VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SIENLAIKRAŠČIO EILINIS NUMERIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (326)
1959 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
ĮVEIKTI TRUKUMUS PARTINIO ŠVIETIMO DARBE
V. Sierovo
paveikslas „Leninas skelbia
Tarybų valdžią”.
LENINO PORTRETAS (Iš Didžiojo Tėvynės karo Ugnies liežuviai lyžčiojo dangų, bombų sprogimas ir patran žemę, kų kanonada drebino Tankus durnų debesys dengė saulę. . . Štai dar vienas Lenkijos kai mas sugražintas gyveniman. žmonės — kas liko gyvi, grįžta į savo namus. Musų dalinys, po ilgų mūšių, pasilieka poilsiui. Kiti Tarybinės Armijos junginiai, drauge su lenkų kariuomene, neduoda prie šui nė minutės atsikvėpti, varo toliau. Vasaros vidurdienis. Karštis ir nuovargis, troškulys.. . Eime į šį namuką, — pa siūlo seržantas Ostapenko, pa stebėjęs šalia jo šulinio svirtį. Einame arčiau. Sena, įdubusi į žemę, apaugusi samanomis su mažais langeliais, bakūžė. Prie pat durų, ant pašerpėjusio nuo saulės ir lietaus suolelio sėdi neaukšta moteriškė. Pamačiusi mus atsistoja. Jos veidu prabė ga tarsi laimės ar džiaugsmo šešėlis. Moteriškės be laiko raukšlių išvagotam veide galima buvo išskaityti kiek rūpesčių, skaus mo ir vargo teko pakelti. .. — Rusai! Išlaisvintojai! . . — sušunka moteriškė. Jos akyse sublizga ašaros. — Kad išlaisvintojai, tai taip, bet ne visi mes rusai, — kiek pataisau. Komisarovas — rusas, Ostapenko — ukrainietis, o aš — lietuvis.. . O visi mes — ta rybiniai žmonės. Moteriškė suprato mus, visi mes — Tarybų šalies kariai, ku rie visų pavergtų tautų žmo nėms neša laisvę. . . Numalšinę troškulį pasiruošėme eiti, tačiau moteriškė apipil dama mus įvairiausiais klausi mais, paprašo užeiti į vidų. (Pabaiga
16 nr.)
prisiminimų) — Ten bus vėsiau, — sako. Kambarėlis švarus. Sienos aplipintos laikraščiais. Bet kas čia? Tiesiai priešais duris, tarp dvie jų langų, gerai matomoje vieto je priklijuotas Lenino portretas. Prieiname arčiau. Jis pagel tęs kaip ir laikraščiai. Čia jis ne nuo šiandien, ne nuo vakar. Iš kur šioje kaimo bakūžėlėje, baisiomis fašistinio teroro dieno mis atsirado šis portretas? Mes klausiamai žiūrėjome į lenkės akis, ieškodami atsaky mo. Ir moteriškė mums papasako jo. . . . Hitlerininkai įsiveržė į kai mą ir pradėjo šaudyti žmones. Seneliai ir moterys su vaikais pasislėpė kas kur galėjo. O vy rai, kurie turėjo ginklą, prieši nosi. Jos vyras Janas su grana ta rankoje pasitiko užpuolikus, tačiau priešo kulkos pakirstas krito. Žmona ir dukrelė, skausmo pervertos, sukniubo ant atšalu sios vyro ir tėvo krūtinės... Slinko savaitės. Keturiolikmetė dukrelė Jasia neramiai it paukš telis narvelyje blaškėsi. Jos gal velėje pynėsi sunkios mintys, o akutėse žiebėsi ryžto liepsne lės. Kartą Jasia tarė motinai: — Mama, aš viską mačiau, žinau, kaip tu su amžiną atilsį tėveliu vargai, kaip patys alka ni atiduodavote man paskutinį duonos kąsnį. O dabar? Dabar dar baisiau. Mama, aš eisiu į mišką, ten kur nuėjo Zosė Malinovska, Antanas Golemba, Bo leslavas Čechovskis, kartu su jais aš keršysiu priešui už pa vergtą tėvynę, už tėvelį. .. Motina be žodžių priglaudė prie krūtinės dukrelę, pabučia vo, paruošė maisto atsargos ry šulėlį, peržegnojo. E. DANILEVIČIUS
Septynmečio plano uždavi nių didingumas, kaip nurodė TSKP XXI suvažiavimas, rei kalauja toliau kelti komunisti nį plačiųjų darbo žmonių ma sių sąmoningumą, gerinti marksistinį-lenininį mūsų kad rų, visų tarybinių žmonių auklėjimą. Juo didesnis darbo juo masių sąmoningumas, sėkmingiau vykdomi ir komunistinės statybos uždaviniai. Visame auklėjimo darbe ypatingą dėmesį partija krei pia jaunajai kartai. Šiuo at žvilgiu svarbiausias vaidmuo skiriamas visoms mokykloms, tame tarpe ir aukštosioms, kurių tiesioginė paskirtis ruošti žmones, gerai įsisavinu sius savo specialybę, aktyvius ir karštus Lenino idėjų, Ko munistų partijos politikos gy nėjus, giliai įsitikinusius, kad komunizmo reikalas nugalės. Visa tai, kas pasakyta, lie čia ir mūsų Universitetą, jo kadrų kolektyvą — profeso rius ir dėstytojus, partinę, komjaunimo ir profsąjunsų organizacijas. Siekiant padė ti profesorių-dėstytojų kolek tyvui kelti savo marksistinįlenininį teoretini lygį ir tuo būdu gerinti komunistini stu dentijos auklėjimą, fakulte tuose veikia teoriniai semi narai, vykdomos kitos parti nio švietimo priemonės. Tam tikra dalis dėstytojų mokosi Vilniaus miesto partijos ko miteto Vakariniame marksiz mo - leninizmo universitete. Svarbiausias besimokančių partinio švietimo tinkle užda vinys dabartiniu metu — gilia’ Išstudijuoti TSKP XXI suvažiavimo medžiagą ir jo istorinius nutarimus. Teikdamas partinio švieti mo darbui svarbią reikšmę, Universiteto partinis biuras šiais metais du kartus svarstė padėtį partinio švietimo tink le. Savo sausio 7 d. nutarime partinis biuras konstatavo
MOKSLINIO DARBO PAVASARIS Partijos XXI suvažiavimas priimtame septynmečio plane iškėlė svarbų uždavinį • — žymiai plėsti ir gerinti spe cialistų su aukštuoju mokslu ruošimą. Pertvarkant aukštą ją mokyklą, svarbiausia glau džiau susieti ją su gyvenimu, žymiai pagerinti praktinį ir mokslinį-teorinį specialistų rengimą, auklėjant juos akty viais komunizmo statytojais. Vykdydamas partijos ir vy riausybės iškeltus uždavinius, aiškiai nužymėtus neeilinio partijos XXI suvažiavimo nu tarimuose, Vilniaus Valstybi nis V. Kapsuko vardo univer sitetas, partinės organizacijos vadovaujamas, turi gerinti darbą visose 18 specialybių, vykdyti parengimą kvalifikuo tų jaunųjų specialistų, sąmo ningų ir atsidavusių socialis tinei Tėvynei, tvirtai apsi ginklavusių mokslo žiniomis, tnarksistine-leninine metodo•oglja, pasirengusius jų lau kiančiam komunizmo statybos darbui ir degančius kūrybiniu troškimu. Todėl labai svarbu, kad studentai Universitete įgytus savarankiško mokslinio darbo įgūdžius mokėtų taiky ti praktikoje, kūrybingai su gebėtų teorines žinias susieti su gyvenimu, su praktika, su gamyba. Tik šia sąlyga gali
būti pasiekiamas tolesnis jau no specialisto augimas gamy binėje dirvoje. Savarankio darbo įgūdžių įdiegimas studentui ir yra viena pagrindinių uždavinių SMD, kurios veikla mūsų Universitete jau siekia 12 me tų. Dabartiniu metu Universite te veikia 78 moksliniai būre liai ir juose dirba apie 800 studentų. Būrelių tematika įgauna vis aktualesnį pobūdį ir politinę kryptį. Vis dides nės mokslinės vertės yra pa ruošti darbai. Fakultetų deka natai, katedros ir visuomeni nės organizacijos pradėjo kreipti didesnį dėmesį studen tų moksliniam darbui. Tačiau vykdant aukštosios mokyklos pertvarkymą, stipri nant jos ryšius su gyvenimu, SMD turi vaidinti žymiai di desnį vaidmenį. SMD turi ap imti kuo didesnį studentų skaičių, ugdyti Jų mokslinio darbo įgūdžius, padėti jiems tapti aktyviais komunistinės visuomenės kūrėjais, gerais idėjiniais ir profesiniais dar buotojais. XII Vilniaus Universiteto SMD konferencijos programa apima 10 sekcijų: istorijos, li teratūros, kalbos, chemijos, medicinos, fizikos, matemati-
kos, geologijos, geografijos ir biologijos mokslų. Ekonomi kos ir teisės mokslų studentai su savo pranešimais dalyvaus numatomoje šių metų rudenį ruošiamoje mokslo personalo konferencijoje. Konferencijos programoje numatyta perskaityti Ir ap svarstyti 114 pranešimų. Kaip teigiamą reiškinį rei kia paminėti kompleksinį bei kolektyvinį mokslinių darbų temų išpildymą Medicinos, Gamtos, Chemijos ir Fizikosmatematikos fakultetuose, nes atliktų ir konferencijoje skaitytų darbų išpildyme da lyvavo 116 studentų. Pagal fakultetus darbų konferenci jai buvo pateikta: Gamtos — 35, Medicinos — 23, Istori jos-filologijos — 22, Fizikosmatematikos — 21, Chemijos — 8. Kolektyvinis temos na grinėjimas sudaro sąlygas iš samiau, visapusiškiau bei dalykiškiau Išnagrinėti pasirink tąją temą, duoti platesnius apibendrinimus, ir, be to, to kio darbo stilius studentų tar pe turi svarbią auklėjamąją reikšmę. Ta prasme kolektyvi nis mokslinių darbų sprendi mas, priklausomai nuo jo cha rakterio, rekomenduojamas plačiau praktikuoti. (Nukelta į 3 psl.)
