VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
C3JOVBOS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 m. gegužės 9 d.
EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 15(1118)
Siame NUMERYJE: DIDŽIOSIOS PERGALĖS 35-MEClUI
ĮTEIKTAS GARBINGAS APDOVANOJIMAS
MOŠŲ KALBA
Kaina 2 kap.
SVEIKAS GEGUŽI! Gegužės 1-oji — viso pasaulio darbo žmonių solidarumo šventė. Gegu> žės 1-oji — pavasario šventė, užliejusi miestą purpuro lavina, pražydusi nuoširdaus džiaugsmo šypsenomis visų kartų žmonių veiduose. Joje ypatingai išryškė ja tarybinių žmonių vie nybė. Glaudžiose gretose koja kojon žengia moki nukai ir darbininkai, stu dentai ir karo veteranai. Gegužės 1-oji pati džiaugsmingiausia ir gied riausia pavasario diena. „Žygiuokit pasitempę, šypsokitės, juk i jus nu kreiptos daugelio žmonių akys. Visi turi matyti — žygiuoja Universiteto sportinė kolona, — vis kartoja dėstytojai, rikiuo jantys studentus. Bet to nė nereikia — žygiuojan čiųjų gretose linksmumas ir šventiška nuotaika. Kai kuriems pirmakur siams ši demonstracija — pirmoji Vilniuje. Žmonių gausybėje jie jaučiasi truputj net pasimetę. Tik dairosi j visas puses, go džiomis akimis stebi visą šventini šurmulį, nori kuo daugiau pamatyti, kuo daugiau įsiminti. Nemažiau susidomėję švente ir svečiai, kurių
Keturiasdešimt metų — netrumpas laiko tarpas. Balandžio 30 d. vyko šiam jubiliejui skirtas Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto nusipelniusio akademinio mišraus cho ro ataskaitinis koncer tas. Pirmoje dalyje skam bėjo XVI a. muzika, ant roje — choro pasirodymą lydėjo S. Sondeckio va dovaujamo orkestro muzi ka. Sis rimtas išmėginimas atskleidė naujus choro laimėjimus ypač paskuti niaisiais metais, plačias jo galimybes. Juk teisę dainuoti su kameriniu or kestru gauna tik stipriau si kolektyvai. Koncertą palydėjo šilti
įvairių kolektyvų bei žiū rovų sveikinimai ir linkė jimai. D. CINCIKAITĖ
Universiteto parengia mojo skyriaus klausytojai — busimieji studentai. Todėl labai svarbu, kad jie aktyviai įsijungtu į mūsų aukštosios mokyklos gyvenimą. O atėję į pirmą kursą ne tik gerai moky tųsi, bet ir būtų puikūs vi suomenininkai. IF mokymo auklėjimo komisijos nariai surengė
kaip ir kiekvienais me tais sostinėje netrūksta. Išsirenkame iš vieno bū rio merginą. Ji iš Mask vos. Studentė gyvai aiški na mums, kad jaučiasi kaip namuos, kad mūsų Gegužės 1-oji pavergia savo nuoširdumu. Šalies sostinėje šventinė demon stracija daug iškilminges nė, žmonių daug daugiau, bet Vilniuje ji labai jau ki, tai tarsi vienos dide lės ir darnios šeimos šventė. Mums kalbantis, pro šal| nerangiai praeina olimpinis meškiukas. Jis taip šauniai kraipo galvą ir šlelvoja letenomis, kad nejučia pradedame juok tis. Mūsų naujoji pažjstama Įtikinėja, kad net Maskvoje tokio gražaus nemačiusi, nors ten daug jo brolių esama. Pro šal| žvaliai žengia parengiamojo skyriaus is vis naujos kolonos, aidi torikų grupei ekskursiją po senąjį Universitetą. Bu simieji istorikai susipaži no su Alma Mater praei timi, architektūra. Eks kursiją pravedė istorijos spec. III k. studentė Rita ŽitkevičiūtėManome, kad draugystė su parengiamojo skyriaus istorijos grupės klausyto jais tęsis. Juk gera pra džia — pusė darbo. O MAK-as yra numatęs dar nemaža įdomių bendrų renginių. Laima UŽKURAITYTĖ IF MAK-o narė, atsakinga už darbą su parengiamojo skyriaus klausytojais
dainos, šventiniai maršai, šūkiai. Demonstrantų ran kose gėlės, vėliavos, transparantai. „Niekada nemaniau, kad toks trumpas Lenino pro spektas", — įsikarščiavęs aiškina draugui vaikinu kas. Matyt, dar labai no rėjosi žygiuoti... Linksmumas užkrečia, Ils vis labiau užlieja žmo nių širdis. Gera nuotaika nesibaigia su demonstraci ja, ji išlieka nepakitus visą dieną. Apie tai bylo ja Universiteto ansamb liečių būrelis, kuri pama tėme baigiantis demonst racijai. Tautiniais drabu žiais pasidabinusios mer ginos traukia nuotaikingą liaudies dainą, šalia rate ly skrieja šokėjai. Šventė tęsiasi.
