Žygdarbio atminimas Gegužės 8 dieną Universi teto Aktų salėje susirinko dėstytojai, studentai. Čia įvyko Pergalės dienos minė jimas. Apie pasiaukojamą tarybi nių partizanų kovą su fašisti niais grobikais papasakojo Tarybų Sąjungos Didvyris St. Apyvala. Didžiojo Tėvy nės karo dalyvis docentas A. Liakas prisiminė sunkias kovų dienas, šaunius tarybi nių karių žygdarbius.
Gegužės 6 d. Kolonų salėje iškilmingai buvo paminėtas Rusų literatūros katedros docento P. Už kalnio 60 metų jubiliejus. Kalbėję katedros vedėja doc. N. Mitropolskaja ir kiti aukštai įvertino jubi liato nuopelnus, auklėjant jaunąją kartą, jo nuoširdų
1967 m.
LDAALR Lenino raj. komi teto pirmininkas A. Kukušklnas pasveikino geriausius Universiteto šaulius. Jiems buvo įteiktos dov anos. Po iškilmingos dalies įvyko koncertas. Susirinkusieji klau sėsi J. Jasenkos vadovauja mo pučiamųjų orkestro. Šiltai buvo sutikti ir svečiai iš broliškosios Baltarusijos — Grodno Pedagoginio instituto studentai. A. BUINEVlClUS
Pirmoji respublikoje Nuo š. m. spalio mėn. 1 dienos mūsų Universitete pra dės darbą dvimetė visuomeninio-organizacinio darbo mo kykla. Idėja šią mokyklą Įsteigti kilo IFF komjaunimo komitete. Tai pirma tokio pobūdžio mokykla mūsų res publikoje. Mokyklos tikslas: duoti klausytojams minimumą ži nių. kurios bus reikalingos, dirbant bet kokį visuomeninį
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
darbą. Šalia teorinio kurso, kur studentai turės išklausyti retorikos pagrindus, paskaitas ideologinio bei komjaunimo darbo organizavimo klausi mais, mokykloje bus rengia mas praktinis kursas, — tuo tikslu veiks jaunimo klubas, kuriame klausytojai savisto viai ruoš vakarus ir kt. Baigusiems mokyklą bus iš duoti specialūs diplomai. A. ŠIAULIETIS
darbą mūsų Universitete. Doc. P. Užkalnį sveikino rektoratas, bendradarbiai, kitų Universiteto katedrų, partinių ir komjaunimo organizacijų, „Žinijos" draugijos, Vilniaus ir Šiaulių pedagoginių insti tutų, miesto vadovaujančių ir partinių įstaigų atsto-
gegužės mėn. 17 d.
TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Fakultetų meninė sav iveikla — opioji mūsų Universi teto kultūrinio gyvenimo sri tis. Kasmetinės apžiūros — konkursai, kuriems ruošiama si paskubomis ir, atrodo, lyg kam „iš šalies" įsakius, ver-
vai, studentai. Sveikinu sieji palinkėjo jubiliatui ilgų ir kūrybingų metų, įteikė atminimo dovanas ir gyvų gėlių puokštes. Doc. P. Užkalnis nuo širdžiai padėkojo už jam parodytą pagarbą, linkėji mus. R. ANTANYNAS
čia rimtai pasvarstyti apie studentų kultūrinės meninės veiklos galimybes, pobūdį, ateities perspektyvas. Pirmiausia, kam gi reikalin ga meninė saviveikla fakulte tuose? Klausimas lyg ir keis tas, bet jis kyla nuolat, kai tik pradedama kalbėti apie apžiūras. Klausantis nuolatinių skundų ir dejavimų, atrodo, kad organizuoti saviveiklą kai kuriuose fakultetuose — ne toks paprastas reikalas: esą, ir jėgų nedaug, ir laiko maža, o noro — tai ir visai nėra. Panašiuose atsikalbinė jimuose tiesos dalis yra. Bet tik dalis. Jaunimas juk orga nizuoja savo laisvalaikį, ieš ko pramogų, linksminasi. Vie ni šokiai negali patenkinti. Tiesa, centriniai meno kolek tyvai, Kultūros ir Internacio nalinis klubai, Estetinio lavi nimo katedra dažnai organi zuoja įdomius kultūrinius ren ginius, bet jų nepakanka ke letu! tūkstančių studentų. Fakultetai privalo turėti at skirą savo gyvenimą — ne tik mokslinį, bet ir kultū rinį. Štai čia ir iškyla fakultetinės saviveiklos reikšmė. Jėgų, t. y. žmonių, sugeban čių ir norinčių joje dalyvauti, visada atsiras, jeigu organi zatoriai patys bus dideli me no entuziastai ir mokės pa traukti savo draugus. Juk ne būtina, kad fakultetinė savi veikla kopijuotų liaudies dai nų ir šokių ansamblio, akade minio choro ar estradinio or kestro programą. Fakultetų saviveiklai reikia kažko kito. Apie tą „kažką" ir norisi plačiau pakalbėti. Šiemetinėje apžiūroje apie du trečdalius visų fakultetų piogramos užėmė estrada. Be estrados mes dabar nė iš vie tos. Ji turi pasisekimą, ji triukšmingiausia ir efektin-
„Pamok, Alma Mater laimingiausi buvo lituanis tai — jie atsisveikino pasku tiniai. Sėkmės, laikant valstybi nius egzaminus, daug laimės gyvenime diplomantams lin kėjo jų jaunesnieji draugai. Nuoširdų atsisveikinimo žodį tarė prodekanas J. Balkevi čius.
Nr. 15(601) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRAI PASIBAIGUS
iiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiir
Šeštadienį Istorijos ir filo logijos fakultete buvo didelė šventė — diplomantų išleis tuvės. 220 merginų ir vaikinų išlydėjo Universitetas į naują gyvenimo kelią. Sunku, labai sunku atsi sveikinti — taip norisi nors minutėlę dar pabūti studentu. Todėl prodekanui J. Balkevi čiui teko net burtus traukti, kam pirmiems atsisveikinti. Melaimė krito ant rusistų, o
TREČIADIENIS
Aktyviausiems saviveikli ninkams, geriausiems sporti ninkams, komjaunuoliamsaktyvistams buvo įteiktos at minimo dovanėlės. Apdova notųjų tarpe — fakulteto komjaunimo sekretorius J. Lakis, aktyvi komjaunimo darbuotoja G. Jurkūnaitė, sa viveiklininkai R. Šavelis,
U • • ©
A. Račas, sportininkės V. Manikaitė, A. Vildžiūnaitė ir daugelis kitų. Šventės pabaigoje visi diplomantai, studentai nuvy ko j Antakalnį ir padėjo ker tinį akmenį, kur bus pastaty ti naujieji Universiteto rū mai. J. KACINAUSKAITE
ginusia, jai (deja, taip yra) galima greičiau pasiruošti. Keista ir graudu, bet estradi nio orkestro ar dainininko klaidos dažnai sukelia tik gausesnius žiūrovų aplodis mentus... Estrada leidžia dai nuoti ir bebalsiams — juk mikrofonas vis tiek dešimtį kartų sustiprins balsą; estrada nereikalauja beveik jokių pastangų ją suprasti ir priim ti; estrada, pagaliau, leidžia pasirinkti labiausiai „už šir dies griebiantį", įvairų ir abejotinos meninės vertės tepertuarą. Žodžiu, estrada šiuo metu pats madingiausias žanras. Ar tai bloga? Nežinia. Kaip ir kiekviena mada, ji turi savo „psichologinę sferą", savo entuziastus ir sirgalius, bet, kaip kiekviena mada, ji turi ir savo blogybių. Didž iausia jų — vienpusišku mas. Ar, nuolat girdėdami trankią ir paviršutinišką mu ziką bei dainas (gera estrada reikalauja ypatingų sugebėji mų ir darbo), mes neapkurtin sime ausies kitokio žanro, stiliaus, pobūdžio kūriniams? Ar nesumenkės mūsų skonis ir reiklumas menui? Apie tai visiems verta pagalvoti... O be estrados? Be estrados fakultetų savi-
vclklai reikia fakulteto speci fikos. Kodėl chemikai, nežiū rint to, kad pasirodė paskuti niai ir vėlų vakarą, susilaukė tokio žiūrovų pritarimo ir su sidomėjimo? Todėl, kad jie nepatingėjo paieškoti progra mos įdomesnės perteikimo formos (televizijos ekrano), leidžiančios natūraliai sujung ti įvairaus pobūdžio nume rius. Ir — svarbiausia — todėl, kad jie daugiau kaip pusę tos programos paskyrė savo fakulteto gyvenimui. Ir geriausieji tai buvo patys numeriai. Gaila, kad kelionės po Lietuvą epizodai re žisūriniu ir meninės atrankos atžvilgiu buvo gerokai silp nesni, nors „diktorė" juos anotavo (ir aplamai vedė vi są programą) be priekaištų. Fakulteto specifika buvo jaučiama ir filologų progra moje. Čia girdėjome įvairių tautų muziką bei dainas, at liekamas įvairiomis kalbomis, jutome pagarbą lietuvių liau dies žodinei kūrybai, matėme studentiško gyvenimo nuotru pų (egzaminų epizodai). Filo logų programa, nors ir ne ypatingai Įvairi, buvo be pre tenzijų, jaunatviška ir me niniu atžvilgiu neblogai paruošta. Tik labai norėjosi (Nukelta į 2 psl.)
