VrSŲ ŠĄLU/ PROLETARAI, VIENYSTES!
caRj/Binis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRA UGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS
NUO
1950 METŲ
Balandžio 4 dieną įvyko VU partinio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi Uni versiteto partinės organiza cijos uždaviniai, gerinant aka deminių grupių kuratorių dar bą, organizuojant Lenininę įskaitą ir VPP bei rengiant visuomenines politines ates tacijas. Šiuo klausimu skaity tojams siūlome VU partinio komiteto nario S. Jegelevičlaus straipsnį. XXX VPP yra auklėjimo ir mo kymo sudėtinė dalis, kurios paskirtis ugdyti specialisto aktyvią pilietinę poziciją, jo ryžtą ir sugebėjimą būti ak tyviu kovotoju už komunis tinės visuomenės sukūrimą, todėl VPP tikslus gali įgy vendinti tik bendros adminis tracijos, partinės bei komjau nimo organizacijų, kuratorių pastangos. Patvirtintose VPP rekomen dacijose pabrėžta, kad „neteisinga sutapatinti VPP su visa studentų vi; visuomenine neakademine veikla, su 19 profesinių mokėjimų forma-, vimu — dėl tokios traktuotės išnyksta VPP specifika ar ba ji sutapatinama su stu dentų komunistiniu auklėji mu apskritai; drauge nepri imtinas pernelyg siauras VPP traktavimas, kai ja siekiama tik visuomeninės .veiklos įgū džių formavimo". Visuose fakultetuose deka no įsakymais yra paskirtos VPP tarybos, kurių pagrin dinė funkcija yra kontroliuo ti ir koordinuoti visuomeninę politinę praktiką. Tačiau tai nereiškia, jog ši taryba pri valo smulkmeniškai viską kontroliuoti, pati visus ren ginius organizuoti ir atsakyti už konkrečią padėtį vietose, ko gero iki komjaunimo gru pės imtinai. To galbūt kai kas ir norėtų. Yra pavojus komjaunimo organizacijai, ku rios nariams iš esmės ir yra skirta VPP, tuomet tapti tik fakulteto tarybos įvykdytų ar neįvykdvtų darbų registravi mo vieta. Negalima reikalau ti. kad WP fakulteto taryba skirstytų individualias užduo tis studentams, kontroliuotų jų vykdymą ir pan. Tačiau pasitaiko, kad VPP fakulteto tarybų veikla ribojasi tik dekano įsakymų apie grupių atestacinių komisijų sudarymą bei VPP ir Lenininės įskaitos laiko bei vietos paskyrimą ruošimu. Fizikos fakultete šiems mokslo metams visai be reikalo sudarytos net dvi skirtingų sudėčių VPP tary bos, tačiau abiejų tarybų veiklą sunkoka apibrėžti. Pa gal esamą padėtį sunkoka patikėti, kad VPP taryba yra Medicinos fakultete. Net vi suomeninės veiklos balų skirstyme čia labiau ryški fakulteto administracijos veik-
Visuomeninę politinę prak tiką sudaro teorinė ir prak tinė dalis. Teorinė VPP dalis — visuomenės mokslų studi javimas, dalyvavimas visuo menės mokslų konkursuose, visuomenės mokslų referatų rašymas, studijavimas visuo-
1984 m. balandžio 27 d., penktadienis
meninių profesijų fakultete ir VPP teorinio kurso klausymas, Jau vien teorinės dalies komponentų išskaičiavimas rodo, koks didelis vaidmuo VPP tenka visuomenės moks lų katedrų dėstytojams. Nuo to, kaip studentas įsisavina visuomenės mokslus, daug kuo priklauso jo pasiruošimas visuomeninei veiklai, jo ak tyvios gyvenimo pozicijos formavimas. Todėl jokiu būdu negalima nušalinti visuomeni nių mokslų dėstytojų nuo VPP ir Lenininės įskaitos atestavimo. Negalima leisti, kad ir patys dėstytojai nuo to nusišalintų, dangstydamiesi perdėtu užimtumu ar tuo, kad jų dalyvavimas atestavi me yra formalus. Visuomenės mokslų katedros dėstytojų dalyvavimo atestacijose for malumas priklauso nuo jų asmeninės pozicijos, nuo jų elgesio atestacinių komisijų posėdžiuose. Dar pasitaiko,
organizacijai Komjaunimo reikia palikti pirmiausia tik organizatorių komjaunimo komplektavimą. skyriaus Komplektuojant kitus skyrius, turi aktyviai dalyvauti visi kuratoriai, domėtis šia teori nio paruošimo sritimi. Tai itin svarbus kuratoriaus veiklos baras VPP sistemoje. Todidinti dėl jame būtina kuratoriaus vaidmenį. Dėl teorinių VPP valandė lių, kurios kadaise buvo sukėlusios daug ginčų. Komjau nimo komitetas yra paskelbęs pavyzdinę VPP valandėlių programą. Tai bene trečioji iš eilės programa, tačiau dar gana netobula. Čia nesijau čia didesnio diferencijavimo pagal mokymo tarpsnius, ypač tarp valandėlių I ir II bei III ir IV kursams. Te matikoje yra-temų, neturinčių jokio teorinio krūvio arba tas krūvis yra silpnas. Reikalinga šią tematiką
Mažiau formalumo, daugiau veiklos kai visuomenės mokslų ka tedros dėstytojas ir atėjęs į atestacinės komisijos posėdį, nesidomi tuo, kas ten vyksta. Galbūt tose atestacijose būna formalumo, bet juk su t'or • malumu negalima kovoti to kiais metodais. Atestacijose dalyvauja aktyviai doc. L. Kapočius, doc. P. Vitkauskas, doc. R. Žičkytė, doc. G. Juknienė, nemažas būrys po litinės ekonomijos katedros dėstytojų. Bet dar nemažai visuome nės mokslų dėstytojų neatei na į atestacijas. Kai kurie tai laiko formalizmu, kiti teisina si, esą labai užsiėmę. Bet yra ir teisingų pretenzijų, — neretai apie atestaciją pra nešama paskutiniu momen tu, nederinant iš anksto ir pan. Visuomenės mokslų dės tytojai mano, kad komjauni mo organizacija turėtų dirbti energingiau, kvalifikuočiau, sumaniau. Matyt, galima būtų daugiau pasiekti derinant sa vitarpio pretenzijas. Svarbi VPP teorinės dalies sritis, — tai studijavimas vi suomeninių profesijų fakul tete bei teorinės VPP valan dėlės. Čia itin ryškiai turėtų pasireikšti tokie VPP organi zavimo principai, kaip VPP diferencijavimas pagal moky mo tarpsnius ir individualias studentų savybes bei VPP ryšys su bendruoju ir profe siniu lavinimu, atsižvelgiant į busimojo specialisto profe sinės ir visuomeninės veiklos sąlygas. Kol kas studentų įjungimas j visuomeninių profesijų fa kultetą yra paliktas beveik išimtinai tik komjaunimo organizacijai. Nemaža dalis kuratorių net nežino kas ir ką studijuoja tame fakultete, ar visi į jį įsirašiusieji baigia kursą. Tai žalinga praktika.