rimtus trūkumus partinio švie timo darbe. Kai kurių fa kultetų partinės organizacijos partinio švietimo darbui ne kreipė reikiamo dėmesio. Dėl šios priežasties teoriniai se minarai vyko nereguliariai. Silpnas buvo dėstytojų lan komumas seminaruose Che mijos, Medicinas ir Fizikosmatematikos fakultetuose. Kai kuriuose fakultetuose ne visi darbuotojai buvo įtraukti į mokymąsi partinio švietimo tinkle. Blogai dirbo politiniai rateliai. Partinis biuras tada pažy mėjo, kad visi šie trūkumai tapo galimi ne tik dėl to, kad kai kurios partinės orga nizacijos paliko teoretinių seminarų ir ratelių darbą sa vieigai, bet ir dėl to, kad šiuo reikalu visiškai nesirūpi no profsąjungos, o taip pat dekanai, katedrų vedėjai ir Universiteto administracijos skyrių vadovai. Partinis biuras pareikalavo iš fakultetų partinių organi zacijų pašalinti trūkumus. Balandžio 15 d. Universi teto partinis biuras klausė fa kultetų partinių organizacijų sekretorių informaciją, kaip vykdomas sausio 7 d. parti nio biuro nutarimas ir kaip vyksta partijos XXI suvažia vimo medžiagos studijavimas partinio švietimo tinkle. Buvo konstatuotas žymus partinio švietimo darbo pagy vėjimas. Pagerėjo dėstytojų lankomumas teoretiniuose se minaruose Fizikos-matemati kos, Medicinos, Chemijos, Gamtos fakultetuose. Padidė jo seminarų dalyvių aktyvu mas, nagrinėjant partijos XXI suvažiavimo medžiagą. Re guliariai užsiiminėjama poli tiniuose rateliuose. Šie teigia mi rezultatai buvo pasiekti dėka to, kad atitinkamos par tinės organizacijos ir jų sek retoriai ėmė daugiau rūpintis partinio švietimo reikalais, sustiprino savo iniciatyvą ir organizatorinį vaidmenį. Žy mia dalimi čia teigiamai pa veikė ir profsąjunginių orga nizacijų prisidėjimas. Drauge su tuo buvo pažy mėta, kad padėtis partinio švietimo tinkle aplamai, ir studijuojant partijos XXI su važiavimo medžiagą, konkre čiai, dar nėra patenkinama. Po suvažiavimo praėjo jau daugiau kaip 2 mėnesiai. Jei gu iki balandžio 15 d. Moks linėje bibliotekoje įvyko 3 seminariniai užsiėmimai, Che mijos fakultete—2 ir Ekono mikos m. fakultete prof. Bučo vadovaujamo seminaro — taip< pat 2 užsiėmimai, tai vi sur kitur tik po vieną užsi ėmimą, o drg. Solovjovo va dovaujamas seminaras nepra vedė nei vieno užsiėmimo. Neleistinai atsilieka ir Gam-
tos fakultetas, kurio teorinis seminaras užplanavo šiame se mestre pravesti iš viso tik du i užsiėmimus XXI suvažiavimo | medžiagai studijuoti. | Ne visur teoriniai semina- , rų užsiėmimai, skirti partijos , XXI suvažiavimo medžiagai studijuoti, praėjo aukštu idėjlniu-teoriniu lygiu. Šiuo ' atžvilgiu, pvz., smarkiai kri tikuotinas balandžio mėn. 9 d. Istorijos-filologijos fakultete įvykęs teorinio seminaro už siėmimas, kuriam vadovavo drg. Meškauskas. Užsiėmimas praėjo negyvai, be diskusijų, XXI suvažiavimo medžiagos nagrinėjimas buvo paviršuti niškas, galima sakyti, viduri nės mokyklos lygio. Ne visuose fakultetuose už tikrintas visų darbuotojų mo kymasis partinio švietimo tinkle ta ar kita forma. Ypač didelis chaosas vieš patauja Istorijos-filologijos fakultete. Čia yra nemaža žmonių, kurie iki šiol nėra įtraukti į jokią partinio švie timo mokymosi formą, pvz., drg. drg. Kardelytė, Urbutis, Pikčilingis, Ramunienė, Lukauskaitė ir kt. Iš 16 labo rantų mokosi tik du. Nepa tenkinamas fakultete ir semi narų lankomumas. Medicinos fakultete taip pat yra cįraugų, kurie teoretinius seminarus po senovei lanko blogai. Tai drg. drg. Gamperis, Pranckus, Vysockas, Gorodničienė, Skruibis, Mika lauskaitė ir kt. Šio kai kurių draugų nesimokymo partinio švietimo tinkle priežastį, matyt, suda ro neteisingas laisvanorišku mo principo supratimas. Marksizmas-lenlnizmas moko, kad laisvė — tai suprastas būtinumas, sąmoningi kiekvie no asmens veiksmai. Tur būt nieks neginčys būtinumo auk lėti jaunąją kartą komunizmo dvasia. Nieks neginčys ir to, kad šį darbą privalo vykdyti kiekvienas Universiteto dės tytojas. Bet šį darbą gali at likti tik toks dėstytojas, ku ris nėra užsidaręs vien savo siauroje specialybėje, kuriam rūpi visi mūsų ekonominio ir politinio gyvenimo klausimai, kuris nuolat kelia savo idėjinį-teorinį lygį. Tai irgi būtinumas. Jeigu šis būtinu mas bus suprastas, bus su prastas ir būtinumas mokytis partinio švietimo tinkle. Kam kam, o jau Universiteto dės tytojams netektų nusiskųsti būtinumo supratimo stoka. Kitą priežastį, dėl ko ne visi dėstytojai mokosi parti nio švietimo tinkle, sudaro pas mus iki šiol klaidingai toleruotas savarankiško mo kymosi būdas, kuris iš esmės sąlygoja savieigą ir anarchi ją mokymesi ir galutinėje iš vadoje — nesimokvmą. Šiai kategorijai priklauso kai ku rie Universiteto dėstytojai, kurie nepriklauso jokiai orga(Nukelta į 2 psl.)
V. I. Lenino minėjimas Chemijos fakultete Šeštadienio vakare Chemi jos fakulteto studentai ir dės tytojai susirinko pažymėti V. I. Lenino 89-tąsias gimi mo metines.
jo bendražygių, revoliucionie rių veiklą. Vėliau dėstytojas Simanavi čius įdomiai kalbėjo apie Le ningradą, tas vietas, kur gy Dėstytoja Bernotavičienė veno, dirbo V. I. Leninas. Po pasisakymų antrakursiai papasakojo apie didžiojo va atliko meninę programą. do gyvenimą, apie revoliucinę E. Kašinskaitė
Praeitą savaitę visuose ) fakultetuose baigėsi diplo mantų paskirstymas. Balan džio 13 d. buvo skirstomi chemikai. Jiems ir paskir tas paskutinis sienlaikraš čio „Tarybinis chemikas” numeris. Visi diplomantal-chemikai patenkinti savo busi mosiomis darbo vietomis. Apie tai vaizdžiai kalba gausius nuotraukos su pa aiškinimais prie jų. Tame pačiame sienlaik raščio numeryje yra įdėtas ir fakulteto komjaunimo biuro kreipimasis raginan tis vykti į vasaros darbo stovyklą Pirčiupio kolūky je. G. Kuolaitė KUR GAMINAMOS STAKLES.-..
Praktika, geras darbo proceso, jo technologijos pažinimas, yra būtina visų sričių specialistams. Todėl ekskursijos į gamyklas bei įmones yra įtrauktos ir į Universiteto studentų mo kymo planus. Chemikus, ekonomistus, fizikus beveik kasdien rasime kurioje nors Vilniaus gamykloje. Penktadienį I kurso pra monininkai, vadovaujami vyr. dėst. Aleksos, pirmą kartą buvo išvykę į Naujo sios Vilnios „Žalgirio” staklių gamyklą, kur ap žiūrėjo cechus, susipažino su darbo eiga. Trečiakur siai prekybininkai, vado vaujami vyr. dėst. Blažio, penktadienį susipažino su Naujųjų Verkių popieriaus fabriku. H. Lazdas POPIEŽIUS SUABEJOTŲ — Išgirdęs tokią paskai tą tikriausiai ir pats Ro mos popiežius suabejotų re ligijos mokslo reikalingu mu — kalbėjo šeštadienį Ekonomikos mokslų fakul teto studentai, pasibaigus profesoriaus Daukšos pa skaitai apie žmogų ir re ligiją. Paskaitoje profesorius papasakojo apie religijos kilmę, jos sąryšį su žmo gaus sąmonės vystymusi, apie religijos daromą žalą žmonijos progresui. Studentai labai dėkingi profesoriui Daukšai už įdo mią paskaitą.
MATEMATIKŲ TRADICIJA
Fizikos-matematikos fa kulteto studentai rimtai ruošiasi tradiciniam vaka rui. O tradicija tokia: kiekvienais metais susitin ka visos respublikos stu dentai — matematikai. Sį sekmadienį Aktų salėje įvyksiančiame susitikime dalyvaus Vilniaus ir Šiau lių pedagoginių institutų studentai. Penktadienį pra sidės ir tradicinės sporto varžybos. Mūsų matematikams — susitikimo organizatoriams, šiuo metu rugiapiūtė: kas meninę dalį — ruošia, kas rengiasi sutikti svečius, kas paruoš Jiems nakvynę. Visų kursų matematikai dabar įsitraukę į susitiki mo rengimo darbą. D. Ralytė GEGUŽES 10 — PREMJERA Universiteto centrinio dramos būrelio nariai, va dovaujami aktoriaus J. Meškausko, intensyviai ruošiasi Sebastijano 3 veiksmų komedijos „Be vardė žvaigždė” premjerai. Pagrindinius vaidmenis atlieka V. Jakutytė, I. Le das, V. Jancevičius, N. Baužytė. Pirmą kartą stu dentiškoje scenoje pasiro dys II kurso lituanistė R. Budaitė.
