visą, 5aLiąpuoL€canahvi€ny«ir€5*
LEIDŽIAMAS NlIO 1950
METŲ
L' •• r u ti 's f td
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 15 (1434)
1988 M. BALANDŽIO 22 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTlS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Mokymas, auklėjimas: problemos
Skubėti reikia protingai arba kodėl užtrukome su anketa
(Dužu intorviuįr J Ketvirtadienį, balandžio 7 d., VU MAK-o atstovams, budėj il siems „Tarybinio studento" re dakcijoje prie telefono, buvo už duotas klausimas: kaip ir kada vyks Vilniaus universitete dėsty tojų anketavimas? | šį klausimą mielai sutiko at sakyti VVU prorektorius neaki vaizdinio ir vakarinio mokymo reikalams docentas I. Žeberskis: — Laikui bėgant į studentiškas anketas pateks visi Universiteto dėstytojai, vyr. dėstytojai, docen tai ir profesoriai. Bet, kadangi jų Universitete daugiau nei 1250, tai vienu sykiu visų anketuoti praktiškai neįmanoma. Todėl šiais metais pirmoje eilė je bus anketuojami tie dėstyto jai, kurie mėtų pabaigoje bus peratestuojami arba perrenkami. Tokių apie 300. Darbas jau pra dėtas. Netolimoje ateityje bus anketuojami visi, be išimčių. Mes nusprendėme, kad gauti iš Maskvos anketų pavyzdžiai ne visai tobuli. Komjaunimo ko mitetui padedant, jie buvo patikslinti. Netrukus turėsime pir muosius rezultatus, pagal kuriuos ir bus daromos pradinės išvados. Kol kas darome taip, kad kiek vieną dėstytoją anketuotų ne mažiau, kaip dvi akademinės grupės, kuriose dėstytojas turi paskaitų arba veda seminarus, laboratorinius darbus. — Studentai ir ypač dėstyto jai susirūpinę anketavlmo rezul tatų paskelbimu. Ar bus jie vie šai (pvz. „Tarybiniame studen te") skelbiami? — Mes turime anketavimo me todiką, patvirtintą TSRS aukšto jo ir specialiojo vidurinio moks lo (tada dar buvo toks pavadini mas) ministro, kurioje aiškiai pa sakyta, kad su rezultatais reikia elgtis labai atsargiai. Jie bus saugomi kadrų skyriuje. Su re zultatais visų pirma bus supa žindinti anketuoti dėstytojai, fakultetu dekanai. Na, ir perrenkant taryboje vieną ar kitą dės tytoją irgi atsižvelgsime j anke tos rezultatus. O taryboje turi savo atstovų ir studentai. Ma nau, kad komjaunimo komitetas irgi bus supažindintas su rezul tatais. Viešai, per laikraštį, duo
Š. m. balandžio 28 d., 17 vai., Teatro salėje (VU centriniai rū mai) vyks studentų mokslinės draugijos 40-osios konferencijos plenarinis posėdis. Programa:
1. Rektorius prof.
J. Kubilius.
„Dėstytojas studento akimis“ menų neskelbsime, nes, visų pir ma, turime nurodymų iš sąjun ginės ministerijos. Be to, tai tik pirmieji žingsniai, o kalba juk eina apie gyvus žmones. Ir čia jokiu būdu negalime skubėti, klysti. — Jūsų nuomonė: ar sugebės studentai objektyviai (vertinti dėstytojus? Ar nebus subjekty vumo, sąskaitų suvedinėjimo? — Rektorate nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni sako, kad studentai nebus objektyvūs, kad neteisėtai nukentės reiklūs dėstytojai. Aš, asmeniškai, vis dėlto manau, kad studentai bus objektyvūs. Netikiu, jog jie iš drįs neigiamai vertinti tikrai darbštų ir reiklų dėstytoją vien todėl, kad jis visai pelnytai yra parašęs blogą pažymį. Aš tikiu, kad studentai — rimti, suaugę žmonės, ir jais ne tik galima, bet ir reikia pasitikėti. O štai, tų dėstytojų, kurie reiklūs, bet pa tys mažai dirba, — jų rezultatai nebus geri. Esu įsitikinęs, kad dėstytojai, kurie pasirašo be nie kur nieko, tikrai neturi autori teto taip studentų. Juk studentai šaiposi iš tokių. Ir vėlgi tai turė tų atsispindėti anketose. — Mūsų Universitete gerokai uždelsta su anketavimu. Ir šalies, ir respublikos aukštosios mokyk los jau ne pirmus metus gana sėkmingai jj vykdo. Kodėl mes atsitikome? — Visų pirma, oficialus leidi mas organizuoti dėstytojų anketavimą yra gautas tik praėjusių metų vasarą. O viskas užsitęsė turbūt dėl to, kad buvo daug ginčų dėl pačios anketos. Mes net kelis sykius ją perdirbinėjo me. Kodėl? štai pavyzdys: nese niai teko kalbėtis su Baltarusijos valstybinio universiteto rektoriu mi. Pas juos anketavimas jau įvyko. Ir ką gi: rezultatai neob jektyvūs. Jie naudojosi anketo mis, atsiųstomis iš Maskvos. Bet gal ne anketose esmė? Būtent jose. Maskviečiai siūlo išvesti visų balų vidurkį, o į tą vidur kį įeina ir dėstytojo dėstymo maniera, kalbos kultūra, komuni kabilumas ir. . . išvaizda. Jo pa ties išvaizda! Argi galima suta patinti tokius skirtingus daly
Studentų mokslinis darbas Vil niaus universitete. 2. LTSR MA akademlkas-sekretorius A. Šileika. Studentų mokslinio darbo vaidmuo ren giant mokslo darbuotojus. 3. Pirmojo SMD tarybos pirmi ninko A. Biliūno prisiminimai. Po pranešimų — VU nusipel niusio liaudies dainų ir šokių ansamblio koncertas. Prie salės — SMD veiklos pa roda. Kviečiame dalyvauti visus bu vusius ir dabartinius SMD ak tyvistus, studentų mokslinių dar bų vadovus, Universiteto dar buotojus, studentus. VU SMD taryba
kus?! Mes vertinsime atskirai. — Jūs ieškojote kažkokio idea laus anketos varianto, atsižvel gėte | kolegų klaidas, na ir pa galiau jį suradote? — Kai turėsime rezultatus, ta da ir galėsime kažką tvirtinti. O kolegų klaidų tai jau tikrai ne bekartosime. — Teko kalbėtis su Maskvos valstybinio universiteto komjau nimo komiteto sekretoriumi, (do mūs faktai: pas juos anketavi mas vyksta jau nebe pirmus me tus Ir po kiekvieno turo skelbia mas geriausių universiteto dės tytojų dešimtukas (jie tai vadina hltparadu). Kaip jūs manote, ar realu tai padaryti pas mus? — O kodėl gi ne? štai kai vi sus atestuosime, tada ir galėsime kažką pagalvoti. Aš ne prieš. Dar noriu pasakyti, kad labai svarbi yra pati apklausos orga nizacija. Anketavimas turi būti surengtas iš sykio. Jokiu būdu negalima leisti, kad anketos at sidurtų studentų rankose ilges niam laikui: vyraus ne indivi duali, o grupinė nuomonė. Štai dar viena priežastis, kodėl mes taip atsargiai elgsimės su pir maisiais rezultatais. — Paskutinis klausimas, pro rektoriau: kada turėsime pirmo jo anketavlmo etapo duomenis? — Gegužės mėnesį, dar prieš sesiją. — Ačiū, prorektoriau. Žinote, atvirai kalbant, aš ėjau pas jus, turėdamas krūvą dokumentų, draudžiančių skelbti rezultatus. Iš karto kyla natūralus klausi mas: o kam apkritai tai daro ma? Ataskaitai, o paskui j sei fus. .. — Bet kuris darbas turi turėti savo tikslą. Tie duomenys bus panaudoti, ir aš minėjau, kur ir kaip. Dar kartą pakartosiu, jais naudotis reikia protingai, nenuskriaudžiant žmogaus. Gali Ir taip atsitikti, kad reikės daryti papildomą apklausą. Kalbėjosi Rimvydas PALECKIS