peržiūrėti kuo greičiau, pri artinant prie profesinio lavi nimo ir atsižvelgiant į būsimojo specialisto profesinės ir visuomeninės veiklos sąlygas, o tai geriausiai galėtų numa tyti ir pasiūlyti VPP fakulte tų tarybos. Dekanatas privalo paskaitų tvarkaraštyje numatyti laiką ir vietą VPP valandėlėms kiekvienai grupei' ar kursui (pagal poreikį ar tikslingumą) vieną kantą per mėnesį. Ta čiau kai kurie dekanatai įsi gudrina pažeisti bendrą rei kalavimą ir tvarkaraščiuose nenumato VPP teorinių valan dėlių. Pvz., šį semestrą to kių valandėlių nėra Chemijos, Fizikos fakultetų tvarkaraš čiuose. Teorinėms valandėlėms, jų tematikai daugiau dėmesio turėtų skirti VPP fakultetų tarybos. Pvz., Istorijos fakul tete prieš trejetą metų ši ta ryba peržiūrėjo valandėlių tematiką ir susitarusi su kai kuriomis katedromis numatė diferencijuotą 6 akademinių valandų programą kiekvienam kursui, išskyrus pirmą. VPP praktinės dalies užduo tis galima tikslingai paskirs tyti ir įgyvendinti tik bendro mis kuratoriaus ir komjauni mo organizacijos pastangomis. Visuomenės mokslų katedrų dėstytojai gali čia talkinin kauti įtraukdami į agitacinįpropogandinį darbą studen tus, parašiusius geresnius referatus. Yra nemaža visuo menės mokslų dėstytojų, nuo širdžiai dirbančių su stu dentais, rašančiais referatus (prof. B. Genzelis, doc. J. Mačiulis, doc. P. Vitkauskas, doc. M. Damidavičius, doc. E. Krakauskas, doc. A. Vitkūnienė, doc. B. Vingrienė, dėstytojai R. Kacevičius, R. Darulis ir kt.). Tie referatai
Nr. 15 (1274)
gali būti plačiau panaudoti atitinkamoje auditorijoje, ta čiau tam nepakankamai ieško ma galimybių, o studentams tai būtų nebloga propagandi nio darbo praktika. VPP abiejų dalių momen tai turėtų atsispindėti kura toriaus darbo plane. Tačiau dar neretai kuratorius neturi konkretaus savo darbo plano. Jį bando pakeisti komjauni mo grupės darbo planu. Bet tai skirtingi dalykai. Bėda, atrodo, yra ta, kad idar nėra pakankamo ryšio tarp komjaunimo organizacijos ir kuratorių. Kaip rodo kom jaunimo komiteto atliktos analizės duomenys, tik pusė kuratorių aktyviai dalyvauja grupės gyvenime, subtiliai vadovauja jai. Tai pastebima visuose fakultetuose. Geru žodžiu būtų galima paminėti kuratorius doc. L. Budnikienę, doc. E. Jasinskienę (ChF), doc. M. Maknį, L. Navickaitę (MaF), doc. G. Jušką (FF), J. Norkų (TF), v. d. B. Daščiorą (IF) ir kt.. kurių stu dentams nereikia ieškoti įvai riems renginiams, o taip pat ir VPP organizavimui bei pravedimui. Tačiau dar yra kuratorių, kurie neateina netgi į VPP ir Lenininės įskaitos atestacijas. Suprantama, kad tuomet sun ku kalbėti apie kuratoriaus vaidmenį atestavime. Jis yra neigiamas, nes nuteikia atitin kamai ir visą akademinę gru pę, didina formalizmą. Beje, dėl formalizmo VPP organi zavime bei atestacijoje. Apie jį daug kalbama, bet mažai daroma, kad jis būtų pašalin tas. Daugiausia ap’e jį kalba tie kuratoriai, kurie nelabai nori dirbti ir savo neveiklu mą dangsto kalbomis apie formalizmą, kurį kažkas turi pašalinti. O formalizmo dar gana daug, ypač II, III, IV kursų atestavime. Susigrie biama neretai tik V kurse, kai reikia galutinai suskaičiuo ti visuomeninės politinės praktikos balus. Tuomet su rašomi atitinkami balai pa gal lentelę ir tiems studen tams, kurie kadaise užėmė kokias nors pareigas, bet ten nieko neveikė. Jeigu atestacijos vyks reguliariai ir visas darbas bus tinkamai atliktas, palengvės balų nustatymas prieš absol ventų skirstymą, išnyks dar pasitaikantis administrstravimas šioje srityje. Beje, dar ne visose grupėse, kur šiaip taip įvyksta atestacija, su rašomi nustatytos formos do kumentai. Reikėtų toliau to bulinti visuomeninės veik los balų skaičiavimo sistemą. Gana daug formalumo yra studentų asmeniniuose kom pleksiniuose planuose. Tai jau labiau Lenininės įskaitos sri tis. Manome, kad Lenininės įskaitos dalykų planavimą turėtų tvarkyti komjaunimo organizacija. Čia yra kiekvie no komjaunuolio, visos gru pės prestižo ir garbės reika las ir kuratoriui į šią sritį nederėtų kištis. Visa tai turi sutvarkyti pati komjaunimo organizacija.
ŠIANDIEN NUMERYJE: AŠ IR STUDIJOS
*** PROLOGAS NR. 9 **• STUDENTŲ
ŠVENTĖS
Kaina 2 kap.
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS KOVINIS KOMUNISTŲ PARTIJOS PAGAL BININKAS IR PATIKIMAS REZERVAS, PRIEŠAKINIS JAUNŲJŲ KOMUNIZMO KORĖJŲ BŪRYS! Iš TSKP CK Sūkių 1984 m. Gegužės 1-ajai
UŽ ILGAMETĮ SĄŽININGĄ DARBĄ NO" MEDALIU APDOVANOTI
„DARBO
VETERA
ANDRONOVA Anelė, Balio — Centrinės buhalterijos vyr. ekonomistė • BARONAS Vytautas, Jono — Medicinos iakulteto docen tas, pensininkas BARTUSEVlClENE Aldona, Stasio — Estetinio lavinimo katedros vedėja, profesorė BARTAŠIONIENE Marija, Prano — Eksperimentinės chi rurgijos laboratorijos laborantė BOREIKAITĖ Jellzaveta, Jono — Politinės ekonomijos ka tedros docentė, pensininkė CEIDA Elena, Vinco — Butų skyriaus bendrabučio Nr. 1 kiem sargė CAIKAUSKIENE Stasė, Petro — Mokymo dalies sekretorė ČERNIAUSKIENE Izabelė, Juozo — Mokslinės bibliotekos vyriaus, bibliografė DANILEVIČIUS Eugenijus, Jono — Mokslinės bibliotekos fotografas DMUKAUSKIENE Sofija, Stasio — Mokslinio tyrimo dalies Spec. psichologijos laboratorijos inžinierė Tęsinys kitame numeryje
Pagal studentų mokslinio būrelio metinės veiklos verti nimo anketų, kurias užpildė VU kiekvieno fakulteto SMD Taryba, duomenis fakultetų būreliai surinko tiek taškų: Medicinos fakulteto Pediat rijos MB — 758 Istorijos fakulteto Knygoty ros MB — 638 Pramonės ekonomikos fa kulteto Gamybos valdymo MB — 628 Teisės fakulteto Baudžia mosios teisės ir proceso MB — 591 Gamtos mokslų fakulteto Zoologų MB — 581 Chemijos fakulteto Analizi nės chemijos MB — 553
Prekybos fakulteto Politi nės ekonomijos MB — 521 Filologijos fakulteto Lietu vių literatūros MB — 411 Fizikos fakulteto Kieto kū no elektronikos MB-353. EKFF Ekonominės informa cijos mechanizuoto apdoro jimo organizavimo MB surin ko 1124 taškus, tačiau šio bū relio ataskaitoje neteisingai Įvertinta veikla už darbo įdiegimą gamyboje (Ekonomi nės informacijos mechanizuo to apdorojimo organizavimo būrelis tik rekomendavo įdiegti į gamybą 64 diplomi nius projektus, o taškai ski riami už įdiegimą darbų į gamybą) Matematikos fakulteto SMD Taryba atsisakė dalyvauti konkurse. Konkurso rezultatų vertini mo komisija geriausiu moksli niu būreliu pripažino VU Medicinos fakulteto Pediatri jos mokslinį būrelį.