DVYLIKTOJI
ĮVEIKTI TRŪKUMUS PARTINIO ŠVIETIMO DARBE (Atkelta iš 1 psl.) nizuotai mokymosi formai. Tai tikrovėje reiškia, kad jie vi sai nesimoko. Partinis biuras savo posė dyje pasisakė prieš tokį „sa varankišką” mokymąsi ir nu rodė i būtinumą galutinai nuo jo atsisakyti. Partinis biuras drauge pažymėjo, kad pagrin dinė savarankiško mokymosi forma Universitete yra teori niai seminarai, kuriuose pri valo aktyviai dalyvauti iš es mės visas profesorių-dėstytojų kolektyvas. Visų aukščiau suminėtų trūkumų, kurie buvo iškelti Universiteto partinio biuro posėdyje, svarbiausią priežas tį sudaro tai, kad kai kurių fakultetų partinės organizaci jos vis dar nepakankamai rū pinasi darbuotojų politiniu švietimu. Matyti, kad kai kur dar neišgyvendinta formali pažiūra į partinius nutari mus, ir todėl ne visur kovo jama, kad šie nutarimai būtų pilnai įgyvendinami. Šiuo atžvilgiu ypatingai kritikuotinas Istorijos-filolo gijos fakulteto partinės orga nizacijos biuras, kuris po sau sio 7 d. Universiteto partinio biuro nutarimo priėmimo nie ko nepadarė, kad šis nutari mas būtų įgyvendintas ir pa šalinti trūkumai dėstytojų partinio švietimo .srityje. Si sritis jau iš seniau buvo pa likta savieigai, todėl nadėtis Istorijos-filologijos fakultete ir toliau lieka nepatenkina ma. Žinoma, būtų neteisinga kaltinti vien tik fakulteto par tinį biurą. Negalima juk už miršti, kad svarbiausia atsa
komybė už padėtį fakultete tenka jo vadovybei—dekanui ir prodekanui. Fakulteto va dovai nėra vien techniniai mokymo ir ūkinio gyvenimo proceso organizatoriai. Jie drauge su tuo yra ir politi niai vadovai, kuriems rūpi vispusiškas fakulteto gyveni mas, ne tik profesinis, bet ir politinis kadrų ugdymas. Deja, Istorijos - filologijos fakultete taip nėra. Slo fa kulteto vadovybei, atrodo, kadrų politinis-idėjinis švieti mas nerūpi. Apie tai byloja, kad ir tas faktas, jog pats dekanas drg. Palionis ir prodekanas drg. Frolovas nedaly vauja teoriniuose seminaruo se ir nekelia savo politinioidėjinio lygio partinio švieti mo tinkle. Universiteto partinis biuras pažymėjo, kad tokia padėtis Istorijos-filologijos fakultete, juo labiau, kad kaip tik šia me fakultete daugiausia pasi reiškė idėjinio pobūdžio klai dos, toliau yra netoleruotina, nes ji daro didelę žalą tiek pačiam fakulteto dėstytojų kolektyvui, tiek komunisti niam studentijos auklėjimui. Universiteto partinis biuras pareikalavo iš visų fakultetų partinių organizacijų nedel siant pašalinti aukščiau išdės tytus trūkumus partinio švie timo srityje ir nutarė arti miausiu laiku dar kartą iš klausyti Istorijos - filologijos fakulteto partinio biuro sek retoriaus drg. Zakso infor maciją apie tų trūkumų pa šalinimą. K. Navickas Universiteto partinio biuro narys
į 11 £ aukitou&tv ĮUu Pas draugus dailininkus Dailės instituto entuziastų kino mėgėjų grupė, vadovau jama studento Ruzgo, baigia gaminti dokumentinę kino apybraižą apie liaudies skulp tūrą. Jau semestro pabaigoje šis filmas pasirodys studen tiškam ekrane. Kino mėgėjų grupė dirba ir prie pilnametražinio meni nio filmo. Pastarąjį žadama pateikti respublikiniam ekra nui. ***
Įvairių susitikimų, vaka rų metu dailininkų saviveiklą atstovauja tautinių šokių ra telis ir choras. Netolimoj atei ty šią programą papildys lė lių teatro vaidinimai. Tekstilininkai ir skulpto riai ruošia kaukes, drabužius. Vaidinimų turinys — kronika iš instituto gyvenimo.
Dailės institute gyvas še-
Visiškai slaptai Atsinaujinusio tnūsų estra dinio orkestro kolektyvas su II kurso ekonomistu — vado vu R. Derklnčiu priešakyje, sudarė įdomią programą ir ruošiasi koncertuoti. Progra mos turinys laikomas giliau sioje paslaptyje ir jį sužinosi me tik koncerto metu, kuris įvyks pirmosiomis gegužės dienomis.
favimo danbas. Tekstilės fa kultetas šefuoja tekstilės fab riką „Audėjas”, tapytojai — Daugų rajono kolūkius. Nu vyksta studentai pas darbinin kus ir kolūkiečius su savo darbų parodėlėmis, padeda jiems apipavidalinti sienlaik raščius. sudaryti stendus. Viso instituto kolektyvas šiomis dienomis meniškai api pavidalina vieną Elektros skaitiklių fabriko cechą. *** Kultūrinė aukštųjų mokyk lų estafetė pasiekė ir Dailės institutą. Šeštadienį pas juos atvyksta Žemės ūkio akade mijos aktyvistai. Dienos me tu vyks atviras susirinkimas, kur dailininkai ir svečiai da linsis visuomeninio darbo pa tyrimu. Po susirinkimo bus vakaras. Koncertuos Žemės ūkio akademijos saviveikli ninkai. Ateinančią savaitę Dailės instituto aktyvas važiuos pas Veterinarijos akademijos stu dentus.
Dailės instituto studentų mokslinės draugijos nariai įsipareigojo su paskaitomis ir parodėlėmis aplankyti visas Lietuvos aukštąsias mokyk las.
Rytoj, Dailės instituto 48 auditorijoje atidaroma meno rinkinių paroda. Parodą or ganizuoja studentų mokslinė draugija.
SC/S/B/Č/VO Šeštadienį filologų sve čiais buvo studentų šefuo jamo „Lelijos” fabriko darbininkai. Istorijos-filolo gijos fakulteto prodekanas drg. Frolovas pažymėjo, kad dabar, kai mūsų šaly je vyksta išplėstinė komu nizmo statyba, ypatingai svarbu mūsų studentams bendradarbiauti su gamybi ninkais, padėti jiems pa siruošti stoti į aukštąją mo kyklą. Universiteto studentų vardu Į svečius kreipėsi III
kurso žurnalistas Dėnas. Jis pasakė, kad studentai padės organizuoti „Leli jos” fabrike meno savi veiklą, bendradarbiaus sie ninėje spaudoje. Svečiai iš fabriko padė kojo už nuoširdų ir šiltą priėmimą, išreiškė viltį, kad draugystė tarp darbi ninkų ir studentų stiprės. Nuotraukoje: „Lelijos” atstovės A. Zdanavičiūtė ir D. Bagdonaitė kalbasi su filologu J. Karosu. M. Jaunučio nuotr.
Įdomu ne tik nariams Įdomi ir turininga chirur gijos būrelio veikla. Vado vaujant prof. med. dr. Norkū nui ir doc. Marcinkevičiui, būrelyje plačiai išvystytas eksperimentinis darbas. Savo veikla būrelis patraukė viso fakulteto studentų dėmesį. Todėl nenuostabu, kad į būre lio susirinkimus atsilanko ir ne nariai. Pradėtas straipsnų refera vimas iš užsieninių mediciniš kų žurnalų. Praeitame susi rinkime išgirdome apie ope racijas širdies sužeidimų at vejais. Trečiakursis A. Ru činskas demonstravo labai re tą atvejį — ligonį po širdies sužeidimo. Įdomiai praėjo paskutinis chirurgijos būrelio susirinki mas. Jame savo pranešimą „Vena cava caudalis perriši mo įtaka kraujo tekėjimo greičiui” perskaitė IV kurso studentai V. Rybalko ir A. Usovič. Jų darbas eksperi
mentinis, gausiai iliustruotas schemomis. III kurso studentas V. Tri ponis demonstravo ligonį su arteriovenine aneurizma. Jis nurodė literatūrinius duome nis, papasakojo apie kliniki nius simptomus, susirgimo iš eitis, gydymą, apie ligonio susirgimo eigą. Ligonių su arterio-veninėmis aneurizmo mis yra labai maža. Tokiems ligoniams diagnozė nustatoma pavėluotai, nes subjektyvių jutimų šiuo atveju beveik ne būna ir tik atsiradus dekom pensacijai ligoniai pradedami traktuoti, kaip širdininkai. Padarius operaciją, ligonis pasveiksta. Doc. Marcinkevičius plačiai apsistojo ties gydymo būdais. Chirurgijos būrelis pasižy mi savo narių aktyvumu, vis naujų darbo formų ieškojimo.
