Visų šalių proletarai, vienykitės!
u uam/Binis suuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. balandžio 23 d Nr. 15 (957)
SĄŽININGAI IR GERAI ATLIKTI TAD PATIKĖTĄ
DARBĄ, TURĖTI AKTYVIĄ POZICIJĄ
GYVENIME, KOVOTI
UŽ KOMUNIZMO REIKALĄ — TOKS
PARTIJOS PRIESAKAS
MUMS.
R. JAUGOS nuotraukose matome universiteto pirmūnų vakaro kelis momentus. De šinėje — prorektorius B. Sudavičius įteikia III k. li tuanistui J. Pabrėžai ženkle lį „Už puikų mokymąsi". Juo, o taip pat dovanėlėmis buvo apdovanoti visi vakaro da lyviai — mokslo pirmūnai.
Praėjusį penktadienį geriausiems universiteto stu dentams nereikėjo svarstyti, kur praleisti laisvalaikį: ka vinėje vyko pirmūnų vaka ras. Į jį buvo pakviesti moks lo pirmūnai, vardiniai stipen dininkai, patys geriausi vi suomenininkai, patys ak tyviausi SMD nariai, patys. . . Kiekvienam vakaro dalyviui drąsiai tiktų visi aukščiau iš vardinti „komplimentai". Vakarą pradėjo universiteto komjaunimo komiteto narys K. Kirša. Jis pasveikino su sirinkusius „pirmūnų dienų" proga. Kovo—balandžio mė nesiais jos vyko kiekviena me fakultete. Pagerbti ge riausieji, kurių universitete
po šios sesijos 920 — dau giau kaip 12 proc. visų die ninio skyriaus studentų. Va karas kavinėje apvainikavo „pirmūnų dienas". Pasikalbėti buvo apie ką. Kaip suderinti visuomeninę veiklą su mokslu? Ar padeda studijoms darbas SMD? Kiek laiko skirti mokslui? — tai tik keli iš daugelio aptartų klausimų. Atrodytų, pirmūno neturėtų jaudinti panašios problemos: jis juk visur su spėja. Bet jau taip išeina, kad pats visur suspėdamas, ir kitam nori padėti. Neuž tenka vien gerai mokytis, turi visur būti pirmūnu. Tą pabrėžė ir vakare kalbėjęs prorektorius B. Sudavičius.
VAIKINAI IR MERGINOS! UOLIAI ĮSISAVINKITE MARKSIZMO-LENI NIZMO MOKYMĄ, MOKSLO, TECH NIKOS IR KULTŪROS LAIMĖJI MUS! GAUSINKITE ŠLOVINGAS TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIU CINES, KOVŲ IR DARBO TRADI CIJAS! ŽENKITE PIRMOSIOSE KOVOTOJŲ UŽ SĖKMINGĄ TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYKDYMĄ GRETOSE! Iš TSKP CK Sūkių Gegužės Pirmajai
Per šį penkmetį universitetas numato parengti 11,6 tūkst. jaunųjų specialistų, aktyvių organizatorių, puikių savo dalyko žinovų. Tokiu netapsi, jei nelankysi paskaitų, blogai mokysies. Jau dėsninga, kad už nepažangumą išbraukiami tik nedrausmingi studentai. Pirmūnams verta susimąstyti apie savo įtaką kolegoms, pagalbą ir uždegantį pavyz dį. Į ką lygiuotis visiems, jei ne į pirmūnus? Kaipgi tampama pirmūnu? Vieni to pasiekia gabumų dėka, kiti — grynu darbu. Tačiau ir tiems, ir antriems reikia mokėti derinti darbą ir poilsį. Su tuo sutiko visi diskusijų dalyviai. Penketų
paslaptis gana paprasta: „Dirbu ir tiek“. Svarbiausia čia, matyt, atsakomybės, pa reigos jausmas. Ne kiekvie nas jį turi, .ne kiekvienam užtenka valios sistemingai mokytis. Pasisuko kalba it apie tvarkaraščius. Pirmūnai pa stebėjo, kad čia kai kuriuo se fakultetuose esama ne tvarkos: tvarkaraščiai sudari nėjami atsižvelgiant ne į stu dentų pageidavimus, o kad būtų patogūs tik dėstytojams. Todėl ir atsiranda įvairių Jangų", netolygiai išdėstomi užsiėmimai per savaitę. Vakaro dalyviai teisingai pastebėjo, kad daugiau dė mesio reiktų skirti pirmakur
siams: padėti jiems orientuo tis studijose, nuteikti rimtam darbui. Pirmūnai, prisimin dami savo pirmuosius žings nius aukštojoje mokykloje, pajuto tas adaptacijos spra gas. Jie taip pat pastebėjo, kad susitikimuose su viduri nių mokyklų moksleiviais, ne visada mūsų aktyvistai, dės tytojai teisingai orient’iiia busimuosius studentus, dau giau kalba apie pramogas, nutyli studijų sunkumus, ku riuos nugalėti abiturientai turi būti pasiruošę. Įvairiai ir daug diskutuo ta. Medikai A. Serapinas ir P. Alchovka, teisininkas K. Virketis, filologas J. Pabrėža, G. Kalčinskas iš Finansų ir
Mokytis reikia mokėti Filologijos fakulteto vokie čių kalbos ir literatūros spec. IV k. studentas Saulius La pinskas — vienintelis Lenino stipendininkas Iš germanistų. Sis garbingas vardas jam suteiktas ne veltui: Saulius — vokiečių kalbos specialy bės vyr. seniūnas, įvairių konkursų nugalėtojas ir pri zininkas, jo įskaitų knygutė je — vien penketai. Mūsų laikraštis siūlo interviu su S. Lapinsku. Studentai dažnai skun džiasi, kad jiems labai trūks ta laiko, jog dėl daugybės darbo jie neretai turi atsi sakyti kokio nors malonumo, dirbti laisvalaikio sąskaita. Ką Jūs galite apie tai pasa kyti? — Nemanau, kad ši prob lema labai jau didelė. Aiš ku, nenoriu tuo pasakyti, kad turiu nemažai laisvo laiko. Atvirkščiai, aš nuolatos esu ceitnote, bet tai net priverčia
labiau susikaupti, teisingiau įvertinti laiko svarbą. Aš galvoju, kad teisingai supla navus savo darbo dieną, ga lima nuveikti labai daug. Kas link laiko stokos, tai galiu pasakyti, te paroje būtų net 48 valandos, vis vien to bū. tų maža, norint nuveikti vi sus norimus darbus. Gal galėtumėte papasako ti, kaip Jūs mokotės, gal tu rite kokį „gero mokymosi" receptą? Gerai studijuoti nėra jau taip sunku, kaip kad dauge lis mano. Aiškaus „recepto" neturiu. Paprasčiausiai, mo kytis irgi reikia mokėti. Aš nebandau visko „iškalti", kas priimta studentų, o stengiuo si suprasti reikalo esmę, su rasti visur loginį ryšį, jį įsi dėmėti. Kadangi mano regi moji atmintis geriau išsivys čiusi, svarbesnes vietas pasi. žymiu įvairiais sutartiniais ženklais, pabraukiu skirtingo-
Ne kiekvienam žvejui mėgėjui pasiseka ištraukti ūsorių Ąiž ūso — tuo pasigirti gali IV k. biologas V. Knyva. Žvejyba Vytautui ne vien hobi. Kiekvieną vasarą jis atlikinėja praktiką prie Baltųjų Lakajų, kur renka medžia gą savo diplominiam darbui. Vytautas — fakulteto stu dentų mokslinės draugijos narys, vadovauja gamtos ap saugos būreliui. Neseniai jie svarstė labai aktualius ir opius klausimus dėl retųjų paukščių, žvėrių, augalų sau gojimo. — Nors ir mėgstu gaudyti upėtakius (jie, beje, ir ska niausi), tačiau stengiamės padidinti vertingųjų žuvų kie ki — i mažus upeliukus leidžiame mailių, — pasakoja Vytautas (žiūr. nuotrauką kai rėje). Ne vien Merkio ir Žeimenos upės jam pažįstamos. Ke lionių po Pavolgj metu teko paragauti ir Ufos žuvienės.