VIEŠNAGE ODESOJE Gražį tradicija — j SMD konferencijas kviesti studen tus iš kitų TSRS aukštųjų mokyklų. Štai ir šiemet Ode sos L Mečnikovo universite to kvietimu dalyvavome jų 40-oje jubiliejinėje konferen cijoje. Atvyko studentai iš Kijevo, Novosibirsko, Donec ko, Sverdlovsko, Odesos uni versiteto ir kitų aukštųjų mokyklų. Darbai buvo skai tomi molekulinės fizikos, pus laidininkių ir dielektrikų, fizi kinės elektronikos, teorinės fizikos, astronomijos, šilumi nės fizikos katedrose. Mūsų pranešimai — M. Strumskio „Elektrografinių sluoksnių relaksacijų tyrimas" (moksl. vad. f. m. k. S. Tamošiūnas) ir G. Sinderavičiaus „Kritinių
indeksų nustatymas BMR me todu" (moksl. vad. f. m. k. V. Balevičius) — buvo gerai Įvertinti: M. Strumskis ap dovanotas garbės raštu. Norėtųsi pabrėžti, kad stu dentų darbai buvo daugiau techninio profilio, nes Odeso je veikia trys konstruktorių biurai. Odesoje viešėjome beveik savaitę, todėl spėjome aplan kyti ir garsųjį Operos teat rą, katakombas. Odesiečiai mus pakvietė į humoro va karą bei Universiteto disko kl ubą. G. SINDERAVlClUS FF SMD pirmininkas M. STRUMSKIS FF SMD Kieto kūno būrelio pirmininkas
Tarybinis studentas
2
Pirmūnas. Kas jis? Kodėl vakaro dalyviai pasirodė dis sevičiūtė. Jos taip pat akty no, kad labiausiai kalta nei gva mūšyje. „Mūšis" dar jis dažnai atsiduria mūsų dė kotekoje. Muzika išjudina be vios visuomeninkės (Daiva — giama aplinkinių pažiūra į priešaky, o žiliniečiai jau mesio centre? Pagaliau kodėl veik visus, todėl norėdama fakulteto MAK-o pirminin- aktyvistą, pirmūną. Ir tikrai, dabar ruošiasi karštai va VU rengiami pirmūrrų vaka- jus artimiau supažindinti su kė, Aurelija — fakulteto turbūt daugelis sutiks su Fi sarai. Studentai supažindi rai? kai kuriais mūsų Universiteto profsąjungos pirmininkė). Į zikos fakulteto prodekano nami su statybos būrių is pirmūnais, ieškojau progos, Sauliaus Vengrio nuomone, klausimą kaip suspėja Dai išsiaiškinti. Pabandykim torija, įstatais, su būrio Dabartinio lietuvių kalbos žo kada jie trumpam prisės atsi- va nusišypso: „Norint visur kad egzistuoja tokia pažiūra: laukiančiais darbais, ap galima suspėti". Aurelija sa a, pirmūnas — tai kalikas, dyno 567 puslapyje parašy- kvėpti. mokomi reikalingiausių pasisekė pa- ko, kad svarbiausia viską at džiūvėsis. Gal tai iš juodo pa Pirmiausia ta: „pirmūnas — kas pirmauprofesijų. Naują programą VinNerija likti laiku, nepalikti paskuti vydo, nes juk ne kiekvienas sišnekėti su O štai ja, pralenkia kitus ’. ruošia „Žilinų" agitbrigaUniversiteto pirmūnų vakarą ciūnaite, Fizikos fakulteto nei dienai. Tada ir per sesiją gali būti pirmūnu. .. O štai Šią vasarą visi mūsų dos komanda, kuri greit pradėjęs Fizikos fakulteto diplomante, Lenino stipen lengviau. Ekonominės kiber Fizikos fakulteto trečiakursis doc. prodekanas Saulius dininke, Universiteto MAK-o netikos ir finansų fakul- Algirdas Rukšėnas sako, tas respublikos studentų sta įvyksiančiame SSB agitpožiūris priklauso nuo paties tybas būriai dirbs bendru brigadų konkurse ir šiais kitaip: aiškina Vengrys „Plėšinių įsisavinimo 30- metais stengsis apginti bū žmogaus. „kiekvienas žmogus turi savo Štai apie ką mes kalbėjo mečio būrio" vardų. Kaip rio garbę. Be to, žilinie pareigas, tik ne visi tinkamai mės. Be abejo, naujų žemių ir visi būriai, Universiteto čiai turi dar vieną gražų jas vykdo, o štai pirmūnas ir neatradom, bet, sutikit, apie Istorijos fakulteto SSB įsipareigojimą — šefuoja yra gyvas pavyzdys, kaip rei tai reikia šnekėti, nes viskas į".Žilinai" kia vykdyti savo pareigas". stengsis būti Vilniaus miesto 63 ir 137 liečia mus visus, ne tik pir vertu šio vardo. Pirmūno paveikslas po tru lopšelį-darželį. mūnus. putį ryškėja, tiesa? Na, o Būrys šiais metais švęs Šiemet pirmą kartą „Ži kad būtų dar aiškiau, pasiIr dar norėjau sužinoti sa jau 27-ąją savo darbo va- linų" būrio vadu j Varė naudokim Medicinos fakulte vo pašnekovų nuomonę apie,■ sąrą. 1957 m. Istorijos fa fato ketvirtakursio Virgio Ta vakarą, jo organizavimą. Visi kulteto studentai Varėnos ną važiuoja Istorijos kulteto trečiojo kurso sturučio samprotavimu: ne vis jie įsitikinę, kad toks vaka rajono Žilinų kolūkyje pa kas auksas, kas žiba. Ir pir ras labai reikalingas, bet jo statė kultūros namus. Nuo dentas Sigitas Daugirda, turintis jau dvejų metų žimūnai būna dvejopi: aktyvūs organizavime mato daug trū to laiko būrys, pavadintas liniečio stažą. Sigito būryir pasyvūs. Pasyvūs pirmūnai kumų ir štai ką siūlo. visą laiką mokosi ir kartas Gintaras BUDRIUS: vakarą „Žilinais", kiekvienais me je dirbs 25 Istorijos fakul pirminin- organizuoti po sesijos, geriau tais darbuojasi Varėnoje. teto studentai: I—III kur Spręskite apie teto MAK-o nuo karto tenkina savo gyvy pirmininke. Antano siai vasario mėnesį. antrakursio binius poreikius. Bet mums Neriją patys — penktas kur ko O darbo jauniems visada sų istorikai ir II—III kur reikalingi aktyvūs pirmūnai. sas, diplomas, penketai studi Malikėno nuomone dėl šios Antanas MALIKĖNAS: pa užtenka. Štai ir šiais me sų žurnalistai, tarp jų, 6 Pirmaujantys visur, ne tik jų knygelėje, svarbios visuo priežasties merginų pirmūnių sitelkti į pagalbą daugiau tais Varėnos statybininkai merginos. Darūas vyks meninės pareigos. Bei to, ji visada daugiau, nes jos nuo- reklamos, kad visi būtų apie laukia būrio pagalbos sta moksle. dviejomis pamainomis ir Išsiaiškinę teorinius daly- randa laiko nueiti į teatrą, lat mokosi, skaito, ruošiasi vakarą informuoti. tant Varėnos vaistinės truks beveik du mėnesius kus, grįžkim į pirmūnų vaka- pasiklausyti koncerto, labai seminarams, o vaikinų pa Ilona RŪKAITĖ: į vakarą sandėlį, Vieciūnų aštuon — nuo liepjos 2 d. iki grindinis principas — „štur mėgsta keliones, naujas pa rą ir tam, kad praktiškai įsi surinkti visus pirmūnus. metės mokyklos stadioną, rugpjūčio 25 d. tikintume, kokie gi mūsų žintis ir net. . . žvejoti. Nerija muoti sesiją". Daiva TAMOLIŪNAITE ir Perlojos gyvenvietės gyprisipažino, kad dirbti reikia Su Ramune Kadišiūte bei Sėkmės, žiliniečiai. Te Universiteto pirmūnai, prisės Aurelija DANUSSVlClŪTĖ: venamuosius namus. kime prie jų, susirinkusių pa daug. Aišku, per sesiją daug Antanu Malikėnu dar kalbė surasti įdomesnę vakaro or būna prasminga ir turinin Ne veltui sakoma: kam ga jūsų darbo vasara! bendrauti, pasišokti, pail darbo, bet to nepakanka. Rei jomės ir apie pirmūnus akty ganizavimo formą, su klausi vistus. Jų nuomone, tik maž kia išmokti mokytis. sunku abytrpseo sėti. Tiesa, vakaro organiza Tarp kitko, jai daug pade- daug pusė pirmūnų — akty mais, viktorinomis, efektingu sunku pratybose, tam lenS. NAUSĖDAITE toriai neleido jiems visiškai^ da paskaitų konspektai vūs visuomenininkai. Kodėl? vakaro vedimu. Ramunė KADIŠIUTĖ: pa atsipalaiduoti, pasiūlę vakaro fuose sukoncentruota visa es- Trūksta laiko, nesuspėja? Bet programą paįvairinti fakultetų Tam pritaria ir Pramonės Ramunė tvirtina, kad kuo tiems pirmūnams reikia paro ekonomikos fakulteto trecia- daugiau turi darbo, tuo dau dyti daugiau iniciatyvos. tiems, kurie jau mokyk SMD būreliuose atstovų pasirodymais. kursė Da|Va Tamoliūnaitė bei giau suspėji — išmoksti su loje tik ir tegalvojo, Sigita AUGUTYTĖ Ir vis dėlto aktyviausiai ketvirtakursė Aurelija Danu- planuoti dieną. Antanas ma-
ŽILINAI - 84
APIE PIRMŪNUS, JŲ VAKARĄ IR DAR KAI KĄ
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI
Nūdienos kryžkelėje
t vniv«> U
C 0