Viena svarbiausių šiuolai kinio medicinos mokslo prob lemų yra kovos prieš vėžį problema. Nežiūrint į tai, kad eilę metų viso pasaulio moks lininkai stengiasi išspręsti šią sunkią problemą, daug kas dar lieka neaišku. Mirtingumas nuo vėžio tarp kitų mirtinguirto priežasčių, dabartiniu metu užima vieną pirmųjų vietų. Chirurginis vėžinių susirgi mų gydymas vis dar lieka pagrindine priemone, o kai kada net vienintele, vis dėlto įdomių rezultatų gauta oanaudojant išskirtas ar sinteti niu būdu pagamintas įvairias chemines medžiagas. Bandy mai surasti chemines medžia gas piktybiniams susirgimams gydyti prasidėjo labai seniai, tačiau iki II pasaulinio karo bandymai buvo mažai sėkmin giRasti priešvėžinius prepara tus yra nepalyginamai sun kesnis uždavinys, negu suras ti vaistus infekcinėms ligoms gydyti. Tai aiškinama tuo, kad vėžio audiniai susideda iš pačio organizmo ląstelių ir iki šiol nėra rasta esminių skirtumų tarp biocheminių procesų, vykstančių piktybi niuose ir normaliuose audi niuose. Pirmieji laimėjimai buvo pasiekti pritaikant vėžiniams susirgimams gydyti hormo nus. Tačiau gydymą hormo nais lydi nepageidaujami ša-
Jėgų išbandymas
Universiteto XII SMD kon ferencijai, mūsų fakulteto stu dentai paruošė 32 praneši mus. Didesnę pusę visų pra nešimų sudaro fizikos sekci jos narių darbai. Į mūsų kon ferenciją buvo pakviesti ir kitų aukštų mokyklų atstovai. Mūsų fizikus bei matematikus jie pakvietė dalyvauti Rygos, Tartu, Minsko, Lvovo, Kijevo, Tbilisi ir kitų aukštųjų mo kyklų studentų konferencijose. A. Smilga J. Guntulytė FMF SMD tarybos MMF SMD tarybos narys pirmininkas
lutiniai reiškiniai. Buvo gan ta visa eilė junginių panau dojant antibiotikus, vitaminus, įvairias augalinės kilmės me džiagas, tačiau ir jų panaudo jimas yra labai ribotas. Svarbią vietą preparatų tarpe užima grynai cheminiu būdu susintetintos medžiagos. Chemijos fakultete, vado vaujant chemijos mokslų kandidatui J. Degučiui, vyk domos sintezės junginių, ku rie, kaip galvojama, pasižy mėtų aktyvumu prieš vėžį Junginių sintezė nėra iš leng vųjų. Visa eilė tarpinių pro dūktų, pėr kuriuos vykdoma sintezė yra dar cheminėje Ii teratūroje neaprašyti jungi nial ir todėl jų gavimas be Išskyrimas sudaro eilę sunku mų. Šiuo metu jau yra gauta ei lė tarpinių produktų, kurie yra panaudojami chemine sintezei. P. Kadzijauskas, V. Biekša ChMF III kurso studentai
PUSLAIDININKIŲ SAVYB.Ų
TYRIMAI Mūsų fakultete puslaidinin kių laboratorijos organlzavi mu bei puslaidininkiškų me džiagų tyrimu pirmas pradė jo rūpintis Lietuvos TSR MA narys profesorius P. Braz džiūnas. Šiais metais eksperimenti nės fizikos katedros vyr. dėst. J. Viščiukas sėkmingai apgy nė kandidatinę disertaciją „Kai kurios CaH polikristalinlų sluoksnių optinės, elektri nės ir foto elektrinės savy bės”. Aktyviai moksliniame-tiria majame darbe dalyvauja stu dentai Vaitkus, Latkauskas (1 kurso), Grigas (III kursas). Keroga (III k.), Rudzikas (II k.), Baukaitė (II k.) ir kiti. Kiekvieną dieną į mokslinius būrelius įsijungia vis dides nis ir didesnis studentų skai čius. S. Stonkus Eksper. fizikos katedros asistentas
-''X-"V.-
Pranešimą įvertinimas sekcijose BIOLOGIJOS MOKSLŲ SEKCIJA I. Augalų priešsėjinio vitaminizavimo būdai. Pranešėjas: studentas V. Randelis. Mokslinis vad. doc. P. Bluzmanas II. Kai kurių Lietuvos upių zoobentos bruožai. Pranešėjai: III k. stud. D. žubeliūtė ir S. Plaipaitė. Mokslinis vad. v. d. R. Kazlauskas. III. Boro ir tiamino įtaka lubino daigų augimui ir juose vykstančiai tiamino biosintezei. Pranešėjas: IV k. stud. R. Stakauskaitė. GEOGRAFIJOS MOKSLŲ SEKCIJA
I. Gilšės ežero terminis režimas. Pranešėjai: II k. stud. S. Abraitytė ir N. Stauskaitė. Mokslinis vad. doc. V. Chomskis. II. Vidutinės šaltų orų hidroterminės charakteristikos. Pranešėja: I k. stud.- O. Zlotkutė. Mokslinis vad. v. d. Ščemeliovas. III. Skaudvilės apylinkių ir Ančios slėnio geomorfologiniai bruožai. Pranešėjas: III k. stud. M. Valiukonytė. Mokslinis vad. v. d. D. Galvidytė. GEOLOGIJOS MOKSLŲ SEKCIJA I. Kai kurios žinios apie Famenio litologiją ir fauną Palan gos gręžinio duomenimis. Pranešėjai: III k. stud. A. Urbanavičius ir M. Usonis, II k. stud. A. Uginčius ir V. Katinas. Mokslinis vad. S. žeiba. x II. Gentgelninas iš Kolos granitinių pegmatitų. Pranešėjas: V k. stud. Vasiljevas. III. Kai kurių moreninių priemonių karbonatingumo bruožai. Pranešėjai: II k. stud. H. Rauba, A. Klimas, H. Špo kauskas, J. Kriščiūnas ir V. Kadūnas. Mokslinis vad. P. Vaitiekūnas.
III.
Bario chlorido tirpumas vandens ir spirito Pranešėjas I k. stud. S. Jonaitis. Mokslinis vad. v. d. L. Simanavičius. III. Kobalto druskų (be Ni) gavimas. Pranešėjas: I k. stud. I. Blažys. Mokslinis vad. v. d. R. Pajėda. KALBOS
mišinyje.
MOKSLŲ SEKCIJA
Balsių harmonijos reiškiniai Mažeikių tarmėje. Pranešėjas: II k. stud. A. Girdenis. Mokslinis vad. m. kand. J. Kazlauskas. II. V. Mykolaičio-Putino ramane „Altorių šešėly” analizė. Pranešėjas: I k. stud. T. Dzeventauskaitė. Mokslinis vad. v. d. Zaskevičius. III. a) Lietuvių dialektologijos pasiekimai tarybinės kos metais. Pranešėjas II k. stud. D. Skurkaitė. Mokslinis vad. m. kand. J. Kazlauskas. b) Iš lietuvių k. žodžių geografijos. Pranešėjas III k. stud. S. Karaliūnas. Mokslinis vad. m. kand. V. Urbutis. I.
vertimo
santvar
LITERATŪROS MOKSLŲ SEKCIJA
I. Tarybinės lietuvių novelės klausimu. Pranešėjas V k. stud. R. Pakalniškis. Mokslinis vadovas v. d. V. Zaborskaitė. II. Realizmo klausimai literatūrinėje kritikoje. Pranešėjas IV k. stud. A. Starobinas. Mokslinis vad. E. Kondiurina. III. a) Šatrijos Raganos literatūriniai ir muzikiniai interesai. Pranešėjas III k. stud. Lenkauskas. Mokslinis vad. v. d. Zaborskaitė. b) Salomėja Nėris ir tautosaka. Pranešėjas V k. stud. A. Račis. Mokslinis vad. v. d. D. Sauka. ISTORIJOS MOKSLŲ SEKCIJA
Ne tik iškilmių maršus... Universiteto dūdų orkestrą dažniausiai girdime įvairių iškilmingų posėdžių, minėji mų metu, grojant himnus ar maršus. Šiuo metu šis savi veiklos kolektyvas, susidedan tis iš 27 (jų tarpe 3 mergi nos!) orkestrantų ruošia pla čią koncertinę programą, ku rią neužilgo galės išgirsti mūsų studentai ir dėstytojai.
STUDENTAI RENGIASI KOVOTI PRIEŠ VĖŽ|
ŠOK///-/RG/ AiEAMS Penktadienį Aktų; salėje susirinko daug studentų. Ir nenuostabu, juk kiekvienas nori išmokti gražaus šokių meno. Pradžioje svečias iš Esti jos Arsenyj Toolgai papasako jo studentams, kaip ruošiami Estijoje balinių šokių meist rai, supažindino su balinių šo kių atsiradimo istorija. Linda ir Arsenyj Toolgai pašoko ke letą balinių šoklų, sužavėda mi žiūrovus meistriškumu. Po to svečiai dalyvavo bendruo se šokiuose.
MEDICINOS MOKSLŲ SEKCIJA I vietą pasidalino trys pranešėjai. a) Vietinių dizenterijos bakterijų antigeninės savybės. Pranešėjas: III k. stud. L. Gailiūnaitė. Mokslinis vad. med. m. kand. A. Vaitilavičius. b) Vietinių dizenterijos bakterijų imunogeninės savybės. Pranešėjas: III k .stud. D. Sčiupak. Mokslinis vad. med. m. kand. A. Vaitilavičius c) žmonių imunizacijos bandymas vakcinomis iš vietinių dizenterijos bakterijų. Pranešėjas III k. stud. V. Barsuk. Mokslinis vadovas med. m. kand. A. Vaitilavičius II. Vena cava caudalis perrišimo Įtaka kraujo tekėjimo greičiui. Pranešėjai: IV k. stud. V. Rybalko ir A. Usovič. Mokslinis vad. doc. A. Marcinkevičius. III. Blužnies inervacijos klausimas. Pranešėjas: III k. stud. A. Alekseičik. Mokslinis vad. doc. S. Finkelbrandienė. 1.
CHEMIJOS MOKSLŲ SEKCIJA Aromatinių aminų alkilinimas Manidro bazėmis. Pranešėjai: III k. stud. L. Urbonaitė ir J. Meškauskaitė. Mokslinis vad. doc. P. Buckus ir v. d. G. Oienys.