Šventinėse gegužio ko lonose su pakilia nuotai ka žygiavo mūsų senojo Universiteto profesoriai, dėstytojai, darbuotojai ir studentai. Mūsų korespondentas Kęstutis Taločka nuo traukose užfiksavo keletį šventinės demonstracijos akimirkų. Nuotraukoje — viršuje: pirmose gretose pakiliai žengia mūsų aukštosios mokyklos vadovai. Apačioje —gaivus pa vasario vėjas plaikstė D. CINCIKAITĖ, fakultetų emblemomis pa J. MIKALOPAITĖ puoštas vėliavas.
ŽYGIAIS MATUOJAME ŠIRDIS »W
NEUZMUSKITE LAIKO — TO NESUTALPINSI I JOKIUS RĖMUS, — prisipa žįsta J. MICKUS, WU I skyriaus vedėjas, iš pradžių lyg ir žiūrėjęs j mus jtarokai; atseit, ko gi tos mergužėlės prie jo prikibo. Karas. Ne įmanoma surasti tikslaus api brėžimo. Tik karą išvydęs, jame dalyvavęs, tegali įsisa moninti, kas tai iš tikro yra. Ir gal todėl taip nesinori kal bėti apie jį, karą, tą vyrišką „žaidimą", kuomet kulkos taip suvarpo kuprinėn pasku bom įgrūstą kareivišką mili nę, jog panorėjęs ją apsi vilkti, beištrauki vien išilgai suvarpytą apdarą, dengiamo sios spalvos skudurą. Ir gal todėl, žiūrint į jaunus, dar naivoku nežinojimu švytin čius veidus, atmintis, kurios anaiptol negalėtum apšaukti išdavike, stengiasi išgriebt iš savųjų gelmių vien paradok saliausius, grėsmingoje karo tėkmėje tegalinčius įvykti nu tikimus, kurių besiklausant, ne sykį veidan įsismelks šyp sena. Ir čia pat graudulys, netgi ašara... Į kraupų karo veidą J. Mickus pažvelgė jau būdamas Vilniaus karo mokyklos kur santu. Kartu su lietuviška 16-ąja divizija nuėjo neleng vą karo žvalgybininko kelią. Pamena senas karys atvejį, kai jo bendražygiams — žmonėms su ginklu rankose ir kariška kuprine ant pečių
pro mirtį sėjančius pabūklus praėjusiems šimtus kilometrų, akis į akį ir su nekenčiamu priešu ne kartą prisiėję susi durti, — o išsigąsti teko pa prasčiausių. .. varnų. Ne, ne šiaip sau buvę ten varnos — Mirties krankliai. Nepaken čiamas jų kranksėjimas, kada tau dvidešimt, esi kupinas svaiginančio gyvybės eleksyro ir dar taip norisi alsuoti gy venimu. O prieš akis — at sakingas mūšis. Ką ten — at sakingas. Kare nėra neatsa kingų — viskas be galo svar bu, kiekviena žemės pėda. Taigi, su varnomis, tais pa šiurpusiais mirties pranašais, teko susidoroti, kad ir juo kingai iš šalies tai beatrody tų. Po didžiuliu senu ąžuolu, kur nuolatinė kranklių buvei nė, dedamas dinamitas, pade gamas knatas. .. Ąžuolas, ži noma, stulpu j dangų, su juo — ir visos „nuomininkės". O dar po kurio laiko kareiviai kvatodami rodinėja vienas kitam keistus, „nežemiško gymio” paukščius, skubotu žvilgsniu matuojančius žemę netoli apkasų: lyg ir varnos, tik kad be įprastinių paukš tiškų apdarų, o kojos — mė lynos, tarsi madingom kel nėms aptemptos. Taigi, tokia legendinio įvykio su kranklėmis atomazga. Savotiškas ka ro sukurtas anekdotas. Bet iš anų dienų anekdoto nieku būdu nepadarysi, rau
kia kaktą J. Mickus, prisi mindamas dar ne vieną įvy kį, sukeliantį skaudų prisimi nimų antplūdį. Žinia, žmonės dabar ma žiau ištvermingi. Retą kurį atrasi nesirgus} skrandžio už degimu, kitomis ligomis. O juk anuomet ir duona kas dieninė retu, laukiamu sve čiu buvo. Et, ką ten duona, — kartą kariai miške užtiko paliktas priešo sviesto ir cukraus atsargas, turėjo jo mis pasitenkinti vietoj pietų, tų varganų kareivio pietų, per mėnesį dukart tepasikartojančių. Kartais ir rečiau. Taigi cukrus ir sviestas. Koks dažniausiai kare pasi taikąs motyvas? — atsaky mas į šį užklausimą nuskam ba šiek tiek paradoksaliai — kapinės. Guli, būdavo, pasa koja J. Mickus, paskubom suverstam apkase; tavo aukštumėtą apkasą bombarduoja iš visų pusių, mirtis jau čia pat, spokso baisia godžia sa vo akim. Apsižvalgai — ogi prisiglaudė tavasis būrys.. . Aplink — paminklai seniai laiko išardytais užrašais rū siai. Tada sunkiausia nepagal voti apie mirtį, kuri tyko ta vęs čia pat, kapinėse. Bet netraukė žemė. Dar nesinorėjo jos priegalvio po jauna galva, nesinorėjo poil sio nenuoramoms akims. Itin dažnai prisimins J.Mickus Klaipėdos krašto už
ėmimą, kovas Latvijos žemė je, kur ir sutiko Pergalės dieną. Kaip ji sutikta? — Ir gi kapinėse — tuo baisoku įvaizdžiu, karo simboliu, ta pusiu. „Šaudymas kuo inten syviausias. Po minutės — tyla. Iš už antkapių kyšteli ir drąsiau įsiplėvėsuoja kaž kas panašaus į baltą skudurą. Tai — vokiečiai. Jau nebai sūs. Jau žmonės, „kaip ir mes, galvoją apie laimingą pabaigą, kiekvienam susijusią su savu pasauliu — namais šeima. Motina...“ Taip gera žiūrėti į saulės nutviekstas aikštes, senukus, lesinančius balandžių būrį, vaikus, sviedinius, šokčiojan čius taikiu, bombų nebepamenančiu grindiniu. Ir nieko nesinori prisimin ti, kelti, judinti. Bet gi rei kia. .. Kad niekada nebūtų žmonių, atėjusių užmušti lai ko.