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v universiteto rektoriaus įsakymas Nr. R-128 VILNIUS, 1967 m. gegužės mėn. 4 d.
Spaudos dienos ir Tarybinio studento“ 600-tojo nu merio išleidimo proga sveikinu redakcijos bendradar bius ir visus studentus bei darbuotojus, talkininkau jančius leidžiant ir platinant šį laikraštį. Už gerą darbą, leidžiant „Tarybinį studentą", apdovanoju Vilniaus Valstybinio v. Kapsuko v. universiteto Garbės raštais: 1. Juozą GIRDVA/NĮ — „Tarybinio studento" re daktorių; 2. Leoną KYBARTĄ — LKP CK laikraščių ir žurna lų leidyklos spaustuvės darbuotoją. 3. Algį KUŠTĄ - „Tarybinio studento" redakcijos darbuotoją.
Už bendradarbiavimą, leidžiant ir platinant „Tary binį studentą", reiškiu padėką: 1. Jonui BULOTAI — Žurnalistikos katedros vyr. dėstytojui; 2. Juozui MISEVIČIUI — Lietuvių literatūros katedros asistentui; 3. Petrui PECIURAI — Filosofijos katedros vyr. dėstytojui; 4. Rūtai ZICKYTE1 — Filosofijos ikatedros aspirantei; 5. Jonui DEGUClUI — IFF IV k. studentui; 6. Joanai KACINAUSKAITEI — IFF / k. studentei; 7. Gražinai MATUKAITEI — IFF I k. studentei; 8. Vigandui PREKEVIC1UI — IFF H k. studentui; | 9. Irenai VOVERYTEI — IFF / k. studentei; e 10. Algiui ZA RA N KAI — IFF / k. studentui. ?
| Skiriu pinigines premijas po 10 rub. šiems laikraščio | bendradarbiams: | 1. Albinui CIUPR1NSKUI — EF II k. studentui; į 2. Antanui REPECKAI — IFF I k. studentui. | REKTORIUS
Sudie berželiui ir draugams. „Gėlių koridoriumi" palydėti. A. REPECKOS nuotr.
iZVVVVVV'/'A/VVVVVXA/,^AAA/V\A/\/\AAAA/\A/\A/\AAAAAA/V\AAA/\AAAAAAA,
2 psl. *************^
-'*■'•'• 1967 m. gegužės mėn. 17 d.
TARYBINIS STUDENTAS
»*«
Žmonės! Kol dega širdis karšta, Atminkite! Kaip brangiai buvo Jūsų laimė pirkta. Prašau Jus, Atminkite! R. ROŽDESTVENSKIS I. DAGIO nuotraukose: (kai rėje) daug {domaus papa sakojo revoliucijos veteranai V. Bezaras ir J. T verkus savo auniesiems draugams iš Uni versiteto; (dešinėje) J. Žilys teikia žygio gairelę LLKJS Radviliškio komiteto sekreto riui A. Butėnui.
Kartodami R. Roždestvenskio „Rekviem", sekmadienį po pietų sėdome į autobusus. Prieš akis buvo sunkus ir to limas žygis tėvų kovų ke liais „Tų dienų šlovė neišb lės", pašvęstas Spalio 50-čiui. Ir štai komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojo J. Žilio vadovaujamas 50 žmonių būrys palieka Vilnių. Tai kas, kad autobuse šalia teisininko atsisėdo matematikas, o šalia filologo — chemikas. Tai nė kiek netrukdė skambėti žurnalistų himnui ar šmaikš čioms fizikų dainoms. Paslaptingu pušų ošimu pa sitinka Rūdninkų giria. Tam sios belangės partizanų žemi nės priminė mums tuos rūs čius karo melus, kai čia ne gailestingai su priešu kovojo naisūs „sakalai broleliai". Netoliese stovi ir partizaninis kaimas, tiek daug padėjęs ta rybiniams partizanams maistu, žiniomis. Tur būt, skaudžiausius pėdsakus karo ir pokario me tai paliko Dzūkijos kaimuose. Rūstus Pirčiupio Motinos gra nitas tarsi visiems pasakoja šiurpią kaimo tragediją. Pa dėjome gėlių prie Motinos I ojų. Galutinis dienos kelio nės tikslas buvo Varėna, kur mūsų laukė įdomus susitiki mas su 16-tosios Lietuviško sios divizijos kariais J. Beli
Tų dienų šlovė neišblės! riiu ir A. Kastanausku. J Bielinis papasakojo apie lie tuviškosios divizijos nueitą kelią, jos kovas. Iš A. Kastanausko pasakojimo daug su žinojome apie tarybinės mili cijos darbą karo ir pokario metais. Prisiminimui Varėnos komjaunimo komitetui įteikė me žygio gairelę. Druskininkai... Kur kadalstžuvo žmonės, šiandien žydi gėlės, sruvena Ratnyčėlė. Apie M. Melnikaitę prie jos paminklo pasakoja buvęs jos būrio vadas TSRS didvyris Br Urbonavičius. Šaltais obeliskais ir rūsčiu Kareivio žvilgsniu sutinka mus Merkinės karių kapinės Šioje vietoje vyko žiaurūs susirėmimai su fašistais, čia palaidota ir daug nežinomų kareivių. Važiuojame Alytaus tiltu per Nemuną. Mūsų žygio da lyvis Algis Pauliukaitis papa šakojo mums šiurpią Vidzgirio miško tragediją. Čia fašisti niai budeliai sušaudė 40000 Alytaus ir aplinkinių vietovių gyventojų. „Aš mačiau, kaip kilnojosi žemė virš dar nespė jusių mirti žmonių kūnų", — pasakoja Algis. Ne vieną žv-
gio dalyvį sukrėtė šis šiur pus pasakojimas. Tačiau ta.ybiniai kariai atkeršijo hitle rininkams Lenkiame galvas paminklui su užrašu „Šlovė nemirtingiems žygiams, žu vusioms didvyriams šlovė!" Birštonas, Prienai, Kaunas, Raudondvaris, Vilkija. Ir Seredžius. Čia susitikome su
žuvusiųjų, vaduojant Sere džių, giminėmis. Iš Ukrainos TSR Kostopolio rajono atvyko Fedotija Vladimirovna Šer tum Broliškose karių kapinė se palaidotas jos vyras Uja Petrovičius, žuvęs 1944 me tais. Daug iškentėjo ši mote ris. Praėjus dešimčiai metų po vyro mirties, sprogusi mi na atėmė dukrą Mariją. Ne gyja motinų, žmonų, seserų širdžių žaizdos. Apie tai kal bėjo svečiai, susirinkusieji Mes prisegėme svečiams savo žygio emblemas, Seredžiaus komjaunuoliai ir mokyklos pionieriai padovanojo mums albumą su Seredžiaus pirmųjų komjaunuolių nuotraukomis. Panemune leidžiamės į Jur barką. Karių kapinėse daly vavome iškilmingame mitin ge, skirtame Pergalės dienai paminėti. Didingi R. Roždestvenskio „Rekviem" žodžiai dar ir dar kartą primena gy viesiems tuos, kurie krito už
laisvę ir įpareigoja saugoti taiką. Kukliame miesto skve relyje stovi 1941 m. sušau dyto skulptoriaus VI. Grybo paminklas. Pergalės dienos rytą mus sveikino Žemaitijos saulė. O štai jau ir Radviliškis. Gražios gamtos fone apie Žemaičių pulko kovotojus papasakojo V. Bezaras. Šiam kovotojui te ko laimė matyti V. I. Leniną. Daug įdomaus mums apie 1920 m susikūrusią Lietuvos Jaunimo Sąjungą papasakojo J. Tverkus. Su dideliu susidomejimu-žiOrėjome komunis tinius atsišaukimus, pirmuo sius „Tiesos" numerius. Kaip Sąjungos pirmininkas, 1935 m. J Tverkus buvo areštuotas. Jis daug padėjo partizanams, buvo vienas iš pirmųjų Jur barko komjaunimo organiza cijos ir Vykdomojo komiteto darbuotojų. „Mes, Universiteto komjau nuoliai, visuomet prisimename