I. a) Lietuvių emigracija XIX a .pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pranešėjas V k. stud. L. Truska. Mokslinis vad. N. Rybakovas. b) 1845—50 m. valstiečių pasipriešinimas Karpio dva ruose. Pranešėjas III k. stud. R. Čepas. Mokslinis vad. ist. m. kand. M. Junčas. II. a) Bibliotekinio ir bibliografinio komiteto prie JUNESKO organizacijos tikslai ir veikla. Pranešėjas IV kurso stud. A. Mieliunaitė. Mokslinis vad. J. Žiugžda. b) Lietuvos istorijos klausimai „Varpo” laikraštyje. Pranešėjas V k. stud. A. Kazlauskas. Mokslinis vad. J. Žiugžda. III. a) Romėniškoji lietuvių kilmės teorija. Pranešėjas II k. stud. A. Žukauskas. Mokslinis vad. m. kand. J. Jurginis. b) Senojo Vilniaus universiteto bibliotekos fondų liki mas, uždarius šį universitetą. Pranešėjas II k. stud. T. Sapalaitė. Mokslinis vad. v. d. L. Vladimirovas. Ekonomikos ir Teisės fakultetų konferencija neįvyko. Fizikos-matematikos fakulteto konferencijos rezultatai bus paskelbti sekančiame numeryje.
dėsnį dėmesį Du relių darbo vado vavimui. Apskritai kal bant, apie studen tų mokslinio darbovystymą Universitete, reikia pabrėžti, kad šiais metais jau čiamas studentų mokslinio darbo pagerėjimas ir pagyvė jimas, kad iš Universiteto vadovybės ir partinės organi zacijos pusės SMD darbui at kreiptas nemažas dėmesys. Konferencija parodė, kad mūsų studentų tarpe yra daug gabaus ir mokslinei kūrybai linkusio jaunimo. Mūsų visų uždavinys — dėti pastangas gerinti studentų mokslinių būrelių darbą, teikiant jiems nuolatinę pagalbą ir vadova vimą iš profesorių-dėstytojų ir katedrų pusės. Universiteto kolektyvo už davinys padėti partijai ir vy riausybei ugdyti naujus, ko munizmo statytojų, aukštos kvalifikacijos kadrus. S. Jankauskas Prorektorius mokslo reikalams
SMD KONFERENCIJA MOKSLINIO DARBO PAVASARIS (Atkelta iš 1 psl.)
Tenka pažymėti, kad šioje konferencijoje žymiai dau giau, palyginti su praėjusiais metais, dalyvavo su savaran kiais pranešimais arba kaip bendraautoriai pirmųjų ir ant rųjų kursų studentai — 32 žmonės. Tas rodo, kad vis daugiau studentų įsitraukia į tyrimo darbą jau nuo studijų pradžios. Kaip teigiamą reiškinį ten ka pažymėti, kad mūsų Uni versiteto SMD savo veikloje plečia glaudesnius kūrybinius ryšius su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis. Mums buvo nepaprastai džiugu ir malonu pasveikinti pas save sekcijose, seniausio jo Vilniaus Universiteto sie nose, svečius — studentus iš Maskvos, Rygos, Kijevo, Ode sos, Tbilisi ir kitų Universite tų, svečius iš Vilniaus Valsty binio pedagoginio instituto ir Šiaulių Pedagoginio instituto. Iš viso iki šiol dalyvavo 21 svečias su atitinkamais pra nešimais mūsų sekcijose. Svečių darbai pasižymi te mų aktualumu, originalumu ir naudingumu praktikai. Geresni mūsų Universiteto studentų darbai atrinkti ir bu vo skaitomi taip pat ir kitose mūsų šalies bei respublikos aukštųjų mokyklų konferenci jose. Šiais metais, tiksliau šį semestrą, jau 26 mūsų Uni versiteto studentai dalyvavo broliškų respublikų Universi-
DARBO DRAUGŲ ŽODIS
tetų bei institutų mokslinėse katedrose vykdoma tematika, konferencijose Kijeve, Taline. nukreipti į bendrųjų ir spe Rygoje, Minske, Lvove, o cialiųjų disciplinų žinių pa taip pat Kauno aukštųjų mo pildymą. teorijos pritaikymą kyklų, Pabaltijo respublikų ir praktikai, sprendžiant teori Baltarusijos mokslinėje-tech- nius ir konkrečius klausimus, ninėje konferencijoje. Nemaža susijusius su liaudies ūkio ir. jų darbų susilaukė gero įver kultūros poreikiais. tinimo ir atitinkamo pažymė Studentų ir dėstytojų kon jimo bei paskelbimo konfe ferencijos sekcijų darbuose rencijų darbuose, pavyzdžiui, dalyvavimas visumoje per ma stud. Simonavičius, Meškaus- žas. Geriausias dalyvavimas kaitė, Urbonaitė ir kiti. ir Medicinos fakulte Be to, Visasąjunginiame Gamtos tuose. Itin mažai studentų studentų matematikų moksli dalyvavo Istorijos-filologijos nių darbų konkurse, vykusia fakulteto sekcijose. Kaip prie me Tbilisi Universitete 1958 žastį ir stambų trūkumą šiuo —1959 m. m., Vilniaus Uni atveju tenka pažymėti organiversiteto Fizikos-matematikos zacinį-propagandinį darbą de fakulteto studentų Vilko ir kanatuose, Centrinėje SMD Riaubos darbai pažymėti, kaip taryboje ir fakultetų tarybo atlikti aukštame moksliniame se. Didelis trūkumas taip pat lygyje (moksl. vad. fiz. mat. tas, kad pirmųjų kursų stu m. kand. Statulevičius). dentai labai mažai dalyvavo Konferencijoje skaityti šiais konferencijoje. metais studentų pranešimai Pažymėtinas dar vis gana buvo beveik išimtinai moksli nio tiriamojo pobūdžio, origi pasyvus dėstytojų ir ypač stu nalūs, paremti savarankiškais dentų dalyvavimas diskusijo eksperimentiniais tyrimais, se, kai kuriose sekcijose trū archyvine, klinikine, gamybi ko gilesnės kritikos ir anali nių praktikų, ekspedicijų, bo zės. Daugumoje atvejų pasi tanikos sodo ir kita medžia tenkinama klausimais. Ne vi ga, parodo augpnų studentų . sos katedros, ypač Istorijosmokslinį lygį ir gilesnį mark filologijos fakultete, skiria dėmesį studentų sistinės metodologijos apval reikiamą moksliniam darbui. Yra dar dymą. Tematikoje žr .-.ą ietą už būrelių ir katedrų, kurios nu ima darbai, sžlyiję su p ...u-Įjos sišalino nuo šio darbo ir ne ir vyriausybės įkeltais užda pateikė nė vieno pranešimo viniais. Pačiuose\ būreliuose konferencijai. Pavyzdžiui, vi nagrinėjama revoliucinio ju suotinės istorijos, archeologi dėjimo Lietuvoje istorija, lie jos ir etnografijos, užsienio tuvių kalbos, lietuvių\)ei ru kalbų, žurnalistikos, klasiki sų literatūrų klausimai, LTSR nės filologijos, pedagogikos gamtos resursų problemos. ir psichologijos katedros. Tas Vertingus darbus, susijusius nepateisinamas studentų moks su teorija ir liaudies ūkio po linio darbo neigimas atsilie reikiais, ruošia Fizikos-mate pia ir pačiam mokymo proce matikos, Chemijos, Gamtos ir sui. Toks didelis fakultetas, kitų fakultetų būreliai. Fizi kaip Istorijos-filologijos, kon kos-matematikos fakultete ferencijoje dalyvavo tik su reikšmingą vietą užima dar 23 pranešimais, kas parodo bai, vykdomi matematikos, fi silpną vadovavimą SMD dar zikos (puslaidininkių srityje), bui. Lyginant su ankstyvesnėmis Medicinos fakultete nagrinė jamos įdomios ir aktualios konferencijomis, išaugo stu teorinės ir praktinės medici dentų mokslinio subrendimo nos temos. Darbai susieti su lygis ir dėstytojai skiria di-