P. S. Telefonu 61-11-79 Ir to liau bus priiminėjami klausimai bei pasiūlymai (ketvirtadieniais nuo 12 iki 13 vai.).
Praėjusios savaitės pabaigoje su Universitetu susipažino JAV valstybinių universitetų ir kole džų asociacijos prezidentas Ale nas Ostaras (Ostar), Niujorko universiteto prezidentas Edmonas D. Volpls (Volpe), Geneslo
universiteto prezidentas Edvar das Jakubauskas bei jų žmonos; taip pat Lulzianos universiteto kancleris E. Gradl Būgas (Boug), Siaurės Karolinos universiteto konclerls E. K. Fretvelas (Fretvel), JAV valstybinių universi tetų ir koledžų asociacijos prezldcnto padėjėjas L. Arseno. Beje, E. Jakubauskas pirmąkart atvykęs j tėvų žemę, |oje atšventė ir glmtadlenj (balandžio 144Jū). „T. S.“ inf. Į
MOKSLO MUZIEJUJE VVU Mokslo muziejuje galima apžiūrėti dvi naujas parodas. Praėjusią savaitę buvo atidaryta paroda „Prahos Karlo universite to leidiniai", kurią atvežė mūsų kolegos iš Čekoslovakijos. Eks ponuojama Prahos universiteto mokslinė periodika, profesorių monografijos, vadovėliai, reklami niai prospektai, katalogai. Gali ma išvysti vertingų, gražiai api pavidalintų leidinių. Antroji pa roda — „Vilnius Universiteto mokslininkų darbuose" — eks
ponuojama buvusioje šv. Barbo ros koplyčioje. Ji skirta Tarptau tinei paminklų apsaugos dienai. Darbai — nuo Universiteto įkū rimo iki šių dienų. Vido
NAUJIKO
nuotraukoje:
atidarant parodą iš Prahos. Iš kairės: Prahos Karlo universiteto užsienio ryšių skyriaus vedėjas L. Sevela; VU Rektorius, prof. dr. J. Kubilius; Prahos Karlo uni versiteto prorektorius, prof. dr. E. Klika; bei leidybos skyriaus vedėjas doc. J. Cyrany. j I J ĮJ
j i > į i
i
VARIACIJOS STIPENDIJOS TEMA Žadėjome Jums pateikti VVU MAK-o nuomonę šiuo klausimu. Deja, šios nuomonės išdėstytos popieriuje, pamatyti taip ir ne pavyko. Matyt, ji pasireikš darbais.
GALITE ĮSIDARBINTI l 1. Ventillatorlnlnkų grupėje — vienas aukštos kvalifikacijos darbininkas. Atlyginimas — 165 rub. Kreiptis Į vyr. energetiką Valadką, tel. 61-83-68. 2. Bendrabutyje Nr. 19 — du liftininkai. Atlyginimas — 80 rub.
Pagerbiant atminimą Pagerbiant buvusio Vilniaus universiteto klasikinės (ilologijos katedros vedėjo, LTSR nusipel niusio dėstytojo, žymaus antiki nių kalbų žinovo, filologijos m. kand. Ričardo Mirono (1908 —1979) 80-metj VVU moks linėje bibliotekoje buvo sureng fa paroda. Paroda surengta iš asmeninio R. Mirono fondo, saugomo VVU Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje. R. Mironas — buvo ryški as menybė, sukaupusi savyje pui kaus pedagogo, mokslininko, reiklaus ir pareigingo administ ratoriaus bei aktyvaus visuome
KAINA 2 KAP.
nininko bruožus, vienas iš biausiai savitų Universiteto bininkų.
la kal
1933 m. baigęs Kauno univer sitetą, toliau studijavo Paryžiuje, be lotynų ir senosios graikų, mo kėjo dar vieną — senąją indo europiečių kalbą — sanskritą, kuri buvo didžioji jo meilė ir kurią, be kitų kursų, nuo 1956 m. su pertraukomis dėstė filologijos fakultete.
Parodos stenduose — R. Miro no asmeniniai dokumentai (VDU baigimo diplomas, autobiografija, paskaitų užrašai „Bendroji foneti ka", „Indų kalbos konspektai");
Kreiptis į komendantę Valiulie nę. 3. Jungiamajame korpuse 2a — vienas elektrikas. Atlyginimas — 80 rub. Kreiptis Į korpuso komendantę Vosylienę, tel. 76-89-59. 4. Garaže — du vairuotojai. Atlyginimas — 85 rub. ir 88 rub. Kreiptis į garažo viršinin ką Clpinj, tel. 63-01-21. fotografijoje — R. Mironas su studentais paskaitų metu, aud ovizualinėje labaratorijoje. Savo autobiografijoje R. Miro nas prisimindamas jaunystės me tus rašė"... išbuvau, taigi, tech ninėje mokykloje apie pusantrų metų ir pajutau, kad man ten ne vieta. Koks gi, maniau, iš manęs technikas, jei visą laiką skaitau S. Daukantą „Lietuvos istoriją", mokausi lotynų kalbos, tyrinėju V. Būgos raštus ir išradinėju „sa vo" kalbą, prirankiojęs sanskrito, senovės prūsų ir gotų kalbų žo džių pasitaikančių K. Būgos raš tuose. Parodos stenduose •— vadovė liai bei mokymo priemonės: „Lo tynų kalba" (1969), „Lectiones
(Nukelta j 2-3 psl.Į
Tarybinis
Mintys po koncerto
interdienos'88
Kol gyvuos tradicijos Įdomi šventė Įpusėto pavasario dienomis Vilniaus Universitete — interklubo suorganizuotos „Drau gystės dlenos-88". Jų renginiai paplito visur — (domūs poilsio vakarai, draugiški pokalbiai, kon certai vyko IF patalpose, Didžio joje auloje, studentų kavinėje „Gaudeamus". Atvykę svečiai susipažino su Vilniaus universi tetu, sostinės architektūra, aplan kė Įžymias istorines vietas. In terklubo patalpose suorganizuotas pokalbis apie jaunimo problemas. Daugiausia žmonių suplaukė j džiazo muzikos koncertą. Didžio joje auloje koncertavo Konserva torijos diksilendas, „Blx" (Šiauliai), A. Novlkas su vokaline grupe, Tallat-Kelpšos meno mokyklos
džiazo grupė, Konservatorijos džiazo trio. Didžiosios aulos sce na „priglaudė" ir pantomimos trupes: „Cetyre vėtra“ (Lening radas), Rygos geležinkeliečių rū mų Igrųpę Ir kitas. šis „bebalsis šokis", judesių menas užkariavo daugelio simpatijas. WU teritorijoje planuotas ir renginys „Vaikai piešia talką", „Draugystės dienų — 88" metu vyko foto, tapybos Ir grafikos darbų parodos. „Draugystės dlenos-88" baigėsi palikusios (spūdį didelės jaunat viškos draugystės, kurt tęsėsi ir tęsis kol gyvuos gilios studen tiškos tradicijos.
Ingrida SKUODAUT
Įspūdis
Pantomimos metraštis Balandžio 17 diena. 12 valanda. vaizdelį. Kitų dviejų Leningrado studijų ir latvių kompozicijas Universiteto Didžioji aula. būtų galima apibūdinti taiip: .pir Po keleto minučių įvyks su mini i orientuojasi į kasdieninį sitikimas su seniausiu teatro me gyvenimą grotesko rėmuose, ta nu — pantomima. Kol kas scenoje čiau leningradiečių etiudai nė kabo INTER dienų emblema; ra režisūriškai sujungti į vieną ryškus chaotiškumas. renkasi žiūrovai, daugiausia stu kūrinį, dentai: mūsų Universiteto ir sve Nuoširdžiai vaidino „Buterbro čiai, tarp jų gali matyti juoda das" (Leningradas), tačiau panto odžius kolegas besimokančius mimos abėcėlės etiudai vargu Maskvoje. Už lango plieskia sau ar galėjo sudominti žiūrovą. Le lė, auloje — prietema: sklando ningradiečius galima pagirti už Melpomenė, Viduramžiška atmos maksimalų garso ir apšyjetimo fera slopina šnibždesį, tik besi- panaudojimą. Rygiečiai orienta sukdamos skreba senutėlio mag vosi į intelektualinę pantomimą. netofono kasetės. Nuo prožekto Deja, etiudai taip ir liko mono, rių, sintezatorių rangosi aibė nesusijungė į spektaklį. laidų. Virš scenos marmuro bal IBūtų naivu iš studentų laukti tumu spingso LTSR herbas... stulbinančių spektaklių. Žiūrovas Tradicinės 10 minučių „ne pa gali laukti jaunatviškumo, nau gal skelbimą", pusė salės žiūro jo požiūrio į gyvenimo reiški vų, kasetės suskrebėjo savo lai nius, žaismo. Regis, tokia link ką, įsižiebė prožektorių šviesos. me dirba Universiteto pantomi Kaimynų iš Rygos trupė „Amži mos trupė. Deja, šeimininkai nas judesys", vadovaujamas I. programoje nedalyvavo. Rudzytės, rodo septynis mano,.Kultūros krizė" — daug kas Hpektaklius. Programą baigia trys slypi šio junginio prasmėje. Da Leningrado studijos. bar kur kas daugiau leidžiama, Intarpai: vedančiojo skelbia bet nėra impulsų naujai kultūrai mos pertraukos, šnabždesys: „ga žmogaus sieloje. (Netiesa, kad lėtų viską iš anksto pasiruošti"; trūksta scenų, dekoracijų, apara dvi „tuksės" atidaro langą tūros). Nuleisti rankas -nėra ge Ir pro juodos užuolaidos kraštą riausia išeitis. Todėl mes turime grakščiai skrenda saulėje tvis būti dėkingi svečiams, kad ne kančios dulkės. pasididžiavo parodyti savo meną Programa buvo įvairi. Bene ge (tokį, koks yra). Tebūnie tai ta riausiai žiūrovai įvertino „Ketu kas skrydžiui j -pantomimos erdrių vėjų" studijos (Leningradas) ves Audra SIMAITYTĖ simbolistinį M. Prusto stilistikos
Ar ne geriau nusikopijuoti?