mis spalvomis. Todėl, kai perverčiu konspektus kelis kartus, jau gan neblogai bū nu įsisavinęs medžiagą. Prieš egzaminą pakartoju beveik išmoktą dalyką. Neatidengsiu paslapties, sakydamas, kad didžiai nau dingas knygų, laikraščių, žur nalų skaitymas. Nemažą dalį žinių aš gaunu kaip tik šiuo būdu, tuo suderindamas ma lonumą su nauda. Kiek žinau, nemažai laiko praleidžiate susirinkimuose, konferencijose Ir pan. Ar tai netrukdo mokymuisi? Anaiptol. Veikla SMD duo da didžiulę naudą, o grynai kanceliarinio pobūdžio dar bą tenka dirbti retai. Beje, būna dienų, kai darbo per akis, rodos, niekaip nesuspėsi, viską įvykdyti, tačiau kažkaip spėju. Nors ir ne visada. Jūs atliekate praktiką Vil niaus 16-oje vidurinėje mo kykloje. Gal galite pasidalinti
apskaitos fakulteto, daugelis kitų vienaip ar kitaip kalbė jo apie pirmūno pareigą ne tik gerai mokytis, bet padėti ir kitiems to pasiekti. Vakare taip pat kalbėjo Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas P. Vait kus, studentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, kom jaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, sekretoriaus pa vaduotoja Z. Besasparytė, SMD tarybos pirmininkas dėst. D. Kaunas. Platus problemų ratas. Net gi Istorijos fakulteto SEMT'o pasirodymas tik trumpam nutraukė ginčus. Pirmūnai žymėjo gaires savo būsimai veiklai. L. KLlSAUSKAS Įspūdžiais iš pirmųjų savaran kiškų žingsnių pedagogikoje? Mokykloje per trumpą lai ką įgavau daug gyvenimiškos išminties, kadangi čia galima praktiškai patikrinti žinias, gautas universitete. Kas, sė dint auditorijoje, atrodo vie naip, visai kitoje šviesoje nušvinta klasėje. Pasirodo, žinoma toli gražu ne taip daug, kaip norėtum — labai dažnai tenka suabejoti, ro dos, jau gerai žinomais da lykais,. tenka pasklaidyti žo dynus, gramatikas. Be abejo, praktika duoda didžiulę nau dą, darbas su vaikais man patinka. •Jau pasiilgau ir universite to, kadangi čia ne taip stip riai jaučiama kasdienybė, monotoniškumas. Ypač uni versitetas tampa mielas, pa galvojus, jog mokytis jame beliko vos kelios dešimtys dienų: paskutinius savo mokslo metus praleisiu VDR, Greifsvaldo universitete.
J. LOIBA
Ką matė, ką regėjo savo skvarbia akimi, kasdien fik suoja nuotraukose. Pernai universitete net asmeninę foto parodėlę surengė. Vytautas gerai mokosi. To pasiekti padeda nuolatinis ruošimasis seminarams, domėjimasis papildoma literatūra. Kiekvieną laisvą valandėlę jis lanko teatrus, koncertus, skaito grožinę literatūrą. „Lengva dirbti su tais studentais, kurie žino, ko nori. Vienas iš jų ir yra V. Knyva. Jis nori tapti geru spe cialistu, p^ts siekia žinių. Yra labai aktyvus, veiklus, drau giškas. Bendrauja su žemesnių kursų studentais, jiems padeda. Būtų labai gražu, kad tokių studentų turėtume kuo daugiau", — sako prodekanė doc. I. Šarkinienė. R. AMSlEJŪTE
Koks jis. tarybinis studentas? TĘSIAME POKALBĮ, PRADĖTĄ „TS" Nr. 12. ŠIANDIEN 2OD1S — PAR TIJOS UNIVERSITETO KO MITETO NAREI, ISTORIJOS FAKULTETO PRODEKANEI DOC. G. RAGUOTIENEI.
NESIBIJOKIME DVASINĖS ELEGANCIJOS Savita, įdomi, veržli dabar tinė studentų karta. Galėtume išskaičiuoti daug išties gražių jos vidinio gyvenimo bruo žų, idėjinių-politinių savy bių. Man bene patraukliau sias atrodo studento siekimas savarankiškai mąstyti ir orientuotis gyvenime, savo proto, jausmų, patyrimo ieš kojimais rasti tiesą. Visi džiaugiamės darbščiu studen. tu, savo gabumus ugdantį savarankiškomis studijomis, nuolatiniu nepasotinamu skai tymu, įsimylėjusį į pasirinktą specialybę. Didžiuojamės, kai mūsų akyse jaunas žmogus tampa asmenybe — skvar baus proto, gilios jausmo kultūros žmogumi, jautriu ir principingu. Šitaip galėtume toliau tęsti. Bet mus ir mūsų kolegas jaudina ir neramina vadinamojo „vidutiniško" studento problema. Jisai visada šiaip taip, kar tais geriau, tarpais sunkiau, „stumiasi" iš kurso į kursą. Ne taip jau dažnai jis su klumpa per egzaminus. Jo studijų knygelėje nebūtinai vien tik trejetai. Paprastai ne tiek daug su juo yra vargo katedrai ar dekanatui (yra gi blogesniųl). Mat, pa skaitų jis praleidinėja papras tai tiek, kad nebūtų nubaus tas; jeigu „įsiskolina" — tai
tiek, kad negrėstų pašalini mas; egzaminams paprastai pakanka užrašų (nebūtinai savų) ir tiek, kad išlaikytų, o, geriau pasisekus, gautų ir sti pendijos pažymį. Jis gan greitai perpranta dėstytojo tas ar kitas savybes ir moka jomis pasinaudoti. Jeigu yra galimybė visuomeninę parei gą „perleisti" kitam kolegai, mielu noru stengsis tai pada ryti. .. Kartais stebiesi, kaip palyginti greitai tasai stu dentas geba „prisitaikyti" prie aukštcftios mokyklos minimum reikalavimų. Štai sis „adaptavimasis" ir keltų mūsų susirūpinimą. Negi tok sai studentas gali atitikti šiuolaikinius specialisto ir jo asmenybės reikalavimus? Juk nei profesiniu pasiruoši, mu, nei dvasinėmis savybė mis jis nepriauga iki dabar ties mūsų gyvenimo uždavi nių ir jų sprendimo. Matyt, visi turėtume stengtis, kad tokių „vidutiniškų" studentų gretos retėtų, kad jie per eitų ' į aukštesnį lygmenį, išsiveržtų iš studentavimo inercijos. Čia daug padėtų dėstymo pertvarkymas, pasu kus jį iš informatyvinio-faktologinio į problematinį. Apie tai buvo kalbėta mūsų uni versiteto partinėje konferen cijoje, ir tokia kryptis vis