Savo gerų draugų — Uni versiteto studentų — kvieti mu atvykome i jubiliejinę SMD konefrenciją. Mums no.risi trumpai pasidalinti savo įspūdžiais ir papasakoti apie Odesos studentų mokslinį darbą. Pirmiausia, karštai sveiki name konferencijos dalyvius ir visus Universiteto studen tus- Linkime geriausių pasi sekimų moksliniame darbe bei asmeniniame gyvenime. Jau nebe pirmi metai vei Ta pačia proga dėkojame už svetingumą, kurį pajutome kia FMF matematikų-neakivaizdininkų. skyrius. Greitai Jau pirmąją dieną. Mūsų SMD apima daugiau sulauksime pirmosios jų lai kaip 160 studentų. Be spe dos. Studentams-neakivaizdicialybės būrelių mūsų Ode ninkams turėtų būti taikomi sos Hidrometeorologijos in tie patys reikalavimai, kaip stitute yra dar aukštosios ir stacionarams. Vyriausiojo matematikos, užsienio kalbų, penktojo kurso studentai, li marksizmo-leninizmo, fizikų, kusieji po „atsijojimo”, mokymo srityje neatsilieka nuo chemikų ir kt. būreliai. Mūsų instituto studentai stacionarų. Tačiau vienoje srityje dar savo moksliniams darbams niekada neima lengvų temų. tebėra didelis skirtumas: ne Jie veržiasi į pačias sunkiau akivaizdinio skyriaus studen sias ir nežinomiausias sritis. tai visai nėra įtraukiami į darbą, nes Mokslinis darbas būreliuose mokslo-tlriamąjį mums padeda visapusiškai tam, pagaliau, trukdo tai, jog jie gyvena provincijoje ir yra augti, grūdina charakterį. Baigiant norisi išreikšti apkrauti darbu. Ir vis dėlto viltį, kad Odesos ir Vilniaus atsiranda studentų, kurie sa studentų ryšiai ateityje dar vo iniciatyva imasi tiriamojo darbo. labiau stiprės. Šiemet pirmą kartą studen J. KRASNOV Odesos Hidrometeorolo tų ‘mokslinėje konferencijoje dalyvavo neakivaizdinio sky gijos instituto riaus studentas. Tai trečia studentas
Pranešėjas—neakivaizdininkas
SMD konferencijoje daly vavę svečiai iš Latvijos TSR aukštųjų mokyklų labai do mėjosi Vilniumi. Svečiai su sipažino ir su mūsų Univer sitetu, kuris jiems paliko di džiulį įspūdį. Delegacijos na rys Imantas Pomers pareiš kė: — Tai labai puiki viena seniausių mūsų plačiosios tėvynės aukštųjų mokyklų, didinga jau vien dėl to, kad čia savo laiku mokėsi tokie įžymūs žmonės kaip didysis lenkų poetas Adomas Micke vičius, žymus revoliucionie rius ir Tarybų valstybės vei kėjas Feliksas DzeržinskisLabai puikūs ir nuoširdūs yra jūsų Universiteto stu dentai ir dėstytojai, su ku riais konferencijos metu mes ne tik susipažinome, bet ir artimai susidraugavome. Aš tikiu, — pasakė Pomers, — kad šis mūsų susitikimas ne paskutinis. A. KUBILIUS
kursis Aukštadvario viduri nės mokyklos mokytojas Monastyrskis, kuris skaitys pra nešimą, paruoštą savo inicia tyva ir be vadovo: „Tiesinių diferencialinių lygčių spren dimas grafiniu būdu”. Darbas įdomus ne tiek moksliniu, kiek metodiniu požiūriu. Jame duota patogus būdas krypčių laukui suda ryti, kai diferencialinė lygtis yra tiesinė. Vaizdžiai tariant, tai ne išradimas, bet savotiš kas racionalizatoriškas pasiū lymas, kurį galima būtų pra vesti studentų pratimų metu. Ta proga pranešėjas žada pa demonstruoti kai kuriuos bū dus grafiškai spręsti trigono metrines lygtis, kas būtų ga lima panaudoti vidurinėje mokykloje. Laikas būtų ir daugiau neakivaizdininkų, tu rinčių tam polinkį, įtraukti į mokslinį darbą. Doc. Paulauskas
GERIAUSIAS PRANEŠIMAS VYTO
Taip jau dažniausiai būna, kad žmogus užsiėmęs moks liniu darbu neturi laiko il goms kalboms, mažai kas jį pažįsta. Tik gerai jį pažįstantieji žino, kokios kilnios šir dies, didelių užmojų ir pa reigos žmogus gyvena ir au ga jų tarpe. Toks yra ir IV kurso biolo gas Vytas Rančelis. Jis — Kambaryje tamsu. Rentge gamtininkas nuo mažumės. > no aparato ir augaloto vaiki Linkęs į ieškojimus, jau no, palinkusio prie ekrano, nuolis, bandymus, nenurimo ir siluetas. Nors užrašo ir nėra, įstojo į Universitetą. Atvirkš bet mielas . skaitytojas, tur čiai — plėtėsi akiratis, kas būt, neabejoja, kad čia rent dien vis labiau ir labiau da geno kabinetas, ir prie ekra rėsi pažįstamas augalų fizio no, jeigu ne gydytojas, tai logijos pasaulis. bent bebaigiantis Medicinos Būdamas antrame kurse fakultetą studentas. Vytas pirmą kartą dalyvavo Neskubėk, kolega, įsižiū fakulteto mokslinėje konfe rėk akyliau; ekrane ne įsimy rencijoje ir su savo praneši lėjusio draugo nenormalus šir mu užėmė III vietą. Praėju dies šešėlis, bet kadmio sul siais metais konferencijos fido pavyzdėlis. metu biologijos mokslų sek Dar geriau įsižiūrėk į ne cijoje jam buvo pripažinta matomų spindulių ’ apšviestą pirmoji vieta. Ir šiemet, XII ekraną ir pamatysi. . . mokslinėje konferencijoje, .. . 1953 ir 1954 metų res savo sekcijoje Vytui vėl pri publikinės moksleivių mate pažinta pirmoji vieta už dar matikų olimpiados salių gali bą „Augalų priešsėjinio vita- niuose suoluose matei susi minizavlmo būdai”. mąsčiusį šviesiaplaukį Pa Antrus metus Vytas Ranče kruojo vidurinės mokyklos lis vadovauja negausiam fi mokinį, II ir III vietos prizi ziologų būreliui, tačiau šiais ninką Visvaldą Dienį. metais fakultete jie dirba ge Komjaunuolį - medalininką riausiai. Būrelio nariai ugdo traukė tikslieji mokslai. 1954 puikią gamtininkų pamainą S. Nėries vardo vidurinėje metai. Mūsų Universiteto Fizi fakulteto I mokykloje, dažnai išvyksta į kos-matematikos kurso seniūnas nuo pat pir kolūkį. mųjų studijų dienų — geras Vytas šiemet aktyviai dirba studentas ir aktyvus visuoir centrinėje SMD Taryboje, menininkas. tačiau didesnioji jo širdies Jeigu kas mėgintų tvirtindalis — fakultete. Jis pada ro viską, kad tik būtų gerai, ti, jog matematikai šausi, be kad labiau domėtųsi moksli- polėkio, neįdomūs, tegu susi niu darbu jaunesnleji stu- pažįsta su Visvaldu, kurio be ne charakteringiausias būdo dentai. — Kam kalbėti apie ma- bruožas — smalsumas, visa ne, juk aš, kaip dirbau, taip pusiškas domėjimasis moksli ir dirbsiu, geriau paskatin- nio, kultūrinio ir visuomeni kit jaunesnius, — prašė Vy- nio gyvenimo klausimais. Dėstytojo Širvaičio moki tas. O mes kaip tik ir norėjo- nį visą laiką traukė naujos, me nors ir trumpai papasako- mažai teištirtos fizikos sritys. ti apie Tave, Vytai, kad jau Ne šiaip sau Visvaldas pasi nesnieji draugai žinotų, jog rinko puslaidininkius — įsi didžiausią pasitenkinimą stu skverbti į vidines atomų pa dentas turi jausti dirbdamas slaptis nelengva: reikalingas didelis kruopštumas, ištvermė mokslinį darbą. Ta pačia proga norisi pri- ir. . . polėkis, ko verta daug minti, kad tokiais studentais, kam pasimokyti, ypač „spar ir „įdomie reikia nuotiesiems” kaip Vytas Rančelis daugiau pasirūpinti. Tiesa, siems”. Dar būdamas trečio kurso Vytui beliko mokytis vieneri metai, tačiau gyventi bendra- Fizikos-matematikos fakulteto būtyje jis labai norėtų. Tai SMD tarybos pirmininkas Vis žymiai palengvintų jam moks valdas Dienys X Universiteto mokslinėje konferencijoje da linį ir visuomeninį darbą. ro pranešimą apie kadmio seG. Liūnaitė
Jaunasis mokslininkas
Nuo pat pirmųjų dienų
Svečiuose pas gamtininkus (iš kairės į dešinę) Odesos Hidro meteorologijos instituto stud. T. Jefimova, IV k. biologė J. Vait kutė ir Maskvos Universiteto stud. N. Lazareva. M. Jaunučio nuotr.
Aš pasirinkau augalų fizio logų būrelį. Ir nesuklydau. Čia aktyviai mokslinį darbą dirba IV kurso studentai V. Rančelis, R. Stakauskaitė, S. Valaitytė ir kiti. Jų pavyzdys paskatino mane. Turiu pasakyti, kaip pir makursis, nesijaučiu vieni šas. Mane priėmė draugiškas augalų fiziologų kolektyvas. Padeda išsiaiškinti darbe pa sitaikiusius neaiškumus. Tuo pačiu noriu išreikšti nuošir džią padėką vadovui doc. P.
Bluzmanui už paramą, ruo šiant pranešimą studentų mokslinei konferencijai. Baigdamas noriu pakviesti savo kurso draugus nedelsti, greičiau apsispręsti ir akty viai įsijungti į būrelių darbą. Tik čia, susidurdami su prak tiškais, savarankiškais dar bais, mes pamilsime savo specialybę, įgysime daugiau žinių ir baigę Universitetą at nešime daugiau naudos liau džiai. V. Grinius GMF I k.
