'z
hinc itur ad astra
universitas
z
LAPKRIČIO
28 d. 1996 m.
vilnensis \> Nemokamai
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Universiteto taryba baigia kadenciją šių metų spalio 29 d. įvyko paskutinis dabartinės Vilniaus universiteto turytivs posčclis. Jame buvo patvirtinti 3 pro fesoriaus ir 15 docento pedagoginių vardų, patvirtinta ir Universiteto tarybos rinkimų organizavimo tvarka. Universiteto taryba turi būti išrinkta iki 1996 m. gruo džio 2 d. Jos nariai bus renkami fakultetuose slaptu balsa vimu pedagoginio ir mokslo personalo susirinkimuose. Taip pat susirinkimuose slaptu balsavimu bus renkami kitų Uni versiteto padalinių atstovai. Tarybos rinkimuose turės tei sę dalyvauti, balsuoti ir būti išrinkti tik visu etatu dirbantys pedagoginio ir mokslo personalo nariai. Rinkimai bus lai komi teisėtais, jei juose dalyvaus ne mažiau kaip 2/3 balsa vimo teisę turinčių narių. Universiteto tarybos narys bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė daly vavusiųjų rinkimuose. Jei po pirmojo balsavimo liks laisvų vietų, rinkimai bus kartojami, kol nebus išrinktas reikia mas Universiteto tarybos narių skaičius. Į Universiteto ta rybą ex officio įeina Rektorius, prorektoriai ir fakultetų de kanai. Posėdyje buvo skirtos garbingos Universiteto tarybos stipendijos geriausiai besimokamtiems VU studentams: Egidijui Semėnui ( MedF IV k. 5 gr.), Arnoldui Deltu vai (FF III k. I gr.), Aleksandrui Jakuševui (FFII k. I gr.), Linai Skripskaitei (FilF vokiečių filologija IV k.), Erdvilui Jakuliui (FilF lietuvių k. magistrantūros II k.), Justinai Stungytei (FilF anglų filologija III k.), Anastazijai Čugu-
novai (FilF rusų filologija III k.), Julijai Nevstrujevai (FilF rusų filologija IV k.), Martynui Manstavičiui (MaF mate matika IV k.), Rūtai Gerasimaitei (ChF biochemija II k.), Viliui Pigagai (ChF biochemija II k.), Sigitui Stončiui (ChF chemija III k.), Giedriui Sasnauskui (ChF biochemija Nukelta į 9 psl.
Nr.
15
(1555)
Kalėdos tuščiomis kišenėmis Atrodo, artėjančias Kalėdas ir Naujuosius metus kai kurie Universiteto studentai sutiks tuščiomis lcišer»ėmis.
Fakultetai įvairiai vertina savo finansinę būklę. Filologijos fakultete “stipendijų fondas išseko”, Eko nomikos fakultete - “bloga fakulteto finansinė būklė” ir pan. Trumpai tariant, baigiantis metams fakultetų vadai apsižiūrėjo, kad stipendijoms trūksta pinigų. Su tokiais sunkumais susidūrė Filologijos, Ekonomikos, Komunikacijos, Istorijos, Gamtos, Kauno humanitarinis fakultetai. Kiekvienas, įver tinęs padėtį, sukasi kaip išmano. Filologijos fakul teto metodininkė Stasė Išganaitienė “U.V.” redak ciją informavo, kad lapkričio ir gruodžio mėnesių stipendijas ir pašalpas gaus tik labai gerai besimo kantys studentai, kuriems paskirtos vadinamosios padidintos stipendijos (bakalaurams - 119 Lt, ma gistrantams -144 Lt), ir našlaičiai. Be to, kai kurių grupių (apie tai bus pranešta vėliau) studentai gruodžio mėnesio padidintas stipendijas gaus sau sio mėnesį. Metinis Filologijos fakulteto stipendijų fondas yra 820 089 Lt. Iki šiol centrinė Universiteto buhalterija kompensuodavo metų pabaigoje susida riusį skirtumą. Šiais metais fakultetai savimi pasirū pina patys. Rudens semestrą Filologijos fakultetas stipendijas skyrė studentams, kurių pažymių vidur kis buvo 8,6 balo. “Studijuoti ateina gabūs žmonės, jie labai gerai mokosi, daug studentų gauna padi dintas stipendijas”, - sakė fakulteto darbuotoja. Šiais metais Filologijos fakulteto stipendijų fonde liko 56 830 Lt. Vienam mėnesiui reikia 76 125 Lt. Taigi, lapkričio mėnesiui trūksta 20 000 Lt, o gruodžio mėnesiui pinigų visai nėra. Antrasis didelis fakulte tas, pritrūkęs pinigų - Ekonomikos. Jie iš keblios padėties sukasi taip: lapkričio ir gruodžio mėnesiNukelta į 2 psl.
2
Universitas Vilnensis
Kalėdos tuščiomis kišenėmis
Naujovė: pašalpos studentams
Atkelta iš 2 psl.
ais studentams mokamas stipendijas sumažino trečdaliu. Komunikacijos fakultetas nu sprendė niekam nemokėti stipendijų, išskyrus socialiai remtinus studentus, o gruodžio mėnesį palepinti studen tus puse jiems priklausančios stipen dijos. Komunikacijos fakulteto deka nato darbuotoja telefonu “U.V.” re dakcijai sakė, kad pinigų skolintis iš kitų fakultetų jie nenorėjo, nes tai, jų manymu; klausimo neišspręstų: “sko la - ne išeitis, tai problemos atidėji mas kitiems metams”. O štai Istorijos, Gamtos mokslų fa kultetai, taip pat pristigę1 pinigų, pa siskolino jų iš fakultetų, neišnaudo jusių savo stipendijų fondo. Istori kai - iš filosofų, gamtininkai - iš fizi kų. Centrinės Universiteto buhalte rijos Stipendijų skyriaus darbuotoja mus patikino, kad pinigų turi Mate matikos, Chemijos, Fizikos, Medici nos, Teisės fakultetai, TSPMI. Šių fa kultetų studentai stipendijas gaus. VU Finansų direktorius Arvydas Matekonis susidariusią padėtį aiški no taip: - LR Vyriausybės nutarime Nr. 437 (95.03.31) “Dėl aukštųjų mokyklų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių sti pendijų”, nurodyta, kad stipendijų fondas skiriamas aukštosioms mo kykloms (išskyrus Lietuvos policijos akademiją ir Lietuvos karo akade miją) - 85 proc. dieninio skyriaus (įskaitant parengiamuosius skyrius) studentų, mokant 0,97 MGL dydžio stipendiją. Pagal šį principą Univer sitetui skirta 5 462 600 Lt. Šie pini gai buvo paskirstyti ir atiduoti fakul tetams. Fakultetuose pinigus skirs tė dekanai arba jų įgalioti asmenys. Jau rugsėjo mėn. Senato posėdyje aš įspėjau dekanus, kad trūksta pinigų. Dar kartą visi buvo įspėti telefonu. Dekanai sunkiai suvokia, kad pini gai yra jų rankose. Štai Medicinos fa kultetas buvo perspėtas ir laiku per skirstė stipendijas. Dabar medikai turės papildomų lėšų. Liana BINKAUSKIENĖ
1996.11.28
Pašalpa yra vienkartinė, t. y. ją galima gauti tik vieną kar tą per semestrą. Ją sudaro 100 litų. “Tai nėra labai di deli pinigai”, - sakė A. Bendinskas, - bet vis tiek pra verčia. Parlamento ir valdy bos nariai ar studentai, su rengę kokią nors šventę, pa vyzdžiui, krikštynas, gali būti siūlomi premijai gauti. Parlamentas sprendžia, ar reikia ir kokio dydžio pre miją skirti. Dabar studentas gau na 90 litų, jeigu dar kaip paska tinimą gaus pašalpą, tai jau
Šiemet Vilniaus Universitete įdiegta naujovė: studentai prie stipendijos dar gali gauti ir pašalpą. Tokia tvarka, pasak VU šis tas.” Studentų atstovybės prezidento -■'? Pasak Studentų atstovybės Audriaus Bendinsko, įvesta ta prezidento, norintieji pasinau da, kai buvo patvirtinti nauji doti šia galimybe turėtų skaityti Vilniaus universiteto studentų skelbimus Universiteto studentų aprūpinimo stipendijomis nuo atstovybės stenduose. Čia ir yra statai. Pagal juos, studentų at pateikta informacija, kaip gauti stovybė disponuoja 0,5 procen pašalpą. to stipendijų fondo pašalpoms Vilma REMEZAITĖ, ir premijoms teikti. Nuolaidų našlaičiams ir socia žurnalistikos spec. liai remtinų šeimų vaikams nėra. I k. stud.