TAS BAISUSIS KARAS (skaičiai ir taktai)
Nuo 1496 m. prieš mūsų erą iki 1861 m. iš viso tik 227 metai buvo taikūs, o 3180 metų vyko karai. Iš daugiau kaip 14 tūkst. karų, kuriuos patyrė žmonija per visą istoriją, pusė vyko Eu ropoje. XVII a. karuose žu vo 3,5 mln., XVIII a. — 5,4 mln., o XIX a. — 5,7 mln. žmonių. Pirmojo pasaulinio karo metais nuo cheminio ginklo nukentėjo apie 1,3 mln. žmo nių, 100 tūkst. iš jų žuvo.
,
v
.
.
»i
Kai JAV panaudojo chemi nį ginklą Pietų Vietname, du jomis buvo apnuodyta 1 mln 293 tūkst. žmonių. 133 kariniai konfliktai, ku riuose dalyvavo daugiau kaip 80 valstybių ginkluotosios pajėgos, vyko pasaulyje nuo 1945 — iki 1976 metų. Dabar planetos branduoli nis arsenalas viršija 1 mln. 300 tūkst. tokių bombų, ku rios 1945 m. rugpjūčio mėne sį buvo numestos į Hirosi mos ir Nagasakio miestus, galingumą.
se.
Apginkite žmogui taiką u
Bet
tik
sapnuo-
Odeta ŽVILAITYTE
VACYS REIMER1S KAS
METAI...
Kas metai gegužės devintą Žmogus Ir Planeta — nuostabūs naujagimiai Ir lyg nerimta kalbėti mažesniais maštabais, kai Išskirtinis rytas švinta ir gaudžia visos jausmo dermės, kai šviesią Gegužės Devintą krikštynos krykštauja po šermenis... Kas vietoje gyvųjų kritote--------------Kas vietoje kritusiųjų gimėt--------------visi sueikite šj rytmetį kaip Ir kasmet — laimėtam šįmet... Sueikite, kas karus patyrėt, sueikit po likimų ūkanas... Mums Žemės kamuolys bent šįryt — nebe mina, o pienės pūkas.
galėtų būti pavyzdžiu ei- Kas metai gegužės devintą linio pareigos jausmas, tarp mūsų juoko Ir ullonių — Tra-tra-tra... tra- auštantis rytas gali būti tys namai ir medžiai, sąžiningumas. Niekas ne- jau kartą tūkstančiai kelintą / tra-tra... — pasklinda paskutinis, skausmo iškreipti miTŠ- sislapstė už draugo nuga- diena ir vėlei neprašvlnta ritmiškai pasikartojantys — 1941—42 metais teko tančių draugų veidai. rOs, niekas neieškojo tiems dvidešimčiai milijonų... būgno garsai. Abi kariuo- kovoti prie Maskvos, Tik sekundė... Ant stalo lengvatų, nors visi žinojo, menės pasiruošusios pas- 1942 metų kovo mėnesį krūva senų knygų. Palin- kad kiekvienas žingsnis Kapams šiovėl kutiniam mūšiui. Vadai mane perkėlė į 16-ąją lie- kusi ties viena iš jų mes gali būti paskutinis. Daug Gyviems gyventll nekantrauja. Dar kelias tuviškąj.^ diviziją ir kartu užtikome ir Nojų Feigel- kam jis ir buvo paskuti- Bet susilieja šį momentą akimirkos, ir prasidės ka- su 167-uoju Šaulių pulku maną. Tai „Lietuvos inkų- nis... veidai, medaliai Ir ramentai — ras. Sprogs bombos, kris dalyvavau mūšiuose prie nabulai", o šalia „Teren.. .Dvidešimčiai milijo- į šventą šnibždesį: sužeisti ir užmušti. Likti- Oriolo—Kursko. Vėliau cijus. XVI a." Keista, kad nų... memento... šieji drąsiai eis pirmyn, nusiuntė i karo mokyklą, prieš 35 metus šitos ran— Mūsų kartai, mačiu— O po 20 metų — kurią baigęs buvau pa kos vartė ne knygų pus- šiai kar^', amžiams liks Kas metai Gegužės Devintą tikras karas ir 1 mūši ei- skirtas 37-osios Rečicos lapius, o sunkų šautuvą, širdyse jų ryžtas, pasiau- į žemę, saulės atgaivintą na tikri, o ne variniai ka- Šaulių divizijos būrio ir akys skaitė ne gotiškai iš- kojimas, jų kova. Ir visa beržų baltasis kraujas sunkias... reivėliai, — tyliai pasako- kuopos vadu. O 1943 me- vedžiotas raides, o nepa- tai — lyg etalonas liku- Kas metai Gegužės Devintą