labiau įsigali. Dalyko proble minis nagrinėjimas paskaito se ir seminaruose pareika lautų iš kiekvieno studento savarankiško darbo, dalyko ir klausimo apmąstymo, ga liausiai — sugebėjimo anali zuoti ir apibendrinti. Bet ir tuokart daug kas priklauso nuo paties studento, nuo to, kaip jis įsisąmoninęs savo pareigą ir atsakomybę, nuo jo paties saviauklos. Pastarąjį momentą — sa viauklą — norėtume pabrėžti, nes ji gan ryškiai parodo pa. ties studento pilietinį ir žmo giškąjį brandumą, savaran kiškumą, t. y. gebėjimą val dyti save. Tai labai svarbu ir mokantis — gerai ir rimtai • — ir ugdantis savo asmeny bę. Juk gyvenimas reikalau ja — kuo toliau, tuo įsak miau — ne tik gero profe sinio pasiruošimo. Geras spe cialistas man visada ir tauius žmogus — geros širdies ir jautrus, mokantis gyventi ne tiek savimi, kiek rūpes tyje kitu. Studento — busi mojo jauno specialisto — harmoningos asmenybės ne įsivaizduoju be „dvasinio aristokratiškumo" (anot A. Lunačiarskio). Vaikino — be riteriškų savybių, merginos — be taurios savigarbos ir moteriškumo. Nesibijokime
tokio aristokratiškumo, vidu jinės dvasinės elegancijos, nors ji kai kam iš jūsų gali atrodyti nebe madinga, atgy venusi. Keista matyti, kai studentas slepia savo jautrią gerą širdį po drastiška bra vūra, kad tik nebūtų kie no laikomas konservatyviu, nešiuolaikiniu. Juk kartais dargi kažkaip gėdijamasi ro dyti pagarbą vyresniajam ar merginai. Ko drovimasi? El gesio ir jausmo kultūros? Dar skaudžiau, kai pabrėžtas bravūriškumas, dargi savotiškas „vyriškas" grubumas įsibrau na į merginas studentes (juk ne taip retas atvejis — Rek toriaus griežti papeikimai merginoms už girtavimą ir kitus negražius dalykus!). Keistas emancipacijos ir ly giateisiškumo supratimas, jei gu tokiose srityse norima prilygti vaikinams. Gal būt, rūkanti, įžūloko žvilgsnio mergina dabar yra jos šiuo laikiškumo ženklas. Bet kas atsitiktų, jeigu čia merginos būtų tradicinės, dargi kon servatyvios? Argi jos mažiau patiktų vaikinams? Neatsilik ti iš tiesų reikėtų amžinai žavingame moteriškume. Štai kas būtų šiuolaikiška. Susiduriame ir su elemen tarios elgesio kultūros stoka. Čia pat universitete, pertrau
kų metu, jzasibaigus paskai tai. Kol pro duris neišsiverš iš paskaitos skubą studentai, tol lauksi, kad galėtumei įei ti vidun. Paskaitoje nuobo džiaujančios studentės tary tumei grožio salone užbaigia rytmetį nesuspėtus kosmeti nius pasigražinimus. Negi pamirštamos paprasčiausios mandagumo taisyklės? Matyt, mūsų komjaunimui ne pro šalį labiau pasidomėti studen tų elgesio ir mandagumo kul tūra (pasiteiraujant netgi, ar vaikai-studentai „neužmiršta" parašyti tėvams Jaiškus). A. I.unačiarskio „dvasinio aristokratiškumo" sąvoka api. ma ir pareigingumą. Šiuosyk studento pareigas, pirmiausia jo pareigas, o tik paskui jo teises. Kitąkart juk esti at virkščiai: jaunas, besimokan tis žmogus, dar nespėjęs „sukrauti" nei visuomeninio, nei kito dvasinio kapitalo, puikiai žino savo teises, į kurias kartais dar ir neturi moralinio pagrindo. Jam dar reikia duoti visuomenei, iš spinduliuoti save kitiems ir aplinkai, o jau paskui pagrįs, tai reikalauti teisių. Baigsiu žodį tuo, kuo jis pradėtas: savita, įdomi, verž li dabartinė studentų karta. Bet ji tiek pat sudėtinga. Jos mokymas ir auklėjimas, jos saviaukla kelia vis naujas problemas ir naujus uždavi nius.
Doc. G. RAGUOTIENĖ
Rankoms darbas, širdžiai šventė ■
I \z ■
■
UNIVERSITETO
STUDENTAI
KOMUNISTINĖJE TALKOJE.
SKIRTOJE V. LENINO 106-OSIOMS GIMIMO
MĖTINĖMS
Finansų ir apskaitos fakulteto — didžiausio mūsų se nojoje Alma Mater — indėlis komunistinėje talkoje irgi nemažas. Fakulteto prodekano doc. J. Laškovo ir profbiuro ini ciatyva buvo sudarytas lenininės talkos grafikas. Padir bėjo apie 1000 studentų. Jaunieji talkininkai darbavosi Vilniaus miesto apželdinimo tresto baruose — miškingo se Studentų miestelio apylinkėse, Valakampių parke ir Neries pakrantėse, tvarkė bendrabučių ir fakulteto aplin ką. Apželdinimo tresto vadovybė patenkinta studentų penkių darbo dienų triūsu. Balandžio 22 d. j talką, skirtą V. Lenino gimimo 106osioms metinėms, išėjo daugiau kaip šimtas gyventojų iš 10-ojo bendrabučio trečio korpuso. Sutvarkyta aplinka, galutinai apipavidalinta skaitykla, atlikti įvairūs vidaus ruošos darbai. Antrame fakulteto rūmų aukšte eksponuojama trečia kursės V. Antanavičiūtės operatyviai paruošta fotoparoda „Komunistinės šeštadieninės talkos atgarsiai". Jos nuotrau koje (apačioje) matome buhalterinės apskaitos trečiakur ses. V. BURAGAS V k. kibernetikas
Kairėnuose įsikurs naujasis universiteto Botanikos sodas. Jau ne pirmi metai čia į talką atvažiuoja universiteto administracijos darbuotojai. V. Verbaus nuotraukoje matome (viršuje) besidarbuo jančias buhalterijos darbuotojas ir (apačioje) elektriką vyr. inžinierių P. Tomkevičių.
Istorijos fakulteto studentai tvarko bendrabučių Olan dų gatvėje aplinką (A. Ulozevičiaus nuotrauka viršuje).
Kartu su visų fakultetų studentais talkoje šauniai darba vosi ir studentai matematikai. V. Juraičio nuotraukoje: triūsia jų atstovė R. Kmieliauskaitė.
