VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITlSI
o
<2
k/Z/AArm///“
O
NUMtKYJt:
RAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, TINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Nr. 15 (426)
Kaina 2 kap
1962 m. gegužės 21 d.
A VASARA VĖL TALKININKAUJAME [Tauragė, IFF Lenino keliu Įolūkls [/■dainiai, IFF [Rytų aušra" ChMF-GMF arėna, Už taiką ' EMF Launo rajonas pdainiai, [Spindulys“ šelmė, Grįžuva“
TMF-MMF
FMF
Ūkinis pastatas Mokykla
Ūkinis pastatas Ūkinis pastatas Sandėlys
Ūkinis pastatas
7. Radviliškis, „Stalinletis“ 8. Širvintai, „Družiai“ 9. Varėna, „Spalis“ 10. Kėdainiai, „Liaudis“ 11. Vievis, „Tikruoju keliu“ 12. Žydiškės
UOŠIAMI GERI SPECIALISTAI I Balandžio mėnesi redakcija išsiuntinėjo pluoštą laiškų Lgelio rajonų švietimo skyriams ir įvairioms orgamzacif’s kuriose dirba mūsų Universiteto auklėtiniai, prašy la parašyti, kaip dirba mūsų paruošti specialistai, kokie |ą pasiūlymai Universitetai ruošiant specialistus. I Pirmą laišką gavome iš Molėtų rajono švietimo skyus. Štai ką rašo liaudies švietimo skyriaus pedagoginio bineto vedėjas: _ „Mūsų žinioje dirba 10 Universiteto auklėtinių. Svie to skyrius jų paruošimą vertina gerai. Visi darbuotojai i pakankamai žinių, yra pareigingi, noriai dalyvauja uomeniniame darbe“. Atsiųstose charakteristikose ypač gerai atsiliepiaina e Molėtų vidurinės mokyklos istorijos mokytoją drg. -lauskienę, baigusią Universitetą 1956 metais, apie Imtos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros kytoją R. Katiną, baigusi. istorijos-filologijos fakultetą [55 metais. _ _ . 1956 m. gamtos mokslų fakultetą baigė S. Bazienė. bar ji dirba Molėtų mokyklos-internato auklėtoja ir dėsgeografiją. Per tuos metus pasiekė ypač gerų rezultatų: dėstomą dalyką mokiniai labai pamėgo, todėl dvejetų veik nebūna. , „ , , .. . , . Tame pačiame internate dirba ir J. Drobelytė, baigusi iversitetą 1955 metais. Dirbti internato mokymo dalies dėja ir aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje — ne[ lengva, bet Universitete įgytos žinios ir septynerių metų rbo patirtis padeda visur suspėti. Ji apdovanota keliais Įietimo ministerijos Garbės raštais. Ką gi, iš Molėtų atėjo džiugios žinios. Laukiame kitų atsiliepimų.
LENKTYNIAUJANČIOSE GRUPĖSE tikdami VLKJS XIV suvažiai istorijos-filologijos fakuįI kurso lituanistai ir anglisr.tojo j soclenktynių trasą. Lme iš tarpusavio soclenkty-
usirinkimuose domios temos kurso pramonės spermo ekonomistal beveik bės ketvirtadienį ruošia /ieną inkimus. Jų metu išklausodraugų paruoštus pranešiapie tarptautinę padėtį, svarbiausius įvykius šalies nime. Padiskutuojame ir draugystę, moralinį tarybiJaunuolio veidą.
TAKIADA-
= = = =
|
FAKULTETŲ PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
■■■■■■■■■■■■■■■■■i
a nuo 1950 metų
♦ BENDRABUTIS — MŪSŲ ANTRIEJI NAMAI ♦ ATSAKYMAS NEŽINOMAM LAIŠKO AUTORIUI > ,SYGLYS“ DURIA. . ♦ IS ATEISTO BLOKNOTO ♦ PASIBAIGĖ LTSR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPAR-
iIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIKIIIIIIIIIIIIIIIIIIIH
UHHTAt
V-
r i A tA r S / A /\/l r —/ / / i / K i I_
nių sutarties punktų studentai įsipareiqojo šią sesiją baigti be įsiskolinimų. Kaip abi grupės pasiruošė pavasario egzaminų sesijai? Žinoma, dabar sunku ką nors pasakyti, nes pasiruošimą parodys prasidėjusi sesija. O Jai ruošiamasi abiejose grupėse Jau nuo pat semestro pradžios. Studentai atk-eipė dėmesį į paskaitų lankymą. Ypač gerai pa skaitas lankė anglistai Z. Siušaitė, P. Gasiulis, lituanistai J. Aba ravičius, St. Juodviršienė ir kiti. Šiomis dienomis tiek anglistus, tiek ir lituanistus galima sutikti skaityklose, besiruošiant sesijai. Kai kurie studentai jau išlaikė po vieną egzaminą, kiti taip pat ruošiasi laikyti anksčiau laiko.
