V/SŲ SALK] PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SU ŠVENTE
BRANGUS DRAUGAI! I
ERBIAMI UN1VERj-SITETO PROFESO-
Wriai, dėstytojai,
STUDENTAI, DARBUOTO JAI — MUSŲ DIDELIO IR PUIKAUS KOLEKTY VO NĄJUAI! SVEIKINA ME JUS SU GEGUŽĖS i PIRMĄJA, TARPTAUTI( NIO DARBO ŽMONIŲ SOLIDARUMO DIENA! SVEIKINAME JUS, ŠAU NIAIS DARBAIS PASI TINKANČIUS DIDŽIOJO j SPALIO 60-METĮ IR UNI VERSITETO 400 METŲ (SUKAKTį. DIDELĖS SĖK| MĖS IR LAIMĖS LINKI ME JŪSŲ GYVENIME, SĖKMINGAI DARBUOTIS TĖVYNĖS LABUI, KOMUNIZMO °ercAlės VARDAN! AUKŠTAI IŠKELKIME TRANSPARANTUS SU TSKP CK ŠUKIAIS, KVIE ČIANČIAIS KOVOTI UŽ PARTIJOS XXV SUVA ŽIAVIMO NUTARIMŲ j ĮGYVENDINIMĄ, TĘSTI TARYBINĖS LIAUDIES ! REVOLIUCINES, KOVŲ IR DARBO TRADICIJAS, RAGINANČIAIS PASAU LIO TAUTAS KOVOTI UŽ LAISVĘ, PAŽANGĄ IR TAIKĄ. LAI TOS RAU DONOS DROBĖS PLAK SIS VIRŠ GEGUŽINIŲ KOLONŲ, IŠREIKŠDAMOS MUSŲ MINTIS, LŪKES ČIUS IR VERŽIMĄSI! TEGYVUOJA GEGUŽĖS PIRMOJI! Rektoratas, partijos komitetas, ( komjaunimo komitetas, studentų profsąjungos komitetas, darbuotojų profsąjungos komitetas
nans/Bims suuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
PIRMASIS SĄSKRYDIS
Tegyvuoja Gegužės Pirmoji v
Apie
kupo-Adomo 70-mat). Va kare dalyvavo du revoliu cionieriaus bendražygiai —L. revoliucionieriaus Kapočius — Universiteto TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas ir LTSR Aukščiau kelią siojo teismo pirmininko pa vaduotojas Ch. Aiženas. L. Balandžio 22 d. kraštotyri Kapočius papasakojo, kaip ninkai paminėjo (žyniaus jie, Ukmergės komjaunuoliai, Lieluvos KP veikėjo I. Mes- 1922 m. į revoliucinę veiklą
itraukė ir I. Meskupą, nu švietė tolesnį revoliucionie riaus kelią. Antrasis mūsų svečias daugiau papasakojo apie taurią I. Meskupo as menybę. Svečiai mielai atsakinėjo į vakaro dalyvių klausimus. A. MARCINKEVIČIUS I k. lituanistas
Pernai vyko komjauni mo ir jaunimo sąjunginio žygio tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės. vietomis, skirto TSKP XXV suvažiavimui ir Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos. 60mečiui, dalyvių respubli kinis sąskrydis. Iš jo Universiteto komanda grį žo gerai nusiteikusi —pelnyta antroji vieta. Universiteto komjaunuoliai aktyviai dalyvau ja šiame žygyje. Gegužės 7—9 dienomis rengiamas pirmas:0 Universiteto są skrydis „Tų dienų šlovė neišblės" turės susumuoti nuveikto darbo rezulta tus. Sąskrydyje dalyvaus ir varžysis visų fakultetų komandos. Jau dabar komjaunimo komitete su-
SVEČIAI Savaitę mūsų aukštojoje mokykloje viešėjo Latvijos P. Stučkos universiteto Civilinės teisės katedros vedėjas prof. J. Strautmanis. Svečias, atvykęs pagal abiejų univer sitetų bendradarbiavimo pro gramą, skaitė Teisės fakulte te kolūkinės teisės paskaitas. Prof. J. Strautmanis yra Latvijos universiteto partijos komiteto sekretorius. Nau dingo jis sužinojo lankyda masis partijos Universiteto komitete. Svečią priėmė ir su juo kalbėjosi komiteto sekre torius doc. K. Poškus, pava duotojas doc. V. Gobis.
muojami įvairių fakulte tuose vykusių Konkursų rezultatai, aptariami met raščiai, turistinių žygių šlovės vietomis aprašy mai, ekspedicijos „Mano Tėvynė — TSRS" dalyvių ataskaitos, studentų visuo menės mokslų darbai karine-patriotine tematika, fakultetų sportinis darbas ir kt. Gegužės septintąją jau žinosime, kuriuose fa kultetuose geriausiai pro paguojamas sąjunginis komjaunimo ir jaunimo žygis bei jame dalyvauja ma. Sporto varžybos prie Šlovės pilkapio Švenčio nių rajone parodys ir mū sų studentų fizinį pasiruoŠimą. Prasidės sąskrydis gegūžės 7 d. stovyklos iškilmingu atidarymu. Va-
dienu ŠLOVĖ \#kNElSBLĖ5
s
-1 si oi L>.’V v
, ĮsžIKO
kare Švenčionių Karių ka pinėse įvyks studentų ir miesto gyventojų mitin gas. Gegužės 8 d. koman dos rodys savo sugebėji mus sporto varžybose, meno saviveiklos konkur se. Gegužės devintąją iš kilmių prie Šlovės pilka pio metu bus apdovanoti pirmojo Universiteto kom jaunuolių ir studentų są skrydžio „Tų dienų šlovė neišblės" nugalėtojai. „TS“ inf.
Mokytis atkaklumo, pasiaukojimo
ABSOLVENTAIS*’
Į MUSŲ KLAUSIMUS ATSAKO IZOLDA LAURINClUKAITE, III K. ANGLŲ K. IR LIT. SPEC. STUDENTĖ 1. Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeiąu būtų gali mybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip Įsivaizduojat savo busimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Būdama mokykloje norėjau studijuoti žurnalistiką, bet tėvai nepritarė. Keisčiausia tai, kad dabar nesigailiu ir antrą kartą taip pat pasirinkčiau anglų kalbą. Manau, kad nėra nė vienos specialybės, kuri būtų nereikšminga visuo menei. 2. Kaip jūs suprantate pasakymą žmonėms“.
—
„Būti
reikalingu
Atsakyti į šį klausimą labai sunku. Daug lengviau būtų paaiškinti, ką reikia daryti, kad būtum nereikalingas žmo nėms. 3. Kas tai yra laimė?
Laimė — mokėjimas džiaugtis kiekviena diena.
Praėjusią savaitę, balan džio 20 d., įvyko Universite to mokslo pirmūnų vakaras. L. Klišausko nuotraukoje matome grupę vakaro dalyvių su partijos komiteto sekreto riumi doc. K. Poškumi (tre-
člas iš dešinės). Teisės fakul teto dekanu prof. P. Kuriu, studentų profsąjungos komi teto pirmininku A. Kairiu, Gamtos fakulteto dekanu doc. R. Tarvydu. Iš kairės į deši nę — FF IV k. studentas Le-
nino stipendininkas A. Abi šala, MMF IV k. studentas Lenino stipendininkas K. Klrša, ChF III k. studentas Le nino stipendininkas R. Makuška, FAF V k. studentas Markso stipendininkas G. Ja-
kutis, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė, IF IV k. stu dentė Lenino stipendininkė D. Blažytė ir TF IV k. stu dentas Lenino stipendinin kas V. Ciučiulka.
4. šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metj. Kokie revo liucijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienu revoliuciniame pasaulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Mane labiausiai imponuoja J. Janonio asmenybė. Neįti kėtina, kad per savo 21 gyvenimo metus jis sugebėjo nu veikti daugiau, nei kitas per šešiasdešimt. Iš tokių žmo nių, kaip J. Janonis, jaunimas turėtų mokytis atkaklumo, energijos, pasiaukojimo ir aktyvumo. Revoliucionie rius — ne tik tas, kas su ginklu rankose kovoja už švie sius idealus. Visi žmonės, kuriantys nauja, yra levoliucionieriai, todėl galime kalbėti apie revoliucionierius moksle, mene, filosofijoje. 5. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Didžiausią neapykantą jaučiu tinginystei. 6. Kokj įžymių žmonių dėmėjęs?
esate
užsirašęs ar įsi
žmonės,
neradusieji savo
posakį
„Nėra negabių žmonių, yra vietos" (N. Dobroliubovas).
7. Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna jaunimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
teisūs
Į šį klausimą atsakyti nedrįstu, nes kartų problema eg zistuoja pora tūkstantmečių ilgiau, negu aš. 8. Jūsų laikas?
mėgstamiausia
knyga,
muzikos
kūrinys,
metų
V. Folknerio „Rugpjūčio šviesa", J. S. Bacho „Branden burgo koncertai", liepos mėnuo. 9. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentu jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmogus, kuriuo sekate. iš kurio mokotės)?
Labiausiai imponuoja tie dėstytojai, j kurių paskaitas studentai skuba užsiimti vietų, taip pat dėstytojų dalykiškūmas, išradingumas. Vieno vienintelio idealo neturiu, kaip, galbūt, ir daugelis. Žavėtis galima dauguma žmonių. 10. Už ką jūs mylite Universitetą?
Senelį Universitetą myliu už jo savitą veidą — be jo aš neįsivaizduoju Vilniaus. Senelio, kuriam beveik 400 metų, neįmanoma negerbti.
„Pripažįstu pareigą“
S Siame puslapyje PASAKOJAME APIE PIRMŪNŲ VAKARĄ „KULTŪRINIS
FONAS" AR BŪTINYBE ■.SKUNDĖSI PIRMAKURSIAI.
ATSAKO DEKANAS
Stalai sustumti, galima pradėti tradicinį aštuntą kartą šaukiamą Universi teto pirmūnų vakarą. Tarp kviestųjų — vienuolikos fakultetų atstovų — vos ne kas antras „pirmą sy kį", Birutė Zadlauskaitė, darbo ekonomikos specia lybės ketvirtakursė, sesi jas laikanti penketais, ir gi neįsivaizdavo, koks tas pirmūnų vakaras bus... Jį pradėjo Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas. Jis, taip pat pavaduotoja akademiniam • darbui Z. Besasparytė kviečia spręs ti kasdienes, labiausiai rūpimas problemas. Visiems labiausiai knie ti, kokį poveikį turi dary ti pirmūnas atsiliekan čiam, ar turi stengtis pa starąjį suvilioti studijo mis, koks teisingiausias darbo auditorijoje ir sava rankiško santykis ir pan. Gamtos fakulteto deka
no doc. R. Tarvydo kaž vo studijų kryptingumą. kas pasmalsavo, kokių jė Sakykim, gamtininkai, be gų padedami gamtininkai gero teorinio paruošimo, pirmauja studijose. Deka turi daug laboratorinių ir nas tik nusišypsojo — praktinių darbų (pusė sunku duoti receptą. Sako, akademinių valandų). Spe paklauskite pačių studen cifinis bruožas: būtinai tų, iš mūsų fakulteto be „pačiupinėti pirštais". No ne daugiausia salėje šį riu pabrėžti praktikos vakarą. Ne bereikšmis, svarbą — ar ne ji aksti matyt, nuoširdus pedago nas labai gerai žinoti teo gų darbas, skatinantis su riją. siprasti studentus. Absoliuti dauguma pir — Šiuo metu pirmūnu mūnų sugeba derinti kū būti nėra lengva, — sako rybiškas studijas su vi dekanas. Prieštarauju, jog suomeniniu darbu. Tęsda pirmūnas mokosi — jis mas anksčiau pasakytas studijuoja. Jo neįsivaiz mintis, partijos Universi duoju „kaliko" ar stipen teto komiteto sekretorius dijos didintojo (mes sten doc. K. Poškus iškėlė ke giamės studentui, neatlie lis klausimus. Ką labai ge kančiam jokio visuomeni rai besimokantis jaučia nio darbo, neskirti stipen studijų procese — pasiten dijos). Mes prieš „knygi kinimą ar pareigą, koks nius" sausus penketuki- akademinės grupės drau ninkus — tokie nenusipel gų požiūris į pirmūną; no pagarbos. Pirmūno stu kaip pirmūnui ir kaip tre dijos — tai gilus, sąmo jetukininkui sekasi baigus ningas mokymasis. Kiek Universitetą. Auditorija vienas fakultetas turi sa atsakė pagyvėjimu. Daug
Prieš trejetą metų Gintautas Tamulaitis įstojo j Fizikos fakultetą. Pasirinko puslaidininkių fizikos specialybę. Dabar Gintautas — fakulteto komjaunimo biuro sekre toriaus pavaduotojas, mokymo ir auklėjimo komisijos pir mininkas. Dieną — paskaitos, vakare — repeticijos dai nų ir šokių ansamblyje, darbas laboratorijoje. „Kuo ma žiau laiko, tuo racionaliau stengiesi jį išnaudoti, metodlšklau dirbti, — sako Gintautas. — Gal tai ir padeda gerai studijuoti". G. Tamulaitis — mokslo pirmūnas, socialistinio lenkty niavimo, skirto Didžiojo Spalio 60-mečiul, etapų nugalėto jas.