ATESTUOJAMA VPP Istorijos fakultete jau susu muoti jos rezultatai. Peržvel kime juos. Į akis krinta skai. čius 59. Šitiek studentų ne atestuota. Daugiausia — pir makursių. Pasirodo, pirmo kurso stu dentai silpnai dalyvauja vi suomeniniame darbe. Kas tai — nesugebėjimas priprasti prie naujos tvarkos? Bet juk praėjo nemaža laiko, ir kiek vienas galėjų pasirinkti sa vo mėgstamas Veiklos sritis, kurių universitete kiek tik nori. Verta smarkiai susirū pinti I.k. bibliotekininkų kai kurioms grupėms: jų TSKP .istorijos žinios prastos. Ne visi komjaunuoliai čia įpa reigojimus turi. Tiesa ne visai rimtai žiū ri i visuomeninių mokslų studijavimą ir vyresnių kursų studentai. Štai trečiakursių istorikų už tai neatestuota
devyniolika. IF komjaunimo biuras ėmė si visu priemonių trūkumams taisyti. Daugelyje grupių buvo peržiūrėti darbo planai, pri imti nauji įsipareigojimai. Stropiai padirbėta rinkiminė je kampanijoje. Grupių kom'aummo organizacijų sekre toriams rengiamas aktyvo mokymas. Fakultete yra daug stu dentų ne tik gerai besimo kančių, bet ir puikiai dir bančių komjaunuolišką dar bą. Pavyzdžiu gali būti psi chologijos specialybės I kur. so komjaunimo organizacijos sekretorė Filomena Bučelytė. Iš geriausių kursų-paminėti nas žurnalistikos specialybės trečiasis, -puikiai dalyvaujan tis visuomeninėje veikloje. IF komjaunimo organizaci. jos sekretorius Algis Bajarūnas sako: „Universiteto kom jaunimo komitete yra VPP VAKARAS SU POETAIS
Gausus poezijos mėgėjų būrys susirinko- į universiteto literatų surengtą vakarą-susitikimą su pamėgtais poetais
valandėlių pavyzdinė progra ma. Deja, ji pernelyg sudė tinga, ją ne visai įmanoma įvykdyti. Istorijos fakulteto komjaunimo biuras šiemet sudarė naują programą. Mū sų manymu, ji daug geres nė, artimesnė studentiško darbo specifikai". Tikėsimės, jog ši nauja priemonė bus įgyvendinta, o kruopštus fakulteto komjau nimo aktyvistų darbas duos gerus rezultatus. D. KURMILAVlClUTE
KEIČIAMI DOKUMENTAI Medicinos fakulteto kom jaunimo biure sekretoriaus neradau. Rimvaldas Broga tą kart turėjo ypač daug rūpes čių, vyresniųjų kursų studen. tams buvo keičiami komjau nimo bilietai. — Malonu, kai dirbdamas nelieki vienas, — džiaugiasi atskubėjęs Rimvaldas. — Komjaunuoliai išties draus mingi, sklandžiai tvarkėme dokumentus. V kurse nemaža gerų studentų. Štai L. Švenčionytė, V. Žarskytė pasiūlytos ap. dovanoti Pirmūno ženkleliu, A. Maldoniu, A. Baltakiu ir J. Marcinkevičium. Vakare buvo diskutuojama įvairiais literatūros klausimais, poe tai skaitė savo eilėraščius, atsakė į susirinkusiųjų klau
dauguma medikų, anot kom jaunimo biuro narės G. Ivanovaitės, verti gero žodžio. Pakeliui į Didžiąją auditori ją, kur renkasi penktakursiai, dar kartą prisimenu sekreto, riaus žodžius. — Komjaunimo bilietų kei timas turi didžiulę reiįšmę. Jis padeda suburti jatmimą, skatina visuomeninei veiklai. Tai šventė kiekvienam kom jaunuoliui. .. .Universiteto komjaunimo oiganizacijos vardu susirinku sius sveikina LLKJS universi teto komiteto sekretoriaus pa vaduotoja Z. Besasparytė. Kviečiama V. Stankevičiūtė, G. Saaauskaitė, L. Gavrilenko . — Dažnai girdėdavom: kei čia komjaunimo bilietus, štai pagaliau tos dienos sulaukė me ir mes, — nuoširdžiai džiaugiasi Z. Keršulytė ir L. Šulskaite. Šventiška ir A. Venalio, P. Šušo, J. Valantino nuotaika. J. Kurmanavičius fiksuoja akimirkas, įspūdingiausias aidi linkėjimai: sėkmingų stu dijų. . . R. GREBLIAUSKAITE simus. Panašaus pobūdžio va karai jau tapo tradiciniai, jų populiarumą liudija kas kart vis gausesnė auditorija.
K. GRIŠKEVIČIUS
NUSIPELNĘS KRAŠTO KULTŪRAI Kovo mėnesį Talino Politechnikos institute vy ko 32 sekcijų SMD konferen cija, į kurią buvom pakvies ti ir mes, keturi PEF atstovai. Kartu su savo vadove dėsi. Z. Kondratavičiūte dalyvavo me pramonės įmonių organi zavimo ir planavimo sekcijos konferencijoje. N. Citavičiūtės, L. Linkevičiūtės, V. Ste ponaitytės ir L. Beleckaitės pranešimai buvo pažymėti diplomais. Daug ko galėtume pasimo kyti iš kolegų estų, kaip or ganizuoti SMD konferencijas. Taline konferencijos dienos virsta savotiška švente ne tik svečiams, bet ir vietos stu dentams. Konferencijoje studentai la bai atidžiai klausosi savo draugų pranešimų, beveik vi si žymisi tai, kas juos labiau siai sudomina. Po kiekvieno pranešimo kyla įdomios dis kusijos. Kas 3—4 pranešimai daromos pertraukos. Beveik kiekvienoje sekcijoje konfe rencija vyksta 3 dienas. Konferencijos dienomis TPI studentų svečiais, be vilnie čių, buvo Rygos, Minsko, Ba ku, Taškento, Maskvos, Le ningrado, Dnepropetrovsko ir kitų aukštųjų mokyklų at stovai (iš viso apie 60). Konferencijos atidarymo dieną svečiams buvo sureng tas priėmimas pas Rektorių, kuris labai įdomiai papasako jo TPI istoriją, dabartį, moks linę veiklą. Po to „ikarais", lydimi gidų, važinėjome po miestą ir jo apylinkes. Kitą dieną mūsų laukė Draugystės vakaras Studentų miestelio „Eva" klube, kur vietos stu dentai parodė turiningą pro gramą. Konferencijos uždarymo dieną — vėl priėmimas pas Rektorių. Fekultetų dekanai supažindina jį su geriausiais savo studentais, SMD konfe rencijos prizininkais. Visi iš geria po taurę šampano. Rek torius pasveikina svečius ir visus dalyvius. Vėl’ — links mas Draugystės vakaras. Daug įspūdžių parsivežėme iš Talino, įsigijom draugų daugelyje TSRS miestų. Bet neduoda ramybės įkyri min tis: ar negalėtume ir -mes įdomiau organizuoti savo SMD konferencijas, skirti joms daugiau dėmesio?
Vilniaus senamiesčio Gor kio gatvėje balandžio 19 dieną buvo atidengta pamink linė lenta žymiam lietuvių kultūros veikėjui ir kalbinin kui daktarui Jurgiui Šlapeliui. Mitingą, skirtą 100-osioms J. Šlapelio gimimo metinėms, pradeda Vilniaus V. Kapsu ko universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Profe sorius pažymėjo J. Šlapelio nuopelnus visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. — Būdamas pažangus žmo gus, J. Šlapelis palaikė ry
šius su socialdemokratais, artimai pažino V. Mickevičių-Kapsuką. Ši pažintis, jų dviejų bendravimas Jurgio Šlapelio asmenybę daro ypa tingai artimą mums, atsto vams universiteto, besidi džiuojančio V. Kapsuko var du. Mes branginame Jurgio Šlapelio atminimą ir džiau giamės, kad dabar, jo 100ųjų gimimo metinių dieno mis, jis deramai pagerbtas, — pasakė baigdamas prof. dr. J. Kubilius. Rektorius iškilmingai perkerpa kaspiną, krinta au
Su peiliu...