f
Siekiant pagerinti skaitytojų aptarnavimą Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka informuoja, jog nuo 1987 m. sausio mėn. 1 d. vadovaujantis elektrografinių kopijų apmokėjimo tarifais, nu statytais TSRS valstybinio moksjo ir technikos komiteto, Moksli nės bibliotekos skaitytojai gali atlikti visų rūšių spaudinių ir rankraščių elektrografines kopi jas. Vieno puslapio (formatas A 4, t. y. 210X297 mm) kaina 0,10 rub. Bibliotekos skaitytojai, no rintys atlikti kopijas gali kreiptis į visas skaityklas, esančias Uni versiteto centriniuose rūmuose. Taip pat primename visų Moks linės bibliotekos skaityklų darbo laiką: Mokslo darbuotojų
skaitykla.
Darbo dienomis: 9—22 vai. šeš tadieniais: 9—17 vai. Bendroji skaitykla. Darbo die
nomis: 9—22 vai. šeštadieniais: 9—22 vai. Sekmadieniais: 9—17 vai. Rankraščių sk. skaitykla. Biblio grafinio aptarnavimo. Laikraščių skaitykla Darbo dienomis: 9—20
vai. šeštadieniais: 9—17 vai.
Metodinio sk. skaitykla. Darbo
dienomis: 9—21 vai. niais: 9—17 vai.
šeštadie
Senų spaudinių sk. Darbo die nomis: 9—18 vai. šeštadieniais: 9—17 vai. Skaitykla Nr. 3. Darbo dieno mis: 9—18 vai. SNO skaitykla. Darbo dienomis: 9— 18 vai. Šeštadieniais ir sek madieniais nedirba. Abonementas. Darbo dienomis: 10— 20 vai. šeštadieniais: 9—17 vai.
Visuomeninių mokslų sk. Dar
bo dienomis: 9—20 vai. šešta dieniais: 11—17 vai. Fakultetų skaityklos. Darbo dienomis: 10—21 vai. šeštadie niais ir pirmadieniais: 10—17 vai. Užsienio lit. skaitykla. Darbo dienomis: 10—21 vai. šeštadie niais nedirba. Ekonomikos ir teisės fakultetų
sk. Darbo dienomis: 10—21 vai. Penktadieniais ir šeštadieniais 10—17val. Idėjinio auklėjamojo darbo sektoriaus vedėja 1. ZlBODAITĖ
Vilniuje viešėjo Prahos Karlo universiteto šiuolaikinio šokio grupė. Kiemo teatro salėje įvy ko du jos koncertai. Tai buvo naujas ir kiek neįprastas reginys. Aštrūs, netikėti šokėjų judesiai ir ausį rėžianti kakofoniška muzika — tai ne poza, ne iššūkis. Už viso to slypi jaunatviškai drąsi, netgi drastiška, tačiau pakanka mai brandi mintis. Meilė, savojo „aš" ieškojimas, konfliktai su visu pasauliu ir pačiu savimi — tokia yra jaunystė. Tokia ji atro do ir patiems šokėjams — čekų studentams bei moksleiviams. Dabar — keletas klausimų ko lektyvo vadovui Janui Hartmanui: — Apie ką jūs „kalbate" šok dami — apie žmogų, idėją, sim bolį? — Apie gyvenimą. Jis nenu maldomai liejasi ant mūsų, nuo lat mus keičia. Štai ir stengiamės parodyti tą jo įtaką visiems žmo nėms. — Ar jūsų fantazijai ir kūrybai turi įtakos garsios šiuolaikinio balefo trupės? — Jeigu kalbėsime apie atli kimo techniką ir šokėjų paruoši mą — galbūt. Bei choreografo — kūrėjo filosofija, išraiškos prie monės ir galutinis tikslas — visa da originėlūs. Tai neišvengiama. — Ar tarp grupės šokėjų įžiū rite nors vieną gabų ateities choreografą? — Taip. Ir ne vieną. Beveik viskas, ką jūs matėte, yra sukur ta jų pačių. Kai kurie šokėjai mokosi Prahos Šokių akademijo je. O tai — rimta aukštoji mo kykla. — Kas jūsų sponsorius? (tai klausimas grupės menedžeriui Petrui Tesarui). — Anksčiau mus rėmė univer sitetas, įvairios jaunimo organi zacijos. Dabar iš niekur negau name nė vienos kronos — per ėjome prie finansavimosi. Tad visos mūsų telelaidos, kino fil mai ir t. f. — praktiškai komer cinė veikla. Kolektyvas kuria, koncertuoja, dalyvauja tarptautiniuose festiva liuose. Intensyvi veikla, kūrybi niai ieškojimai ir platus akiratis — visa tai nulėmė šio kolektyvo profesionalumą ir populiarumą Čekoslovakijoje, kitose Europos šalyse. Živilė JUKNEVIČlOTĖ
Reti filmai— Saulėtekio alėjoje šiais metais kelių kino mėgėjų iniciatyva Universitete Įsisteigė kino klubas. Jo nariu gali tapti kiekvienas, sumokėjęs nario mo kestį ir besidomintis dešimtąja mūza. Filmai atrenkami Kino pro pagandos biure, iš asmeninių videotekų, demonstruojami kiekvie ną savaitę JK 1 (skaitykite skel bimus). Jau žiūrėjome filmus Iš kino istorijos pradžios (XIX a. pab. — XX a. pr.j: meninių juos tų pirmtako Zoržo Meljeso „Ke lionę į mėnulį", begarses kome dijas su garsiausiais komikais Basteriu Kltonu ir Maksu Linderiu, Georgo Pabsto filmą su ky lančia kino žvaigžde Greta Garbo „Bedžiaugsmis skersgatvis" (beje, šiai aktorei numatoma skir ti atskirą kino klubo vakarą), dadaistinius Rene Klero („Antrak tas", 1924 m.) ir S. Dali bei L. Bunjuello („Andalūzijos šuo", 1928 m.) kino ekperimentus. Nors mūsuose kinas yra masiš kiausias ir daugeliui priimtiniau sias menas, šis faktas anaiptol neatspindi išskirtinio susidomėji mo juo kaip kultūros reiškiniu, jo ištakomis, evoliucija. Tiesa, filmų fondai skurdoki, kopijos apgailėtinos kokybės, tad ir turė damas geriausius norus ne ką tenuveiksL Ir vis tik geriau mažiau negu nieko, vėliau negu niekad.
Diana RAKAUSKAITE
Debiutas
Kur tik bebūnu, vis žvilgčioju tai ) vienus, tai i kitus, stengda masis pastebėti aplinkinių nuo taikas, Jų reakciją J vieną ar kitą įvykį. Išties, kiek žmonių, tiek džiau gsmo ir ryžto, liūdesio ir nuo vargio, troškimų bei nusivylimų. Jsižlūrėjęs pamatau jų veiduose
slegiančių rūpesčių, trumpo ato kvėpio, laisvės polėkio atspindi, meilės, kūrybinės traukos jėgų. Žmogaus veidas man — veįd-
rodis, a| mus kas, mūs
Paulius Lileikis jums jau pažįs tamas. Jo karikatūros šaiposi „T. S." numeriuose. Pasakysiu skambiau: — Jis neribotos fantazijos žmo gus. Paulius vienas iš tų, kurie ga li valandų valandas tūnoti rūsy je esančioje fotolaboratorijoje.