AR REIKALINGA UŽSIENIO KALBA FIZIKUI Užsienio kalba specialistui fizikui labai reikalinga — tai supranta visi, bet toli gražu ne visi pajėgia išmokti ją tiek, kad skaitytų tokią lite ratūrą, kuri įdomi studentui kaip specialistui, kurioje jis rastų tai, ko negali rasti kny gose gimtąja kalba. Aš ma nau, kad pagrindiniu užsie nio kalbos mokymosi ir mo kymo tikslu reikia laikyti jos pritaikymą praktikoje. Prie šingu atveju užsienio kalba pavirs, pasak Dž. Londono, tik „kultūriniu fonu": atseit, kažkada kažko mokiausi. Už sienio kalbos mokymas fizi kams turėtų žymiai skirtis nuo mokymo Filologijos fa kultete, nes mums užsienio
kalba ne tikslas, o priemonė. Labai reikalingi savarankiško darbo su literatūra įgūdžiai. Ne visi vienodai pasiruo šę vidurinėje mokykloje. To dėl vieniems užsiėmimų už duotys būna nesunkios, kiti turi dirbti 5—8 valandas per savaitę, nors jokiam kitam dalykui neskiria tiek laiko. Tokio darbo rezultatai — tik pilnas nežinomų žodžių są siuvinis ir pliusiukas dėsty tojo užrašų knygutėje. Gal dėstyti reikėtų grupėmis, di ferencijuotai. Tada ir geriau mokantiems būtų (domiau, ir silpnesniems būtų didesnė nauda, daugiau išmoktos me džiagos išliktų ilgesniam lai kui. Fakultete yra studentų,
mokytis", — pabrėžė fakulte to komjaunimo biuro sekre torius R. Gabalis. Dekanas kalbėjo, kad pir mūnu laikytinas tas, kuris ne tik pats siekia žinių, bet ir padeda draugams, yra akty vus visuomenininkas. Malo nu, kad tokių studentų yra mūsų fakultete. Tą vakarą vi siems pirmūnams buvo įteik tos dovanėlės,* o patiems geriausiems — ženkliukai „Už labai gerą mokymąsi". Dar prieš šį renginį pir mūnams buvo pasiūlyta at
sakyti į anketos klausimus apie studijas. Atsakymus api bendrino fakulteto komjauni mo biuro narė L Žukaitė. Daug kur pirmūnų nuomo nės sutapo. Visi nurodė pa našius adaptacijos sunkumus, mokslinio darbo reikšmę stu dijoms ir kt. Skirtingų atsakymų pasipy lė į vieną klausimą „Studen tas paskaitose. Jų nauda". Taip, paskaitas lankyti būti na, nes jose duodamos pa grindinės gairės tolimesniam savarankiškam darbui. Tik pageidaujama, kad egzami nuose būtų leidžiama dau giau nukrypti nuo paskaitos teksto, nebūtinai „kalti" tai,
kas kartais, dar nebaigus stu dijų, pasensta. Ketvirtakursiai mano, kad kai kuriose paskaitose, pvz., materialinio ir techninio ap rūpinimo, per daug laiko ski riama antraeiliams dalykams, kai tuo tarpu specialybei bū tiniems — mažiau. Savarankiškam darbui, ku rio reikalingumu niekas ne abejoja, pirmūnai kiekvienas skiria nevienodai laiko: tai priklausą nuo sugebėjimų, disciplinos, paskaitų kokybės, darbo produktyvumo-paskai tose. Vakaro dalyviai ne tik rim tai kalbėjo. Koks gi studen tų susiėjimas be juoko, iš
me sudaryti tvarkaraščio, kad visi dirbtų vieną pamai ną. Be to, chemijos laborato rijose darbų specifika tokia, kad juos reikia dirbti iš kar to, sugaištant tam nemažai laiko. Dėl tų priežasčių fakul teto paskaitų tvarkaraštis ne tobulas — susidaro „langai", dienos apkrautos labai neto lygiai. Bet tai nėra didelė blogybė. Fakultete visą die ną dirba erdvi skaitykla ir joje bevelk visuomet yra laisvų vietų, todėl čia galima ruoštis laboratoriniams dar bams, kolokviumams, semi narams. Pirmo kurso tvarka
raštis nėra jau toks blogas, kitų kursų — net blogesnis. Fakultetas ateityje stengsis sudaryti kiek galima geresnį tvarkaraštį. Kaip minėta ko respondencijoje, Chemijos fa kultete veikla sveikatingumo fakultetas I kurso studen tams, kuris, mūsų nuomone, yra labai naudingas, tik gai la, kad studentai jį ne vi suomet gausiai lanko. Be to, pavasario semestre pirmakur siams skaitomas vaiko fizio logijos kursas. Iki šiol nebu vo jokių nusiskundimų, kad kai kurie klausimai kartoja mi. Mes paprašysime medikų,
kad jie ateityje tuos kursus suderintų ir, manome, kad tos paskaitos pasidarys įdo mesnės ir vertingesnės. Mums džiugu, kad pirma kursiai jau apsiprato su aukštąja mokykla, išmoko gerai dirbti. Čia dar prisidė jo ne tik skaitomos paskaitos, bet Ir nuoširdus tų grupių kuratorių darbas, kurie daug padeda, kad grupės „susicementuotų", kad jose vyktų įdomus ir našus darbas, kad ateityje jos pasiektų dar ge resnių rezultatų. Mes džiau giamės, kad po pirmosios se sijos turime pirmakursių
PIRMŪNŲ DIENA Balandžio 22 dieną Pramo nės ekonomikos fakultete pirmąkart vyko Pirmūnų die na. Šventėje dalyvavo fakul teto dekanas doc. P. Kiuberis, prodekanas V. Grigoras, Uni versiteto komjaunimo komi teto narys V. Elinskas. „Džiugu, — kalbėjo deka nas, — kad šis renginys su tampa su didele švente — V. Lenino gimimo 107-osiomis metinėmis". „O pirmū nai — tai studentai, kurie pirmieji atsiliepia j V. Leni no šūkį „Mokytis, mokytis,
;7ilums ATSAKO „Tarybinio studento" laik raščio 11 numeryje (1977.IV. I.) straipsnyje „Nedera būti blogiausiais" paminėti Che mijos fakulteto tvarkaraščio trūkumai. Norime pažymėti, kad fakultetas turi 1 didelę auditoriją 100 vietą, 3 — 50 vietų ir 1 — 16 vietų. Aka deminių grupių, be diploman tų, — 16, todėl mes negali
kalbančiųjų stojosi — — Jūs ką, merginų no. vienodų nuomonių gi ne įsileidžiate? — kažkas juo buvo. kais paklausia. — Pirmūnai ne visuo — Sunku patiems pasa menininkai sudaro gal kyti, kodėl. Mūsų kurse 30%, — garsiai mąsto A. kiekvienoje grupėje yra Abišala, ketvirtakursis fi pirmūnų, bet — nė vienos zikas. — Bet ar galima merginos. juos kategoriškai smerk Dar vienas klaustuka-. ti? Gal jiems visą laiką, Daug kas tą vakarą rūp, energiją atima studijos? jo jo dalyviams. Ar ne Danutė Blažytė, Lenino vertėtų kai kurių dalykų stipendininkė, Istorijos fa paklibinti mokslo metas kulteto visuomenininke, dažniau, kad neatsirastų neprieštarauja Aleksandro tradicinių problemų? .. minčiai. Visuomeninin Pirmūnų vakare taip pai kams tikrai mažiau laiko kalbėjo Teisės fakulteto lieka studijoms, vadina dekanas prof. P. Kūris, si, taip gerai jie mokytis studentų profsąjungos ko negali. Ji linkusi studen miteto pirmininkas A. tus skaidyti į dvi grupes. Kairys, mokslo pirmūnai Pirmajai priskirtini gabūs G. Račiukaitis (FF), R. Ma studijoms ir be duomenų kuška (ChF), F. Džiautas visuomeniniam darbui; (IF). antrajai — aktyvūs vi Matyt, ateis diena, ir suomenininkai, bet ne pa vėl rinksis pažangiausi tys geriausi studijose. Pir studentai, sės prie mirk mūnas pirmūnui nelygu. stačiomis žibuoklėmis ap — Žinoma, ne visi da statyto stalo. Su jaunų lykai vienodai įdomūs. Aš žmonių įkarščiu diskutuos pripažįstu pareigą. ir susitikimą, kaip įprasta Teisės fakulteto septy užbaigs studentiška daina netas sėdi vienas šalia ki ir šokiais.. . R. VARANAUSKAIT! to. Visi — vyrai.