Kompensuojamos kelionės namo Pagaliau dėmesio sulaukė studentai, į mokslus važiuo jantys iš įvairiausių Lietuves kampelių - jiems sukurta kom pensacijų už transportą sistema. VU studentai nevilniečiai pagal tėvų gyvenamąją vietą buvo suskirstyti į tris grupes kuriems iki tėviškės tenka važiuoti iki 100, iki 200 ir iki 300 km. Pirmieji per ketvirtį gaus 34, antrieji - 68 ir tretieji -104 litus. Pinigus teks pasiimti patiems buhalterijoje. Sis tema patogi tuo, kad atsiimant pinigus nereikės pateikti transporto bilietų - pinigai bus mokami, nepriklausomai nuo kelionių į namus skaičiaus. Taigi studentui paliekama teisė savo nuožiūra naudoti transportui skiriamus pinigus. "U.V." inform.
996.11.28
3
Universitas Vilnensis
UNIVERSITETAS ATSISAKO GRYNŲJŲ PINIGŲ | Lapkričio 4-ąją Universitetas ir “Snoro” bankas pasirašė sutartį, pagal kurią studentų stipendijos ir darbuotojų \tl\ginimai bus mokami naudojantis “Snoro ” banko išleidžiama “IMPAR Card ” kortele. Be to, buvo pasirašyta sutartis \el banko paramos Universitetui. Apie šias sutartis laikraščiuipapasakojo administracijosprorektoriusAleksas PIKTURNA I Kiekvienas studentas ir Universiteto darbuotojas individualiai Besirašo sutartį su “Snoro” banku, atidaroma jo sąskaita ir išduodama Banko kortelė. Sudaryti tokią sutartį nėra privaloma. Nenorimieji Baudotis banko kortelėmis galės, kaip įprasta, atsiimti pinigus Iniversiteto kasoje. I Pasiryžusieji gauti pinigus naujuoju būdu turi atsidaryti banke ■ąskaitą, susipažinti su sutarties sąlygomis ir kortelės naudojimosi Baisvklėmis, užpildyti prašymą gauti “IMPAR Card” kortelę, pasirašyti Butartį, sumokėti numatytus mokesčius ir pasiimti kortelę. Kartu su Bortele bus įteiktas vokas su slaptu PIN (personaliniu identifikacijos Bumeris) kodu. Kodą sudaro keturi skaičiai, juos kortelės savininkas ■urėtų atsiminti ir niekur neužrašyti, kad kitas žmogus negalėtų Besinaudoti kortele. I “IMPAR Card” kortelė leidžia pasiimti grynuosius pinigus iš Bankomatų ar banko kasų. Norimą pinigų sumą iš savo sąskaitos galima Bersivesti į kortelę ir parduotuvėse bei paslaugų įmonėse atsiskaityti |ž prekes nurašant iš kortelės pirkinio sumą. Banko kortelės priimamos Bpmokėjimams prekybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose “IMPAR tard” įrangą - šią įrangą žymi reklaminiai lipdukai. Pateikiame sąrašą Įmonių, kur galima atsiskaityti “IMPAR Card” kortele. I Prorckturiua papasakojo, kaxl derantis su “Snoro” banku buvo Busitarta dėl tam tikrų nuolaidų, įdiegiant ir naudojantis kortele. I Atidarant savo sąskaitą pirmą kartą už kortelę nereikia mokėti, ■ereikalaujama ir minimalaus pirminio įnašo. Už aptarnavimą kas Biėnesį studentams teks mokėti 1 Lt, VU darbuotojams - 2 Lt. Jei ■orėsite pasiimti grynus pinigus, jums bus atskaičiuota 0,5 sumos, kurią Įketinate pasiimti (pavyzdžiui, jei norėsite gauti 100 Lt, turėsite mokėti f0 cnt). Taigi 100 Lt stipendiją gaunantis studentas per mėnesį neteks |1.5 Lt. Už tai, kad bankomatas pinigus iš sąskaitos perves į jūsų kortelę, |nokėti nereikės. Bankas savo klientams per metus mokės 5,11 proc. ■ alūkanų. Naujoji kortelė, pametus ar sugadinus senąją, kainuoja 60 Lt. [Naujasis PIN kodas suteikiamas už 10 Lt. Į Prorektorius teigė, kad pasaulyje linkstama atsisakyti grynųjų pinigų, Beveik visur atsiskaitoma naudojantis kortelėmis. Bankas”Snoras” yra rienintelis bankas Lietuvoje, galintis pasiūlyti tokį platų aptarnavimo [tinklą. Be to, “IMPAR Card” kortelės pritaikytos atsiskaityti ir [nedidelėmis sumomis (pavyzdžiui, stipendijos, atlyginimai). Paklaustas [apie nesklandumus, atsirandančius naudojantis kortele, A. Pikturna [pateikė Pedagoginio universiteto pavyzdį (čia kortelėmis pradėta [naudotis anksčiau). Labai daug busimųjų mokytojų nesugebėjo naudotis [kortele, banke išsirikiuodavo eilės “nuskriaustųjų”. Iš tikrųjų kortele [naudotis reikia labai atidžiai, nesiblaškant, tiksliai atsakyti į bankomato [užduodamus klausimus ir svarbiausia - nedelsti! Naudojimosi taisyklėse pigiama: “imant grynuosius pinigus iš bankomatų negalima uždelsti plesnių operacijų, nes praėjus 10 sekundžių po paskutinės operacijos [bankomatas pasiima kortelę. Ta pati taisyklė galioja ir išduotiems gryniesiems pinigams - jeigu Jūs jų nepaimsite per 10 sekundžių, tai bankomatas juos pasiima, o jūsų surinktą sumą nurašo nuo kortelės. Jei *aip atsitiko, kreipkitės j banką. Per tris dienas kortelė bus grąžinta”. Tokia sudėtinga sistema įvesta saugumo sumetimais. Negalima bankomato laikyti paprastu kompiuteriu, kur padarytas klaidas įmanoma nesunkiai ištaisyti. Čia klaidos gali būti lemtingos. Pametus kortelę reikia tuoj pat kreiptis į banką telefonu/faksu 3312 00 (visą parą). Jūsų kortelė bus užblokuota trims paroms. Be to, būtinai reikia nusiųsti į banką raštišką pareiškimą apie kortelės blokavimą. Jeigu per tris dienas tokio pareiškimo nebus, kortelė bus 'šblokuota. Sutartyje teigiama, kad “naudotojui praradus kortelę bankas neatsako už naudotojo patirtus nuostolius, susidariusius iki kortelės užblokavimo momento”. Bankas pasilieka teisę: “ sustabdyti arba nutraukti kortelės veikimą, taip pat atsisakyti ją išduoti, pakeisti ar išleisti naują kortelę; vienašališkai keisti sutarties sąlygas, kortelės naudojimo taisykles ir tarifus, įspėjęs apie tai naudotoją ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas". Taigi pasirašant sutartį su banku reikia gerai išstudijuoti naudojimo taisykles, sutarties sąlygas ir paskirtą sutarties pasirašymo dieną dėl
neaiškumų kreiptis į atvykusius banko darbuotojus. Kiekviename fakultete bus nurodytos dienos, kada galima pasirašyti sutartis. Su savimi būtina turėti pasą. Na o kiekvienais metais įstojusiems pirmakursiams kartu su studijų sutartimi bus siūloma galimybė naudotis “IMPAR Card” kortele. Kita, paramos Universitetui, sutartis susijusi su pirmąja. Ji galios tol, kol Universitetas naudosis banko paslaugomis. Pagal šią sutartį bankas Universitetui kas mėnesį skiria 15 000 litų. Jie turėtų būti nau dojami dėstytojų stažuotėms, studentų studijoms, programos remti, renginiams organizuoti. Rėmėjai norėtų, kad pinigai būtų skirti pirmiausiai tų specialybių studentams, kurie vėliau gali ateiti dirbti į banką. Universitetas laikraštyje “Universitas Vilnensis” turi paskelbti, kur panaudotos gautos lėšos. Bankas įgyja teisę naudotis Universiteto vardu reklaminiais sumetimais, iš anksto dėl to susitaręs su Universiteto vadovybe. Taigi bankai pradeda remti ne tik gražuolių rinkimus... Jei kas turi puikių idėjų, bet neturi pinigų, gali bandyti jų gauti. Romualda STONKUTĖ
“Snoro” banko kortele galite atsiskaityti šiose parduotuvėse ir paslaugų įmonėse Prekybos/paslaugų vieta
adresas
Prekybos tipas