Tiek anglistams, tiek lituanis
tams svarbus yra visuomeninių skutinį kartą susirinkimo disciplinų įsisavinimas. Todėl stu buvo .Išsivėduojamasis dentai privalo atkreipti rimtą imas Afrikoje“. I. Bytautaidėmesį į TSKP istorijos semina •išvletė Afrikos padėtį, paši rus. Yra draugų, kaip anglistė nus per pastaruosius dve Žirgulytė, lituanistas J. Abaravi jetus. I. Gustaitė ir Z. Rau-j čius, ir kiti, kurie į kiekvieną įlačiau papasakojo apie Alseminarą ateina gerai pasiruošę. ir Ąongą, gavusią nepriTačiau abiejose grupėse dar yra somybę — Siera Leonę, studentų, kurie ne visada pasi sirlnkimai tokiomis temomis ruošia seminarams, kartais juos a ' mūsų akiratį, duoda ži- praleidinėja be svarbios priežas rųošiantis TSKP istorijos ties. Tokiems draugams reikia nedelsiant susirūpinti, nes gerai 'arams. neišstudijavus seminarinės me džiagos, gali būti liūdni TSKP L ZABORSKAITĖ istorijos egzamino rezultatai. uitųjų žurnalistų mokyklos L. STAŠAITIS klausytoja
FMF
Ūkinis pastatas Ūkinis pastatas Laukininkystės darbai (merginų stovykla) Laukininkystės darbai
IFF
EMF-ChMF . MMF-GMF
Sveikingumo stovykla
REIKIA DAUGIAU KONTROLIUOTI buvo svarstytas partinės orga nizacijos susirinkime ir biuro posėdžiuose. Katedrų darbas pagerėjo, tačiau nepakanka mai. Katedros vaidmuo padi dėtų, jei pritvirtintus dėstyto jus auklėjamajam darbui skir tų pačios katedros, o ne par tinis biuras. Tuo būdu padidė tų katedros atsakomybė už auklėjamąjį darbą. Partinis biuras tik turėtų vesti griež tą kontrolę ir reikalauti nuo latinio atsiskaitomumo. Politiniam - auklėjamajam, mokymo ir moksliniam darbui didelę žalą atneša nenormali fakulteto remonto būklė. Par tinė organizacija turėtų ašt riau kelti ši klausimą aukštes nėms instancijoms, principingiau kovoti prieš negeroves fakulteto remonto reikaluose. Nežiūrint sunkių darbo sąly gų, partinė organizacija atli ko nemažą darbą. Fakulteto personalas intensyviai dirbo mokslinl tiriamąjį darbą. Lei džiami LTSR Aukštųjų mo kyklų Mokslo darbų „Chemija ir cheminė technologija“ pir mieji tomai, sudaryti daugiau sia iš mūsų fakulteto moksli nių darbuotojų darbų. Tačiau bloga padėtis ruošiant dakta rato disertacijas. Partinė or Uzdila („Liaudies ganizacija turėtų daugiau dė papročiai Kražiuo mesio skirti šiam klausimui, se anksčiau ir da Gerą iniciatyvą parodė par bar“). tinis biuras sudarydamas ko Miestelio gy misiją, kuri tikrina paskaitų ventojai ir kol idėjini lygi- Reikėtų ir atei ūkiečiai giliai su- tyje tęsti šį darbą. sjdomėję išklausė Buvo konstatuota, kad nors pranešimus, o po fakultete mokymosi lygis pa to žiūrėjo studentų kilo (vidurkis 4,01), tačiau koncertą. Moksli akademinės komisijos darbę nė konferencija suartino kolūkie čius ir studentus, sustiprino jų drau gystę.
HEMIJOS fakulteto partinės organizacijos ataskaitinis -rinkiminis susirinkimas, įvykęs š. m. ge gužės 14 d., išklausė ir ap svarstė partinio biuro sekre toriaus drg. Levinsko ataskai tą. Sekretorius ir pasisakę diskusijose draugai konstata vo, kad fakulteto partinė or ganizacija, vadovaudamasi XXII TSKP suvažiavimo nu tarimais, naująja partijos Pro grama irz aukštesnių partinių organų nurodymais, atliko ne mažą darbą, gerindama moky mo, mokslini ir auklėjamąjį darbą. Partinė organizacija ėmė daugiau gilintis l moky mo ir auklėjamąjį darbą, stengdamaši įtraukti į šį dar bą katedras. Sis klausimas
C
Konferencija kolūkyje Kruopščiai pra ėjusią vasarą pa dirbėjo IFF kraš totyrininkų būre lis. III kurso is torikai, vadovau jami doc. P. Dundulienės, su rinko medžiagą apie Kelmės rajo no Kražių apylin kės darbo žmonių revoliucinę kovą už Tarybų val džią, užrašė liau dies papročius, kolūkių kūrimosi bei jų augimo iš
tori ją ir t. t. Kraštotyrinin k a i medžiagą susiste mino, apibendrino ir padarė ųrokslinius pranešimus. Šeštadieni ,,Kra žių“ kolūkyje Įvy kusioje studentų mokslinėje konfe rencijoje juos skaitė J. Jarmala vičius („Kova už Tarybų valdžią Kražių apylinkė je"), E. Vlnkleris („Kražių“ kolūkio istorija“) ir A.
Laiškas iš Molėtų ★
Karui—ne! ★
Sesija prasideda
R. PAJĖDA
Teisės mokslų fakultete
L. BANAITIS
Mokslinis bendradarbiavimas Balandžio pabaigoje fizi kos - matematikos fakultete Maskvos Inžinierinio statybos instituto docentas fizikos-ma tematikos mokslų kandidatas 3. Chavinsonas skaitė paskai tų cik}ą iš kompleksinio kin tamųjų funksijų teorijos. Pa skaitos buvo išklausytos su dideliu dėmesiu, pranešėjui
yra nemažai liberalumo ir neoperatyvumo. Per silpnai ko vojama su akademinės draus mės laužytojais ir skolininkais. Fakulteto komjaunimo organi zacija taip pat mažai yra reik li tokiems studentams. Per ataskaitini laikotarpi pablogėjo komjaunimo biuro darbas, nemažai komjaunuolių blogai mokosi, yra net draus mės pažeidimo bei chuliganiz mo faktų, silpnas ir organiza cinis darbas. Todėl fakulteto partinė organizacija turėtų daugiau dėmesio skirti kom jaunimo kadrų ugdymui. Be to, ir toliau reikia stiprinti politmasinl darbą grupėse, tuo pačiu žymiai pagerinant gru pių komjaunimo darbą. Chemijos fakulteto partinė je organizacijoje yra tik ketu ri studentai, todėl reikia žy miai pagerinti darbą su stu dentais, ruošti juos l partiją^ o komjaunimo darbe remtis studentais-komunistais. Ataskaitiniame susirinkime pažymėta, kad Universiteto partinis komitetas silpnai, va dovavo fakulteto partinei or ganizacijai. Niekas iš komite to narių nedalyvavo nei vie name fakulteto susirinkime, nei viename biuro posė&yje (išskyrus fakulteto dekaną I. Slmonavičių). Kontrolės iš ko miteto labai pasigendama. Į naująjį fakulteto partinį biurą išrinkti drg. drg. G. Dienys, V. Daukšas, E. Ja sinskienė, A. Kundra ir R. Stonytė. Partinio biuro sekre toriumi Išrinktas G. Dienys.