šios parodos aktualija — žmo nės, jų veidai. Tai akimirkų rin kinukas, kuris tik pirmo žvilgsnio palydėtas atrodys padrikas. Dvy lika akimirkų. Pirmoje — vaikas. Dvyliktoje — senelė. Jei norėsite pamatyti likusią dešimtį, užsuki te į Daukšos kiemelį. Jei jau Pau-
liūs , ■ >arc tai ne -, sic;
, n ų si
menas..
nos f e čią. . Link u
rR,
KUE 0 i
„Tarybiniam studentui“ rašo
Aukštoji mokykla pirmakursių akimis Mes tapome studentais ypa tingu laiku, kai aukotąją mo kyklą iš visų pusių pusto persit varkymo vėjai. Dar nespėjame apsiprasti su studento vaidu, o aplink virte vendą diskusijas dėl mūsų Alma Mater pertvarkymo. Pertvarkymo klausimai mus la bai domina, nes tai liečia mūsų interesus, todėl mes godžiai skaitėme ir skaitome TSKP CK vasario (1988 m.) plenumo me džiagą bei straipsnius žurnaluo se ir laikraščiuose, kur aptaria mos šios problemos. Aukštosios mokyklos persitvarkymo klausi mus nagrinėjome grupės kom jaunimo susirinkime. Kai kurio mis mintimis iš šio susirinkimo norime pasidalinti. Dažnai dėstytojai mūsų klau sia: iš kur toks jūsų pasyvu mas? Atsakome: iš mokyklos, kurioje mes buvome aklai ver čiami klausyti mokytojų, aklai viskam pritarti. Vergiškas nuo lankumas, besąlygiškas paklus numas vykdant mokytojų nuro dymus — tai buvo labiausiai vertinamos mokinio savybės. Ir tokiais mes stengėmės būti, kad užsitarnautume teigiamas charak teristika* ir galimybę rinktis to limesnį kelią. Vienodai galvojo me, atsakinėjome, net rengėmės. Todėl mums tokie suprantami, artimi ir skaudūs rašytojo V. Bubnio žodžiai, pasakyti laikraš čio „Gimtasis kraštas", straips nyje „Mokykla: šviesa ir šešė liai": „Kas gali išaugti ir ko ti kėtis iš vaiko, baigusio tokią Popiet istorikų skaitykla apy pilnė. Daugelis ruošiasi semina rams. studiluoja Įvairiausius do kumentus. kiti varto spauda. Si bei tą skaitinėja, dar kiti gilinasi ) psichologijos paslaptis. Bele, pastarieji ne tik teoriškai. . . Bendravimo menas demonstruo jamas čia pat. ir ne taip lau ty liai. Pakelia galvą vienas kitas, atsisuka 1 už nugaros sėdinčius ir krizenančius, ir. . . vėl palinks ta prie mokslu. Atrodo. ne vieta skaitykloje dalintis įspūdžiais.
prisitaikėliškumo, vergiškumo, pataikavimo ir muštro mokyklą, kurioje griaunama, niekinama asmenybė?" Todėl pats sunkiau sias mokyklos palikimas — abe jingumas. Vidurinė mokykla už dėjo mums savo antspaudą. Štai tokie mes atėjome į Al ma Mater. Bet atėjome su vil timi, kad čia bus kitaip, kad įsi jungsime į įdomų, pulsuojanti studentišką gyvenimą, galėsime siekti savo tikslo, gyventi be falšo, abejingumo, apsimetinėji mo. Patikėkit, mes norime būti patys savimi, norime rimtai stu dijuoti, norime, kad su mumis ir mūsų nuomone būtų skaito masi, norime tikTumo, dėmesin gumo, norime tapti gerais spe cialistais ir prisidėti prie spren dimo tų liaudies ūkio problemų, kurios taip plačiai dabar aptari nėjamos spaudoje. Tik ar užteks vien mūsų no ro? Plenumo medžiagoje daug kalbama apie aukštosios mokyk los materialinės-techninės bazės pagerinimą. Kol kas mes negau name vadovėlių, programų, ki tos būtinos literatūros, o ką kal bėti apie kompiuterinę techniką. Skaitant medžiagą, skirtą aukštosios mokyklos persitvar kymui, mūsų dėmesį patraukė mintis, jog mokymo sistemos -pertvarkymas labiausiai priklau so nuo pedagogų. Tai svarbiau sia pertvarkymo grandis. Pasa kysime atvirai: peržengę Uni versiteto slenkstį mes tikėjomės sutikti ne tik aukštos kvalifika-
latinae" (1969), „Elementą Graeca" (1971), unikalus „Oria kalbos žodynas, (1972), „Kalbotyros įva das", (1969), „Kalbos mokslo pa grindai" (1971); vertimai: Aischilo „Prikaltas Prometėjas" (1972), 2. 2. Ruso „Julija arba naujoji Elorza" (1939), Gi de Mopasano
ii i si i mo: ,at j
to, nu< šir tytoįais
u c
Jau nei pajutom e, name kai TSKP istc tik mūsų tosios : na kos, ei- ų šios disciĮ suskaidyti kieno, rt vieną vis. roving ; O gal tai Tikę >m aktyvų v Juk buvo pelniusius šokių, eti kitus kof< mų kvi ■: Tik sus ui pagal s< taip lei ;> jog yra kas tai, 1 užsiimti r Žinoma, tės: galėj belstis, g dusios ku s įneštas i pasyvumą bei „fuks< do. laukia mo. Nejaugi taip praei pagalvoji, savo pa5' loję, ir ar ti praėjus E s
į i
nc
ėjai skri
don; ai
lėni jos s t; ir i
iks lą, ięei iyv< enii šli
inų liūs ikd
aku akt 11 • iriu gal
o i
ešk itsii Tik
lis st< tn
iro
me ii, | me lok? jve is? ap dec
Į skaityklą—pas it planuoti laisvalaiki, ar aptarinėti šiaip lau smagius reikalus. Bet ne. . Skaitykla dūzgia kaip bi čių avilys (palyginimas senas, bet labai tinkamas) nuotaikos Ir problemos — vos ne kaip turgu. je Dzeržinskio gatvėle. O dar mokame taip „tyliai“ duris užda ryti. kad net langų stiklai virpa.
Pagerbiant atminimų (Atkelta iš 1 psl.)
cijos dėsi teikiar žinias, be neabe; dina mus.
„Pjeras ir 2anas", „Dvylika Rigvedo himnų" (1939) ir kf. R. Mi ronas buvo ilgametis ir pirmasis „Kalbotyros" redaktorius, daug prisidėjęs prie jos išpopuliarini mo toli už Lietuvos ribų. Visą gyvenimą R. Mironas aist ringai domėjosi tolimosios Indi jos kultūros lobiais; daug metų jis buvo Lietuvos draugysės ir kul-
Taip Ir m< mo ritmu rai, periu Iat šnairu' denančius Nejaugi fakulteto ..Kaip elg
tnl (I ni t
ori kur le“;
Al
tūrinių ' šal draugijų pirminiu! d e gystės c Parod' i»n plačiau 'ir ii sės, kūrfreil Tegu fa leli mūsų m >s. Uul
—
-------->------------------------
M.04.2?
VISUOMENINES - POLITINES PRAKTIKOS ai I nuotaių smulkP. L.
Jėlę, :s .. s sietrę, tre-
Kl DABA 0 nuotr.
NUOSTATAI Vpp
esmė, tikslai ir turinys
VPP — sudėtinė aukštosios mokyklos mokymo auklėjimo proceso dalis, kurios tikslas — suteikti būslmąjam liaudies akio specialistui visuomeninės-politi nės veiklos žinių Ir patirties, iš ugdyti organizacinius sugebėji mus,suteikti elementarius vado vavimo kolektyvui ir darbo su žmonėmis įgūdžius: Pagrindiniai VPP organizavi mui keliami reikalavimai:
1. Idė|inlo-auklė|amo|o Ir or ganizacinio darbo kompleksišku mas. vienovė ir perimamumas. 2. Teorijos Ir praktikos vieny bės įgyvendinimas. 3. Diferencijuoto ir individua laus darbo su kiekvienu VPP na riu užtikrinimas. VPP vyksta visa mokymosi VVU laikotarpi. SSB. gamybiniu ir pedagoginiu praktiku metu. Organizuojant VPP. svarbu at sižvelgti i būsimosios studento specialybės specifiką. siekiant praplėsti lo akirati, suteikti nau dingus būsimo lo ję praktinėje veikioje įgūdžius. VPP turinį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinei daliai priklauso:
ii s : ani ti
perĮlies nes, jau šil dės-
. mes ■
Heli
ai
itai. 111<! ukfi-
dti-
jC'.s — s arsi ii nieiks i ta. <lo:n< ati)?
•nu mą. aiovę ir.'l ir bus ir - -Ibi ai rsį. a i irti >! • ne ■ ><ne Tik. Salėtų
1. Visuomenės mokslu studija vimas; 2. Savarankiškas marksistinėslenininės teorijos studllavimas; 3. Dalyvavimas visuomenės mokslu konkursuose, visuomenės mokslu referatu rašymas; 4. Dalyvavimas olimpiadoje „Studentas ir mokslo bei techni kos pažanga"; 5. Studijavimas visuomeniniu profesijų fakultete. Praktinei daliai priklauso:
1. Darbas visuomeninių orga nizacijų ir studentų savivaldos renkamuose organuose (komjaunlrno. profsąjungos. SMD Ir kt.l; 2. Agltacinls-propagandlnls darbas. vlsuomenlnė-polltinė veikla studiją, gamybiniu Ir pe dagoginių praktikų metu. SSB. 3. Įvairią visuomeninlų-polltlnlų. kultūriniu Ir sportiniu ren giniu organizavimas; 4. Nuolatinių bei vienkartiniu įpareigojimu ir laipareigolimu vykdymas (darbas savanorlškole liaudies draugovėje, komjaunimo operatyvinėje grupėje, pedagogi niame būryje ir kt). VPP SISTEMA
is?
