Tarybinis Studentas, 1961 m. gegužės 9 d. Nr. 15 (394)

Gegužis, 1961..

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (394)

1961 m. gegužės 9 d.

Kaina 2 kap.

Taikaus darbo sargyboje

Aukštai iškelta plevena revoliucinių pergaliųir tautų solidarumo šilkas primena, Įpareigoja: neužmiršti, branginti, budėti!

vėliava.

Raudonų

vėliavų

Ukrainiety kultūros šventė Lietuvoje Gegužės 5 d. Tarybų Lietu­ je prasidėjo ukrainiečių kuliros dienos. Broliškos ukraiiečių tautos pasiuntiniai atežė į Vilnių ne tik gausius uzikos, dailės, literatūros ku­ ilius, bet taip pat brolybės draugystės šilumą, Kijevo

kaštonų šlamesį. Teatruose, koncertų salėse, klubuose, įmonėse Ukrainos meno meist­ rai susitinka su Lietuvos darbo žmonėmis, mūsų rašy­ tojais, artistais. Svečių tarpe gausus būrys rašytojų. Tai — Lenininės premijos laureatas

Gastrolės Maskvoje Neseniai iš gastrolių Mask)je grįžo Universiteto nusi­ ginęs dainų ir šokių ansambs. Šio ansamblio dalyvis Geminas Kazlauskas mums paįsakojo: — Maskviečiai labai šiltai įtiko mūsų ansamblio, o taip it ir „Kauno audinių“ fabrii akademinio choro pasirodyus. Pirmąjį koncertą surenime P. Lumumbos vardo lutų draugystės Universitete, aug aplodismentų susilaukė etuvių liaudies šokiai ir dal­ is. Jų klausėsi Afrikos, Lonų Amerikos, Kinijos, Irano, fganistano ir kitų pasaulio lių pasiuntiniai, besimokan­ ti Maskvoje. Karštai plojo itynų Amerikos studentai, ii mes atlikome liaudies reiliucijal skirtą kubiečių dal-

ną. Daug adresų, šiltų žodžių ir draugiškų šypsnių iš šito Uni­ versiteto atsivežėme į Vilnių.

Pabuvojome Maskvos valsty­ biniame Lomonosovo v. Uni­ versitete Lenino kalnuose, koncertavome Kremliaus teat­ re, kur ansamblio pasirody­ mas buvo aukštai įvertintas.

Laisvu nuo repeticijų ir kon­ certų metu aplankėme Lenino ir Stalino mauzoliejų. Ginklų palatą, susipažinome su Krem­ liumi. Mums nepaprastai pati­ ko Maskva, jos plačios ir šviesios gatvės, parkai, o svarbiausia nuoširdūs ir ma­ lonūs maskviečiai. Ilgai prisi­ minsiu šias kelias dienas ir draugystės koncertus šalies širdyje — Maskvoje.

rašytojas M. Stelmachas, Uk­ rainos TSR Tarybinių rašyto­ jų sąjungos valdybos pirminin­ ko pavaduotojas J. Zbanackis, poetas D. Pavlyčko ir kiti. Be rašytojų dalyvauja didelė gru­ pė Tarybų Ukrainos artistų.

Jų tarpe TSRS liaudies artis­ tas D. Gnatiukas, Ukrainos TSR nusipelnęs artistas A. Kikotis, respublikos liaudies artistai E. Eršova ir E. Belovas, žymūs estrados artistai Stepselis ir Tarapunka — Uk­ rainos TSR liaudies artistai J. Timošenko ir E. Berezinas.

Nepaprastai šiltai Lietuvos darbo žmonės sutinka Ukrai­ nos TSR Valstybinį nusipelnusį šokių ansamblį, Ukrai­ nos TSR valstybinį liaudies chorą. Respublikos kino teat­ ruose demonstruojami ukrai­ niečių filmai.

^fEGUZES 9-ji — Per^Jfgalės šventė. Si istori­ nė diena apvainikuota nemirtingų tarybinės liaudies žygdarbių šlove. Di­ džiajame Tėvynės kare tary­ binėms tautoms teko išlaikyti sunkiausius išmėginimus — sutriuškinti hitlerinę Vokieti­ ją, apginti Spalio revoliucijos laimėjimus, išgelbėti žmoniją ir civilizaciją nuo pražūties.

Pergalė prieš fašizmą įrodė tarybinės visuomeninės san­ tvarkos gyvybingumą, jos eko­ nomikos pranašumą, darbinin­ kų ir valstiečių sąjungos neiš­ ardomumą. Kovoje su fašis­ tais dar labiau užsigrūdino ir sustiprėjo Tarybų Sąjungos tautų draugystė, kuri pasireiš­ kė ir Didžiojo Tėvynės karo frontuose, partizaninėje kovo­ je, užnugaryje. Tarybinių tau­ tų pergalė Didžiajame Tėvy­ nės kare dar kartą patvirtino V. I. Lenino žodžius: „Niekad nebus negalėta toji tauta, kurioje darbininkų ir vals­ tiečių dauguma sužinojo, pa­ juto ir pamatė, kad jie gina reikalą, kurio pergalė jiems ir jų vaikams užtikrins gali­ mumą naudotis visomis kultū­ ros gėrybėmis, visais žmo­ gaus darbo kūriniais“.

Gilus tarybinės liaudies pa­ sitikėjimas Komunistų parti­ ja ir vyriausybe buvo didžiau­ sias pergalės prieš nuožmų priešą šaltinis.

Tarybų Sąjungos pergalė pakeitė tarptautinę padėti.

Susikūrė galinga socializmo stovykla, kuri suformavo tau­ tų tarpe naujo tipo santykius, paremtus brolybės ir savitar­ pio pagalbos principais.

Tėvynės ginti stojo visi tarybinai žmonės, susibūrę apie rusų tautą, kuriai teko sun­ kiausia karo našta. Kova už tarybinės tėvynės laisvę jun­ gė į vieną šeimą visus tarybi­ nius karius. Tarybinė Armi­ ja savo pergalingais žygiais nešė išvaduotosioms tautoms laisvės, humanizmo, taikos ir pažangos idėjas. Tarybinė Ar­ mija savo kovų vėliavą per galingai nunešė nuo Stalin­ grado ir Maskvos ligi anapus Berlyno. Šiuo žygiu Tarybinė Armija išgarsino savo Tėvynę nuostabiu patriotizmu, atsi

davimu liaudžiai ir komunistų partijai. Tėvynės kare už pa­ rodytą narsumą ir didvyris Kurną Tarybų Sąjungos ordi­ nais ir medaliais apdovanota daugiau kaip 7 milijonai ta­ rybinių karių, jūrininkų, kari­ ninkų, generolų ir admirolų.

Beveik 11 tūkstančių tarybi­ nių karių suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.

Tarybinė Armija užsigrūdinu­ si kautynių ugnyje, pasirodė kaip pirmarūšė mūsų laikų armija, turinti didžias moralines-kovines ypatybes. Didžia­ jame Tėvynės kare Tarybinė Armija pasireiškė kaip prieša­ kinio karinio mokslo nešėja.

Tarybinės Armijos eilėse kovėsi įvairių tautybių kariai, juos jungė tautų brolybė ir draugystė. Apie nuostabius draugystės pavyzdžius pasako­ ja kiekvienas žygis, kiekvie­ nas mūšis. Rusų kariai, auko­ dami tai, ką žmogus turi brangiausio — gyvybę, gynė Baltarusijos, Ukrainos, Lietu­ vos ir kitų tautų laisvę. Ta­ rybų Lietuvos darbo žmonės su pagarba ir meile minės ar­ mijos generolo I. Černiachovs­ kio, F. Lysenkos, N. Timoflejevo, V. Chilenkovo ir kt. vardus.

Būdami toli nuo Lietuvos.

Oriolo žemėje, lietuviškojo junginio kariai kovėsi už Lietuvos laisvę, už socialisti­ nę Tėvynę. Jie nuėjo sunkų karo kelią nuo Volgos iki Baltijos jūros. Tarybiniai ka­ riai ir partizanai naikino priešą kiekviename žingsnyje.

Neužmirštami vardai karių V. Jacenevičiaus, S. Selnausko, J. Daunio ir kt., partiza­ nų: I. Meskupo-Adomo, M. Melnikaitės, J. Vito, J. Aleksonio, A. Čeponio ir kt. Did­ vyriškos kovos ir gyvybės kai­ na yra pirktas šiandien kuria­ mas naujas gyvenimas.

Iškovojusi didžią pergalę, tarybinė liaudis stojo į taikios statybos kelią. Nuo to laiko praėjo šešiolika metų. Perga­ lės dieną Tarybinė šalis su­ tinka dirbdama taikų darbą.

Kiekviename žingsnyje kelyje į komunizmą tarybinė liau­ dis pasiekia nuostabius laimė­ jimus politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo srityse.

Tarybinė vyriausybė nuo­ sekliai ir kantriai kovoja už talkos išsaugojimą, už taikų sambūvį tarp tautų, už gink' lavimosl varžybų nutraukimą.

Tarybų Sąjunga kovoja už taiką ne todėl, kad ji silpna, o todėl, kad ji stipri, kad ji vadovaujasi komunizmo ir tautų draugystės idėjomis, le­ nine užsienio politika.