kurie užsienio kalbą moka tikrai neblogai. Ar nebūtų tikslinga duoti jiems papildo mų užduočių ir sudaryti sąly gas egzaminą išlaikyti anks čiau laiko? Dabar dėstytojai tokių metodų nenaudoja, o patys studentai pasisiūlyti nedrįsta. Toliau gilinti žinias studen tai galėtų Visuomeninių pro fesijų fakulteto referentų — vertėjų specialybės užsiėmi muose. Gaila, kad ši specia lybė nesusilaukė didelio studentij susidomėjimo ir entu ziazmo. Vokiečių kalbos gru pei sudaryti neužteko norin čiųjų, o anglų kalbos entu ziastų daug nubyrėjo. Inicia tyva buvo gera, ir mes pa tys esam kalti, kad nepasinaudojom dėstytojų pagalba. Apie 80% fizikos literatū ros anglų kalba. Ją išmokti geram specialistui būtina. Tiesa, studentai laisvo laiko niekada neturi, bet dar sun kiau, kai fizikas pradeda mo kytis anglų kalbą prięš dak tarinės disertacijos rašymą. Geriau, aišku, vėliau, negu niekada, bet anksčiau geriau, negu vėliau. G. TAMULAITIS
LINKSMA
BUVO CHEMIKAMS
Nuo ko prasideda chem, kų dienos? Gal nuo skelbi mo, kabančio tik įėjus į fa kultetą, gal nuo plakatiĮ kū rimo komjaunimo biure, ku riame nebuvo vietos apsisuk ti dėl popierių, dažų ir kitę kių rakandų krūvos. Gal nuo bemiegių naktų tam pačiam biure, ruošiant spektaklio premjerą? Bendrabutyje ji prasidėjo nuo sudedamų lovų platinimo •— buvo laukiama svečių iš Minsko ir Mask vos. Balandžio 23 d. 10 vai. — iškilmingoji dalis. Uždegama, fakelas. Po sveikinimų, ap dovanojimų įteikimo kalbėjo Chemijos ir cheminės tech nologijos instituto direkto rius, prof. Višomirskis. Che mijos fakulteto Neorganinės chemijos katedros vedėjas prof. K. Daukšas pasidžiaugė kad chemikai ^švenčia jau XII savo dieną, vadinasi laiku pradėjo, nes dabar, tur būt, metuose nebėra nė vie-, A. SKRABULIO nuotr. nos laisvos dienos. Linksmoji dalis prasidėjo 18 vai. Minskiečiai atveži savo „cheminį" baletą. Sali; pralinksmino maskviečių pa sirodymas. Pagaliau — visų lauktas tradicinis aukcionas „Jūs pralosite — išloš Che mijos fakultetas"! Spūsti prie neorganinės chemijos au ditorijos durų: laimingiej1 jau žiūri oberfuksų filmą. Vienas iš paskutinių ren ginių — įspūdingas fejerver kas kieme. Švenčiama iki vėlumos. Patys ištvermingiau sieji pagal tradiciją pasiekia net Gedimino kalno viršūnę. monių? Šįkart visus linksmi V. PAUKŠTYTĖ no antrakursiai. Jie paruo Ch F III k. studentė šė programą „Trys studento nuodėmės".
O. BARANAUSKAITĖ
Kibernetikų ryšiai
Kovo mėnesį 1 k. kiberne tikai viešėjo Tartu universi tete, susitiko su kolegomis Balandy jau mes sulaukėm svečių — atvyko mūsų nau jieji draugai. Nuoširdžiai su tikom estų studentus, supažindinom su Universitetu, Vil niumi. Surengėme draugystės vakarą. Jame nutarėme pa lenktyniauti su Tartu univer siteto pirmakursiais kolege mis. Studijų ir visuomeninės veiklos, skirtos Didžiojo Spa lio 60-mečiui, rezultatus su sumuosime spalio mėnesio pabaigoje Tartu. Doc. E. RAMANAUSKAS R. RAILAITĖ I k. kibernetlki Chemijos fakulteto dekanas
mokslo pirmūnų, kurie, beje, ir vidurinėje mokvkloje mo kėsi gerai. Tai V. Baltėnas, D. Baranauskaitė, V. Kilius, G. Mikšytė, R. Stapullonis, A. Siško, E. Vareikis, D. Vilkai tė. Yra ir tokių, kuriems mo kytis sunkiau, kurie tam ne skiria reikiamo dėmesio. Fa kulteto dekanatas ir visuo meninės organizacijos deda visas pastangas ,kad nebūtų atsiliekančių, kad visi laiku ir gerai išlaikytų egzaminus.
SMD veikloje susiejama teo meninis -darbas taip pat mo rija ir praktika. Jei studen kymasis — bendrauti su tas paskaitoje sužino apie tą, žmonėmis. Tai viena svar ar kitą gydymo metodą ar biausių sąlygų būsimam me operacijos būdą, '.ai, dirbda dikui. Kita problema — nepažanmas būrelyje, gali pats tie siogiai dalyvauti visoje ope gūs studentai. Kaip priversti racijoje. Tai duoda labai juos mokytis, įtraukti į vi daug; vienas dalykas perskai suomeninę veiklą? Be abejo, įpareigojimai tyti iš vadovėlio, o kitas — visuomeniniai pačiam dalyvauti, pavyzdžiui, išjudina juos. Čia labai svar širdies operacijoje. Sakyki bi grupės kolektyvo atmosfe MEDICINOS FAKULTETAS me, Bendrosios chirurgijos ra. Juk nuo grupės draugų, organizacijos būrelio nariai puikiai žino komjaunimo Šiandien paskutinius pasiekimus kar darbo priklauso, ar taps ,.Vizitinę kortelę" pateikia diochirurgų oje, yra įvaldę toks žmogus pilnaverčiu mū NE VIENAS DALYKAS NĖ prodekanas doc. M. Sakalins- nesudėtingus, bet naujus ir sų visuomenės piliečiu. RA TAIP NAUDINGAS ŽMO Šiemet visi fakulteto kom svarbius tyrimo metodus. Tas kas. 1981 m. fakultetas švęs pats liečia ir kitus būrelius jaunuoliai įsijungė į socialis NIJAI, KAIP MEDICINA 200 metų sukaktį. Šiuo metu (vidaus ligų propedeutikos, tinį lenktyniavimą Spalio 60(Kvintilijanas) jame mokosi daugiau kaip topografinės anatomijos ir mečio garbei. Nugalėtojais 800 studentų, darbuojasi 343 kt.). tampa ne tik gerai besimo moksliniai darbuotojai. Yra Prof. V. Kviklys: „Džiau kantys, bet ir aktyvūs visuo giamės, kad beveik 50% stu menininkai, SMD nariai. Tai dentų higienistų, pradedant įrodo, kad ne vien geras mo nuo III kurso, aktyviai daly kymasis nulemia būsimo spe vauja mokslinėje veikloje. cialisto vertę". • •• Jų darbų tematika artima Dabar turėtų sekti pabaiga. Higienos katedroje nagrinėja „Kokia pradžia, toks ir ga — Šiais metais, išleisdami 17 katedrų, 3 probleminės la mai pagrindinei mokslinei las", — sako liaudis. Vadina Karys, stodamas ginti savo> nėse respublikose. Kasmet profilaktinės medi- jau dešimtą šios specialybės boratorijos. Tarybiniais me problemai — Darbo higiena si — lyrinė pabaiga, bet ne tėvynės, duoda priesaiką. ■Gydytojas, pasiryždamas ko■ cinos svarba, ypač šiame gydytojų laidą, būsime pa tais fakultetas sveikatos ap ir profesinė patologija, įskai todėl, kad šito reikalauja mū voti už žmogaus gyvybę,, mokslo ir technikos spartaus ruošę respublikos sanitarinei- saugai paruošė daugiau kaip tant ir moksleivių, studentų sų pasirinkta kompozicija. kalba šiais senovės graikųį vystymosi laikotarpy, vis di epidemiologinei tarnybai ir 3700 jaunų gydytojų. Dar darbo ir buities higieną. Me Yra specialybių, apie kurias mokslininko, filosofo ir gy dėja, ir šios specialybės gy medicinos-higienos mokslinio šiame penkmetyje pus išleis dicinos fakulteto SMD Higie kalbėdamas, negali nenukrypti nistų būrelis beverk kasmet į lyrizmą. Taip kalbama apie tyrimo institutams 225 gydy- tas 4000-asis specialistas. dytojo Hipokrato žodžiais: dytojų poreikis išaugo.. . Suskaidykim mūsų klausi tojus. Daugelis Medicinos fakul esti aktyvus konferencijų jūrą ir