Svarbiausieji organizaciniai VPP struktūros elementai yra šie: 1. VPP valandėlės — marksis tinės metodologijos propagandos forma, įgalinanti pasiekti orga nišką aktyvaus markslzmo-lenl. nlzmo teorijos Įprasminimo vie nybę; 2. Vlsuomenlnė-polltinė VPP dalyviu atestacija — praktinio VPP tikslų Įgyvendinimo ir kryp tingos komjaunimo organizacijų bei kiekvieno studento veiklos kontrolės bei aktyvinimo for ma; 3. VPP tarybos — visuomeni niais pagrindais nuolat veikian tys bendri adminlstracllos Ir vi suomeniniu organizacllu organai, vadovaujantys VPP organizavi mui bei kontrolei, užtikrinantys VPP tikslu įgyvendinimą.
•jpsk. Intai
VADOVAVIMAS VISUOMENINEIPOLITINEI 'PRAKTIKAI
o kal- .oti. dajk. attis — stoka truk dy
tu etai kai me su
ii.
. kyfceik
iti Š kvl (genuoni du si i ios kursą le"? . . TAITĖ
šalimis akcijos
drau'dentas. 'anoma Hriapu•eiklos. lėlio iš
•s. UlIENĖ
Universiteto VPP organizuoja Universiteto VPP taryba. 1 ku rios sudėtį įeina rektorato, par tijos. komjaunimo Ir studentu profsąjungos komitetu, vlsuome. nės mokslu katedrų. VPF atsto vai, fakultetų VPP pirmininkai. Taryba koordinuota VPP orga nizatorių veiklą, rengia |u mo kymus. ruošia metodines reko mendacijas kontroliuota VPP fakultetu tarybų veiklą, atestuo ja VU renkamu organu narius. VPP tarybos sudaromos Ir fa kultetuose. I jas Įeina dekanato, partinio biuro, visuomeniniu or ganizacijų visuomenės mokslu katedrų Ir studentu atstovai. VPP taryba tvirtinama kiekvie nais mokslo metais (rudeni) fa kulteto tarybole. SSB metu VPP organizavimui, vadovauta komisaras. atslskaltantls fakulteto komlaunlmo ko. mltetul. Praktikose VPP organizavimui vadovauja praktiku vadovai bei komjaunimo biurai, atslskaitan. tys fakulteto VPP tarybai. Fakultetu VPP tarybos: 1. Rengia aktyvo mokymus, or ganizuota VPP tikslų, principu, uždavinių ir teigiamos patirties propagandą;
2. Telkia metodine pagalbą or ganizuojant VPP valandėles gru pėse. užtikrina Ir kontroliuota Jų organizavimą; 3. Užtikrina VPP vlsuomenlnlų-polltinm atestacijų organiza vimą. vykdymą Ir kontrolę; 4. Atsižvelgiant 1 grupės užim tą vietą fakulteto socialistiniame lenktyniavime, skiria balu fondą už vlsuomenlnę-polltinę veiklą kiekvienai grupei. 5. Sudaro gruplu VPP atesta cines komisijas Ir kontroliuoja Ju darbą; 6. Pasitarimuose kiekvieną se mestrą aptaria VPP eigą fakul tetuose. svarsto atestacilu rezul tatus Ir tvirtina gruplu atestaci jų protokolus; 7. Sprendžia visus neaiškius ir ginčytinus VPP organizavimo klausimus fakultete (gruplu ates tacinės komisijos tokios teisės neturi); 8. Atestuoja fakulteto renka mu organu narius. VISUOMENINĖS-POLITINĖS PRAKTIKOS VALANDĖLIŲ ORGANIZAVIMAS
VPP valandėlė — bendras grupės, kurso, specialybės ar fakulteto renglnyę, kuriame sie kiama įgyvendinti VPP tikslus Ir uždavinius. VPP valandėlė or ganizuojama tada, kai tam Iškyla būtinybė arba dauguma grupės komjaunuolių suinteresuoti jos įvykimu. Komjaunuoliu dalyva vimas io|e — būtinas. VPP valandėlės gali būti orga nizuojamos labai įvairiai. Tai — teorinės paskaitos. seminarai, disputai, diskusijos, susitikimai, ekskursijos ir pan. VPP valandėlių organizavimui grupėse vadovauja grupės kom jaunimo biuras, metodinę pagal bą teikia visuomenės mokslu dėstytojas. Teorines paskaitas skaityti pa tartina kviesti .Žinijos" draugi jos. LLKJS CK. VU lektorius, vi suomeniniu organizacijų atsto vus. VISUOMENINĖS-POLITINĖS PRAKTIKOS DALYVIŲ VISUOMENINĖS-POLITINĖS ATESTACIJOS TVARKA
VPP atestacija organizuojama kasmet balandžio-gegužės mėn. Prieš VPP atestaclla grupės komjaunimo organizacijos susi rinkime aptariama kiekvieno studento veikla grupėle. VPP visuomeninės-politinės atestacllos metu studentai atsi skaito už savo visuomeninę veiklą mokslo metais. Fakulteto VPP taryba, atsižvelgdama 1 gru pių socialistinio lenktyniavimo rezultatus. I jų visuomenini ak tyvumą skiria balu fondą kiek vienai grupei. Priklausomai nuo fakulteto specifikos. fakulteto VPP taryba turi balu fondo sis temos pasirinkimo laisvę: gali ma nurodyti kiekvienos grupės balo vidurki vienam studentui arba skirti tam tikrą bala ats kirai kiekvienai grupei Ir pan. Grupė, turėdama fakulteto VPP tarybos skirtą balu fondą. pa skirsto II grupės studentams, at sižvelgdama l kiekvieno Iš lu visuomenine veiklą. Sprendžia mas balsas priklauso atestacinei komisllai. Fakulteto komjaunimo komiteto narius ir studentu profsąiungos biuro narius atestuota atitinkamai fakulteto VPP tary ba. Grupė įvertina visu grupės studentu Įskaitant Ir grupės komlaunlmo sekretorių veikla grupės viduje. Grupėms sutelkia ma laisvė pačioms skirti balus grupės komlaunlmo sekretoriui, seniūnui, pavaduotolams Ir oan. Grupėse kelti klausima ne kam balu neskirti, o kam balus skir ti. Jei grupės studentas vra kur so. specialybės, fakulteto ren kamu organu narys, tai jo vi suomenine veikla įvertina fa kulteto VPP taryba. Jei studentas lanko meno savL veiklos kolektyvą sporto sekci ją. lnt.erklubą. arba SMD. KOG Ir pan., tai lo veikla mokslo me tu bėgyje įvertina būrelio, sek cijos pirmininkas arba vadovas ir vertinimą patelkia fakulteto VPP tarybai. įvertinimai galios tik pateikti ant specialiu VPP tarybos paruoštu pažymu. Visi studento visuomeninės veiklos balai susumuojami ir atestacinės komisuos protokole nurodoma bendra balu suma. Prie protokolo prisegamas kiek vieno studento visuomeninės veiklos trumpas aprašymas. Pastaba, jei studentas nedaly vavo grupės visuomeninėje vei kloje, tai tuomet ir už visuome ninę veiklą už grupės ribų skir ti balai |am anuliuojami. Si pa staba neliečia balu už SMD veiklą.