Taika---- tai kūryba, gyve­ nimas, laimė. Karai — tai ne­ laimės, mirtis, ašaros, tai griovimas ir gėrybių naikini­ mas. Todėl komunistai buvo ir bus prieš neteisingus, gro­ bikiškus karus. O dabar, ka­ ras tautoms kainuotų perdaug brangiai. Užtat būtina, kad žmonija neleistų kilti naiki­ namajam karui. Taika ir ko­ munizmo pergalė socialistinė­ se šalyse atves galų gale žmoniją į pasauline komuniz­ mo pergalę.

Taika padeda pažangai, talka tarnauja komunizmui, priartina komunizmo rytdie­ ną. Ir tiktai būtinumo ver­ čiama Tarybų šalis imasi ginklo, kad apsaugotų Spa­ lio Socialistinės revoliucijos iškovojimus, kad išsaugotų so­ cializmo laimėjimus. TSRS turi pačias galingiausias gink­ luotąsias pajėgas pasauly, turi sukūrusi pačią tobuliau­ sią techniką, kad apsigintų nuo galimos agresijos. Bet mūsų tėvynė daugiausia už bet kurią kitą šalį stengiasi pasiekti visiško nusiginklavi­ mo ir visuotinės taikos. Nes tokia politika atitinka visos žmonijos valią, tokia politika yra visuotinai būtina ir dės­ ninga. Ir ji, be abejo, nuga­ lės. Imperializmas negali už­ pulti socializmo pasaulį, kad privengia atsakomojo smūgio, kad nujaučia neišvengiamą savo krachą kare. Bet impe­ rialistai vis dar nesutinka nu­ siginkluoti. Vadinasi, ir to­ liau yra būtina budėti, kad agresoriai nesutrikdytų visuo­ tinę taiką ir sykiu kovoti, kad bendromis visos žmonijos pastangomis būtų užkastas paskutinis tamachaukas, šį sykį — branduolinis. Šlovė Tarybinei Armijai, budriai saugojančiai komuniz­ mo kūrėjų taikų darbą!

Gegužis, 1961...“

Sienlaikraštis ir sesija Teisės mokslų fakultetas išido sienlaikraščio „Tarybinis isinlnkas“ šeštąjį numerį, alp jame nušviečiama jau asldėjusi sesija? Sienlaikrašje patalpinta trečio kurso udentės E. Vitkutės žinutė >ie tai. kad fakulteto trečio Jrso studentai gerai laiko kaminus, tačiau trejetų, >rs nedaug, bet yra. Slen’kraštis neturėtų pasitenkinti 1 jetais. Tai ir viskas apie siją.

Kyla klausimas, ar „Tarynis teisininkas“, kartu ir kai Tie kiti fakultetų sienlaik­

raščiai, teisingai daro šven­ čių ir jubiliejų progomis, ra­ šydami tik apie šias datas.

Atrodo užmirštama, kad sien­ laikraštis kabos ne dieną kitą, bet savaitę, o gal ir daugiau.

Skambūs žodžiai ir panegiri­ kos pasens. Tokį sienlaikraštį neįdomu skaityti ir, pagaliau, jo medžiaga nekovinga. „Ta­ rybinis teisininkas“ užmiršo pagrindinį savo tikslą —kovo­ ti už pažangumą, akademinę drausmę, rašyti apie pirmūnus, tempti į dienos šviesą apsilei­ dėlius.

A. Aukštaitis

I

...TSRS piliečiams įstatymu garantuojama: gatvės eitynių ir demonstracijų laisvė...

žodžio, spaudos, susirinkimų ir mitingų laisvė (Iš TSRS Konstitucijos)

Gegužis, 1961..

Komjaunuolišką vasarą sutinkant T\T ETOLI birželio 26-ji.

Jaunystė šypsosi ir juokiasi... Tai jai priklauso dabarties darbai ir

ateities

Trylikoje respublikos kolūkių pakils Universiteto studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Tačiau jau senokai komjaunimo komitete ir fakultetų biu­ ruose girdėti šnekant, gin­ čijantis, tariantis. Stovyk­ los, vasara, darbas... Perei­ tą šeštadienį Aktų salėje susirinko busimieji pamai­ nų viršininkai, sekretoriai, komjaunimo aktyvas į ple­ numą, skirtą aptarti pasi­ ruošimą komjaunuoliškai vasarai. Atvažiavo ir sve­ čių: busimųjų stovyklų in­ žinieriai — KPI studen­ tai, ,net patys kolūkių lau­ kų seimininkai — kolūkie­ čiai.

Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius drg.

C. Ladukas papasakojo apie mūsų gyvenamų dienų didybę, apię^ naujus kom­ jaunimo organizacijų užda­ vinius, susijusius su darbu vasarą kolūkiniame kaime.

Jis pasakė, kad šiandieną

pergalės.

UZ PAZ1 UR V N UOSEKL ŪMĄ, prieš nepastovumą

Universitete, kaip viena iš naujausių, tačiau ir geriau-/ šių, studentijos auklėjimo formų pasidarė vasaros darbo stovyklos. Tai mū šių, studentijos auklėjimo ruošimo praktiniam darbui patikrinimas.

Kokie uždaviniai stato­ mi mūsų komjaunimo or­ ganizacijoms? Visų pirma, mūsų vasaros stovyklos tu­ ri būti darbo Ir poilsio sto­ vyklos, todėl vienodai rim­ tai reikia žiūrėti ir į dar-/ bo, ir į poilsio organizavi­ mą. Yra dar studentų, ku rie poilsį supranta kaip pasyvų drybsojimą, tačiau tikrasis poilsis, kuris ge riausiai gaivina organizmų — yra aktyvus poilsis. Fi zinio ir protinio darbo de rinimas su meno sa viveikla, sporto ir daugy bės kultūrinių priemonių surišimas su didžiuliais po litinio-auklėjimo darbe uždaviniais — štai kas ge riausiai apsprendžia sto vykių dienotvarkę. , Dabar dar pats laikas) ,^sudaryti konkrečius pamai nų darbo planus, juos rei-l j kia apsvarstyti, pataisyti.)

Būtų labai gerai, kad šie / planai būtų svarstomi paj mainų susirinkimuose, e i į tokia galimybė yra.

I Negalima pagirti prakti ) į kos, kad pamainų komplek 1 tavimas buvo pavestas pa I mainų viršininkams. Šie I kaip patys sakosi, pamai I —_ __sugebė nas sudarė~ ,,„pagal (ijimus“. Vienose pamainose (, susikaupė geriausi savi) ' veiklininkai, aktyvistai, o ( kitos liko lyg posūniai...)

I Nors vasaros stovyklų;. )' branduolius sudaro komjau ) nimo organizacijos, tačiau > \ kartu dirba daug nekom ( jaunuolių. Kalbėjęs drg ( C. Kudaba (GMF) apsisto ( jo ties tuo, kad geriausiai (, ( darbe pasižyminčius reikia <1 / ruošti ir priimti į komjau / nimo eiles. Be to, reikia) / palaikyti glaudesnius ry ) šius su kaimo komjaunimo i J organizacijomis. ( Plenume daug įdomiu ( minčių pareiškė R. Caik« ( (TMF), A. Navaitis, J. Ne­ ( krošius (IFF) ir kiti. / M. Danielius

nimo klausimams, vengimas pasakyti savo aiškią poziciją aštriais klausimais neretai nejučiomis perauga į betarpišką idėjiškai ydingų nuotaikų ska­ tinimą, daro didelę žalą stu­ formaviNESENIAI įvyko IFF skaitoje Iškyla tam tikra ten­ Mieželaičio lyriką, kuriame ji, pradžioje. Savo paskaitoje, iš dentųir pasaulėžiūros brendimui. partinio biuro posėdis, kuria­ dencija sumenkinti kūrybinį trumpai apžvelgdama poeto tiesų, su reikalo Išmanymu muiKaip pažymėjo partinio biume buvo apsvarstytas lietuvių socialistinio realizmo metodą, kūrybinės raidos kelią, visiš­ dėstytoja V. Zaborskaitė taik­ posėdis, rimtesnes išvadas literatūros katedros darbas, pabrėžti socialistinio realizmo kai nutyli jo reikšmingiausią liai ir gana išsamiai Išaiškino ro klaidas, problemos perdėtą abstraktu- kūrinį — „Broliškąją poemą" studentams Išorinius buržuazi­ iš partinės kritikos yra pada­ taisant ideologines dėstytojas D. Sauka. D. nurodytas dar Universiteto mą, sudėtingumą, painumą, be- ir visiškai nemato poeto nau­ nių literatūrinių srovių bruo­ ręs žus, bet, būtent, tik išorinius. Sauka rūpinasi nuoširdžiai tai­ partinio biuro 1959 m. vasa­■ konturiškumą. Socialistinio re­ josios lyrikos trūkumų. syti savo klaidas, nors ir jis alizmo aptarimas paskaitoje rio 11 dienos posėdyje.

— Straipsniai parašyti ne Tuo tarpu jų giluminis, vidi­ dar iki galo neišnaudoja visų Klausimui parengti buvo> pradedamas nuo socialistinio marksistinės pasaulėžiūroj nis ryšys su anuo metu vyku­ galimybių studentų auklėjisudaryta plati komisija, į ku­- meno praktikos ir teorijos for- žmogaus, — pasakė svarsty­ sia klasių kova, su socialinio, mui pagerinti, kurias teikia rią įėjo LTSR MA Lietuviųl mavimosi trūkumų išryškini- mo metu komisijos narys doc. gyvenimo reiškiniais, su bend­ jo dėstomi kursai. ruoju buržuazinės kultūros de­ kalbos ir literatūros Instituto• mo, ir tuo būdu šie trūkumai I. Palionis.