jūreivius. Daug tokių Prisiekiu gydytoju Apolo Kaip ir kitose specialybė- teto auklėtinių savo darbu „Studentų sveikata" organiza specialybių. Tokia — gydy nu, Eskulapu, Higija ir Pa mą smulkiau. Kur prasideda aukštą visuomenės torius ir dalyvis. Šio būrelio tojo. Galbūt, romantika tam, nacėja, taip pat šaukiuos liu gydytojas? Vargu ar šis mū se, čia yra labai gerų, vidu- įsigijo tinių ir ,, pripuolamų" studenįvertinimą. Tai prof. A. Mar nariai dalyvauja ir sąjungi kad palengvintų profesijos sų klausimas teisingas; Gy dininkais visus dievus ir deives, kad šią priesaiką ir šį dytojas prasideda ten, kur tų. Dalis pastarųjų nuby cinkevičius, dr. B. Sirvydis, nėse konferencijose, pvz., naštą — juk dėl romantikos, 'pasižadėjimą vykdysiu ne- prasideda žmogus. Tai gal ra dar pirmame, antrame kur prof. V. Lapinskas, V. Sa 1976 m. stud. V. Kasperiū- kaip dėl rūko, lieka iš sun priekaištingai pagal savo jė- mes visi gydytojai? Puikiai se, kai studijuojamos ikihi- snauskas — Socialinio aprū nas, M. Kasperiūnienė, P. kios pilies mažytis lengvas mokam sužeisti, taip — su gieninės disciplinos. Iš „pri pinimo ministro pavaduoto Liachumovičius Maskvoje jos bokštelis. Žmonės, neži gas ir sąžinę..." Viskas turi pradžią — tei- žeisti žmogų žodžiu, puikiai puolamų" grupės tik vienas jas. Kiek dirba rajonų vyr. įvykusioje SMD konferenci nantys poilsio, pelnytai susi pagarbos. gia išminčiai. Pabūkim ir mokam pagydyti šypsena, kitas baigia studijas patenki gydytojais, vyr. gydytojų pa joje už darbą „Vilniaus ra laukė liaudyje to nepakanka. namai, o dar retesni atvejai vaduotojais gydymo — profi jono žemės ūkio mechaniza (Gal dėl to mūsų kolegos me mes išmintingi — pradėkim Gydytojui Penktakursė E .Blinaitė gal- — kad nubyrėtų iš vyresnių laktikos reikalams! Šie žmo torių darbo sąlygų higienos dikai kartais mėgsta iškelti nuo pradžių. Diskusijoje „prie apskrito voja taip: „Higienistas turi kursų. Matyt, pačios studijos nės kasdien atlieka svarbų ir įvertinimas" buvo apdovano aukščiau galvas!) Balti chala stalo" dalyvauja: Medicinos būti didelės erudicijos, prjn- higienos specialybėje yra pa didelį darbą. Fakultete yra ti I laipsnio diplomu ir pagy tai ir juodas darbas — tai truputį nesiderina. Gal tik fakulteto prodekanas doc. M. cipingas, mylintis savo darbą ti geriausia profesinė orien 33 mokslų daktarai ir profe rimo raštais. Kuo komjaunimo organiza mums, pašaliniams žmonėms, Sakalinskas; Higienos kated žmogus, kuriam turėtų rūpė tacija: apklausti VI kurso soriai, 104 medicinos mokslų ros vedėjas prof. V. Kviklys; ti ne tik vieno žmogaus svei studentai, ar vėl pasirinktų kandidatai docentai, Per IX cija prisideda prie būsimų sumaniusiems atversti keletą sanitarijos-higienos spec. V kata, bet viso kolektyvo. Šios šią specialybę, beveik visi penkmetį jie padarė 7 išra- gydytojų ruošimo? Ar būtina puslapių iš jų gyvenimo? k. studentė Lenino stipendi specialybės gydytojas turi atsako — taip, tik šią spe dimus ir pateikė 93 raciona- geram studentui medikui dar Skuba studentai, skuba dės tytojai, skuba jauni, skuba lizacinius pasiūlymus, Ne ma- visuomeninė veikla? ninkė E. Blinaitė; VI k. stu pasižymėti organizaciniais ga cialybę. Iš baigusių studijas, kurie žesniais žingsniais bus žen Komjaunimo biuro sekreto pabalusiais smilkiniais... Vi dentas, SMD fakulteto tary bumais, būti reiklus sau ir geriausiai tiko moksliniam ir giama ir X penkmetyje. rius P. Alchovka mielai at sur balti chalatai... Gražu! bos pirmininkas A. Serapi kitiems". Iš tiesų — medicina ėst pedagoginiam darbui, jau sako: „Mūsų fakulteto kom Už viso šito grožio — studijų nas; IV k. studentas, fakulteCURARE CURANDO Dis jaunimo organizacija pati di metai, pilni bemiegių naktų, LO komjaunimo biuro sekre- ars curandi (medicina yra gy- tris esame palikę katedroje dymo menas). Ką apie tai (V. Miežutavičiūtę, G. Šur- CIMUS džiausia — 778 komjaunuo sistemingo mokymosi, nerimo orius P. Alchovka. . liai. Dauguma jų — geri stu minučių ir rūpesčio dėl kito mano VI k. studentas A. Se- kienę, J. Maskeliūną). Trys dirba Sveikatos apsaugos mi — gydyti išmokstame gy- dentai, aktyvūs visuomeni žmogaus gyvybės. Apie me rapinas? TAIGI — KOKIA Respublikiniame dydami. Šie žodžiai nusako ninkai. Yra ir tokių, kurie dikus daug gražių žodžių pa „Medicina dabar pasiekė nisterijoje. PRADŽIA? aukštą išsivystymo lygį. Se Epidemiologijos, mikrobiolo tolesnę mūsų pokalbio temą. vengia visuomeninio darbo, sakyta, ir vargu mes, drįsVilniaus universiteto Me- niai praėjo tie laikai, kai gy gijos ir higienos mokslinio Būtų labai malonu išgirsti teisindamiesi, kad jie gerai tantys vadintis pradedančiaifakulteto studentų mokosi, o kitkam nelieka siais žurnalistais, galėsim ką licinos fakulteto gimimo die- dytoj eis, turįs diplomą, gydy tyrimo institute darbuojasi apie įa 1781 m. lapkričio 24 d. davo visas ligas. Kaip visur, 10 absolventų. III laidos ab mokslinę veiklą: kokią nau laiko. Ši problema aktuali ne naujesnio pasakyti. Tegu už akultetas ypač suklesti taip ir čia atėjo specializaci solventas P. Baubinas apgy dą duoda būsimam gydytojui tik mūsų fakultete. Pirmūnas baigia Hipokratas: kas 803—1842 m., kai čia prade- ja. Dabar, jeigu nori sėkmin nė kandidatinę disertaciją ko dalyvavimas SMD, kokie dar ar visuomenininkas ......Taigi šios priesaikos la dirbti daug žymių to me- gai gydyti ligonį, kovoti su munalinės higienos srityje, bai dirbami šiuo metu? — geriau? Kuris iš jų naudin nepriekaištingai laikantis bei visuomenei? Tokie jos nelaužant, tebūna mari o mokslininkų ir pedagogų: liga, turi gerai žinoti naujau plačiai žinomas ne tik mūsų tokie klausimai užgriūva SMD gesnis . P. Frankas, J. Frankas, A. sius gydymo metodus, efek respublikoje, bet ir už jos ri Tarybos pirmininką A. Sera klausimai jaudina ne tik dės lemta džiaugtis gyvenimo lai „Draugijoje pirmą tytojus, bet ir studentus. Daž me ir darbo sėkme, o mano .niadeckis, B. Pelikanas ir kt. tyviausius preparatus, nuo bų. Nemaža mūsų auklėtinių piną; gauna busimieji nai tenka išgirsti: jei jis pir garbė tebūna amžinai visų Kokia pradžia? — klausia lat sekti mokslinę literatūrą, paskirti rajonų sanitarinių „krikštą" me Higienos katedros vedėją domėtis visomis naujovėmis. epidemiologinių stočių vyr. medikai. Jie įvaldo papras mūnas, tai kam dar užkrauti žmonių aukštinama. Jei šią Tik tada pateisinsi garbingą, gydytojais. čiausius gydymo metodus, iš visuomeninius įsipareigojimus, priesaiką sulaužysiu ir netei rof. V. Kviklį. Į. klausimą „Kodėl pasirin moksta rinkti