Komjaunimo žiburys
Universiteto komjaunimo organizacija vienija daugiau suvažiavimuo4000 studentų. Visasąjunginiuose komjaunimo se iki šiolei dar nedalyvavo nė vienas atstovas. Skirma Ja nutaitė — mūsų pirmoji delegatė. O didžiuotis tokiais žmonėmis iš tikrųjų verta. Nuo pat pirmųjų dienų Universitete S. Janutaitė pasižy mėjo savo stropumu ir dideliais organizaciniais sugebėjimais, kas įgalino ją būti ne tiktai mokslo pirmūne, tačiau ir ak tyvia visuomenininke. Atkaklios repeticijos Akademiniame, chore nesutrukdė penketais laikyti egzaminus. Neužilgo ji buvo išrinkta Universiteto komjaunimo komi teto nare, ėmė vadovauti Internacionaliniam klubui. Praėjo dar metai. Apie Interklubą ir apie Skirmantę pasirodė didoki straipsniai respublikinėje spaudoje. Draugai džiaugėsi, o ji pasiliko tokia pati — kukli, linksma ir draugiška. šeštadienį, gegužės 14 dieną, kartu su 40 delegatų iš Lie tuvos Skirmantė išvyko į Maskvą. Ji dalyvaus XV komjau nimo forume. Po to ir vėl neatidėliotini darbai. Pavasario sesijos egza minus reikės laikyti anksčiau už kitus: birželio 25 dieną į Sibiro statybas išvyksta Universiteto studentų būrys. Kartu su Jais važiuos ir mūsų Skirmantė.
Tradicija - premjera Negirdėtos, neregėtos tradicijos atkeliavo Į Istorijos ir filolo gijos fakulteto gausią studentų šeimą. Joms — kelią ir visą stu dentiškos jaunystės laisvaiaikj. (V. PREKEVlClAUS ir J. GIRD VAINIO fotoreportažą apie tai, kas vyko prieš tris dienas prie Filologijos berželio skaitykite 3-čiame puslapyje).
Garbingas jubiliejus Gegužės 8 d. lietuvių kalbos būrelis atšventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. 1946 m. kovo mėn. 28 d. prof. J. Balčikonio bei dėstytojų J. Kruopo ir V. Kostelnickio iniciatyva buvo įkurtas kalbotyros (vėliau pavadintas lietuvių kalbos) būrelis, kurio tikslas — tyrinėti bendrosios kalbotyros ir ypač lietuvių kal bos mokslo klausimus, o taip pat domėtis lietuvių kalbos tar mėmis, istorija, žodynu, stilisti ka, vertimais. Taip byloja būre lio įstatai. Nuo pat įsikūrimo dienos lie tuvių kalbos būrelis tapo busi mųjų kalbininkų „laboratorija“. Čia jie gilindavo paskaitose įgy tas žinias, mokėsi savarankiškai spręsti painias kalbotyros prob lemas. Iš kuklių pranešimų, skaitytų studentų mokslinėse konferencijose, išaugdavo dip lominiai darbai, o vėliau ir di sertacijos. Universiteto lietuvių kalbos būrelis išugdė tokius plačiai žinomus kalbininkus, kaip Z. Zinkevičių, J. Palionį, V. Urbutį, J. Pikčilingį, J. Kazlauską, A. Laigonaitę ir kitus. Studentai daug padėjo Lietu vių kalbos katedrai bei Lietuvių kalbos ir litąratūros institutui, rinkdami diaiektoioginę medžia gą bei frazeologizmus. Savo gyvavimo laikotarpiu bū relio veiklos profilis keitėsi. Pradžioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dialektologijai, vėliau — kalbos istorijai. Da bartiniu metu veikia stilistikos ir struktūrinės-lyginamosios kal botyros sekcijos. Išsiplėtė ir na grinėjamų problemų ratas. Bū relio nariai rengia spaudai se niai pageidaujamą lietuvių-rusų frazeologijos žodyną, renka gim tosios kalbos sinonimus, seka gramatikos ir stiliaus klaidas. Be to, leidžiamas didelės apim ties sienlaikraštis „Lingva“, ruo šiami stendai „Taisyklingai kal bėkime“, „Tarybiniame studente“ dažnai spausdinami kalbos klai dų taisymai. „Tarybinio studento“ redakcija jubiliejaus proga sveikina visus būrelio narius ir Lietuvių kal bos katedros dėstytojus. Mes dėkojame jums už mūsų laikraš čiui teikiamą nuoširdžią pagal bą. Linkime sėkmės, mūsų mieli bičiuliai!
Sveikiname LIETUVIŲ KALBOS BŪRELIO NA RIUS IR JO VADOVUS DVIDE ŠIMTMEČIO PROGA. Aktyvi lietu vių kalbos būrelio veikla gali bū ti pavyzdžiu kitiems Universite to studentų moksliniams būre liams. Tur būt, neperdėsime, pa sakę, kad Lietuvių kalbos kated ros vedėjui doc. J. Pikčilingiul ir vyr. dėstytojui A. Girdeniui būrelis yra tiek pat brangus, kaip ir motinai kūdikis. Linkime seniausio Universitete būrelio nariams ir toliau dirbti vaisingą mokslo tiriamąjį dar bą. UNIVERSITETO SMD TARYBA
MEDIKŲ FORUMAS
IKI DIPLOMO BELIKO TIK VIENAS ŽINGSNIS. Kelią užkirto IRVIS (V. Jaskutėlis) ir LIBERALAS (K. Mačėnas).
Linkiu sėkmės Jūsų busimajame darbe, DRAUGAI DIPLOAI, nes tik darbe Jūs pajusite tikrą gyvenimo prasmę, — mėjo fakulteto prodekanas J. BALKEVIČIUS.
Balandžio 15—17 dienomis Vitebske įvyko aštuntoji Jungti nė Pabaltijo respublikų ir Bal tarusijos aukštųjų medicinos mokyklų studentų mokslinė kon ferencija. Joje, vadovaujama mokslinio vadovo doc. S. Pavilio nio, dalyvavo ir mūsų Universi teto Medicinos fakulteto SMD de legacija. r Dviejų Universitetų (Vilniaus Ir Tartu) Medicinos fakultetų ir penkių Medicinos institutų (Kauno, Rygos, Gardino, Vitebsko ir Minsko) studentai perskaitė ir apsvarstė 123 mokslinius prane šimus. 10 Jų paruošė mūsų Universiteto studentai, 15 — Kauno Medicinos instituto SMD nariai. Studentų mokslinių darbų pa ruošimas ir jų problemų aktua lumas parodė tinkamą studentų pasiruošimą moksliniam darbui. Du mūsų Universiteto moksli niai darbai (D. Malciūtės ir L. Dampkauskaitės „Chroninių sal pingitų gydymas“ ir J. Andrašiūnaitės ir G. Ramanausko „Ligo nių, sergančių mitroline stenoze, fonokardiografijos ir polikardiografijos rodikliai prieš ir po komisuratomijos“) atitinkamose sekei lose pripažinti geriausiais. Studentai apdovanoti pirmo laipsnio diplomais. Eksperimentinės medicinos sekcijoje ypatingo susidomėjimo su'aukė E. Adomaitytės, J. Va nagaitės ir A. Filipavičiūtės pa ruoštas darbas „Vaistinių žolių panaudojimas, gydant vėlyvąsias nėštumo toksikozes“. Jų moksli nio vadovo med. m. kand. P. Steponėno pasiūlytą vaistažolių receptą panoro gauti daugelis konefrencijos dalyvių. Sis ir kiti pranešimai apdovanoti antrojo lairsnio diplomais. Konferencija buvo ne vien tik studentų mokslinių darbų ataskaita ir įvertinimas, bet ir tikras draugystės forumas. P. JURKUS
ialių proletarai, ūienykitėst
O
0
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr lo 1 5 iijbzj iw?l l\r.
ij 1966EINA metll NCO ge8užėigso s mėn. 18 d. M£TlJ
:AINA 2 K.AP.