Naujojo botanikos sodo vietę (36 šeimos), seną parką. rė A. Bilevičienė), B. Gegefi Pirmas rimtesnis pasitari- vičienės. Sąmatas sudarinėjo Kairėnuose bibliografija jau gana solidi. Rašyta apie jį mas dėl naujojo botanikos Z. Sereikienė, K. Kojelis, G. ir gyvenime" sodo kūrimo įvyko 1975 me Vasiliuk. Senojo Kairėnų par „Moksle „Mūsų tų rugsėjo mėnesį VU Gam ko dendrologinius tyrimus at (1979.6 ir 1980.6), soduose" (1979.9., R. Šimkū tos fakulteto dekanate. Nau liko ir pagrindinę ekspozici nas), „Mūsų gamtoje" jojo sodo projektavimas bu jos dalį — dendrofloros sky (1978. 11, G. Vaurutė; 1980. vo gana sunkus. Nebuvo vie rių projektavo kruopštus den11, G. Zemlickas: 1983.3, S. tovės, t. y. busimojo sodo drologas, PKI vyr. specialis Deveikis), „Tiesoje", „Kom sklypo topografinės nuotrau tas L. Čibiras. Parko ir Kai jaunimo tiesoje" ir kituose kos. Sunku buvo surasti ir rėnų vietovės istorinius tyri projektinę organizaciją. Kul nėjimus atliko ir koordinavo periodiniuose leidiniuose. „Tarybinio studento" skai tūros ministerija, motyvuoda PKI parkotyrininkas K. La tytojai irgi galėjo šiek tiek ma, kad Kairėnuose nėra jo banauskas, parašęs Kairėnų pažinti Kairėmis. Sudėtinga kių saugomų objektų, ne iš istorinę apybraižą (PKI rank VU botanikos sodų istorija, kart sutiko, kad projektuotų raštis). Kairėnų archeologija Kairėnų vietovės praeitis ir Paminklų konservavimo insti domėjosi L. Dzikas. Paminklų konservavimo in gamtos savitumai, pirmieji tutas. Ir tik 1975 metų lapkri kūrimosi žingsniai apžvelgti čio mėnesį PKI (vyr. projekto stitutas norėjo tinkamai įver prof. C. Kudabos ir parko architektė D. Juchnevičiūtė) tinti ir panaudoti turtingą, tyrininko K. LabanausKo ryžtingai ėmėsi Kairėnų dvar bet užmirštą praeities paliki straipsnyje („T.S.“, 1979.III. vietę pritaikyti Universiteto mą, įdomias vietovės gamtos 23; III. 30 ir IV. 20). Pasa- , botanikos sodui. 1976 metų sąlygas. Generalinio išplana rūšių) skersmuo 1,3 m aukš kojome apie Kairėnų archeo rudenį topografinė nuotrauka vimo ir inžinerinių tinklų tyje siekė 91—130 cm. Šiaip užsitęsė ir parke išryškėja gausūs me loginius radinius („T. S.", buvo padaryta, komisija nu- projektavimas, 1979. XI. 23; S. Deveikis, K. matė inžinerinįų tinklų tra- buvo baigtas tik 1981 metų džių lizdai. Aštuoni šimtai Pabandykime trijuose lizduose buvo susi Labanauskas), vandenų siste sas, buvo galima pradėti pabaigoje. trumpai apžvelgti sodo gene telkę 2218 (46 proc.) medžių. mą, tvenkinius' („T. S.", ruošti generalinį planą. Įdomu, kad pirmąkart Lie ralinį planą, visą projekto Vertingi gausialiemeniai uo 1980. X. 31 ir XI. 14). Dažnas skaitytojas jau ži tuvos botanikos sodų ir mok kompleksą, kurį sudaro arti sių, liepų lizdai, senoji liepų alėja, maumedžių trijulės, no, kad Botanikos sodo per slo istorijoje sodas projektuo keturiasdešimties tomų. Projektuojamo sodo terito versmėtuose šlaituose gerai kėlimu į naująją vietą susirū jamas ir kuriamas lietuvių pinta bene 1968 metais, — specialistų jėgomis. Pirmuo rija skirstoma į tris zonas: augantys klevai, uosiai, palei ieškota erdvesnio ir tinka sius vilniškius Universiteto ekspozicijų, eksperimentinių almančius šaltinius besipui mesnio ploto. Žvalgytasi po botanikos sodus projektavo ir laukų ir ūkio. Pagrindinė kuojantys seni juodalksniai. netolimas Vilniaus apylinkes: kūrė svetimšaliai profesoriai: ekspozicijų dalis — naujasis Parke nuo seno buvo suma iš pradžių Pylimėlių kaime, prancūzas Ž. E. Žiliberas, vo dendroparkas, steigiamas geo- niai vietovės sąlygas išnaudo vėliau šalia naujojo studentų kietis G. Forsteris. Kauno grafiniu-ekologiniu principu. janti vandenų sistema. miestelio, Aukštagirio kalvo botanikos sodo (apie ji pla- Numatyta Europos, Kaukazo, Senajame parke siūloma je. Ir pagaliau 1974 metų ge čiau: „T. S.", 1983. VI. 24) Viduržemio jūros, Sibiro, Vi palikti susiklosčiusį erdvinį gužės mėnesį naujam Univer- •architektūrinę dalį įengė vo durinės Azijos, Šiaurės Ame sprendimą, gamtišką archisiteto botanikos sodui su mo- kietis K. Rautas, profesorius rikos rytų ir vakarų, Tolimų tektūros stilistiką, Parko pakomąja-eksperimentine baze K. Regelis buvo Šveicarijos jų Rytų, Kinijos ir Japoni kraščiais projektuojamos atjos bei Himalajų geografinių skiros augalų genčių (jurgisteigti buvo paskirtas nuosta pilietis. bus pavilnės kampelis — bu Landšafto architektė D. floristinių rajonų ekspozicijos. nų, rožių, alyvų), sezoninio vusi Kairėnų dvarvietė. Juchnevičiūtė tokio kolosa Dendrofloros skyriaus ir viso žydėjimo, ekologinės (kalnų, Pabandykime dar kartą, gi- 1laus, plačių užmojų projekto sodo puošmena — senasis upių ir ežerų pakrančių, van ekspozicijos. liau, gal netgi su istorine ret- ėmėsi i kaip tik po geros „re Kairėnų parkas (apie 14 ha), dens, pelkių) rospektyvg pažvelgti į naujo- peticijos" j — parengusi Kau buvęs užmirštas tikrai vertin Žemutinėje terasoje projek jo botanikos sodo kūrimo no i botanikos sodo dalinės re gas parkų meno kūrinys su tuojama automobilių stovėji kasdienybę, užfiksuoti naujo- konstrukcijos 1 epochų stilistikos mo aikštelė ir pagrindinis projektą (nuo įvairių jau siū- įėjimas, kylantis takas link jo sodo skyrių veiklos bruo- 1973 : m.), vykdydama autori bruožais, dabar į saugo- ekspozicijų. Visą ekspozicijų įtraukti žus. inę darbų priežiūrą. Jai talki lomas Den- zoną jungia ir aprodo gražiai no PKI sodybų skyriaus ar mų parkų sąrašus. MINTIS ĮSIKŪNIJA chitektės L. Navickienė, J. drologas L. Cibiras, ištyręs į vietovės landšaftą „įrašytas" PROJEKTUOSE Ramunytė. Ūkio ir inžineri- parko florą, konstatavo, jog žiedinis kelias. n'us objektus projektavo gru parke auga 27 medžių ir 29 Stepas DEVEIKIS Universitetas paveldėjo pės, vadovaujamos A. Bajoro krūmų rūšys, Parko medynuogražią Kairėnų laukų erdvę, (projekto autorė E. Čepony se 1978 metais suskaičiuota Tęsinys kitame numeryje bet labai apleistą ūkį, gyven- tė), G. Pauros (projekto auto- 4744 medžiai. 25 medžių (9
0 £ 9
L o
3 O 3
Šio informatikos būre lio narių susibūrimo ne galima pavadinti susirin kimu. Niekas neskaitė pranešimų, nebuvo svar stomi klausimai. Kalbė jome apie tai, kodėl pa sirinkome bibliotekinin ko specialybę. Šiame su sirinkime dalyvavo tik pirmakursiai, būrelio va dovė dėst. O. Voverienė. Pasirodo, stojant prie žasčių būta visokių. Di delis pirmakursių būrys suskilo i dvi dalis. Pirmoji grupė- Mažes nė už antrąją. Jos nariai neįsivaizduoja savęs be bibliotekos. be knygų lentynų ir bibliografinių kortelių. Gal ir gerai
kaip tapti geru bibliote kininku, kad tai yra jų gyvenimo tikslas. Kiek vienas norėtų būti tokių bibliotekininkų skaityto ju, nes žinos, kad bus su džiaugsmu sutiktas, esant reikalui gaus būtiną in formaciją ir... gerą nuo taiką. Antroji grupė. Nema žai pirmakursių yra ne patenkinti savo pasirin kimu- Juk daugumai ne buvo iš ko daugiau rink tis —• tas nemoka mate matikos, kitas bijo būti mokytoju...
DISKUSIJA PREKYBOS FAKULTETE
nimas šiuolaikiniame pasauly je", kuri vyko Prekybos fa kultete. Apie atsiradusias naujas sektas, naujų religijos krypčių susidarymą (domiai papasakojo II kurso prekybos ekonomikos specialybės stu dentė Rita Malatokaltė, I kur so MTA specialybės studentė Irena Gaidytė. Savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo dis kusijoje dalyvavusieji doc. S. Blrutytė, dėstytojas Z. Burnys. Si diskusija praėjo labai įdomiai, ir ateityje norėtųsi, kad panašiuose renginiuose dalyvautų kuo gausesnis bū rys studentų.