Ogmios pulsas.............. ... Verkių 29.................. .. Buitinė technika ir elektronika , Ogmios pulsas filialas...... Gedimino 49/2........ .. Buitinė technika ir ' elektronika Nikas................................. Algirdo 11/9............. .. Maisto prekes Ekonomija.................... ... Verkių 50.................. .. Prekybos centras Eko-Šeškinė.................. ... Šeškinės 32............... .. Prekybos centras Eko-Paneria..................... Panerių 34................ .. Prekybos centras Minskas............................. Žirmūnų 2................ .. Prekybos centras IMPAR.......................... ... Eišiškių pi 25............ .. Prekybos centras Puriena.............................. Ševčenkos 16........... .. Maisto prekės Troja-1............................ .. Pylimo 38/1.............. .. Prekybos centras Troja-2............................ .. Jasinskio 16................. Prekybos centras Žydrasis šaltinėlis........ .. Žirmūnų 106............ ,.. Prekybos centras Pilaitė............................. .. Vydūno 8................... .. Prekybos centras Žvėryno žiedas.............. .. Sėlių 54...................... .. Prekybos centras Kometa.......................... .. L. Asanavičiūtės 29 .... Prekybos centras Saulutė ........................... .. Kęstučio 37/23 ......... .. Maisto prekės Justiniškės...................... .. Justiniškių 91........... .. Prekybos centras Jan&Co-Infosistemos .. .. Gedimino 43............ .. Orgtechnika Justė............................... .. Justiniškių 64............ .. Drabužiai, parfumerija Saulės kraitis................. .. Šv. Ignoto 12............ .. Pramoninės prekės, mezgimo siūlai Penki kontinentai......... .. A.Stulginskio 5........ . Kompiuterinės sistemos Kopra............................. .. Pamėnkalnio 3-1...... . Raštinės reikmenys Mažoji arka................... .. Algirdo 2................... . Kavinė-baras Airiška aludė................. .. Vokiečių 8.................. . Restoranas BIX................................. .. Etmonų 6.................. .. Kavinė-baras nuolaida 5% Milano picerija.............. .. Rūdininkų 14............ .. Restoranas nuolaida 5% Langas............................ .. Ašmenos 8................. .. Kavinė-baras Herkus........................... .. A. Basanavičiaus 29 . . Restoranas Ritos slėptuvė................ .. Goštauto 8................ . Kavinė-baras Ritos smuklė................. .. Žirmūnų 68............... . Kavinė-baras MAX’o pramogos........ .. Justiniškių 64............ . Pramogų centras Dėstytojų svetainė....... .. Studentų 39............... . Visuomeninio maitinimo įmonė
4
Universitas Vilnensis
1996.11.28
Vilniaus universiteto MEDICINOS FAKULTETUI - 215 METŲ Prof. G. Česnys: "Medikas be humanizmo, be etikos yra amatininkas" 1781 m. lapkričio 24 d. LDK Vy riausiosios mokyklos rektorius Marty nas Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs medicinos skyrių. Šiemet Vilniaus uni versiteto Medicinos fakultetas švenčia jau 215-ąjį jubiliejų. Apie šią garbingą šventę sutiko papasakoti MF dekanas prof. Gintautas ČESNYS.
kiekvienas savo urvelyje nuo buities, nuo darbo. Po koncerto atidengsime memo rialinę lentą per paskutiniuosius pen kerius metus įnirusiems profesoriams - chirurgams Pranui Norkūnui (1908-1992) ir Alfonsui Dirsei (1915-1993), terapeutui Juozui Pu činskui (1924-1994). Vyks per penkerius metus išleistų darbų parodėlė. Joje - 5 va dovėliai, 14 monografijų, nemažai straipsnių rinkinių, mokymo prie monių. - Kieno iniciatyva švenčiamas jubiliejus - studentų ar dekanato?
- Idėja yra mano, bet organizuo ja visi. Studentai dalyvauja ir orga■ nizacinėje komisijoje. Pirmakursių krikštynos, šokiai - studentų ren giniai. - Kiek kainuos visa šventė?
Medicinos fakulteto dekanas prof. G. Česnys. Onos Janutienės nuotr.
- Šiemet mūsų šventė tiksliai su tampa su ta diena, kai buvo įkurtas fakultetas. Fakultete jau gal 35 me tus lapkričio 24-ąją krikštijami pir makursiai. Eiliniais metais tos krikštynos būna paprastas studen tiškas pakvailiojimas, tačiau jau ke letą paskutiniųjų metų vyksta ir “rim toji” dalis. Šiemet kalbų bus labai ne daug, pusvalandį skirsime penkerių metų istorijai apžvelgti, o po to - di delis koncertas. Bus profesionalių ar tistų, žadėjo ir Vladimiras Prudniko vas, ir Sigutė Stonytė, Švento Kris toforo orkestras atvykti. Valanda ar pusantros grožio ir gėrio. Manau, kad tai yra būtina, nes pavargstame
me, kurie paauko jo medikų studi joms savo kūnus. Stengiamės, kad mūsų šventės būtų iškilmingos, dvasingos. Medi kas be humaniz mo, be etikos lieka amatininkas... - Reiktų tikėtis, kad pirmakursių krikštynos nesibaigs taip liūdai, kaip gamtininkų.
- Buvo... Juk mūsų studentai jose irgi dalyvavo. Bet tai vyko bendrabu tyje, ne fakultete, o ten - savos tradi cijos. Tie studentai buvo papeikti, stovėjo čia nuleidę akutes, bet prisi menu, kai pats buvau studentas, kaž kas rektoriui J. Kubiliui per langą vandens užpylė ant galvos... Studen tas yra studentas. Žinoma, blogai, kai girtuokliaujama, bet kai tai tik paišdykavimas - už ką bausti?
- Turime daug rėmėjų, viskas da roma už jų pinigus. Universitetui Medicinos fakulteto jubiliejus ne kainuos nė lito. O kiek tiksliai pi nigų bus išleista - sunku pasakyti, nes dar ne su visais rėmėjais susi tarta, ne visi pervedė pinigus. Jubiliejui bus išleistas Medicinos fakulteto reprezentacinis bukletas anglų kalba, monetų kalykloje ka lamas labai gražus medalis. Visa tai nemažai kainuoja.
- Pirmiausia - pakilimą, džiaugs mą, kad galiu šį tą nuveikti. Džiau giuosi, kad turiu daug pagalbininkų Žinoma, jaudinuosi, bet mums pa prastai pavyksta tokie renginiai. La bai smagu, kai žmonės sako: ačiū jums už šventę. Jei tai būtų lažas šventės tiesiog nedarytume.
- Studentai į savo vakarą parduo da pakvietimus po 8 litus...
- Dėkoju už pokalbį ir linkiu gražios šventės.
- Jiems muzikantus reikia samdy ti, atrakcionus visokius, o nelabai tu ri iš ko. Tegalėjau jiems duoti 1 000 Lt. - Koks pagrindinis šventės ak centas?
- Manau, kad prasmingiausia ir gražiausia jubiliejaus dalis - tai mišios Šv. Jonų bažnyčioje šeštadie nio rytą. Mes jau seniai ir turiningai bendraujame su kunigu Eitvydu Mer kiu. Diplomų įteikimą irgi rengiame Šv. Jonų bažnyčioje, per Vėlines užperkame mišias. Šiemet per Vėli nes užpirkome mišias už sielas tų, ku rie guli mūsų fakulteto prozektoriu
- Ar Jums, kaip šventės iniciato riui, daug sveikatos ir nervų kainuo ja jubiliejus? Ką jaučiate dabar?
Kalbėjosi Zigmas RAPOLIONIS
P. S. “Universitas Vilnensis”redak cija irgi prisideda prie Medicinosfakul teto jubiliejaus, paminėdama pagrin dinių rėmėjų vardus: “Berlin-Chemie AG”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di rekcija, JA Vfirmos stomatologinio gydymo įmonė “Kreatur”, “Glaxo IVellcome”, Sveikatos apsaugos ministerija, verslininkai S. Marcinkevičius ir N. Numavičius.