ja WU bibliotekos Senų tais gruodžio mėnesį — žjstanių miestų pavadini- šiam mūsų gyvenimui. Ir gyviems tylos minutės sunkios kaip antkapiai spaudinių skyriaus vedė- Baltarusijos frontas ir mus, dėl kurių reikėjo ne tik mūsų... Tai turi Nors rimtį gūdžią jas Nojus FEIGELMA- mūšiai, užimant Mozyrio atiduoti gyvybes. Taip jau suprasti kiekvienas, ir blaško maršais gatvės ruporas NAS. — Prasidėjus karui ir Kaliukovičo miestus. atsitiko, kad iš prigimties Nojus Feigelmanas ati- ir virš čiurlioniško vaikučio — — Vakarų frontas, 179 Tik labai neilgai teko ka- turinčiam polinkių į hu- džiai pažvelgia į mus: ramus žydros padangės kupolas, Šaulių divizija, mūšiai riauti. 1944 m. sausio 9 manitarinius mokslus, te— Norisi, kad jūs, jau kas metai Gegužės Devintą — prie Nobelio, Velikije dieną sunkiai sužeidė... ko didelę dali savo jėgų ni žmonės^ matę karą tik kareiviškos dalios įrodymas: Lūki. Pašnekovas nutyla. Taip, paaukoti žiauriajam Mar- per televiziją ar skaitę beržų rikiuotės rytas švinta, Tiek svarbių žodžių pa- kas matė karą, tam jis sui. apie jį knygose, nors ma- ir saulė danguje — lyg ordinas. sakyta taip paprastai, be niekada nesibaigia. Stai— Karas — tai sunkus ža savo širdies dalimi patetikos. ga prisiminimai atgyja fizinis ir dvasinis išban- jaustumėte vertę tų karo — Viską prisimenu, vi- taip aiškiai, kaip niekad dymas, nežmoniška psi- aukų, kurias sudėjome jūsas smulkmenas, netgi, ro- iki šiol, bet tik sekun chinė įtampa. Kartais išti- sų labui. Gyvens žmogus, ŽEME, LENGVA BŪK, ŠIANDIEN TOKIA DIEdos, visiškai nereikšmin- dę... Bibliotekoje tyla, ir sas savaites tekdavo mie- jam švies saulė, bus dai- LAIMINGA — TAIKOS NA... VISKĄ NORĖTŲSI gas. ■ bendradarbiai net nenu- goti stovint arba susirie- nos, meilė ir laukimas, tik VALANDĄ. ATMINTIE RAŠYTI DIDŽIAUSIOMIS Tik ar buvo tų nereikš- tuokia, kad ką tik prieš tus apkasuose ir sapnuoti, apginkite žmogui taiką, NEMARI BŪKI, TEISIN- RAIDĖMIS. PAVASARIS, mingų smulkmenų kare, tavo akis lyg dokumenti- kad tu pagaliau po kelių Vienintelį dalyką — tai- GA — TAVY JUK GLŪDI ATMINTIS, GYVYBĖ. VI jei kiekviena akimirka niame filme praslinko de- mėnesių nežmoniško gy- ką. JŲ VARDAI, JŲ LIKI- SA, KĄ DAVEI MUMS neša mirtį ir nežinią, jei gantys miestai, griuvan- venimo miegi kareivinėTU, PERGALE. Ana ZABEIGO MAI, JŲ MEILĖ... I
C-
[TEIKTA VĖLIAVA
KALBA TURI BOTI TAISYKLINGA
Balandžio 23 d. Rektorato Losėdžlų salėje ( iškilmingą įOsėd| susirinko Universiteto įtudentų profsąjungos aktyLas, Kaimo kapela nuotaikin gu maršu sutiko svečius: UnlĮverslteto rektorių prof. dr. Įj Kubilių, Švietimo, aukštųjų Mokyklų ir mokslo (stalgų harbuotojų profsąjungos res publikinio komiteto pirminin kę D. Verslovienę, to paties komiteto instruktorę A. KaPosaitę, WU partinio komi teto sekretorių doc. K. PošLų, darbuotojų profsąjungos pietos komiteto pirmininką Hoc. I. ZeberskĮ, komjaunimo komiteto sekretorių E. Bieliū ną ir kitus. | Posėdj pradėjo Universiteto Lektorius dr. J. Kubilius. Jis padėkojo respublikiniam ko mitetui už nuolatinę pagalbą jr užtikrino, kad ir ateityje yVU kolektyvas dės visas pastangas, gerinti studentų darbo, buities ir poilsio są lygas. Respublikinio komiteto pir mininkė D. Verslovienė pa skelbė, kad Universiteto ko lektyvui, gerai pasirodžiu siam 1979 m. sąjunginiame
KAIP KALBAME?