Už pažiūrų nenuoseklumą, kadansu paskaitoje liko iki ga­ nuolatinį tarybinės literatūros sekto­• iškeliami lyg ir į pirmą planą, Kyla klausimas, ar atlieka blaškymąsi ir nepa, lektorė neišaiškina savo pažiūlo neatskleistas. riaus vadovas J. Lankutis, dėmesį tiek studentokie straipsniai uždavinius, Dėstytoja V. Zaborskaitė kankamą tautosakos sektoriaus vadovasi ros diskutuojamu klausimu, ar keliamus tarybiniam kritikui, dažnai lieka abejinga ir stu­ tų auklėjimui, tiek ir jų moA. Jonynas, tautosakos sekto­ socialistinis realizmas yra 11- ir dar labiau neaišku, kur gi daromoms ideologinėms kymulsi posėdyje buvo aštriai riaus mokslinis bendra­■ teratūrinė kryptis, ar kūryrašytojus, poetus? dentų dėstytojas A. klaidoms jų rašiniuose, kalbo­ kritikuotas darbis V. Barauskienė, doc.. binis metodas ir t. t. I. Kost- orientuoja jie pasako menininkams? se per seminarus įvairiai gin­ Sprindis.

J. Palionis, lietuvių literatū­• kevičiūtės vadovaujamo semi­ Ką Partinio biuro posėdyje daIr, deja, juos skaito ne tik čijamais literatūrinio gyveni­ ros katedros ir kiti literatū­ naro užsiėmimuose buvo aiš­ rašytojai bei poetai, — bet lyvavo ir kalbėjo Unlversitekiai juntamas studentų polinmo klausimais.

Idėjinės klai ­ ros darbuotojai. Patikrinusi partinio komiteto sekretokatedros darbą, komisija, kaipi kis tik į formalinį literatūros skaito juos ir studentai — se­ dos, neteisingi požiūriai nere­ to tai apeinami studentų darbų rlus J. Bielinis. buvo pažymėta jos pirminin­ kūrinių nagrinėjimą. Semina­ minaro dalyviai.

Partinis biuras rekomendaTaigi, visiškai pagrįstai rei­ vertinimo atveju. ko A. Trakymo pranešime, nu­ ro dalyviai nesugebėjo orga­ Visa tai neigiamai veikia vo fakulteto mokslinei tarystatė, jog per pastaruosius niškai susieti formos ir turi­ kia susimąstyti, ar ne iš čia bai apsvarstyti klausimą dėl dvejus metus šis tas nuveikta nio klausimų. Aptardami kū­ ir tie studentų polinkiai nagri­ studentų auklėjimą. Toleranci­ neeilinio konkurso dar šiemet nėti tik formą, tas jų abejin ­ rinių idėjinį turinį bei proble ­ ja bei atlaidumas idėjinėms gerinant studentų-lituanistų paskelbimo katedros dėstytogumas literatūros kurinių turi ­ matiką, studentai savo kalbose klaidoms, abejingumas litera­ mokymą bei auklėjimą. Ka­ tūros kūrinių idėjiniam turi­ jai I. Kostkevičiūtei. tedra šalina trūkumus ir ideo­ ir rašiniuose operuoja perne­ niui. „T. S." informacija loginio pobūdžio klaidas, iš­ lyg abstrakčiomis sąvokomis, Apskritai, dėstytojai I. niui, opiems literatūrinio gyvekeltas LKP X ir XI suvažia­ nesistengia atskleisti konkre­ Kostkevičiūtei, pabrėžė pasė­ vimų, o taip pat ir Universite­ taus kūrinio turinio, pvz., na­ džio dalyviai, rodos, labai jau grinėjant Salomėjos Neries sunku suvokti ir įsisąmoninti to partinės organizacijos.

Katedros moksliniame dar­ eilėraštį „Sesuo žydrioji Vi­ sociallnį-klasinį požiūrį į li­ be daugiau dėmesio skiriama lija“ teigiama, kad čia iš­ teratūros bei meno reiškinius. lietuvių proletarinės ir tarybi­ reikšta apskritai patriotinė Savo laiku ji, vadovaudama ir nės literatūros tyrinėjimams, idėja, o ne tarybinis patriotiz­ vertindama ideologiškai ydin­ gą buvusio studento T. Venc­ ypač didelį darbą šia linkme mas ir pan. Šitas seminaro metu išryš­ lovos darbą, nuo šio požiūrio dirba prof. B. Pranskus, pa­ rengęs spaudai keletą lietuvių kėjęs gilinimasis daugiau tik nuslydo į reakcingas smulkia­ nacionalistines proletarinių rašytojų kūrybos į meninės formos klausimus, buržuazines, rinkinių, parašęs daug straips­ iš esmės, formalistinės tenden­ koncepcijas, dabar vėl ryškė­ M. GEDVILAS nių apie proletarinę literatūrą. cijos glaudžiai siejasi su pa­ ja „naujo“ posūkio į formaliz­ LTSR Švietimo ministras Į lietuvių tarybinės literatū­ našiomis pačios dėstytojos mą bei estetizavlmą tendenci­ ros nagrinėjimą plačiau įsi­ I. Kostkevičiūtės tendencijo- jos. Iš tiesų, tur būt, marksis­ ES, tarybinės Tėvynės darbo žmonės, kyklos darbas smarkiai persitvarkė: šios did mis, akivaizdžiau iškylančio- tinės pažiūros į literatūrą, ku­ jungė aspirantai. pirmieji pasaulyje pastatėme socializ­ nos mokyklą net sunku palyginti su buvusi!

Daugiau vietos lietuvių ta­ mis jos darbuose už Univer- rių pagrinde glūdi klasinis-somokykla. Nūdienis mokytojų darbas daui mą, visiškai išgyvendinom darbo žmogaus rybinei literatūrai skiriama ir siteto ribų. Antai, savo popu- cialinis metodologinis princi­ rykštę — nedarbą, atidarėme visiems duris kuo skiriasi nuo jūsų buvusių mokytoji mokymo procese, pertvarkius liarioje paskaitoje apie Žemai­ pas, jai nepriimtinos? į mokslą, Įvedėme nemokamą gydymą, iš­ darbo. Dabar mokykloje mokinys ruošiama: mokymo planus, žymiai padidi­ tę, skaitytoje per respublikinį Dar ne iki galo padarė iš­ kovojome sau teisę į darbą ir poilsį, iškėlė­ gyvenimui ne tik žodine mokymo forma, bei nus paskaitinių valandų skai­ radiją, I. Kostkevičiūtė taip vadas iš partinės kritikos ir me kolonializmo, visuotinės taikos, nusigink­ ir jo betarpiu dalyvavimu kūrybiniame dar čių naujosios lietuvių litera­ pat didesnę teksto dalį (apie katedros dėstytoja V. Zabors­ lavimo, atominio ginklo sunaikinimo reikala­ be. Polltechnlnė darbo mokykla turi pagrin tūros kursams, pradėti skaity­ du trečdalius) skyrė išraiškos kaitė, apskritai paėmus, šį tą vimus, pirmieji ėmėmės kurti komunizmą, dlnį uždavinį visapusiškai paruošti mokini ti speckursai apie šiuolaikines priemonių, formos analizei. Iš pataisiusi savo kadaise kriti­ pirmieji prasiveržėme į kosmosą ir tuo bu­ gyvenimui ir darbui. Tamprus mokyklos ryšį lyrikos problemas (v. d. D. 14 puslapių paskaitos bendro kuotose paskaitose. cu įrašėme pirmąjį puslapį Į busimąją mūsų su gyvenimu mokymo auklėjimo darbe turi Sauka) ir lietuvių proletarinę teksto net keturis puslapius Buržuazinės ideologijos kri­ saulės sistemos istoriją. Šiandien tarybinis pirmaeilės reikšmės. Mokiniuose ugdomi dar literatūrą (prof. B. Pranskus). paskyrė vien tik peizažui tika jos paskaitose yra dau­ žmogus visur pirmauja. Tai yra dėsningas bo ir meilės darbui įgūdžiai: pirmose kis Katedra pradėjo labiau domė­ aptarti, o jos recenzijoje apie giau deklaratyvaus pobūdžio, reiškinys, marksizmo-leninizmo pagrįstas. sese per visuomenei naudingą darbą, V tis kritikuotų dėstytojų moky­ J. Degutytės poezijos rinkinį negili ir nevisapusiška, nepa­ Mūsų visuomeninės santvarkos pranašumas / VIII klasėse — dirbant mokyklų dirbtuvės! mo darbu — jos posėdžiuose „Dienos — dovanos“ ir vėl kankamai išplaukianti iš viso glūdi tame, kad ji, išvadavus žmogų iš bet ir mokymo-bandymo sklypuose, ir IX—M buvo svarstyta v. d. I. Kost­ viskas suvedama tik į jausmo praeities rašytojų kūrybos na­ kokios priespaudos jungo, padarė jo genijų klasėse — vykdant gamybinį mokymą. J m kevičiūtės vadovaujamo semi­ išraiškos nagrinėjimą, tik į grinėjimo. Praeities rašytojų progreso kūrėju, kurio protas ir rankos sva­ sutiksite mokinius ne tik klasėse, kabint naro užsiėmimai apie V. Krė­ emocinę lyrikos pusę. Emoci­ ideologiniai ribotumai papras­ tuose, bet ir dirbančius dirbtuvėse, garnys jones paverčia tikrove. vės „Žentą“, v. d. V. Zabor­ jos kiekybė ir kokybė, jos iš­ tai plačiau tenurodomi tik pa­ lose ir žemės ūkyje. Todėl nenustebkite, kai Netrukus ir jūs, draugai absolventai, bu ­ skaitės paskaita iš estetikos reiškimo būdas recenzijoje iš­ skaitų įvadinėse dalyse arba site gretose tų, kurie pirmieji pasaulyje savo ir jums teks kartu su mokiniais dirbti žemei pagrindų kurso, v. d. D. Sau­ kyla kaip svarbiausias kriteri­ baigiamosiose pastabose, o darbu kuria šviesią žmonijos ūkyje, pramonės gamyboje ar kitur, reikė kos paskaita iš „Šiuolaikinių jus lyrikai vertinti. Čia ne tik konkrečioje kūrinių, atskirų kasdieniniu ateitį — komunizmą, pirmieji ruošia jaunąją vadovauti jų darbui, mokyti ir auklėti juo) kad permažal paskirta dėme ­ lyrikos problemų“ speckurso. meninių paveikslų analizėje kartą komunistiškai gyventi ir dirbti. Ta pro­ ne tik klasėje, bet ir pačiame darbe ir P® Padaryta žygių literatūros sio jaunos poetės lyrikos min­ jie dažniausiai visiškai nutyli­ darbą. Jūs privalėsite mokiniuose sužadin] darbuotojų kadrų parengimui čiai, idėjų pasauliui, bet' net mi. Šita buržuazinės ideologi­ ga, aš norėčiau su jumis pasidalinti bent darbo pamėgimo jausmą, kaip žmogaus bfl pagerinti ir paspartinti, kiek ir jausmo analizėje apeinami jos apraiškų literatūroje tole­ keliomis mintimis.