1996.11.28
Universitas Vilnensis
5
Netradiciškai apie Vilniaus universiteto istoriją Rektoriaus gudrybės Rektorius Simonas Malevskis (1759 1832) kiek įmanyda mas rūpinosi Univer siteto finansiniais rei kalais. Kartą Vilniaus pirkliai žydai iš Uni versiteto kasos pasi skolino du tūkstanč ius sidabro rublių (tais laikais išties ne mažą sumą), užstatu palikdami sidabro dirbinių. Procentus buvo sutarta mokėti iš Senojo Vilniaus universiteto rūmai. Fizikos ir Medicinos fakultetai, karališkoji observatorija anksto. Po kurio laiko mieste pasklido gan das, kad Universitetas apvogtas. vos aromato, nei skonio, juolab žmo kunigams, o kartu ir Universiteto rek Žydai, greitai surinkę skolintą sumą, gaus “nervus ir visą kūną” teigiamai toriui bei taikomosios matematikos atbėgo “išpirkti” užstato, tikėdamie veikiančių kavos savybių. Taigi kavą profesoriui. Parašė jas žinomas to si nemažos kompensacijos. Koks bu gali pakeisti tiktai kava. Kas nori, te- meto poetas Pranciškus Karpinskis vo jų nusivylimas, kai, padėjus pini vartoja pakaitalus: “de gastribus non (1741 - 1825), vadinęs save kaimie gus ant stalo, rektorius S. Malevskis ėst disputandum” (dėl skonio nesi čiu, bet labiau mėgęs leisti laiką mag natų dvaruose ir gražuolių buduaruo kuo ramiausiai iš spintos išėmė ir ati ginčijama). se. Eilių ironija čia turi potekstę. Panašu, kad pats profesorius bu davė sidabrą. Procentai papildė uni Žaliasis tiltas priklausė Šv. Trejybės versiteto kasą, o gandais, atrodo, bus vo tikras kavos žinovas ir mėgėjas, o jo iškelta tema - amžinai aktuali: kai klebonijai, kurią patronavo minėtie “pasirūpinęs” pats rektorius. ji profesoriai, kunigai jėzuitai M. Po nos tebekyla... čobutas ir T. Kundzičius. Pervažiavi S. B. Jundzilas ir kava mo mokesčių pajamos buvo skiria Žaliasis tiltas eina į dangų 1805 m. kovo mėnesį “Vilniaus die mos beturčių parapijos ligoninei išlai 1791 m. balandžio 22 d. dūmų ka noraštyje” botanikos profesorius kyti. M. Počobutas dėl to net ginčijo S. B. Jundzilas (1761 -1847) paskelbė muoliai aptraukė Vilniaus padangę. si su Vilniaus vaivadijos pareigūnais, straipsnį “Apie senus ir naujus kavos Gaisras vėl siaubė senąjį miestą. Su reikalavusiais dalį pajamų atiduoti taupymo būdus”. Jis rašo, kad kavos liepsnojo net ir Žaliasis tiltas, kai kariuomenės reikmėms. Rektorius, pasaulyje suvartojama vis daugiau ir smarkūs vėjo gūsiai bloškė į jį degan laikydamasis tilto fundatoriaus valios, daugiau. Nors jos plantacijos plotai čias stogų skiedras. Liepsna, varinėja lėšas kaupė ligoninei, na, dar tilto re plečiami, rinkos kaina nuolat kyla: mat ma permainingo vėjo iš vieno tilto ga montui, bet pavyduolių buvo apkal kava iš aristokratų salonų pasiekė ir lo į kitą, plito neįtikėtinai greitai. Til tintas savanaudiškumu ir valstybės in vidurinės klasės bei darbininkų stalą. tas sudegė iki pat vandens; juo labiau teresų nepaisymu. Beje, savo patrio Mokslininkai, augalų žinovai senokai apmaudu, kad jis buvo visai naujas, tiškumą astronomas įrodė, aktyviai dairosi jos pakaitalų arba bent tin perstatytas iš gerų smalingų rastų. dalyvaudamas 1794 m. sukilime. Ten kamų priedų. Štai ir Vilniaus kavinėse Gaisrai Vilniui - ne naujiena. ka tik stebėtis, kad turėdamas dau į kavą maišomi įvairūs džiovinti pa Mokėta net pasišaipyti iš nelaimių. gybę ūkinių rūpesčių, M. Počobutas skrudinti vaisiai arba pateikiama “po- Štai ir tiltui sudegus per miestiečių suspėdavo ne tik rektoriaus pareigas kavutė” - antrą kartą užplikyti tirščiai. rankas keliavo lapelis su eilėmis, sma aprėpti, bet dar vykdyti labai svarbią Toliau profesorius aptaria visus auto giai aprašančiomis šią miesto netektį: krašto švietimo reformą bei moksli ritetų siūlomus augalus - dažnas ir jo “...Negelbėjo jo užsirūstinę vande nių darbų programą observatorijoje. auginamas Universiteto botanikos so nys... Keliaus sudegęs jūsų tiltas į Nestokojo garsusis astronomas ir hu moro jausmo: P. Karpinskio eilės de (dabar Sereikiškių parkas Vilnelės dangų”. Eilės dedikuotos M. Počobutui M. Počobuto nesupykdė - priešingai, Pakrantėje). Deja, cikorija, žemės (1728-1810) ir T. Kundzičiui (1747- jis net išsiuntinėjo jas savo draugams. riešutai, dryžutis, itališkasis žirnis, li 1829), garsiems VU profesoriams, pikas, cukrinis runkelis neturi nei ka Habil. dr. Libertas KLIMKA
6
Universitas Vilnensis
1996.11.28
Einame valgyti su Inga Raižyte arba Apie tai, kur ir ką valgo studen tai, kokios problemos “kamuoja” jų kišenes, kodėl “šlubuoja” jų virškinimo sistema, kokio ilgio plaukų teko “sužve joti” bandelėse ir dar apie daugelį da lykų savo įspūdžiais iš valgyklų, kavi nių, bufetų sutiko pasidalinti mūsų Universiteto studentai. Ta pati valgyk la akademiniam jaunimui sukėlė skir tingas emocijas: vieni skundėsi, kad yra brangu, kitiems trūksta “kramtoškių”, treti giria blynus, ketvirti apskritai vis kuo patenkinti. Centrinio taško, vadinamosios “is torikų” valgyklos, dažniausi lankytojai - Istorijos fakulteto studentai. Lanko si jie valgykloje ne kiekvieną dieną. Pa grindinė šių apsilankymų priežastis yra kainos - čia pigiau nei artimiausioje ka vinėje. Pigiau pavalgyti galima tik Dailės akademijos valgykloje. Dar ge resnė išeitis yra kefyro pakelis ir bato nas iš parduotuvės arba “naminiai” su muštiniai. Tie, kuriuos trikdo valgyk los aplinka, lipa laiptais aukštyn, į ka vinę. Beje, už “gerą širdį” buvo pagir tas valgyklos personalas. Mat būta at vejų, kai pritrūkus centų buvo pasi tikėta studentais ir leista atnešti pini gus kitą dieną. Tai tokia toji “istorikų” valgykla. Kitu mano stebėjimo objektu tapo universiteto kavinė, studentų vadinama “morgu”. Dažniausiai “morge” lanko si filologai ir istorikai. Jei tikėsime dar buotojo žodžiais, per pertraukas (ypa tingai 12.30) čia būna toks žmonių ant plūdis, kad pritrūksta vietų. Populia riausias patiekalas yra “tinginys”, ke turių rūšių blyneliai, kurie kainuoja nei daug, nei mažai - 3,50 Lt, salotos bei, žinoma, arbata (0,60 Lt). Kalbinti stu dentai buvo labai patenkinti šia vieta. Pasak jų, tai vieta, kur karts nuo karto gali skaniai pavalgyti, beveik kasdien išgerti arbatos besimokant. Kainos stu dentų negąsdina - pasak jų, moki už kokybę. Viena šios kavinės blogybių yra ta, kad kartais tenka ilgiau palaukti karštų patiekalų. Paklausti, kodėl ne valgo valgykloje, studentai apibūdino pastarąją kaip “sovietinę užkandinę”, kurioje pavalgius savaitę tenka gerti vaistus nuo virškinamojo trakto sutri kimų. Be to, apetitą numuša ir tualeto kvapas, palydintis kiekvieną iki pat val gyklos salės. “Jie bent jau turi kur mai
tintis”, - pasakytų žurnalistiką studijuo jantis žmogus, neturintis savo kampo ir prisiglaudžiantis pas “dailiokus”. Tokį pasirinkimą lemia tai, kad Dailės akademijos valgykloje pigiau nei, pa vyzdžiui, “istorikų” valgykloje, be to, daug arčiau. "Tiksliukai” (matematikai bei in formatikai) apie savo maitinimo įstai gą atsiliepia nekaip. Sąlygos yra to kios - septyni staliukai maždaug sep tyniems šimtams studentų. Taigi, jei vienu metu visi sugužėtų į kavinę, ku ri, beje, vadinasi “Maflandas”, tai prie vieno staliuko turėtų prisėsti apie šim tą studentų. Tačiau taip neatsitiks, ka dangi, pasak čia besimokančio jauni mo, valgo jie čia nedažnai ( viduti niškai du kartus per savaitę). Pagrin dinės priežastys - kainos ne pagal kišenę, nėra “kramtoškių”, o dar “de kanas per pertrauką užima visą stalą, lošdamas šachmatais”. Pagyrimo su silaukė tik cigaretės, kurios čia pi gesnės nei kavinėse, kuriose studen tai perka alų, gurkšnojamą per pa skaitas. “Maflande” jaunimas dažniausiai valgo picą, lietinius,
dešreles ir “guminius” čeburekus. Kasdienis ritualas - arbatos gėrimas. Tai tiesiog privalom. Vykstame į Baltupius, pas filosofus, psichologus, politikus bei sociologus. Pravėrę šių specialybių studentus ap tarnaujančios įmonės duris būsime maloniai nustebinti: patekome į jau kią, skoningai įrengtą kavinukę “Jamonta”, kurioje pasisėdėti yra tikras malonumas. Svarbiausia, kad šis ma lonumas nėra brangus - kainos ne di desnės nei valgykloje. Kartu įsikūrusi ir valgykla tokiu pat pavadinimu. Ma loniai stebina šviesi, erdvi patalpa, de koracijos (stiklinėje pamerkta dirbtinė rožė). Dar maloniau stebina kainos. Filosofijos bei politinių mokslų fakul tetų studentai už maistą moka mažiau nei istorikai, “tiksliukai” ar gamtos mokslus studijuojantieji. Arbata - tik 10 et, sklindžiai - 1,25 Lt ir 1,41 Lt Labiausiai valgomi yra sklindžiai, bul viniai blynai, kotletai, burokėlių salo tos, kainuojančios tik 0,29 Lt (už to kią kainą kitose universiteto valgyklo se vargu ar ką nusipirksi). Na, ir, žino ma, arbata su bandelėm (oi, sustorėsit.