aukštųjų mokyklų studentų darbo, buities ir poilsio orga nizavimo konkurse paskirta II vieta. Aidint plojimams, pirmininkė (teikė TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos, švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo
(stalgų darbuotojų profsąjun gos Centro Komiteto pereina mąją Raudonąją vėliavą. Iškilmingame posėdyje taip pat kalbėjo WU studentų profsąjungos komiteto pirmi ninkas A. Kumža, PEF IV k. proforgė E. Umbražiūnaitė,
MaF profbiuro pirmininkė J. Kulvinskaitė, 10 bendra bučio I korpuso tarybos pir mininkas V. Kursevlčius. Po to susirinkusiems kon certavo WU kaimo kapela „Jaunimėlis", vadovaujama A. Valiulio.
ka, kurią mėgo V. Leni nas — visa tai sutelkė vi siems bendravimo su di džiuoju mūsų epochos mokslo pirmūnų, aktyvių no 110-osioms gimimo me žmogumi džiaugsmąvisuomenininkų. tinėms. Eilės, ištraukos iš J. AMBRULAITYTE Įspūdingai nuskambėjo V. Lenino laiškų, jo bend. FilF IV kurso studentė montažas, skirtas V. Leni ražygių atsiminimų, muzi-
Garbingai sukakčiai
I Filologijos fakultetas, Isusirinkęs Didžiojoje auloĮje, iškilmingai pažymėjo Į110-ąsias V. Lenino glmiĮrno metines. Minėjimą pradėjo doc. V. Areška. pis perskaitė turiningą ir Įdomų pranešimą apie V. įenino revoliucinio mokybno ir meno santykį, apie socialistinės revoliucijos reikšmę žmonijai. Pranešė, jas pabrėžė V. Lenino Įdė to ų nemirtingumą bei jų f \imwM reikšmę šiandieniniame r g} venlme. Po to buvo apdovanoti k isuomeniškiausios, pažan giausios grupės konkurso nugalėtojai. Visuomeniš. klausia grupe pripažinta lietuvių kalbos ir literatūps spec- I kurso IlI-oji grupė (kuratorius dėst. K. Urba). Apdovanota daug K. Talockos nuotr.: iškilmingas minėjimas, skirtas V. Lenino jubiliejui, Studentų miestelyje.
Kiekvienas, kas yra pasi tempęs, petys petin žen gęs darnioj draugų kolo noj, puikiai žino: rikiuo būrio busimieji atsargos tės pratybos suteikia žva karininkai, antri — 301, lumo, jėgų, ištvermės, treti — 302 būrio studen puikios nuotaikos! tai. Džiaugėsi jie iškovotomis pirmomis vietomis. Anupras SLANTA
ŠAUNIOS GRETOS
Universiteto knygynas '•>una leidyklų teminius 11Batūros leidimo planus 1981-siems metams. Užsakymal priimami 45 dlenų ukotarpiu nuo teminio Plano gavimo. Šiuo metu ?autl leidyklų „Vlsšaja škola". „Knlga", „Russklj jazlk" lurldlčeskaja literatūra" Planai, pagal kuriuos užsa kymai bus priimami Iki š. birželio 4 d. Apie naujai Jautus teminius planus ln'umuoslme ,Tarybinio /' stulento" puslapiuose.
Knygyno vedėja , Knygos bičiulių draugija Ir s VU komitetas skelbia 'entencijų konkursą, skirtą -.į'gos dienai: „Kas skaito duonos neprašo“. konkursui galima patelkti ‘'smailas sentencijas arba ^ymių žmonių posakius niu Us ra8tlJ°s populiarlniKonkursas prasideda ge15 d. Ir tęsis iki birže10 1 d. Geriausios sentencijos bus 'įžymėtos specialiais prizais.
Universiteto karinėje katedroje vyko Istorijos fakulteto studentų rikiuotės apžiūra — varžybos, Rikiuotės pratybų aikštėje dėstytojas N. Trifonovas paskelbė, kad šis renginys skirtas V. Lenino 110osioms gimimo metinėms ir Didžiosios pergalės 35osioms metinėms. Pagal tvirtu karininko balsu duotas komandas „Lygiuok! Ramiai!" sustin go šeši istorikų, bibliote kininkų, psichologų, žur nalistų būriai... Posūkiai vietoje ir žygiuojant, pa garbos atidavimas vadui ir paradinis žingsnis — pratimai, kurie buvo reik-* liai vertinami 5 balų sis tema. Geriausiai pasiruošę buvo antrus metus karo mokslo besisemiantys 202