gyvai bendradarbiaujant su auditorija. Paskaitų klausėsi ciklo iniciatorės — matemati nės analizės katedros ir kitų matematinių katedrų persona las, nedidelis studentų •„ būre lis, svečiai iš VPI ir LTSR MA matematikos sektoriaus. Anksčiau panašius paskaitų ciklus organizavo tikimybių ii* skaičių teorijos katedra. Beveik tuo pačiu metu ma tematinės analizės katedros docentas S. Strellcas, o kiek anksčiau — doc. A. Naftalevlčius skaitė Maskvos univer sitete funkcijų teorijos semi nare pranešimus iš savo dir bamų mokslo darbų. Visų matematinių katedrų personalas aktyviai dalyvauja sąjunginiuose matematikų su važiavimuose bei specialiose konferencijose. Studentų mokslinės konferencijos taip pat keičiasi 'pranešėjais su broliškųjų respublikų aukšto siomis mokyklomis. V. PAULAUSKAS
Trumpam teisės mokslų studentai ir dėstytojai susirin ko j 100 auditoriją, kad vieningai pasmerktų karingai nu siteikusius užsienio karštakošius, atnaujinusius branduolinio ginklo bandymus. Susirinkime kalbėjęs dėstytojas drg. Burkauskas pasa kė: — Daug grėsmingų valandų pasaulyje buvo išvengta tik dėl to, kad buvo stiprus kiekvieno žmogaus, visų kolektyvų, viso pasaulio žmonių protesto balsas. Mes norime gyventi ilgai ir laimingai, ir todėl smerkiame mirtį nešančių milijo nams žmonių ginklų bandymų atnaujinimą. Tas pačias mintis, tokius pat reikalavimus — greičiau visiškai nutraukti branduolini ginklavimąsi — pareiškė I k. studentas Daukševičius, dėstytojas Nekrašas, II k. studentė J. Keturakytė ir IV k. studentas J. Smaliukas. Priimtoje rezoliucijoje teisės mokslų studentai ir dėsty tojai kreipiasi į viso Universiteto studentų ir dėstytojų ko lektyvą, kviesdami prisijungti prie bendro rūstaus protesto balso, reikalaujančio nutraukti ginklavimosi varžybas, geru darbu ir mokymusi padėti stiprinti taiką. K. LIPEIKA
.1 t-'J :■ .žįž.::’/
’į®
•
■Bh
-
‘F
Z- 4
>W
PAS FMF diplomantus Karštos dienos dabar ir Universiteto diplo mantams. Baigiami ginti diplominiai darbai, ruošiamasi valstybiniams egzaminams. Mūsų fotokorespondentas apsilankė fizikos-matema tikos fakultete. Laboratorijoje rado dirbančias diplomantesoptikes V. Salnienę ir E. Savickaitę (nuotr. viršuje). Kitame kabinete, beetaminanti naujo tipo fotoelementus, sutiko puslaidininkių fi zikos specialybės diplomantą A. Paulavičių.
B E N DR A B UTĮ S-MUSŲ ANTRIEJI NAMAI
UNIVERSITETO STUDENTŲPROFKOMITETO NARIO V. URBONO PRANEŠIMAS
ENKERIŲ-ŠEŠERIŲ metų studentiškas gyvenimas prale kia kaip viena diena. Mes sėdime auditorijose, dirbame laboratorijose, šokame salėse, bet didesniąją pusę laiko praleidžiame bendrabučiuose. Todėl bendrabučio gyventojas turi jaustis tikru šeimirtinku. Šiuo metu mūsų studentai bendrabučiais aprūpinami geriau negu kitų aukštųjų mokyklų draugai. Mes turime tris naujus ir puikiai įrengtą „Tauro“ bendrabutį. Juose taip neseniai dar kvepėjo kalkės ir remonto dažai. Šiuo metu neturime nė vieno bendrabučio, kuris nebūtų radiofikuotas, kuriame nebūtų duji nių plytelių ar centralinlo apšildymo. į studentų buitį įaugo penktadieninės talkos, sustiprėjo budėjimas, šiuo metu gyven tojai gauna visą užsakytą spaudą. Mums suteiktos geriausios buitinės sąlygos. Tačiau mes dažnai to neįvertiname. Dar pasitaiko faktų, kad studentas, apsigyvenęs bendrabuty je Ir pamiršęs visus buitinius rūpesčius, išlempa ir tampa to bendrabučio kerpėmis: ima ne tik nebetvarkyti kambarių, bet girtuokliauti, nesilaikyti bendrabučio taisyklių, tuo tarpu, kai kitas-- jo draugas dėl vietos stokos nepateko į bendrabutį. Nežiūrint nesklandumų, džiugu pasakyti, kad tvarka ir bui tinės sąlygos bendrabučiuose metai iš metų gerėja. Aš. tur būt, nesuklysiu pasakęs, kad ne vienas bendrabučio gyventojas da bar turi daug geresnes buitines sąlygas negu turėjo namuose, nors kambariuose gyvenama po kelis žmones. Leiskite pasveikinti mūsų bendrabučių laureatą, bendrabutį Nr. 5, kuriame gyvena medicinos fakulteto studentai, užėmę ir šiais metais ne tik pirmą vietą Universiteto bendrabučių tarpe, bet ir respublikoje, šie gyventojai savo kolektyviškumu ir drau giškumu, turėdami nors ir seniai dažytus koridorius bei kori dorių grindis, nuo drėgmės apgadintas sienas, nuolatine kova už švarą ir tvarką sugebėjo pralenkti tokį bendrabutį kaip „Tau ras“. Daug padirbėjo bendrabučio Nr. 5 taryba, medicinos moks lų fakulteto komjaunimo biuras. šiltu žodžiu reikia paminėti medicinos fakulteto profsąjungos pirmininką drg. Andreiką, ku ris nuolatiniu rūpinimusi buitimi užsitarnavo draugų pagarbą. Nereikia galvoti, kad šiame bendrabutyje nėra trūkumų. Iš bendrabučio šiais metais už nesitvarkymą kambariuose buvo pašalintas III k. studentas Razoliūnas Jonas ir I k. Ankėnas. ilž girtuokliavimą bendrabučio neteko VI kurso studentas Šer pytis, III k. Čepulis Algis, V k! Gutauskas Česlovas. Blogai tvar kosi 6 ir 10 kambario diplomantai. Jūs, draugai, greit išeisite į gyvenimą, gydysite žmones, kovosite už tvarką ir švarą, o tuo tarpu dabar Jos nesilaikote patys. Kaip Jūs galėsite reika lauti švaros iš kitų? Bendrabutis Nr. 2. Universiteto bendrabučių apžiūroje užėmė antrą vietą. Kaip žinome, šio bendrabučio kambariuose gyvena po 10, o kitur net daugiau merginų, bet dėka bendrabučio tary bos ir Jos pirmininkės draugės Uzielaitės nuolatinės kovos už tvarką ir švarą, pavyko pasiekti gerų rezultatų. Nežiūrint to, komisijų metu dažnai tekdavo rasti ne visai tvarkingas ir švarias virtuves. Panagrinėjus šių mokslo metų švaros komisijų įvertinimus, matome, kad 51 kambariui (seniūnė