1996.11.28
Universitas Vilnensis
Ką, kur ir už kiek valgo studentai?
panelės!) Studentai šia įstaiga tikrai patmikin t l. Taip pat palankiai atsiliepiama ir apie valgyklą, kavinę bei barą, esan čius “Saulėtekyje”, ir aptarnaujančius Teisės bei Ekonomikos fakultetų stu dentus. Kainos čia panašios į “Jamontos” valgyklos, tačiau per anksti ne sidžiaukite - kaip pasakė šios įmonės savininkė p. Mikučionytė, jei bus ke liamos kainos už šildymą, ji bus pri versta kelti maisto kainas. Taigi, kol nevėlu - visi į valgyklą! Na, o kol ne pabrango, studentai dažniausiai per ka bulvinius blynus, įvairius miltinius patekalus, kopūstų salotas (jos čia pi giausios - tik 0,30 Lt), cepelinus (ku riais studentai pradžiuginami penkta dieniais). Pasak pačių studentų, ši val gykla yra gausiai lankoma, dažnai būna tokios eilės, kad tenka emigruo ti į Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto (VGTU) valgyklą “Arka”. Juokingiausia tai, kad tas eiles ir su daro VGTU studentai. Vienu žodžiu, kasdien tarp universitetų vyksta drau giški mainai studentais. Kalbant apie valgyklos trūkumus, studentai pasigen
liui yra per brangu. Tačiau tai kompen suoja jauki aplinka, to nepasakysi apie bufetą (studentų tarpe vadinamą “vištide”), prie kurio nemalonaus kva po uoslės receptoriai jau prisitaikė. Daugiausia siūlomi patiekalai iš paukštienos. Ir aišku kodėl - juk mais tą tiekia Kaišiadorių paukštynas. “Vištidėje” studentai dažniausiai val go karštus sumuštinius, bandeles, vištienos kotletus, kurie naudingi tuo, kad greitai susikramto. Tuo tarpu bu vusioje arklidėje perkamiausi yra py ragaičiai, salotos bei blynai. Daugeliui ši kavinė gera tuo, kad joje galima rūkyti. Atrodo, apsilankėme visose VU studentų lankomose maitinimo įstai gose. Dabar pabandysiu'reziumuoti bendrą padėtį jose. Pirmiausia, žino ma, kainos - jos valgyklose yra skir tingos. Pigiausiai gali pavalgyti Baltu piuose esančioje valgykloje-kavinėje “JamOnta” bei “Saulėtekyje”. Apskri tai, kainos, pasak studentų, yra nor malios (lyginant su miesto kavinėmis). Maistu studentai taip pat daugmaž pa tenkinti. Jų manymu, nereikia kažko tikėtis iš postsovietinių Valgyklų. Ap da alaus, kuris, pasak jų, seniau būda linka “padoriausia” “Jamontoje”. Po vo, čia parduodamas. Kam fiSpatinką^ puliariausi patiekalai - bulviniai arba valgykloje, tas sparčiu žingsneliu gali miltiniai blynai, salotos, arbata. Val nuskubėti į kavinę “Pas Brigitą”, įkur gyklose akademinis jaunimas maitina tą prieš trejus metus ir pakeitusią bu si nereguliariai. fetą. Jei ir čia aplinka ar maistas jūsų Taigi, matome; kad sąlygos valgyk nepatenkina, galite užsukti “Pas Dai lose labai skirtingos. Tai, matyt, lėmė nių”. Daugeliui šis baras imponuoja privatizacijos procesas: valgyklų, ka jaukia aplinka, tačiau vienu metu ja vinių patalpas VU nuomoja privatiems džiaugtis gali tik apie dešimtį žmonių. asmenims bei uždaroms akcinėms Be to, čionykštės kainos ne kiekvieno bendrovėms. Kainas nustato savinin kišenei - arbata kainuoja 0,50 Lt (kai kai. Jei jūs jomis nepatenkinti, nesi tuo tarpu valgykloje jos gali atsigerti varginkite ir nevarstykite VU Stu už 0,10 Lt), pigiausios šviežių kopūstų dentų atstovybės durų: atstovybė, pa salotos kainuoja 1 Lt (valgykloje - sak jos valdybos pirmininkės E.Guze0,30 Lt). Nepaisant visko, lankytojų jevaitės, užsiima ideologine, veikla ir čia netrūksta. tokių dalykų nekuruoja. E.Guzejevaitę Palikę pušynuose paskendusius pa stebina tai, kad daugelis privačių val status, pavažiuosime M. K. Čiurlionio gyklų nereorganizuojamos, dvelkia, gatvės link ir pulsime į studentų lan stagnacijos laikais. komas maitinimo įstaigas. Pirmiausia Tai štai, mielas studente - tavo teisė užsuksime į “Juventus” kavinę, kuri, rinktis. Nors, tiesą pasakius, nėra ta pasak Medicinos fakulteto studentų, teisė įgyvendinama - juk nebėgs isto prieš porą metų buvo šlykšti valgykla. rikas ar filologas į Baltupius pietauti. Studentų tarpe ji buvo vadinama “ar Inga RAIŽYTĖ, klide”. Joje buvo kraupu, tačiau pigu: čia studentas “mėlyną” kotletą gauda žurnalistikos spec. I k. stud. vo beveik veltui. Dabar gi ten dauge Onos JARUTIENĖS nuotr.
Universitas Vilnensis
8
Žmogus tarp žmonių
1996.11.28
Vygantas Galinis:
“Jis mane išmokė bendrauti, nesistengiant, kad kitam būtų gerai." "Atsimeni, kaip aš tave aplošdavau?" plius P.S. iš "Pūkuotuko pasaulio" “Po trupučiuką randi mažesnįjį draugą. Pradžioje tai formalu, paskui net prisirisi”, - pasakoja Vygantas Galinis, VU Filosofijos fakulteto an trakursis. Jis jau antrus metus daly vauja Paramos vaikams centro orga nizuojamoje programoje, kurios tiks las - pagalba vaikams surandant vy resnįjį draugą. Vygantas iškart susi domėjo šia veikla, nors prieš tai teko padvejoti: “Visą dieną galvojau, kodėl man to reikia, kur aš įlindau?”
dešinioji, tai antra būna kairioji, bet niekad nežinojo, nuo kurios pradėti.