Pagrindinė informacija, kurią mokymo procese gauna studentai — žodi nė. Todėl svarbu, kad žo džiai, kuriais reiškiama mintis, būtų suvokiami tiesiogine reikšme, neblaš kytų dėmesio, nebūtų kal bos balastas. Bet ar visa da taip yra? Štai keletas pavyzdžių: dedantis (mau nantis) šlapias pirštines, reikia, kad rankos būtų šlapios. Jis giliai (taip, la bai) tikėjo ateitimi. Epi demijai didelę reikšmę turi netinkamas maisto apruošimas (Epidemijai plisti labai padeda netin kamai paruoštas maistas). Nuutėllnimas — viena iš sanitarinio apšvarlnimo rūšių (Utėlių naikinimas — viena iš sanitarinio Svarinimo rūšių). Žentelis buvo durtas pilvu (Žente liui buvo durtas pilvas). Būtų gerai, kad būtų koks nors padėjėjas lentų rei kalams (padėjėjas lentai nuvalyti). Svarbus mate rialinės techninės pažan gos veiksnys yra raciona lus gamybinių jėgų išdės tymas tikslu priartinti ga mybą prie kuro, žaliavų, Vartotojų šaltinių (... yra racionalus gamybinių jėgų išdėstymas, kad įmonės
Kur yra seniausias Tarybų Sąjungos universitetas? Į šį klausimą mums pa dės atsakyti š. m. VDR laikraštyje „Horizont" iš spausdintas Irane Grabow straipsnis, iliustruotas nuo trauka. Šiandieną supažin. diname skaitytojus su šiuo straipsniu. Prieš 400 metų (1579 m ) įkurtas Vilniaus V. Kapsuko universitetas. Ši aukštoji mokykla — se niausia Tarybų Sąjungoje. Ji pavadinta žymaus lie tuvių revoliucionieriaus V. Mickevičiaus-Kapsuko vardu (1880—1935), kuris
būtų arti kuro, žaliavų, vartotojų šaltinių). Tai vadinamosios kalbos klaidos ir ne kokios smulkmenos, dėl kurių būtų galima ginčytis. Kas nemoka kalbos, to ir sti lius šlubuoja. Palyginkime tų pačių dėstytojų saki nius: Šio eilėraščio bazėje turime supažindinti su rit mo ir metro sąvokom (Na grinėdami šį eilėraštį, tu rime supažindinti su ritmo ir metro sąvokom). Jis dažnai prisimena žilą jaunystės praeit). Nepuošia paskaitų sti liaus ir žargonybės, bar barizmai: kuom (kuo) jisai fainas (ežeras): smėliukas baltas toli matosi. O kodėl ne: puikus, įspūdingas, įdomus .turtingas? Taigi labai svarbu ne tik mokslo tiesos, teikiamos dėstytoju; mums svarbu ir žodis, girdimas paskaitų metu. Bet ar kiekvienas dėstytojas su pranta, kad, skaitydamas paskaitas netaisyklinga kalba, praranda auditori joje savo autoritetą, ir studentai j dėstomąjį da lyką ima žiūrėti visai ki tomis akimis, negu norė tų pats dėstytojas?
1918—1919 m. vadovavo Lietuvos Tarybinei vyriau sybei. Universitetas visa, da buvo mokslo ir sociali nės pažangos centru. Čia studijavo tokie pasaulinio garso poetai kaip Adomas Mickevičius ir Tarasas Ševčenka. Trylikoje fakultetų su per 100 katedrų dabar studijuoja 16500 studentų, dirba 1400 dėstytojų ir mokslinių bendradarbių. Kasmet liaudies ūkis, mokslo ir mokymo Įstai gos gauna 2500 WU ab solventų. Alma Mater pa laiko ryšius su daugeliu TSRS mokslo centrų, taip pat su užsienio universi tetais: Paryžiaus, Kroku, vos, Greifsvaldo. Debrece no, Brazavilio ir kitais. Pagrindinis pastatas, esantis miesto centre, iš vidaus ir išorės meniškai restauruotas. Puošniose auditorijose, kabinetuose, salėse, į kurias patenka ma ilgais koridoriais, su darytos geros sąlygos stu dijoms ir darbui. Didėjantis studentų skai čius reikalavo skubiai iš plėsti viena didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyk lų. Naujame Vilniaus miesto rajone Antakalnvie auga Universiteto studen. tų miestelis. Trijuose aštuonaukščiuose fakultetų pastatuose vyksta moky mo procesas. Keturių pen. kių aukštų pastatai yra bendrabučiai. Kiti bendra bučiai Įrengiami šešiolikaaukščiuose kompleksuose.