Visiems gerai yra žinomas iš senovės Graikijos mus pasiekęs posakis: „Aš gyvevenu ne tam, kad valgyčiau, bet valgau tam, kad gyven čiau". Žinoma, studentas pri klauso prie pastarojo tipo žmonių. Bet mus domina ma žiau filosofinis klausimas — kur, kada ir kaip jis valgo. Šiuo metu universiteto stu dentus ir darbuotojus aptar nauja keturios valgyklos, de vyni bufetai ir VISI valgykla studentų miestelyje. Visuose šiuose visuomeninio maitini mo taškuose yra 729 vietos (nors reikėtų nemažiau 1500...). Didžiuma studentų, kuriems užsiėmimai vyksta Centri niuose rūmuose, dabar pie tauja universiteto valgykloje. Nors eilės būna pakankamai įspūdingos, visgi per pietų pertraukai skirtą valandą suspėjama. Tačiau tai tik vie na medalio pusė. Apie paties maisto kokybę nekalbėsime — čia jau de gustatorių ir panašių specia listų reikalas.' Neretai patie kalai būna ataušę ir dėl sa vo rudeniškos temperatūros stebėtinai panašūs vienas į kitą. Galima rasti būdų (atro. do, tai nėra kulinarų sau goma profesinė paslaptis), kad studentas nors kartą per dieną gautų šviežio, ką tik pagaminto maisto. Jeigu išvystumėte studen tą, einantį į valgyklą su at lenktu peiliu, ko gero, blo gai apie jį pagalvotumėte. Tačiau — o likimo ironijaL. BELECKAITE — jis yra kuo taikingiausiai PEF IV k. studentė nusiteikęs. Ką gi daryti, jei
gu ši valgykla niekaip ne įstengia įsigyti peilių? Tiesa, yra sumanesnių, kurie dviem šakutėm darbuojasi prie sta lo, nelyginant japonai savo lazdelėmis. Tačiau tai, be abe jo, ne išeitis. Dalis studentų maitinasi ir valgykloje „Juventus". Vis kas, kas buvo pasakyta apie universiteto, tinka ir šiai bendrabučio valgyklai. Beje,
KUR, KADA IR KĄ VALGO STUDENTAS
ji, atrodo, dirba „moksliniais pagrindais". Čia nuolat kei čiama aptarnavimo (tiksliau, apsitarnavimo) sistema. Eks perimentuojama ir kitoje srityje: čia pietūs kompleksi niai, čia ne... Universiteto studentų bei darbuotojų maitinimusi ne mažai rūpinasi universiteto darbuotojų profsąjungos ko mitetas. Šių metų pradžioje, sausio mėnesį, įvykusiame komiteto išplėstiniame posė dyje buvo svarstomas mitybos klausimas. Posėdyje dalyvavo it Vilniaus Valgyklų tresto atstovai. Buvo išklausytas Vietos komiteto narės V. Bu lotienės pranešimas apie val gyklų ir bufetų darbą, svar biausias problemas, atliktų patikrinimų rezultatus. Iš klausius šį pranešimą bei diskusijos dalyvių pasisaky mus, buvo konstatuota, kad
deklas, atidengdamas lentą su įrašu: Šiame name 1926—1941 m. gyveno žymus lietuvių kultūros veikėjas ir kalbi ninkas daktaras Jurgis Šlapelis. Universiteto Lietuvių kal bos katedros vedėjas prof. Z. Zinkevičius smulkiau at skleidė vieną J. Šlapelio veik los pusę — jo nuopelnus, formuojant bendrinę lietuvių kalbą, rengiant žodynus, ver čiant užsienio rašytojų kū rinius. Lietuvos visuomenė paži
per 1975 metus atliktas tam tikras darbas gerinant stu dentų ir darbuotojų maitini mą. Atiduota naudojimui sanatorija-profilaktoriumas su 100 vietų valgykla Olandų gatvėje, iš esmės įvykdytas universiteto ir Valgyklų tresto bendras priemonių pla nas maitinimui gerinti. Bet taip pat buvo pastebė ta, kad žymesnio maitinimo organizavimo pagerėjimo nėra. Valgyklų tresto „Stu dentų" ir „Kregždutės" įmo nių darbuotojai per mažai rū pinasi patiekalų asortimentu, kokybe, produktų išeiga ir kaloringumu.. Studentų ir dėstytojų mai tinimo organizavimo pagerė jimo nesimato. Priešingai, nu siskundimų aptarnavimo ko kybe, ypač „Juventus", „Tau ro", VISI valgyklose, daugė ja. Buvo sudarytos kelios nuo lat veikiančios komisijos. Kreiptasi į prekybinių orga nizacijų valdybą, miesto sanepideminę stotį. Konstatuota, jog nėra iš laikomas visą dieną asortimentinis minimumas, siaurėja patiekalų asortimentas. Labai trūksta daržovių, vaisių. Daug pretenzijų turima ir dėl porcijų svorio. Buvo priimti konkretūs nutarimai, kurie turėtų page rinti valgyklų ir bufetų dar bą: per vasarą atlikti re montą, pakeisti bufetų darbo laiką, pagerinti gaminamo maisto kokybę, nuolat tikrin ti valgyklų darbą ir pan. Taigi, būkime optimistai ir tikėkime, kad reikalai pagerės. Tegu šitie iš pažiū ros mažmožiai netemdo mū sų nuotaikos. G. STALNIONIS
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA" Šiuolaikinis studentas, po kelių metų jaunasis specialis tas, privalo gerai suvokti klausimus, susijusius su moks lo bei technikos pažanga. Tam didelės reikšmės turi olimpiados. Jos skatina papil domai gilinti žinias kurioje nors mokslo srityje, plėsti ak'ratj. Pramonės ekonomikos fa kultete olimpiada vyko visuo se kursuose. Pirmame etape buvo atrenkami studentai pa gal kursuose dėstomų discip linų žinias, aktyvumą seminauose, pratybose. Antrame etape užduotys buvo pateikiamos uždavinių, situacijų, klausimų forma. Vi sos dalykų komisijos kon kurso programą susiejo su TSKP XXV suvažiavimo me džiaga. Baigiamojo etapo dalyviai
nojo daktarą J. Šlapelį ne tik kaip kalbininką, bet ir kaip revoliucinių idėjų kupi ną asmenybę. -r- Patekęs į Maskvos uni versitetą, ir veikiamas pa žangių Rusijos visuomenės sluoksnių, jų kovos prieš carizmą, dalyvavo studentų revoliuciniame judėjime kaip socialdemokratas. Už tai bu vo kelis kartus areštuotas ir kalintas, — kalba universite to bibliotekos direktorius, fi. lologijos kand. J. Tornau, — Tai buvo šviesus žmogus, iš pat jaunystės pasišventęs pa žangioms idėjoms, kurios skatino jį dirbti savo liau dies švietimui ir išvadavimui iš tamsos, iš socialinės ir
Apie Lietuvos ateitį Eilinį kraštotyrininkų penk tadienį buvo paskaita „De šimtojo penkmečio statybos Lietuvoje". Ką čia naujo dar galėtum išgirsti: juk skaitom laikraščius, studijuojam vi suomenės ir ekonomikos mokslus, klausomės radijo, — prasitarė skeptikas. Ir ap siriko! Paklauskite tų, kas klausėsi Plano komisijos at sakingo darbuotojo ekon. kand. Z. Markevičiaus pasa kojimo, kiek naujo sužinojo uteniškis, kapsukietis, Alytaus dzūkas ar bet kuris kitas apie savo gimtąjį miestą, rajo ną. .. Ir išgirsite daug įdo maus. G. KADŽYTE
Balandžio 17 d. mūsų de legacija, vadovaujama klubo prezidento V. Elinsko, lankė si šefuojamoje Elektrėnų vi. dūrinėje mokykloje. Įvyko draugystės vakaras. Susitiko me su vyresnių klasių moks, leiviais, mokyklos Interklubo nariais.
labai gerai žinojo svarbiau sius X penkmečio uždavinius, ImKamai akcentavo pagrindi nes ekonominio efektyvumo didinimo kryptis. I kurse pirmą vietą užėmęs G. Černiauskas antrą vietą — R. Petruškevičius gerai orien tavosi klausimuose, kurie reikalavo formalaus loginiomatematinio mąstymo. Pažy mėtinas G. Černiausko geras XXV suvažiavimo klausimų žinojimas. ' iii kurse vyko liaudies ūkio planavimo disciplinos olim piada Jos baigiamajame etapv. oalyvavo 12 geriausių stu. denių, Nugalėjo A. Kotov. Antra vieta paskirta D. Bumblytei, trečia — S. Mokšeckui. Olimpiadoje dalyvavo ir musų diplomantai. Jie patei kė komisijai gamybinės prak tikos ataskaitas. Vertinta ata skaitos turinys, visuomeninėpolitinė veikla praktikos me tu, individualios užduoties at likimas. Pirma vieta paskirta mokslo pirmūnei, F. Dzeržins kio stipendininkei N. Juškai tei, antra — V. Petrauskaitei, trečia - O. Orlovai. Aktyviai olimpiadoje daly vavo II ir IV kurso studen tai. Olimpiados nugalėtojai bus apdovanoti per tradicinę ekonomistų šventę.