Niekur nėra nurodyta, kaip reikia praleisti laiką. “Gali sėdėti ant suo liuko ir valgyti ledus”, - pasakoja Vy gantas, kuris savo globojamą draugą mielai vedasi pasivaikščioti į kiną, te atrą, parodas. “Turbūt pirmą kartą gyvenime Algirdą nuvedžiau į paro dą. Nežinau, kiek būtų praėję laiko, kol jį kas nors būtų nusivedęs.” La
ma pasitikėti, klausti nuomonės, da lytis mintimis, atvirai pasakoti savo bėdas. Vienuolikmetis žada įsiverti auskarą, kaip padarė jo vyresnysis bi čiulis. “Jis mane išmokė bendrauti, nesi stengiant, kad kitam būtų gerai. Pa prastai lengviau sutikti su bendra amžiu. Dabar gali persilaužti ir su prasti vaiką, - svarsto antrakursis stu dentas. - Tokie centrai Amerikoje jau egzistuoja apie 100 metų. Neseniai
blausiai vaikinams patinka žvejoti. “Tai fantastika, Algirdas mane to išmokė”, - juokiasi filosofijos studen tas. “Kai kartą ištraukiau didžiulį ka rosą, jis iš pavydo įkrito į vandenį.”
vyko suvažiavimas, kur vyriausiam “savanoriui” - 85 metai, jo globotiniui - 45. Įsivaizduok senuką, sakanti dabar jau žymiam krepšininkui: “At simeni, kaip aš tave aplošdavau?”
- Pūkuotuk! - susinervinęs sušuko Paršelis. -Ką?- paklausė kažkuris fotelis. -Kur mes? .... .^J’at&jiežinaų, -atsakėfotelis. “Kai aš buvau mažesnis, labai no rėjosi su kuo nors draugauti, pa sišnekėti, jei iškyla klausimų, o tėvų nedrąsu klausti”, - vardija Vygantas argumentus, paskatinusius jį dalyvau ti centro veikloje. Dabar jis globoja vienuolikmetį Algirdą, nors pats turi jaunesnius brolį ir seserį. “Manau, kad pavyksta bendrauti su visais” Dabar centre - 20 porų ir apie 10 laisvų “savanorių”, pasiryžusių padėti mažiesiems. Busimasis globėjas pri valo atsakyti į testo klausimus, o su radus jam vaiką, pasirašyti kontraktą metams. Kiekvieną savaitę progra mos dalyviai renkasi centre, aptaria jiems rūpimus klausimus arba tiesiog kartu praleidžia laiką. Algirdo tėvai išsiskyrę, motina visą dieną dirba, todėl džiaugiasi naujuoju sūnaus draugu. Nors oficialiai Vygantas pri valo su juo praleisti 2 valandas per savaitę, tačiau kartais susitinka ir dažniau. Pasak Vyganto, jam net linksma su savo jaunesniuoju bičiu liu, prisimena, kaip pats bendrauda vo, būdamas tokio amžiaus. Tiesa, maždaug pusę metų ne viskas ėjosi puikiai: “Pradžioje maniau, kad nie ko neišeis, jaučiausi nereikalingas. Susitinki kartais, vos ne formaliai bedrauji, būna, ir nuotaika sugenda...”
Pūkuotukas pažvelgė į sa vo letenas: L Jis žinojo, kad viena letena dešinioji. Ir dar žinojo, kad kai nusprendi, kuri
-Aš nežaidžiu.' - Ką gi tu darai? . - Štai trys atsakymai Kasu duobu tes žemėje. Neteisinga! Šokinėju nuo šakos ant šakos. Neteisinga! Laukiu, kol mane kas nors išims iš vandens. Teisinga. Algirdas didžiuojasi, kad jo vyres nysis draugas mokosi Universitete. Pamatęs sales ir biblioteką, berniu kas ėmė domėtis, ko reikia, kad čia įstotum. “Aš nežinau, ar dėl to, ta čiau man sakė, kad jis pradėjo geriau mokytis”, - džiaugiasi Vygantas. Al girdui jis - autoritetas, kuriuo gali
- Pūkuotuk, prižadėk, kad niekad manęs neužmirši. Net kai man sukak šimtas metų. Pūkuotukas susimąstė. - O man kiek tada sukaks? - Devyniasdešimt devyneri. Pūkuotukas linktelėjo. - Pažadu, - pasakė jis. P. S. Jei netyčia rimtai susidomė jai Paramos vaikams centro veikla, skambink tel. 73 86 24 (ypač laukia mi vaikinai).
Agnė VERKSNYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
1996.11.28
Universitas Vilnensis
9
likriausiai ne vienas studentas slapta sva Universiteto taryba joja apie studijas svetur, bet ne visiems baigia kadenciją pavyksta. Vienų norai taip ir lieka no rai, o štai kiti energingai stveriasi darbo. Jiems ir Atkelta iš 1 psl. pasakojame apie Amerikos Centre vykusį seminarą III k.), Giedrei Eidu “Studijų JAV galimybės”. ja IV k.), Algirdui Salė buvo pilna bendraminčių, norinčių sužino IV k.), Albertui J anų ti, nuo ko pradėti. Apie JAV universitetus ir jų skir biologija III k.), Daliai asperaviciūtei tumus pasakojo ALF Studijų Centro direktorė molekulinė biologija III k.), Rasai JodinskaiAudronė UZIELIENĖ. tei (GMF geografija IV k.), Vaidotui PiličiausJAV aukštąjį išsilavinimą galima gauti koledžuo kui (GMF geologija IV k.) ir Mantui Planse ir universitetuose. Koledžai dažniausiai turi tik kiui (GMF geologija IV k.). bakalauro programas, tačiau pats koledžo vardas Tarybos posėdyje pranešta, kad nuo gruodžio jokiu būdu nereiškia žemesnio išsilavinimo. Egzis ld. bus priimti 94 nauji doktorantai (buvo 150 tuoja ir dvimečiai koledžai, kur galima gauti asopretendentų), iš kurių už keturis mokės ne vals ciato laipsnį. Išsirinkti vieną kurį universitetą ga tybė, o privačios institucijos. Daugiausia naujų na sudėtinga (jų daugiau nei 3500), todėl reikėtų doktorantų bus Filosofijos fakultete (19), rinktis pagal tam tikrus kriterijus. Svarbiausias jų mažiausia- Matematikos (2). Planuojama,kad - mokslo įstaigos akreditacija, t. y. įvertinimas. Jei doktorantūros trukmė bus 4 metai, doktorantai akreditacijos nėra, vėliau gali kilti sunkumų dėl di turės laikyti 5 egzaminus. “Sąmoningai norime plomo pripažinimo. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į didinti doktorantų skaičių”, - Tarybos posėdyje koledžo tipą (privatus ar valstybinis), dydį, profilį, sakė rektorius R. Pavilionis. stipendijų skaičių, vietą. Buvo kalbėta apie naują priėmimo į Vilniaus Įdomu, kad JAV renkamasi ne specialybė, o uni universitetą tvarką. Planuojama, kad bus mažiau versitetas, ir studentai gali gana lengvai pereiti iš stojamųjų egzaminų ir daugiau priimtų studentų. -• vieno universiteto į kitą. Svarbu tai, kad kreiptis į Tačiau iš laimingųjų tik dalis galės būti remia išsirinktą universitetą reikia prieš pusantrų dvejus ma valstybės, t. y. gauti stipendijas. metus.
T
Tikriausiai ne vienas perskaitęs atsiduso, kad viskas puiku, bet štai pinigai... Kai kurie JAV uni versitetai ir koledžai finansuoja studijas, tačiau be veik visuomet tik iš dalies. Seminare buvo paminėtos ir kelios visiško fi nansavimo programos, siūlomos Baltijos šalių stu dentams. Šiose programose dalyvaujantys studen tai gauna J-l vizas, įpareigojančias grįžti namo po dvejų metų. Fulbraito ir MASKI programos yra skirtos ma gistrantams, norintiems tobulintis JAV. Fulbraito programa garantuoja finansavimą bet kurios specialybės studentui, tačiau tik vieneriems metams. MASKI programoje specialybės yra nurodytos (verslo administravimas, valstybės valdymas, eko nomika, teisė), programa gali tęstis vienerius arba dvejus metus. Yra ir II kurso socialinių-humanitarinių mokslų bakalaurams skirta programa. Trečiąjį kursą baigęs JAV, studentas Lietuvoje grįžtų į ketvirtąjį. Šioje programoje taikomas 18-24 m. amžiaus cenzas. Norint studijuoti JAV universitete, nebūtina važiuoti į pačią šalį. Galite mokytis Konkordijos tarptautiniame universitete Estijoje, Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje ar Cen trinės Europos universitete (greičiausiai - Buda pešte). Mokslas Konkordijos tarptautiniame universi tete Taline yra mokamas (teks mokėti maždaug
"U. V." inform.