paskutiniais studijų metais su sumuojami paskutinių Ir ankstes nių studijų metu visuomeninės veiklos balai; kurie skirstymo l būsimas darbovietes metu pri dedami prie pažangumo vidur kio. Jeigu studento pažangumo vidurkis žemesnis už bendrą kurso vidurki, tai lo visuomeni nės veiklos balas gali būti ne didesnis kaip 0.5. Jei balas di desnis. tai tuomet jis sumažina mas Iki 0.5. Išimties tvarka fa kulteto VPP tarybos nutarimu studento visuomeninės veiklos balas gali Ir viršyti 0.5. Atestacija vyksta visuomeni niais pagrindais fakulteto de kano įsakymu komjaunimo komi teto telkimu. įsakyme nurodoma fakulteto VPP tarvbos sudėtis, grupių atestaciniu komisijų su dėtis, atestacllos laikas ir vieta. Atestacinės komlsllos skiriamos vienai atestacijai. Ju sudėti nu stato fakulteto komjaunimo ko mitetas Ir VPP taryba. Atestaciją grupėje organizuoja Ir komisijos nariu dalyvavimą užtikrina grupės komlaunlmo biuras. Atestacija protokoluolama, nu. rodant kiekvieno studento visuo meninę veiklą bei bendrą įver tinimą. Protokolas galioja, jei yra visų komisijos narių para šai. Taisymai protokoluose ne leistini. Grupių atestaciniu komisijų protokolai tvirtinami fakulteto VPP tarybos posėdyje. Prireikus JI gali įvykdyti pakartotine gru pės studentu atestaciją. Šiuo at veju ankstesnis vertinimas anu liuojamas. s Grupės atestacinės komisijos vertinimas gali būti apskustas fakulteto VPP tarybai savaitės laikotarpiu. Pastarosios sprendi mas galutinis. Studentui laikinai nutraukus mokslą (Išeinant 1 Tarybinę Ar miją. akademines atostogas) ar pereinant 1 kita fakultetą, lo vi sų mokslo metu visuomeninės veiklos balų suma Įrašoma | pas kutini fakulteto VPP tarybos protokolą, o Išrašas iš protokolo įteikiamas asmeniškai studentui. Jei studento mokymasis (mo. kymosl laikas) vlršllo numatytą programoje tai specialybei, ku rios diplomą studentas gauna, tai visuomeninės veiklos balu suma jam prlskalčluolama už programoje nustatytą mokslo trukmę. Studijų pabaigoje tai at lieka fakulteto VPP taryba. Iš nagrinėjusi konkrečias aplinky bes. Kitais, nuostatuose nenumaty tais atvejais, sprendimus priima tik fakulteto VPP taryba. Grupių atestacinės komisijos tokios tei sės neturi. VISUOMENINĖS VEIKLOS BALŲ SISTEMA {nurodomu mu balas)
. POLITINĖS SKAIČIAVIMO
maksimai us
gali
UNIVERSITETAS
LLKJS komitetassekretorius 0,25 pavaduotojas 0.20 narys 0,15 Profsąjungos komitetas: pirmi ninkas 0.25 pavaduotojas 0.20 narys 0.15 „Tarybinio studento“ redkolegi jos narys 0.10 . Komisijų prie komlaunlmo ir profsąlungų komitetu pirmi, ninkal 0.15 nariai 0,10 FAKULTETAS
LLKJS komitetas: sekretorius 0,20 pavaduotojas 0,15 narys 0.10 Profsąjungos komitetas: pirmi ninkas 0.20 pavaduoto |as 0,15 narys 0.10 Nuolatiniu komisijų prie fakul teto komjaunimo komiteto ir profbluro nariai 0.07 Komjaunimo biuro narys 0.03 Fakulteto partinio biuro narys 0,10 Kitu nuolatiniu lparelgollmu ir įsipareigojimų vykdymas fa kultete 0.02 SPECIALYBĖ
Komjaunimo sekretorius, prof bluro pirmininkas 0.10 lu pavaduotojai 0.07 komjaunimo bei profsalungos biurų nariai 0.05 KURSAS
Komjaunimo sekretorius, proforgas 0,07 BENDRABUTIS
Tarybos Pirmininkas 0,15
narys 0.07 klubo narys 0.03
pavaduoto |as 0.10 narys 0,08 SSB
VU paruošiamo lo štabo vadas 0,25 Zonos štabo komisaras 0.25 gydytojas 0.20 meistras 0,20 VU Išvažiuojamųjų būriu (tik TSRS) vadas 0.25 komisaras 0.25 narys 0,07 Fakulteto SSB vadas 0,15 komisaras 0.15 meistras 0,10 Narys 0,03 VPF KLAUSYTOJAS, VPF
BAIGĘS
Už vienerius metus 0.05Už dvejus metus 0.10 Už trejus metus 0.15 SMD
VU SMD tarybos pirmininkas 0.15 pavaduotojas 0.12 nariai 0.08 Fakulteto SMD tarvbos pirmi ninkas 0.10 pavaduotojas 0.06 narys 0.04 SMD būrelio pirmininkas 0.05 narys 0,04 dalyvavimas mokslinėse KONFERENCIJOSE IR OLIMPIADOSE
Mokslinis darbas sąlunglnlame ture apdovanotas medaliu 0,20 apdovanotas diplomu 0.15 apdovanotas garbės raštu 0.10 Mokslinis darbas pateko 1 sąlunglnl turą 0.07 Respublikiniame ture apdovano tas medaliu 0.06 I laipsnio diplomu 0.05 II laipsnio diplomu 0.04 III laipsnio diplomu 0,03 Mokslinis darbas pateko 1 res publikini turą 0.02 Apdovanotas LTSR MA premija 0.10 apdovanotas LTSR MA gerjaudlu studentu mokslinių darbu konkursuose Ir kituose res publikos lygio konkursuose 0,06 Mokslinis darbas VU konferen cijoje užėmęs I vietą 0,04 II vietą 0.03 III vietą 0.02 Gautos Išradimo autorinės tei sės 0.20 Racionalizacinio pasiūlymo pa tvirtinimas 0,10 Moksliniu sfralpsnlu publikavi mas sąjunglnėle spaudote 0,20 tezių publikavimas salunglnėle spaudote 0,15 Mokslinių straipsniu publikavi mas respubilklnėle spaudote 0,10 tezių publikavimas respublikinėje spaudoje 0.05 Universiteto spaudote 0.02 Mokslinis pranešimas ne VU ribose 0.05 SMD garbės raštas 0.02 Fakultetlnėle olimpiadoje užim ta I vieta 0.03 II vieta 0,02 III vieta 0,01 OPERATYVINĖS GRUPĖS PRIE VU KOMJAUNIMO KOMITETO
Viršininkas 0.15 pavaduotojas 0,11 narys 0,10 VU SLD STABAS
Viršininkas 0.15 pavaduotojas 0,11 narys 0,07 FAKULTETO DRAUGOVĖS STABAS
Viršlnlnlcas 0.10 narys 0,06 draugovininkas 0.03
VU SPORTO, TURIZMO, SDAALR
Pirmininkas 0,15 narys 0,08 VU sporto komandų narys 0,10
rinktinės
VU MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVAI
valdybos pirmininkas 0.10 valdybos narys 0.07 kolektyvo narys 0.05 Kitu VU renkamu organu narys 0,05 Kitu fakulteto renkamu organu narys 0.03 FAKULTETO INTERK LUBAS, KULTŪROS KLUBAS
prezidentas, pirmininkas 0.12 narys 0,08 PASKATINIMAI
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštas 0,15 Rektoriaus pagyrimo raštas 0.10 Dekano pagyrimas 0.01—0.04 VLKJS ir LLKJS CK garbės raš tas 0.10 LLKJS miesto komiteto garbės raštas 0,06 LLKJS ralono komiteto garbės raštas 0.03 LLKJS VU komiteto garbės raš tas 0,02 NUOBAUDOS (nurodytus balus atimti bendro skaičiaus)
Iš
Griežtas rektoriaus papeikimas 0,15 Rektoriaus papeikimas 0.12 Griežtas dekano papeikimas 0,10 Pašalinimas Iš VLKJS eilių 0.20 Griežtas komlaunlmo papeikimas su įrašymu 0,15 Komjaunimo papeikimas su įra šymu 0,12 griežtas komjaunimo arba prof sąjungos papeikimas 0.10 komjaunimo arba protsąlungos papeikimas 0.06 komjaunimo Įspėjimas 0.02 Pastabos:
1. Cla nurodyti vlenerlu metu visuomeninės veiklos įvertinimai. Studijoms baigiantis, balai su sumuojami. Sis rezultatas pride damas prie pažangumo vidurkio, maksimali visuomeninės veiklos balu suma neturi viršyti 1,0. Jei kurse yra studentu, kurie su rinko daugiau nei 1,0 balą, fa kulteto VPP tarybos nustatoma tvarka, studento balas sumaži namas Iki 1.0. 2. Siūlomi įvertinimai yra maksimalūs Ir. komisllai nuta rus, gali būti sumažinti. Suma žinti įvertinimą gali pasiūlyti ir organizacija, kurioje studentas dirba. 3. Studentas, dirbęs dviejuose organuose, kur lo veikla yra viena ir tą pati (pvz., fakulteto komjaunimo komiteto narys at sakingas už internacionalini dar. bą Ir kartu fakulteto interklubo pirmininkas) gauna vieno iš dvieju įvertinimu balą. 4. Jei studentas yra kokių nors ne VU renkamu organų narys, dalyvauja tuose be VU žinios tai |am visuomeninės veiklos ba lai už pareigas neįskaitomi. 5. Jei studentas dalyvauta ko kios nors organizacijos veikloje už VU rlb. bet nedalyvaula ati tinkamos VU organizacllos veik, loję, tai |am balai neįskaitomi. 6 Pridėtiniu balų už visuo meninę veiklą skirstymo metu (paskutiniame kurse) fakultetu komjaunimo komitetai gali papik domal skirti Ir nuimti iki 0.05 balo.
