ilgos pert raukos susigrąžino prarastos po zicijos. Beliko surengti tik plaukimo bei kroso varžybas. Jas planuo jama vykdyti atitinkamai balan džio ir gegužės mėn. paskutinių jų dekadų dienomis. Šiuo metu dėstytojų spartakia doje pirmauja pernykščiai čem pionai filologai (60 tšk.), po jų — medikai (53 tšk.), ma tematikai ir fizikai (po 52 tšk.) Kiti fakultetai pastebimai atsi liko, ir jų viltys kovoti dėl pri zinių vietų yra daugiau teorinio pobūdžio. V. LAPINSKAS
IŠBRAUKTI IS STUDENTŲ SĄ RASŲ Už girtavimą — EKFF I k. stu dentas G. Ciapas, už akademinės drausmės laužymą — FilF I k. studentas G. Labanauskas bei GF III k. studentė D. Cibulskytė Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841099, išduotą FF studen tui Rimantui DAMKAUSKUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810807, išduotą FilF studen tei Eglei KERAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821416, išduotą EKFF stu dentei Daivai SODONYTEI, lai kyti negaliojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame is torijos spec. I k. studentą AlgJ KUZMICKĄ dėl tėvelio mirties. Kurso draugai Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjaučia vidaus ligų propedeutikos ka tedros asistentą Petrą JUOD VALKĮ mirus mamai.
LV 14375 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 980 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Kosmonautų pr. 80. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. aCoBercMū cryAenT* — opran napncoMa, perropaTa, KOKarreTa komcomoah, npotpKOMa opAeuos TpyA»»oro Kpacnoro ma Mera n Ąpyju6w aapoAos BnAJ>moccKoro ynraepcirreTa hm. B. Kancyicaca. Bnumoc. PęAaicrop A. AraniTac. Ha ahtobckom H3MKe.
Redaktorius A. LIPSTAS