STUDENTŲ MOKSLINĖJE Neseniai Maskvoje baigė darba VLKJS CK ir TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos surengta pirmoji Visąsąjunginė Studenlų Mokslinė konferencija. Tai buvo pirmas taip plačiai atstovaujamas studentų aktyvis tų susitikimas, susilaukęs didelio dalyvių ir VLKJS CK pritari mo. TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos vadovai klausėsi gana rimtų ir dalykiškų pasisakymų mokymo proceso, studentų mokslinio-tiriamojo darbo, ideologinio ir inter nacionalinio auklėjimo klausimais. Savo įžanginėje kalboje TSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras drg ✓. Jeliutmas pabrėžė, kad aukštojoje mo kykloje paruošti specialistai turi sugebėti tobulinti, reformuoti mokslą, o ne tik vytis jį. Dabartiniu metu gamyboje dirba vis daugiau ir daugiau žmonių, turinčių vidurinį ir specialųjį viduri nį išsilavinimą. Žymiai išaugo mūsų visuomenės intelektas. Bai gęs aukštąją mokyklą, specialistas turi būti kolektyvo priešakyje. Iš jo yra daugiau laukiama ir daugiau reikalaujama. Jis priva lo ne tik gerai žinoti techniką, bet ir mokėti kurti tobulesnius moksliškai pagrįstus vadovavimo gamybai ir visuomenei metodus. — Sunku pasakyti, — kalbėjo V. Jeliutinas, — dėstytojui ar studentui tenka daugiau dirbti. Tačiau pasitaiko faktų, liudijan čių, kad dėstytojai paskaitoms nesiruošia, o skaito jas iš senų pageltusių konspektų, nesirūpindami, domisi kas nors dėstomu dalyku, ar ne. Kalbėdamas svečias iš Čekoslovakijos papasakojo, kad jų aukštosiose mokyklose dirba tik tokie dėstytojai, kurie gerai ži no savo dalyką, sugeba įdomiai perteikti tai, kas svarbiausia. SMD turi būti stipri organizaciniu atžvilgiu. Nuo to priklauso visa SMD veikla, o, tuo pačiu, ir jos autoritetas. Labai svarbus— kadrų klausimas. Reikia, kad SMD vadovau tų geri organizatoriai, mėgstantys savo darbą aktyvistai. Parinkti mokslinių būrelių bei SMD taiybų pirmininkus galėtų partinės bei komjaunimo organizacijos. Tačiau šiuo metu yra kitaip. Dažnai, rinkimams artėjant, paaiškėja, kad studentai, turintieji organizacinio darbo patirtį, jau yra išrinkti į profsąjungos ar komjaunimo komitetus O SMD greta savo tiesioginių uždavinių yra priversta ruošti kadrus organizaciniam darbui. Nuolatinį ryšį turi palaikyti komjaunimo komitetas ir SMD. Tai padėtų išspręsti daugelį bendrų problemų. Sąjungos aukštosiose mokyklose — padėtis labai nevienoda; vienose SMD tarybos pirmininkas yra komjaunimo komiteto na^ rys, o kitose komjaunimo komitete už SMD veiklą yra atsakin gas asmuo. Mūsų nuomone, jeigu tas pats žmogus būtų ir kom jaunimo komiteto narys ir SMD tarybos pirmininko pavaduotojas, (juk komjaunimo komitete yra akademinis sektorius) tai bū tų geriausias glaudaus bendradarbiavimo laidas, sustiprėtų kom jaunimo organizacijos vaidmuo moksliniame-tiriamajame darbe. Deja, mūsų Universitete to nėra , Mūsų chemikai, fizikai, gamtininkai, ekonomistai turėtų savo mokslinius tyrimus pritaikyti įmonėse, kuriose trūksta specialistų. Didžiausia įtaką studentų moksliniam tiriamajam darbui, — buvo akcentuojama konferencijoje, — turi katedros. Tačiau ne paslaptis, kad daugelis katedrų visiškai nesirūpina gerų spe cialistų paruošimu. Profsąjungos komitetas, Rektoratas Studenlų Mokslinę draugi ją remir materialiai. Aktyvių narių mokslinėms komandiruo tėms esame gavę nemažai lėšų. Tačiau, jeigu įsigilinsime į SMD Įstatus, pamatysime, kad Rektoratas ir dekanatai visiškai nepaiso 16 ir, iš dalies, 10 straipsnių, o taip pat neigiamai veikia mūsų Draugijos autoritetą. O jeigu SMD pirmininkas dalyvautų skirs tant stipendijas, būtų įgyvendinti tie reikalavimai, kurie numa tyti SMD įstatuose. Sekcijoje taip pat b.ivo svarstomi studentų mokslinių darbų spausdinimo, sričių, respublikų ir Sąjunginės SMD tarybos kaip metodologinio-koordinacinio centro sudarymo klausimai. Be abejo, ateityje, mokslinis-tiriamasis darbas vis labiau ir la biau artės prie mokymo proceso, kas iš pagrindų pakeis SMD struktūrą, padidins jos jėgas tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiš kai. J. ALEKSANDRAVIČIUS, SMD tarybos pirmininkas DBCDlCDBC2>BCD«C2>BCDlCDBCDBCDlCD«CDBCr3BCDBCOBCZ
TRUMPAI V Medicinos faku'tete įvyko išplėstinis fakulteto SMD posėdis. Jame dalyvavo būrelių pirminin kai, vadovai, < antrinės SMD ta rybos atstovai, studentai, kurie savo darbus skaitė kitų aukštųjų mokyklų konfe< en’.iiose. Šiais metais į Są’unqos kštąsias mokyk'as buvo išvydę 38 studentai, perskaityta 20 pranešimų, pasi dalinta įspūdžiais, patyrimu. Mū« sų studentai maloniai buvo pri-
imti Vitebske, Rygoje, Gorkyje, Simferopolyje, Kaune.
Tartu, Kijeve,
A, Gegužės 10 d. [vyko Onkologiios būrelio susirinkimas. On kologijos būrelis susikūrė tik šiais metais ir darbai dar tik pra dedami, todėl Jo nariams dar ne teko dalyvauti Sąlungos moksli nėse konferencijose. Narių šiame būrelyje — tik 4. Tačiau mano me, kad mūsų būrelis didės, nes čia atliekami darbai yra labai [domūs ir gilūs. Kviečiame visų kursų medikus [ Onkologijos būrelį.
2 psl.
1966 metų gegužės mėn 18 d.
TARYBINIS STUDENTAS
Buk sveika, dešimtoji studentiška vasara! Konkursas Jau dešimtą kartą respublikos kolūkiuose suplazdės Universi teto studentų dar po ir poilsio stovyklų vėliavos. Savo darbą studentai skiria Didžiosios Spa lio Socialistinės revoliucijos 50čiui. VVU komjaunimo komitetas skelbia 1966 m. konkursą ge riausiai darbo ir poilsio stovyk lų pamainai išaiškinti. Konkur so tikslas — sustiprinti darbo stovyklų vaidmenį auklėjant stu dentiją, skatinant stovyklautojus visuomeniniam darbui, žadinti jų iniciatyvą, naujų darbo formų ieškojimą. Bus premijuojamos TRYS GE RIAUSIAI DIRBUSIOS PAMAINOS.