Dangira BALILIŪNAITĖ SMD Informatikos problemų būrelio narė
Prieš porą dešimtmečių daugelis sociologų rašė apie religijos krizę. Buvo įrodinė jama, kad mažėja tikinčiųjų aktyvumas. Viskas, roJos, liudijo apie religijos saulėly dį, apie jos dogmų išsekimą, apie netikinčiųjų pasaulio su kūrimą. Tačiau prieš keletą metų buvo įsitikinta, kad re ligija neprarado savo reikš mės. Kaip paaiškinti šį prieš taravimą? Koks jaunimo po žiūris į religiją? Šiuos ir ki tus klausimus apie religijos ir Aušra ULECKAITE jaunimo santykius aptarėme PF ateistinio darbo sektoriaus narė diskusijoje „Religija ir jau-
Trumpai S. m. balandžio 13 dieną baigėsi tradicinis VU literatų konkursas, Vertinimo komisija, kurios pirmininkas buvo poetas A. Grybauskas, pavaduotojas — poetas M. Martinaitis, sekretorė 11teratūros kritikė doc. E. Bukelienė, nariai — irašytojas A. Sprindis, poetė O. Baliukonytė ir literatūros kritikė doc. V. DaujotytėPakerienė, susipažinusi su pateikta kūryba, paskelbė konkurso laureatus. 1-oji vle
ta už prozą buvo paskirta Vaidui Papieviui, 1-oji už pjesę lėlių teatrui — Liudvi kui Jakimavičiui, 2-oji už poeziją — Elenai Karnauskai tei, 2-osios už prozą — Vy tautui V. Landsbergiui ir Neringai Pranckevičiūtei. 3osios už poeziją Valdui Daš kevičiui ir Virginijui Gasiliūnui. Už gerą pasirodymą kon kurse paskatinti Kęstutis Lenkšas, Edita Misevičiūtė, Alvy das Valentą ir Artūras Tereš kinas už poeziją. Po seminaro įvyko laureatų kūrybos vaka ras „Prologas".
3
PROLOGAS Nr. 9 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
♦>+
+♦ A
ELENA KARNAUSKAITĖ PARALELES Dabar tylėsiu, nes mano gyvenimas Nėra toks varpas, kuris daužosi per audrą, Kuris verkia, kai dega kieno nors namai,' Ar skęsta senas pavargęs laivas. Žilas prasigėręs varpininkas lėtai Klibinkščiuoja sutręšusiais, Vos kvėpuojančiais laiptais, O užlipęs niekaip negali pasiekti Sutrūnijusio virvagalio, Kad paskutinįsyk suskambėtų Jo kuprotas gyvenimas Vle-nin-te-lis ***
nė vienas instrumentas nėra toks tobulas kaip senelio bandonija su išlupinėtais klavišais ir suplėšytom dumplėm tu atsisėdi po obelim ir bandai
Naktį, kai tavo mirusio vai ko debesėlis vėl plaukia po mėnesiu, tu, kaip visada, sto vi balkone ir į tavo akis įs minga dvi rudeninės žvaigž dės. Jos tokios sidabrinės, kad tau nusisukus, regiu jas tavo plaukuose, kuriuos tu grei tai nusikirpsi trumpai; ir ste biuosi. Naktį namie randu atidary tas duris ir pilną kambarį pri leistą naktinių drugių. Kara liaus sūnus Liudvikas miega ant grindų ir, rūkydamas gal voju, ką tai galėtų reikšti. Atsitiktinai kiekvieną vakarą pagalvoju apie tavo nukirptus plaukus, o mano draugas Liudvikas, kurio tėvas buvo karaliumi ir valdė pusę Len kijos, neskaitant Švenčionė lių, miegodamas šypsosi, ir ta šypsena irgi būtinai kažką reiškia. Po to, kai man amputavo kojas, karaliaus sūnus Liudvi kas po pietų ir prieš miegą išveža mane su vežimėliu pa vėžinti po ligonines parką, ir prašau, kad vėl važiuotumėm pro vartus į kitą mies to galą, ir Liudvikas stumia neprieštaraudamas mano ve žimėlį per temstantį miestą; jo susikaupęs, visąlaik susi mąstęs veidas kelia įtarimą, jog be reikalo kankinu drau gą, nors jis tik mosteli ran ka, tai išgirdęs, ir pridega dvi cigaretes. Sėdėk ir rūkyk, dar iki vietos toli, sako man karaliaus sūnus Liudvikas ir stumia ligoninės vežimėlį pro neatdidų vaikėzą, gaudantį žvirblius celofaniniu maišeliu, ir man gaila Liudviko. Suk namo Liudvikai, sakau jam, bet jis jau pyktelėjęs purto galvą, ir, patekėjus mėnuliui, mudu privažiuojame tavo namą. Liudvikas atsargiai įstu mia vežimėlį į alyvų krūmą, iš kur puikiai matyt tavo bal konas, ir atsisėda šalia. O tu, kaip visada, stovi
balkone, ir j tavo akis įsmi gusios rudeninės žvaigždės jaudina mus, bet karaliaus sū nus nieko nesako, o po mė nesiu plaukia mažas, suvys tytas debesėlis. Mus sieja atmintis, judesiai ir nepasakyti žodžiai, kurie dažniausiai būna paprasti ir banalūs. Nepyk, prašau, o jis šypsosi, o už lango lyja ir lyja, ir Liudvikas užtraukia užuolaidą. Kas, klausiu, praei tą naktį prileido į kambarį drugių. Bet Liudvikas nežino, jis užkaičia elektriniame vir-
išgauti vieną vienintelę bet absoliučią pirmą ir paskutinę melodiją tu spaudai nesamus klavišus tai groja senelio jaunystė tai groja bandonijos jaunystė per vienintelės senelio mylimosios laidotuves liūdnai groja bandonija aš stoviu po obelim ir matau kaip ji slepia bedantę burną bandydama nusikvatoti *** laiškai yra rašomi vieną dieną metuose varpų vargonų ir apelsinų sekmadienį rašomi laiškai mylimam jie neskaitomi plėšomi deginami laiškai į nežinią pavirsta chrizantemom lapkričio pirmą dieną išrinktasis praeina jis aklas nemato mano akių kurčias negirdi vargonų negirdi varpų upė teka nuneša oranžines žieveles sekmadienį mes valgome apelsinus bet ar atsimeni skonį?
bet ne taip, kaip jo tėvas ka ralius, kuris senatvėje neatskirdavo žmonių nuo gyvulių, ir gimines tik apčiupinėjęs pa žindavo. Salta neregio ranka lėfai braukia per kaktą, akis, ir jau žinau, kas tu ir ko atėjai, o Liudvikas naktį grįš į kam barį, kur į stiklą plakasi nak tiniai drugiai ir mes gersime chlorkalkėm kvepiantį pieną. Karaliaus sūnau, man nereikia nė moters glamonių, tu ne galvok, kad aš pavargęs, šį vakarą geriau, kai gersime
Novelė
Pokalbis su Liudviku dūly pieną ir, apskritai, va kare ligoninėje visi nurimsta, koridoriumi, stabteli prie mūo labai graži seselė, eidama koridoriumi, stabteli prie mū sų durų. Nemėgstu, kai mane valdo kokia įkyri mintis ar noras, ypač piktas, ir pykstu ant Liudviko, kad šis nepradeda kalbėti, lyg būčiau nusikaltęs, nors jis sako, kad taip ir yra. Ateina naktis, ir karaliaus sū nus pasakoja, kaip virš mies to pakyla didžioji miesto dva sia, kuri viską žino, ir kurio je sutelpa visų, ir mudviejų mintys. Viską galima žinoti ir be žodžių, šnibžda Liudvikas ir miegodamas kvėpuoja ly giai ir ramiai, jo parudavę nę j pagalvę taip stipriai, lyg kas norėtų ją atimti. Liudvi kas mano, kad mudu gimėme akli, ir todėl mirkteli man akim, ir auštant išeina pro balkoną, pro aukštą liepos medį nusliuogia žemyn, ir draugiškai pamoja man ran ka. Aš jo nebematau, — ne dėl to, kad mes gimėme akli, nes jis jau nuėjęs, apgraibom,
Raimundo Dilio, TF IV k. studento nuotr. MIESTAS.