7. Jei studentas pašalinta® iš renkamos organizacijos tai jam visuomeninės veiklos balai ne skiriami.
VU kultūros Ir internacionalinis klubai Pirmininkas, prezidentas 0.15 valdybos pirm, pav., viceprezi dentas 0,12 valdybos narys, tarvbos narys 0,10
8. Studentas už vieną ir ta pati nusižengimą baudžiamas tik vieną kartą. Jei jam už tą pati nusižengimą buvo skirtos kelios nuobaudos tai atimamos pačios griežčiausios nuobaudos balu skaičius. 9. Jei studentas vra miesto ir VU sporto rinktinės narys, ils balus gauna tik kaip miesto rin ktinės narys. Tačiau jei studen. tas negina VU garbės, balu ne gauna.
VU IR FAKULTETŲ FOTO KINO. KRAŠTOTYROS IR T. T. KLUBAI
10. SMD būrelio narys vra tas studentas, kuris paruošia Ir per. skaito bent vieną pranešimą per metus.
CENTRINIAI
KLUBAI
valdybos pirmininkas 0,10 pavaduotojas 0,07
11. Tarptautinio lšvažiuolamojo studentu būrio nariai balu ne gauna.
1988.0422
Tarybinis studentas
Susitikimai
Jau skraido
Labas vakaras, aktoriau Balandžio 12rtą dieną, „Gaudeamus" 'kavinėje buvo galima susitikti o kas norėjo ir susiti ko, su Jaunimo teatro aktoriumi Vladu BAGDONU. Trumpai apie paminėtas nau mieji kišam pro jį galvas. joves teatre: Susirinkusieji: Kodėl filmuo— Jaunimo teatro režisierius jatės kine? Kodėl vaidinat fil E. Nekrošius nustojo statyti „Li tuaniką”. Režisierius sakėsi ne me „Parodų rūmai"? V. Bagdonas: — Kodėl dai turįs vidinių resursų šiam darbui, dabar bus statomas „Karalius Ly nuoju? Kodėl repetuoju teatre, taip pat ir kine? Manau, kad ki ras". Kas juo bus dar neaišku, aišku tik tai, kad šis vaidmuo nas — viena iš meno atšakų, reikalaus daug jėgų. Šiuo metu kartais norisi pamėginti savo jė jos ne taip jau tdi. Iki tol aš E. Nekrošius išvykęs į Suomiją gas, kur tave retai kviečia. Na, vaidinau Statybininkų kultūros apžiūrėti sceninės aikštelės, i o ,.Paradų rūmai" — filmas vi rūmų liaudies teatre. Paskutinė kurią mes važiuosime grįžę iš dutiniškas, jis pritaikytas televi mano ten repetuota pjesė vadi Amerikos. Ten vyks didelės mū zijos žiūrovams, ten yra seklių nosi „Duokit antrą gyvenimą". parašytas Beje, stojau i Universitetą, isto sų komercinės gastrolės. Tiesa, vietų, mat romanas prieš persitvarkymą ir, jei da rijos specialybę, tačiau pritrū prieš Suomiją, dar vyksime į bar mes sektume šio romano kau vieno balo, teko eiti j Kon Jugoslaviją, kur vežime „Dėdę pagrindais, tai susmulkėtume, servatoriją. Ją baigiau ir jau 17 Vanią.“ Vėliau, susitikimo metu, plė na, o pairanizavus, pasišypsojus metų dirbu Jaunimo teatre. Susirinkusieji: Koks žmogus tojosi dialogas tarp aktoriaus ir iš veikėjų, situacijų — manau tai nėra didelis Lietuvos kino Jums įsimintiniausias. Kurį la susirinkusiųjų: Susirinkusieji: Tikime, kad studijas pralaimėjimas. biausiai gerbiate? Susirinkusieji: Mylimas ir ger V. Bagdonas: Bendrauju nela profesoriaus niekas negali pa keisti, tačiau jeigu reikėtų dub biamas aktoriau, nors trumpai: bai daug, nelendu j dideles drau liuoti, kas gi juo būtų? (spektak kokie keleliai jus atvedė i ak gystes. Bet vienas pasikalbėji toriaus kelią. Ką atnešė ir ką mas penktą valandą ryto manyje lis Dėdė Vania) išsinešė vaikystė? ilgam išliks. Mes kartu su Jus V. Bagdonas: — Kaip negali? V. Bagdonas: Vaikystė išsine tinu Marcinkevičiumi buvome tu Jis jau buvo .pakeistas pora sy kių. Aš esu Ferdinando Jašio ša pirmą meilę, pačius gražiau ristinėje kelionėje po Ispaniją. dubleris, o jis mano. Na, o va sius ir švariausius jausmus, pa Staiga, lyg kažkieno pakelti, iš žiuojant į Ameriką, dar vienas čias tyriausias emocijas. Vaikys lipome iš lovų ir penktą ryto prisidėjo, — Remigijus Vilkaitis. tė — dalykas rimtas ir todėl mes ėmėme žiūrėti pro 'langą, mat Jie puikiai su šiuo vaidmeniu dažnai ja remiamės. Vaikystės pasiilgome po Ispanijos savo aruodas didelis, iš jo tikrai yra Lietuvos. Pusiau tylėdami, pu susitvarko. Džiugu tai, kad įmes pirmieji ką pasisemti. Jame kiekviena siau kalbėdami mes stovėjome po karo važiuojam į Ameriką. diena, kaip pats švariausfts grū prie to lango, ir man tai buvo labai daug. It gerbiu aš jį la Paraleliai su mumis i Niujorką delis. Kelias į teatrą buvo neilgas, biausiai. važiuoja Maskvos Puškino teat Užrašė Gintaras KUDABA ras. Ryšiai užsimezgė, langas į mat aš esu vilnietis. Iš Gerosios Autoriaus nuotr. užatlantj prakirstas, ir mes pir Vilties gatvės iki Konservatori
Skelbimai |MI
Jus kviečia Nostra Festa-03
Balandžio 25 d. 18 ir 20 vai. Centriniame lektoriume paskaita „Chose Luiso Borcheso kultūrologija (lyginant su H. Hese ir D. Selindžeriu)." Lektorė — filosofi jos m. dr. prof. J. Zavadskaja (Maskva).
Atėjo pavasaris, išlindo iš ur vų, barsukai, atsikėlė lokys. Išlin do iš auditorijų filologės (-ai). Pakilo noras linksmintis. Su šia problema Ir nuėjau pas Filologų fakulteto Kultūros klubo pirminin ką Gytj Vaškelį. — Noras linksmintis pavasarį kyla ne tik studentams, bet ir exstudentams. Todėl balandžio 29-ą dieną skelbiame Nostra Festa — 03 ir kviečiame visus pasimokiusius ir besimokančius Fil. fakultete ir už jo ribų. — Kodėl 03? — Trečias blynas nemeluoja, trečia sesuo Elenytė, 2x2 —3,999... Trečia Filologų diena. — Kokius uždavinius keliate sau Ir kitiems? — Išmoningai su Centrinio universiteto- KK padėjimu Festa sujungiama su blaivininkų judė jimu. Turime pažymėti ir tai, kad mes priversti turėti tokį judėji mą — gyvenimas reikalauja, o mes žengiame su juo pėdą pėdon ir žąsele. — Apie ką svajojate? — Apie Triumfo arką Sarbie vijaus kieme, apie „Poliarizuotus stiklus". Poezijos pavasarį, anti kinį ir šešėlių teatrą. „Antį", ACZDC, muilo burbulus. O viso
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 87106817, išduotą EKFF stu dentei Jolantai RAMANAUSKAI TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850869, išduotą MF studen tei Rūtai PETRAUSKAITEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 850367, išduotą MaF studen tei Nidai PRANAITYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 831614, išduotą TF studentei Virginijai SAULYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840951, išduotą PEF studery ter Audronei JANKAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851330, išduotą MaF studen tei Anai KARGAPOLOVAI, laiky ti negaliojančiu.