KONKURSO „GERIAUSIA KOMUNISTINIO DARBO VASAROS PAMAINA" REIKALAVIMAI
STOGDENGIAI (fotokonkursui „Musų Universitetas").
Prieš devynerius metus, 1957 m. vasarą, nuošaliame Dzūkijos kampelyje Žilėnuose (Varėnos raj.) pirmą kartą suplevėsavo stu dentų darbo Ir poilsio stovyklos vėliava. Prie jos išsirikiavę sto vėjo entuziastai — Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunuoliai. Jų buvo visai nedaug. Komjaunuoliškas ryžtas nugalėjo — po ke turių sunkaus darbo mėnesių buvo atidaryti kultūros namai. Jau seniai baigė Universitetą pirmieji darbo ir poilsio sto vyklų organizatoriai ir dalyviai, o darbai tęsiasi, juos mums pri mena Varėnos, Tauragės, Šiaulių, Kėdainių, Sakių, Molėtų, Zara sų, Ignalinos ir kt. rajonuose mokyklos, kultūros namai, ūkiniai pastatai su užrašu „Statė WU". Ši darbo vasara jau 10-ji... Per devynerius metus daug kas pasikeitė, pasikeitė ir pačios stovyklos, gimė daug gražių tra dicijų, pagerėjo darbo organizacija. Studentų darbo ir poilsio stovyklos organizuojamos tam, kad Universiteto studentai dalj laisvalaikio, savo energijos ir jaunat viško ryžto paskirtų visaliaudinių uždavinių įgyvendinimui, prisi dėtų prie kolūkinės ekonomikos kėlimo, rodytų komunistinės pa žiūros į darbą pavyzdį, turiningai praleistų vasaros atostogas. Svarbu ne tik darbas. Mūsų studentai — Partijos žodžio ne šėjai į mases. Nešti Partijos žodį Į kolūkinį kaimą, padėti kol ūkių komjaunimo organizacijoms propaguoti mūsų tarybinę kul tūrą ir meną, oiganizuoli sportinį judėjimą — mūsų garbės rei kalas.
VASAROS SEMESTRAS I. Istorijos ir filologijos fakultetas t Tauragės raj. „Lenino keliu" kol. Karvidės statyba. 2. Kėdainių raj. „Rytu aušros' kol. Mokyklos statyba. II. Teisės fakultetas , Ignalinos raj. A. Mickevičiaus vardo kol. Karvidės statyba. III. Medicinos fakultetas Molėtų raj. „Raudonosios žv aigždės" kol. Pirties statyba. IV. Matematikos-mechanikos fakultetas Alytaus raj. „Tarybinės Dzūkijos" kol. Mokyklos ir sandė lio statyba. V. Ekonomikos fakultetas. Vievis. Paukščių fabriko statyba. VI. Fizikos fakultetas. Alytaus raj. „Santaikos" kol. Dviejų aukštų administracinio pastato statyba. VII. Chemijos fakultetas. . Varėnos raj. Merkinės taiyb. ūkio statybos. VIII. Bendrauniversltetinis komjaunuolių būrys Tiurnenes sritis, Kondinsko raj., „Komsomolsko" darbininkų gyvenvietės statybos Būrio viršininkas Vyt. SVIDERSKIS (TF, II k.), viršininko pavaduotojas S . JANUTAITE (IFF, III k.), būrio gydytojas P. ŠILEIKIS (MF, V k.) Būrys išvyksta birželio 25 dieną.
Stovyklų nuostatai 1 Kiekvieno komjaunuolio gar bės pareiga — dalyvauti bent vienoje darbo ir poilsio stovyk los pamainoje. I! Darbo ir poilsio stovykloms vadovauja VVU komjaunimo ko mitetas. III Visa iniciatyva, organizuojant darbo ir poilsio stovyklas, pa liekama fakultetų komjaunimo biurams. Fakultetų komjaunimo biurai atlieka visą parengiamąjį-organizacinį darbą: sudaro sutartis su kolūkiais, komplektuoja pa mainas, tvirtina jų viršininkus, supažindina juos su darbo ir poilsio stovyklų uždaviniais, už tikrina savalaikį pamainų išvy kimą į kolūkius, rūpinasi sto vyklautojų buitimi, maitinimu ir sveikata. Fakultetų komjaunimo biurai ir jų sekretoriai atsako už visą fakulteto stovyklų veiklą. IV Darbo ir poilsio stovyklų pa mainoms vadovauja fakultetų komjaunimo biurų patvirtinti viršininkai. Viršininkas veikia venvaldiškumo principu, pagrin dinius klausimus derindamas su pirmininkų komjaunimo organi zacijų sekretoriais. Viršininkas atsako už gamybinį-organizacinį pamainos darbą, tvarką stovykloje, už darbo sau gumo taisyklių laikymąsi, už pa talynę ir visą kitą inventorių, gautą iš Universiteto. Keičiantis pamainoms, šis inventorius per duodamas pagal aklą.
tiniam-ideologiniam ir kultūri niam darbui, rūpinasi gamybine pamainos veikla ir esančių pa mainoje paaugliu auklėjimu. VI Darbo ir poilsio stovyklose nustatoma 8-ių valandų darbo diena su vienos valandos pietų pertrauka. Esant ypač svar biems ir neatidėliotiniems dar bams, darbo diena gali būti pratęsiama pačių stovyklautojų pageidavimu, komjaunimo orga nizacijos nutarimu arba virši ninko įsakymu. VII Pamainos viršininkas, pirmi nės komjaunimo organizacijos sekretorius, fakulteto komjauni mo biuras, VVU komjaunimo komitetas, privalo operatyviai reaguoti į stovyklautojų pre tenzijas ir jeigu jos objektyvios — tenkinti. VIII Už darbo ir poilsio stovyklų drausmės laužymą taikomos bausmės — įspėjimas, papeiki mas. Aukščiausia bausmė — pašalinimas iš stovyklos. Komjaunuoliams, be to, taiko mos visos VLKJS įstatuose nu matytos bausmės. IX Pasibaigus pamainos darbui, viršininkas ir komjaunimo orga nizacijos sekretorius parašo smulkią ataskaitą apie atliktą darbą. Ataskaita, patvirtinta kolūkio valdybos, pristatoma į VVU komlaunimo komitetą su grįžimo iš kolūkio dieną.