pieną, į kurį Liudvikas deda cukraus, kad nesijaustų chlorkalkių ir ligoninės išskalbtų pižamų kvapo, aš tau papasa kosiu apie tą balkoną ir mo terį, aš tau papasakosiu, kaip ją mylėjau, kaip mes gulėjom ant žolės, ir pušys sviro į priešingą pusę, negu debe sys, neprisimenu, koks buvo metų laikas, karaliaus sūnau, ar fu girdi mane, ir purtau jo miegančią, garbanotą galvą, na ir nesvarbu, kad tu negir di, aš tau vis tiek papasako siu, Švenčionėlių karaliau, kaip su ta moterim, kurią matei balkone, mudu žadėjome gy venti šimtą metų ir turėti daug vaikų, bet tai buvo dar ne tai, miegok Liudvikai. Paskui, kai mes linksminomės ir kiek vieną naktį klykaudami laks tėme po miestą, aš dar neži nojau, Liudvikai, kad ji dings. Pasilikęs vienas dar slankio jau po švintantį miestą, ir savijauta buvo tokia, lyg ieš kočiau pamesto vaikystėje daikto ar žaislo, kuris dabar man labai reikalingas. Aš juokingai kalbu, Liudvikai, ir
gerai, kad tu šypsaisi, ir paskui atėjo vėl diena, kai buvau vienišas, man buvo šalta, Liudvikai, buvau kvailas kaip vakaras, nes pasigėriau, Liudvikai, po suoleliu parke, ne ilgesys tai buvo, kalenau dantim, nes šalta, Liudvikai, tik tu nepyk, kad pažadinau, aš tau papasakosiu, kaip atėjo pas mane kitą rytą ši mote ris ir pasakojo, kaip mušė ją ir spardė, ir nusivedė prie temstančio mėnesio upės už plaukų, kur jos meilės reika lingi vyrai po to surūkė po cigaretę, o ji gulėjo įsikandus žemės gabalą ir kruvinais na gais šnibždėjo noriu namo, ji man tai papasakojo, Liudvi kai, o aš netikėjau, nes buvau bailus kaip pelė. Paklausyk, karaliaus sūnau, paskui jai pasakiau, kad negerai ir reikia, kad žmonės padėtų, nes buvau bejėgis, Liudvikai, ją apkabinti ir atrodo man, kad nebepamenu jos veido, kai ji nuėjo. Jai šalta buvo nuo gai eiti pro miesto numirusį veidą, pro mano antkapį, ir tik dabar sakau — jeigu aš reiškiu mirtį, tai tu reiški g y-1, venimą, jeigu aš reiškiu va karą, tai tavęs nėra po mano debesim, po mano mėnulio šaltom raukšlėm, bet buvo vė lu ir, Liudvikai, ji jau nuėjus buvo. Ir tu miegok, aš pri važiuosiu prie tavęs, nes ir taip šį vakarą prisikalbėjom, ir pripasakojau tau nesąmo nių, tik įkyri mintis, kad tiek drugių aplinkui, gal reikia išvėdinti kambarį ar ką, kara liau, miegok, o jis, pakėlęs galvą žiūri pro mane, ir se selė įkiša į patalą galvą, ko dėl nemiegate, mes tuoj tuoj, gęsinam šviesą, bet netiki se selė ir leidžia miegą j mū sų kraują, o Liudvikas tyliai lipa pro balkoną į mėnulį ir mano, kad aš jo nenastebiu. Vytautas V. LANDSBERGIS IV k. lituanistas
Tarybinis
studentas
KLAUSIMAI POETUI MARCELIJUI MARTINAIČIUI Kaip Jūs suprantate poezijos poezijos atsinaujinimas įma ir mito sąveiką! Ką galite pa nomas be tam tikro teorinio sakyti apie mitologinį mąs pasiruošimo! tymo būdą! Galiu taip pasakyti: poetui Tokia sąveika visuomet bu teorija būtina, kad rašyda vo, ir nieko čia nauja. Klau mas ją užmirštų. Nėra meni simas galėtų būti kitoks: ko ninko be teorinio pasiruoši dėl mes tai pradėjom pa mo: jis „išlaisvina" muzikos stebėti? Teksto „mitologišku- kūrinio atlikėją, šuolininką j mas" dažnai nėra jo objekty aukštį, nes apie ją. .. nereikia vi, specialiai demonstruojama ką nors veikiant galvoti. Nau savybė, o greičiau — sub jų galimybių atradimas, auk jektyvi reikšmė, neretai prik ščiausi rezultatai „panaikina" lausanti nuo to, kaip mes žiū teoriją, kuri paprastai grin rėsime į kūrinį, kaip jį skai džiama daugumai žmonių pri- , tysime arba — ką mes žino einamais, besikartojančiais me apie mitologiją. Neretai rezultatais praktikos ir ekspe atrandame tik tai, ką jau ži nome. „Mitologiškai" galime rimentų patikrintose ribose. skaityti K. Donelaitį, Žemai Ji padeda išvystyti ir pakar tę, Vienuolį, Vaižgantą. . . Bet toti rezultatą, bet yra riba, kai ši „sąveika" pradėdama kur baigiasi „teorija", išse demonstruoti eilėraščiuose, mia save. Sakysim, šuolių į padvelkia nauju „masiniu" aukštį teorija keičiasi kas 10 judėjimu, kas greitai išsise cm. Jos dėka fenomenalų rezultatą netrukus gali pakar mia ir nusibosta. Mane qerokai erzina tas toti šimtai. Tačiau naujos problemos išorinis, kartais diletantiškas literatūros „mitologizavimas". dažnai suvokiamos tam tikru O tai turėtų sudaryti vidinę kūrybos būdu, „pakėlus kar kūrinio esmę, ir nebūtinai telę" virš galimybių — teo suvokiamų — ribos. turi būti atpažinta kaip mitas, riškai „mitologinis mąstymas". An Dabar mūsų poezijoje kaip tra vertus — šitaip įdomu, o tik taip ir yra pakelta „kar kartais ir didžiai prasminga telė". Todėl ir bandome su skaityti literatūrą, ją transfor prasti problemą. Tačiau nau muoti j mitą, kuris tarsi už jų dalykų dažnai nepripažįsmaskavęs tam tikras universa tam todėl, kad jiems dar nėra lias situacijas, atsakymus į teorijos, dar mažai kas gali gąįimus ateities klausimus. juos kartoti: jie atrodo ne Atsakymai neįprasti ir netikė tik kad nelogiški, bet ir net ti, kelia nuostabą kaip mu neįmanomi. Kada kalbu apie pasiruoši mijos ląstelė, reaguojanti į naujus preparatus. Panašiai ir mą, turiu mintyse poeto įgy mitas: reaguodamas j mūsų tą sugebėjimą pakartoti poe klausimus, tarsi regene-uoja zijos, kultūros rezultatus, tam kultūrą, jos užmirštas formas. tikras formas. Šuolininkai neMitas „atsimena" ne tik pra sitreniruoja iš karto „imti" re eitį, bet tarsi ir ateitį. Lite kordinę aukštumą: pradedaratūra taip pat siekia sukur nuo „žirklių", beveik kas 10 ti tokias universalias formas. cm. keisdami šuolio techniką. Mitologija yra mitologija. Gal ne visai vykęs pavyzdys, Jai reikia suformuluoti savo tačiau ir poeto kūrinys turi klausimus: tik tada ji atsa „atsiminti" raidą, pakartoti kys. .. O kai ji tik perrašinė tam tikras struktūras, kaip jama iš enciklopedijų ir va žmogaus organizmas kartoja dovėlių, nėra ko tikėtis, kad visą gyvybės atsiradimo ir visi kaip vienas imsime rašyti vystymosi kelią: nuo vienaląs tik gerus eilėraščius. Tik pra čių, roplių, žuvų. stuburinių rasdami, ką nors pradedame — iki smegenų .ąstelių. To pastebėti. Taip ir su tuo „mi kią atmintį turi tikrai gera po tu". Nyksta tam tikras mąs ra poezija: ji, kaip gyvas or tymo būdas (pavadinkim „mi ganizmas, nieko neišmeta iš tologiniu"), atitinkamai regu savo evoliucijos, viskas di liavęs žmogaus gyvenimą, džiai svarbu. Kaip vertinate G. Patacko kultūrą. Tų ryšių su kultūra dabar tenka ieškoti specialiai, kartos kūrybinį fenomeną! dirbtiniu būdu. Specialiai li Kokios jaunųjų poezijos ten teratūroje suvoktas mitas ir dencijos, Jūsų manymu, turi yra toks mėginimas atstatyti perspektyvą! Jeigu žinočiau, tai nieko nutrūkusius ryšius. Kūryba duoda mutacijas, kurios ne nesakyčiau ir pats imčiau taip rašyti. Pasirodo, niekada to visos turės palikuonių. .. Jūsų kartos poetinė tradicija nežinojau, nieko nesu įspėjęs, dabar atrodo gyvybingiausia. numatęs. Greičiausiai kūry Kuo tai būtų galima paaiškinti! boje sensta „perspektyvos". Nežinau, kaip čia paaiškin O apie tai, kas tikrai pers ti. Gal dėl to, kad mūsų pektyvu buvo, galėsiu atsa laukė ir mūsų vietos niekur kyti po 10 metų. Nenorėčiau nebuvo užimtos. Mes beveik skatinti, kad kolektyviai, vi visi priklausėme pačiam že siems privalomu būdu poe miausiam kaimo žmonių „luo tinėje kūryboje būtų ieškoma mui", kuris turėjo daug kaž „perspektyvų", tiksliau: kad prisitaikyti kokios neišeikvotos energi būtų siekiama jos. Ji tarsi ėjo iš vieno į prie tam tikrų vyraujančių kitą. Tai juntu beveik fiziš modelių, „teorijų". Kas kū kai. Literatūroje buvo paruo ryboje pakartota — neturi šta dirva: visi galėjome sėti. perspektyvos. Kokia Jūsų nuomonė apie O dabar kartais net aguonos grūdui nėra kur nukristi — „Prologe" vykstančią disku taip viskas apsėta. Ir dar: siją! Ką manote apie dabar mūsų kartą „padarė" ne lite tinę Universiteto literatų kū ratūra, o karas, pokaris, ba rybą’ Gerai, bet kritiškai galvo das, kraujas. Niekur pasauly je nebuvo ir nebus didesnio ju. Gražiai „įsižaista" literetūPastebimai žiaurumo, kaip mano Kalnu- ra „Prologe". iuose, n!ekur negali būti di bręsta sugebėjimas svarstyti, desnės meilės, kaip mano klausti, abejoti. Šiuo metu vadovaujate VU '"almriuose. Žiaurumas —be •'ultūros ir knygų — mane literatų būreliui. Kuo Jums ■’adarė „pasaulio žmogum". yra įdomus šis darbas! Pasitaikė proga susitikti str ęur>rantu, kas vyksta ar gali jaunąja karta, patirti jos po ’vvkti bet kur kitur. Ar taip laukiamas lietuvių veikį.