bei analizuoti juk jis daug mokosi! O ar singai prisieksiu, teįvyksta 1962 m. Medicinos fakulte- bet įpareigojantį šiuolaikinio kot šią specialybę?" Elena at mokslinę medžiagą. Kai stu žmogus, kuris dirba visuome man viskas priešingai". e organizuojamas sanitarijos- gydytojo vardą". Prof. V. Kviklys „išprovo sako: dentas, intensyviai dirbęs ninį darbą, nesimoko? Jis įigienos skyrius. I laida iš— Gal todėl, kad sanitari- draugijoje, pasiekia VI kur taip pat mokosi. Ir nieko L. CIBULSKAITE, eista 1968 m. Iki tol mūsų kuoja" mus dar vienam klau V. DOTAITE espublikos sanitarinei epi- simui apie higienistą — gy ja-higiena yra viena iš medi są, jis turi nemaža praktinių nuostabaus, kad jo studijų lemiologinei tarnybai gydy- dytoją ir su malonumu į jį cinos sričių (o medicina ma įgūdžių bei žinių, kurios la knygelėje nėra tiek daug ne viliojo iš mažens), gal to- bai jam praverčia vėliau. penketų ar ketvertų. VisuoI k. žurnalistės ojai buvo ruošiami sąjungi- atsako: Šioje A. Skrabulio nuo traukoje matome MF gydo mosios medicinos spec. ketvirtakursę Stefaniją Cibulskaitę, pareigingą studentę, nuoširdžią draugą, mokslo pirmūnę. Medicinos fakulte te yra daug tokių, kaip ji, — sąžiningai besiiuošlančių sa vo būsimai specialybei. Apie tai ir šis žemiau spausdina mas pasakojimas.
dėl, kad tai visai jauna, vi liojanti savo ateitimi specia lybė, gal todėl, kad man, abi turientei, labai patiko nugirs tas per radiją prof. V. Kvik lio pasakojimas apie higienis to darbą. Tai darbas su žmo nėmis, kur tu gali būti ir gy dytojas, ir pedagogas, kur ga li padėti išvengti pikčiausio priešo — ligos.
Šią priesaiką vykdysiu nepriekaištingai
,STUDENTŲ ŠVENTĖS“ Praėjusį šeštadienį Univeriteto kavinėje įvyko ateistų lubo „Akiratis" surengtas akaras „Studentų šventės", ame dalyvavo ir Pedagogiiio instituto atstovų. Šiam susibūrimui „dirigao" komjaunimo komiteto >a rys V k. istorikas F. Džiauas. Vakare apie savo tradicias, šventes pasakojo Teisės, biologijos, Istorijos, Pramo nės ekonomikos fakultetų tudentai, buvo aptartos speiaiybių dienos. Kalbėjo ir večiai iš Pedagoginio instiuto — apie ateistų klubo engimus, savo šventes. Vakaro dalyviai klausėsi lomių Filosofijos istorijos ir teizmo katedros vyr. dėst. Pečiūros, VPI Filosofijos atedros vyr. dėst. J. Stan aičio pasisakymų — apie Vencių sudėtines dalis — Peigą ir pramogą ir pan., Pie santyki tarp švenčių, adicijų ir religijos. įdomus vakaras davė daug audingo jo dalyviams. L. VASILIAUSKAITE
Išvargę, sušlapę, o patenkinti Mūsų tradicijos dar nėra tokios senos, kaip fizikų ar matematikų — savo dieną šventėme tik penktą kartą, nepagarsėjome tarp Vilniaus miestelėnų, nes su visom linksmybėm patraukiame ne gatvėmis, o miškų '.akais pa lei melsvus Aukštaitijos ar Dzūkijos upelių kaspinus. 'Ir šiemet kas kuo — važiuoti ar pėsti — keliavo į Pamer ki, gamtininkų šventėn. Pake liui paaiškėjo, kad įveikti vandens užtvaras moka visi, taip pat ir mūsų gerbiamas Dekanas. Trumpa pertrauka — ir visi išsirikiavę įžygiuo ja į aikštę. Skamba specialy bių raportai stovyklos ko mendantui V. Raguckui, ra portuojama dekanui doc. R. Tarvydui. Jis sveikina šven tės dalyvius. Uždegamas sim bolinis aukuras, iš lėto kyla fakulteto vėliava. Vakaro ty loje iškilmingai priimame gamtininko priesaiką: „Mes motinos Žemės vaikai, atėję į šventas jungtuves su gamta, Žemės vardan, gyvybės var-
dan, ištikimybės vardan pri siekiam. .." Į dangų pakyla žvaigždžių lietus (tai bent pasidarbavo mūsų herakliai: I k. geologai Rimas, Valius, Vidas), kvies damas visus pabūti kartu. Prasideda vienas svarbiausių vakaro įvykių — fuksų įšventinimas į gamti ninkus. Pirmakursių karava nas spygaudamas ropštėsi pažliugusiais Merkio šlaitais, klaidžiojo pievų ūke, nuosavom kojom matavo upelio gylį, ne vienam per siauras buvo pušies kamienas. Paga liau karavano vadas Paulius ir jo padėjėjai išvargusius, bet gamtos nenugalėtus fuksus atvedė prie laužo, ir jie buvo pripažinti vertais gam tininko vardo. Prasideda konkursinė pro grama. Su dirbtiniu žirgu Įjoja I kurso artistai. Ką tik susikūręs meno saviveiklos klubas „Radastra" rodo dalį programos iš tarptautinio dailiojo čiuožimo meistrų pa sirodymo. Paaiškėja, tokiems
dalykams visai nebūtinas le das. Žiūrovai skandavo „Once more" IV kurso geologų vyrų folkloro ansambliui, ku ris, manau, galėtų konkuruo ti su bet kuriuo nusipelniu siu respublikos choru. Aidint „fanfaroms“, dalija mi konkursiniai prižaį^ Plaka to konkurse „Gamta — mū sų namai" I ir II vietos atite ko geologų III kursui, III — geografų II kursui. Iš miško suvenyrų geriausia buvo pripažinta I kurso biologų gražuolė miško ragana. Grupių pasirodymuose trum piausiai ir aiškiausiai pasiro dė I kurso geografai (vis dėlto šaunuoliai tie mūsų fuksai!) Dabar jau nieko nereikėjo ragint šokti, dainuoti, links mintis. Gražina taip stengėsi visus perrėkt, kad visiškai užkimo ir, matyt, ne vienai savaitei. A. OBELIENIUtE V. JANUŠKOS nuotraukos
Agitbrigados ruošiasi vasarai Universiteto SSB sąskry simpatiškų merginų. „Ar tik džiai, konkursai visada pasi ne iš Leningrado miuzikho žymi organizuotumu. Toks lo", — suabejojo kažkuris buvo ir praėjusį sekmadienį vyrukas iš salės. Iš tikrųjų įvykęs SSB agitbrigadų kon merginos darniai šoko, daina kursas — apžiūra. Niekas ne vo. Maloniai nuteikė masiš pastebėjo, kaip prabėgo 4 kumas. valandos, kupinos studentiško Trečiuoju prizininku tapo sąmojo, dainų ir šokių. Kon „Temidės" (TF) agitbrigada. kurse dalyvavo 18 agitbriga Teisininkai parodė įdomiai dų, iš jų pusė — maždaug sukomponuotą programą. Jo vienodo ir, reikia pasakyt, je išradingai derinama autonemenko lygio. ironija su aštria satyra. Pro Trūkumai trūkumais, apie gramos epizodą .Diploman juos vėliau, o kol kas verti tai" galima pavadinti tikru nimo komisijos pirmininkas šio konkurso šedevru. Pagy komjaunimo komiteto narys rimo verti visi trys MMF ko V. Elinskas skelbia nugalėto lektyvai. Neblogą ispūdį pa jus. Laurai atitenka PF agit- liko ir Tuvos SSB agitbri brigadai ,,Armatūra-77". Ma gada. tėsi — ji ruošėsi konkursui Mažiau gerų žodžių nusi nuoširdžiai. Turiningas sce pelnė FAF studentai. Konkur narijus, uždeganti vaidyba, so nuostatų neatitiko Filolo muzikalumas, • kolektyvišku gijos ir Fizikos fakultetų mas atnešė prekybininkams programos. Chemijos, Pramo sėkmę. nės ekonomikos, Medicinos Antrąją vietą laimėjo tę fakultetai nesugebėjo paruoš paties fakulteto kolektyvas ti nė vienos agitbrigados. „Vaidilutės". Scenoje 20 Iki trečiojo semestro pra-
Dėmesio!