Pamaina, dalyvaujanti kon kurse vadovaujasi stovyklų nuostatais. Jos pagrindinis užda vinys — gerai organizuoti ga mybinį darbą, laiku įvykdyti pamainos užduotį bei sutarties su kolūkiu reikalavimus, pravesti bei plėsti politnlasinį-kultūrinį darbą kolūkiečių tarpe tiek kol ūkio, tiek raiono mastu. Pamaina, dalyvaujanti konkur se, artimai bendrauja su kolūkio komjaunimo organizacija ir vi sas priemones praveda tik kartu su kaimo jaunimu. Pagalba kol ūkio komjaunimo organizacijai VVU komjaunimo komitetas — pagrindinė politmasinio dar skelbia konkursą (jo sąlygos bo kryptis. pridedamos), kurio tikslas išaiš Kiekvienoje pamainoje sudaro kinti geriausias darbo ir poilsio Pamainai rekomenduojama ma laikina pirminė komjaunimo stovyklos pamainas. organizuoti tokias priemones: organizacija, kuri naudojasi vi Pirmąją vietą užėmusi pamai 1. Skaityti paskaitas (tiek kol somis VLKJS įstatuose nurody na premijuodama nemokama eks ūkio, tiek rajono mastuj. tomis teisėmis. kursija į Maskvą arba Lenin 2. Įsteigti konsultacinius punk Laikinas pamainos pirminės gradą pamainai patogiu laiku. tus stojantiems Į Universitetą. Antrąją vietą užėmusi pamai komjaunimo organizacijos biuras premijuojama nemokama 3. Rengti tematinius vakarus. ir sekretorius renkamas pamai na nos komjaunimo susirinkime ekskursija arba į Rygą, arba į 4. Ruošti bendrus pamainos ir (susirinkimai turi įvykti iki ge Minską, arba į Kaliningradą. kolūkiečių susirinkimus, kuriuo gužės 30 d.). Trečiąją vietą užėmusi pamai se butų svarstomi aktualūs ideo Pamainos pirminės komjauni na premijuojama 3-mis nemoka loginiai, komunistinės moralės mo organizacijos sekretorius mais teatro aolankymais. bei etikos klausimai. (biuras) vadovauja visam poliKOMJAUNIMO KOMITETAS 5. Kartu su kolūkio komjau i'* nuoliais kovbti prieš neūkišku 4 f mą, tinginius ir simuliantus, na 4 f minės degtinės gamintojus. f 4 6. Palaikyti ryšius su rajono 4 f f komjaunimo komitetu, aktyviai 4 dalyvauti rajono masto priemo 4 f nėse. f Studentų darbo ir poilsio stovyklos laikinosios komjauni 4 4 f mo organizacijos sekretorius renkamas namainos 7. šefuoti kolūkio saviveikli f rekomenduojant fakulteto biurui. Jis kart i su pamainos vir 4 ninkus, sportininkus, „prožekto4 f rininkus“, draugovininkus. *4 šininku atsakingas už pamainęs komjaunimo daroą, stovyklos 4 gyvenimą, organizuotume ir drausme ^hvvk oje a.y 4 8. Leisti sienlaikraščius, žaibo ir 4 4 aikštelėje ir visur kitur. Jis taip pa: atsakingas už ryšius lapelius stovykloje ir kolūkyje. 4 *4 bendradarbiavimą su ko ūkio kem aunimo organizacija. 9. Ruošti stendus apie pamai 4 nos gyvenimą. 4 f I. STOVYKLOS VIDAUS TVARKA f 10. Tobulinti komjaunuoliškas 1. Pamainos susirinkime i 2 — 3 asmenų išrenkamas tbiu- 4 J ras. Jo nariai pareigomis pasiskirsto taip: sekretorius —- at- 4 tradicijas. Iškilmingai pažymėti 4 pamainos atidarymą, vėliavos pa 4 sakingas už politinį-masinį darbą, sportinis sek.crius, kultma- 4 kėlimą, komjanuoliško stažo 4 4 sinis sektorius. penkmetį, dešimtmetį, komjau \ 2. Reguliariai pravesti komjaunimo organizacijos susirin- 4 41 nuolių gimimo dienas ir pan. kimus. Kurti kolektyvines pamainų dai 3. Siekiant kuo didesnio organizuojamų priemonių efekty 4 nas. vumo, rekomenduoiama kiekvienai pamainai visą polilmas nį* 11. Organizuoti paskaitų ciklus \ kultūrmį darbą organizuoti viena kuria nors konkreč a kryp timi. skirtus Didžiosios Spalio Socialis 4. Organizuoti paskaitas stovyklautojams ir kolūkiečiams * tinės revoliucijos 50-čiui. f apie Tarybų valdžios pasiekimus per 50 ayven • s 12. Rinkti ateistinę medžiagą, taip pat ateistiniais žemės ūkio ir technikos pasiekimų, eti d o taip pat medžiagą apie buržua i ; kos, moralės ir kitais klausimais. i zinių nacionalistų piktadarybes 5. “ ............................ ......... " ..... diskusi'as, politinformacijas, ypač atsižvel- i pokario metais. f giant Organizuoti į kolūkiečių pageidavimus. *4 13. Tinkamai sutvarkyti sto 6. Vesti agitacinį darbą nekomįaunuo'iu tamnadėti vyklos aplinką. 4 Jiems pasiruošti, priimti į VLKJS stovyklautojų susirinkime. 14. Aktyviai įtraukti į pamai " • sto-*7. Leisti stovyklos slėnia kra'.tl, kovos lape.ius, rašyu *4 nos organizuojamas priemones vykios dienoraštį. šefuojarųuosius paauglius. 8. Skirti ypatingą dėmesį šefuojamų paauglių auklėjimui. *4 Pamainos atliktas darbas įver tinamas pinigais. Apskaičiavimus II. RYŠIAI SU KOLŪKIO JAUNIMU tvirtina kolūkio valdyba. 1. Kartu su kolūkio konfaunim, orga izaci -s sekr-'f-riu _ VVU komjaunimo komiteto Per patvirtinti ml ,_________ pamainos darbo planą, atsižvelgiant į kolūkio einamoji taurė fakultetui, geriau komjaunuolių pasiūlymus. siai organizavusiam komunistinio 2. Pravesti komlaunimo susirinkimus kar’u s ■ kolūkio darbo vasarą, įteikiama, suvedus Jaunimu. Ypatingą dėmesį atk-eipti į VLKJS XV-'» suvažiavi visų pamainų, kurios dalyvavo mo medžiagos ir nutarimų svarstymą bei )<■ įgyvendinimą konkurse, rezultatus. Fakultetui, 3. Pasidalinti su kolūkio komjaunimo organizaci visuo tris metus iš eilės geriausiai or 4 meninio darbo patyrimu, teikti paramą organizaciniais klau ganizavusiam vasaros darbo ir simais. i poilsio stovyklas. Pereinamoji 4. Padėti ko'ūkio komjaunimo organizacijai paruošti Jau taurė paliekama visam laikui. nimą stoti į VLKJS eiles. 5. Organizuoti kartu su kolūkio kom'aunimo organizacija f susitikimus su buvusiais patizarais, p i etinio ir Didži-i'o Tė PAMAINOS KEIČIASI 4 vynės karo dalyviais, revoliucionieriais, darbo pirmūnais. 4 Firmosios pamainos išvyksta lie 6. Padėti kolūkio komjaunimo organizacijai ateistinės pro 4 pos 3 d., 4 pagandos klausimais. grįžta liepos 17 d. r 7. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkos derliaus ; priežiūrai Ir nuėm mui bei kitiems darbams. Antrosios pamainos išvyksta lie 8. Padėti kolūkio 'aunimu organizuoti Liaudies draugo pos 17 d., 4 grįžta liepos 31 d. 4 vės, „komjaunimo prožektoriaus“ hūr us aktyviai dalyvauti kovoje su tvarkos pažeidėjais degtindariais. Trečiosios pamainos išvyksta lie pos 31 d., III. SPORTINIS DARBAS grįžta rugpiūčio 14 d. 1. Organizuoti komao-'as ir pravesti įvairių sporto šakį Ketvirtosios pamainos išvyksta varžybas su kolūkio 'aunimu. rugpiūčio 14 d., 4 2. Organizuoti repre-entacl-irs studentų kolūkiečių ri-k I grįžta rugpiūčio 28 d. *4 nes sus:tikimams su ki u k l ik ų ar stovykl t rln ti ėmis. Visos pamainos išvyksta nuo 3. Padėti sukurti k-lūkio soorto kolektyvą, organizud I Centrinių Universiteto rūmų jaunimo treniruotes, įre-gti sportinių ža dirvų a kateles. 13 vai. Dalyviai renkasi 12.30 IV. KULTMASIN S DARBAS vai. Pamainos grįžta nurodyto 1. Organizuoti koncertus sudaran Jungtines kolūkiečii mis dienomis ne vėliau kaip 12 studentų menines brigadas runšt bendrus poilsi vakarus. vai. Patalynė sandėliuose keičia 2. Ska'inti kūrvbines stovyklauto! ’ ' jėgas kuriant kolei ma nuo 12 iki 13 vai. tyvinę dainą, kupletus ir kt. Organizuoti fotovitrina Įvairi Išvykstančiųjų pamainų virši stovyklos gyven.mo tematika, propaguoti stovykla rajoninė ninkai ir pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriai išvyki 44 ir respublikinėje spaudoje, per radiją ar televiziją. mo dienomis renkasi į VVU kom 4 jaunimo Komitetą 11.30 vai.