Mordaitė N.) parašyti net 3 dvejetai, 38 kambariui (seniūnė Ripskytė P.) — 9 trejetai, vienas dvejetas, vienetas ir tik 3 ketvertai, 63 kambariui (seniū nė Jakštaitytė J.) — du dvejetai, du trejetai ir vienas ketvertas. Deja, nei vienas iš šių kambarių nebuvo atiduotas apsvarstyti studentų profkomitetui. Trečia vieta atiteko „Tauro“ bendrabučiui, šiame bendrabu tyje sėkmingai organizuojamos penktadieninės talkos, bet čia koridorių parketas dažnai daugiau blizga, negu studentų kam barių grindys. Ar negėda tokių kambarių gyventojams, kaip 439 (seniūnas Ramakevičius) ir 422 k. (seniūnas Visockas), kurie visiškai blogai tvarkosi. Apie vidurnaktį girdisi iš kambarių Išmestų tuščių bonkų dūžiai, kažkokie tinginiai pro langą į kiemą išpila šiukšlių dė žes. „Taure“ gyvena Universiteto visuomenininkų branduolys. Ne jaugi negalima padėti bendrabučio tarybai išaiškinti šias nege roves? „Tauro“ satyrinis sienlaikraštis „šluota“ satyrinių sienlaik raščių apžiūroje užėmė 2 vietą. Kodėl Jame piešti didžiules ka rikatūras Ir didžiulėmis raidėmis rašyti tekstus? Geriau patal pinti daugiau medžiagos ir satyros ugnimi išdeginti negeroves. Jau beveik metai laiko, kai Tauro bendrabučio taryba spren džia klausimą: ar bendrabutyje reikalinga skaitykla, ar poilsio kambarys. Kaip, draugai tauriečiai, mes šį kambarį pavadinsi me dabar? Sakysite, skaitykla, bet Jame be griozdiškai susta tyto inventoriaus nieko nėra. Gal poilsio kambarys, bet kur dviejų tarybos posėdžių nutarimų rezultatai: apipavidalinti ir pagal galimybes apstatyti šį kambarį. Keletą metų atgal VVU mokslinė biblioteka l „Tauro“ bendra butį kilnolamąsias bibliotekėles forma davė apie 1000 spaudos vienetų. Kur Jie yra dabar? Dėka geros „priežiūros“, beveik vi sos šios knygos pačios iškeliavo pas nežinomus skaitytojus, štai prie ko priveda vien tik kalbos ir neveiklumas. Nežiūrint to, šiame kambaryle neseniai „Tauro“ gyventojams buvo suorganizuota paskaita „Dailės rūšys ir žanrai“. Tai pa girtinas faktas. Deja, tik vienintelis. Bendrabutis Nr. 3. Šio bendrabučio taryba estetiškai apipavi dalino bendrabutį. Tai yra antrasis po medikų bendrabutis, ku riame keliama į rytmetinę mankštą. Jis šių metų respublikinė je apžiūrole buvo užėmęs 3-|ą vietą, bet pastarosiomis dienomis yra grubių bendrabučio taisyklių pažeidimų. x „ Nesuprantama, kodėl apsileido 37 kambario diplomantas Katinas. Ką galvola 46 kambario vyrai, gyvenantys netvarkingai. 12 a kambario seniūnas 1 k. fizikas Kuprys ne tik nesitvarko, bet Ir atsikalbinėla. Reikėtų bendrabučio tarybai į tai atsižvelg ti skirstant bendrabučius sekantiems metams. Kaip, draugai, įvertinsite tokį faktą, kad gegužės 3 d. 47 kambaryle tarp 10 tuščiu ir 2 pilnų svaigalų bonkų buvo rąs tas ir pats bendrabučio tarybos pirmininkas drg. Paberžis? Fa kulteto profbiuras. apsvarstęs šį įvykį, nusprendė prašyti de kano parašyti Paberžiui papeikimą ir nutarta perduoti apsvars tyti fakulteto komjaunimo biurui. Jis paliktas bendrabučio tarybos pirmininko pareigose. Bet dėl to reikia pagalvoti ar verta. Nors kovolant su girtuokliavimu bendrabutyie Io sąžinė priekaištaus už padarytas klaidas. Be to, drg. Paberžis yra ži nomas kaip gabus ir sąžiningas visuomenininkas ir tik pirmą kartą padaręs nusižengimą. .. . , t Dažnai išdaužomi šk> bendrabučio langai, esą sporto aikšte lės pusėie. Sviedinys suskaldo net 3 aukšto langų stiklus. Tai įvyksta gana dažnai. Šiuo klausimu bendrabučio tarybai, visuo meninėms organizacijoms bei sporto katedrai reikia pagalvoti, kalReik1aręaVreniontuotimbendra utyje blogai veikiančius dušus
P
,r
drabučio 67 kambario gyventojus, kurie
Keletą žodžių apie mažiausią bendrabutį Nr. 6. Šį bendrabu tį dar neseniai studentai vadino šaldytuvu, bet ^'ūo metu Jame nėra tik dušu. Vykdant Su metų respublikinę bendrabučių ap žiūrą. Sis bendrabutis pirmasis apsipavidalino nors tuo metu ten vyko duių ir centralinio apšildymo įvedimo darbai. čia nedaug gyventojų, bet ir juose dar yra negerovių. Bend rabučio taryba.’norėdama, kad geriau atrodytu šen a remon-
Aš paminėsiu tik 67 k. gy ventoją Paulauską, bet tokių yra arčiaudaug. Šis bendrabutis Gal šiai yrą prie Universiteto, todėl Jame atsirado taip daug
miegalių... Blogai dirba bendrabučio tary. bos politmasinis sektorius. Sien laikraštis išleidžiamas neregu liariai. Maža to, jo redaktorius lituanistas drg. Geda nemato, o, tiksliau pasakius, nesupranta, kad į sienlaikraštį negalima talpinti pusiau nesenzūrinius ei lėraščius, kaip paskutiniame nu meryje. Jis net neklausė bendra bučio tarybos pirmininkės drg. Žuzevičiūtės, reikalavusios ištai syti sienlaikraštyje padarytas klaidas. Argi nereikėjo išvyti iš ben-
9
sKirtas ae «a t^.’
a‘ŽV"’
Apibendrinant reikia pasakyti:
1. Per mažai bendrabučiuose lankosi dėstytojai.
. 2. Artimiausiu laiku reikia atgaivinti radijo valandėles ku rios Šiuo metu visai apmirė. Čia priekaištas ir prie partinio ■ komiteto sudarytai radijo valandėlių redakcijai, 3. šiuo metu, išskyrus bendrabutį Nr. 3 ir Nr. 5, niekur neda roma mankšta. „Tauro“ bendrabutyje net nebeduodamas ženklas padidėjo^” metU- lndlvldualiai darančių mankštas kiekis mažai Rytmetinės mankštos problema jau buvo beveik išspręsta visuomeninės organizacijos ir už mankštą atsakingi as menys ją paliko savieigai. M „Rejkėt4 daugiau dėmesio skirti higieniniams reikalavi mams dušuose. Laikas butų nors vieną kartą per mėnesį Juose padaryti dezinfekciją, šis klausimas jau senokai sprendžiamas medikų bendrabutyje, bet rezultatų kol kas neturime.