Tarybinis
studentas
4
PAŽINTINIS — MOKOMASIS ŽYGIS
Už poliarinio rato LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministerija š. m. kovo mė nesį organizavo Slidžių tu rizmo vadovų seminarą Kolos pusiasalyje. Beveik visų, respublikos aukštųjų mokyklų atstovai (keturi iš VU) sėmėsi vadovavimo žinių. Juk geriausiai tai išmoksi praktikoje. Tokia ,,mokykla" tapo žygis po Kolos pusiasalį. Čia snie go pavasarį dar nemaža. O jau atrodė, kad tas beveik tris paras trukęs monotoniškas vagonų ratų bil'desys niekada nesibaigs. Ir štai mes ant slidžių. Dvidešimt penkių žmonių grupė strėlės tiesumu per Vudjavro ežerą neria tie siai į šiaurę. Pagaliau pro pilkšvą de besų masę išnyra galingos juodo granito Ramzajaus tarpeklio sienos. Sis milži niškas kalnagūbrio trūkio plyšys ir yra pirmoji mū
sų perėja. Dabar — nu sileidimas, suteikęs tiek daug emocijų. Nugriuvęs atsiduri giliai po sniegu. O virš tavęs dar kuprinė. Pabandyk atsikelti! Ir pus nynai čia! Tik nusiimk sli des — ir smunki iki juos mens, kur beeitum, ką be darytum — vis su slidė mis. Ne juokas — su jo mis net po medžius laipio ti išmokom. Vakare prasidėjusi pū ga įsisiautėjo. Toliau ke liauti neįmanoma. Todėl tik būtiniausius daiktus pasiėmę einam į žvalgybą — ieškome Netikrosios Fersmano perėjos.. . Pū gai aprimus, ankstų rytą dar prie žvakės šviesos susikrauname kuprines. Dabar jau mūsų keliai skiriasi. Penkiolikos žmo nių grupė (studentai iš KPI, VISI, WPI, LŽŪA, VU), vadovaujama Univer siteto docento E. Žižio, ke
liauja toliau trečios kate gorijos maršrutu. Kylame greit: minantys vėžes keičiasi kas minutę, miškas lieka žemai. Ap link — begalinė balta erd vė, saulės nutviekstos vir šūnių virtinės, šlaitai. Slė niai skendi šešėliuose. Virš Netikrosios Fersmano perėjos sniego karnizai, galintys virsti baisia lavi na. Todėl kylame ne tie siai, o per kalnagūbrio at šaką, išvedančią į viršū nę .Ji tik 100 metrų že mesnė už aukščiausią Ko los pusiasalio tašką. Jei šlaite visąlaik buvo ramu, šilta — nors deginkis, tai čia — „ant Kolos stogo" — tikras pragaras. Sniego gūsiai verčia iš kojų. Pus to, šalta. Bet. .. valio! Pa dovanojusi tiek daug gro žio, aštrių pojūčių perėja įveikta. „Poilsio dieną" keliauja me paslidinėti be kupri nių per Jumjakoro perėją. Vietinių gyventojų saamių kalba tai reiškia „mirusiųjų slėnis". Pasak padavimo, čia kadaise su šalę švedai. Pakeliui, su korę apie 40 km, aplan
FOTOINFORMACIJA
kom didžiausią pasaulyje Imandros ežerą. Nuo Liavačioro viršū nės — vėl žemyn: tai su „katėmis" atsargiai žings niuojame, tai su slidėmis smagiai leidžiamės upe lio pakrantėmis į Umbos ežerą. Kalnai užstoja vė ją, deginamės užsimiršę, lyg Neries pakrantėje bū tume. Užtinkam puikią vietą sniego urvams. Nors visi gerokai nuvargę, kimbame į darbą — šiąnakt nakvo sime urve, po sniegu. Apsistojome ant Alnaivo kalno. Po keletos va landų iškyla Iglų sniego namelių miestelis. Greitai pjaustome sniegą, ir iš to kių baltų plytų kiekvie na trijulė pasistato name lį. . . Rytoj per Elmarajoko perėją pasuksim gele žinkelio link. Nučiuožta 200 km, įveiktos septynios perėjos. Žygyje suvyriškėjome, pajutome didingos gamtos alsavimą, įgijome patirties neįprastose žie mos žygių situacijose. Rolandas J AKSTYS, MaF IV kurso studentas
JUOKO VIRTUVĖJE
PAS A K A
Balandžio 14—-15 dienomis Velnio duobėje (Trakų raj.) įvyko tradicinė gamtosaugininkų šeštadieninė talka-seminaras. Tarp šešiasdešimties dalyvavusių gamtos mylėtojų bu vo ir mūsų Universiteto Turistų klubo atstovai.