Nurodymai pamainos sekretoriui
TARYBINIS STUDENTAS ^*^*^*/*^*z*^***^**^*^*/*^»3 PUSLAPIS
966 metų gegužės mėn 18 d
Palydos ■ Istorijos Ir Filologijos kiemas. *, valanda. Sklinda nuotaikinga Marika. supasi vėjy vėliavų Kiškas. I kiemą renkasi svečiai, dėstytojai ir studentai. Visur Bučiama šventinė nuotaika. ■ Pagaliau, griaudžiant iškilmin iam maršui, prie berželio atžy■ iuoja penktakursiai. Vienoje fontano pusėje sustoja ketvirta■ursiai, kitoje — diplomantai. Šiandien su berželiu, su drau gais, su Universitetu atėjo atsiSveikinti lituanistai, klasikai, Jusistai, anglistai, germanistai, Somanistai, bibliotekininkai ir istorikai. Prasideda atsisveikiniIno ceremonija ir insignijų perSlavimas. I — Mes, prieš Jus pasirodysiloc blizgančiąja puse ne todėl, i— kalba penktakursė A. žviroliaitė, kreipdamasi į ketvirtakurjį.ius. — kad būtume pagyrūnai ■r išdidūs. Mes norime, jog Jūs, ■įgiję mūsų gerąsias savybes, ■lyg tie pasakų herojai, pasičiujpę paslaptingojo kamuolio siūlą, Ineklaidžiotute po labirintus Ir ■ klystkelius, o stačiai skristute lį lituanistikos mokslo viršūnes, ■ gintumėte lietuvninko vardą. O štai ketvirtakursių žodis: __ Pagonys likom dėl Jūsų Imalonės, ir pagoniškas mūsų I būdas. Iš Patrimpo aukštybių ne įkartą J mus ugnimi šaudyta buI vo, bet kas buvo — pražuvo. 0 saldžiausioji Milda! Į ateitį šviesią šiandien Jus išlydint. Palikę sa vo šviesų atminimą ainiams garsint, išeinate, nešini kortelių pū dais ir liesais eilėraščių tome liais. Taip didžiai dėmesingai studijavote Jūs kalbrėdą lietu viško liežuvio. Dabar iš Jūsų kaktų spinduliuoja išmintis di di. O Alma Mater, kokius bran gius žmones padovanojai Lie tuvos žemelei! Tegul laimins Jūsų kelią saldžiausioji Milda! Klasikų, germanistų, romanis tų ir anglistų vardu kalbėjo diplomantai D. Dilytė, L. žilaitytė, L. Likšyte ir T. Gedvilaite. Ketvirtakursių vardu prisiekė: E. Ulčinaitė, N. Aramanavičiūtė, V. Riaukaitė ir L. Rutkauskaitė. Žinoma, ne visi juos suprato, nes kiekvienas kalbėjo savo kalba. —... O dabar pastatyk ausis ir klausyk mūsų kartaus patyrimo, kurį sukaupėme mūsų senosios Alma Mater dulkėtose auditori jose, — tai žodžiai iš rusistų testameno, kurį skaito diploman tas A. čėsna. — Teišlieka tavo atminty šie šventi studentiško gyvenimo įsakymai: 4 Gyventi studentiškai, reiš kia, kukliai, bet linksmai: 1. Neturi pinigų, gerk virintą vandenį; 2. Neturi; antklodės — švarku apsiklok; 3. Neturi pinigų bilietui — „zuikiu** važiuok; -ė Ilgą amžių gyvenk, visą amžių mokykis! Ir tu pagaliau pasieksi to, kas paprastai atsi tinka išminčiui, turėsi teisę pa sakyti, kad nieko nežinai. 4 Paskaitose miegok atviro mis akimis. 9 4 Neleisk savęs apkrauti vi suomeniniais Įpareigojimais. At mink: jeigu pats laisvu noru tap si arkliu, kiti būtinai pavers ta ve asilu. + Nepiauk tos šakos, ant ku rios pats sėdi. (Nesiginčyk su dėstytoju, nes kakta sienos ne pramuš!). 4- Jeigu kas neaišku — eik miegoti. -4 Paskaitų praleidinėtojo vardas studentui per grubus, nes paskaitas mes visuomet praleidžiame su priežastimi. ■4 Jeigu pedagoginės prakti kos metu mokinys užduos tau keblų klausimą — nesutrik, bet sakyk: „Vašia, o kaip tu pats galvoji?“ Pats tuo metu nubėk į biblioteką ir pagilink savo ži nias. -4 Ketvirtakursi! Atmink, kad tavęs taip pat laukia... gatvė..., „Fonaras“..., vaistinė... Bet ne nukabink nosies — būk opti mistas! -4 Palikuoni! Nors tavo kelias į pasaulio pažinimą ilgas ir sli dus — pirmyn! Kaip paaiškėjo iš ketvirtakursės Z. Cariovos kalbos, palikuo nys viską suprato ir įsikalė sau į galvą. Prie mikrofono ketvirto kur so bibliotekininkė R. Kriškanaitė: — Mes linkime Jums, diplo mantai, kad nuvykę į kaimą, pasijustumėte tikrais šeiminin kais. Kad nuo Jūsų kumščių dre bėtų lentynos, nuo knygų lėktų dulkės, šviesdami kitus, neuž mirškite ir savęs. Diplomantė M. Bieliūnaitė visų varu priėmė ketvirtakursių lin kėjimus ir įteikė Jiems vienragį velnią. O ką Jis simbolizuoja — ketvirtakursiai supranta... Pagaliau testamento žodžiais
Į valstybinius
PASAULIS PLATUS, PASAULIS GILUS —BELSKIS Į JĮ ŠIRDIM! — ...O dabar pastatyk ausis ir klausyk mūsų kartaus patyrimo, — diplomantų vardu ketvlrtakursiams taria žodį Aig. Cėsna.
Še tau kad nori. „Išeik jei gudrus" Kieme lią užtvėrė.
MARGAS BŪRYS, MARGOS IR ŠNEKOS. Lin kėjimai įvairių specialybių kalbomis.
grūstis, šventinė popietė, o čia dar — vainiku ka
Puodai, samčiai ir trintuvės — pirmieji „ma terialinės bazės" kūrimo pagrindai.
Dėstytojai galanda kirvius ir kirvukus diplomantų valstybiniams egzaminams.
— Ką jūs galėtumėte pasakyti apie 1863 metų sukilimą ir medaus kilmę? — paskutinis Kirvio klausimas diplomantui. — Jau mūsų poezijos tėvas Donelaitis, rašydamas apie pyvą ir brangvynj, turėjo galvoje medų paskaninant šiuos gėrimus, apie ką labai teisingai Jūs, profesojiau, nurodėte savo paskaitose ir iš straipsnių. Išspausdintų MOKSLO DARBŲ A serijoje — -27 tomo 348 psl. — trečias sakinys iš viršaus.
Paskutinis studentiškas maršas diplomantams.