lenldo foto laidumą ir užima pirmą vietą. Sekančiais me tais — mokslinis darbas „Kadmio selenido foto jautru mas rentgeno spinduliams” ir — II vieta. Užrašas, ant kambario du rų — „Fizikos laboratorija”. Fizikos instituto radioaktyvu mo sektoriaus laboranto Vis valdo Dienio diplominis dar bas „Polikristalinių CdS. CdSe ir CdTe fotoelektrinės savybės” bus naujas laimėji mas jo moksliniame darbe, kuriam jis skiria savo jaunat višką energiją ir entuziazmą. Vyt. Leipus
DARBO DRAUGŲ ŽODIS Apie jūsų respubliką mes daug girdėjome dar savo krašte — Gruzijoje. Žinojo me, kad lietuvių tarpe yra gerų sportininkų, tačiau ne įsivaizdavome, kad ir apskri tai Tarybų Lietuva tokia nuostabi. Lietuva savo gamtovaiz džiu mums priminė Gruziją Rodos, tos pačios kalvos, miškai, ežerai — štai kas mums visų pirma krito į akis. Mes daug sužinojome apie jūsų studentus. Jie ne tik mokosi, dar daug sportuoja, dirba didelį visuomeninį dar bą. Geriau susipažinome su Chemijos mokslų fakultetu — su studentais, dėstytojais, apžiūrėjome jų laboratorijas bei patį pastatą. Visur mus gražiai priėmė, visur mes jautėmės kaip namie, savo Universitete. Mums labai patiko savotiš kas ir įspūdingas, siauromis gatvėmis ir senais architek tūros paminklais pasipuošęs miestas. Buvome nuvažiavę į Tra kus. Trakų gamta mus suža vėjo. Sunku viską papasakoti. Svarbiausia tai, kad da bar mes visada galėsime drąsiai sakyti, jog Vilniuje turime tikrų draugų. Atvažiuokite ir Jūs pas mus, į Tbilisi, ten visada jūsų lauks draugai. Madonna BUACIDZE, Zanna KUBLASVILI Tbilisi Valstybinio universiteto Chemijos fakulteto studentės
MUSU
MERGINOMS
Dailusis siuvinėjimas, rankdarbiai Mūsų respublikoje dailiojo vinėjamam plote, suderinti Daug kalbame, rašome ir siuvinėjimo tradicijos eina iš spalvas. Kuriant naują orna kartojame tą patį. Matome gilios senovės ir susijusios su mentą, galima pasinaudoti at piešinių menkystę krautuvėse, kitais kultūros reiškiniais: rinktais ir muziejuose ekspo liaudies pasakomis, padavi nuojamais audiniais, siuvinė turginius rankdarbius ir nesi mais, dainomis. Pirmas rašy jimais, mezginiais, literatūra, piktiname jais, dar ir .savo tines žinias apie siuvinėjimą meniškai atliktais liaudies kambarėlius jais ,.puošiame". pateikia istorikai, geografai, menininkų darbais, dėl vieno Bet juk Jau laikas pamilti keliautojai po Lietuvą 17—18 ar kito ornamento ar spalvų a. Siuvinėtus drabužius apra suderinimo, išpildymo techni mums charakteringą liaudies šo 19 a. etnografas-rašytojas kos pasitarti su dailininkais. meną, siuvinėti tik meniškus L. Jucevičius ir kiti. Pasistenkime pačios pajusti ir savo buičiai reikalingus Paskutiniu metu mūsų par- mūsų krašto tautodailę, grožį rankdarbius. Labai negražu, pamatai apdangstytas auotuves užplūdo įvairiausi ir taikykime šių dienų reikala kai spinteles, knygų lentynas ser gatavi rankdarbių šablonai. vimams. Viskas beveik nieko bendro Lietuvių liaudies menas, vetėlėmis. Knygos, gražiai su neturi su mūsų liaudies me kaip ir kiekvienas kitas, ski tvarkytos, puošia lentynas, to nedėkime čia visko. nu. Parduotuvėse, turguje riasi savitumu ir todėl vertas dėl dažnai tenka matyti piešinių, tinkamo dėmesio. Nedarkyki Negražu, kai ant spintos bufeto apkarstyta vadinamų „dėsnelių”, atspaus me mūsų tautos lobyno. Kokie viršaus, dintų ant popieriaus ar me gražūs mūsų liaudies audinių, servetėlėmis. Netinka apdėsdžiagos, kur nurodoma net margučių, lėkščių, kraičio tyti takeliais, servetėlėmis so kokiomis spalvomis siuvinėti. skrynių ornamentai. Juos ga fas, kėdės atramas, lovos pa Ir kokių tų „dėsnelių” nėra! lima taikyti įvairiausiems kraščius. Netieskime takelių ant stalo, užtiesto ' staltiese. Rožės, broliukai, našlaitės, rankdarbiams. Vartokime rankdarbius, deko didžiulės aguonos, kačių' šunų Lovos baltiniai, valgoma ratyvines vazeles, dovanėles galvos su kaspinais po kak lu, vaikai su neproporcingo jam staltiesės, naktiniai marš saikingai. Pagalvėlių taip pat mis kūno dalimis, iškraipy kiniai, bliuzelės, skarelės, no neperkraukim. Galima deko* tais veidais, įvairios senti sinės daugiausia siuvinėjamos ruotl pakeičiant, o ne išdėsty karpytiniu arba pilnu pluošte ti viską iš karto, kad atėjęs mentalios gyvenimo scenos, liu, virvute, pilnu lengvu jautiesi, kaip parodoje ar kokias tik begalėjo sukurti ■ m ii iiiaiiiaiiiiiituitiiiiiBiiii muilinai parduotuvėje. buka „dėsnelių” autorių fan Į savo rankdarbius Įdėkime bent dalelę tazija. širdies, bent dalelę Nieko nėra gražaus, savito, kūrybos — tada jie artimo mūsų liaudžiai. Tokių bus gražūs, tada jie rankdarbių galima daug kur bus tikrasis mėn; menas. pamatyti butuose, turguje, ^0! V. Kuosaltytė parduotuvėse, bet ar me. ga VVU liaudies meno lime tais rankdarbiais pa. ?ė- ■ ■■■iiiiiiiiiiaitiiiiiiitiKiiKtiiiiiiiniiiii ratelio kursų rėti. Kopijuojant tokius siuvi vadovė nėjimus, nereikia sukti galvos, dygsniu. Adinukei kokius ornamentus pritaikyti technikai geriausiai siuvinėjamam daiktui, kaip tinka smulkus raštas. juos sukomponuoti, kokias Tinklelius užuolai spalvas priderinti, ir ar siuvi doms, staltiesėms, pa nys atitiks paskirtį. Argi tai galvėlėms tinka siu menas, ar negaila laiko pana vinėti rinktinių juos šiems siuvinėjimams?! tų, kaišytinių pri Geriau mažiau išsiuvinėti, juosčių raštais. Nerti bet skoningesnių, turinčių sa ir siuvinėti iš lino ar ba ir iš siūlų. vitą charakterį rankdarbių. Rankdarbius reikalinga ga Mokantis rankdarbių ne minti komplektais, kurių pie galima tenkintis vien siuvinė šinys, medžiaga, siuvinėjimo jimo technika, reikia pasimo kyti piešimo, kompozicijos, spalvos tarpusavyje derintųsi, spalvų teorijos, meno istori išpildymo techniką sudarytų jos.. Be šių žinių negalima su vieną visumą. Taip kaip bal gebėti kūrybiškai dirbti. Rei dus parenkame vieno medžio, kia pačiam sugebėti nusipieš ti naujus pavyzdžius, gerai stiliaus ir spalvos, taip ir de juos sukomponuoti, mokėti iš koratyviniai rankdarbiai turi dėstyti įvairius elementus siu- sudaryti darnią visumą.
MOŠŲ BIBLIOTEKA GAVO: KNYGOS APIE LIETUVĄ. (Katalogas). V. Valst. polit. ir moksl. lit., l-kla, 1959. 64 p. su iliustr. Gausiai iliustruotame kata loge supažindinama su Lie tuvos TSR leidyklų išleisto mis knygomis, kur nuotrau kose vaizduojamas ir apra šomas Lietuvos kraštas, tė viškės vaizdai, traktoriaus suarti gimtieji laukai, miškai !r ežerai, mūsų respublikos suklestėjimas, architektūri niai paminklai, Aukštaičių ežerų bei ežerėlių ir naujų gyvenviečių grožis. Visos knygos anotuotos. Knygos gale — sąrašas atvirukų se rijų, kurios skaitytojus su pažindina su Lietuvos mies tais bei gamtovaizdžiais. Andriejeva V. M. NAUJOJI ZELANDIJA. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959, 111 p. su iliustr. Pietinėje Ramiojo vande nyno dalyje yra nedidelė qrupė kalnuotų salų, suda rančių Naująją Zelandiją (Didžiosios Britanijos domi nija). Knygoje pateikiama trumpų istorinių ir geogra finių žinių, pasakojama apie
LV 08008
Naujosios Zelandijos gamti nes sąlygas ir ūkį. Daug dė mesio skiriama šiuolaikinei žemės ūkio, pramonės padė čiai ir ekonominiams ryšiams nušviesti. Knygos pabaigoje kalbama apie atskirų domini jos rajonų skirtumus, apie pagrindinių dalių miestus ir žymesnes vietoves. LIETUVIŲ KALBOS ATLA SO MEDŽIAGOS RINKIMO INSTRUKCIJA 2-asis leidimas. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla. 1958. 130 p. su brėž. (Lietuvos TSR Mokslų akade mijos Lietuvių kalbos ir li teratūros institutas) Antr. lapo kitoje pusėje sudaryti J. Senkus. Nurodymams, kaip organi zuoti dialektologines ekspe dicijas ir geriau moksliškai bei metodiškai atlikti tarmi nės medžiagos rinkimo dar bą. Lietuvių kalbos ir litera tūros institutas, be Jau turi mos atspausdintos progra mos, leidžia šią instrukciją. Jos tikslas yra paskatinti, palengvinti ir pagerinti tar minės medžiagos rinkimą respublikoje. Gukasjanas V. G., Zagulina V. S. ir Niščij I. M. MAIS TO PREKIŲ MOKSLAS. Va dovėlis koop. prekybos m-kloms. V. Lietkoopsjungos leidykl. sk„ 1958, 342 p. su ’liustracijomis. VVU Mokslinės bibliotekos bibliografinis skyrius
P
k
-sd
SPPRTftS
KUR KOLEKTYVAS TEN PERGALEI Pasibaigė XII Universiteto spartakiados tinklinio varžy bos. Jei anksčiau, dar prieš prasidedant pirmenybėms, buvo galima beveik neklys tant pasakyti, koks fakultetas taps nugalėtoju vyrų ar mo terų grupėje, tai šį kartą, o tai yra pirmą kartą Universi teto tinklinio istorijoje, to kių prognozių nebuvo galima daryti. Moterų grupėje beveik vie nodo pajėgumo buvo GMF, FMF ir 1FF komandos. Atro dė, kad chemikės bus žymiai silpnesnės, tačiau jos malo niai mus nustebino, ypač per susitikimą su gamtininkėmis. Tik po permainingos kovos gamtininkės vos-ne-vos iško vojo pergalę. Ne pagal savo galimumus sužaidė Istorijos-filologijos fa kulteto moterų komanda. Joje galėjo žaisti geresnės žaidė jos. Kodėl, pavyzdžiui, nežai dė Universiteto rinktinės da lyvė Jodagalvis? Filologės galėjo sužaisti geriau ir tak tiškai, nepilnai buvo išnaudcta aukštaūgė C. Urmonaitė. Ekonomisčių žaidimas bu vo panašus į filologių. Jos gerai žaidė, kol sekėsi. Pra dėjus pralaimėti, kada reikė davo sutelkti visas jėgas, eko nomistės to pasiekti nesuge bėdavo, nors jų komandoje žaidė dvi stiprios Universite to rinktinės dalyvės Horinaitė ir Jovaišaitė. Aplamai, daugelyje koman dų nesijautė tikrai kolekty vaus žaidimo, nesimatė ryžto pergalei pasiekti. O kaip tik ryžtas, tikrai kolektyvus žaitamai žuvusius. Taigi, laisvalai kiu aš retkar čiais neprieš ir pasamprotauti. Jei nenumato ma rimtesnio darbo, mėgstu ir papoilsiauti, kaip ir dera save gerbiančiam pi liečiui. Manau, kad kiekvienam labai malonu po sunkaus darbo valandėlę atsi kvėpti. Nuodėmingas ir aš, ne slėpsiu. Vyriškai išmiegojęs lo voje 12 — 13 valandų, leidžiu sau retkarčiais valandą kitą snustelėt.