DĖMESIO! MUZIKOS STUDIJA Žinodamas, kad Universiteto studentai mėgsta muziką, bet daugelis neturi sąlygų muzikuo ti, VU kultūros klubas steigia MUZIKOS STUDIJĄ. Jau sukaupta tam tikra mate rialinė bazė, kuri bus plečiama Planuojama sudaryti kelias kūry bines grupes, kurios galės repe tuoti pagal sudaryta grafiką. Visus, norinčius muzikuoti, įkurti VIA ar roko grupę, įgy vendinti savo sumanymus ar Ieš kančius bendraminčių kviečia me atvykti į VU kultūros klubą (Saulėtėkio ai. 39, tel. 76-79-37) balandžio 26 d. 18 vai.
ko pagrindas, leidžiantis prisi minti, kas mes esame (ar bent turėtume būti) — liaudies kūry ba. — Bet tai tik svajonės. . . — Sako, iš nevilties ir" Buda prabudo. — Leiskite palinkėti Jums ir visam KK kolektyvinės nirvanos, o svečiams — satorl balandžio 29 d., 17.00. — fllagentas —
Dalyvaukite parodoje!
Vienas žymus lakūnas yra pa sakęs, kad tikrą skrydžio pojūtį galima pajusti tik skraidyklėje. . . Ką gali saujelė entuziastų, įro dė grupė studentų neabejingų deltaplanerizmui. Dar visai ne seniai, pernai rudenį, įvyko stei giamasis skraidyklių sekcijos supasakyta: „Nieko mes neturim, sirinkimas, kuriame buvo aiškiai bet..." Praėjo vos penki mėne siai, o mūsų studentai jau skro džia padange. Jų nedaug, tik 10, bet jie negaili laisvalaikio, vyks ta Trakų, Kernavės link ir skrai do. Ir taip kiekvieną sekmadienį. — Malonu, jog mus palaikė WU SDAALR komitetas, pris kyrė prie miesto aviacijos tech
Importas ninio sporto klubo, suteikė lėšų, — sako vienas sekcijos narių, FF studentas Marius Bagdonas, — dabar savo patyrimą mums perteikia treneris Rimantas Dū da. Kaip atsirado idėja sukurti sekciją? — Paprasčiausiai norėjom Uni versitete sukurti kažką savo, sakysim KPI tiek daug ir gerai išvystytų techninių sporto šakų, jos populiarios, o Universitete? Gaila. Juk ir skraidyklių sportas — rimtas ir įdomus, — atsakė M. Bagdonas. — Taip atrodė ne man vienam, ir dabar mes jau skraidome. Skraidyklių sekcija žengia pir muosius žingsnius. Dabar sporti ninkai ruošiasi varžyboms. O tuos, kurie pagalvojo, dar tada per steigiamąjį sekcijos susirinki mą, jog nieko neišeis, ir tuos, kurie nori pajusti tikrą skrydžio pojūtį, klubo nariai kviečia at eiti. Treniruotės vyksta trečiadie niais Vilniaus aviacijos techni nio sporto klube, Rasų g-vė 20. Laimis BRATIKAS
Gerų vejų, futbolininkai! Universiteto futbolininkai, rungtyniaujantys LTSR pirmosios lygos čempionate, pradeda sezo ną. Apsilankiau vienoje jų tre niruotėje Ir pasikalbėjau su ko mandos treneriu Arvydu Žilins ku. — Kaip pasiruošėte artėjan čioms batalijoms futbolo aikštė se? — Po praėjusio čempionato, kuriame pas Įrodėme labai ne sėkmingai, padarėme rimtas iš vadas. Treniruotis pradėjome pasibaigus studentų žiemos atos togoms. Dirbame penkiskart per savaitę. Dažniausiai treniruoja mės lauke, kartais Respublikinia me lengvosios atletikos manieže. Komandos nuotaika gera, vaiki nai treniruojasi noriai ir, manau, bendras fizinis pasirengimas šiuo metu neblogas. Tačiau yrą spra gų taktiniame pasiruošime, ka dangi ypač trūko kontrolinių rungtynių ir, skirtingai nuo pra ėjusių metų, šiemet nedalyvavo me jokiame turnyre. Taigi čem pionato pradžioje gali iškilti šio kių tokių sunkumų, bet susižaidimo problema vėliau turi išsis pręsti. — Studentų komandose gana dažnai vyksta žaidėjų kaita. Ką galite pasakyti apie dabartinę komandos sudėtį? — Taip, žaidėjų kaitos pro blema mums labai aktuali: vie nį vaikinai baigia Universitetą, kiti išeina j armiją, treti sugrįž ta. Todėl iškyla nelengvas ko mandos sukomplektavimo užda vinys. Šiemet mūsų sudėtis atsi naujino beveik keturiasdešimčia procentų: atėjo nemažas būrys naujų žaidėjų. Bet pagrindiniais komandos ramsčiais ir toliau lie
LTSR fotomeno mėgėjų drau gija Ir VU Kultūros klubas ge gužės mėn. rengia parodą-konkursą. Fotomėgėjai, norintys da lyvauti, Iki gegužės 10 d. prista to j VU Kultūros klubą (Saulė tekio 39, tel. 76-79-37) 5 nuot raukas (arba serijas iki 3 nuot raukų). Formatas — 24x30 arba 30x40. Ant kiekvienos nuotrau kos turi būti autoriaus pavardė, vardas, fakultetas, kursas, grupė Ir nuotraukos pavadinimas. Darbai bus atrenkami dviem etapais: VU Kultūros klube, po to — fotomeno draugijoje. Dalyvavimas parodoje-konkur Jau ne pirmi metai Universite se bus (skaitytas kaip personali to administracijos automėgėjai nė paroda, stojant į fotomeno sėkmingai dalyvauja Lenino ra draugiją. Parodos atidarymas — jono ir miesto autodaųgiakoves gegužės 20 d. JK skaičiavimo (slalomas, figūrinis vairavimas) centro vestibiulyje. pirmenybėse. Ne kartą administ racijos komanda yra tapusi pri zininke. Sėkmingai pirmo atsky rio normatyvus įvykdė G. Mac Dingusią studijų knygelę Nr. kevičius, St. Gaidys, A. Bačiulis. 830259, išduotą ChF studentui Vidmantui DOMARKUI, laikyti Šių metų balandžio 7 d. Lenino
ka jau patyrę futbolininkai, to kie kaip PEF diplomantas A. Samuilovas, prekybininkas V. Ur bonas, IF ketvirtakursis A. Gy lys. Pastarieji du yra puolimo grandies žaidėjai, kuri šino me tu mūsų komandoje yra stipriau sia. Na o didžiausia dabartinio etapo problema, kaip, beje, ir pernai — prastas vartininkų žaidimas. — Ar patenkinti komandos aprūpinimu apranga, Inventoriu mi? — Šituo tikrai negalime skųs tis. Fizinio auklėjimo katedra reguliariai skiria mums marški nėlius, sportinius kostiumus, fut bolo batelius, kamuolius, nuo moja maniežą. — Komanda ruošiasi dalyvau ti ir LTSR aukštųjų mokyklų spartakiados futbolo turnyre. Kokie uždaviniai kolektyvui bus keliami šiose varžybose? — Dvejus pastaruosius metus Universiteto futbolininkai tapda vo šių varžybų nugalėtojais, to dėl getai pasirodyti tikimės ir šiemet. Spartakiados turnyre jau galės dalyvauti studentai, gi nantys reprezentacinės mūsų respublikos komandos — Vil niaus „Žalgirio" — garbę. Tad mūsų kolektyvo gretas papildys du prekybos fakulteto studen tai: pirmakursis V. Baltušnikas bei trečiakursis G. Sųgžda. Be je, nemažai „Žalgirio" futboli ninku rungtyniaus WPI ko mandoje. Todėl mes, realiai ver tindami savo galimybes, sparta kiadoje tikimės būti tarp prizi ninkų. Remigijus KAZILIONIS LTSR I lygos čempionato runą, tynės (IV.19): VVU — Vilniaus „šviesa“ 0:3.
Antrosios automėgėjų vietos rajono autodaugiakovės varžybo se irgi neblogai pasirodė admi nistracijos komanda (S. Stelionis, St. Gaidys, G. Striužas, V. Palio nis. A. Bačiulis). Užimta bendrakomandinė antroji vieta. Asmeninėje įskaitoje antrąsias vietas užėmė V. Palionis (figū rinis vairavimas), A. Bačiulis (slalomas). A. BAČIULIS Komandos vadovas
negaliojančia.
Mokymo skyriaus darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Solveigą GALKUTĘ tėveliui mirus.
Giliai užjaučiame kolegą Joną NIAURĄ mirus motinai Politinės ekonomijos katedros kolektyvas
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 944 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBėTCKHH cTVAeBTtt — opran napraoMa, peKTopaTa, KOMHreTa oMcoMoaa, npotįiKOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMerm n ĄpyjKbu ■apOAOB BnAbinoccKoro yBHBepcirreTa HM. B. Kancyxaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom jratiKe.
Gamtos fakulteto geografi jos specialybės II kurso stu dentai nuoširdžiai užjaučia Rasą PLAClNSKAITĘ mirus tėveliui.
Redaktorius A. LIPŠTAS