i i GAL TAPS ‘ TRADICINĖMIS? Daug įdomių renginių, Urj jų ir sportinių varžybų, sky. rė Universiteto studentai V. Lenino 110-osioms gimimo metinėms. Praėjusį sekmadienį miesto „Darbo rezervų" šaudykloje vyko šaudymo varžybos dėl LLKJS VU komiteto įsteigtos taurės. Varžybose dalyvavo komjaunimo organizacijų ak tyvistai. Šlapdriba, stiprus vėjas su. trukdė varžybų organizafo. riams. Teko pradėti varžy. bas be iškilmingo atidarymo Iš keliolikos komjaunimo or ganizacijų komandų dalyva vo tik dešimt. Chemikai fa. rėjo daugiausiai gerbėjų, bet tai jiems nieko nepadėjo vr™ žve"i KO* “k-TS t je VVU kolonoje. I kaip viskas susiklostytų, jei Šventė pasibaigė! Tegy. I nebūt buvę šalia komjauni-1 vuoja šventė! I tno sekretoriaus G. Jakučio. •_ ■ |Juk kaip svarbu morališkai
los nuotaikinga muzika. Štai ir paradoksas — visi svečiai šoko polką su ra gučiais, kad net pamiršo diskoteką, kuri tik į va Svetingos Universiteto Pautienytė. Svečiai sužino filmus suko mėgėjiška karo pabaigą pradėjo sa Dabar lauksime naujųI nuteikti kovai MV0 d sienos išlydėjo dar vieną jo apie Universiteto inter. „Art" studija. vo programą. Ar neverta renginių, švenčių, festiva-l gus| svečių delegaciją — pasi. klubo darbą, ateities pla Lietuvos TSR vakaras pagalvoti diskotekų rengė lių, apžiūrų. Ir ne tik Lie-| Gerai šaudė ir istorikai baigė tradicinės Pabaltijo nus. Svečius taip pat pa prasidėjo WU kaimo ka. jams ir apie liaudišką mu tuvoje, ne tik Pabaltijyje. I (289 taškai). Įdomu, kad šioje] Respublikų Dienos. Nuo sveikino ir geros kloties pelos (vad. Ą. Valiulis) ziką? Kad svečiai galėtų Juk dabar daug draugui komandoje dalyvavo daugiau balandžio 28 d- iki gegu palinkėjo WU komjauni. griežiamu maršu. Svečiai pasigėrėti gražia Lietuvos visur. Ir gerų draugų. p0|merginų nei kitose (vyrai žės 2 d. pynėsi lietuviškos, mo komiteto sekretorius pažiūrėjo dokumentinį fil gamta nuo Verkių dvaro kelių, kartu praleistu die-l matyt' Pramie8°j°)- Treti bu’ n ii mnc I vo pramonės ekonomikos falatviškos ir estiškos dai A. Bieliūnas ir WU stu mą apie Universiteto 400 skardžių, Latvijos TSR die nų mes taip :susidraugavo- kuiteto studentai, nedaug apnos, šokiai ir juokas. ’ gaila skirtis bu-1 lenkę fizikus ir chemikus dentų profsąjungos komi metų jubiliejų. Paskui na prasidėjo būtent ten. Šių metų Pabaltijo res teto pirmininkas A. Kum prasidėjo tikra liaudies Gamtoje naujų idėjų ne vo. Bet liko draugystė, Ii-Į Individualioje įskaitoje gepublikų jaunimo šventėje, ža. Vilniaus miesto kom šokių ir žaidimų šventė. trūksta. Atrankinio Pabal ko adresai, liko geri, nuo-1 riausiai pasirodė I. Klimai susskirtoje V. Lenino 110- jaunimo komiteto atstovas Poilsio valandėlėmis dai tijo mačo metu po nedi širdūs padėkos žodžiai I kaitė (LF) — 84 taškai osioms gimimo metinėms, V. Alksneris papasakojo navo Kauno veterinarijos delio pratęsimo laimėjo Tad iki susitikimo kitose Labso!“ , . .. Į tas, R. Narušyte ir V. Brazydalyvavo daug svečių ne apie internacionalinio dar akademijos, konservatori. Latvijos merginos, nuga —Pabaltijo Respublikų Die-l tė (abi EKFF) — po 76 taitik iš broliškų Pabaltijo bo aukštojoje mokykloje jos studentai. Šventės da lėjusios savo drauges iš nose! I kus. respublikų, kitų šalių būtinumą, užduotis ir lyviams patiko K- Dris Lietuvos. Vyrų tarpe geriausiai šaudė Latvijos universitetas, Ry problemas. kiaus vadovaujamos kape. Saulė KULIKAUSKAITEI J Rindinas <EKFF> ~ 83 taH Gegužės 1 d. visi švenĮ kai, A. Braziūnas — 83 'asgos medicinos, Talino Pirmą vakarą, skirtą Es. I kai, Valasevičius (FilF) — 80 politechnikos, Šiaulių pe. tijos TSR, „Visytėje" pra- š | taškų. dagoginis, Leningrado dėjo nuotaikinga sportinė | į Neišvengta ir nesklandumų, i elektroenergetikos institu programa. Kadangi Olim-1 I Kažkas šaudė už R. Preiby-1 tai, Kauno veterinarijos piada-80 vyks ir Taline, I | tę iš MF, o teisininkas S. akademija, Kijevo ir Je estams teko dalyvauti ne | Tiažkij bandė vienas bušaurevano universitetai at mažai viktorinų ir žaidi | dyti už visą komandą. GF | komjaunimo sekretorius , nesiuntė savo pasiuntinius j mų, kurie dažnai prasi I rado" fakultete aktyvistų, mašią nuotaikingą jaunystės dėdavo ar pasibaigdavo I tyt, todėl ir pats neatvyko į ir draugystės šventę. Taip vandeniu. Tačiau tai neat I šaudyklą. Nedalyvavo parrnf>at šventėje dalyvavo baidė šlapių ir drąsių žai- i Į giamojo skyriaus, bibliotekos pasiuntiniai iš Lenkijos, dejų bei sirgalių, nes pri. | Į ir administracijos