Foto J. GIRDVAINIO
prabilo Istorikas — diplomantas A. Kvartūnas: — Mes, Jo didenybės Istori jos ir filologijom fakulteto istori kai — diplomantai: dzūkai, žemaičiai, aukšaičiai ir suvalkie čiai šiuo savo testamentu krei piamės į Jus. Penkis metus zulindami aprū kusius auditorijų suolus, sukau pėme šiokį tokį patyrimą ir įvykdėme savo programą „minimum“. Dabar žengiame į naują savo gyvenimo etapą ir vykdysim programą „maksimum“. Ilgametė 1825 dienų studen tavimo praktika parodė, kad mūsų Mokslo šventovėje veikia pagrindiniai istoriniai dėsniai, kurių turite laikytis ir Jūs, mū sų palikuonys. Ketvirtakursi! 1. Tapęs diplomantu, neriesk nosies, lygiai kaip ir mes nerietėme prieš Jus. 2. Visada ir visur istorikų draugijoje palaikyk taikų sam būvį, idan paskutiniais metais nebūtum nušluotas nuo Univer siteto paviršiaus. 3. Būk apsukrus kaip Napoleo nas, drąsus kaip Odisėjas ir ne reikės tau atsisveikinti su Lietu vos sostine, ir vykti į tolimiausią užkampį. 4. Atkakliai ir negailestingai kovok prieš bet kokius tiksliųjų mokslų išsišokėlius ir aukštai iškėlęs nešk Istorijos mokslo vė liavą. Apleisdami Alma Mater mū rus, paliekam savo kolegoms akmeninį kirvį — mūsų protė vių pagrindinį gamybos įrankį. Jis pasiekė mus iš amžių glū dumos, o mes penkis metus Juo kapojome kietus istorijos moks lo dėsnius. Mūsų palikuonys, paimkite šį kirvį ir kalkite juo sau į galvą tą išorinę tiesą, kad po metų galėtumėte pasekti mūsų pėdo mis — išvykti į kaimą ir atlik ti savo istorinę „liaudies liktarnos“ misiją. Būrin, būrin, draugai,. Juk mes viena šeima. Visi, visi Į kaimą Išvykihi šu daina! Kad galėtų pradėti gyveni mą kaime, ketvirtakursiai įteikė diplomantams kuklią „materiali nę bazę*. Bematant sužvilgo sau lėje samčiai, trintuvės, suskam bo puodai... Ką gi — bazė tikrai gera! Atsisveikinimo ceremonija bai gėsi. žodis suteikiamas visuo meninių organizacijų lyderiams Fakulteto komjaunimo organiza cijos sekretorė Gema Jurkūnai tė išreiškė nuoširdžią padėką diplomantams J. Abaravičiui, Lžilaitytei, B. Simonytei ir D. Zagorskytei __ geriausiems kom jaunimo aktyvistams. Geru žo džiu atsiliepė apie buvusį profkomiteto pirmininką A. Jasiškį.' Šventės pabaigoje į diploman tus kreipiasi prodekanas J. Bal kevičius. Vėl trenkia maršas. Draugai sveikina "diplomantus. Kiemas pa skęstą gėlėse. Berželis taip pat tarytum gėlė, tik žymiai dides nė... f Ir štai: „Pamok, Alma Mater, pamok!“... Diplomantai patrau kia vartų link. Bet kas tai? Var tai užtverti žaliu vainiku. Pra ėjimo nėra. Tai dar dėstytojai — kirvis (V. Jaskutėlis) ir lib'ėralas (K. Mačėnas) suabejojo, ar verta diplomantus išleisti į gy venimą. Išbandymas išlaikytas, žinių pakankamai. Vėl pasigirsta maršas. Kiemas po truputį tuš tėja. Diplomantai pasklinda po „šventąsias“ vietas. Kas eina į Gedimino kalną, kas į Lelevelio salę. Neužilgo visi susirenka Aktų salėje. Šventinis palydų vakaras. Vėl juokas, vėl muzika, vėl dai nos... • • *
Istorijos ir filologijos fakulte to komjaunimo komitete guli didžiulė, kietais viršeliais kny ga, kurioje įrašyti A. Mickevi čiaus žodžiai: „Pajudint žemę bando Niutono išmintis, Tačiau Jėgų neranda Be mūsų — net ir jis“. Atvėręs dar lapą, randi IFF specialybes ir diplomantų pa vardes. O toliau... tušti lapai, šios knygos užteks mažiausiai 50 metų. Tai neįkainojama fa kulteto istorija. kuries pirmąjį lapą atvertė 1966 metų diplo mantai. ši tradicija tikrai verta pagyrimo. Neskaitant mediumo — tai dar viena naujovė mūsų Universitete. Abi jas Istorijos ir filologijos fakultete pagimdė didėlė komlaunimo organizacijos ir prodekano J. Balkevičiaus iniciatyva. Kituose fakultetuose kol kas nieko panašaus nėra. O reikėtų! V. PREKEVIČIUS
Dienotvarkėįe-akademinis klausimas Paskutiniame „Tarybinio stu dento“ numeryje dėst. J. Mise vičiaus straipsnyje „GILIAU ANALIZUOKIME SVARBIAS PROBLEMAS“ dėl musų laikraš tyje spausdinamos medžiagos pareikšta keletas reikšmingų kri tinių pastabų. Kad studentų mokymasis ir mokslinis darbas nušviečiamas silpnai (šis klausimas straipsnyje ir užėmė svarbiausią vietą) aiš ku ir studentams, ir dėstytojams, ir pačiai redakcijai. Todėl kad ši gana nemaloni spraga ateityje butų užlopyta ne tik įdomia, bet ir naudinga medžiaga, gegužės 13 dieną į išplėstinį gamybinį pasitarimą susirinko visas re dakcijos aktyvas. Fakultetu korespondentai, I kurso žurnalistai ir žurnalistikos katedros vyr. dėstytojas J. Bu lota pripažino, kad spausdina moje medžiagoje daug kas (pvz., egzaminų sesijos rezultatai) su sumuojami statiškai. Didelę Jos dalį sudaro ataskaitos pobūdžio straipsniai apie egzaminų rezul tatus. Dėstytojai ir studentai šiais klausimais mažai terašo. Jeigu kartais ir kyšteli kokį vieną kita informacinio pobū džio straipsnelį, — Jame būna vien tiktai sausas išskaičiavimas. Geriausiųjų ir atsiliekančiųjų išvardinimas paprastai neturi Jo kio poveikio. Tam reikalingas platesnis apibūdinimas ir anali zavimas. Stokojama medžiagos ir apie kasdieninį studentų moky mąsi.