2500 USD už vienerius metus). Anglų kalba dėsto mos bakalauro lygio tarptautinio verslo ir tarptau tinės teisės programos. Teisininkams dėstomi ir Lie tuvos teisės dalykai. Norinčiųjų įstoti pažymių vi durkis turi būti ne mažesnis nei 8 balai, taip pat reikia išlaikyti TOEFL arba MICHIGAN testus. Už mokslą nereikia mokėti aukštojoje ekonomi kos mokykloje Rygoje. Dar daugiau - gausite 40 latų stipendiją, nemokamą bendrabutį ir pietus. Sto jant per vieną dieną (stojamieji vyksta iki vasario mėnesio) tenka išlaikyti matematikos, anglų k. ir logikos egzaminus. Beje, bakalauro programą baig site per dvejus metus. Centrinės Europos universitetas, kurio centras yra Budapešte, turi magistrantūros programas. Stu dentams suteikiamas pilnas išlaikymas, mokama 150 USD stipendija. Galima studijuoti neatsitrau kiant nuo tiesioginio darbo. Priimama pagal kan didato akademinius rezultatus, rekomendacijas, anglų kalbos žinias ir pasirinktos srities žinias. Taigi, galimybių yra nemažai, telieka pasiraitoti rankoves ir kibti j darbą. Smulkesnės infomacijos apie JAV universitetus galite gauti Amerikos Centre, ALF Vilniaus (Uni versiteto 3-40) ir Kauno skyriuose. Jurgita MEŠKAUSKAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
10
1996.11.28
Iš bendrabučių pašalinti triukšmadariai Šiais mokslo metais iš VU bendra bučių pašalinti 5 studentai. Kaip sakė ūkio direktoriaus padėjėjas bendrabučių-butų reika lams A. Vigelis, didžiausios stu dentų “nuodėmės” - alkoholis, triukšmas, netvarka. Pasiskundus bendrabučių administracijai ir pa tiems gyventojams, iškelti trys filo sofijos specialybės studentai N. Leščinskas, V. Bakanaitė ir L. Kurlinskaitė, Gamtos fakulteto studentas A. Stanionis, Medicinos fakulteto - R. Vilimas. Dar keliems
studentams - J. Noreikaitei ir J. Sinevičiūtei (Gamtos fakultetas), A. Lisauskui (Chemijos fak.), D. Šustobojevui (Medicinos fak.) parašyti papeikimai. Gavę antrąjį papeikimą, studentai bus pašalinti iš bendrabučių. Pasak A. Vigelio, gy venamoji vieta studentams yra sutei kiama vieną kartą per visą studijų laikotarpį, tad minėti asmenys į ben drabutį grįžti gyventi nebegalės. Jurgita KLIMAŠAUSKAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
Remontuojami bendrabučiai Tęsiasi praėjusį rudenį pradėtas bendrabučių Nr. 3, 4 ir 5 remontas. Čiurlionio gatvėje esančiuose ke turaukščiuose pastatuose gyvena apie tris šimtus Gamtos ir Chemijos fakul tetų studentų. Dabar remontuojamas bendrabutis Nr.3. Pavacarį čia hnvo pradėti santechnikos darbai. Ūkio direktoriaus pavaduotojas J. Gražys skundėsi, kad keletas naujų kivrcių jo.i sulaužyta. Studentai nesau
go “valdiško” turto, trūksta tvarkos, geranoriškumo. Vėliau bus remontuo jami koridoriai, virtuvės, tualetai, įren giami papildomi dušai, keičiami vamz dynai. Kambarius studentai turi susi tvarkyti patys. Ūkio direktoriaus padėjėjas bendrabučiu u..*., -^tVoiarns a. informavo, kad susitarus su butų skyriumi remonto išlaidos įskai tomos į nuomos mokestį. Jis mažina mas pagal tai, kiek studentui kainavo
kambario remontas. Už vienvietį kam barį reikia mokėti 70 Lt, vieta dvivie čiame kainuoja 45 Lt, triviečiame 40 Lt, dar 24 Lt - priemokos. Lėšas bendrabučiams tvarkyti ski ria Universitetas. Kada bus baigtas remontas, dar neaišku. “Dirbsim, kol pn.dary«im”,-sakė J. Gražys. Vilma ANVSAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
Fuksai pradėjo kovą
Lapkričio 18-osios vakare prasidėjo pirmakursių krepšinio varžybų sezonas. Kiekvienais metais stengiamasi išrinkti geriausią komandą. Pasak Kūno kultūros centro vyriausio jo asistento R. Kaminsko, kuris ir teisė jauja šioms varžyboms, šiemetiniai nu galėtojai turėtų būti paskelbti iki gruodžio vidurio. Visi Vilniaus Univer siteto fakultetai yra suskirstyti į du pada linius: Čiurlionio ir Saulėtekio. Čiurlio nio padaliniui priklauso septyni fakulte tai: Istorijos, Filosofijos, Chemijos, Gam tos mokslų, Medicinos, Matematikos bei Tarptautinių santykių. Visų likusiųjų fa kultetų komandos žaidžia Saulėtekyje. Iš visų komandų po varžybų liks tik dvi, ku rios žais tarpusavyje ir bus išrinkta stip riausioji. Šios dvi komandos ir pasidalins pirmąsias dvi vietas. Kaip ir kiekvienais metais, nugalėtojai bus apdovanojami.
Tačiau nugalėjusiųjų komandų žaidėjai į Universiteto rinktinę pa tekti negalės, nes rinktinė yra su daroma pagal sportinį atskyrį, t. y. čia priimami tik sportines mokyk las lankę studentai, ilgai žaidę krepšinį. Vyriausiasis teisėjas, paklaus tas apie pirmakursių galimybes, atsakė, jog jų fizinis pasirengimas nėra blogesnis nei ankstesniųjų metų studentų. R. Kaminsko nuomone, iš Čiurlionio padalinio stipriausios yra Matematikos, Fi losofijos ir Gamtos mokslų fakul tetų komandos, kurios ir susitiko pirmąją varžybų dieną. Šiais metais pirmąsias rung tynes žaidė Istorijos ir Filosofi jos fakultetų komandos. Po jų turėjo žaisti Matematikos ir Gamtos mokslų fakulteto stu dentai. Pirmoji pora susitikimą baigė rezultatu 66:116 filosofų naudai. Šios rungtynės istori kams nebuvo sėkmingos, nors komanda, pasak teisėjo, turėjo šansų laimėti. Filosofai buvo
daug pranašesni - tai teko pripažinti netgi istorikų sirgaliams, kurių tą vakarą nedi delėje sporto salėje tikrai netrūko. Vilma REMEZAITĖ,
žurnalistikos spec. I k. stud.