komjauVengrijos, Bulgarijos, | nuoliai. Toks aplaidumas, zai nugalėtojams buvo 1 Šventės programą suda vertingi ir skanūs. O kai ’ lengvabūdiška pažiūra ne rė ekskursijos po Vilnių, kada ir vertingi, ir ska- | dovanotina! Varžybos baigėsi. Geriau Universitetą, Kaimą, Tra nūs- Neptūnas — vienas | sios komandos ir sportininkai kus. Pabaltijo respublikų iš šventės herojų kvietė | apdovanoti diplomais ir atmi- Į dienos balandžio 28 d. šokti gražiausias Estijos | nimo dovanėlėmis. Pereina prasidėjo konferencija, dukras, o Estijos vyrai vi. i moji taurė iškeliavo į EKFF, kurią atidarė WU Inter- siems parodė skaidres kur bus saugoma iki kitų klubo prezidentė, Komjau apie savo respubliką. Įdometų. Daug prisidėjo prie šios nimo komiteto narė H mius įvairios tematikos
Pabaltijo respublikų dienos
Agitmeninių brigadų apžiūra Šilti saulės spinduliai, visi nas, nelengva buvo atrinkti skyrė savo darbui ir poilsiui švelniau glostydami žemę,, geriausiai pasirodžiusias agit- būriuose. Tai buvo bene skelbia, kad artėja vasara —• menines brigadas. smagiausia ir įdomiausia trečiasis studentų semestras. gi Daug šiltų žodžių galima programų dalis. Ir kas Daugelis norėtų vasarą pa pasakyti Pramonės ekonomi čia tik neįsivaizduojama! Is dirbėti ir pailsėti su draugais kos fakulteto studentams. Jų torikų būrys per savaitę pa studentų statybiniuose bū statybinio būrio ,,Tauras" stato dangoraižį o medikai riuose. O kad ten būtų tikrai agitmeninė brigada ne tik — kiaulidę, ji, deja, sugriu smagu, reikia ruoštis jau da gavo aukščiausią žiuri įverti vo nuo lietaus, bet juk dai bar. .. „Neverk, nimą, bet ir buvo šilčiausiai noje dainuojama: Balandžio 27 dieną, nuo žiūrovų sutikta. Šis kolekty paršeli, praeis lietus, sugrįš pat ryto iki vėlyvos popie vas išsiskyrė iš kitų gyvu- studentai kitus metus!" tės Didžiojoje Universiteto mu, dinamika, skambia daiIki SSB veiklos pradžios auloje skambėjo daina griau na. dar nemažai laiko, ir norisi dėjo juokas, aidėjo plojimai. Pažymėtinas ir Matemati- tikėti, kad kai kurių būrių Smagu buvo visiems daly kos fakultetas — jo agitme- agitmeninės brigados dar pa viams ir žiūrovams, susirin ninės brigados „Soliaris" ir dirbės, kad laisvalaikis bū kusiems į ŠSB agitmeninių „Integralas" taip pat buvo ryje praeitų linksmai ir turi brigadų apžiūrą. Šie metai tarp geriausiųjų. ningai. jubiliejiniai — švenčiamas įvertindamas SSB agitme Įdomią programą parodė SSB įkūrimo trisdešimtmetis. ninių brigadų pasirodymą, Prekybos fakulteto agitme Gal todėl net 28 agitmeninės pirmininkasi „Aitvaras“ žiuri Romas brigados dalyvavo šiame ren ninės brigados ginyje. Tokio gausaus daly dalyviai. Ji buvo skirta SSB Muranas pažymėjo išaugusį 30-mečiui. Studentai per 10 vių skaičiaus dar nematėme minučių sugebėjo gana vaiz lygi It palinkėjo, kad išradingumas, energija ir skambi nė vienais metais. Todėl au- idžiai, su jumoru parodyti vi daina toliau lydėtų SSB agittoritetingai komisijai, kuriai isą SSB gyvavimo laikotarpį. meninių brigadų pasirodyvadovavo Respublikinio SSB Daugiausia dėmesio savo mus. štabo komisaras R. Murė-programose apžiūros dalyviai Feliksas TELKSNYS Redakcijos adresas: 232000 _______ _______ MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinka Ir liūliuoju bodu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. sTapnfinae cryĄerrracs (sCoBeTomfi cryĄeHT*). Opras napnoMa peicropaTa, KomrreTa AAKCM, npocpKOMa opAenoa TpyĄosoro Kpacsoro 3aaMem ■ apykAm HapoĄOB BHAMDOccKoro yrameparrem km. Bttmiaca Kancynaca Amt. CCP. Ha aktobckom asMite.
sporto šventės sėkmės UniUni versiteto SDAALR pirminin kas A. Sapožnikovas, varžybų vyr. teisėjas Majorovas, Ka rinės katedros. dėstytojas Afanasjevas ir kiti. R. SINIAUSKAS VU komjaunimo komiteto narys
Gegužės 18 d. 19 vai. Di džiojoje auloje vyks fakulte tų meno saviveiklos kolekty vų baigiamasis koncertas Kviečiame dalyvauti!
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780975, Išduotą FilF studentei Daivutel FILIPAVIClUTEI, laikyti negaliojan čiu. Vilniaus universiteto ūkio padalinių kolekty vas nuoširdžiai užjaučia Voldemarą UMBRASĄ dėl tėvo mirties. MaF matematikos spe cialybės II kurso 6 M gru pės studentai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia Jeleną OSTRAUSKAITĘ dėl mylimos mamytės mir ties.
Nuoširdžiai užjaučiame Steponą DIDŽIULI dėl my limo tėvelio mirties. Chemijos fakultetas, II kurso I grupės stu dentai Ir kuratorė
Tiražas 4718 LV 09573
REDAKTORE A. NUGARAITE