Gegužės 4 dieną Universiteto profilaktoriume prasideda nauja pamaina. { profilaktoriumą siunčiami studentai ir darbuotojai, kuriems reikalingas sanatorinis ir fizioterapinis gydymas, pirmiausia — dispanseriniai ilgai ir dažnai sergantys li goniai, kiti, kuriems gydomoji — profilaktinė pagalba gali būti suteikta nepertraukiant mokymosi ir darbo. Norintys gydytis profilaktoriume turi gauti aukštųjų mokyklų poliklinikoje sanatorinį-kurortinj lapą Ir rašyti pareiškimą studentų profsąjungos komitetui. Kelialapio j profilaktoriumą kaina 24 dienoms — 15 rub. 30 kap. Nemokamai kelialapiai išduodami mokslo pir mūnams, donorams, sunkiau besiverčiantiems studentams.
Ar buvote profilaktoriume? Mes jau pripratome prie pilkai baltų skelbimų, kviečiančių gydytis sanatorijojeprofilaktoriume. Ir dažnai praeiname pro šalį, nebe kreipdami į juos dėmesio. Štai ir rezultatas: Studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojo A. Trumpulio duo menimis, Universitetui skir tos vietos ne visada turi pa kankamai pretendentų. Išei na — gydytis šioje Įstaigo je studentams dėl kurių nors priežasčių nepatogu ar ba studentai tiesiog nežino sąlygų, nors skelbimai kaba ir kaba. . . A. Trumpulį stebi-
na ir tai, kad labai nevieno das įvairių fakultetų požiūris į profilaktoriumą. Jo paslau gomis mielai naudojasi mate matikai ir teisininkai, o isto riko ar filologo pareiškimas — gana retas daiktas. Dešimt minučių kelio 11-j o maršruto autobusu nuo cent rinių VU rūmų, ir jūs jau kopiate į skardį. Sanatorijosprofilaktoriumo pastatas nie kuo neišsiskirtų iš aplinkinių bendrabučių Jei ne baltos užuolaidėlės antro aukšto languose. Jos iš karto pa traukia dėmesį, ir neabejoji išvysiąs žmones baltutėlai-
čiais chalatais. Jų čia ne tiek jau daug: 3 gydytojai ir 6 medicinos seserys. Profilaktoriume gydosi ser gantys chroninėmis kvėpavi mo organų, virškinamojo trakto ligomis, besiskundžian tys akimis, centrinės ir peri ferinės nervų sistemos sutri kimais, širdimi. Čia gydomi ne paūmėjimai, bet stengia masi tiek sustiprinti organiz mą, kad jie nebegrėstų. Kaip visa tai įsivaizduoti? Jūs atvykote išsigydęs nuo traumos (buvo sulūžusi koja, ranka). Tokiu atveju: gydomieji dušai ir mankšta, terpentino vonios, gydomasis masažas ir fizioterapija. Visa tai padės atstatyti suglebusius raumenis, išjudinti „girgždantį" sąnarį. Skun džiatės virškinamuoju traktu? Visų pirma — dieta, vitami nai. Jei „išklibo" nervai, ir, draugų nuomone, tapote ne bepakenčiamas — medikai jums rekomenduos raminan čias valerijono ar pušų ekstrakto ir jūros druskos vonias ir ramybę. Ypač rūpinamasi sergan čiais akių ligomis. Vyr. gy dytoja L. Pilkauskienė paste bėjo, kad net akademines atostogas dažnai tenka pasi
Šiandien (IV. 29) 19 vai. Fil. F 92 a. — tautosakos rinkimo metodikos paskaita VPF Kraštotyros skyriaus klausytojams ir busimiesiems Tauragnų ekspedicijos daly viams.
Studentams, vykstantiems į praktikas bei tarptautines stovyklas CSSR, VDR ir LLR, bus skaitomos privalomos pa skaitos Saulėtekio ai. jungia majame korpuse: gegužės 4, 11, 18, 25, birželio i, 8 d. 19 vai.
imti, norint rimtai gydyti progresuojančią trumparegys tę. Studentų liudijimu, patek ti į specializuotą akių ligo ninę ne taip paprasta, o vien noro išgyti — nepakanka. Profilaktoriume stengiamasi sudaryti visas sąlygas gydy ti šj susirgimą. Jeigu norite pasigydyti dantis - • vargu ar berasite palankesnes sąly gas. Universitetas turi teisę į 95 vietas, VISI — 25 ir Pe dagoginis institutas — 20. Pažvelgę į praėjusių metų kelių mėnesių suvestines, matome, kad birželio mėnesį gydėsi 58 VU studentai, rug sėjo — 32, spalio — 77, VVPI — birželio ir rugsėjo mėnesiais po 56, o spalio — 54. Kodėl pedagogai prašo papildomų vietų, o mes atsi sakome savų? Sąlygos tos pačios, valgykla irgi, o atva žiuoti jiems netgi toliau. „Už ką! Už ką man vėl teks pietauti profilaktoriumo valgykloje!“ — Ne taip jau seniai girdėjome tradiciniame miniatiūrų konkurse. Įdomu, ar tai jau iš tiesų „dievo bausmė"? Pasižvalgius po val gyklą, dažnai galima išvysti ne vien studentų veidus, at eina papietauti žmonės, ku-
ne galėtų pasirinkti ir kitą valgyklą. Atsiranda studen tų, panorusių gydytis ambu latoriškai, t. y. tik maitintis ir atlikinėti procedūras. Ir vis dėlto kodėl buvo sušukta „Už ką?" Profilaktoriumo valgykloje, beje, kaip ir vi sose kitose, labai daug ko nepasirinksi, taigi ji per daug nevilioja. Tiesa, daug ką galima atleisti už čia pat kepamas gardžias bandeles. Ko gi, vyr. gydytojos L. Pilkauskienės nuomone, stokoja profilaktoriumas? Daug ko. Svajojame apie inhaletoriumą, kur ligpniai vaistus priiminėtų kiek neįprastu būdu — kvėpuoda mi. Labai norėtųsi įrengti gydomąjį baseinėlį, kur gydy mas būtų suderintas su ma lonumu. Pageidautini ir nau ji patogūs baldai, nepakenk tų netgi truputėlis komfor to — reikia, kad mūsų paci entai ne tik sutvirtėtų, bet ir gerai pailsėtų, atsipalaiduo tų. Studentas, ko gero, pa vargsta nuo standartinių suo auditorijose, vienodai lų girgždančių lovų, spintų ir kė džių bendrabučiuose. Visa tai neliks tik svajonės. Su pro jektuotojais jau susitarta. D. SABALIAUSKAITE
• VERTA PAMAINA
• SAULIAMS —
TRECIOJI VIETA Praėjusią savaitę Vilniuje vyko LTSR studentų XXV spartakiados sportinio šaudy mo varžybos. Jose dalyvavo penkių respublikos aukštųjų mokyklų komandos. Varžybų programoje buvo Įrašyti ke turi pratimai: 60 šūvių pisto letu iš 25 m atstumo ir 30 šūvių iš 50 m atstumo; šautu vu 60 šūvių gulomis ir 60 — iš trijų padėčių iš 30 m at stumo. Po atkaklios ir per-
KAINA 2 KAP.