D. NALIVAIKAITE, E. VOITECHOVSKAJA
politinės priespaudos. Komunistų partija teikia didelę reikšmę tarybinių tautų kultūrai ir kultūriniam palikimui, gerbdama kiekvie ną pažangų mokslo ir kultū ros darbuotoją, paskyrusį sa vo gyvenimą liaudies labui. Apie tai liudija ir nuolat iš laiko užmaršties iškeliami vardai, jų pagerbimas memo rialiniais paminklais, prie kurių priklauso ir šiandien atidengta paminklinė lenta. Mitingas baigiamas. Si kuk li lenta primins Jurgį Šla pelį — žymų kalbininką, pe dagogą, kultūros veikėją. G. LIUKAITYTĖ, R. GRUMADAITE
Kaimynai — nauji pažįstami Su Vilniaus Pedagoginio instituto kraštotyrininkais iki šiol menkai tebuvom pažįsta mi. Sį vakarą atėjo keletas jų, atėjo ir Pedagoginio et nografinis ansamblis. Pirmiausia drauge klausė mės Gamtos apsaugos drau. gijos Garbės nario, buvusio ilgamečio jos pirmininko v. Bergo. ( Kokioj žemėj gyvenam? Kaip žmogus tvarko savo ap linka ir kurlink jis eina, ją betvarkydamas? Tai rimtų rimčiausia žmonijos proble ma; už ją, išskyrus taikos, matyt, nėra opesnės. Faktai ir skaičiai, jų padiktuotos išvados vertė pamąstyti, pa justi ir kalbamo dalyko svar bą, ir didžiulį užmojį gamto saugos darbų, dirbamų šaly je, respublikoje. Čia plačiau buvo pažvelgta į faunos at kūrimą ir reguliavimą. Paskiau koncertavo Peda goginio instituto etnografinis ansamblis. Malonu buvo pa siklausyti, palyginti su mū siškiu, universiteto. Vi. BRAZIŪNAS
dienos. Atvyks svečių iš ki tų TSRS aukštųjų mokyklų, užsienio studentų, besimokan čių mūsų šalyje. Studentų dienų atidarymas — balan džio 30 d. 19 vai. universi teto Aktų salėje. Po minėji mo — universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio bei svečių koncertas, draugystės vakaras. Įėjimas su kvietimais (juos galima gauti fakultetų komjaunimo biuruose).
Balandžio 22 d. Internacio Balandžio 29 — gegužės 3 nalinio klubo delegacija iš d. mūsų universitete vyks vyko į Tartu universiteto internacionalinės Studentų draugystės festivalį.
IA£7A//A7V7».«ZV(
TIK PENKIOLIKA MINUČIŲ...
Bendrabučio, kambarys stu dentui — tai vieta, kurgeriausiai gali pasireikšti jo fanta zija. Visiems duoda standar tinį kambarį (baldų gana kukliai, bet užtat patys rei kalingiausi), o įsikuria kiek vienas savaip. Vieni susitvar ko kaip namuose, kiti... „kaip bendrabutyje". Juk laikinai įsikūrė. Atsiranda tada po lovom liūliuojantis dulkių kilimas, kampe — šiukšlių piramidė. Amžina kaip pasaulis tvar kos problema bendrabutyje. Kaip padaryti tą tvarką, ge
riausiai atsakymo ieškoti III bendrabutyje, kuris respubli kinėje aukštųjų mokyklų bendrabučių apžiūroje užėmė pirmąją vietą. Vienas geriau siųjų čia — 35-as kambarys. Jo šeimininkės — chemikės: V k. studentė Violeta Urbo navičiūtė ir antrakursės Van da Gutauskaitė ir Zina Maža, liauskaitė. Violeta pernai buvo IV bendrabučio tarybos pirmininke ir kaip vyriausia į šį klausimą gali duoti tin kamiausią atsakymą. — Kaip tvarkytis? Taigi, kaip namuose, taip ir čia. Nereikia apsiversti. Kai kas dien nuvalai dulkes ir tre jetą kartų per savaitę išplau ni grindis, savaitgalyje ne reikia kuoptis. Tvarkymuisi nenustatysi kažkokių taisyk, lių. Kuri pirma sugrįžta iš paskaitų, ta ir imasi darbo.
UŽ GERĄ VAIZDINĘ AGITACIJĄ Universitete jau kelinti me tai vyksta aplinkos ir patal pų tvarkymo darbų apžiūros. Šiemetinė parodė, kad fakul tetų dekanatai, visuomeninės organizacijos ir visi studentai padirbėjo, puošdami ir tvar kydami savo darbo ir kūry bos objektus. Fakultetų sten duose atsispindi TSKP XXV suvažiavimo svarstyti klausi mai, numatytos direktyvos ateičiai. Nors kai kur (Che mijos fakultetas) suvažiavimo medžiaga per menkai propa guojama. Reiktų dėmesingiau pažiūrėti į politinį aspektą, mobilizuojant siekti akademi niame gyvenime pačių ge riausių rezultatų. Fakultetuose rasta puošnių ir informatyvių diagramų, įspūdingų panoraminių fo tonuotraukų (ypač jos vertos dėmesio Pramonės ekonomi kos, Gamtos fakultetuose). Malonu buvo matyti Dailės instituto studentų darbų pa rodą Pramonės ekonomikos fakultete. Čia jos rengiamos
„PREKYBININKAS" (Prekybos fakultetas)
Pavadinimo raidės nors ir didelės, bet standartinės. Jo kios fantazijos. Tematika įvairi. PF antrakursė E. Rim. gailaitė pasakoja apie stu dentų susitikimą su poete J. Vaičiūnaite. Antraštė šab loniška: „Įdomus susitikimas". Kiti straipsniai skirti SMD konferencijai, bendrabučio problemoms. Akį patraukia balandžio f dienos skyrelis. Bet visą reikalą gadina skel bimai. Kyla klausimas: ne jaugi fakultetas neturi skel bimų lentos?
„ŽINGSNIAI" (Pramonės ekonomikos fakultetas) Leidinyje daug kalbos klai dų (tai būdinga beveik vi siems sienlaikraščiams). Visas numeris skirtas balandžio 1ajai. Keletas linksmų pasako jimų: „Tegyvuoja nauja val gykla", „Po bendrabučio sto gu" ir kt. Autoriai nepasira šo po savo kūriniais. Kodėl? Numeris, atrodo, neužbaig tas: neišnaudotas visas plo tas. Galima buvo parašyti ir LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
priklauso ir nuo paties žmo gaus. Gal kitam ir neatro dys, kad grindys šepečio piašosi. Taigi, tvarka kambaryje — ne tokia jau didelė prob lema. Kai kas ją seniai iš sprendė. Kitiems ar never tėtų pasimokyti iš geriausių jų kambarių gyventojų. R. GRUMADAITE JAU IR VIENUOLIKTAS BENDRABUTIS.. . Kiekvienais metais univer siteto studentų skaičius didė ja ir didėja. Kad būtų galima juos kuo geriau aprūpinti gyvenamuoju plotu, studentų miestelyje pradėtas statyti universiteto bendrabučių kvartalas pagal R. Dičiaus projektą. Atliekamų darbų vertė siekia net 2603,9 tūkst.