Jums šiuo metu jau paaiškėjo, kur vyk­ tiną reikmę, jo laimės ir visų gėrybių šaltinį kruopščiau parenkami kandi­ tokie klausimai, kaip emocijų rancija atskirais atvejais per­ nepamiršdami, kad bet kokiai prievartai nfl datai į aspirantūrą, pereitais krypties, linkmės aptarimas, auga į visiškai atviras objek- site ir ką dėstysite. Jūs dabar esate susirū­ turi būti vietos, auklėdami juos kantriai ® pinę, kaip paskyrimo vietoje sutiks, kaip išaiškinimas, į kokius gyveni ­ metais buvo žymiai padidintas tyvistines tendencijas. ten įsikursite, kaip pirmąjį kartą praversite nuosekliai. Čia mokinį labiausiai veiks jūS aspirantų literatų priėmimas mo reiškinius nukreipta ta — Tokios paskaitos galėtų klasės duris ir kokiais žodžiais prabilsite į asmeninis pavyzdys. emocija —■ t. y. klausimai, (priimta net 5 žmonės).

Mokyklos, mokiniai ir jų tėvai iš jūs] Tačiau atskiri kritikuotiej i kurie vis dėlto vienaip ar ki­ būti skaitomos bet kuriame savo mokinius, kuriuos teks ilgus metus mo­ katedros dėstytojai, kaip pažy­ taip padėtų nustatyti ir pana­ buržuaziniame universitete,— kyti, formuoti jų pažiūras ir ruošti gyveni­ daug ko tikisi. Visų pirma laukia kūrybine mėjo komisija ir kalbėjusieji grinėti rinkinio ryšį su gyve­ pasakė posėdžio metu kalbė­ mui. Jūs turėsite būti jiems gerais mokyto­ ugnelės, kuri dar taip reikalinga bet kuria1 posėdžio dalyviai, dar labai nimu, su tikrove, padėtų pa­ jęs* komisijos narys katedros jais, nuoširdžiais auklėtojais, patarėjais ir darbo barui, o ypač gimtajam kolūkiniai tikrais draugais. Taigi, kaip matote, jums kaimui. Mano nuoširdus patarimas — būk:lėtai pertvarko savo darbą čiai poetei geriau susivokti, dėstytojas G. Adomaitis. Šie žodžiai pirmiausia lie­ iškyla labai dideli ir atsakingi uždaviniai, visur šviesos žiburiais, tikrąja to žodžii partinės kritikos iškeltų trū­ orientuotų ją gyvenimo aplin­ prasme, tvirti marksistinės pasaulėžiūF kumų taisymo linkme. Pavyz­ koje. Tolygios tendencijos čia V. Zaborskaitės skaitytą kuriuos reikės sėkmingai spręsti.

Pastaraisiais metais, įgyvendinant mokyk­ skleidėjai. Atsiminkite, kad mokytojas rand’ džiui, komisijos tikrintoje dės­ ryškios ir I. Kostkevičiūtės paskaitą apie lietuvių buržua­ tytojos I. Kostkevičiūtės pa- straipsnyje apie naująją E. zinės literatūros sroves XX a. los priartinimo prie gyvenimo įstatymą, mo- si pirmosiose ideologinio fronto pozicijose,

Gero vėjo, absolventai, busimieji mokytojai

M

TILTAS Į vos tik tamsi rudens naktis apgaubė mišką, <ai nelauktai žeminėje pasirodė pasiuntinys.

Vadas skubiai atplėšė voką ir ėmė skaityti, jo liesas veidas surimtėjo, kaktoje pasirodė mazoS raukšlelės.

— Draugai, mums duotas labai svarbus užda­ vinys. Po valandos išeiname. Viskas turi būti aiku paruošta.

Po kelių minučių žeminė ištuštėjo, o miško ^eliu nusitiesė sunkiai pakrauti vežimai, žmo­ nių vora. Visi ėjo tylėdami, nes kiekvienas ži­ nojo uždavinio rimtumą, ir kalbos buvo nerei­ kalingos.

Nepaprastai ilgi kilometrai žygiuojant purvi­ nais fronto keliais, o reikia skubėti. Priešakyje, prie suardyto tilto, susitelkė mašinos, žmonės, vežimai. Jie, kaip sulaikyta srovė, užtvenkė siaurą kelią. O ten, anoj pusėj upės, jų laukia, kaip giedro dangaus, jaudinasi, skaičiuoja bran­ gias minutes.

Dar prieš auštant pionieriai atvyko į vietą, priešais stovėjo išsprogdintas tiltas, kuris nu­ traukė aprūpinimą naktį forsavusiųjų upę da­ linių. Tačiau priešas taip pat žinojo šią padėtį ir nuolatos apšaudė tilto rajoną artilerijos ug­ nimi. Tai liudijo pakelėje sudraskyti arkliai, sudaužyti vežimai.

Pionieriai aiškiai matė, kad skubiai reikia atstatyti ųudėjimą per tiltą.

Galingo darbo ritmo pagauti, žmonės, pamir­ šę nuovargį, stvėrėsi darbo.

Prašvitus, pavojus padidėjo. Aplinkui kaukė, švilpė, žemė tarytum į gabalus plyšo. Atrody­ tų neperžengiama įkaitinto metalo ir žemės sie­ na atsistojo prieš pionierius. Bet tiltas turi bū­ ti pastatytas laiku. To reikalauja pergalė, ir jai jokia kaina negali būti per aukšta. Pionieriai sienojais, lentomis nešini drąsiai žengė į ugnį.

Upės vanduo kunkuliuoja nuo sprogimų ir degina žmones savo lediniu šalčiu. Tačiau žmo-

i a ii

3

j a

Kažkas iš literatūros klasikų rašė apie laimę, kad ji neturinti esamojo laiko: žmogus tik svajoja apie busimąją laimę arba gedi, netekęs jos, kad bu­ vo laimingas, jis suvokia tik po to, kai laimė jau praėjo. . .

Kadaise man rodėsi, kad tai giliausia išmintis. Bet karas mane daug ko išmo­ kė. Įsitikinau ir tuo, kad ši sparnuota frazė yra la­ bai subjektyvistinė, netei­ singa.

Kariauti man teko, pa­ lyginti, nedaug, tik nuo 1944 m vasaros. Sunkiau sias karo laikas buvo jau seniai praėjęs, Tarybinė Armija sparčiai žengė pir­ myn, visuose frontuose triuškindama hitlerininkus.

Pergalingai kariavo ir mū­ sų lietuviškasis karinis jun­ ginys. Divizija buvo apdo­ vanota Raudonosios Vėlia­ vos ordinu, jai suteiktas Klaipėdos vardas, keliems jos kovotojams, tame tarpe papulkininkiui Lysenko, pulko, kuriame tarnavau, vadui (jis žuvo 1945 m. pradžioje) mano bataliono vadui majorui V. Vllenskiui, jefreitoriui G. Užpaliui ir kitiems buvo suteik.1 Tarybų Sąjungos Didvy­ rio vardai. Tačiau ir palv-

cho,

nės negalvodami ir nesvarstydami brenda į vandenį, nejausdami šalčio.

Laikas slenka greitai, bet lėtai auga tiltas, nors žmonės dirba užsidegę ir kiaurai peršla­ pę. O tuo pat laiku priešo baterijos su bejėgiu pykčiu apipila drąsuolius skeveldromis.