Pirmosios istorikų ir filosofų rungtynes Autorės nuotr
1996.11.28
Universitas Vilnensis
11
Iš krikštynų epopėję ■\S
>✓
Žygeiviais tapo Salčioje Vis dar nuobodžiai savaitgalius stumiantiems studentams arba pasyvumu šiuolaikinį jaunimą kaltinantiems žmonėms pasakyčiau - žvilgtelėkit, kas vyksta VU žygeivių klube! Iš tiesų, jau tra dicinių žygeivių krikštynų išvakarėse klu bo durys Saulėtekyje nebeužsivėrė, o ankštokas klubo kambariukas nebeįstengė sutalpinti visų, pasiryžusių pagaliau paju dinti kaulus, pasivaikščioti lapkritėjančiais Dzūkijos miškais, o gal... ir išsimaudyti. Šiaip ar taip, šeštadienį iš traukinio išli po apie tris dešimtis jaunų žmonių, keti nančių tapti pilnateisiais (ir “pilnapareigiais”) Žygeivių klubo nariais. Antra tiek “senių” ties žygio finišu rengė kliūtis naujakrikštams- tiesė virvines lygiagretes per Šalčios upę, mėgino, ar smagiai linguoja beždžionių tiltas, kūreno pirtį... Turbūt ne vienas žino, kokia nesaldi fukso dalia - tenka ir kojas sušlapti, ir purvu apsidrabstyti, ir baimės ne kartą apturėti, nes iš visiį pusių tyko klastingi
... savaitei pažaliuoti, būti sumal tam arba parduotam vergijon? “Mes nesitikėjome, kad “nuliai” (fuk sai) taip nesipriešins. Atvirai sakant, mes priešinomės labiau; aišku, ir nukentėjom labiau”, - po VU fizikų krikštynų sakė antrakursis Giedrius. Bet pirmakursiai po įšventinimo į fizikus tik rai nesiskundė, kad “gavo” per mažai... Iškalbingas ir tas faktas, kad iš 85 fuksų krikštytis atėjo apie pusę. Pasak Giedriaus, ne krikštams turbūt bus taiko mos piniginės sankcijos jie turės išsipirkti privalo mus “nulių” pasus. O penktadienį ištvėrę visus išbandymus pirma kursiai pasus gavo pelny tai. Patikrinti įvairiais fizi kos prietaisais, dosniai išterlioti guašu ir brilianti ne žaluma, o kai kurie ir išrengti iki apatinių, jie bu vo “pervaryti” per tradi cinę fizikų “mėsmalę”. “Mėsmalė” - tai minilabirintas iš uždengtų stalų, kur rėpliojančių žeme basų “nulių” laukia siurprizai: j akis jiems mirksi strobosko pas, ant jų pučiami miltai, pilamas van duo, perrūgęs kisielius.Nuo jo dvokė ne
“seniai”, tik ir laukiantys progos jauniklį įš pusiausvyros išvesti. Pagaliau visi, at laikę žygeiviškos trasos sunkumus (neat laikiusieji tuojau pat buvo nuvesti į pirtį) ir “suantspauduoti”, buvo suklupdyti priesaikai, ir sulig kiekvienu sakiniu dar sykį pašlakstyti vandeniu. Prisiekę pasi imti į žygį daug maisto ir patys laikytis dietos, visur ir visada rūpintis draugu, nešti jo kuprinę ir net kojines numegzti, fuksai tapo tikri žygeiviai. Po krikšto ceremonijų pagaliau buvo galima pavalgyti, kaitintis pirtyje, atsigai vinant alumi, ir visa tai - dainuojant žygeiviškas dainas apie košę su uodais ar naktį stotyje. Tas, kam vis dar buvo šalta, galėjo patrypti smagius lietuviškus šokius, skam bant nemirtingai Igno armonikai, pasėdėti prie židinio drauge su klubo senbuviais. Ilgainiui lietuviškas melodijas pekeitė pasiutėliškas country, vėliau - rokenrolas, ir šokėjams net teko bėgti atsivėsinti po vi durnaktį prapliupusia šlapdriba.
Paskutinieji gyvi po šokių dar parymo jo, klausydamiesi klubo prezidento Vai do gitaros. Rytas išaušo, raginantis iš pastalių, nuo suolų ir įvairiausių užkaborių lįsti trumpam poilsiui sugriuvusius žygeivius. Kai kas krovėsi kuprines kelionei namo, kai kas baigė vakarykštes vaišes, kai kas mėtė (ir traukė iš vandens) bumerangą, kai kas net sugebėjo dviračiu pervažiuo ti beždžionių tiltą. Taigi - kam tokie užsiėmimai neatro do nuobodūs, kviečiame kuo greičiau su sidraugauti su Žygeivių klubu. Žiemą žygių taip pat bus. Indrė KLIMKAITĖ
Fizika=i^zika..^^ tik fuksai, bet ir jungiamojo korpuso fojė ^smaukę nespėjo; pęrsioucntyoti. TodėJ bei auditorija, kur vyko veiksmas. žiūrovai ėmė linksmintis savarankiškai; Kol į žmones nebepanašūs fuksai rin- .tarkim, mėtydami vatĮdėtįs pripiltus sarkosi į šią tualetinio popieriaus girliando- gius į ftiksųibCrį.,T&^-nenudstablii/kad mis “skoningai” papuoštą auditoriją, :■ iŠ Visti pdkvies^dėstytpjųatėjo vos vie nas kitas. Bet fizikai vis tiek pagerbė lektorius, ant proginiųt^inigftiiij'vienetų -
“krikštų” - pavaizduodami šviesius jų veidus. Šia valiu ta buvo mokama už “nu lius”, parduodamus iš varžytinių. Tai buvo bene vienintelė pramoga, susilau kusi gyvo publikos susi domėjimo. Antrakursiai fizikai patys skeptiškai vertino renginį. Gal koją pakišo noras paro dyti kuo daugiau efektų, užmirštant, kad būtina šventės sąlyga - vieninga režisūra ir kad per ją turi būti linksma visiems. Net ir rovams teko nuobodžiauti - atskiri pokštai, kuriais antrakursiai stengėsi išju dinti salę ir savo globotinius, nesiliejo į vientisą visumą ir buvo gana atsitiktiniai. Atrodė, kad-krikštytojai tikėjosi kokios nors pačių “nulių” iniciatyvos ir jos ne-
fuksams.
Lina BURBAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud. Onos JARUTIENĖS nuotr.
12
Universitas Vilnensis
1996.11.28
Kviečiame į
I vakaras - lapkričio 22 d. 18 vai. VU Teatro salėje II vakaras - lapkričio 28 d. 18 vai. VU Teatro salėje III vakaras - lapkričio 29 d. 17.30 vai. VU Centrinių
rūmų kavinėje
Literatūra filosofijos, sociologijos, is torijos klausimais 1. S. Šalkauskas. Raštai. 3,4,5 tomai 2. Platonas. Faidras 3. A. Šopenhaueris. Gyvenimo išminties aforizmai. Kaina 7,20 Lt 4. S. De Beauvoir. Antroji lytis 5. Paribio Lietuva 6. M. Klinge. Baltijos pasaulis 7. S. Raštikis. Lietuvos likimo kelias 8. Laisvės kovos 1944-1953 m. 9. Lietuvos partizanų kovos ir jų slo pinimas MVD-MGB dokumentuose, 1944-1953 m. 10. A. Kasparavičius. Didysis X Lie tuvos ųžsiėnio politikoje Literatūra teisės ir ekonomikos klau simais 1. Verslo teisė 1964-6 2. Nutarimai ir sprendimai Nr. 6 (liet.k. ir anglų k.)
3. Darbo teisė 4. E. Laumenskaitė. Ekonominė mintis ir jos kūrėjai Lietuvoje XVI-XVII a. 5. D. Cecevičius. Lietuvos ekonominė po litika (1918-1940 m.). Kaina 8,40 Lt 6. F. S. Butkus. Organizacijos ir valdyba
Literatūra gamtos mokslų, matematikos klausimais
• * .. ,-.t. •
Literatūra kultūros, mokslo, švietimo klau simais 1. Ostermejeris. Raštai gsįS. KP ai 2. B. Buračas. Pasakoju. 3. Vanderbilt. Viskasap ii! etiketų 4;<ę^Šbr£-ČielSfviškoš^audos drauJ"Bičiut IX-XIII a. baltų ka.
1. Ekologijos sąvokos A.u < . , ,, 2. Biologija’96 Nr. 2 6- K' Kuzavlnls- Lotynų-lietuvių kalbų 3. V. Gudelik- Jūros krantotyros terminų.. žodyną5 žodynas. Kaina 24 Lt i’ At8alinis dabartinis lietuvių kalbos 4. V. Ambrasas. Fizikos uždaviniai a J " .žodynas , kalbos mokomasis žodynas 5. A. Čaplikas. Programų f^m^inžineri- 8. ° Anglų *' x* 9. G. Stunžėnienė, R. Stunžėnas. Vokiečių jos pagrindui/1 d. kalba 6. Windows aplinka ir raštvedyba 10. Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas 11. CoBpeMeHHbiit pyccKuū jiHTepaTyp’ Literatūra medicinos klausimais HLIH H3bIK. I-II T. 1. D. Mikalauskaitė. Mityba 12. Lietuvių-prancūzų pasikalbėjimų kny 2. A. Žiugžda. Vidaus ligų propedeutika gelė 3. Thvo veido oda
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas^ 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr.5^2 Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Mirus Arvydui AKELAIČIUI,
VU Komunikacijos fakulteto III kurso studentui, reiškiame užuojautą tėvams ir artimiesiems.
Bendrakursiai ir dėstytojai