MENO SAVIVEIKLOS APŽIURAI PASIBAIGUS
(Atkelta iš 1 psl.) zinis sumanymas nedavė rei PIRMĄJĄ VIETĄ skirti Is •••••••••••••••••••••••1 matyti daugiau filologiškos kiamų rezultatų. Nedavė to torijos ir filologijos fakultetui, ANTRĄJĄ — Medicinos fa buities epizodų (fakultete dėl, kad programa buvo silp daugiausia artistų), girdėti jų nai atlikta. §į sykį viską su kultetui, poetų, jumoristų savą kūry gadino nepakankamas meninis TRECIĄJĄ Chemijos bą. lygis. Be to (tai svarbi aplin fakultetui, Kitų fakultetų meninė pro kybė), ekonomistams pablo Komisijos baigė savo dar vanoti bendrabučių Nr. 5 ir KETVIRTĄJĄ — Ekonomi bą: dešimtys prirašytų po Nr. 6 komendantai V. Al- grama buvo įprastinė. Medi gino padėtį anksčiau pasirodę kos fakultetui, fakultetai, žinoma, patys apie kai turėjo įvairių numerių: pieriaus lapų susegti į bylą. kauskas ir S. Skuodis. PENKTĄJĄ — Gamtos fa negalvodami ir nenorėda Už gerą mokymąsi ir pa- montažą, intermediją, baleto tai Aiškūs nugalėtojai. O kas kultetui, jsiumi Po gausios estrados, numerį, kaimo kapelą, vopralaimėjo? Tokių nėra. Gera vyzdingą tvarką bendrabu ansamblį, estradą; jų bavusios salę, buvo labai sunŠEŠTĄJĄ — Fizikos ir Matradicija tapo Universiteto čiuose taip pat apdovanoti kalinį programa buvo gana spak in- ku perteikti revoliucinio po- tematikos-mechanikos fakul bendrabučių konkursai. Pui bendrabučio Nr. 5 tarybos ga, būdžio programą. tetams. tačiau jai trūko kiausias agitatorius švarinan pirmininkas MF IV k. stud. apšlifavimo (ypač meninio Teisės fakultetas nei šiemuzikiApie ką mums visiems rei tis, tvarkantis, linksminan A. Ramašauskas, bendrabučio niams numeriams). met, nei pernai nedalys avo kia pagalvoti ateičiai? tis — geriausiems kamba Nr. 6 kambarių seniūnės MF Šiemetinė programa buvo Fizikų ir matematikų fa- apžiūroje, Nežiūrint gausios riams be eilės skiriamos se IV k. stud. I. Varnaitė MMF vyri jos ir dar gausesnės gykantiems metams vietos IV k. stud. B. Kuneikaitė, kultetai parodė neblogų šo- venimo patirties ir įspūdžių įvairesnė, negu ankstyves bendrabučio Nr. 2 kambarių kių, gerai praskambėjo S. įvairumo, teisininkai neran niais metais, bet ji toli gražu bendrabutyje. visų mūsų galimy Gegužės 12 d. Aktų salėje seniūnės EF pirmakursės V. Rachmaninovo Preliudas for- da reikalo Universitetui paro neatskleidė bių ir sugebėjimų. Reikėtų tepionul. Kaip ir pas medikus, Makštytė ir V. Dabašinskaitė įvykusiame vakare buvo ap čia taip pat vyravo estrada, dyti savo meninius sugebėji siekti, kad apžiūros būtų ne dovanoti bendrabučių kon ir kt. mus. specialus ruošimasis „atsiskai deja, ne visai reikiamo meni XXX kurso nugalėtojai. Žiuri komisija, vertindama tyti", ne atskirų specialybių nio lygio. Trūko grakštumo Tą pat vakarą savo šeimi- ir skonio miniatūriniam vaiz fakultetų koncertus, vadova ambicijos reikalas, o natūra Bendrabučių konkurso, skirto Taryvų valdžios 50-me- ninkus surado ir tarpfakulte- deliui „Išėjo dekanas į miš vosi šiais kriterijais: svar lus fakulteto meninės savičiui, nugalėtojų laurai atiteko tinės meno saviveiklos ap ką". biausia, be abejo, meninis v eiklos baigiamasis koncer žiūros laurai. Mintimis apie bendrabučiui Nr. 5. Niekuo neišsiskyrė progra lygis, paskui — programos tas. Todėl ateityje vienu iš Toliau bendrabučiai pasi saviveiklos vingius pasidalino mos parinkimo, žanrų, atliki studentiška specifika, išradin svarbiausių vertinimo kriteri skirstė taip: II vieta — Estetikos katedros vedėj as mo atžt ilgiu gamtininkų sa gumas, įvairumas, geras sko jų, gal būt, reikėtų laikyti bendrbučiui Nr. 6, III vieta — P. Sližys. nis. Nemaža dėmesio buvo fakultetų kultūrinio-meninio viveiklos vakaras. Vakaro metu Garbės rašbendrabučiui Nr. 2. IV vie Keletas žodžių apie ekono- kreipiama į fakultetų vidinio gyvenimo lygį per visus tais buvo apdovanoti Istorijos ta — bendrabučiui Nr. 1, mistiĮ koncertą, kuris ištisai meninio gyvenimo intensy mokslo metus. Antras vertini V vieta — bendrabučiui Nr. 3 ir filologijos fakulteto meno buvo skirtas Spalio 50-mečlul. vumą (pvz., filologai šiais mo kriterijus — studentiškos ir VI vieta — bendrabučiui saviveiklos kolektyvas (vado Didžiulis fakulteto kolektyvas mokslo metais surengė net 16 programos išradingumas. Mes vė II k. stud. S. Kirstukaitė), — 120 žmonių — parinko to koncertų, iš kurių keletas nenukonkuruosime (o ir visai Nr. 4. Bendrabučio Nr. 2 tarybos užėmęs I vietą apžiūroje, kias dainas, šokius ir litera įvyko provincijoje — Die to nereikia!) profesionalių darbas pripažintas geriausiu. Medicinos ir Chemijos fakul- tūros kūrinius, kurie sudary veniškėse, Kalvarijoje, Mai- solistų, artistų ar muzikantų, Mažųjų kambarių grupėje tetų meno saviveiklos kolek- tų vieningą bei kryptingą šiogaloje, Baltarusijos lietuvių tačiau su mumis — jeigu to pirmoji vieta atiteko bendra tyvai (vadovai III k. stud. programą. Ekonomistai nepa Rimdžiūnų kaime), Į saviveik panorėtume — niekas nepa bučio Nr. 6 111 kambariui E. Beržanskis ir ChF II k. tingėjo suorganizuoti kelias loje Ir centriniuose meno ko jėgs rungtyniauti programos dešimties merginų chorą, įve lektyvuose dalyvaujančių stu Įvairumu, šmaikštumu, spal Daugiau kaip 5 gyventojų stud. G. Orentaitė). Po oficialiosios dalies kon dė pantomimą, bandė įjungti dentų skaičių. Buvo vengiama vingumu, humoru, — žodžiu, kambarių grupėje geriausio paskubomis, studentiška specifika. Klek šokį, reiškiantį išvadas daryti kambario vardas pripažintas certavo Istorijos ir filologi pramoginį bendrabučio Nr. 2 18 kamb. jos fakulteto saviveiklinin- dabartinio jaunimo nuotaikas, neįsigilinus Į (vairias aplin daug medžiagos bei minčių pagalvojo apie šviesos efek kybes, nesuskaičiavus visų šioje srityje duotų Universi Už pavyzdingą darbą kai. teto ar atskirų fakultetų isto A. VALIONYTĖ tus. Tačiau... Ir sėl tas „ta „už" ir „prieš". bendrabučiuose Rektoriaus rija, tradicijos, dabartinė buiO žiuri nutarimas toks: Gr. MATUKAITĖ' čiau". Geras, iš tiesų grandioįsakymu Garbės raštais apdo-
Nugalėtojų olimpas
ir gerbiame tuos, kurie krito už mūsų laimę. Jūsų galvas puošiantis sidabras ne bereikš mis", — pasakė J. Žilys. Įteikėme gėlių puokštes. Tačiau skirtis dar nesinorėjo. Todėl pokalbį tęsėme jaukio je Medžiotojų seklyčioje. Kovų veteranams pritariant, lyrišką „Grįšiu" keitė galin ga dainos „Nuo Uralo gaudžia vėjai" melodija. Atsisveikinome su savo naujais draugais. Mūsų laukė dar ilgas kelias į Vilnių. Važiavome rimti, susikaupę, galvodami apie tuos, kurių galvas puošia šarma, apie tuos, kurių šiandien nėra su mumis. Jie guli smėlėtoje Dzūkijos žemelėje, Žemaitijos lygumose ar Suvalkijos kalvo se. Jų šlovė neišblės! Tai ko tėvai nepadarė, mes padarysime! V. OBLAClNSKAITE Ir. VOVERYTĖ
tis, mokslas, svajonės, ne sėkmės, išdaigos! Ir visa tai puikiausiai galėtų sujungti įvairių žanrų bei stilių muziką, dainas, šokius, skaitymo bei vaidybos meną, humoreskas, improvizaciją ir pantomimą, konferensjė ir intermedijas. Reikia tik vieno dalyko — kad mes patys norėtume Įdo miai linksmintis. Taip jau su siklostė praktika, kad centri niai meno kolektyvai pusę savo programos skiria Uni versiteto reprezentacijai, dažnai koncertuoja už mūsų mokyklos sienų, todėl pagrin dinis meninis gyvenimas tu rėtų vykti fakultetuose. Ir dar norisi didesnės fa kultetų vadovybės paramos, pritarimo, paskatinimo, dė mesio — tokio, kokį rodo Ekonomikos fakulteto prodekanė E. Vaištarienė, Istori jos ir filologijos fakulteto prodekanas J. Balkevičius. O Estetinio lavinimo kated ra visuomet pasiruošusi kon sultacijai — režisūrinei, mu zikinei, choreografinei. Tik nesivaržykime ir nepatingėki me kreiptis. žiuri komisijos pirmininkas P. SLIŽYS Estetinio lavinimo katedros vedėjas. Žiuri komisijos nariai: P. ČESNULEVIČIŪTĖ Partinio komiteto narė. V. LIMANTAS Estetinio lavinimo katedros vyr. dėstyto 'as. I. STRAVINSKIENĖ Estetinio lavinimo katedros vyr. dėstytoja. S. JANUTAITĖ Komjaunimo komiteto narė J. MASYTĖ Studentų profkomiteto narė
1967 m. gegužės mėn. 17 d.'
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
SVEIKA, JUBILIEJINIŲ METŲ VASARA!
Iki šios nepaprastos vasa ros liko labai nedaug laiko, todėl ruoštis jai dabar jau pats laikas. O vasara — 5O-jų Tarybų valdžios metų vasara — mums, studentams, kaip ir visiems mūsų šalies žmonėms, žada būti graži, linksma, nuotaikinga, o kar tu ir didelių, gerų darbų va sara. Vasarą mes jau senokai va diname trečiuoju semestru. Trečiasis semestras — ge ro, turiningo poilsio semest ras. Mūsų laukia turistinės kelionės, ekskursijos, sporti nės varžybos ir daug kitų Įvairių poilsio formų. Viena iš gražiausių mūsų komjau nuoliškų tradicijų, aktyvaus poilsio formų — studentiškos darbo ir poilsio stovyklos.
Jau seniai baigė Universi tetą pirmieji darbo ir poil sio stovyklų organizatoriai ir dalyviai, o jų pradėti darbai tęsiami, juos mums primena įvairiose respublikos vietose iškilę mokyklų, kultūros na mų pastatai su užrašu „Sta tė VVU“. Si darbo vasara jau 11-ji. Per dešimt metų daug kas pasikeitė. Pasikeitė ir pačios stovyklos, gimė daug naujų, gražių tradicijų, pagerėjo darbo organizacija. Darbo ir poilsio stovyklos tapo kom jaunimo aktyvo ruošimo mo kykla. Keičiasi darbo ir po ilsio stovyklų geografija. Pra ėjusių metų vasarą komjau nuolių būrys „Vilnius*4 dirbo Tiumenės srities Kondynsko raj. „Komsomolsko44 darbi
VASAROS METU VEIKS SIOS DARBO IR POILSIO STOVYKLOS:
1. JONAVOS AZOTINIŲ TRĄŠŲ GAMYKLOS STATYBA.
Tai labai svarbaus mūsų respublikai objekto statyba. Statybos darbus vykdo Kauno statybos trestas Nr. 2. Pirmą kartą per visą stovyklų istoriją organizuojama tokia stambi stovykla. Kiekvienoje pamainoje padirbės po 200 — 220 studentų. Pamainas komplektuoja šie fakultetai I pamaina — 120 žmonių IFF, 100 žmonių EF. II pamaina — 200 žmonių EF. III pamaina — 160 žmonių IFF, 50 žmonių FF. IV pamaina — 150 žmonių ChF, 50 žmonių GF. Stovyklai vadovauja VVU komjaunimo komiteto patvir tintas viršininkas visai vasarai. Stovyklautojai gyvens palapinėse pušyne, ant Neries kranto, maitinsis valgykloje, specialiai pastatytoje stovyk lautojams. Šiuo metu jau pastatyta šokių aikštelė, įreng tos krepšinio, tinklinio Ir futbolo aikštės. Studentams, dirbantiems šioje stovykloje mėnesi ir daugiau, mokamas atlyginimas pagal išdirbio normas, šiuo klausimu kreiptis Į fakultetų komjaunimo komite tus.
2. KAIŠIADORIŲ RAJ. „DAINAVOS“ KOL. STATYBOS. Statybos darbus vykdo Elektrėnų kilnojamoji mechani zuota kolona. Kiekvienoje pamainoje talkininkaus po 50 mūsų studentų. Visas keturias pamainas komplektuoja Me dicinos fakulteto komjaunimo komitetas. Stovyklautojai gyvens palapinėse ant ežero kranto. Stovyklai vadovaus VVU komjaunimo komiteto patvirtintas viršininkas visai vasarai. Studentams, dirbantiems šioje stovykloje mėnesi ir daugiau, mokamas atlyginimas pagal išdirbio normas.
3. JURBARKO RAJ. „ERŽVILKO“ KOL. KULTŪROS NA MŲ STATYBA. Visas keturias pamainas (po 25 žmones) komplektuoja MMF komjaunimo komitetas. Stovyklautojai gyvens mo kyklos bendrabutyje. Pamainoms vadovaus viršininkai, patvirtinti MMF komjaunimo komiteto.
RAJ.
SALOMĖJOS
NĖRIES
V.
KOLŪKIO
Pamainas komplektuoja šie fakultetai: I — 45 žmonės TF. II — 45 žmonės FF. III (VII.23—VIII.20) — 25 žmonės IFF. Stovyklautojai gyvens palapinėse ant Šešupės kranto. Pamainoms vadovauja VVU komjaunimo komiteto patvir tintas viršininkas visai vasarai. Nuo rugpjūčio 1 d. iki 18 d. šioje stovykloje dirbs 30 VDR studentų.
5. KAZACHIJOS TSR, RUZAJEVKOS RAJ. GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBA. Čia dirbs bendrauniversitetinis komjaunuoliškas būrys, kurĮ komplektuoja VVU komjaunimo komitetas. Būrys dirbs 2 mėnesius. Būrio nariams mokamas atlyginimas pa gal išdirbį. Būrys išvyks š. m. birželio 27 dieną. Būriui vadovauja VVU komjaunimo komiteto patvirtintas virši ninkas.
6. MOLDAVIJOS TSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STATYBI NIS BŪRYS. Šis būrys dirbs Moldavijos TSR. Jo sudėtyje 30 VVU studentų brigada. Ją komplektuoja IFF komjaunimo ko mitetas. Brigadai vadovauja IFF komjaunimo Komiteto pa tvirtintas viršininkas. 7. VOKIETIJOS DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA. Vyksta 30 mūsų studentų. Stovykla organizuojama drauge su Greifsvaldo Universiteto Laisvojo Vokiečių Jau nimo sąjungos komitetu. Stovyklautojai dirbs lauko dar buose Riugeno saloje. ŠI būrĮ komplektuoja VVU kom jaunimo komitetas. Būriui vadovauja VVU komjaunimo komiteto patvirtintas viršininkas. Būrys išvyksta š. m. liepos 28 d. ir išbus VDR iki rugsėjo mėn. 2 d.
SKELBIMAI Reikalingi vyrai būriui, Informacija darbo ir pollvykstančiam i Kazachijos šio stovyklų klausimais teiTSR. Pareiškimai priimami kiama VVU komjaunimo koVVU Komjaunimo komitete mitete kasdien nuo 9 iki 17 iki gegužės 25 d. vai. arba telefonu 2-79-27.
Pirmosios pamainos išvyksta birželio 23 d. grjžta liepos 9 d. Antrosios pamainos išvyksta liepos 9 d. grįžta lie pos 23 d. Trečiosios pamainos išvyksta liepos 23 d. qrįžta Tuqpiūčio 6 d. Ketvirtosios pamainos išvyksta ruqpiūčio 6 d. qr(žta ruqpiūčio 20 d. Visos pamainos išvyksta nuo Universiteto centrinių rūmų 13 vai. Dalyviai renkasi 12.30 vai. Pamainos grįžta nurodytomis dienomis ne vėliau kaip 12 vai. Pamainų viršininkai, brigadininkai išvykimo die nomis renkasi l VVU komjaunimo komitetą 11.30 vai.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ ORGANIZAVIMUI PATVIRTINO TOKIOS SU DĖTIES ŠTABĄ: 1. J. ŽILYS — VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavadoutojas — štabo viršininkas. 2. R. ARLILK — TF II k., VVU komjaunimo komiteto narys — štabo viršininko pavaduotojas. 3. A. BUDA — TF I k.. VVU komjaunimo komiteto na rys — štabo narys. 4. R. REC. YLAS — TF II k. — štabo narys. 5. K. MONKEVIČIUS — IFF II k.. IFF komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduotojas — štabo narys. 6. V. ŠOPYS — EF II k., EF komjaunimo komiteto sek retorius — štabo narys.
STOVYKLŲ NUOSTATAI Kiekvieno komjaunuolio garbės pareiga — dalyvauti bent vienoje darbo ir poilsio stovyklos pamainoje. II
Darbo ir poilsio stovyk loms vadovauja VVU komjau nimo komitetas.
III
Visa iniciatyva, organizuo jant darbo ir poilsio stovyk las, paliekama fakultetų kom jaunimo komitetams (biu rams). Fakultetų komjaunimo ko mitetai (biurai) atlieka visą parengiamąjį - organizacinį darbą: komplektuoja pamai nas, tvirtina viršininkus ir brigadininkus, supažindina juos su darbo ir poilsio sto vyklų uždaviniais, užtikrina savalaikį pamainų išvykimą į stovyklas, rūpinasi stovyk lautojų buitimi, maitinimu ir sveikata. Fakultetų komjaunimo ko mitetai (biurai) ir jų sekre toriai atsako už visą fakul teto stovyklą (pamainą). IV
stovykDarbo ir poilsio fakultetų loms vadovauja komjaunimo _______ ___ _ _____ biurų ir VVU komjaunimo komiteto patvir tinti viršininkai. Viršininkas veikia vienvaldiškumo princiklausimus pų, .pagrindinius . pirminių derindamas SUi organizacijų komjaunimo sekretoriais. Viršininkas atsako už gamybinį-organizacinį ___€ ‘ į pamai nos darbą, tvarką stovyklo je, už darbo saugumo taisyk lių laikymąsi, už patalynę ir visą kitą inventorių. Keičian tis pamainoms, šis invento rius perduodamas pagal ak tą.
studentų nuomonę, jų pagei davimus ir patarimus. Kom jaunimo komiteto sociologinių tyrimų sektorius pravedė studentų tarpe anketinę ap klausą. Apibendrinta medžia ga buvo apsvarstyta jungti niame komjaunimo komiteto ir studentu profkomiteto po sėdyje. Todėl šių metų darbo ir poilsio stovyklų organiza vime yra daug naujovių, ku rias pasiūlė studentai, turin tieji didelį patyrimą šiame darbe. VVU komjaunimo komitetas kviečia visus komjaunuolius susikaupus ruoštis pavasa rio sesijai, gerai išlaikyti eg zaminus, o vasarą savo dar bais dar labiau išgarsinti mūsų senąjį ir visad jauną Universitetą.
STOVYKLŲ ŠTABAS
PAMAINOS KEIČIASI:
TRECIASIS SEMESTRAS
4. KAPSUKO STATYBOS.
ninkų gyvenvietės statybo je. Šią vasarą 50 komjau nuolių išvyks į Kazachijos TSR Ko^četavo srities Ruzajevkos rajoną, 30 filologų pa dirbės Moldavijos TSR aukš tųjų mokyklų studentų staty binio būrio sudėtyje. Paga liau — šią vasarą pirmą kar tą stovyklos peržengs mūsų šalies ribas. 30 geriausių studentų-aktyvistų rugpiūč.o mėnesį išvyks į VDR, kur su Greifsvaldo Universiteto stu dentais dirbs Riugeno salo:e. Mūsų Universiteto stovyk lose dirbs Moldavijos TSR ir Vokietijos Demokratinės Res publikos studentai. VVU komjaunimo komite tas, organizuodamas darbo ir poilsio stovyklas, stengiasi kuo daugiau atsižvelgti į
NURODYMAI PAMAINOS SEKRETORIUI
mitetas privalo operatyviai reaguoti į stovyklautojų pre Studentų darbo ir poilsio tenzijas ir — jeigu jos ob stovyklos laikinosios komjau jektyvios — tenkinti. nimo organizacijos sekreto rius renkamas pamainos su VIII sirinkime, rekomenduojant fakulteto biurui. Jis kart’u Už darbo Ir poilsio stovyk su pamainos viršininku atsa lų drausmės laužymą taiko kingas už pamainos komjau mos bausmės — įspėjimas, nimo darbą, stovyklos gyve papeikimas. Aukščiausia nimą, organizuotumą ir bausmė — pašalinimas iš sto drausmę stovykloje, staty vyklos. bos aikštelėje ir visur kitur. Komjaunuoliams, be to, tai Jis taip pat atsakingas už ry komos visos ............ VLKJS įstatuo- šius ir bendradarbiavimą su se numatytos bausmės. vietos komjaunimo organiza cija. IX I. STOVYKLOS VIDAUS Pasibaigus pamainos darTVARKA bui, viršininkas iir komjaunimo organizacijos» sekreto___ _ J. Pamainos susirinkime iš rius parašo smulkią ataskai renkamas biuras. Jo nariai tą apie atliktą darbą. Ata pareigomis pasiskirsto taip: skaita, patvirtinta kolūkio sekretorius — atsakingas už valdybos arba statybinės or politinį-masinį darbą, sporti ganizacijos, pristatoma į VVU nis sektorius. kultmasinis komjaunimo komitetą sugrį sektorius ir t. t. žimo dieną. 2. Reguliariai pravesti kom jaunimo organizacijos izacijos susi X rinkimus. 3 Siekiant kuo didesnio VVU komjaunimo komitetas organizuojamų priemonių skelbia konkursą (jo sąlygos efektyvumo, rekomenduojapridedamos), kurio tikslas iš ma kiekvienai ,pamainai ___ visą aiškinti geriausias darbo ir pol i tmasinį-kul tūrinį darbą poilsio stovyklos pamainas, organizuoti viena kuria nors fakultetus, stovyklautojus. konkrečia kryptimi.
KONKURSAS
Jau vienuoliktą kartą res publikoje suplazdės Universi teto studentų darbo ir poilsio darstovyklų vėliavos. Savo " bą studentai skiria Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos 50-Čiui. VVU komjaunimo komitetas skelbia konkursą „ geriaušiai 1967 m. darbo ir poilsio stovyklų pamainai, fakultetui, geriausiems stovyklautojams išaiškinti. Konkurso tikslassustiprinti darbo stovyklų vaidmenį, auklėjant studentiją, skatinant stovyklauto V jus visuomeniniam darbui, naujų Kiekvienoje pamainoje su žadinti Jų iniciatyvą, daroma laikina pirminė kom darbo formų ieškojimą. jaunimo organizacija, kuri KONKURSO REIKALAVIMAI naudojasi visomis VLKJS įsta Pamaina, dalyvaujanti kon tuose nurodytomis teisėmis. kurse, vadovaujasi stovyklų Laikinas pamainos pirmi Jos pagrindinis nės komjaunimo organizaci nuostatais. uždavinys — gerai organi jos biuras ir sekretorius ren zuoti gamybinį darbą, laiku kamas pamainos komjaunimo pamainos užduotį susirinkime (susirinkimai turi įvykdyti bei sutarties reikalavimus, įvykti iki gegužės 30 d.). Pamainos pirminės kom pravesti bei plėsti politmasinįjaunimo organizacijos sekre kultūrinį darbą vietos gyven torius (biuras) vadovauja vi tojų tarpe tiek kolūkio, tiek sam politiniam-ideologiniam rajono mastu. Pamaina, dalyvaujanti kon ir kultūriniam darbui, rūpi nasi gamybine pamainos kurse, artimai bendrauja su vietos komjaunimo organi veikla. zacija ir visas priemones praveda tik kartu su ja. VI Pagalba vietos komjaunimo organizacijai — pagrindinė Darbo Ir poilsio stovyklose nustatoma 8 valandų darbo politmasinio darbo kryptis. Pamainai rekomenduoja vienos valandos diena su tokias prie pietų pertrauka, Esant ypač ma organizuoti neatidėlioti- mones: svarbiems ir 1. Skaityti paskaitas (tiek niems darbams, darbo diena gali būti pratęsiama pačių kolūkio, tiek rajono mastu). 2. įsteigti konsultacinius pageidavimu, stovyklautojų į Uni organizacijos punktus stojantiems komjaunimo arba viršininko versitetą. nutarimu 3. Rengti tematinius vaka įsakymu. rus. 4. Ruošti bendrus pamai VII nos ir vietos gyventojų susi kuriuose būtų Stovyklos viršininkas, plr- rinkimus, minės komjaunimo organiza svarstomi aktualūs ideologi cijos sekretorius, fakulteto niai, komunistinės moralės komjaunimo komitetas (biu bei etikos klausimai. ras), VVU komjaunimo ko 5. Kartu su vietos kom-
jaunuoliais kovoti prieš neūkiškumą, tinginius ir simudegtinės Rantus, naminės gamintojus. 6. Palaikyti ryšius su ra jono komjaunimo komitetu, aktyviai dalyvauti rajono ruošiamose priemonėse. 7. Šefuoti vietos saviveikli ninkus, sportininkus, „prožektorininkus“, draugovinin kus. 8. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius stovykloje ir kolūkyje. 9. Ruošti stendus apie pa mainos gyvenimą. 10. Tobulinti komjaunuoliš kas tradicijas. Iškilmingai pa žymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą, komjau nuoliško stažo penkmetį, de šimtmetį, komjaunuolių gi mimo dienas ir pan. Kurti kolektyvines pamainų dainas. 11. Organizuoti paskaitų ciklus, skirtus Didžiosios Spa lio Socialistinės revoliucijos 50-čiul. 12. Rinkti ateistinę medžia gą ir medžiagą apie buržua zinių nacionalistų piktadary bes pokario metais. 13. Tinkamai sutvarkyti stovyklos aplinką. 14. Pamainos atliktas dar bas įvertinamas pinigais. Ap skaičiavimus tvirtina kolūkio valdyba, statybinės org. Fakultetui, geriausiai orga nizavusiam darbo ir poilsio stovyklas, įteikiama VVU komjaunimo komiteto perei namoji taurė. Pamaina (stambiose pamainose-brigada), užėmusi pir mąją vietą, premijuojama ne mokama ekskursija į Maskvą arba į Leningradą. Aktyviausiems stovyklau tojams suteikiama teisė 1968 m. vasarą vykti į tarptautinę stovyklą užsienyje. (Konkur so sąlygos galioja ne tik respublikos stovykloms, bet ir Kazachstano bei Moldavi jos būriams.
4. Organizuoti paskaitas stovyklautojams, kolūkie čiams, darbininkams apie Ta rybų valdžios pasiekimus per 50 šalies metų, taip pat ateis tiniais, žemės ūkio ir techni kos pasiekimų, etikos, mora lės ir kitais klausimais. diskusijas, 5. Organizuoti polit informacijas, ypač atsižvelgiant į vietos gyventojų pageidavimus. G. Vesti agitacinį darbą ne komjaunuolių tarpe, padėti jiems pasiruošti stojimui I VLKJS. 7. Leisti stovyklos sienlaik raštį, kovos lapelius, rašyti stovyklos dienoraštį. 8 Skirti ypatingą dėmesį šefuojamų paauglių auklėji mui.
II
RYŠIAI SU VIETOS JAUNIMU
1. Kartu su vietos komjau nimo organizacijos sekreto riumi patvirtinti pamainos darbo planą, atsižvelgiant į vietos komjaunuolių pasiūly mus. 2. Pravesti komjaunimo su sirinkimus kartu su vietos jaunimu. Ypatingą dėmesį atkreipti į VLKJS XV suva žiavimo medžiagos ir nutari mų svarstymą bei jų įgy vendinimą. 3. Pasidalinti su vietos komjaunimo organizacija vi suomeninio darbo patyrimu, teikti paramą organizaciniais klausimais. 4 .Padėti vietos komjauni mo organizacijai paruošti jaunimą stoti į VLKJS eiles. 5. Organizuoti kartu su vietos komjaunimo organiza cija susitikimus su buvusiais partizanais, pilietinio ir Did žiojo Tėvynės karo dalyvais, revoliucionieriais, darbo pir mūnais. 6. Padėti vietos komjauni mo organizacijai ateistinės propagandos klausimais. 7. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkas der liaus priežiūrai ir nuėmimui bei kitiems darbams. 8. Padėti vietos jaunimui organizuoti Liaudies draugo vės, ,,komjaunimo prožekto riaus" būrius, aktyviai daly vauti kovoje su tvarkos pa žeidėjais, degtindariais.
III. SPORTINIS DARBAS 1 Organizuoti komandas ir pravesti įvairių sporto šakų varžybas su vietos jaunimu. 2. Organizuoti reprezenta cines studentų kolūkiečių rinktines susitikimams su ki tų kolūkių ar stovyklų rinkti nėmis. 3. Padėti suburti vietos sporto kolektyvą, organizuo ti jaunimo treniruotes, įreng ti sportinių žaidimų aikšteles.
IV. KULTMASINIS DARBAS
1. Organizuoti koncertus, sudarant jungtines kolūkiečių darbininkų — studentų me nines brigadas, ruošti bend rus poilsio vakarus. 2. Skatinti kūrybines sto vyklautojų jėgas kuriant ko lektyvinę dainą, kupletus ir kt. Organizuoti foto vitrinas Įvairia stovyklos gyvenimo tematika, propaguoti stovyk lą rajoninėje ir respublikinėje spaudoje, per radiją ir tele viziją.
ŽALIĄ ŠVIESĄ — TRADICIJOMS!
DRAUGYSTEI IŠTIESTOS RANKOS J. L AKIS
Poezijos stygos Pavasariu padvelkia J. Ba gaus ir pasaulio gyvybingucho simfonija B-Dur... Ja ir mą. Negi gali žūti pasaulis, pradedamas „Poezijos pava kuriame virpa lyros stygos, saris po Vilniaus skiautais". negi gali mirti žmogus, kurio Daug poezijos mylėtojų sek pirštai išgauna stebuklingus madienio vakare susirinko į garsus. Žemė — tai amžinas Istorijos ir filologijos fakul poezijos pavasaris, o žmo teto kiemą. gus — jo kraujas, kiekvieną Vargu ar kas sveikino pa kartą atsinaujinančio pavasa vasarį taip nuoširdžiai, pa rio kraujas... prastai ir skambiai, kaip mū Skamba S. Nėries, B. Sruo Naujų draugų būryje. Pasakojimo autorius pirmas iš sų poezijos tėvas Kristijonas gos, V. Mykolaičio-Putino, kairės. Donelaitis. Iškilmingai nu Just. Marcinkevičiaus pos skamba būrų poeto poemos mai. Juos skaito mūsų sve Greifsvaldas — nedidelis, gaus patriotizmui ir pašiau ■ eilutės — deklamuoja akto čiai — aktoriai ir Estetinio tylus ir jaukus miestukas su kojimui. 50.000 gyventojų. Beveik Universiteto pastatai ir‘ rius T. Vaisieta. Aktorė lavinimo katedros studentai. kiekvieną šeimą, gyvenančią bendrabučiai išmėtyti po visąl A. Leimontaitė deklamuoja Savo naujausius eilėraščius šiame mieste, kas nors sieja miestą, todėl pati patogiausiai E. Mieželaičio „Žmogų" ir perskaitė poetai J. Degutytė, su Universitetu. Nei vieno susisiekimo priemonė studen nei vienos stambios tams — dviratis. Juokingaii „Lyrą". Koks žavus žmogaus VI. Šimkus, R. Skučaitė, Uni fabriko,čia nerasi. Tai — Uni mums atrodė merginos, kada,i skrydis per tuos dešimtme versiteto studentai V. Vaitke įmonės versitetinis miestas. Institu nuaidėjus skambučiui, jos čius — nuo menko, užguito vičius, A. Karosaitė, J. Degu tai, laboratorijos, klinikos, po apžergdavo savo „arkliukus44' liklinikos, studentai, profeso ir ilga virtine nutįsdavo kito iki tilto tarp žemės ir sau tis. riai ir administracija — tai pastato link. Tarp kitko, va lės. Pavasaris skamba... Graži ir visas Greifsvaldas, jeigu žinėja ne tik studentai. Ap Niekada nepaliauja skam pradžia padaryta, nors vaka- neskaičiuosime įvairių buiti- žergia dviratį pagyvenę žmo bėti poezijos stygos. Visais ro organizatoriams ir nepavy nių-ūkinių įstaigų ir jų tar nės, moterys ir vyrai. Važiuo Kiekviena Greifsval- ja jie solidžiai, neskubėdami. laikais jos gaudžia — A. Mic ko „sutramdyti" aikštingos nautojų. do žemės pėda — istorija, Bet kuris mūsų ėjikas — kevičių skaito L. Noreika, technikos. Bet tikėkime, kad žila ir paslaptinga istorija, atskyrininkas sėkmingai galė konservatorijos studentų or kitąmet poezija po Vilniaus kasdien susiliečianti su da- tų lenktyniauti su jais. Nema besikeičianti ___ nuo to nykite, kad čia visi tik dvi kestras groja M.-K. Čiurlio skliautais skambės dar drą bartimi, prisilietimo ir vis tik liekanti račiais važinėja. Tada suklysnio simfoninę poemą „Miš- siau ir garsiau. senove. Istorija, istorija... tumėte. . . Ji pasakoja apie žmonių gy Aplankėme barą, kuris irgi ke". . . Rodos, pajunti žmoS. ZALAGAIT£ venimo potvynius ir atoslū priklauso prie miesto įžymy
Pavasaris Vingyje Praėjusį šeštadienį Vingio parke įvyko tradicinė pava sario šventė. Pavasaris ir jo bičiuliai mėnesiai linksmino žiūrovus pokštais, įvairiais šokiais ir žaidimais. Aikštelė je sukinėjosi meškos, bež džionės, ilgus kaklus linkčiojo gandrai. Visus juokino Laši ninio ir Kanapinio išmonės. Šventės dalyviai karštai plojo „Jaunystės" cirko artis tams, Jaunimo teatro panto-
mimos grupei. Universiteto meninė agitbrigada išvilko į dienos šviesą tinginius, čaižė juos negailestingais žodžiais. Skanių valgių mėgėjai ga lėjo mėgautis keptais šašly-. kais, vėdarais, užsigerti gai vinančiu „Tauro" alumi, iš bandyti margučių tvirtumą. Pavasario šventė jos daly viams paliko malonų įspūdį.
gius, apie darbo ir meilės džiaugsmą, apie griuvėsių gė lą. Paskutiniojo karo metu Greifsvaldas išliko sveikas, nes miesto komendantas pul kininkas Petershagenas be pasipriešinimo jį atidavė ta rybiniams kariams. Ir šian dien žmonės su gilia pagarba taria jo vardą, lanko Jo na melį, nusilenkdami šio žmoTęsinys. Pradžia Nr. 14
bių. Senais laikais čia rink davosi studentai. Tai buvo jų mėgiamiausia vieta. Bet praė jo daug metų, ir dabar čia renkasi nebe studentai, o pa prasti darbininkai. Bet baras liko ištikimas studentiškoms tradicijoms, čia saugomos studentiškos nuotraukos ir relikvijos, kaip pats brangiau sias linksmųjų laikų prisimi nimas. Ant sienų — grupinės jaunų žmonių, kurių tikriau-
B. ARMINAS
Ekonomistų šventė Gegužės 8 dieną praeiviai 10 Nemenčinės plento kilo metre stabtelėdavo. Paskui imdavo kraipyti galvas: labai jau neįprasta jiems buvo ten skambanti muzika. Gražiame pušyne prie bevardžio upokš nio susirinkę ekonomistai šventė pavasario šventę, skir tą Pergalės dienai pažymėti. Papulkininkis J. Blažys su sirinkusius pasveikino su ta rybinės liaudies švente. Įdė miai klausėsi studentai jo pasakojimo apie tarybinių
nės. Visi juokėsi iš „ėdrūnų" varžybų, entuziastingais šūks mais ragino bėgikus maišuo se. Ne vienam ekonomistui teko padrebėti už savo stip ruolį draugą, tempiantį virvę. Ligi vėlaus vakaro sename pušyne aidėjo muzika, skam bėjo studentiškos dainos, liepsnojo laužas. Linksmai praleido savo šventę ekono mistai. Žada gimti dar viena graži, šįkart ekonomistų (nors tra dicijų monopolį tvirtai savo
Berlynas — Vokietijos Demokratinės Respublikos sostinė.
TELESKOPAS
SKAUDA Įskaitos, egzaminai, kursi niai darbai... Yra nuo ko suskausti galvelei. Kokių tik priemonių nesugalvojo išra dingoji studentiška medicina apsiginti nuo šio chroniško negando! Salto vandens vo nios, šlapi rankšluosčiai, pa didintos vitaminų dozės... Naują žodį sesijinėje far makologijoje tarė trečio ir ketvirto kurso chemikų ko lektyvas: M. Kovarskaitė, E. Repčytė, I. Trinkaitė, A. Mačionis, O. Karosaitė, J. Karolevlčiūtė, Z. Giržadaitė, V. Ripskytė, V. Rešeliauskaitė, Z. Kiškytė, G. Bukšnytė. Pasiūlytas paprastas, užtat E. KUNIGĖLIO nuotr. Cha-cha, ne tokių matėm... lengvai įgyjamas preparatas žvalgų drąsą ir ryžtą kovose rankose laiko filologai) tradi — „Maskvos ypatingoji". Bio cija. su fašistais. chemikai, reikia manyti, O kaip kiti fakultetai? Linksmą muziką keitė ju samprotavo taip. Nuo „ariel V. BANYS moristinės išdaigos, rungtykos", kaip ir nuo egzaminų, irgi skauda galvelę. O medi cinoje juk žinoma, kad skausmas dažnai nugali skausmą. Kodėl ir šiuo atve ju neišbandžius?
Universiteto savaitė
Gegužės 11 dieną IFF isto rikai Kolonų salėje klausėsi viešnios iš socialistinės Če koslovakijos istorijos m. dr. J. Hrabovos paskaitos „Čeki jos ryšiai su Lietuvos Didžią ja kunigaikštyste“.
mijos mokslo istorijos, supa žindino su naujausiais chemi jos mokslo pasiekimais. Vie šėjimo metu profesorius N. Figtv-ovskis susipažino su Universiteto Chemijos fakul teto katedrų veikla.
Universitete viešėjo vienas žymiausių šalies chemikų, Maskvos Universiteto profe sorius daktaras N. Figurovskis Svečias Chemijos fakulte te skaitė mokslininkams ir studentams paskaitas iš che
Gegužės 15 —17 d. d. Kolo nų <”alėje vyko aukštųjų mo kyklų istorikų mokslinė kon ferencija, skirta Didžiojo Spa lio 50 mečiui pažymėti. Kon ferencijos tema: „Didžiosios Spalio socialistinės revoliu cijos reikšmė lietuvių tautai“.
šiai jau seniai nebėra gyvųjų paprasčiausiai paplepėti. Nie tarpe, nuotraukos. Salės vi kas čia nemėgina dirbtinai duryje kabo didžiulė vinis. linksminti ar pigiai juokinti. Ir pagal tradiciją, kas pirma Organizatoriai stengiasi, kad sis atsitiktinai užkliudys ją, dalyviai kuo ramiau praleis privalo mokėti už visą kom tų vakarą, žinoma, neapsiei paniją. Ant vienos sienos ga nama be dainų, šokių, meni ji matyti kaklaryšių kolekci nės saviveiklos. Artistai jau ją. Pasirodo, kas į šį barą čiasi labai laisvai, atrodo, nė užsuka geųužės pradžioje, tu kiek nesijaudina prieš publi ri palikti (taip pat tradicija) ka.. Vakaro dalyviai, kaip tai čia kaklaryšį. syklė, labai šiltai ir aktyviai Atrodo, nukrypau į šalį. sutinka koncertuojančiuosius. Kokia bebūtų įdomi istorija, Pavyzdžiui, vienas iš vakarų. kaip nežavėtų architektūri niai paminklai, — visa tai be žmonių, kūrusių ir saugojušių juos, negyva. O apie žmones, kuriuos tu taip men kai pažįsti, kuriuos matei vos keletą dienų, rašyti nelengva, Vienok, aš neabejodamas ga liu tvirtinti: tai puikūs žmonės, svajoją apie komunizmą ir dirbą vardan jo. Jie labai dažnai kalba apie Spalio 50-metį. Jie ruošiasi jam, lyg savo pačių šventei. Ir kalba apie tai be išpūsto iš kilmingumo, o paprastai — kaip apie savo gimimo dieną. Tie žmonės myli darbą, mėgsta tikslumą, aiškumą. Daugybės mūsų ekskursijų metu jie pasakojo apie savo darbą taip rimtai ir detaliai, kad nejučiomis pradėjome gerbti jų darbą, dažnai visai nepažįstamą ir svetimą mums. Vieną iš pirmųjų dienų patekome į germanistų vaka rą. Čia kiekvienos specialy bės studentai kartą per me tus suorganizuoja vakarą. Mūsų matytas vakaras, saky čiau, nebuvo labai vykęs. Bent taip tvirtino mūsų nau jieji draugai. O kiti vakarai, kuriuose mes dalyvavome, buvo kur kas įdomesni. Visi Treptovo parkas. Monumen renginiai vyksta ne Uni versiteto pastate (Universite to tarybiniams kariams frag to Aktų salė atveria duris la mentas. bai retai, ten ruošiami tik patys iškilmingiausi ir reikš kurio metu dainavo Berlyno mingiausi vakarai), o klube universiteto studentai, virto arba kavinėje. Už įėjimą vi visų vakaro dalyvių koncer sada reikia mokėti. Vakaro tu. Beveik kiekvieną dainą, metu niekas neprimeta griež- pradėtą | scenoje, dainuodavo programos, visa salė. Nors laurai atitek tos ir tikslios už atskirų davo vis tik pirmiesiems. Studentai sėda staliukų, geria alų ir vyną, Kiekviename vakare būna šnekasi, mėto pokštus. Gru ir alaus, ir vyno (žinoma, pės sudėtis dažnai keičiasi: sauso. Bet mes nematėme nė vieni išeina, kiti ateina. Salė vieno įkaušusio studento. je vyrauja betarpiška atmos Greifsvaldo Akademinis fera. Kai mes patekome į germanistų vakarą, mums jaunimas labai paprastas ir dalykiškas. T" Nematėme nei pasirodė, kad organizatoriai apsirengusių ...____ vėluoja, ir visi, laukdami pra supermadingai džios linksmai šnekučiuojasi. jauniklių su ilgais plaukais, Ir tik vėliau supratome, kad nei išsidažiusių merginų, kuo „džiaugtis44 Vil tai ir yra pats vakaras. Va dažnai gali čia kukliai karas, kuris tavęs neįparei niuje. Rengiasi ir skoningai. goja, kuris leidžia puikiai pailsėti, susitikti su draugais, B. d.
TELESKOPAS
TELESKOPAS
GALVELĖ Pasiaukodami mokslo la bui, aukščiau paminėto ko lektyvo nariai gegužės mėn. 6 d. pirmieji išmėgino nau jąjį preparatą. Dabar jiems galvelės nebeskauda. Nebeskauda galvelės ir Chemijos fakulteto visuome ninių organizacijų vadovams. O turėtų skaudėti! Juk tai ne vienintelis atvejąs, kai studentai laisvalaikį pralei džia eksperimentuodami bend rabutyje su stikliukais, stikli nėmis ir puslltrinėmis.
RAPORTAI Storokos knygos. Dešimtys puslapių. Įdomiausios istori jos. .. Nauji veidai, seni pa žįstami. Seni veidai, nauji pa žįstami. .. Nespėliokite. Jūs vartote ne nuotykių romaną. Tai — paprasčiausia raportų knyga, kurią veda Universiteto liau dies draugovės štabas. Raportas Nr... Stabo vir šininkui. .. Pranešu... S. m. spalio mėn. 2 d., užėjęs į bendrabučio Nr. 4 63-ią kam barį, radau ant stalo atkimš-
ŠVENTĖS IR PASEKMĖS Šauniai atžymėjo antra perspėjus triukšmadarį, P. kursiai žurnalistai Spaudos Jankauskas smogė operaty dieną. Vyriškai. Ligi iškriti vininkui į veidą. Deja, toli mo, kaip sakoma liaudyje. mesnius mūsų herojaus žyg Po teisybei, „iškritimas" pra darbius slepia migla, kadangi sidėjo sekančią dieną. Pirma jis be ilgų kalbų buvo pri sis padidintų alkoholio porci statytas į milicijos skyrių. Tą jų poveikio neatlaikė bend patį vakarą P. Jankausko pė rabučio Nr. 6 412-o kamba domis į milicijos skyrių nuse rio gyventojas P. Jankauskas. kė „stikliuko broliai" J. GuOperatyvinės grupės nariui deliauskas ir V. Jatulis.
PLAUKIA tą bonką „Stoličnos". Salia stovėjo butelys vyno ir stik liukas. .. Raportas Nr... Pranešu.. . S. m. gegužės mėn. 7 d. 2 vai. 30 min. bendrabučio Nr. 4 63-iame kambaryje rasti girti studentai ir pašaliniai asmenys: A. Ablingis, M. Kantarauskaitė, S. Skirutytė, A. Tamašauskas, A. Siška, A. Beinoras. Įėjus į kambarį operatyvinės grupės nariams A. Cibulskui ir A. Zaborskui, ant stalo stovėjo užkan da, pilni degtinės stikliukai. Lovos buvo sujauktos, pata lynė išvartyta. Užverskime knygą. Neju čiom galvoje gimsta aforiz mas: raportai plaukia, bute liai tuštėja... Ech, raportai, raportai! Ir kas jus išgalvojo? Ar ateis toks metas, kai jūs nebe plauksite, o buteliai kamba riuose nebetuštės? Medžiagą paruošė VVU Liaudies draugovės štabas
iiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiujiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiii Visus komjaunuolius, bai giančius Universitetą, prašo me išsirašyti iš įskaitos iki š. m. birželio 10 d. Iš įskaitos išrašoma tik pasikeitus do kumentus. Įskaitos skyrius dirba kas dien nuo 9 iki 17 vai. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
Lietuvių kalbos kated ros vedėją doc. Juozą P'KČILINGĮ dėl motinos mirties nuoširdžiai užjau čia IFF DEKANATAS IR FAKULTETO TARYBA.
Istorijos
ir
filologijos
REDAKCINE KOLEGIJA
fakulteto dėstytojai ir tar
nautojai
nuoširdžiai
už
jaučia dėl motinos mirties Lietuvių kalbos
katedros
vyr. dėstytoją Praną GAILICNA-
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 01280
Užs. Nr. 2719