rublių. Šių metų sausio mėnesį Valstybinės komisijos peržiū rai buvo atiduotas dar vie nas tarp puikų aromatą beskleidžiančių pušų išaugęs bendrabutis. Dviejuose vie nuolikto bendrabučio kor pusuose jau gyvena studen tai, trečiasis dar nebaigtas statyti. Kiekviename korpu se yra 168 vietos. 272 naujakuriai patenkinti jaukiais, šviesiais kambariais. — Viskas labai gerai, tik, bėda, j virtuves neįeinam, nėra kur skanėstų išsikepti, — skundžiasi merginos. Paklausiau bendrabučio koraendantę B. Bartaškienę, kada gi bus atidarytos vir tuvės Atsakymas štai koks: — Kada visi gyventojai bus instruktuoti. Reikia tikė tis, kad mėnesio pabaigoje
suūš viryklos. Be to, stu dentų paslaugoms antrame korpuse atsidarys bufetas. G. TERVILYTE Balandžio 19 dieną bendra bučio gyventojai susirinki me, kur buvo supažindinti su bendrabučių vidaus tvar kos taisyklėmis, išsirinko sa vo savivaldos organą — bendrabučio tarybą. I korpuso tarybai vado vaus IF III k. studentas V. Puteikis, II korpuso — MF IV k. studentas K. Petraus kas. Tikėkimės, kad naujai iš rinktos tarybos tinkamai or ganizuos kultūrinį-masinĮ darbą bendrabučiuose, padės palaikyti švarą ir tvarką bendrabutyje. J. PALIULIS profkomlteto narys
Puoštis reikia kasdieną kas du mėnesiai. Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas praturtina studentų dvasinį pasaulį, būsimiems dailinin. kams tampa kūrybos akstinu. Skoningai ir saikingai su sitvarkęs Filologijos fakulte tas. Istorijos fakultete ekspo nuojamas fakulteto jubiliatų lotostendas, turima garbės ;enta, gausu stendų, ryškiai vaizduojančių fakulteto veik, lą. Dar kartą pasigrožėjome fotostendu „Medikai Lietuvos i evoliucinio ir partizaninio judėjimo dalyviai" Medicinos fakultete, nuotaikingi pieši niai puošė Fizikos fakultetą. , Grožėjomės po remonto at gimusiu Gamtos fakultetu, o tuo pačiu dėl remonto ne apžiūrėjome Teisės ir Preky bos fakultetų. Galima džiaugtis jaunatviš ku, gėlėmis pasipuošusiu Pramonės ekonomikos fakul. tetų, informacijos punktualu mu, jos vaizdingumu.
Skaityti skaito... Ką mačiau — tą aprašau. Vieną balandžio dieną peržiū rėjau kelių fakultetų sien laikraščių naujausius nume rius. Iškart prisipažinsiu: nu sivyliau — prastai apipavi dalinti, straipsniai neaktualūs, lėkšti juokai. Aš ne burti ninkas, kad vienu lazdelės mostelėjimu paversčiau sien laikraščius akį veriančiais, širdį glostančiais. Bet prieš abejingumą, numerio ruošimą atžagariomis rankomis reiktų kovoti.
Kambarys nedidelis. Bet merginoms užteko vietos kam pe atsitverti mažytę virtuvė lę, kur sukrauti indai, pasi statyti keletą vazonėlių gė lių. 121-ojo kambario gyven-. tojų negąsdino švaros komi sijos. Lentelėje, kur surašo mi vertinimo rezultatai, ties seniūnės pavarde — vieni penketai. Vos praveri kambario du ris, nuotraukos ant sienos išduoda, kad jame įsikūrė gamtininkės. Šiais mokslo metais čia apsigyveno trečia kursė Lilija Musteikytė ir II k. studentės Vacė Valanuiauskaitė bei Jūratė Gasiūnaitė. — Tai penkiolikos minu čių darbas. Tik noro reikia, — taip į klausimą atsakė Vacė. — Beje, ši visa tvarka
apie rimtus dalykus. Tai tik rai nesumenkintų linksmosios dalies. . . „JAUNATIS" (Finansų ir apskaitos fakultetas) Viskas prasideda nuo pa vadinimo. Raidės standarti nės, net asocijuojasi su už rašu „Čia nerūkoma". Me džiaga įvairi. Internacionali nės sekcijos pasakojimas apie WU studentų ryšius su VDR studentais. Statistikos spec. studentai rašo apie praėju sios sesijos rezultatus. „Ar mes pažangūs?" Truputį pa vėluotas atgarsis. Kažkas ra šo apie mediumą. Kažkas, nes po straipsniais nėra autorių pavardžių. Nemaža sienlaik raščio dalis — komjaunimo biuro dispozicijoje. Čia na gi inėjamos sporto problemos (?!), remiantis kibernetikos dėsniais. Vienodos antraštes: „Sportas mūsuose", „Estai mūsuose", be to, tame pa čiame koridoriuje kabo sten das „Sportas mūsuose". Ju moro skyrelis pilkas, vos vienas neryškus piešinėlis.
„TARYBINIS MEDIKAS" (Medicinos fakultetas) Viešėdamas Medicinos fa kultete. pastebėjau, kad bu simieji medikai mėgsta savo sienlaikraštį: nepraeina pro šalį, paskaito, pasiginčija. Tik labai jau mažai yra to skaitymo. Vos trys straipsne liai: „Komjaunimo biure", „Iš fakulteto sportinės kro nikos" ir „Olimpiadai pasi baigus". Pirmieji du — pa prasčiausios ataskaitos, ir dar be parašų. Įdomus straipsnis „Olimpiadai pasibaigus", ku rio autorė — prof. M. Kiau-
Būtina paminėti ir tai, jog patikrinimo metu, kaip ir ankstesnį kartą, nerasta bu dinčių studentų (išskyrus Fi lologijos fakultetą). Matyt, todėl dar studentai laiko paltus auditorijose, rūko ne leistinose vietose, kai kur mėtosi šiukšlės, dar vis ap rašinėjami suolai (Matemati kos ir mechanikos fakulteto didžiojoje auditorijoje). Dės tytojai taip pat turėtų būti reiklesni, dažniau rengti po kalbius grupėse, kolektyvines talkas. Nepasakysi, jog neestetiš kai tvarkomi skelbimai, bet turime pripažinti, kad nyku stebėti tuščias skelbimų len tas kai kuriuose fakultetuose bei katedrose. Metas ant durų kabinti vienodas lenteles su užrašais, o ne „pavienių dailininkų kūrybinius darbus"... (Mate matikos ir mechanikos fakul tetas). Čia pagalbos dažniau reikėtų kreiptis į Ūkio sky
leikienė. Profesorė pasakoja apie pediatrijos specialybės studentų olimpiadą, kurios nugalėtoju tapo V kurso 8 gr. studentas V. Bačiulis. Di desniąją dalį sienlaikraščio užima trys piešiniai. Du pa vadinti bendra rubrika: „Nuotrupos iš skirstymo". Tikrai neaišku, ko siekė au torius: jeigu tikroviškumo — reikėjo pasinaudoti fotoapa. ratu, jeigu norėjo pralinks minti studentus — paieškoti įdomesnio temos sprendimo. Šio sieninio leidinio teigia mas bruožas — kamputyje surašyta redkolegija: V. Sa kas, M. Kuzmaitė, G. Viržonis ir kt. Gausus būrys lei dėjų. Te jie nepamiršta, kad sienlaikraštis — tai fakulte to gyvenimo metraštis, o jo išleidimas — atsakingas ir rimtas kūrybinių jėgų išban dymas. „TARYBINIS GAMTININKAS" (Gamtos fakultetas) Paskutinis numeris skirtas SMD konferencijai. Atskirų sekcijų ataskaitos yra gyvos, konkrečios. Štai S. Pinkevičiūtės (IV k.) straipsnelis iš Mikrobiologijos sekcijos SMD prasideda taip: „SMD konfe rencija. .. Su kokiu širdies nerimu jos laukėme. . . Rei kėjo daugiau pasklaidyti ir knygų, ir žurnalų, ir skaityk loje ilgiau pasėdėti". Sien laikraštyje įdėtas straipsnis, skirtas Geologo dienai. Prieš kelias dienas vedamojo vie toje buvo jumoro skyrelis, išleistas balandžio 1-os die nos proga. Pagirtina, kad jis „neužsibuvo". Sienlaikraštis turi aktualijų skyrelį. Per skaitęs sužinai, kad balandžio pirmosiomis dienomis e. doc. p. R. Lekevičius, moksl. bendradarbiai L. Juknevičius ir S. Sinkevičius išvyko į Dušanbė dalyvauti Tarptau tiniame TSRS—JAV simpo
rių, kuris pasiruošęs bet kada padėti. Geriau apipavidalinti rei kėtų centrinius rūmus. Čia informacija nors ir punktua li, bet nepakankamai vaiz dinga ir ryški. Apžiūros komisija, susuma vusi aplinkos ir patalpų tvar kymo darbą bei vaizdinės agitacijos rodiklius, nutarė pirmaujančių vietomis ne skirstyti, nes visi fakultetai maždaug vienodai žengtelėjo į priekį. Pirmaujančiu lyg ir lieka Pramonės ekonomikos fakultetas. Matematikos ir mechanikos fakultetas linkęs būti atsiliekančiu. Dekanatai, fakultetų visuo meninės organizacijos, ūkio skyrius ir visi studentai turi dar geriau puošti ir tausoti mūsų antruosius namus — fakultetus. V. URBONAS WU darbuotojų profkomiteto gamybinės komisijos pirmininkas
ziume „Teoretiniai ir prakti niai aplinkos užteršimo mutagenezės klausimai". Redkolegija dirba operaty viai.