Tuoj pat po stojamųjų egzami nų dėst. VI. Limantas j dramos studiją ėmė kviesti entuziastus. Norinčių buvo daug. Neužilgo buvo sudaryta nemaža grupė, kuri, laikui bėgant, vis tirpo ir tirpo. Daug kam nepatiko kruopštus ir, iš dalies, nuobodus, aktoriaus meno mokymasis: mes pradėjo me nuo paprasčiausių etiudų, mokėmės scenos žingsnių ir sceninės kalbos. Dar prieš pradėdamas statyti veikalą, Vi. Limantas perspėjo, kad, kas negali ar nenori — te gul iš karto atsisako dirbti. Tuo met norėjo visi. Praėjo daugiau kaip pusmetis. Mūsų vadovas dirbo iš tikrųjų nuoširdžiai. O
Kodėl atsirado ši spraga? Pasi tarimo metu kalbėjęs laikraščio redaktorius J. Girdvainis, pažy mėjo: — „Tarybinio studento“ pusla piuose komjaunimo, partiniam gyvenimui ir profsąjungai ski riame daug vietos. Bet ar ne laikas vieną kartą konkrečiai iš spręsti akademinio gyvenimo klausimą? Draugai koresponden tai, patys žinote kaip mažai mes rašome apie studentų mokymąsi, Jų mokslinį darbą. Dekanatų at stovai tik proginiais atvejais skaičiais ir faktais pateikia me džiagą. Statiškos ataskaitos, iš spausdintos praėjus egzaminų se sijai, būna neįdomios ir maža vertės. Kas kaltas, kodėl taip yra? Negi tik fakultetų akademi nės komisijos, kurios nesiteikia pasidalinti akademinio darbo pa tyrimu Universiteto laikraštyje, negi tik akademiniai sektoriai? Atrodo, reikia rasti naujų formų, įdomios ir turiningos medžiagos, reikia surasti geresnių būdų naujo, progresyvaus mokymo aprašymui. Manu košės, kaip sa koma, iš dangaus nelaukime. Mano manymu, atsakymo ieško kime medžiagos turinyje, patei kiant ją skirtingomis formomis. Daugiau eikime i žmones, pabu vokime kartu su Jais, gilinkimės ir rašykime paprastai, be pagra žinimų ir skambiu frazių, be di deliu. standartų ir lyrikos. Ir, svarbiausia, nepamirškime, kas mūsų studentams suteikė moky mosi sąlygas, išveskime teisingą
NEI DEGA, NEI RŪKSTA veikalas kažkodėl šviesos iki šiolei taip ir neišvydo. Kaltininkų toli ieškoti nereikia. Kalti tie, kurie praleidinėjo re peticijas, dėl kurių buvo žlugdo mas viso kolektyvo darbas. Ypač „nusipelnę" šioje srityje yra I k. istorikai I. Barauskas, R. Reka šius, K. Bernotas. Jie nuolatos buvo užsiėmę kažkokiais neati dėliotinais darbais, nuolatos pra leidinėjo repeticijas, ir kažkodėl nepagalvojo, kad jų laukia žmo nės, kuriems tikriausiai irgi yra
Petras DIRGĖLA
ir įtikinančią kryptį nuo pat „budinčių pastraipų“ iki pat pa skutinio sakinio. Trūksta apy braižų ir straipsnių apie gerus žmones, nėra išsamių korespon dencijų apie musų akademinį jaunimą, gražų ir veržlų. Pada rykime, kad skaitytojui būtų įdo mesnis ir visados laukiamas kiekvienas laikraščio numeris. Keletą minčių pareiškė ir dės tytojas J. Bulota. — Iš tikrųjų, — kalbėjo jisai, — sausa, sausai pateikta me džiaga studento niekuomet nesu domins. Akademinį gyvenimą mes turime nušviesti. To išveng ti mums nepavyks. Kaip pa teikti šią reikalingą medžiagą, — turi spręsti pats jaunasis žurna listas. Aišku tik viena, — statis tinė informacija yra reikalinga, tačiau vien tiktai jinai niekuo met neužpildys šios spragos. Neužpildys jos ir kartais prak tikuojami pirmaujančiųjų pasisa kymai. Jeigu mes norime, kad akademinis klausimas butų nu šviestas iš tikrųjų įdomiai, turi me rašyti apie gyvus žmones, apie tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. Mums daug galėtų padėti ir fakultetų dėstytojai. Tačiau ne visuomet geri norai tampa tik rove. Pasitarimas baigėsi. Susimąstė jaunieji žurnalistai. „Dirbsime, stengsimės“, — sako jie. Ar vai nikuos šiuos gerus lūkesčius sėkmė, ar ne, netolimoje atei tyje pamatys patys skaitytojai. R. URBONAS
daug svarbių ir neatidėliotinų reikalų. Ir ypač pikta būna klau sytis besiaiškinančių: „Buvau iš važiavęs { namus", „Ruošiaus koliokvijumui" ir t. t. — Dirbsime nors ir per naktis, bet pastatysime. Kitaip negali ma. O dėl tokio ddelio darbo krūvio kaltinkite savo draugus, kurie užuot repetavę, vaikščiojo {'filmus ir važinėjo Į namus, — sako vadovas VI. Limantas. Galėsime rimtai dirbti ar ne galėsime — reikėjo spręsti anks čiau. Reikėjo pagaliau nė nepra dėti. O pradėtą darbą pamesti pusiaukelėje yra nekomjaunuoliška ir neleistina. P. JANKAUSKAS
NOVELĖ
Raudonos rožės Jis guli baltutėlėle lovoje pageltęs, pamėlusiomis lūpomis. Ant galvos uždėta pūslė šalto vandens. Dabar jis tur. sąm-nę ir gali kalbėti. Mėlynos ja rankų venos išpampusios, storos, lyg laidų pynės. Į jas ką tik Įsruvo šviežio kraulo Reikia kalbėti. Ištarti nors žodį, bet gerklėje kažkas Įst ringa ir graužia. Graužia vis smarkiau, ir aš skubu pasa kyti: — Tu Jau greit išpysi, pamatysi. Vėl gyvensime kartu, ir Daivai nebereikės liūdėti. Bet jo lūpos suskeldėjusios nuo ai.raus karščio, išsivie pia Į gailią šypseną. — Baisiai ji liūdi... Pažve'yes į Pauliaus akis, pajuntu, kad neatsargiu žodžiu, netgi Judesiu galiu užgesinti Jo viltį ir galvoju, kokius Jam pasakyti žodžius. Ateina seselė. Aš galiu neskubėti. Į jo odą, gelsvą, it išblukęs popierius, Įsminga adata. Tuoj vėl ištrauks. Dar ne... Kodėl taip ilgai? Aš iš.ariau: — Tu netiki Daiva? — O kodėl ji neateina? Ką man atsakyti? ...Paulius mirs. To nežinojo tik Daiva, nes auklėtoją pripra šėme, kad nieko jai nesakytų. Klasėje nuo šių minčių man buvo slogu, ir aš apsidžiau giau, išg rdęs musės zirzimą. Ji trankėsi į langų stiklus ne žinodama kad į lauką išlėkti negalės. Už lango ūžavo vėjas. Dangumi palengva slinko sunkūs lietaus debesys, o klasėje zirzė musė. Mokytojas užrašė formulę. Reikėjo užsirašyti, be1 pirštai, laiką plunksnakotį, buvo nepaklusnus. Daiva sėdėjo susi mąsčiusi. Ji gal viską suprato, bet patikėti tuo, ką suprato, jai, tur būt, buvo per baisu. — Įleisk, Daiva, keletą lašelių, — paprašiau rašalo. Moky tojas nutilo. Paskui atnešė savo Įskilusį parkerį ir tylėdamas padalo ant mano suolo. Įkyrios mintys priminė pertrauką. Mergaitės šn bždėjosi pakampiais po tris, po keturias. Bet vos prieidavo Daiva ir visos nutildavo arba užvesdavo šneką apie visokiausius nie kus. Sutilindžiavo varpelis. Grąžinau mokytojui pluksnakotį, ir jis išėjo iš klasės. Mokytojo vietą prie staliuko užėmė gruporgė Vita: — Kas šiandien lankys Paulių? Įleis tik keturis, daktarė sakė. — Aš, — pasakė Daiva. — Kodėl tu? — išsprūdo Vitai. — Man reikia. Daiva paraudo — gal susiqėdo, o gal mergaitei pasidarė pikta. Visa aplinkui man pasirodė beprasmiška. Atsistojau. — Paulius nirmas iš mūsų mirs, Daiva. Nežinia iš kur JĮ Tenorėjau, kad kuo ramesnis būtų balsas. užpuolė spindulinė liga. Ir kas žino, gal ne paskutinĮ... Ta velniška kova tebevyksta visoje žemėje. Nepyk, kad nepasi tikėjome. Atsisėdau.) mane žvelgė tik Daivos akys. „Ar ne žemėje gyvenu, kad slėpėt...