Čia vyko tarprespublikinis sąskrydis, kurio metu buvo pasidalinta internacionali nio darbo patirtimi, numaty tos tolimesnės bendradarbia vimo perspektyvas. Sąskrydžio metu susipaži nome su Tbilisio miestu, senąja miesto architektūra, pabuvojome Tbilisio univer sitete. Lankėmės ir gruzinų kai me, tebealsuojančiam seno mis tradicijomis, aplankėme Gorius, Mchetą — senąją gruzinų sostinę. Grupė Universiteto inter Lina GURSKYTĖ, nacionalinio draugystės klu „Juventus" narė bo „Juventus" narių Tbilisio valstybinio universiteto geo TURISTAI! grafijos ir geologijos fakul Metai darbo atneša naujo teto interklubo kvietimu ap vių, permainų, patirties. silankė Gruzijos sostinėje. Kiekvieną pavasarį Universi
Seniai seniai vienoje kara dėjo sapnuoti baisius sapnus. lystėje buvo nei didelis, nei Jam rodės, kad už blogą dar mažas universitetas, o jame bą jį meta iš fakulteto pro nei mažas, nei didelis fakul langą, neduoda diplomo, pla tetas. Tame fakultete gyveno ka rykštėmis. . . Diplomantas studentas. sublogo, tapo nervingu. Bet vieną naktį, sapnuojant Kadangi studentas buvo tikras studentas, ar bent sten košmarą, jam pasirodė pa gėsi juo būti, tai jis studenta sakų fėja, kuri J. Miščiukai vo ištisus ketverius metus. tės balsu dainavo iš lenkų Tik laisvalaikiu ir sesijos me kalbos išverstą U. Sipinskos tu pradėdavo studijuoti. Bet dainą „Būna dienų lyg ty čia". . . Ta daina nuskambėjo tai trukdavo neilgai. .. Bet štai atėjo penktas ru labai optimistiškai, ir diplo duo, po to pavasaris, ir stu mantas suprato, kad riesta dentas pastebėjo, kad jis jau būna ne tik jam. Dar suprato, ne studentas, o diplomantas. kad pasaulyje būna įdomes nių dalykų už diplominio Dabar studentui-diploman- darbo rašymą, nors jo diplotui reikėjo kiekvieną dieną rn’nio darbo vadovas nuolat eiti į laboratoriją, kurioje jis sakydavo priešingai. turėjo rašyti savo diplominį Diplomantui vėl grįžo gera darbą. Anksčiau studentas- nuotaika. Jis į laboratoriją diplomantas žinodavo, ką jis atsinešė magnetofoną, kartu turi daryti — buvo jraskai- su kitais studentais-Jiplomantos, kurias jis lankė arba ne, tais nusipirko gaivinamųjų buvo laboratoriniai darbai, gėrimų, išsikepė sumuštinių kuriuos galima atlikti sąžinin su sūriu. Gyvenimas prašvie gai arba nusirašyti. Dabar sėjo. Iš tikrųjų, diplominiai diplomantas žinojo darbo te darbai ateina ir praeina, o mą, žinojo, kad reikia gauti gyventi reikia nenuobodžiai. kažkokius rezultatus, naudo Moralas: kas turi būti pa jantis medžiagomis ir prie daryta, bus padaryta, o ko taisais, kurių niekas nenaudo negalima padaryti, — daryk ja arba, kuriuos naudodamas, nedaręs, vis tiek nieko neiš niekas iki šiol jokių (tiksliau eis. pasakius teigiamų) rezultatų niekada negavo. R. MASKOLIŪNAS, ChF V k. studentas Ir todėl diplomantas pra-
teto turistų klubas organizuo ja sąskrydžius, siekdamas plėsti ir gausinti UTK tradici jas, populiarinti masinį ir sportinį turizmą, apibendrinti turistinio darbo patirtį Uni versitete, išaiškinti pajėgiau sius fakultetų kolektyvus. S. m. gegužės 12—13 d. XXV sąskrydis Įvyks Švenčionių raj. prie Meros upės. Savo patirtį, Išmonę, turistiškumą keliauninkai parodys turisti nio pėsčiųjų ralio, turistinės technikos varžybose, įvairiuo se konkursuose. Gegužės 10 d. (Saulėtekio ai. JK - aud.) 20 vai. skaidrių filmuose bus pasakojama apie turistinių žygių romantiką ir sunku mus, keliauninkus sužavėjusią gamtą, jos įdomybes. „T. S." inf.
SKALBIMAI VU KOLEKTYVO DĖMESIUI!
Gegužės 5 (šeštadienį) kvie čiame į Spaudos šventę, kurioje dalyvaus visos res publikos žurnalistai ir „už kietėję" skaitytojai. Šventės pradžia 12 vai. Vin gio parke. Oficialioji dalis — 14 vai. LAUKIAME JŪSŲ! Rengėjai XXX Balandžio 28 ir 29 dieną 19.30 vai. Kiemo teatre įvyks PREMJERA — ŽANAS ANUJIS „EURIDIKĖ".
Dingusį studento pažymėji-
...0 vis dėlto ji sukasi! Kas! (toks klausimas kyla dėsningai] Kokia! Mašinos būna įvairios: sunkvežimiai, limuzinai, mažalitražinės, sportinės, pragaro, perpetum mobile (seniai ne beveikia ir nurašytos) ir Ikt. Nauda (jei tai galima pava dinti nauda) iš jų irgi būna įvairi: sutaupytas laikas, už kalti pinigėliai, o taip pat išdaužyti stiklai, išsuktos kojos ir kitokios galūnės ir t. t. BET PALIKIME VISA TAI AUTOMĖGĖJAMS! O dabar sukasi unikali ir jokioje kitoje planetos vieto vėje nesutinkama M A C H I N A •— Teisininkų šventės ORGANIZACINĖ KAMPANIJA! INFORMACIJA: Šių metų balandžio 29 d. nuo 17 vai. 00 tnin. «ki bega lybės vyks negirdėta — neregėta |tiesiog neįsivaizduo jama) FIESTA — TEISININKO DIENA (jubiliejinė, t. y. PENKTOJI) Kas bus! (čia jau visai naivus ir neprotingas klausimas) Lengviau būtų išvardyti, ko TD-Š nebus! O TEN NEBUS: 1) skraidančių lėkščių; 2) Centrinės tele vizijos atstovų; 3) dinozaurų ir kitų anachronizmų; 4) vokalinio-instrumentinio ansamblio „NERIJĘ" ir kitų niekam nereikalingų dalykų. UŽTAT BUS: 1) daug daug daug geros, linksmos, nuo taikingos, entuziastingos, žaismingai nusiteikusios ir išmin tingos liaudies, L y. Teisininkų ir jų draugų; 2) daug daug daug labai gražių merginų; 3) liūtų, žirafų ir kitos faunos; 4) masė ŽIOPLIŲ, kurie negavo kvietimų į šią NUOSTABIĄ ŠVENTĘ... ŠVENTĖ BUS! Ir bus ji NUOSTABI, NEPAKARTOJAMA, VIENINTELĖ, NEPRILYGSTAMA, UNIKALI, ORIGINALI, GRANDIOZINĖ, bet kartu ir labai labai SUBTILI, o svarbiausia -kMŪSŲ! BET IR NETEISININKAI GALĖS Į JĄ ATEITI. TAM JIE TURI TEISĘ. Teisininkai — žmonės svetingi ir mielaširdingi [dabar tai retenybė! !). Jie Jus priims urmu ir po vieną. Šventės metu Jus linksmins visokie atrakcionai, lenkty nės mašinomis ir dviračiais, kojūkais ir slidėmis, regėsite spektaklius ir atletų pasirodymus. Taip pat galėsite paban dyti pasijusti nusikaltėlio kailyje ir savo kailiu patirti, ką Teisininkai su Jumis tokiu atveju padarys. PROGRAMOS VINIS! Jūs būsite Didžiųjų Varžytuvių liudininkais !!!!!! Kokių varžytuvių! ATEIK, BROLAU (SESE), IR PAMATYSI PATS! ! ! BUS IR MUZIKA (o kaipgi be jos!)! Gros geri ansambliai, dainuos garsūs tenorai ir mecoso pranai. Jus linksmins įvairios diskotekos, rokotekos, džiazotekos, retrotekos, kantritekos, hardotekos, bliuzotekos, videotekos, filmotekos, kartotekos ir t. t.. Galėsite ir pa tys padainuoti, o taip pat padaužyti būgnus. TODĖL ATEIKITE Į TD-S! ČIA IR TIK ČIA JŪS SURASITE SAVO LAIMĘ. SĖKMĖS! Kvietimų gauti beveik neįmanoma. Bet bandyti galima. Bandykite, už tai Jums nieko nebus. Org. komitetas visada Jūsų paslaugoms. Mūsų adresas: Vilnius, Saulėtekis, TF, 402 a., TD-5 Organizacinis komitetas, telef.: 74-78-46. TRISKART VALIO!!! Prisiekę Org. komiteto nariai
..." Nr. 821277, išduotą PF Kitas laikraščio numeris iš studentei Loretai DIKTANAI- eis gegužės 11 dieną. TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Filologijos fakulteto Vo mą Nr. 800721, išduotą MF kiečių filologijos katedros studentei Elonai TUMĖNAI kolektyvas, I kurso ger manistų kuratorė ir kur TEI, laikyti negaliojančiu. draugai nuoširdžiai už Dingusį studento pažymėji so jaučia vokiečių k. Ir lit. mą Nr. 7830260, išduotą GhF specialybės I kurso stu studentei Violetai STANIULY- dente Astą POPENDIKYTĘ dėl brangaus tėvelio mir TEI, laikyti negaliojančiu. ties. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811047, išduotą IF stu Nuoširdžiai užjaučiame dentei Virginijai DZVONKAIvyr. laborantą Eduardą TEI, laikyti negaliojančiu. VAITKEVIČIŲ dėl mylimos mamytės mirties. Dingusį studento pažymė Bendrosios geografijos jimą Nr. 830934, išduotą IF ir kartografijos katedros bendradarbiai studentei Audronei SlMAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė C. F V kurso biologai nuoširdžiai užjaučia Valdą jimą Nr. 831722, išduotą MaF GERVINSKĄ dėl tėvelio studentei Ingai MICKEVIČIŪ mirties. TEI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10174. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500.Užs. Nr. 1269. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Tiesos g. 1 «CoBeTcxHH cTyAeHT» — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npo$KOMa opAeHon TpyAOBoro Kpacnoro sHaMenu n ĄpyzKOu napoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcmeTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom H3MKe. PeAatcrop H. BaparmniptaBTe.
Redaktorė J. VARAPNICKAJTJ