Staiga tarp karių pasklido žinia: — žuvo seržantas Kovalenko, jefreitorius Pet­ rauskas, eilinis Koroliovas ir Bairomovas. Dau­ gelis nuleido galvą. Pionieriai neteko savo bran­ giausių draugų. Nors jie buvo skirtingų tauty­ bių, tačiau taip susidraugavę, kad kiekvienas galėtų jiems pavydėti. Šiuos draugus jie buvo įpratę matyti pavojingiausiose vietose visada linksmus, darbščius. Giliai suskaudo širdį, bet drauge sukėlė ir neapykantą priešui, sukėlė dar didesnį ryžtingumą atstatyti tiltą.

Karininkai, nepaisydami sprogimų, vadovavo darbams.

Taip kariai statė draugystės tiltą į pergalę.

Kada darbo įkarštyje buvo sužeisti eiliniai Sobolius ir Daunys, jie, gulėdami apkase, prašė draugų keršyti priešui.

O priešas, jausdamas artimą pražūtį, atidarė dar stipresnę ugnį. Pabūklų šūviai ir sprogi­ mai susiliejo į ištisinį siaubingą kauksmą. Pa­ vargę žmonės sėdosi žemėn, nebeatlaikydami nuovargio. Atėjo baisi minutė. Atrodė, kad mir­ tis nugalės. Tačiau ugnies smūgiui aptilus, ant tilto pasirodė padalinio vadas, kuris sukoman­ davo: — Tęsti darbą! Mus parems mūsų artilerija. Žmonės visi kaip vienas pasikėlė ir su nau­ jomis jėgomis stvėrėsi darbo.

Rūstų išmėginimą pionieriai išlaikė. Nugalėjo pasiaukojimas, narsumas, drausmė ir neapykan­ ta priešui.

Vakarop vadas raportavo, kad uždavinys įvykdytas.

St. RUDŽIONIS

Tikrosios laimės vardan ginti ,.lengvas" karas lie­ ka karu. Ir nergallngi mū­ šiai reikalavo aukų, daug aukų. Ne vieną kuopos draugą teko palaidoti, dau­ gelis jų žuvo greta manęs apkase. Tik ką -kalbėjosi, juokavo arba nepiktai ba­ rė viršilą, kuris vėluoja at­ nešti termosą su karšta sriuba, o štai jo jau nebė­ ra. Kartais sužeistas drau­ gas ilgai dar kamuodavosi, o pats stovi greta, nie­ kuo negalėdamas jam pa­ dėti. O būdavo ir taip, kad po tiesaus pataikymo tekdavo po gabalą rinkti žuvusiojo kūno dalis. Vie­ nų kautynių metu dalis mūsų kuopos buvo hitleri­ ninkų apsupta, o kai se­ kančią dieną mes atmušėme priešo pozicijas, rado­ me ten krūvą lavonų — vi­ si mūsų draugai buvo su­ šaudyti.

Tai — klaikūs, sunkūs prisiminimai.

Išbraukti juos iš atminties negalima.

Ir nenoriu. Šie prisimini­ mai ne tik nuolat primena man apie mūsų Tėvynės priešus, ugdo jiems neapy­

iėl būkite principingi savo įsitikinimams ir pažiūroms ir nedarykite čia jokios nuolaidos, iėl kurios vėliau turėtų progos kas nors šal­ tytis. Priešingai, būkite visados pasiruošę iovingai duoti atkirtį bet kuriam senojo paaulio atgyvenų pasireiškimui. Santykiuose u žmonėmis nebūkite išdidūs, o paprasti, tuklūs, kantrūs ir draugiški, veskite politlnįmokslinį aiškinamąjį darbą, geru patarimu uteikite pagalbą klystantiems ir nesupranantiems šių dienų gyvenimo raidos, padė­ kite jiems pažinti mokslo laimėjimus, atskirti iesą nuo melo, gerą nuo blogo, nusikratyti j v Vilimui nvn^ii prietarais, kurie nnuuu kliudo qgyvenimui žengti Pirmyn. Nebūkite abejingi įvairiausiems antinoraliniams reiškiniams, kurie vis dar rania vietos mūsų gyvenime, ryžtingai kovokite u jais, ir ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

Jž tai darbo žmonės jus gerbs ir mylės.

Mokytojo darbas nėra lengvas, jam rei­ dą atiduoti daug jėgų, proto, širdies ir laiko, ’edagoginis meistriškumas neatsiranda iš arto, jam neužtenka aukštosios mokyklos ■iplomo. Jis pasireiškia tik po kelerių prakiško darbo metų. Todėl nevenkite apsilanyti pamokose pas vyresniuosius draugus, onsultuokltės su jais, nebijokite paklausti Iraugų, jei kas jums neaišku ar nežinoma, iaugiau skaitykite, neatsilikite nuo gyveniio, studijuokite ir Įgyvendinkite geriausių nokytojų patirtį.

Jūsų praktiškame darbe svarbiausia granis yra pamoka. Mokslinis dalyko turinys, ugebėjimas perteikti mokomąją medžiagą ei išmokyti mokinius pačioje pamokoje, nePkraunant jų begaliniais namų darbais, tai ' yra mokytojo darbo meistriškumas. Bet oks pamokoje šabloniškumas, formalizmas ra blogas mokytojo palydovas. Todėl siekite avo darbe kūrybiškai taikyti įvairius pažanaus mokymo-auklėjlmo metodus.

Bedirbdami mokykloje, jūs sutiksite ir akių reiškinių, kuriems atsakymo nerasite e viename vadovėlyje ar pedagogikos pa­ kaitų užrašuose. Į tuos klausimus reiks paiems rasti teisingą atsakymą. Pavyzdžiui, ukštojoje mokykloje jūs Įsisavindavote mo­ linąją medžiagą nuo vieno iki kito skyiaus, siekdami gauti Įskaitą ar išlaikyti Hzamlną. Jūs, kaip taisyklė, stengėtės atsa* ana, cij ai Ma nuiĮj yti*' taip, ivaip kaip išdėstyta ,vadovėlyje arba kaip ■mis aiškino ir reikalavo atsakyti dėstytojas -■<

PERGALĘ

iyuiiv

jl

kantą, bet ir padeda giliai suvokti, kokia tai laimė, kai žemėje talka.

Ir dar vienas prisimini­ mas iš Tėvynės karo laikų.

Pirmuosius karo metus gy­ venau Kirovo srityje, kas­ dien eidavau į darbą pro mokyklą. Nuolat sutikda­ vai beskubančius į mokyk­ lą valkus su portfeliais, mokyklos kieme jie žaisda­ vo, triukšmaudavo, kaip visai neseniai triukšmavau ir aš su draugais Mažeikių vidurinėje mokykloje. Nors tebuvo praėję tik vleneridveji metai, bet man atro­ dė. kad tai buvo daug me­ tų atgal. Eidamas pro mo­ kyklą, aš kiekvieną kartą taip giliai pergyvendavau tai, kad nebeturiu galimy­ bės mokytis, kad netekau savo mokyklos, jog šie per­ gyvenimai man atmintini iki šiol. Ir net sunku pa­ sakyti, kas stipriau Įstrigo atmintyje — tie baisumai, ar mokyklos ilgesys, kurį tada jaučiau.

Ir dabar, galvodamas apie tai, ar laimė turi esa­ mąjį laiką, aš nesvyruoda­ mas atsakau teigiamai: gy­ venti taikiai, mokytis — tai tikra laimė!

I. Lempertas TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas

ar profesorius. Mokykloje jūs sutiksite ir ki­ tokių reiškinių, pvz., mokinys jums gali tyčia bandyti atsakyti ne taip, kaip vadovėlyje parašyta, arba pasakys, kad jam, pavyzdžiui, Majakovskio ar Venclovos kūryba nepatinka.

Jis gali tokį šposą iškrėsti, nes žino, kad už tai iš mokyklos nepašalins, mat, yra pri­ valomas visuotinis mokymas. Dar daugiau, jis jums gali kartais pareikšti: „Aš visai nenoriu mokytis, einu į mokyklą, kad tėvai varo!“ Ką daryti? Rašyti dvejetą? O gal sa­ kyti mokiniui moralą? Vargu tai padės. Arba jūs susidursite su melavimo, kartais, smul­ kios vagystės, susimušimo, apgaudinėjimo, nusirašymo, ankstyvos meilės, šmeižimo, gru­ bumo, vadinamo „streiko“, pabėgimo iš pa­ mokų ir daugybe kitų ydingų reiškinių. Kaip į tai reaguoti? Atsakymo pedagogikos vado­ vėlyje ir paskaitų užrašuose tikrai nerasite, nes aukštose mokyklose kartais pamirštama „gyvoji“ pedagogika. Antra vertus, kiekvie­ nu atveju duoti atsakymą ir receptą nepa­ jėgs joks vadovėlis, joks dėstytojas. Štai, čia ir reikės susimąstyti, pačiam teks būti „gy­ vosios“ pedagogikos kūrėju ir ieškoti komu­ nistinės pedagogikos praktikoj teisingo atsa­ kymo, kuriuo tikrai paveiktum ir Įtikintum mokinį. Kaip tik čia jums didele parama gali būti prityrusio mokytojo žodis. Be to, jums teks gerai pagalvoti, kaip ir kokiais keliais Įdiegti mokiniui pamėgimą jūsų dėstomam dalykui, kaip juos uždegti mokslo žinių troš­ kimu. Visa tai yra didelis kiekvieno moky­ tojo menas, tai ir yra „gyvoji“ pedagogika, su kuria jūs netrukus susidursite praktiniame darbe.