“ — rodos priekaištavo Jos. Daiva Įsikniaubė Į algebros vadovėlĮ, liesi, dar vaikiškai _ _________ ,pečiai _____ keistai ______ krūptelėjo, , _ ____ .. kartą gyveni kamouoti Ir aš,_____ pirmą me pajutau tekį ilųesnį ilgesnį ir tokĮ tokį pasiutimą. j.'. Man _ atrodė, kad krūpčioja ne tik Daiva, bet Ir sienos, erdvė, mano motina ir mano kiemas. Kai Daiva pakėlė veidą, jos akys buvo skaid rios, be ašarų spindesio. Lyg Ji būtų galvojusi apie žemę ir pakelių medžius. ...Paulius guli pageltęs. Jo vienose, jo vi sam pasauly maža bėra sveiko kraujo. Aš pagalvojau, kad ilgesys, qal būt, yra konkreti skausmo užuomazga, ir Jis pasirodo man toks savas kaip širdies rakštis arba krūpčioJantys motinos saonai, kaip Daivos pakelės, apaugusios me — išsiryškina skaidresnė <; džiais. „Saugok nors tai, žmogeli mintis. Pauliaus akys smelkia palatos duris. Už Jų kažkas sto vi. Greitai keliuosi nuo kėdės. Daiva prabėga pro mane teki na. Jos rankose — puokštė raudonų rožių. Gatvėje pilka. Debesys plaukia iš vakrų į rytus. Išlyti ir bejėgiai. Pro šalį praneria mašina ir mano akyse sužaižaruo ja rėkiančios spalvos — raudona mėlyna. Mėlyna raudona. Sodely šiltai apmuturiuoti žaidžia vaikai. Ligoninės duryse pasirodo Daiva. __ Va. tau laiškelis, — rodo, Ištiesdama man lapelį po pieriaus. „Ryt bus saulėta, nes esu paskutinis. Paulius“. Daiva eina qreta. tiesi, kaip visada. Ir kaip visada pro šalį slenka žmonės, mašinos, visas gyvenimas.
_______
MIŠRAINė Knygos kartu su batais, šiukš lės — ant grindų, lovos primena šernų migius. Tokia tvarka bend rabučio Nr. 3 21 kambaryje, ku riame gyvena I kurso fizikai A. Puplauskas, A. Rėkaitis, S. Kuk ta, F. Rapalis ir I kurso matema tikas R. Girdauskas. Panašiai rodo ir šio bendrabučio kambarys.
♦ ♦
♦ ♦ i
i!
š*
I' i
Džiovė... džiovė... ...Ir nudžiovė... (Pasitaiko, kad Tauro ben drabučio džiovykloje dingsta skalbiniai)
1
Sumanė kartą Jaunas žvirbliokas išgarsėti. Aštuoniolikos mėnesiu žvirbliūkštes kutenti igriso, koptos per fonetikos paskaitas (faktas!) šlovės neatnešė... Talentas kitiems daly kams irgi nė špygos svorio neturi. Puolė žvirblis į kraštutinu-ną: išs'aštrino į akmenį plunksną ir laukia, kada aplan kys mūza. Nesulauke. Pagaliau atsitiktinai į rankas pateko „Tarybinio studento“ numeris. . — Universitete tas laikraštis gal ir turi populiarumo. O į pasaulį galima paleisti tik vedamąjį, — pagalvojo jaunasis r ė j as i Paleido. Ne bet kur — į Amerikos lietuvių laikraštį „Vil nis“! Visa „Tarybinio studento“ vedamąjį nuplagijavo, žinoma, galvodamas apie būsimą šlovę, nepamiršo savo pavardės ir 1 l-,inr'r\ vi i r*n n 1 J n t n o I kurso žurnalistas Gintautas BANAITIS SUNS VIETOJE Šuns ba'sas į dangų neina. Studento irgi. Prašė Tauro bendrabučio gyventojai kiekvienas atskirai, po to__ visi choru. Nusibodo prašyti — pradėjo maldauti. Instancijų buvo daug, o buvusi Tauro valgykla — tik viena. Ir niekas nežinojo, kokiam trestui priklauso ta buvusi „Tau ro“ va qyk'a. Ir trestų dėdės nieko nežinojo, bet nuraminda o gal iš mandagumo vo stuaentėlius, gal būt, iš gailesčio, sakydami: — Pa'aukit, kudlial, pakentėkit, penkmetis, ko gero, tikriaus’ai bus pergalingas.
TRAUKOS DĖSNIS (IŠ TAURO BENDRABUČIO) Bonka (tuščiai nukrito ne sąmoningam piliečiui ant galvos ir sudužo. (Gerai, kad tuščia). Tuomet studentas N. per galingai iškėlė nykštį ir šuko: — Senis Niutonas buvo sus. Nesąmoningas praeivis įėjo be sąmonės. nu
>tl*ll<
>n<
Pirmoji nesėkmė Praėjusi, šeštadieni Universite to „Faktas“ svečiavosi Lietuvos žemės Okio Akademijoje. Mūsų studentai Akademijos Aktų salė je parodė naująją programą — „Infantiliada“ arba „Septyni bro liai miegantieji“. Akademijos stu dentai nuoširdžiai padėkojo už pasirodymą. Šeimininkai supažindino sve čius su Akademijos miesteliu, kuris Įsikūręs to’i nuo neėsto triukšmo, nepaprastai gražioje vietoje. Mus sužavėjo aplinkos ramybė Ir gamtos grožis. Kaip būtu gera. Jeigu ir mes gyventu me tokiame Universiteto mieste lyje. Atsisveikindami Akademijos studentai prašė dažniau svečiuo tis. O mes juos pakvietėme at vykti Į Universitetą. Šiltus prisiminimus ir gražų suvenyrą parsivežė studentai iš Kauno. Z. BUNKUTĖ
1 WU KOMJAUNIMO KOMITETAS š. m. gegužės 16 d. iki liepos 1 d. dirbs kasdien nuo 11 iki 17 vai. Įskaitos sektorius — nuo 13 iki 17 vai. Nuo liepos 1 dienos iki rugsėjo pirmosios Komjauni mo komitetas dirbs kasdien nuo 10 iki 12 vai. nuo Įskaitos skyrius 11.30 iki 14 vai.
Gegužės 14 d. „Lokomotyvo“ stadione fina'inėse pavasario futbolo taurės rungtynėse „Moks lo“ sportininkai susitiko su aikš tės šeimininkais ir pra’aimėjo rezultatu 2:6 (1:4). Tačiau esmė ne pra’aimėlime; pavasario pir menybės vyko olimpine sistema; pakeliui į finalą „Mokslas“ įvei kė tris varžovus. Tai reiškia, kad mūsų futbo’ininkai. nors ir neturėdami aikštės pastovioms treniruotėms ir rungtynėms, su gebėjo iškovoti maksimalų perga’ių skaičių. Be to. rungtynės su stipriomis ir prityrusiomis komandomis jiems tikrai buvo nauH-nnos. K. JUREVICUS
Medicinos fakulteto III kurso UI grunės studentę Ireną JASIULYTE, mirus los mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia KURSO DRAUGAI
oooooooooooooooooooo Redaktorius J. GIRDVAINIS
Korektorė G. Bagdonavičiūtė.
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2500 egz. LV 09130
Užs. Nr. 3215