5. Reikėtų pagalvoti, ar nebūtų patogiau, studentams išvažiavus į gamybinę praktiką, jų kambariuose likusius gyventojus perkelti i kitus kambarius, padaryti neapgyvendintus kambarius ir ten apgyvendinti neakivaizdininkus. Taip būtų patogiau ne tik nuolatiniams gyventojams, bet turėtų geresnes darbo sąly gas ir patys neakivaizdininkai.
. ,6'. Nors ir labinai gyvenantiems ti laikinus leidimus.
bendrabutyje reikia Išduo
7. Metai iš metų kartojasi sena daina: didelė dalis diploman tų visai nesilaiko bendrabučio vidaus taisyklių. Visuomeninėms organizacijoms ir bendrabučius skirstančioms komisijoms apie tai reikia rimtai pagalvoti. 8. Dažnai pasitaiko faktų, kad vienuose bendrabučių kamba riuose švaros komisija lankosi nuolatos, o kiti pamirštami, nors kartais juose tvarka dar blogesnė. Ateityje to negali būti! 9. Gyventojus, gadinančius buitinį inventorių bausti iki pa šalinimo iš bendrabučio, priverčiant sumokėti už padarytą ža lą. 10. Grupės turi sąžininaiau sudarinėti studentų sąrašus, ku riems būtinai reikia bendrabučio. Dažnai visuomenininkai, ir ypač su sunkiomis materialinėmis sąlygomis, įrašomi į sąrašo pabaigą, nes žino, kad jie bendrabutyje vis tiek bus apgyven dinti. Sąžinės Jausmą dėl to turėtų pajusti grupių proforgai ir komsorgai. 11. Stipriau kovoti už vandens Ir elektros taupymą, prieš belaikį atremontuoto inventoriaus nusidėvėjimą. bar Dar ne ne visi mūsų Universiteto studentai studentai "gyvena gyvena bendrabu čiuose, mes neturime kur apgyvendinti neakivaizdininkų. Rei|.,_ ■*> ' kia vis plačiau ir drąsiau •kelti mintį, kad mums .................................. išskirtų lėšų ir medžiagų naujo bendrabučio pastatymui, ‘ J rL ___ L Vasaros atostogų metu mes kolūkiuose l '„:___ "I..'..:__ :. Ir :kultūrinius _____ statome ūkinius pastatus. Vasaros atostogų metu, specialistams vadovaujant, ‘ ' mes sugebėsime pastatyti ir naują bendrabutį.
(PRANEŠIMAS SPAUSDINAMAS SUTRUMPINTAS)
Tauro*
duse...
Kai atverčiu Lenininės pre mijos laureato Eduardo Mie želaičio „Brolišką poemą“, prisiminimais nuklystu į Adu tiškį, kur prieš porą metų dirbau studentų vasaros darbo stovykloje. Adutiškis — tai tiltas, kuris jungia lietuvius su baltarusiais. Miestelyje gyvena ir lietuviai, ir balta rusiai. Atrodytų, kad Tarybų Baltarusijai priklauso viena miestelio pusė, o lietuviams — kita. Tačiau žiauriai apsiriktų tas, kuris taip pagalvotų. Adutiškyje šviečia broliškos draugystės saulė. Bene pui kiausiai apie tai paliudija šeimyniniai baltarusių ir lie tuvių ryšiai. Padėdamas Adutiškio kol ūkiečiams, ne kartą laisvalai kiu svečiavausi baltarusių pa stogėje. Sunku žodžiais apsa kyti mūsų pokalbių nuoširdu mą ir atvirumą. Prisipažinsiu, kad brolišką baltarusių ir lie tuvių draugystę apdainavau savo eilėse, kurios meniniu požiūriu atsilieka, ir todėl redakcljonų neradau, tačiau jas parašiau širdžiai įsakant, Tų dienų užmiršti negalima. Labai džiaugiausi, kai šių mokslo metų pradžioje mano grupės draugė Roma Zvingilaitė pasiūlė užmegzti drau giškus ryšius su Baltarusijos TSR universiteto trečiakur siais istorikais.
J. ŽIŽIO pieš.
buvome giliai įsitikinę, tvirtai susidraugausime broliškosios tautos bei moksliais. Pirmiausia su draugais pažinome laiškais'. Jaut kad juos rašo atvirosI ši1 žmonės, geri mūsų dra erį musų Laiškai, telegramos 1 pi lugystės upe iš tiesia draugystės niaus į Minską. Vieną kartą mūsų norą sipiljjė — susitikome su t gals baltarusiais. Mes nuvykome į Minską. Nė vi iš mūsų grupės draugų i mirš tų puikių, nuostabių nų. Tada artimai, gyvu džiu susipažinome su ben ----------moksliais, jautėme jų nu dų rūpinimąsi mumis. Draugystė su baltam mus daug ko galės pan.o Mat, baltarusių trečiaku istorikai yra vieni iš geria Valstybiniame V. I. Lt vardo universitete. Jų gi je tvirta komjaunimo ori zacija, yra daugiau kaip šimt partijos narių. Po' mūsų viešnagės M1 laiškų ir telegramų sn dar labiau paspartėjo. Gi svečiai iš Minsko atvy svečius pas mus, sužaidė i giškas krepšinio ir tink varžybas. Artėjant Gegužės Pirm šventėms, mes vėl pakv me draugus baltarusius. 1 jome šventę praleisti i su savo geriausiais drau Svečiai atvyko. Baltarusi torlkų partinės grupės si torius Vladimiras Barai kis juokaudamas teisingai sakė, kad plentas tarp niaus ir Minsko nuolat t pėja. Jam tada atsakiau, ateityje draugystės jau visiškai nepripažins jokit stumų. Kitą rytą į šventinę monstraciia išėlom“ karti draugais baltarusiais. J. JARMALAVIČIŲ Istorijos spec. III k. st
f
I“ |>i L I?; c
F
V
>•
LAIŠKAS JAUNUOLIUI
IE
Apie sveiką ir nesveiką jausmu
Neseniai aš gavau laišką. Mano korespondentas kažko dėl nenurodė savo pavardės. Iš laiško turinio aišku, kad tai rašo Jaunuolis ir kad Jis mokosi aukštojoje mokykloje. Autorius kelią visą eilę ido mių klausimų, liečiančių eti ką, o tai, mano nuomone, do mina daugeli Jaunuolių. Ka dangi autoriaus adresas neži nomas, aš nusprendžiau atsa kyti per laikrašti-
AUNASIS drauge! Aš gavau tavo laišką, ku riame tu prašai papasa koti visa, ką a.' žinau aš galvoju apie dorovinę bei estetinę meilės jausmo esmę. Tavo klausimas man labai pa tiko. Skirtingai nuo kitų, tu nori ne tik suprasti minėtos sąvokos turinį, bet ir pažinti taip sudėtingo jausmo esmę, o tai visada jaudino daugybę žmonių, ypač jaunuolių. Man labai malonu, kad tu susido mėjai dorovine bei estetine šio jausmo esme. Iš tikrųjų, meilė, kaip jausmas, atmetus
J
Išmetė iš bendrabučio... Ž. JULIKO pieš.