Bet tegul tai jus nebaugina. Be abejo, jūs nugalėsite tuos sunkumus. Man tekdavo susitikti su jaunais mokyto jais, kurie iš pra­ džių bijodavo vykti į kaimą, išsigąsdavo pir­ mų sunkumų, nusimindavo, tačiau dabar, po kiek laiko, tapo geriausiais mokytojais, akty­ viais savo kolūkio, apylinkės, rajono veikė­ jais ir nė negalvoja apie kitą darbą.

Jūsų nekantriai laukia mokyklos ir moki­ niai. Mokykloje turėsite progos praktiškai patirti, ką jūs išmokote ir ko dar trūksta.

Mokykloje atsivers plačiausios perspektyvos jūsų siekių bei svajonių išsipildymui. Taigi, gero vėjo, draugai absolventai, busimieji mo­ kytojai!

Platus, šakotas ir sudėtin­ gas kalbos mokslas. Cla daug kelių, daug neištirtų dalykų, nemaža dar neatskleistų pa­ slapčių. Reikia turėti žinių, reikia ir pasiryžimo, valios, darbo, drąsos. Ir tada pavyks­ ta, pavyksta ir studentui pa­ siekti neblogų rezultatų. Tai gražiai parodė ir neseniai vy­ kusi studentų mokslinė konfe­ rencija.

Dešimt pranešimų joje da­ bartinės lietuvių kalbos, sta­ tistikos, lietuvių kalbos Istori­ jos ir dialektologijos, rusų kalbos dialektologijos, maši­ ninio vertimo klausimais per­ skaitė mūsų studentai. Laba* džiugu, kad nebuvo nė vieno pranešimo, kuriame nebūtų pasakyta ko nors naujo.

Geriausius pranešimus pa vyko parengti tiems studen tams, kįjrle tyrė siaurą klau simą. Pavyzdžiui, IV k. stud A. Girdenis, remdamasis gau šia savo paties surinkta me džiaga, panagrinėjo savo gim tosios tarmės vieną daikta vardžių linksniuotę. Jo pra nešimas — gražus pavyzdys ką gali duoti mokslui detalus vienos tarmės faktų tyrinėji mas.

Surinktos kalbinės medžiagos gausumu, naujumu ir gana rimta moksline faktų analize pasižymėjo IV k. stud.

D. Spečiūtės pranešimas „Daukšos „Postilės“ liepia­ moji ir geidžiamoji nuosaka", neakivaizdinio skyriaus VI k. stud. A. Soklinsko pranešimas „Stiliaus klaidos mokinių kal­ boje“. Visus šiuos keturis pra­ nešimus diskusijose dalyvavu­ sieji dėstytojai pasiūlė spaus­ dinti.

Didelę teorinę ir praktinę reikšmę mašininiam vertimui turi V k. stud. E. Burnytės pranešimas „Rusų-lietuvių kai bų algoritmo sudarymas" (moksl. vad. doc. Zacharjan), kuriame buvo apibendrinti kai kurie taikomosios lingvistikos būrelio, veikiančio prie rusų kalbos katedros, pasiekimai.

Tai pirmasis bandymas mūsų respublikoje parengti tekstą mašininiam vertimui.

Gana sėkmingi ir II k. stud.

A. Rybelio, P. Mickaus, P. Sventickaitės, K. Jameljanovaitės pirmieji žingsniai moks­ liniame darbe.

Džiugu, kad nemaža dalis

Tuo galima pasidžiaugti studentų, skaičiusiųjų prane­ šimus, aktyviai dalyvauja ir visuomeniniame gyvenime.

Sakysim, III k. stud. P. Vait­ kevičius, būdamas fakulteto komjaunimo organizacijos se­ kretoriumi, rado laiko pareng­ ti įdomų pranešimą mokslinei konferencijai. Aktyvūs visuo­ menininkai yra A. Rosinas.

A. Girdenis, A. Pupkis ir kt.

Stiprėja ir mūsų kalbinin­ kų — studentų internaciona­ liniai ryšiai su kitomis šalies

aukštosiomis mokyklomis. Į konferenciją buvo atvykusių svečių su pranešimais iš Ode­ sos ir Rygos universitetų.

Minsko ir Rygos universitetų mokslinėse konferencijose su pranešimais dalyvavo mūsų IV k. stud. A. Pupkis ir A. Rosinas.

J. Kazlauskas Kai kurie II kurso lituanis­ tai visiškai nesiorientuoja geo­ grafijoje, neskaito laikraščių.

vidurzimio

II kurso lituanistų Kolum bas: „Štai kur ji, Kuba! skalauja Viduržemio jūra!“

Ją

Gina diplominius GMF meteorologijos-klimatologijos katedroje Įvyko pirmieji diplominių darbų gynimai. Juos gynė meteoro­ logijos specialybės studentai A. Bieliauskaitė, P. Korkutis ir V. Prasmickas.

Labai gero Įvertinimo susilaukė studentės Aldonos Bieliauskaitės diplominis darbas „Pūgų LTSR teritori­ joje, susijusių su pietiniais ciklonais, klimatlnė-sinoptinė charakteristika 1946—1960 m. m. laikotarpiui“. Nepai­ sant ne visai vykusio darbo pavadinimo (žymiai daugiau kalba apie pietinius ciklonus, o ne apie pūgas), recen­ zentas meteorologas-klimatologljos mokslų daktaras B. Styra pareiškė pasitenkinimą šiuo darbu.

Labai gerai buvo Įvertintas ir mokslo pirmūno P. Korkučio diplominis darbas „LTSR izotermų žemėlapiai ir jų analizė“, parašytas nauju — Interpoliacinės reduk­ cijos — metodu.

Gerai buvo įvertintas ir diplomanto Vytauto Prasmlcko darbas apie Nemuno potvynių sinoptines sąlygas.

ALGIS PAUTIENIS

NE TA KRYPTIS

Gegužis, 1961...

RIEŠ kelias savaites Argi tai netiesa? Štai, kad kryptingas, jaačiasi ryšku?

Universiteto Aktų salė­ ir Istorijos-filologijos fakulte­■ nukrypimas vien Į vakarietiš je dvi dienas vyko aštri te. Čia mokosi tiek daug stu­- ką estradinę muziką“. kova dėl vietų tarp fakultetų dentų, talentų, kaip žmonės!

Apie repertuarų kryptingumeninės saviveiklos kolekty­ sako. Jie fakulteto meninėje: mą buvo daug kalbėta. Tai vų. Ir štai nusileido scenos saviveikloje tikrą revoliucijąl kiekvienų metų saviveiklos uždanga. Žiuri komisija su­ galėtų Įvykdyti. Bet taip tik apžiūros trūkumas.

Ypač vedė meninės saviveiklos ap­ iš pažiūros. O iš tikrųjų, ar kryptingumo šioje apžiūroje žiūros rezultatus. O jie iš vie­ tuo filologai gali būti paten­ trūko Medicinos mokslų fakul­ nos pusės geri, iš kitos — kinti, ką jie davė apžiūrai? teto meno saviveiklos reper­ blogi. Tai patvirtina ir tas Žinoma, ne. Tai tik lašas jū­ tuare. Pusę jo sudarė lengvo­ faktas, kad šiais metais nepri­ roje. Žiuri komisijos protoko­ ji estradinė muzika. pažinta pirmoji vieta. le pabrėžta: „ .. .Istorijos-filo­ Gal būt, medikai pasakys: Medicinos ir Istorijos-filo­ logijos fakulteto saviveiklos „O kas čia blogo? Juk dabar logijos mokslų fakultetų me­ repertuaras neblogas, tačiau tai populiaru“. Taip, mes ne ninės saviveiklos kolektyvai, dar nepakankamas masišku­ prieš estradinę muziką. Bet ši kaip geriausiai pasirodžlusie- mas pagal savo fakulteto dy­ muzika juk turi savą, tarybi­ niam jaunimui mielesni, re­ ji, dalijasi antrąja vieta. Tre­ di- . .“ čiąją vietą iškovojo Chemijos Istorijos-filologijos fakul­ pertuarą. Juk mes studentai, mokslų fakultetas. tetas gali suorganizuoti stam­ ir mums reikia jaunatviško Apžiūra baigėsi, vietos pa- bų mišrųjį chorą, kuris, gal studentiško, trykštančio viso­ skirstytos. Atrodo viskas ge- būt, lygiuotųsi net Į akademi­ mis šiandieninio gyvenimo rai. Tačiau greta kai kurių ni chorą, turėti gerą kaimo džiaugsmo spalvomis reper­ pasiekimų, vystant fakultetuo- kapelą ir panašiai. Fakulteto tuaro. Tarybinio meno scena se meninę saviveiklą, dar yra meninės saviveiklos vadovai negali pakęsti nusivylimo, “ 1 turi suburti apie save žmones, pesimizmo. „Vilties krantų nemaža trūkumų.

Medicinos mokslų fakulte- vesti pokalbius su studentais. ieško tik kapitalistinių šalių tas išstatė nemažą mišrųjl Prašyti, kad meninėje savi­ darbo žmogus, kuris, prarachorą, kaimo kapelą, Chemijos veikloje dalyvautų ir dėstyto­ dęs viską, dar ieško viltles mokslų fakultetas — instru­ jai. Aktyviems meninės savi­ kelio.