dimas ir padėjo gamtininkėms iškovoti pirmąją vietą. Medikių komanda, nors techniškai ir taktiškai buvo silpnesnė už kitas, bet paliko neblogą įspūdį. Vyrų grupėje taip pat bu vo keli vienodo pajėgumo ko lektyvai. Tai: Medicina, Eko nomika, Filologija. Fizika-matematlka. Gamta. Beveik visų komandų žaidimui vadovavo Universiteto rinktinės nariai. Didelę pažangą padarė FMF tlnklininkai. Tai ramūs, valingi, kovojantieji iki pas kutinio taško sportininkai. Nesisekė gamtininkams. Dažnai, lemtingais momen tais, Jie nežinodavo kokios žaidimo taktikos reikia prisi laikyti. Ekonomistams trūko tik puolimo. Turėdami bent dutris stiprius puolėjus, ekono mistai lengvai galėtų iškovo ti čempiono vardą. Gynime
i
ekonomistai sužaidė neprie kaištingai. Pavyzdžiui, A. Bu čas per šias pirmenybes pasi rodė, kaip stipriausias Um verslteto gynėjas. Jei Bučas žeistų geriau puolime, tai jam tikrai būtų vieta Lietuvos rinktinėje. Baigiant peržvelgti pasibai gūsių varžybų rezultatus, no risi pastebėti, kad ne visada geresni žaidėjai patardavo blogesniems, bet, priešingai. juos išbardavo. Neleistini tokie „numeriai", kokius iškrėtinėdavo teislnin kai, kurių komanda neatvyko į varžybas ir pagal nuosta tus buvo diskvalifikuota. Pasėkmės aiškios: paskutinė vie ta ir baudos taškai. Aplamai dėl Teisės mokslų fakulteto sportininkų drausmingume daugiau turėtų pagalvoti fa kulteto visuomeninės organi zacijos. Norėtųsi, kad ir pačiuose fakultetuose vyktų daugiau varžybų. Vyt. Masaitis Tinklinio komandų tfeneris
Vienas taškas nulėmė pirma vieta
Keturias dienas vyko karšta ninkai-šauliai, pernai pasitenkinę kova tarp respublikos aukštųjų tik ketvirta vieta, gali dirbti mokyklų šaulių. Po kiekvieno pratimo rezultatų lentelėje kei kur kas geriau. Silpnai šaudė, be išimties, tėsi vietos. Priešpaskutiniąją ................. . E. varžybų dieną į pirmą vietą iš šauliai pistoletu. Vienintelis kopė KPI šauliai, nuo jų tik Koženiauskas (LVA) gavo įjskai„riestai29 taškais atsiliko mūsų Uni ta (240 tšk). O kiti versiteto komanda. Paskutinioji nius”. Musų šauliai nervinosi ir varžybų diena buvo atkaklios pirmosios serijos buvo neįtikė kovos diena. Pirmą vietą, vienu tinai blogos. Antros, trečios — tašku atsiplėšusi nuo Universi palaipsniui geresnės. Reikėjo teto šaulių, laimėjo Kauno Poli prieš pat varžybas padaryti ne technikos komanda. Nedaug — didelį apšilimą — treniruotę. tik šešiais taškais atsiliko trečią Kitų sporto šakų sportininkai vietą užėmę — Kauno Veterina apšilimą visada daro, bet šau liai kažkodėl tai ignoruoja, o Laisvalaikį reikia mokėti turi rijos akademijos sportininkai. Kova buvo atkakli. Ji paro čia, gal būt, ir yra „šuo pakas ningai ir naudingai eikvoti. Ne mėgstu girtis. Bet drąsiai galiu dė kad mūsų Universiteto sporti- tas”. tvirtinti, kad šioje srityje kai ką vis dėlto pasiekiau. Ne veltui į USK ĮVEIKIA »>„DINAMO” ANTRĄJĄ mano pasiekimus ir patyrimą at kreipė dėmesį ir „aukštai įverti Savigynos imtynės darosi me A. Mockus, pussunkiame no” fakulteto komjaunimo, prof vis populiaresnės ir populia V. Racevičlus. sąjungos komitetai, net bendra Reikia pažymėti individua bučio taryba susižavėjo manimi. resnės mūsų studentų tarpe. Pasakysiu atvira!, — garbės Neseniai pranešėme apie pasi liai startavusį Z. Sumnauką. kovoje netrokštu. Aukštas komitetų baigusias tarpfakultetines var kuris labai gražioje įvertinimas ir susidomėjimas nei žybas, o štai sekmadienį mū nugalėjo patyrusį trečlaat kiek nedžiugina. Retkarčiais, egoizmo priepuolyje, ateina į gal sų imtynininkai išmėgino sa-# skyrininką. Po šio draugiško susitiki vą net mintis apleisti tą kilnų vo jėgas su dinamiečiais. fronto barą, ir pradėti banalų Susitikimo rezultatas mo visi Universiteto savigy studento gyvenimą, bet kai pa naudai. nos imtynių rinktinės nariai galvoju apie tą pilką kasdienybę, 4,5:3,5 Universiteto — nekaltos, seminarai, skaityk- Mūsų komandai taškus iško baigė vykdyti sportinių at
Ar aš? Tiesiog nežinau, kaip ir nuo ko pradėti. Gal būt, nuo to, kaip aš studentauju, bet argi bus įdomu? Paskaitų beveik nelankau. Mo kausi kaip? Be abejo, galėčiau būti labai geru studentu, jei se niūnas nežymėtų praleidinėjimų ir dėstytojai per egzaminus rašy tų tik labai gerus įvertinimus. Tik bėda, kad seniūnas nedrau giškas, o dėstytojai jau nebepri simena, jog ir jie kažkada yra buvę studentais. Laisvo laiko turiu labai ne daug. Kiek įmanydamas sten giuosi jį kūrybiškiau sunaudoti. Esu aršus bet kokių alkoholinių gėrimų priešas. Ir didesniąją da lį savo laisvalaikio skiriu svaigi namųjų gėralų naikinimui. Užsiėmimas nėra lengvas. Reika lauja ištvermės ir pasišventimo. Kartais net į apatiją žmogus įpuoli: geri, geri, galvoji, kad jau baigi visą šią biaurybę su tvarkyti, o žvilgteri — pilnos parduotuvės, bufetai. Dažnai susijaudinęs įpuolu į šokius, bet kaip skaudu, kai neperprasdami mano kilnių norų ir visiškai nevertindami didžių nuopelnų kovoje su girtybe, komjaunimo patruliai kartais po ilgų diskusijų, o kartais be jo kio aiškinamojo darbo pakviečia lauk iš Aktų salės. Skaudu, oi, kaip skaudu būna. Sykį iš to skausmo net langus norėjau pa pilti, neatsimenu, kaip toliau bu vo, atsipeikėjau romantiškai va dinamojoje išblaivinimo įstaigoje. Tenai, prisipažinsiu, ilgų pokal bių nebuvo, nors man labai no rėjosi pakalbėti apie asmens — individo vidų, apie užgautą am los, Knygos — šiurpas nukrato. siekimų, aukštų idealų — biciją ir dar daug apie ką. Ap- Jokių . greičiausiai skritai, aš tada buvau linkęs gi tiesiog baisu! Kuo stumiu nuo savęs tokias mintis. liai ir prasmingai filosofuoti, bet Likit sveiki, nėr kada čia su biurokratų yra visur, ir manęs kovoti su nenorėjo klausyti. O rytą galva jumis plepėti, einu buvo sunki, ir visos mintys (to- šn • apsti. AS kios puikios mintys!) buvo negrįž
vojo visų lengviausiame svo ryje J. Baginskas, puslengviame svoryje miesto čempio nas G. Vaičiulionis, vidutinia-
skyrių reikalavimus. Apie gegužės vidurį mūsų imtynininkai žada išmėginti savo jėgas su Rygos Politech nikos instituto sportininkais.
„VAKARINIŲ NAUJfENŲ” KROSE ANTRI Sekmadienį Vingio parke teto komanda iškovojo antrą rungtyniavo finalinio kroso ją vietą, atsilikdama nuo Pe Vilniaus miesto laikraščio tau dagoginio instituto apie 20 rei laimėti dalyviai. Aukštų sek. Mūsų merginos L. Zaiklna jų mokyklų grupėje Universlir A. Juodževičiūtė, įveikusios 500 m distanciją, atitinkamai 1:21,2 ir 1:29,0, pasidalino pirmomis dviejomis vietomis, SPORTO KRONIKA o K. Orentas 1500 metrų įveikė per 4:14,0 ir užėmė Respublikos moterų šachmatų čempionate sėk penktą vietą. Taurė už masiškumą atite mingai žaidžia mūsų Uni ko Universitetui. versiteto studentės. Kaušilaitė po penkių ratų; surinko 4 taškus ir Redaktorius yra II vietoje, o Stepona S. MAKAUSKAS vičiūtė turi 3,5 taško iš 4 galimų ir dalijasi 3—4 vietomis. Dėl IV kurso mediko Valerijaus DRACIOVO tragiškos mirties, jo tė veliams reiškia gilią Miesto šiuolaikinės pen užuojautą kurso drau kiakovės varžybose jaunių gai. grupėje pirmą vietą iško vojo Rakauskas.
Užs. Nr. 601
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
J