1 J
giu bendrabuti paremti nors geresniu Zvenioriumi?31”4
NetvSarkoa,eyra1r£bendrabutyle Nr. 4. Ui_UesAtvaLkyĮPąDr1®!!?La
geros pirties 48 kambario diplomantams. 33 kambario„P'^į kuršiams chemikams (seniūnas Sablinskas). Šiame bendrabu yj Hiskirskas ir ’lo buvo su suorganizavę S.'Hp^eko 5 į miliciją lr draonai atsisveikino bendrabučiunet mus-
nelliaic
zės, o suverčia virtuvėse? Jai g%aXaTn%%nTriiUusPaASra'<n^eitėatdų
RAĖJUSĮ šeštadieni 1 Universiteto aktų salę < sirlnko mūsų bendrabučių gyventojai. Įvyko t diclnis bendrabučių vakaras, kuriame, kaip kiekvienais metais, buvo kalbama apie buitinius studen reikalus. Susirinkusieji išklausė pranešimą, kur} mes šiandi spausdiname, buvo įteikti Lietuvos Respublikinės P fesinlų Sąjungų Tarybos Prezidiumo Garbės raštai b ■ rabučių Nr. 5 ir Nr. 3 taryboms, perskaitytas UniveS teto rektoriaus Įsakymas dėl geriausių aktyvistų apc, nojimo. Tradiciniame vakare kalbą pasakė Universiteto rėk rius, fizikos-matematikos mokslų daktaras prof. J. bilius.
P
<
dorovinę bei estetinę to jaus mo esmę, negali mus nuolat dominti, nes tokiu atveju ji neteikia mums džiaugsmo Ir laimės. Meilė — tai siekimas lai mės, draugystės Ir grožio. Mei lė — tai sveikų fizinių, doro vinių ir estetinių jausmų vie nybė. Tokia meilė gali pakel ti* žmogaus nuotaiką, suakty vinti visą Jo veiklą, pakelti jo dorovę. Apie tokią meilę daug ir liepsningai rašo visi pažan gūs filosofai, rašytojai- ir poe tai. Nikolajus Cernyševskis sa vo romane „Ką daryti“, norė damas įsivaizduoti naujos, bu simosios visuomenės žmogų, rašė, kad tai bus kilnios dva sios, tyros ir kilnios meilės žmogus. N. Cernyševskis sakė: „Kas nepatyrė, kaip meilė sužadina visas žmogaus galias, tas nepažino tikrosios meilės“. ir ką „Mylėti — tai yra padėti pačiam pakilti“. „Kas be jos neturėtų prie monių veikti, tam ji sutelkia jų. Kas jų turi, tam ji sutel kia jėgų pasinaudoti jomis“. „Tikrai tas myli, kas pade da mylimai moteriai, padeda pakilti iki nepriklausomybės“. „Tiktai tas myli, kuriam dėl meilės skaidrėja „ mintys ir stiprėja rankos“.
N. SOLOVJOVAS Vyr. dėstytojas O Šiai puikiai gvvenimo poežiliai prilygsta žodžlai, įrašyti TSKP Programoje — komu nistinės visuomenės sukūrimo programoje: „Šeimos santy kiai galutinai, apsivalys nuo materialinių išskaičiavimų ir bus pagrįsti vien abipusės mei lės Ir draugystės jausmais“. Bet tu klausi: ,;Ar kiekvie nas žmogus gali tikrai mylėti, pasiekti laimę?“ Į šį klau simą atsako daugelis di džiųjų žmonių. „Žmogus su kurtas laimei, kaip paukštis skraidymui“, — rašė žymusis rašytojas V. Korolenko. „Tei sė į laimę yra neatimama žmogaus teisė“, — mokė di dysis pedagogas K. Ušinskls. „Žmogui reikalinga laimė, jis turi į ją teisę, turi siekti jos nieko nepaisydamas", — skel bia vienas žymiausių žmonijos protų N. Dobroliubovas. Žinoma, žmogaus laimė ne apsiriboja vien tik meile. Lai mės jausmą žmogui sutelkia jo mėgiamas darbas, visuome ninė veikla, visos liaudies ge rovei, savitarpio meilė, moti nystės ir tėvynės jausmas, są
žiningu darbu pasiekta vė. Meilė yra vienas i >ėt blausių faktorių, telkia te žmonėms laimę. Bet n g kaip ir visa, kas yra Į '1 svarbu gyvenime, reikal ta, didelių dvasinių jėgų, dl i dėmesio, susikaupimo. Su ik] ti savo jausmą, valdyti j lėl tai reiškia nelškaidyti jo, les likti jį sveiką, ryškų, p: ir rų. . . Prancūzų klasikas Ai re de Balzakas sakė: „įv iu mo meilėje ieškojimas — :in jėgiškumo požymis. Past >m mas — tai genialumas m 10 Je, požymis didžiulės vii ga jėgos, kuri sudaro poeto 11 e mę". Mokėjimas valdyti savi tės tai didelis sugebėjimas. To ml JSil ko mus komunizmo štai ai. Žmogus neturi būti savo lai mo vergas. Veikti .aplink 1UT ir valdyti savo jausmus tai reikalavimas ne lliuz )arž bet tikros, ilgalaikės lai tpu kuriai ir sukurtas žmogui įen Makarenko buvo teisus, i‘ erai damas: ,„Meilėje ’ Ir šein nlame gyvenime visada nu nis bendras žmogaus sugėbėji ių jo politinis ir dorovinis v das, jo išsilavinimas, da i i gumas, sąžiningumas, at vimas savo šalies lnteres isja: jo meilė visuomenei“. be Žmogaus jausmas — ta es linkos Ir auklėjimo prod’J