Medikų pasirodymą entumentini kvartetą, Istorijos-fi­ veiklos nariams reikėtų užsi­ lologijos fakultetas — gerai brėžti uždavinį: kiekvienas sa­ ziastingal sutiko tik tie, ku­ paruoštą tautinių šoklų rate- viveiklininkas pritraukia po rie turi lėkštą miesčionišką IĮ, anglistų ansamblį, nors vieną ar daugiau studentų. skonĮ, plojo tie, kuriems prie dar silpnai paruoštąjį, bet Tuomet, draugai filologai, pir­ širdies arčiau menas, neturĮs nei vietos, nei laiko žymių. naują, gerą dalyką — agit- moji vieta jūsų rankose. buvo gausu Žinoma, tai liečia ne vien Programoje meninę brigadą. Reikia atžymėti Ekonomikos mokslų fa­ tik Istorijos-filologijos fakul­ triukšmo, ružavų spalvų — tetą, bet ir kitus. Su masiš- trūko tik vieno — gyvenimo kulteto merginų ansamblĮ.

Gerai žiuri komisijos Įver­ kesnlais saviveiklos kolekty­ pajautimo, mūsų laikų dva­ tinti sekantys individualūs at­ vais galėjo pasirodyti ir Eko­ sios. Nejauku buvo žiūrėti Į likėjai: Chemijos mokslų fa- nomikos, Teisės, Chemijos ir ŠĮ triukšmui kartais neblogai išpildomą fejerverką), kuris kulteto studentas J. Sinius, kiti fakultetai. „Koncertą išpildęs Vėberio Įdomu, kur šios apžiūros neturėjo krypties, kuris buvo klarnetui A-mol“, Istorijos-fi- metu dingo Fizikos-matemati­ tolimas studentiškam gyveni­ lologijos fakulteto studentė J. kos fakulteto saviveiklininkai? mui.

Stalioraitytė, rojaliu atlikusi Iš kai kurių studentų teko gir­ Visa tai turėtų kelti susirū­ Šopeno kūrinius, medikas G. dėti, kad jie vis dar ruošiasi pinimą fakulteto partinei ir Česnys už solo ir eilė kitų. apžiūrai. Reikėtų šio fakulte- komjaunimo organizacijai.

Kad šioje apžiūroje scena to visuomeninėms organlzacl- Tuo labiau, kad fakultete yra išvydo nemažai stambių meno joms rimtai tuo susirūplnti. pajėgių atlikėjų, kurie gali saviveiklos kolektyvų, kalba Juk tai jūsų kaltė, kad sceno­ pateikti žiūrovui daug Įdo­ apie vis labiau augančią me­ je pasigedo Fizikos-matemati­ mesnę ir turiningesnę progra­ ninę saviveiklą fakultetuose. kos fakulteto saviveiklininkų. mą.

Daugiausia kalbėta buvo Rodo, kad vis daugiau studen­ UVESDAMA apžiūros tik apie antrąsias vietas užtų Įsitraukia į šį puikų vi­ rezultatus, žiuri komisi­ ėmusius meno saviveiklos kosuomeninį darbą. ja labiausiai atsižvelgė lektyvus. Tai nereiškia, kad Vis dėlto, šiandien dar rei­ kia kalbėti apie masiškumo l repertuaro kryptingumą, jo neliečiama kitų fakultetų. Li­ trūkumą fakultetų meninėje> meninĮ-idėjinl turint Štai iš- kusieji irgi turi iš to pada­ saviveikloje. Nepaslaptls, jog; trauka iš žiuri komisijos po- ryti reikiamas išvadas, kad daugumos studentų pažiūrai sėdžio protokolo: ,,. . .Vienas sekančioje apžiūroje fakulte­ 1 saviveiklą neteisinga. Nere­■ iš pagrindinių trūkumų dau­ tai išstatytų visapusiškai pa­ tai tenka išgirsti panašių iš­ gelyje fakultetų yra nepakan­ ruoštus meno saviveiklos ko­ sireiškimų: „Ką? Saviveikloj kamas saviveiklos repertuaro lektyvus su tvirtu repertuaro dalyvauti? Tai kolūkietiškas idėjinis kryptingumas. Medi- kryptingumu.

J. STASINAS paprotys. Girdit, važiuosiu aš; cinos mokslų fakulteto meni­ Studentų profkomiteto į kolūki linksminti žmonių. nės saviveiklos repertuaras di­ dele dalimi beidėjiškas neKur tai matyta!“ pirmininko pavaduotojas

P

S

Visa tai išdygo prieš mane lyg Iš po žemių, tarsi burtinin­ ko lazdele pamojus. Ėjau keliu. Aplinkui krūmeliai, žalias krantelis atkalnėje, toliau apleistas pūdymas. Staiga girdžiu: — Stok! Dokumentus!

Krūptelėjęs atsisukau. Užukelės krūmelis atgijo, sujudėjo, ir tik dabar pastebėjau nuvingiuojančius tolyn apkasus, čia pat pakelėje iš po žalio šalmo, apkaišyto karklo vytelėmis, į mane žiūrėjo didelės pilkos akys. Toliau vis daugiau šalmų lindėjo apka­ suos. Tai buvo taip netikėta, Jog aš nė nepasijutau, kaip liuok­ telėjau nuo kelio į apkasą.

— Duokite gert, — vos vos išspaudžiau du žodžius, pratiesdamas komjaunimo knygelę: tolima kelionė buvo begaliniai iš­ varginusi ir nukamavusi mane.

— Suspėsi, atsigersi. Pažiūrėsim, kas tu per paukštis, — atsakė seržantas. mėSeržantas nusivarė mane apkasais ir pristatė Jaunam lynakiui vaikinui, žiūronai, pakabinti ant ----- .plono -------- ilqo kaklo, karininko palaidinė, pilotė ir brauningo kobūras rodė, kad jo esa­ ma vyresniojo. Be abejo, naujai paskirtas vadu: dar nespėjo pri­ sisiūti atpažinimo ženklų. Greta jo sustojo mane _atvaręs seny­ vasis seržantas. Šis, atsukęs į mane automatą, žiūrėjo į vyres­ perniojo lūpas, laukdamas komandos. Jaunasis vadas atidžiai — skaitė mano komjaunimo bilietą, žvilgterėjo į mane, dar syki pažiūrėjo Į fotonuotrauką biliete ir kimiu balsu paklausė; — Iš kur eini?

— Iš Lietuvos...

— Matau, ne aklas.... Kokia vietove paskiausiai praėjai7 Fašistų nesutikai...?

— Matyt, mačiau... Pasisveikinę buvom...

— Na? — Jie mus pa-pa-pa.. . palydėjo švinu... Visą mūsų buri Iš­ sklaidė. Išsiskirstė visi, kas kur... ..

— O reikėjo atgal, atgal.

------— Kad būtų buvę su kuo ir iš ko... Tuščios rankos nešaudo.

— Tuščios — nešaudo, tas tiesa. O ginklą gavus, ar nesu­ drebėtų? — paklausė vaikinas, įsispigindamas į mane savo gy­ vomis, akimis. . ... , Gauti ginklą buvo sena mano svajonė. Bet šitaip netikėtai užklausus, aš vos sujudinau lūpas.

— Vasiljevai, nuvesk vyruką pas viršilą. Aprangą, ginklą, šovinių — ir į savo skyrių pasiimsi. Drąsos įpilsi... — įsakė vadas.

Man po tokių žodžių dar labiau išdžiūvo gerklė.

— Aš baisiai noriu gert, — paprašiau dar sykį.

Tur būt aš buvau labai Jau pasigailėjimo vertas, kad seržan­ tas tik šyptelėjo ir,atsisegęs stiklinę gertuvę, pratiesė man, sa­ kydamas; — Pasistiprink.

Truktelėjau gurkšni ir vos neužspringau. Gertuvėje butą ne vandens, o degtinės ir labai dar stiprios.

— Et jau tu, medūza... Nieko tu nemoki. Ir bijot, ko gero, nemoki. . . , . . , Seržanto žodžiai skaudžiai Įgėlė mano savimylą, atrodė, kad aš tebesu piemuo ir štai ėmė piktas dėdė ir aptalžė botagu, .j Pamanyk, bijotis dar irgi mokslų reikia! O kiek syk mano bu­ tą arti mirties — šito nepasiteiravo. Kad man tik septyniolika ir, kad aš noriu dar nors truputį pagyventi, paalsuoti, tegul ir pa: rako dūmais prisotintu oru, apie tai kodėl nepagalvoja. Šposai maži — stoti į apkasą. Juk mano metai dar ne pašauktinio me­ tai... Pala, pala, o argi dar tave, komjaunuoli turi šaukti? Nuo kada tu pabūgai kovos, kodėl vengi susitikti su priešu akis į akį, kodėl praskydai?“ — galvojau sekdamas paskui seržantą.

Iki sandėlio buvo galutis kelio. Ėjom giliom apkasų susisie­ kimo angom, vingiavom tarp ginkluotų vyrų, praleisdami naš­ ta nešančius. Seržantas žingsniavo pirma ir taip sparčiai, Jog aš vos suspėjau sekti iš paskos. Vasiljevas vis pasiragindavo — Drąsiau, vaikinuk, drąsiau... Ginklą turėsi nias nebus baisus. Ir pats Kitleris...