mainingos kovos Universite to komanda užėmė garbingą trečiąją vietą. Čia didelis ir trenerio L. Majorovo nuopel nas, nes kurį laiką ši sporto šaka Universitete buvo gero kai apleista, be to, komanda šiuo metu atsinaujina. Geo grafijos specialybės diplo mantas K. Savickas užėmė II vietą pratime MP-5 (60 šū vių į apvalų ir siluetinius tai kinius). Jis pirmą kartą įvykdė kandidato į sporto meistrus normą.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Universiteto meninės gim nastikos studenčių komanda šešetą metų iš eilės buvo ge riausia tarp respublikos aukš tųjų mokyklų. Daug puikių pergalių pasiekė Prekybos fakulteto diplomantė sporto meistrė Ina Rutkauskaitė. Ar bus jai verta pamaina? Tik ką pasibaigė Pabaltijo studentų žaidynių meninės gimnastikos varžybos. Jose sėkmingai startavo biologijos fak. I k. studentė sporto meistrė Elena Gikaitė. Ji, su rinkusi 44,65 balo, iškovo jo pirmąją vietą. B. Vaišnytė (MMF III k.) buvo šešta.
V. ARMALIS
REDAKCIJOS ADRESAS:
furnsilistas
Universiteto Žurnalistikos katedra, vadovaudamasi LKP CK nutarimu „Dėl priemonių geriau ruošti žurnalistų kad rus ir tobulinti jų kvalifika ciją", pradėjo leisti naują laikraštį „Universiteto žurna listas". Jis bus žurnalistikos specialybės mokomasis laik raštis, padedantis sujungti tarybinės žurnalistikos teori jos ir praktikos kursus. Mokomasis laikraštis rašys apie visas Tarybų šalies gy venimo sritis. Jam nebus sve timi pramonės, žemės ūkio, Vyr. dėst. ideologinio darbo, kultūros K. AMBRAZIEJUTE ir švietimo klausimai. „Uni-
versiteto žurnalistas" bus pir moji tarptautinių komentato rių tribūna. Laikraštis neliks abejingas studentų-žurnąlistų moksliniams tyrinėjimams, jų pirmiesiems grožinės kūry bos bandymams. Jei anksčiau studentų mo komuosius rašinius nagrinėjo tik žurnalistikos katedros dėstytojai, dabar tai galės daryti platus skaitytojų ra tas, tame tarpe, kas ypač svarbu, laikraštyje aprašytie ji žmonės, nes dalis tiražo laikraštyje bus siunčiama minimais adresais. Pirmąjį numerį, pažymėtą 1977 m. balandžio 20 d. data, paruošė žurnalistikos spe cialybės III k. pirmoji redak cija. Jame pasakojama apie Marcinkonių apylinkę.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto t- 3. „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvlrtadiealnU spanatnvėje 25343
džios liko visai nedaug ld ko. Padirbėti dar ’eks — laureatams, ir jais netap siems. Pirmiausia būtina pu turtinti repertuarą jktualesi mis intermedijomis. Ieškoki me naujų temų, problemų. Nemaža dar ,,juoko dj juoko". Atsisakykime jo. Ne patiems didžiausiems opti mistams FAF „trys mergeles (sijonais pasijuosę vyruk, sukėlė tik lengvą šypsenėlę, Programų kompozicijos ir gi nepasižymi įvairumu (kon 5 kurse net penki kolektyvą pradėjo nuo „Viešpačio siunčiančio į Žemę apaštalu: žiūrėti, ką ten studentai be veikiu). i Būrių komisarai privalėtą neužmiršti į pagalbą kviestis j Estetinio lavinimo katedros dėstytojus, Kiemo teatro stu dijos auklėtinius — jie pir mieji jūsų pagalbininkai, pa tarėjai. A. KUMŽA 1 žiuri narvs u o ik
i
r
A>EIMIMXhAVIM()
Švara ir tvaika bendrabu tyje rūpinasi ir tarybos, ir ko misijos, bet negalime ja pasigirti. Ypač netvarkingi pir makursių kambariai. Svarsto me bendrabučio taryboje, barame, baudžiame. Matyt, yt tos priemonės nėra pakanka ■n mai griežtos, gal perdaug ti greitai patikime žmogaus pa žadais. Kviečiami į posė džius tie patys studentai poU r keletą kartų: nesutvarkė vir tuvės, gavo dvejetą už kam barį, nebudėjo bendrabutyje. Ns kartą svarstėme pirma kursius Vėbrą, Juozapoių, L Indrikonytę, Gerštautaitę ir f" kitus. Jie, matyt, dar nesu vn gebėjo pajusti, įsisąmoninti | n to, kad bendrabutis — jų ■>es namai, kuriuose reikia tvar-1 s 1 " jaustis .............................. .. ie •i; kytis, šeimininkais. Bendrabučio virtuvėse, du r° Įvi šuose, koridoriuose vakarei "i, kartais būna tamsu — trūks-Bli: Ją lempučių. Tai didele dali lIrcd mi prisideda prie netvarkas J, virtuvėje. Ne kartą girdėjo me, kad viskas bus sutvark -I ta. bet padėtis nepasikeite R. jurkSaikI PEF buitinės komisijos pirmininkė ♦ * * Pasipuošę mūsų bendrabu čiai naujuose Saulėtekio alė jos korpusuose: spalvingi sienlaikraščiai, stendai su Universiteto, Vilniaus meni nėmis fotonuotraukomis, M. K. Čiurlionio, S. Krasausku darbų reprodukcijomis, astru ninės studentų parodos. Gražu, kai kiekvienas stos dartinis korpusas išrodo r is kitaip Skoningai*' papuoštas X-2 bendrabutis, galima pa sigrožėti ir kitų tarybų, bendrabutiečių darbu. Bendrabučio gyvenimą ge riausiai turėtų atspind-1sienlaikraščiai. Deja, daugu I d mas jų nurašo laikraščių ve N h damuosius, bendromis frazė lią mis sprendžia pasaulines pro “f’ blemas. Labai silpni’redkoh’ gijų ryšiai su bendrabučių Jau gyventojais. Aišku, jie nieka da nebus glaudesni, jei liks ta pati 'problematika, kol ne bus nusileista iš dangaus c rašoma apie visiems rūpini m dalykus. . . Artimiau bendrauti galėtų ir bendrabučiai. Dažnai net Į rime supratimo, kas deda-I kaimyniniuose bendrabučiu se. Pavyzdžiui, XI-1 bendra būtyje veikia įdomios paro dos, bet informaciją apie jas galima rasti tik tame^pačn me bendrabutvje. V. KARALIUS XI-2 hendrabufio tarybos pirmininkas
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 03746 Užs. Nr. 1377
r
4)1
Isa REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
1'gC