E Nenuliūskite, brangūs skaity— tojai! Apie garsiuosius Vilniaus = „Spartako“ (dabar „Žalgiris“) = meistrus jums nieko naujo neE pasakysime, neišgirsite netgi ^pagyrimo himnų Universiteto = futbolo komandai, — mūsų he= rojų dauguma nebus matę nė zzvienos drąsios Ir permainingos Ežiūrovų kovos pernykščio VII= niaus „Spartako“ žaidimo metu, = nebus susipažinę su elementažaidimo taisyklėmis... ĖZALĖJIMŲ Pietų Vietname = riomis /\.daug, mokyklų labai maža. ETačiau žaidimas vis dėlto įvyko. Mokestis už mokslą labai........ „„„ mikrofonai — Jaunų= .. .Mūsų didelis. Studentų stipendijos yra = jų specialistų paskirstymo pi mažos. Daugiau kaip 500 Pietų— talpose. Komandos ruošiasi ki Etalpose. koVietnamo studentų vien dėl mo-“ Evai. Bešališkas teisėjas Pareiga kytojų Ir klasių trūkumo, kas Eužima savo postą... dien renkasi į amfiteatrą, ku = Užbėksime įvykiams už akių Ir riame yra tik 300 vietų. Kasdien = pasversime antrosios komandos vyksta kova dėl geresnių vietų, = pralaimėjimo priežastį. Tai bus E kiek neįprasta, bet to reikalaunes nėra garsiakalbių. Daugelis = ja žaidimo specifika. Prislminstudentų sėdi ant laiptų ir rašo, = kime tiek, kad pirmosios koman dos vartininkas įstatymas per pasidėję sąsiuvinius ant kelių, = visą žaidimo Istoriją niekada kiti pasitenkina vien tik tuo. kad = nėra praleidęs įvarčių. įvarčių. ėra praleidęs qali pastovėti prie durų Ir Iš E Dar keli žodžiai apie masišgirsti nors keletą žodžių. Kny = kumą. Net 80% chemikų, mateEmatikų ir fizikų dalyvavo kovoje gų klausimas taip pat opus. E už darbą gamyklose. Pvz., Mokslų fakultete bibliote — Nenorim Į mokyklas, blka turi tik 80 vietų (2500 stu = = Jome vaikų... Nieko nepadarydentų). Esi, — „svarūs“ komentarai! Didelė dalis studentų dėl blo Eštai Chemijos m. fakultete ketu= ri žmonės nutraukė kovą tik gos materialinės padėties nega = po kelių dienų... li mokytis miestuose. Todėl jie E Komandos išsirikiuoja. Spemokosi kaime, badauja. = cialistų paskirstymo komisija — = pirmoji komanda — su vartir\AUG džiaugsmo viso - pa. =ninku įstatymu priešaky susi/Jsaulio studentams r: atneš = kaupia... šiais metais liepos 27 — Šiais metais absolventų rink rugpjūčio 5 d. Helsinkyje įvyk tinę, t. y. antrąją komandą, užsiantis 8-sis Jaunimo ir studen oildė „gabūs“, daug vilčių tel tų festivalis ir taip pat 7-asis kiantys žaidėjai. Rungtynės ža Jaunimo kongresas — Leningra de rugpjūčio 18 — 27 d. d. Šie da būti įdomios ir turiningos... Teisėjas Pareiga švilpuku pa du įvykiai dar labiau sustiprins viso pasaulio studentų draugys- skelbia rungtynių pradžią. _ Suvienys jų gretas kovai— Mnirosios Kuuidiiuus Antrosios komandos zaiucjai žaidėjai prieš kolonizatorius, prieš naujo = (tamsūs marškinėliai su užrašu karo kurstytojus. =„Tik į Vilnių“) iš pat pradžių pasiūlo didelę spartą. Visų lū r-)ARSELONOS studentai su- pos graudaus laukimo Iškreip /~> ruošė demonstraciją, nu tos, akys ilgesingai žvelgia į kreiptą prieš trijų studen senąją Gedimino pilį... tų suėmimą, dėl to, kad jie ant Kova visą laiką stiprėja. Iš universiteto sienų parašė: „Lais kiekvieno žaidėjo indi vė, Demokratija. Salin Franko!“. ryškėja vidualus žaidimo stilius. Laikas News service“ paruošė ir mums charakterizuoti ant S. LU KOŠYTĖ rosios komandos žaidėjus. III k, anglistė
’ASAULIO STUDENTŲ ndi Pi l i’er t
K
si ne bei
lis aut
ši Ii i Pi iš
Li (
-S
vi
i 1
ri!
T1Ū
.ku rli
GYVENIMAS ĮSAI neseniai Anglijos spaudoje pasirodė keletas straipsnelių, nukreiptų Kenijos studentus, besiinčlus Tarybų Sąjungoje, tiančių tokią nuoširdžią i ir Kenijos studentų drauanglų iose straipsniuose da norėjo apjuodinti Taryajungą ir kartu visą_____ sociaę stovyklą, norėjo apšmeižfrikiečius gal dėl to, kad jvynainiai diena iš dienos ja prieš kolonializmą, gal o, kad jie nenori aklai paiti kolonialistams. Pasiroieji Iriko Davntouno laikje „Daily Telegraph“ Andru no straipsniai laikraštyje erver“ aiškiai rodo, kad rialistai imasi įvairiausių nonių, kad išardytų tautų jystę. rašo, kad Kenijos studenuvo sulaikyti Tarybų Są>je, kaip užsienio agentai. to nebuvo ir nebus. O, be į spaudoje minimi studen<aip Mis Margaret Kenija* ar nė karto nebuvusi TaSąlungoje ir nepalaikanti ryšių su mūsų studentais, pat užsienio spauda rašo, Lumumbos v. Draugystės ersitetas ruošia tik karišdeja, jis ruošia tik moks lus, technikus, tyrinėtojus, :us specialistus. kios šmeižikiškos paskalos Kenijos studentus yra lapavojingos, o yptingal tuo entu, kai Kenija yra ant adavimo iš kolonizatorių slenksčio. Kenijos stuli gali laisvai Tarybų SąDje gilinti savo žinias visookslo šakbse. Anglų spaupats laikas užsičiaupti.