„STUDIJŲ DIENOS" Tai Filologijos fakulteto sienlaikraštis. Eilinis leidinys. Deja, tai nereiškia, kad yra toks, koks turtėų būti. Pa grindiniai sienlaikraščio sky riai: visuomeninio gyveni mo, literatūros ir meno, techninis. Vyr. redaktorius — V k. lituanistas K. Pečkus. Filologijos fak. komjaunimo biuro narys, III k. anglistas T. Jacukovičius — sieninės spaudos ir vaizdinės agitaci jos skyriaus vadovas, reda guoja visuomeninio gyvenimo skyrių. Sienlaikraštis pasako ja apie svarbiausius fakulteto gyvenimo įvykius, konferen. cijas, nemažai vietos skiria ma visuomeninei politinei praktikai. Daug kritinės me džiagos iš bendrabučių. Pavartęs ankstesnius sien laikraščio numerius, randi straipsnelių ir apie studentų sportą, saviveiklą, įspūdžius iš tarptautinių darbo ir poil sio stovyklų. Tačiau nerandi pačių studentų suinteresuo tumo rūpintis sieniniu leidi niu. Kas rašo „Studijų die noms"? — dekanas, prodeka. nas, fakulteto komjaunimo biuro, profbiuro nariai. Kas sienlaikraštį leidžia? — T. Jacukovičius ir K. Pečkus. Nesuklysi taip atsakęs. Na, dar pora, trejetas etatinių pagalbininkų. Kodėl taip yra? Fakultetas didelis, „raštin gas" —* 1 filologai, šiaip ar taip, o medžiagą sienlaikraš čiui rinkti sunku. T. Jacuko vičius: „Pagrindinė problema — kaip priversti rašyti? Kaip sudominti? O skaityti skai to!" G. VAINAUSKAS II k. žurnalistas
Skyrelį tvarko. I k. žurnalistė Gintarė ADOMAITYTE
STUDENTŲ SPORTO ŽAIDYNĖSE
Žaidynėse — pats Įkarštis. Jau finišavo aštuonlų sporto šakų varžybos. Paskutiniais įspūdžiais paprašėme pasida linti „Mokslo" sporto klubo valdybos pirmininką E. PašĮievlčių. — Spartakiada dar neįpusėjo, o mūsų sportininkai jau iškovojo 3 pirmąsias komandines vietas. Tai vyrų tinkli nio komanda, stalo tenisininkai ir meninės gimnastikos atstovas. Bendrakomandinėje pirmoje vietoje šiuo metu žengia Kūno Kultūros instituto sportininkai, surinkę 95 taškus. Tik 2 taškais atsilieka universiteto atstovai. Tre čioje vietoje esančių Kauno Politechnikos instituto stu dentų sąskaitoje — 81,5 taško. Kaip sekasi rungtyniauti mūsų sportininkams asmeninė se varžybose? Ar daug turime čempionų? — PEF IV k. studentas sporto meistras V. Šimkus stalo teniso varžybose laimėjo čempiono laurus. Visai nedaug iki pergalės trūko jo komandos draugei, FAF studentei G. Gurčinaitei. Laiminga iš Šiaulių sugrįžo meninės gim nastikos sp. m. I. Rutkauskaitė (PF) — ji iškovojo „auk są". Čempionais tapo gimnastė sporto meistrė R. Urbo naitė (ChF), fechtuotojas FF studentas A. Abišala ir sun kumų kilnotojas, II k. teisininkas V. Pocevičius. Tikimės, kad tiek komandinėje, tiek asmeninėje įskaitoje studentų sporto žaidynėse turėsime ir daugiau čempionų. Su kurios sporto šakos atstovais siejamos gražiausios Viltys? — Į čempionių medalius rimtai „nusitaikė" universiteto merginų krepšinio komanda, kuri Vilniaus ture nugalėjo, visas savo varžoves: VISI, VPI ir ŠPI krepšininkes. Pagir tinai šiose varžybose kovojo PEF II k. studentė R. Minkevičiūtė, MMF trečiakursė B. Savickaitė. Kitų sporto šakų atstovams linkime neužleisti draugų iškovotų pozicijų. Sėkmės sporte ir moksle!
GERA PRADŽIA Pasibaigus Vilniaus miesto akademinio irklavimo sezono atidarymo varžyboms, vyr. dėst. E. Bodindorfas neslėpė džiaugsmo. Jo globojamos „Mokslo" irkluotojos šiose var- * žybose pelnė aukščiausius apdovanojimus. Tai vlenvietininkė L. Pavilionytė, keturvietės su vairininku (R. Monkevičiūtė, L. Rudaminaitė, A. Bernotaitė, E. Keraitė) ir porinės keturvietės (G. Adomaitytė, A. Ūsaitytė, G. Jurke vičiūtė, B. Barkutė) Įgulos.
„KAUNO RAMPA" UŽKARIAUTA
Šį pavasarį ketvirtą kar tą buvo surengta tradicinė respublikos liaudies teatrų šventė „Kauno rampa”. Į šį kasmetinį ir kauniečių mė giamą renginį kviečiami tik patys geriausi saviveiklos kolektyvai, čia galima paste bėti visas naujas liaudies teatrų vystymosi kryptis, su vokti bendrą jų lygį ir net išdrįsti prognozuoti liaudies teatrą. Kauniečiai išvyko N. Ak menės TSRS 50-mečio ce mento gamyklos, Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmų bei kauniečių liaudies teat rus: Mokytojų namų ir Prof sąjungų kultūros rūmų. Pirmąkart dalyvauti „Kau no rampoje" buvo pakviestas ir universiteto Kiemo teatras. Atstovauta su J. Broškevičiaus komedija „Senos kroni Fizikos fakulteto II k. 1 qr. studentai nuošir džiai užjaučia grupės kuratorių Alfonsą JUODVIRš) dėl mylimo tėvelio mirties.
kos receptas" (režisierė N. Kurklietytė, kompozitorius M. Urbaitis, choreografė D. Gudavičiūtė). Mūsų spektak lyje pabuvojo 800 kauniečių: tiek talpina Kauno Profsą jungų kultūros rūmų salė. Šį kart spektaklis buvo suvai dintas itin pakiliai, net Aeikli režisierė po spektaklio ne nurodė jokių klaidų. „Žiūri į tą jaunystę ir džiaugiesi, kad mūsų studen tai viską geba daryti sceno je taip lengvai: ir vaidftiti, ir dainuoti, ir šokti", — džiaugiasi liaudies teatro iš. N. Akmenės režisierė S. Niūniavaitė. „Šiame spektaklyje nėra nepasisekusių vaidme nų", — tvirtina Kauno Frofsąjungos kultūros rūmų akto. rius-veteranas, vaidinęs šia me teatre jau 13 metų, B. Vilkas. Šventės rengėjai pakvietė mūsų teatrą tapti nuolatiniu „Kauno rampos" dalyviu. Nuoširdžiai užjaučiame Vidmantą URNAVIČIŲ dėl mylimo tėvelio mirties.
Bendrabučio Nr. 10 III korpuso Taryba
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz. Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Užs. Nr. 1404 Telefonai — 25884, ketvirtadieniai# spaustuvėje — 29815 LV 09078
232600 Vilnius — MTP KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA