Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas 1973 m. gegužės 11d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
t:
INr’
P 43 J
Gyvenimui Ir laimei gimęs Mūs žemės daigas bus našus. Būk sveikas, Lietuvos jaunime! Pavasariui tu panašus. UNIVERSITETO STUDENTAI IR JŲ DRAUGAI IS KITŲ BROLIŠKŲJŲ RESPUBLI KŲ 1973 METŲ GEGUŽĖS PIRMOSIOS ŠVENTINĖJE DEMONSTRACIJOJE. M. KURAIČIO ir V. BRAZIŪNO nuotr.
AUNIMAS — mūsų šalies, mūsų krašto at eitis. Kokia išaugs da bartinės kartos pamaina, tokį turėsime rytojų. Jaunystė —laikotarpis, kai auga ir for muojasi asmenybė, kada, vaiz džiai kalbant, kiekviename glūdi didvyris arba bent jo užuomazga. Ir kas tada žmo gaus sieloje išdygsta, tas vė liau augs, bręs ir tvirtės; ko kios rūšies bus šie daigai, tokie bus ir jo veiklaus am žiaus darbo vaisiai. Ir šiandien, kalbėdami apie studentijos problemas, kalba me apie ateitį. Nes stu dentai — žmonės, kurie įžengs 1 XXI amžių. Aukštoji mo kykla ruošia gamybos vado vus, mokytojus, gydytojus, inžinierius, agronomus, kurie sugebėtų spręsti vis sudėtin gesnius komunizmo statybos uždavinius. Juk tai 1980— 2000 metų „modelio" specia listai. Mokslinės techninės revo liucijos laikais be mokslo sunku išsiversti. Mokslas ta po betarpiška gamybinė jėga. Jau neįmanoma žengti pir®yn, nediegiant naujų moks lo ir technikos laimėjimų. Jei patikėtume mokslotyros specialistų skaičiavimais, žmo nijos sukaupiamos mokslinės informacijos kiekis didėja eksponentiniu greičiu. Kaip tada ruošti būsimą specialistą? Juk neįmanoma ■’Upažindinti jį su visomis ®okslo žiniomis, kurios jau dabar turimos. Nors aukšto ji nokykla turi aplenkti Praktiką, neįmanoma duoti tų z”iių, kurių dabar nėra. Gerai žinoma, kad taiko mosios žinios sensta gana ?reitai. Tuo tarpu fundamenmių mokslų žinios yra pa?rindas, kuris padeda speciam v suPrasti naujausius mokslo ir technikos pasieki mus, dirbti darbus, kuriuose >'isiduria įvairios mokslo sri tys (o šiandien didžiausi atadunai daromi įvairių mokssandūrose). Todėl dabar es kalbame apie plataus Prohho specialistus, dabar „,Centas vis Juliau nuo atij lnJ faktų mokymosi perkeį bendrų dėsningumų ■“tyrinėjimą, į metodologiją. *ntra. Duodami būsimam
J
specialistui tvirtą žinių pa grindą, mes kartu turime jam įdiegti ir sugebėjimą sava rankiškai kelti savo kvalifi kaciją, išmokyti jį dirbti kū rybingai, savarankiškai moky tis, sugebėti ieškoti naujų kelių, žvelgti į priekį, numa tyti tuos poslinkius, kurie gali įvykti moksle, technikoje ir gamyboje. Jau aukštojoje mokykloje specialistas orien tuojamas, kad jam teks greitai susidurti su iš princi po naujais procesais, naujais metodais, kad diplomas — ne mokymosi galutinis tiks las, o tik svarbi gairė jo to lesniame mokymosi kelyje. Klasikinė mokymo schema — profesorius skaito paskai tą, studentas jo klauso — šiandien jau nepakankama. Studentą reikia įvesti į min ties gimimo laboratoriją, su teikti tyrinėtojo įgūdžių.
kai dalykas mėgstamas. Gal būt, talentas iš esmės ir yra tik meilė dalykui, darbo pro cesui. Mokslo istorija neturi pavyzdžių, kad genialūs mokslininkai būtų buvę nedarbštūs.
Visi puikiai žinome, kad su mokymusi aukštojoje mokyk loje dar nėra gerai, kad dar per daug nepąžangių studentų, o dar daugiau tokių, kurie tenkinasi gavę vadina mąjį „valdišką" pažymį — trejetą. Pasitaiko net akademinių grupių, kur gerai mokytis lai koma nemadinga, nesolidu ir panašiai. Kai kas net prisime na seną lotynišką posakį — „Non scholae sėd vitae dlscimus“ („Ne mokyklai, o gyve nimui mokomės“). Esą, pažy miai reikalingi tik mokyklai, o gyvenime reikią visai ko kito. Prieš kurį laiką net ir mūsų spaudoje vienas kitas žurnalistas, ieškodamas ori
svajonės, neparemtos darbu, visada lieka tik muilo bur bulai. * * * Į aukštąją mokyklą ateina labai įvairūs žmonės: vieni iš geresnių, kiti iš blogesnių kolektyvų. Didesnė jų dalis beveik neįsivaizduoja, kas tai yra aukštasis mokslas, kokia jo specifiką. Pirmosiomis die nomis jie smalsiai klauso dės tytojų aiškinimų apie būsimas studijas, domisi aukštesniųjų kursų studentų gyvenimu. Grupėse kuriasi komjaunimo ir profsąjungos organizacijos, formuojasi kolektyvai. Pir makursis sužino apie gražias komjaunimo tradicijas, susipa žįsta su stropiais studentais. Tai jį skatina našiam dar bui. Bet tuo pat metu jis su sipažįsta ir su studentais, ku riems studijų metai — tik linksmas laiko leidimas. Ne
tika rodo, kad tai tinka tik drausmingiems, aktyviems stu dentams. O tam tikra studen tų dalis sugeba surasti gana daug laisvo laiko. Žinoma, jiems gręsia pavojus nebaigti aukštojo mokslo arba baigti diletantams. Bet kol jų dile tantiškos žinios vertinamos patenkinamais pažymiais, kai kam trūksta valios prisiversti rimtai dirbti. Dėstytojų nuo laidžiavimas daro dvigubą ža lą: rengiami blogi specialistai ir, antra, žmonės mokomi tin giniauti. Iš tokio žmogaus sunku tikėtis gero darbinin ko. Dažnai dar blogiau: dy kinėjimas ir smulkių malonu mų ieškojimas nuveda į rim tus moralinius nusižengimus. Darbas, prasmingas laiko naudojimas — viena veiks mingiausių auklėjimo priemo nių. Žinoma, darbas, užiman tis laisvalaikį ir privalomųjų
______ ... UNIVERSITETO REKTORIUS
Šiandien viena iš sunkiau sių, bet ir svarbiausių proble mų aukštojoje mokykloje — mokslinio darbo elementų die gimas į mokymo procesą. Kvalifikuotus ir kųrybingus specialistus galima paruošti tik intensyvios mokslinės kū rybos atmosferoje. Mokslinė kūryba aukštojoje mokykloje — ne liuksusas, o būtinybė. Tiesa, šiandien dar nerealu kalbėti apie visų studentų įtraukimą i aktyvią mokslinę veiklą — tai mūsų ateities už davinys. Vienose specialybėse jis lengviau sprendžiamas, ki tose sunkiau. Mokslinio darbo įgūdžių skiepijimas svarbus ne tik dalykiniam specialisto ren gimui, — jis turi ir didžiulę auklėjamąją reikšmę, nes, gi lindamasis į sprendžiamus klausimus, studentas patiria ieškojimų ir atradimų džiaugs mą, pajunta darbo poeziją. Suprantama, išugdyti tyri nėtoją galima tik tada, kai jis turi tam įgimtų gabumų. Ta čiau vien jų maža. Reikia stu dentui įdiegti susidomėjimą mokslu, nes talentas vystosi,
ginalumo, skelbdavo, kad štai, esą, tas ar kitas garsus praeities žmogus mokykloje blogai mokęsis, bet tai nekliudę jam tapti dideliu mokslininku, dideliu meninin ku. Kad štai ir šiandien daug kam neprlreiklą žinių, kurių mokytasi mokykloje. Taip, yra buvę tokių faktų praeityje, yra jų ir dabar. Dėl atlyginimų bei etatų sis temos laikinų netobulumų ir panašių priežasčių kartais etatų pavadinimas neatitinka darbo turinio. Tačiau statis tika rodo ką kita. Tokie nu krypimai nėra būdingi. Jie greičiau išimtys, o išimtys ne sugriauna bendrų dėsningu mų. Tarp gero mokymosi ir tolimesnės darbo sėkmės yra aiškus ryšys.
Pagaliau mes, žmonės, taip jau sudaryti, kad pamažu tam pame tokie, kaip atliekame savo darbą. Įpratimas prie rū pestingo ir tikslaus darbo stiprina dvasią ir tobulina charakterį; jei savo darbą atliekame netvarkingai ir ne rūpestingai, — nuo to suninka me ir patys. Daugumas jaunų žmonių svajoja atlikti didelius darbus ateityje. Tačiau tik tas juos padaro, kas iš jaunystės įpranta sistemingai dirbti. O
Inteligentais įprasta laikyti visus, baigusius aukštąją mo kyklą. Tačiau „žmogus su aukštuoju mokslu“ ir „inteli gentas“ — nėra sinonimai, in teligentui būdingos gilios sa vo specialybės žinios, sugebė jimas jas kūrybingai taiky ti, platus akiratis. žinoma, šiandien neįmanoma būti vi sų sričių specialistu: seniai praėjo genialių universalų laikai. Tačiau žmogus tik ta da Išprusęs, kai jis, būdamas geras savo srities specialis tas, susivokia ir kitose: jef tu tiksliųjų ar taikomųjų mokslų atstovas, turi taip pat susivokti ir visuomenės moks luose, mene; jei pašventei save menui. — tau turi bū ti žinomi ir didžiausi žmoni jos minties laimėjimai moks le.
Inteligento sąvoka neatsie jama nuo asmenybės moralės, pasaulėjautos, kultūros. Žmo gaus kultūra — tai ne tik ži nių suma, ne išorinis elgesys, o greičiau tam tikras gyveni mo, santykiavimo su kitais žmonėmis būdas. Kalbą respublikos studentų sąskrydyje. Tarybinės visuomenės nario Spausdiname sutrumpintą. ^kultūra — žymiai daugiau, negu profesija, tegul ir pati retai tokie vyresnieji draugai užsiėmimų laiką, turi bųti pa inteligentiškiausia. Galima bū provokuoja pirmakursį „ap trauklus, įdomus, neturi virsti ti mokslininku, menininku, laistyti" įsikūrimą bendrabu vien mechanišku dėstomų dis bet menkai kultūringu žmogu tyje, aiškina, kad aukštojoje ciplinų kalimu. mi, nes kultūra neatskiriama mokykloje reikia ne studijuo Darbinį auklėjimą dar ne nuo jausmų, elgesio, valios, ti, o tik studentauti, užtenka seniai supratome per siaurai, troškimų. Kultūringas žmogus kelias savaites per sesiją pa vien tik kaip pratinimą prie sieks ne tik pažinti pasaulį, dirbėti. Todėl ne vienas pir fizinio darbo. Tačiau svarbiau bet ir padaryti jį gražesnį, makursis, pamatęs, kad kai sias darbinio auklėjimo tiks geresnį. Inteligentas — tai pi kurie vyresniųjų kursų stu las — įdiegti organišką porei lietis, kuris jaučia atsakomy dentai mokosi mažai, o sesi kį dirbti; poreikį, kuris yra bę sau, visuomenei. * * * jų metu šiaip taip stumiasi, viena iš pagrindinių moralinių surizikuoja pasekti jų pavyz žmogaus vertybių. Ar iš tikrųjų jaunas žmogus džiu. Jei sykį pasiseka, toliau Neperseniai aukštosiose mo visada jaunas? Jaunystė — — drąsiau. Tiesa, taip elgtis kyklose labai populiarios bu tai ne tik kūno jaunumas. Ne! darosi vis sunkiau, bet kai vo diskusijos dėl privalomo Tai dvasios galia, tai ryžto kuriose specialybėse dar, vis užsiėmimų lankymo. Neretai stiprumas, tai mokėjimas au tik, įmanoma. už tų diskusijų slėpėsi vien kotis ir aukoti, tai sugebėji Dažniausiai žmogus genda, noras diskutuoti dėl diskutavi mas būti vienybėje su liaudi kai neturi darbo. O kai ku mo ar ir dar blogiau — ne mi jos žygyje į didžiąją atei riems mūsų studentams darbo noras dirbti, o kartais — lau- tį — komunizmą. Kada tavo trūksta. Gal būt, tai skamba žimasis į atviras duris. Aukš širdis plaka kupina ryžto di kurioziškai, nes juk nuolat tosiose mokyklose rastas ga deliems darbams ir žygiams, kalbame, kad studento krūvis na racionalus šio klausimo kada tavo mintys pilnos kil didelis, kad reikia mažinti pri sprendimas: geriems studen nių troškimų, — tu esi jau valomų užsiėmimų kiekį. Ir tams leidžiama dirbti pagal nas, nuostabiai jaunas. Vis tai tiesa. Jei prie didžiulės individualius planus, kurie lei tiek, ar tavo teišgyventa dvi programų apimties pridėsime džia nelankyti užsiėmimų, o dešimt pavasarių, ar tavo nu dar saviveiklą, sportą, kultū tik reguliariai, pagal katedros garą slegia septyniasdešimties rinius poreikius, tai studen patvirtintą planą, atsiskaitinė metų našta. tui nelabai Jiks laiko pavalgy ti už savo darbą. Deja, geri Linkiu visiems studentams ti ir išsimiegoti. Tačiau prak studentai neskuba naudotis darbščios jaunystės.
LINKIU DARBŠČIOS JAUNYSTĖS Prof. dr. J. Kubilius
šiomis lengvatomis. Jie aiškiai jaučia, kokią naudą duoda užsiėmimų lankymas. Jokia knyga neatstos dėstytojo žo džio. * * *
Auklėti kitus — auklėti save su trimis respublikos studentų sąskrydžio dalyviais — Uni versiteto studentais, kurie už gerą mokymąsi ir aktyvų vi suomeninį darbą apdovanoti LTSR Aukščiausiosios Tarybos Garbės raštais.
Jiems pateikėme tris vieno dus klausimus: 1. Į KĄ ATKREIPĖTE DĖ MĖSI, KAS LABIAUSIAI PA TIKO SĄSKRYDŽIO METU? 2. KĄ JUMS DUODA, KUO ĮDOMUS VISUOMENINIS DARBAS? 3. KUO NORĖTUMĖTE SEKTI GYVENIME?
„Kaip voverė rate", žinoma, pridūrus, kad tas begalinis bėgimas tikrai prasmingas, — tai, tur būt, vienas iš bū dingiausių, išskirtinių visuo menininko bruožų. Su Kame lija Kadziausklene, Chemijos fakulteto IV k. studente, spėjau pasikalbėti tik telefo nu: valandėlei užbėgusi į na mus, krovėsi lagaminą ko mandiruotei. I. Visi| pirma, kaip ir dau geliui, — mūsų rektoriaus kalba. Buvo daug gerų (ypač — A. Žiū raitytės iš Valsty binės konservatorijos) stu dentų pasisakymų, kuriuose, tiesa, buvo atkartotos, bet kitais aspektais, prof. dr. J. Kubiliaus mintys. Vien baigęs aukštąjį mokslą, žmogus dar nėra tikras inteligentas. Auklėda-
mas kitus, jis ir pats turi būti plačios erudicijos, dide lės vidinės kultūros žmogus, — prie šios nuomonės taip pat iškart prisijungiu. II. Plačiau susipažjstu su Universiteto gyvenimu, benddrauju su vis naujais žmo nėmis, mokausi pažinti juos, visąlaik esu pačiame įvykių sraute. O studijų metai — tik penkerl... Daug praran da tas, kas apsiriboja vienu, kad ir geru, mokymusi. III. Dabar daug „besiblaš kančių". Žmogų, sugebėjusi rasti savo vietą gyvenime, dirbantį mėgstamą darbą, jaučiantį savo reikalingumą ir patenkintą, laimingą tuo — laikyčiau sau pavyzdžiu. Padėkojau, palinkėjau sėk mingos kelionės, o, kur iš
.U interviu
vyksta, ir paklausti nesusku jiems vadovauti. O tai, ma no nuomone, reikalinga bau. . . kiekvienam, kur ir kuo jis dirbtų. III. Pavyzdžiu savo gyve Su Rasa Stuokaite, V k. nime laikyčiau žmogų — medike, pasikalbėti nepavy nuolat ieškantį, kuriantį, ne ko. Universiteto SMD pirmi šantį didelį indėlį į naujos ninko pavaduotoja surado visuomenės statybą. Tokių būdą atsikratyti įkyraus per daug, net ir studentų tar sekiotojo: „Žinote ką? O pe. .. jei atsakyčiau raštu? Rytoj ir Ačiū, Rasa, už tą mėlynąjį atsiimtumėte.. . Dažnai sku voką su atsakymais. botumo rezultatais lieki labai nepatenkinta". Raštu tai raštu. Kitą die — Laimos dar nėra? ną radau tvarkingai surašy — Laima neatėjo? — pa tus atsakymus: klausdavo ‘vienas kitas, pri I. Labiausiai sujaudino tai, sijungęs prie besibūriuojan kad mums, studentams, Parti čių Filologijos fakulteto ja ir vyriausybė skiria tokį komjaunimo biure. Supra didelį dėmesį. Tai įpareigo tau, kad tai, tikriausiai, ja dar geriau mokytis, dirbti, ta pati Laima, kurios lūku aktyviau dalyvauti visuome riuoju ir aš. Pagaliau.. . ninėje veikloje, kad taptume — Na jau, lyg nebebūtų geri specialistai, visapusiškai apie ką daugiau rašyti, — išsilavinę, turintys tvirtus nusijuokė, sužinojusi mano komunistinius įsitikinimus apsilankymo tikslą (kaip vė žmonės. liau paaiškėjo, buvo nese II. Neįsivaizduoju, kaip niai ištrūkus iš „Švyturio" studentas gali nedalyvauti korespondento „nagų", taigi ryžtingai nusiteikė jokioje visuomeninėje veik dabar loje: juk kaip tik čia iš prieš savo populiarinimą). Pa mokstama to, ko nėra vado dėjo L. Andrikytės bendra „Suprask, žmogui vėliuose — bendrauti su kursiai: žmonėmis, pažinti juos, reikia parašyti. .
I. Labai daug gero Ir gra žaus pamačiau — sunku ir išvardinti... Svarbiausias klausimas, manau, buvo stu dentų — žmonių ir piliečių — atsakomybė prieš visuo menę, politinio aktyvumo ugdymas. Kelių kalbėtojų bu vo iškelta studento vidutinio ko problema. Gaila tik, kad pasiūlymų, kaip Ją spręsti, neišgirdome. Na ir, žinoma, mūsų Rek toriaus kalba. Jai, mano nuomone, nebuvo lygių... II. Dar stinga mumyse ko lektyviškumo, visuomeniš kumo jausmo. Jo įsigyjama tik aktyviai dalyvaujant vi suomeniniame gyvenime. Ga myklose, įstaigose, mokyk lose — kur bedirbtume atei tyje, visur prisieis vadovau ti žmonėmis, o tai — menas, kurio reikia mokytis. Svar biausia — visuomeniniame darbe ugdomas reiklumas sau. III. Sunku ką nors konkre tesnio pasakyti: gerų pavyz džių nemažai. Mėgstu turin čius jumoro jausmą (tai štai, ko taip smagiai pasikvatojo, kai ją, buvusią ilgametę komsorgę, pavadinau „aktyvia visuomenininke", — pagal vojau. Šablonas — ne jos būdui. — E. T.)... Labai pa tinka V. Tereškova. E. TUREVICIUS
DRAUGŲ DIENOS Balandžio 30-ąją Aktų salėje įvyko internaciona linis vakaras. Vakaro me tu kalbėjęs Universiteto Interklubo pirmininkas V Kvietkauskas pabrėžė, kad internacionalinės dienos tapusios tradicija mūsų Alma Mater, padeda stip. rinti draugystę ne tik tarp įvairių aukštųjų mokyklų studentų, bet kartu ir tarp respublikų, ir todėl smagu, kad vis labiau ple čiasi musų interklubo ry šiai. šią V. Kvietkausko mintį pratęsė VVU kcmjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Galinaitis. Leningrado uni versiteto komjaunimo ko miteto narys A. Kapitanovas, Rygos universite to interklubo pirmininkė L. Štesė, Maskvos enerąetikos instituto komjauni mo komiteto narys K. Sarkisijan, Odesos universite to komjaunimo komiteto narė N. Inaješeva, studen tės iš Ivano Frankovsko pedagoginio instituto T. Starceva ir I. Vasilevskaja dėkojo mūsų studen. tams už šiltą sutikimą.
Labai prasmingi ir sa vitai svečių lūpomis su skambo V. Mykolaičio-Pu tino, A. Baltakio, E. Mie želaičio, S. Nėries posmai — juose žodžiai „jaunystė“ ir „draugystė“ įgijo nepa kartojamos jėgos ir galios
V. ARIMAVIČICTE
tojas S. Kancedikas skiriamas Prieš 28-erius metus nuai naujai suformuoto bataliono dėjo paskutinės Didžiojo Tė vado pavaduotoju politiniams vynės karo salvės. Per tą lai reikalams. Su batalionu S. ką mūsų šalis atstatė sugriau tus miestus ir kaimus, gimė džio kovotojų eiles, dirbo par gražius darbus ir planus nu Kancedikas pražygiavo Aukš ir užaugo nauja karta, kuri tinį ir komjaunimo darbą, bu traukė karas. Senas pogrindi taitiją, dalyvavo ginant Šiau apie karą žino tik iš pasako vo nelegalaus komjaunimo ninkas užsivilko kario milinę, lius, triuškinant priešą Klai pėdos — Tilžės rajone, va jimų, knygų ir filmų. Ir kuo CK narys. 1939 m., Lietuvai jis vėl priešakinėse linijose. duojant Klaipėdą. Už pasiau didesnis laiko tarpas skiria atgavus Vilniaus kraštą, jame kojamus žygius, vaduojant nuo tų dienų, tuo labiau jos buvo susiklosčiusi ypatinga Įveikdama nepaprastai sun Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą, mums atrodo nepaprastos ir padėtis. Kominterno nutarimu legendinės. Laikas dirba savo Lenkijos ir Vakarų Baltarusi kias sąlygas, Lietuviškoji di divizija buvo apdovanota darbą, jis nusineša užmarštin jos kompartijos buvo paleis vizija 1943 m. vasario 20 d. Raudonosios Vėliavos ordinu. daug smulkių ir nereikšmin tos. Krašte buvo komunistų, atvyko į Aleksejevką Oriolo Pasibaigus Klaipėdos ope gų detalių, įvykių ir išryški komjaunuolių, bet nebuvo or fronte. Čia ji gavo pirmąjį racijai, divizija išžygiavo į na tai, kas reikšminga, ko ganizacijų, kurios juos jung kovos krikštą. Kautynės buvo Latviją ir dalyvavo, triuški negalima užmiršti ir ko mes tų. Lietuvos komunistų parti labai surikios, jos truko apie nant stambią priešo grupuo dvi savaites, divizija turėjo tę Kurše. niekada neužmiršime. jos Centro Komiteto sekreto daug nuostolių. * * * Karas pasibaigė. . . Prasidė rius Antanas Petrauskas išsi Pradžioje buvęs kuopos po jo taikus darbas. Senas karys Sunkiais 1941 metais parti šaukė pas save S. Kancediką jos ir vyriausybės nutarimu ir pasakė, kad reiks vykti litvadovu, vėliau S. Kancedi S. Kancedikas nenusivilko ka prie Volgos (Gorkio srityje) Vilniun ir ten organizuoti po kas pradėjo vadovauti pulko rio uniformos — jis nuspren komjaunimo organizacijai. dė ir toliau likti Tarybinės buvo pradėtas formuoti Rau grindinį darbą. Komunistai ir komjaunuoliai Armijos gretose, mokyti kari donosios Armijos lietuviškasis — Vilniuje buvo sunku, — rodė pavyzdį nepartiniams nio meistriškumo naujas karių junginys. 1942 m. gimė 16oji Lietuviškoji šaulių divizija. prisimena dabar S. Kancedi kariams. V. Jacenevičiaus, V. kartas. Jos branduolį sudarė 29-ojo kas, — nebuvo nei konspira Valaičio ir daugelio kitų, kri Daugiau kaip prieš ketvirtį Lietuvos šaulių korpuso ka cinių butų, nei komunistų ad tusių Oriolo laukuose, Balta amžiaus kūręs pirmąsias kom riai, pasitraukę į Tarybų Są resų. Teko pasikliauti savo rusijoje, mirtis kėlė dar di jaunimo kuopeles, šiuo metu jungos gilumą partiniai ir ta galva. Sėdėdamas smetoninėje desnę neapykantą priešui, pa papulkininkis Solomonas Kan rybiniai darbuotojai. Šimtai koncentracijos stovykloje, bu siryžimą išvyti jį iš gimtosios cedikas vėl Universitete — komunistų, kurių daugelis bu vau susipažinęs su vienu vil šalies. Žuvo divizijos politinio dirba Karinėje katedroje. vo praėję pogrindininko mo niečiu. Nusprendžiau pirmiau skyriaus viršininko padėjėjas Praėję sunkiais kovų ir iš kykla, divizijoje tapo politva- sia jį surasti: žinojau vardą komjaunimo reikalams Jonas bandymų keliais, veteranai ir dovais. Pulkininko Vlado Mo ir kad gyvena Ukmergės gat Jurevičius, žvalgų kuopos po- šiandieną pirmose gretose. tiekos vadovaujamo pulko vėje. Vėliau atsirado daugiau litvadovas Alfonsas Kudla, su Karinei katedrai vadovauja žeistas buvo ir S. Kancedikas. prieštankinių šautuvų kuopos žmonių. 1944 m. liepos mėn. Lietu pulkininkas Vytautas Repšys, Tur būt, ne visi Universite politvadovu buvo paskirtas viškoji divizija per Tverečių buvęs divizijos artilerijos ba to komjaunuoliai žino, kad S. Solomonas Kancedikas. terijos vadas, Istorijos fakul Jaunas amžiumi, tai buvo Kancedikas 1940 m. pradžioje įžygiavo į Lietuvą. Divizijos tete paskaitas skaito mokslų senas komunistas, užgrūdintas suorganizavo pirmąsias kom eiles papildė tūkstančiai nau daktaras Andrius Bendžius, pogrindinės kovos revoliucio jaunimo kuopeles Universite jų kovotojų iš išvaduotų divizijos karys.. . nierius profesionalas nuo 1937 te. Nuvertus buržuazinę san miestų ir kaimų. Reikėjo juos Veteranai lieka rikiuotėje. m. Anksti supratęs kapitalisti tvarką, S. Kancedikas dirba ne tik paruošti kariškai, bet ir nės sistemos neteisingumą, S. komjaunimo Vilniaus miesto auklėti politiškai. Prityręs ka V. VOVERIS Kancedikas įsijungė į pogrin- komiteto sekretoriumi. Visus rininkas ir politinis darbuo
PRIEŠAKINĖ LINIJA
Gegužės 8 d. Aktų salėje įvyko iškilmingas Pergalės dienos minėjimas. Jį pradėjo rektorius prof. dr. J. Kubi lius. Respublikos karinis komisaras generolas majoras P. Petronis susirinkusiems papasakojo atsiminimų iš fronto gyvenimo, kalbėjo apie tarybinės liaudies pergalės reikš mę. Vakare koncertavo mūsų svečiai iš Odesos universiteto.
N. NARECIONYTĖ
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM
SVEČIAI IŠ ODESOS
Lietuviška daina Tarybų Sąjungos auksi mo komiteto sekretorius Užkarpatėje nio jubiliejaus metais mū sų universitetas pasirašė draugystės ir bendradar biavimo sutartį su Odesos I. Mečnikovo universitetu. Sekmadienį, gegužės 6 dieną, pasitikome didelį būrį svečių iš miesto prie Juodosios jūros. Delegaci jos sudėtyje Odesos uni versiteto partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Krasnenskis, prorekto rius mokymo reikalams doc. I-. Sereda, komjauni
V. Sibuniajevas, saviveik lininkai. Svečiai susipažino su Vilniumi, Kaunu, susitiko su Teisės fakulteto vado vais ir dėstytojais, dalyva vo iškilmingame Pergalės dienos minėjime Aktų sa lėje. Mūsų universiteto dainų ir šokių liaudies an samblis ruošiasi atsakomajai viešnagei į Odesą.
Balandžio pabaigoje Univer siteto akademinis choras, va dovaujamas LTSR n. a. Prano Sližio, buvo išvykęs į Užkar patę. Koncertavo Užgorodo uni versiteto klube. Gausokas su sirinkusiųjų (jų tarpe buvo svečių iš Čekoslovakijos) bū rys šiltais plojimais palydė davo kiekvieną dainą. Ypač V. ROŽUKAS negailėta katučių mūsų solis
tei Aldonai Petraitytei. Gražiai dainininkai iš Lietu vos įsiliejo į Užgorodo dar bo žmonių Gegužės 1-osios demonstraciją. Miesto gyven tojai plojo tautiniais rūbais pasipuošusioms merginoms lietuviškai dainai. Prieidavo visai nepažįstami žmonės ir prašydavo dar ką nors padai nuoti. Taip mezgėsi draugys tė, nauios pažintys. Ir nuo to kios šilumos mums Užgorodo pavasaris, anot vadovo prof. A. Bandzaičio, pavirto tikra vasara... G. JANUŠONYTE
Humoro vakaras kavinėje Balandžio 28 d. Universite to kavinėje įvyko humoro ir satyros vakaras. Į jį susirin ko fakultetų, dalyvavusių LIK'o konkurse, komandos, svečiuosna atvyko „Šluotos" vyr. redaktorius Juozas Bulo ta, satyrikas Gediminas Ast rauskas. Žiuri vadovauti buvo pavesta jau tapusiam „etati niu" jos pirmininku docentui Jonui Bulotai. Visą vakarą kavinės skliau tais aidėjo juokas, vyravo pa kili nuotaika. G. Astrauskas
skaitė savo eiles, namų dar bą improvizavo LIK’o Filologi jos fakulteto komanda. Fina linis susitikimo akordas — kapitonų dvikovos. Kapitonai — A. Bilevičiūtė (Fil. F k.), V. Savickas (FAF IV k.|, A. Grumadas (FF IV k ), AStankūnas (MF III k.) — v’s* vienodai buvo išradingi ir sąmojingi. Žiuri sprendimu nugalėtų ir nugalėjusių nebujo — laimėjo visi. Jų lauke apdovanojimas — J. Bulotos humoreskų rinkinėlis „Smeig tuko galvutė" su autoriaus linkėjimams ir autografu. V. BELOVAS
-gjlllllllllll
Kviečiame į pokalbį
KOKYBĖ? TAIP! Studentas, dalyvaudamas SMD, vysto savo kūrybinius sugebėjimus — tai neabejo tina. Kaip neabejotina ir tai, kad draugija privalo paruošti studentą mokslinei veiklai. Štai Kijevo universitete akty vi veikla SMD Drilyginama rekomendacijai stoti į aspi rantūrą. Šioje pakopoje stu dentas susipažįsta su jį domi nančios srities problemomis, įgyja mokslinio darbo meto dologinį pagrindą. Kaip rodo praktika, sunku būna tokiam aspirantui, kuris mažai infor muotas apie sprendžiamus už davinius toje srityje, kurią pasirinko. Taigi, šiuo atveju SMD pra šosi rimto požiūrio tiek į jos mokslinę, tiek į organizacinę puses. Studentas nepajėgus teisingai pasirinkti temą. Ir nuo to, kaip atidžiai moksli nis vadovas padės jam, paaiš kins problemos esmę, didžia dalimi priklausys būsimo dar bo kokybė. Deja, mokslinis vadovavimas studentų dar bams ne visada patenkinamas. Mokslinių darbų kiekis bę perstojo auga, bet čia kur kas svarbiau kokybė. Tik ge rai atliktas darbas gali duoti tam tikrą naudą, ir atvirkš čiai, atliktas greitosiomis, „spaudžiant iš viršaus", nieko gero neteikia, dar blogiau — gimdo daugelio studentų ne rimtą pažiūrą į SMD. Kas gi lemia studento mokslinio darbo kokybę? Pirmiausia — tiek studentų, tiek mokslinio vadovo suinte resuotumas darbo rezultatais. Čia verta skatinti praktikuo jamą Universitete studentų
Praėjusi savaitė buvo der linga Universiteto fotografijos meno mėgėjams. Ne taip daž nai vienu metu išvystame net tris naujas ekspozicijas. 1. Talka — 1973. (Fotogra favo antro kurso žurnalistai M. Girdiušas, I. Jakimavičius, A. Palionis, J. Paskočinas, A. Sabaliauskas, A. Staniulis). Nė vienas įdomesnis stu dentiško gyvenimo renginys nepraeina nepastebėtas dėst.
dalyvavimą ūkiskaitiniuose darbuose, o taip pat projektų ruošime kartu su mokslo ty rimo institutais. Taip prakti koje patikrinamos ir įtvirtina mos teorinės žinios, taip bu simasis specialistas artimiau susipažįsta su realia ekono mikos ir mokslo padėtimi res publikoje. Antra — teisingas organiza cinis darbas. Kaip žinome,
„T. studento" 12-ame nume ryje išspausdinome Universi teto SMD pirmininko Juozo Lakio straipsnį „Studentų kū ryba ir SMD", kuriuo pakvie tėme skaitytojus į pokalbį apie šios draugijos mokslinės ir organizacinės veiklos prob lemas. Gavome pirmuosius skaity tojų pasisakymus. Laukiame SMD narių, mokslinių vadovų laiškų. Rašykite apie tai, kas jus jaudina, su kokiais sunku mais susiduriate, siūlykite.
mokslinės sekcijos ar būreliai mūsuose sudaromos pagal specialybes arba atskiras dis ciplinas, t. y. kiekviena ka tedra turi savo sekciją, ku rios darbui vadovauja. Kai kuriose šalies aukštosiose mo kyklose — Kijevo, Rostovo, Tomsko ir daugelyje kitų — SMD darbas turi probleminę kryptį. Sekcijos organizuoja mos pagal atskirų mokslo ša kų aktualias problemas. Apie tokio SMD darbo organizavi C. DEMIDA mo naudą kalba tas faktas, kad mokslo išsivystymas pa SMD centrinės tarybos narys
KARYS VISADA KARYS 1941 m. birželis. Stanisla vas Lazutka, kaip ir dauge lis jo vienmečių, gavo bran dos atestatą. Galvoje sukosi daug svajonių dėl ateities, dėl tolimesnių studijų. Ta čiau joms išsipildyti nebuvo lemta: prasidėjo Didysis Tė vynės karas. Hitlerinė ka riuomenė veržėsi į Tėvynės gilumą. Jau 1941 m. birželio 24 d. S. Lazutka stoja sava noriu Į Raudonąją Armiją. Būdamas 8-osios Sibiro kom jaunimo brigados sudėtyje, jis galvoja patekti Į frontą. Tačiau armijai tuo metu bu vo reikalingi kvalifikuoti va dų kadrai. S. Lazutka pasiun čiamas į Kijevo ryšių karo mokyklą. Nuo 1942 m. vasaros jis, būdamas (vairiuose fronto ruožuose, aktyviai dalyvauja kovoje prieš hitlerinius gro bikus. Už pasižymėjimą ko vos lauke jis apdovanojamas „Raudonosios žvaigždės" or dinu ir medaliais. 1946 m. vyr. leitenantas S. Lazutka dėl ligos demobili zuojamas iš Tarybinės Armi jos gretų. Tais pačiais metais jis stoja ( Vilniaus univer siteto istorijos specialybę. Sunkūs buvo jaunai tary binei respublikai pokario metai. Lietuvoje vyko aštri klasių kova, kurios pasekmės buvo labai jaučiamos ir Uni versitete. Vyko principinis dviejų priešingų ideologijų
susidūrimas. Komjaunimo or ganizacijai priklausė retas kuris studentas. Universite tui trūko dėstytojų, buvo ki tokių sunkumų. Komunistas S. Lazutka tais sunkiais me tais atidavė daug jėgų ir energijos, stiprinant Universi teto komjaunimo organizaci ją, skiepijant studentų sąmo nėje marksistinę ideologiją. Studijuodamas S. Lazutka že mesnių kursų studentams dės tė TSKP istoriją. Jis ne kartą buvo renkamas į komjauni mo organizacijos vadovau jančius organus, buvo Uni versiteto partinės organizaci jos sekretoriumi. Tai rodė, kad karo audrose užsigrūdi no tvirtas, idėjiškai subren dęs, principingas žmogus. Gavęs diplomą su pagyri mu, jis lieka dėstyti Univer sitete. Ir toliau aktyviai da lyvauja visuomeniniame dar be. Jis pakviečiamas dirbti j Lietuvos KP CK, paskiriamas Centro komiteto skyriaus ve dėju. Tačiau S. Lazutką traukia mokslinis darbas. Jis siunčia mas i Visuomeninių mokslų akademiją prie TSKP CK. Čia parengia ir apgina isto rijos mokslų kandidato di sertaciją iš revoliucinės si tuacijos susidarymo Lietuvo je 1863 metų sukilimo išva karėse. Nuo 1959 m. S. Lazutka vėl
V. Juodakio auklėtinių — II k. žurnalistų. Neapvylė jie ir šį kartą: tuoj po komunis tinės talkos Centrinių rūmų fojė išvydome naują parodą. 2. Talkininkai darbo sūku ry. (Centrinė foto-kino labo ratorija: V. Verbus, E. Dani levičius, P. Abramčikas, Z. Survyla). Ta pati tema, net vienas
KAM IŠDUODAMAS LEIDIMAS va užverda tarp fizikų ir matematikų. Kiekvieni iš jų nori turėti kuo daugiau sa vo atstovų „valdžioje". Į tai, kokie bus naujieji tarybos nariai, kaip jie sugebės dirb ti, — mažai atsižvelgiama. Ir kartais atsitinka taip, kad po keleto mėnesių tarybą reikia perrinkti (taip atsitiko ir šiais mokslo metais). Tary bos pirmininkas dažnai pasi genda paramos. Ir ne tik ta rybos narių. Bendrabučių gy venimu daugiau reikėtų rū pintis fakultetų profbiurams. Jie galėtų pasiūlyti į bendra bučių tarybas aktyvesnius stu dentus. Dabar bendrabučio Nr. 6 ta ryba gana didelė — 14 žmo nių. Tarybos posėdžiai vyks ta kas antrą savaitę. Po kiekvieno posėdžio išeina ei linis satyrinio . sienlaikraščio „Žaibas" numeris. Kiekviename bendrabutyje iškyla leidimų problema. Skubantys studentai niekaip
dirba Universitete. Jis skiria mas prorektoriumi mokymo ir auklėjimo reikalams. Sužeidimai, patirti karo metais, atsiliepė S. Lazutkos sveikatai, kuri nuolat blogė jo. Vis daugiau laiko teko skirti gydymui. Jam suteikiama personali nė respublikinės reikšmės pensija. Tačiau tokio charak terio žmogus, kaip doc. S. Lazutka, negali pasitenkinti ramiu gyvenimu, neveiklu mu. Jis pagal išgales dirba pedagoginį ir mokslini dar bą, padeda rengti respublikai kvalifikuotų istorikų kadrus. Platus yra istorijos moks lo problemų ratas, kuriomis domisi S. Lazutka. Tai ir 1863 metų sukilimas, ir na cionalinio išsivadavimo judė jimas, ir klasių kova Lietu voje pokario metais. Jis ta po vienu rimčiausių Lietu vos statutų tyrinėtojų. Savo principingumu, idėji niu kryptingumu, reiklumu sau ir kitiems S. Lazutka ga li būti pavyzdys savo kole goms, visiems, kas su juo susiduria gyvenime ir darbe. Lietuvos TSR istorijos ka tedros kolektyvas linki pen kiasdešimties metų jubilie jaus proga doc. Stanislavui Lazutkai geros sveikatos, produktyvios mokslinės ir pedagoginės veiklos. Doc. J. DOBROVOLSKAS
TRUMPAI Istorijos fakulteto studentų teatre įvyko Vilniaus jaunimo teatro aktoriaus R. Butkevi čiaus kūrybinis vakaras. E. TUREVlClUS
Studentų profsąjungos ko mitetas išleido „Grupės proforgo atmintinę". Tai antroji pataisyta ir papildyta laida. Šio leidinio tikslas — padėti proforgams jų praktinėje veikloje. Atmintinę paruošė J. Surblys, E. Tervidytė, V. Žeimantas. Z. MACYTĖ
Fotoparodos, fotoparodos.
LAIŠKAI IS BENDRABUČIŲ
Universiteto šeštojo bendra bučio gyventojams savotišpasisekė: jie gyvena riename iš naujausių bend rabučių. Tačiau geros sąly gos dar nenulemia geros ['■arkos. Apie problemas bendrabučio gyvenime ir ta[ybos darbe kalbėjausi su bendrabučio tarybos pirmi ninku M. Metiūnu. Sestasis bendrabutis — fi'U matematikų ir ekono mistų karalystė. Tikrieji šei mininkai čia jaučiasi fizikai matematikai. Ekonomistai, oriuos žada kelti į naująjį 'endrabutį Olandų gatvėje, ■'lagaminų" nuotai3 Dėl to pablogėjo tvarka jų arnbariuose ir tarybos narių onomistų aktyvumas. arybos darbe svarbiaut‘a kad jos narįaį butų ak_ '■'iŠ' kad jiems rūpėtų nendrabučio reikalai. Kiek r."res^ *r nuomonių susidub ’ renkant tarybą 6-ame ndrabutyjel Aršiausia ko
siekė tokį lygį, kuriame nebe galima aprėpti visų iškylan čių klausimų netgi atskiroje siauroje srityje. Minėtas prin cipas atitinka mokslo išsivys tymą šiuolaikiniame etape. Praėjo tie laikai, kada geni jai pavieniui suko mokslo ra tą, užsidarę kabinetuose ar įsikabaroję į statinę. Dabar stojo kolektyvinio darbo lai kai. Tik ištisas kolektyvas pa jėgus susidoroti su uždavi niais, kuriuos iškelia mokslo ir technikos progresas. Be to, nemažiau svarbu ir tai, kad mokslinės problemos sprendi mas reikalauja sistemingo pri ėjimo. Dažnai tokiu atveju būtinos įvairių sričių specia listų bendros pastangos. Manau, kad SMD sekcijų pertvark-mas pagal problemas kai kuriuose fakultetuose ir katedrose duotų naudos. Aiš ku, tai daryti reikia atsižvel giant į jų specifiką. Pavyz džiui, FAF Kibernetikos ir Ekonominės informacijos ka tedroms yra prasmės pertvar kyti SMD sekcijas spręsti toms problemoms, kurios pri brendo mūsų respublikoje. Jeigu turėsim omeny, kad ateinantį penkmetį numatoma sukurti respublikoje 35 automatinius skaičiavimo centrus, tai problemų tikrai netrūks. Labai svarbu, kad SMD dar be dalyvautų pirmųjų—tre čiųjų kursų studentai. Verčiau mažiau, bet geriau — štai principas, kuriuo turi vadovautis tiek studentai, tiek ir moksliniai vadovai, kuriems rūpi, kad SMD duotų gerus pagrindus būsimiems specia listams ir mokslininkams.
kitas tas pats veidas, tik — kitas įspūdis. 3. R. Savickas. Fotografijos paroda. III k. žurnalistas R. Sa vickas pateikė originalią dar bų kolekciją, rodančią, kad meninė fotografija turi dide lių galimybių savo technikos srityje. A. KAŽEMATAUSKAS
Žurnalistikos specialybės studentai, katedros dėstytojai paminėjo Spaudos dieną. Ge gužinė įvyko prie Žaliųjų eže rų. V. BELOVAS
Bendrabutis — antrasis studentų gyvenimo centras. Čia vyksta karščiausi ginčai, gimsta (vairiausios idėjos, deja, dažnai pasiliekančios tarp kambario sienų. Galima studentą laikyti nepatyrusiu tikro studentiško gyvenimo, jeigu jis nepagyveno bendra butyje.
TVARKA KAULŲ NELAUŽO
„nespėja" jų parodyti budin tiesiems. Šeštajame bendra butyje su šia „liga" kovoja ma gana veiksmingu būdu. Prie budinčiojo stalelio kar tais atsistoja ir tarybos na rys. Jis užsirašo neparodžiusio leidimo studento pavar dę ir skiria bausmę — 4 va landas neeilinio budėjimo. Aišku, niekas nebenori gau ti dar vieną tokią pamoką. Gerą iniciatyvą 6-ame bendrabutyje parodė Fizikos fakulteto profbiuras. Jo dė ka jau antrą semestrą fizikų tarpe vyksta geriausio kam bario konkursas. Konkurso nugalėtojų laukia geras pa skatinimas — kambarys bend rabutyje kitais metais. Pana šius konkursus galėtų orga nizuoti ir kitų fakultetų profbiurai. Glaudesni ryšiai tarp fakultetų profbiurų ir bendrabučių, kuriuose gyve na tų fakultetų studentai, būtų naudingi abiem pusėm. A. MALAKAUSKAITg
Niūrokai iš lauko atrodo bendrabutis Nr. 2. Bet vidu je jaukumo bei tvarkos jam netrūksta. Bendrabučiams lenktyniaujant, „Vienuolynas" užėmė antrą vietą, nors jame gyvena studentai vos ne iš visų fakultetų. Jau antrus metus bendrabu čio tarybai vadovauja III kur so istorikas Stasys Patkauskas, daug prisidėjęs, kad bendrabutis išeitų į pirmau jančiųjų gretas. Daug kartų teko nugirsti studentus kal bant, kad jau geriau geležin kelio stotyje gyventi, negu „Vienuolyne". Mat, ir komen dante esanti „tikras inkvizi torius", ir bendrabučio tary bos pirmininkas baisiai prie kabus. .. Kas tiesa, tai tie sa: tvarkos bendrabučio tary ba tikrai žiūri. Vos ne kiek vieną vakarą tikrinama kam bariuose švara. O bendrabu čio sienlaikraštis „Studentų
šeima", satyrinis langelis „Sprigtas" nuolat atnaujina mi aktualiais straipsneliais. Daug bendrabutyje pavyz dingu kambarių. Puikiai tvar kosi 48 kambario merginos — bibliotekininkystės ir biblio grafijos specialybės penkta kursės O. Bertašiūtė, V. Juknonytė, V. Gutauskaitė, N. Kablytė, IV kurso žurnalistė J. Kikilaitė. Nuo jų neatsilie ka ir 4 kambaryje gyvenan čios Pramonės ekonomikos fakulteto antrakursės, 50 bei 51 kambarių merginos. Tikriausiai, niekas labai ne nustebs, kad tarp tvarkingiau sių kambarių nematyti nė vieno vaikinų kambario, bet apsileidėliais ir jų nepava dinsi. Tik 14 kambario vyrai labai jau menkai reaguoja į bendrabučio tarybos pastabas. Vaizdeliai iš jų kambario gy venimo — dažni svečiai bendrabučio „Sprigte". Patirtis rodo, kad daug ge riau tvarkytis, kai studentai bendrabutyje apgyvendinami pagal specialybes. Ir su deka natais glaudesnis ryšys yra ir studijuoti vienas kitam pa deda. Tokios dienos laukia ir bendrabutis Nr. 2.
Į Teisės fakulteto doc. P. Kūrio paskaitą susirinko daug studentų filologų. Docehtas kalbėjo apie SNO darbą, jos įstatus, penkių didžiųjų pa saulio valstybių veto teisę, apie padėtį Artimuosiuose Ry tuose. Jis papasakojo, kuo šiandien gyvena Egiptas, Siri ja, Pietų Jemenas, Alžyras, Sudanas, apie aktualiausias jų vidaus problemas, apie šių šalių santykius su TSRS ir kitomis socializmo valstybė mis, atsakė į studentų, kurie domisi Jugoslavija ir Kipru, klausimus. G. CERKESAITE
PAŠALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI
Prekybos fakulteto II k. stud. V. Gaudiešiūtė, Finansų ir apskaitos fa kulteto I k. stud. D. Biesevičiūtė, Filologijos fakulteto I k. stud. D. Gelažnikaitė ir R. Lukošiūnaitė, IV k. stud. V. Serbui, Istorijos fakulteto II k. stud. V. Palubinskaitė, III A. MESKYS k. stud. J. Gucėnaitė.
Maždaug penkiolika mi nučių stovėjome ties Pože mio teatro medinėmis duri mis, laukdami iki mus įleis. Permetėme akimis atėjusius — deja, veidai nepažįstami, maža tarp jų mūsų studentų. Kodėl čia lankytojų daugu mas — įvairių teatrų akto riai ir režisieriai, kultūros veikėjai? Tai savotiškai gerai: vadinasi, mumis domisi, net pripažįsta. Bet kodėl tiek ne daug studentų? Gal jiems ne įdomu, ką stato jų draugai7 Ne, pasirodo, viskas papras čiau: teatras nepasirūpina afišomis. Neaišku ir kur jsigijami pakvietimai. Pagaliau mes salėje. Gęsta šviesa — šiandien rodoma R. Savelio novelių insceniza cija „Lietus". Tai trečias mažos požemio trupės pasta tymas. Žiūrint spektaklį, atrodo, kad režisierius per mažai dirba su aktoriais, o gal tie siog duoda per didelę lais vę, kuriant personažų portre tus. Antroje novelėje susidaro toks įspūdis — atėjo visi šio spektaklio aktoriai, tik nėra merginos vaidmens at likėjos, taigi už ją ir atskai tė tekstą Ž. Rauckytė. O juk šis vaidmuo toks, kad jo net profesonalios aktorės pavy dėtų. Tai mergaitė, gyvenan ti kaime, tik su tėvais, ne matanti žmonių. Kartą jos tėvai išvyko, prasidėjo smar kus lietus, kuris nuplukdė upės tiltą, o į jos vienišą
„Prarastieji Vilniaus aukštųjų mokyk lų bohemos grietinėlė yra pastoviai nugriebiama, ir di džioji jos dalis telkiasi „Ne ringos" kavinėje. Keistai atrodo ir keistai el giasi tie, kurie stumdosi prie „Neringos" kavinės durų. Jeigu jums seksis, tai pusva landį (jei ne valandą) jūs klausysitės gandų apie „žy miuosius" miesto (piliečius, dažniausiai apie menininkus, ir kalbų apie tai, koks suk čius yra durininkas. Šios dvi temos populiariausios lauke, už durų. Ir taip — kas gi gero vi duje? Tą dėkingą laiko tarpą iki užsakymo ir nuo užsakymo iki jo atnešimo jūs, matyt, pašvęsite aplinkos studi joms, nes nieko kito nelieka. Jūsų staliuko kaimynė iš kairės — jauna, su žilu peru ku fr per stropiai prižiūrimu veidu, su originaliu drabu žių ansambliu, turėjusiu ne pabrėžti defektų. Kažkada tėvukai ją peržegnojo ir iš siuntė į Vilnių mokytis. Ir dt&tė kurį laiką net vaikš čiojo į Universitetą. Paskui ir į Universitetą, ir į „Neringą". O paskui — tik į „Neringą". Ji — teatro statistė. Jūsų kaimynė iš dešinės taip pat vertina sąvoką „pa siausti". Savo laiku ji buvo filologė, netgi poetė. Tiesa, ne viskas prarasta, ■— abi jos turi po lengvą tar nybą, dažnai aplanko tė vukus, nes šie remia dukras, atkakliai besigrumiančias dėl savo laimės. Apie ką gi vargšės mergi nos šneka? Kadangi padarėte joms įspūdį, jos teatrališkai post ringauja apie postimpresionizmą. O gal jūs pasukate galvą, pavyzdžiui, į dešinę, link staliuko kampe? Tas vyrukas su buliaus kakta, įrėmęs bu
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1850 METŲ
Vyrų pasakos trobelę užsuko permirkęs pakeleivis. Viena, pirmą kartą matanti VYRĄ. Pirmas jų susitikimas šaltas: „Miegosi kamaroj", kur vėjai kiaurai pučia. Kitą dieną, kadangi keliauti neįmanoma, vyras vėl grįžta. Neturėdamas ką veikti, suskaldo malkas. Dabar jis mergaitės akyse — geras, pažįstamas, nenavojingas žmogus, kurį galima pavaišinti bulvėmis, apnakvydinti prie krosnies. Ir, pati dar nelabai suprasdama reikšmę, ji taria „myliu", tuo nustebindama, net išgąsdindama vyrą. Jis išeina, nenakvoja šioje trobelėje. Kiek A. Baranauskas, vaidinantis pakeleivį, šioje noveĮėję buvo sodrus ir gyvas, tiek Ž. Rauckytė buvo statiška ir neįdomi. Sutinkame aktorės žvilgsnį į tarpdurį, partnerio nejutimą. Jei tokia išraiška buvo įgyvendinamas režisieriaus sumanymas, tai ji nepasiteisina ir, kas svarbiausia, nesiderina su kitų aktorių atlikimo maniera. Per visą veiksmą mergina stovi sustingusioje našlaitės pozoje, atrodo, kad nieko neįvyko, niekas jos neaplankė, nieko ji nepamilo. Sustingimą galima būtų pašalinti netgi ir tinkamai panaudojus skarą, dengiančią merginos pečius. Jeigu
studentai ką žvilgsnį į grafiną su kon jaku, — jis fotografas. Taip pat kažkada mokėsi Univer sitete. Įstrigo prie klasikinės filologijos. Jo draugas iš blyškusiu Dovydo veidu, su ilgais riebaluotais plaukais — laisvas dailininkas, kartais padirbąs akmenskaldžiu prie paminklų statybos. Jie kaip tik baigė narplioti temą apie daktarą Froidą ir pradėjo girtis vienas kitam žymiau savaitės nuotykiais: siais apie tai, kaip buvo pasiausta vakar ar per aną šventę. Jei nukreipsite žvilgsnį dar kiek į dešinę, pamatysite iš šaukiančios povyzos jaunuo lius. Vienas jų akinukais „a la Džonas Lenonas", kiti du su dryžuotais pižaminiais džinsais. Visi trys akademi nėse atostogose. Muzikantai. Didieji Vilniaus popmuzikantai. Jie dalinasi įspūdžiais „apie paskutinį Emersono dis ką". Bet pirmam vakarui stebėji mų pakaks. Štai jūs pavalgėte ir paliekate „Neringą" ir jos individualybes. Indivi dualybes, kurių daugumas — dykaduoniai ar pusiau dyka duoniai, kurie tą laiką ir energiją, kurią geri žmonės naudoja studijoms, mėgiamam darbui ar šeimai, eikvoja tuštiems nuotykiams ir kal boms apie tai, ką jie ketina daryti ar kas ką kur kaip padarė. Kalbose jie randa tą patį malonumą, kurį geri žmonės jaučia darbe ar kūryboje. Galima būtų ir sutikti — tai visai malonus užsiėmimas, jeigu ne jų pretenzijos į avangardinį intelektualų eli tą. Ką gi, kitam darbui „praras tųjų" studentų klanas ne turi laiko — veik kiekvieną vakarą jie eina pasėdėti į „Neringą" ar dar kitur.
KAINA 2 KAP.
A. BARAUSKAS
Ž. Rauckytė nebūtų vien tik apsigobusi, o, įsileisdama nepažįstamą vyrą, paslėptų po ja plaukus ir per pokalbį, priklausomai nuo įvykių, kaitaliotų jos padėtį, tarpais netgi beveik visiškai nusiimdama, tuomet atsirastų taip trūkstamas merginos požiūris į jos partnerio kuriamą personažą. Matyt, režisierius per mažai kreipė dėmesio į Ž. Rauckytės heroję, neįsigilino į jos psichologiją. A. Baranauskas sukūrė įdomų, liaudišką ir gan įtikinantį charakterį. Labai santūriai Bėrį vaidina Arūnas Eigirdas. Bet aktorius atsiduria gana nedėkingoje vaidybai padėtyje — susitikimo su Baltažvaigžde scenoje, kur Bėris stovi už kumelaitės, ir mes girdime tik jo balsą. To tikrai maža tokioje psichologiškoje scenoje. Bendravimas tarp jų atsiranda tik lietpalčio padavimo scenoje, kur Baltažvaigždė nuliūsta, jausdama išsiskyrimą. O juk susitikimas su Baltažvaigžde — vyriška vizija. Tą patvirtina autorius, kurdamas tokią situaciją, taip romantiškai pavadindamas heroję, pagaliau netgi ir leisdamas Bėriui prisipažinti, kad jis tik fantazavo. Labai puikiai A. Eigirdui pasisekė scena po susi-
$p@r®5 Balandžio 28-ąją į Aktų sa lę suplaukė geriausieji mūsų Universiteto sportininkai, ne trūko ir sporto mėgėjų. Čia sporto klubo „Mokslas" ini ciatyva buvo surengtas tradi cinis sporto vakaras. Apie 1972/73 metų VVU „Komjaunimo taurės" komp leksinių varžybų rezultatus papasakojo Universiteto spor to klubo pirmininkas J. Eltermanas. Jis pažymėjo, kad sportininkai rungtyniavo 4 sporto šakose — varžėsi tinklininkai, krepšininkai, lengva atlečiai ir šauliai. Vietas fa kultetai pasiskirstė šitaip: 1. FAF — 30,5 tšk., 2. MMF — 32 tšk., 3. FF — 34 tšk., 4. MF — 36 tšk., 5. PEF — 41
tikimo — jis sėdi sulinkęs, nuleidęs galvą, lyg susigė dęs dėl savo melo, todėl lo giška, kad po kelių sakinių jis neišlaiko nepasakęs tie sos. Režisierius ir dailininkas nemokėjo tinkamai išnaudo ti požemio scenos. Kompoziciškai primityviai suderin ti scenoje kabantys daiktai: nosinė, maišas, mazgotė. Gal dekoracijų ir drabužių pro blemas sunku išspręsti, nes aktoriai naudoja savo turi mus daiktus, bet dailinin kui A.Kukliui reikėtų ati džiau juos atrinkinėti. Neblo ga yra apšvietimo kombina cija, nors nepasakysi, kad teatras turi daug aparatgros. J. Pociaus, kaip teatro va dovo, visada laukia titaniš kas darbas — laiku pastebė ti tiek aktorių, tiek dailinin ko, tiek ir „techninio perso nalo1' trūkumus, — todėl nenuostabu, kad pasitaiko spragų, kurių, beje, kiekvie name spektaklyje būna vis mažiau. Vienas iš ryškesnių trūku mų yra tai, kad visuose po žemio spektakliuose didelę laiko dalį aktoriai praleidžia nejudriose pozose. Dėl pa našaus pjesių stiliaus, statiš kų dialogų yra pavojus suvienodėti, ko teatrui niekas nelinkėtų. Ir, gal būt, reikėtų atnaujinti spektaklių aptari mus teatre. Eliglja VOLODKEVlClOTE, Rūta NOREIKAITE
EUGENIJUS SKIBARKA
Mirtis visuomet ateina nelauktai, netikėtai. Ypač jos beprasmiškumas suvo kiamas tada, kai iš gyvų jų tarpo išplėšiamas žmo gus jaunas, pilnas gyveni mo jėqų, naujų kūrybinių sumanymų. Šių metų ba landžio 24 d. po sunkios ir trumpos ligos netekome nuoširdaus drauųo, suma naus pedagogo Eugenijaus Skibarkos, sulaukusio tik 38-jo pavasario. E. Skibarkos jaunystė prabėgo Raseiniuose, kur jis gimė 1935 m. sausio 3 d. Nuo 1954 iki 1959 m. jis musų senosios Alma Mater šeimos narys, giliai ir kruopščiai studijuojąs pasirinktą specialybę — rusų kalbą ir literatūrą. Studijos apvainikuojamos diplomu su pagyrimu. Bai gęs Universitetą, E. Skibarka pagal paskyrimą dirbo Telšių III vidurinėje mokykloje. Norėdamas to-
ĮTEIKTI PDG ŽENKLELIAI tšk., 6. Fil. F — 50 tšk., 7. PF —57 tšk., 8. GF — 58 tšk., 9. TF — 67 tšk., 10. IF — 71,5 tšk., 11 ChF — 76 tšk. Taigi, praėjusių metų nuga lėtojai matematikai smuktelė jo į II vietą, o FAF sportinin kai, pernai buvę trečioje, šie met iškopė į I vietą. Medikai, pernai iškovoję II vietą, šie met atsidūrė ketvirtoje, o fi zikai, praėjusiais metais buvę ketvirti, šiemet pakilo į tre čiąją vietą. Susirūpinimą kelia chemi kai. Jie nedalyvavo nei leng vosios atletikos krose, nei tinklinio bei krepšinio varžy bose. Ne veltui viena chemi kė, pamačiusi salėje ant sie nos pakabintą rezultatų lente lę .sušuko: „Nukabinkite grei-
čiau — mes paskutinėje vie toje!" Komjaunimo biuras tu rėtų susirūpinti fakulteto sportine veikla, rimtai pakal bėti su šio fakulteto sporto klubo pirmininku A. Bagdo nu. Vakaro metu buvo įteikti apdovanojimai 1972/73 m. m. VVU „Komjaunimo taurės" nugalėtojams. PDG IV pako pos sidabro ženkleliai įteikti D. Samuolytei (Fil. F II k. germanistei), R. Švedaitei (Fil. F II k. germanistei), R. Igna tavičiui (MMF II k.), A. Girdziušui (GF II k. geologui), V. Mikailai (GF II k. geolo gui). V. Misiūnui (MF VI k.), V. Sakalauskui (MMF II k.), J. Eltermanui (MMF III k.), S. Šeibokui (Fizinio auklėjimo
liau dilinti savo žinias ir pasiruošti moksliniam dar bui, 1962 m. E. Skibarka įstojo į Maskvos universi teto aspirantūrą. Nuo 1965 m. rudens jis dirbo VVU Rusų kalbos katedros vyr dėstytoju. E. Skibarka ne apsiribojo tik pedagogine ir moksline veikla. Visą laiką jis buvo aktyvus vi suomenininkas, energingas sportininkas. Ypač mėg.> šachmatus, tapo šio žaidi mo kandidatu j sporto meistrus ir nemaža metų dirbo LTSR Šachmatų fe deracijos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1970 m. rudens E Skibarka buvo komandi ruotas į Afganistaną, kur dėstė rusų kalbą Kabulo politechnikos institute. Čia jis išmoko persų kalbą bandė lyginti ją su lietu vių kalba, čia išryškėjo E. Skibarkos žurnalistiniai sugebėjimai. Jo plunksnai priklauso daug įdomių apybraižų apie Tarybų Sąjungai draugišką Afga nistano šalį. 1957 m. E. Skibarka bu vo apdovanotas medaliai; „Už plėšininių žemių įsisa vinimą“ ir „Visasąjunginės žemės ūkio parodos dalu, vis“. Neilgas buvo E. Skibar kos gyvenimo kelias, bet velionis paliko gana ryškų pėdsaką, šviesus Eugen jaus Skibarkos atminimas ilgam išliks visų jį pažino jusių širdyse.
VVU RUSŲ KALBOS KATEDROS KOLEKTYVAS KURSO DRAUGAI
katedros dėstytojui), A. Kal vaičiui (GF II k.) suteikti PDG ženklininkų vardai ir įteikti IV pakopos aukso ženkleliai. PDG V pakopos aukso ženkleliai įteikti ir Fizi nio auklėjimo katedros vedė jui P. Urbonui bei šios ka tedros dėstytojui R. Lukauskui. Sportininkai surengė labai nuotaikingą koncertą. Jo programoje dalyvavo gimnas tės Z. Selenkovaitė, N. Giedraitytė, T. Motoričeva, liaudies dainas dainavo orien tacinio sporto meistrė E. Paulavičiūtė, plaukimo sporto meistras R. Gižys pagrojo gi tara. Salėje tarp žiūrovų ir at likėjų buvo jaučiama šilta be tarpiškumo gija — ir tai di delis koncertą vedusio spor to instruktoriaus V. Matulai čio nuopelnas. V. ARIMAVlClPTt
SPORTINĖ SAVAITĖ XXI STUDENTŲ ŽAIDYNĖSE Gana sėkmingai studentų žaidynėse dalyvauja Universi teto sportininkai. Po dvylikos sporto šakų mūsų komanda, surinkusi 157 taškus, yra ant roje vietoje. Pirmauja busi mieji sporto specialistai — KKI komanda. Jos bendrakomandinėje sąskaitoje 161 taš kas. Daugiausiai pirmų vietų
šaulė Regina Komsa ne tik Vandens takeliuose pirmavo laimėjo kulkinio šaudymo Finansų ir apskaitos fakulteto KKI komandai pelnė vaikinai, varžybas, bet ir ivykdė sporto vaikinai ir Matematikos fakul pirmavę keturiose sporto ša meistro normą. teto merginos. Sunkiosios atle kose: plaukime, klasikinėse tikos varžybose nugalėjo Tei UNIVERSITETO imtynėse, sportinėje bei me sės fakulteto komanda. Grei SPARTAKIADA ninėje gimnastikoje ir krepši čiausiai krosą bėgo FAF vai nio varžybose. Įdomu pažy Jau baigėsi plaukimo, šau kinai ir merginos. Neblogai mėti, kad Universiteto sporti dymo, savigynos imtynių, jie pasirodė ir lengvosios at ninkams taip pat keturias pir sunkiosios atletikos, orienta letikos sektoriuose, kur vaiki mas vietas pelnė... merginos, cinio sporto, lengvosios atle nai buvo pirmi, o merginos — pirmavusios kulkiniame šau tikos ir kroso varžybos. Kol trečios. FAF sportininkai piu dyme, sportinėje gimnastikoje kas yra suvesta kovų keturio mauja bendrakomandinėje ir tinklinio varžybose. Mūsų se sporto šakose rezultatai. įskaitoje. V. ROŽUKAS
TEATRINIS FESTIVALIS GEGUŽES 9—20 D. 11 d. 21.30 vai. Stuokos-Gucevičiaus kieme — J. Marcin kevičius. Siena. (VVU teatras). 12, 13 d. 21.30 vai. kieme — Vydūnas. Probočlų šešė liai (VVU teatras). 12 d. 19 vai. Kolonų salėje — WPI teatro studijos vakaras.
REDAKCIJOS ADRESAS:
13 d. 19 vai. Kolonų salėje — studentų mėgėjų kino siudijų filmai. 16 d. 21.30 vai. kieme — R. Samulevičius. Studentiška novelė (ŽŪA teatro studija). 17 d. 19 vai. Kolonų salėje — B. Kazlausko paskaita „Vilniaus akademijos teatras XVI—XVII a." 17 d. 21.30 vai. kieme — Dailės instituto vakaras. 18 d. 21.30 vai. kieme — Pavasario etiudai. 19 d. 21.30 vai. kieme — T. Kožušnikas. Svirplys arba ge rų paslaugų biuras (KPI teatras). 20 d. 18 vai. Kolonų salėje — konferencija-diskusij’ „Studentų teatrų problemos". 20 d. 21.30 vai. kieme — Muzikos vakaras.
Renginiai Kolonų salėje nemokami. Bilietai į kiemo spek taklius parduodami studentų profkomitete.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 20815
IIžs. Nr. 2092
LV 07856
REDAKTORIŲ5 ALGIS KUSTA