LV 08104

—

joks vel­

Fotoreportažą paruošė R. RAKAUSKAS, A. ZUR BA ir R. BITĖNAS.

Aprangos sandėlys buvo įrengtas pievoje po plačiašakiu uosiu. Didelėje žeminėje sėdėjo jau pagyvenęs viršila ir trum­ pai Įsakinėjo kariam, atėjusiems amunicijos ir maisto. Vasilje­ vas atsivedė mane prie viršilos ir Juokais pasakė: — Nusibodo vaikinui trumpos kelnės. Duok ilgesnes, kariškas.

Ir šautuvėlį vietoj raqatkės pridėk. . .

— O, šiandien čia Jų užderėjo..! Nespėju mundiruotę davi­ nėti. . . Na, pasiimk, vyruti, karabiną, šovinių, šalmą, dujokau­ kę. . . Gertuvės nėra, katiliuko negausi, šaukštą — susirasi...

Rūbai... eikš, pamatuosiu ūgį— Aprangos pasiimti taip Ir neteko. Pasirodė juodieji kryžiai.

Užskrido ir dar sykį pažėrė mirties krūvį. Viena bomba vos neįkrito į sandėlį. Seržantas ir viršila gulėjo apkase ir garsiai kei­ kėsi. Kai dingo kryžiais paženklinti ‘vanagai, vos išlindę iš ap­ sauginių apkasų, pamatėme besileidžiant nuo kalvos ilgą fašis­ tų grandinę. Vasiljevas šūktelėjo man: — Griebk savo karabiną ir bėgte... šalmo nepalik, šalmo!

— dar sušuko.

V. KLIMAS

(APSAKYMAS)

Apkasuose aš Ir vėl susitikau jaunąjį vadą. Jis atidžiai žval­ gėsi pro žiūronus. Dirstelėjęs į mane tyliai paklausė: — Ar šaudyt moki?

— Truputį.. .

— Spyną atidaryk. ..! Vikriau! Ar išvalytas apsižiūrėk!

Aš atidariau karabino spyną ir stovėjau lyg apdujęs. Visur buvo tylu, niekas nešaudė. O gerai žinojau, kad artinasi vokie­ čiai. Pasistiepiau ir, iškišęs galvą iš apkaso, dirstelėjau į va­ karus; kolona pasklido abipus kelio, bet ir toliau tebeina stačio­ mis. Mane suėmė baimė dar labiau ir nė nepasijutau, kai už­ dariau tuščią karabiną.

— Nežiopsok! šovinius į šovinyną įdėk! Vieną į vamzdį įva­ ryk... Duok šen tu, kiškių broli...

Vaikinas beregint įvarė į šovinyną penkis šovinius, padavė man karabiną ir paliepė: — Stovėk vietoje. . . Žiūrėk į vieną fašistą. . . Arčiau prisileisk. Geriau pataikysi... Tik nesislėpk lyg kurmis... Jei ne­ šaudysi, tada jau tikrai ateis ir suės... Su visais vėdarais suės...

Aš išpūčiau akis. Mano kinkos ir taip jau virpėjo, o po to­ kių žodžių išsigandau visai ne juokais. Jeigu būčiau ir norėjęs pajudinti ginklą, negalėčiau — rankos ne savos, atsisako klau­ syti. O vadas žvalgosi pro žiūronus į kovos lauką ir tik tai ret­ karčiais žvilgteli į mane. Kada mano kaktą išberia smulkus ra­ sos lašai, vaikinas, kuris buvo vyresnis už mane, palyginti labai jau nedaug, priėjo prie manęs artyn ir negarsiai, pasinaudo­ damas neįtikinėtina prieš mūšį įsiviešpatavusia tyla, pratarė: — Išsigandai? Baisu užmušti priešą? Neįprasta, a? O man irgi buvo neįprasta... Medikas aš. Gydyti žmones ruošiausi...

0 po pirmojo mūšio — įpratau. . . Taip reikia. . . reikia šitaip...

Tu — ginkluotas, tu — stiprus...

— Kulka nežiūri, kad ginkluotas, — pralemenau aš, virpan­ čiu balsu.

Jaunojo vado akyse suplisko širdgėlos ugnelės, tvirtai su­ sičiaupė lūpos. Jis dar kartą apžvelgė pro žiūronus busimąjį kautynių lauką, atsigrįžo į mane ir paskubomis prakalbo: — O tu nugalėk baimę. įveik ją. Galvos be reikalo nekai­

šiok, bet ir nesislėpk lyg šuo būdoje... Vilkas iš būdos išvelka, ba!. . . O baimė ta be reikalo visiškai be be. .. Pažiūrėk...

Vaikinas atkišo į mane savo ranką, nykštį paslėpė po delnu, atkišo vien plaštaką,tarsi lentą. Ranka atrodė, lyg būtų be vie no piršto.

— Matai? Tai tokio pločio kiekvieno žmogaus mirties juosta...

Supranti. Lygiai plaštakos pločio. Kakton klius, į kaklą, į krū-| tinę, ar pilvan. .. Iki pat dvišakyno — plaštakos plotis žmogaus centre — mirtinas.Tai dvidešimta žmogaus priekio dalis. Šalia kulka įdurs — giltinė neims. Žaizdos neužkrėsk, išgysi...

— O jeigu iš šono šaus?

— O tu ne šernas, priešui šono nesuk, nuqaros nerodyk, Žiūrėk stačiai į akis. Supratai?

— Supratau...

— Po pirmos atakos matysis, kiek tu supratai, — atsakė buvęs medikas ir, paėjęs tolyn, vieškelio pusėn, atsistojo apkase.

Mane tokia staigi kalba ir dar tokiu metu, kai priešas čia pat, po nosim, paveikė daugiau, nei kubilas šalto vandens. Su­ pratau gerai, kad mano vadui, kaip medikui visa tai, ką jis sa­ kė yra žinoma, ir gerai. Truputį aprimau ir apžvelgiau naujuo-l sius ginklo brolius. Jie, prigludę prie žemės, laikė rankose ginki lūs ir tylėjo, lyg sustingę. Atrodė, jog nė vienas nealsuoja. Tai pamažu vis dar ir dar labiau drąsino mane. Kai į mane atsigįžo piktos seržanto Vasiljevo akys, nebegalėjau toliau taip styroti susisiekimo angoje. Prigludęs prie apkaso pakraščio, nors voq-| čiomis, bet be komandos pasižiūrėjau į priešą. Vokiečiai vis dar tebesiartino į mūsų pusę, stačiomis, ramiai ir darniu žings-l niu. Priekyje, atokiau nuo visų kitų ėjo keturi augaloti fašistai.]

Jiems iš paskos sekė šimtas, o gal ir daugiau .neprašytų svečių. Žygiavo lyg savo krašte, tartum eitų kur nors į paupį vėžiauti ar varytų miško žvėris. Jau ir veidus gali įžiūrėti, matai, kaip atsiraitoję rankoves nešasi ginklus. Eina ir kažkokią pratisą me­ lodiją traukia. Koks pasitikėjimas savim, kokia akiplėšiška drą­ sa. Staiga prisimenu, kad aš jau ne tuščiom rankom bėglys, oi turįs ginklą žmogus. Prispaudžiau karabino buožę prie petiesl ir pradeddu taikytis. Mane kumštelia stiprus niuksas į pašonę “ ' Tai — Vasiljevo. Jis piktai kužda: — Be komandos — nepaikiok!

Kai pirmosios fašistų voros prisiartino prie apkasų gal per kokią ketvertą dešimčių žingsnių, — viena paskui kitą sprogi ta trys granatos. Sutrata abipus kelio du kulkosvaidžiai. Trečiai sukalena visai beveik greta manęs. Jam pritaria iš kairės ir d e-] šinės dar ir dar nauji kulkosvaidžiai. Jie tratina, siųsdami fašis­ tams pačias baisiausias salves. Pokši pavieniai šautuvų ir ka-j rabinų šūviai, šaudo ir mano jaunasis vadas, šaudo ir seržantas!

Pradedu prisitaikyti ir aš. Bet iki prisirengiu iššauti, fašistą nebeištveria ir sugula. Jie pradeda atsakinėti ugnimi į ugnį Kulkos švilpia ir virš manosios galvos. Tik aš vis dabar jau ne sislepiu apkase, o žvalgausi, kuria kryptimi geriau būtų iššovus Kai pasižiūriu į vadą, šis parodo man rankos plaštaką ir vėl priglaudžia ginklą prie peties... Nusitaikęs paleidžiu pirmąjį Šū­ vį. Po to jau antrą, trečią, septintą.

Frontas sustojo prieš mūsų apkasus, sustojo visam trejetu1 parų. O po to ir vėl traukėmės, bet visi tie. kas pasitraukėme pasitraukėme palaidoję po plačiašakiu uosiu savo viršilą ir mė­ lynakį Jaunutį vadą, atsitraukėme išsinešdami jų atminimą šir­ dy. Tik visam laikui liko palaidota mūsų mirties baimė.

Mirus USK instruktoriui I. KALASAICIUI, jo šeimai ir artimiesiems gilią užuojautą reiškia Universite to Sporto katedra ir visuo­ meninės orqanizacijos.

Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17

Redaktorius V. Dėnas

Užs. Nr. 751