ICvz-
IETUCIUI
iia n
c i.
dl Su
j |o, P
5 IV
ist n iri< >t0 r ro ta j nk us
DULKIANT...
elklos ir tikslų produktas. i[ klaidinga ir beprasmiška lėti apie jausmą izoliuotai tos aplinkos, kurioje žmogyvena, formuojasi, vysTai būtų, taip pat beprasca, kaip aplamai nepripai jausmo, kaip tai gerai įkyla ' yla filme „O jeigu tai lė?“ les gyvename stambių įvyir aukšto intelekto epochoAr tai reiškia, kad mūsų iuje, kai mokslas pasiekia miškų laimėjimų, kai atl>mos kosmoso ir mikropaio paslaptys, kai sukurlagallngl atominiai varikliai ūektronlnės mašinos, žmos asmenybė netenka savo ės, o kilnių Jausmų sfera ■nka savo reikšmės? Į šį išimą galima atsakyti dve-
aip i šį klausimą atsako unizmo ideologija, tu pulžinal. TSKP Programoje įama apie tai, kad reikia lai u: pusiškai vystyti žmogaus enybę, kurioje turi harmojai derintis dvasinis turtin ’in n; I1U tas, moralinis tyrumas ir nis tobulumas. Kad žmogus Jji ėtų būti aktyviu komunlstlja vlsuomenės kūrėju, o vėat i ir tos visuomenės veikė jam reikalingas ne tik dlis intelektas, gera sveikabet ir aukštas dorovinis ta estetinis jausmų lygis. Be lu negalima įsivaizduoti vlsiš-
L. RUIKO nuotr.
kos asmenybės laimės. Šios sąlygos sudaro sveiko jausmo ugdymo pagrindą. Kapitalistiniame pasaulyje vyrauja kita koncepcija, kuri yra diametraliai priešinga mū sų koncepcijai. Ji skelbia, kad besivystant technikai, mažėja žmogaus vaidmuo. Jo asmeny bė ir jo jausmai praranda sa vo reikšmę realiuose santy kiuose. Sumišimas, nusimini mas, netikrumas dėl rytojaus sukelia baimę, nuobodumą, abejingumą kilnumui. Buržuazijos ideologai per spaudą ir žodžiu propaguoja žemus nesveikus jausmus, Jiems skonius, amoralizmą. yra būdinga traktuoti meilės jausmą ne kaip dorovinį-estetlnį jausmą, bet kaip biologinį reiškinį. Grubus, vulgarus blologizmas pakeičia mokslinį subtiliausių ir sudėtingiausių žmonių tarpusavio santykių traktavimą. Jei mes sakome, kad meilės jausmas — tai gamtinio ir dvasinio prado vienybė, tai Freidas ir neofreldlstai tvirtina, kad dvasinis pradas yra tik gamtinio pra do kiautas, kuris pratrūksta, nukrenta kiekvieną kartą, kai atsiranda pretekstas, kadangi žmogus savo prigimtimi yra gyvulys.. Jie stengiasi orien tuoti žmogaus dėmesį į tai, kas jį suartina su gyvuliu, o ne į tai, kuo žmogus skiriasi nuo gyvulio, kuo jis yra to-
bulesnls už gyvulį. Meilė, iš kurios atmetama dvasinė es mė, anot jų interpretacijos, tampa banaliu ir nuobodžiu jausmu. Tai šiuolaikinė buržuazinė kultūra savo ideologų lūpomis šaukia jaunimą ne pirmyn, o atgal. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia kultūras nykimą apla mai. Praėjęs laikas nebegrįž ta, grįžti Į praeitį nebegalima. Kultūra, kaip ir visa kita gam toje, vystosi tiktai kylančia linija nuo paprasto prie sudė tingo, nuo paprastesnių formų prie sudėtingesnių. Ne opti mizmą, bet nusivylimą gyve nimu sukelia šiuolaikinė bur žuazinė kultūra. Tai geriau siai matyti iš grožinės litera tūros produkcijos, kuri papil do knygų rinką buržuazinėse šalyse. Štai viena tokių kny gelių, kuri prasideda devizu: „Meilė yra tai, kas būna taro dviejų žmonių, kai jie mylisi®. Šioje knygelėje pasakojama apie tai, kaip Dominlna stu dentė, kažkokio Bertrano meilužė, susipažįsta su jo dė de Lukašiu ir lengva širdimi atsiduoda jam. Užsimezga ro manas. Autorius mėgaujasi herojų intymių santykių deta lėmis. O kas liečia dvasinį gy venimą, jo knygos herojų tar pe, tartum visai nėra, jei ne kalbėti apie jų pojūčius — vienatvę, nuobodumą, nuovar gį. Jie net apie nieką nesi-
Vartininkas lituanistė Grigai* tytė išsiskiria nepaprastai pui kiais budo bruožais. Užsispyri mas, kantrumas — džiuginanti ypatybė, su „perspektyvomis“. Grigaitytė, taigi lituanistė, drą siai tylėdama, atmuša visas ko misijos narių atakas. Pagaliau, žiūrovams neplojant (Jų, aišku, ir nebuvo) ji priversta išimti kamuolį iš tinklo. — Važiuosiu į Ariogalos rajo ną, jeigu Jums labai reikia... Diplomantė Švarcaitė, pasiųsta į komandą iš G M F, savo ištver me ir Jėga neprilygsta nė vie nai iš komandos gynėjų. — Mano vienintelis kelias — mokslinis darbas, o Jūs man siūlote Kražius... Pagalvokite,
bino priešininką „aukštu kovos stilium“. Gerai liaudies išmin tis pastebi: „Kas daug turi, dar daugiau nori“. Negi drg. Kra sauskas pašitenkins laboranto pareigom katedroje — duokite Jam dėstytojo vietą! Neblogas apetitas! Slenka paskutinės žaidimo mi nutės. Į kovos lauką metami paskutiniai antrosios komandos rezervai — atsarginis sąstatas. Tai — Milašiunytė, Janušauskai tė (FMF) ir daugelis kitų. JIį veiduose — ryžtas, tačiau neil gam. Jau po 10 — 15 minučių Gedimino pilies bokštas paleng va ištirpsta rūke. . . Kova faktiškai baigta. Pasira šė visi, išskyrus Matelytę. Ta čiau rinktinė dar nebando sudė FELJETONAS ti ginklų. Pasikeitė tik kovos formos. Ieškoma stiprių ir įta nežudykite talento. Tegu pasi Aš turėsiu budėti prie žmonos. kingų „dėdžių“, kurie galėtų rašo už mane kas nori... Palikit mane Vilniuje... Keistas dalykas! Šauniausi įdarbinti čia pat — Vilniuje. Sparnii Sparniniai gynėjai rusistė LyAtrodo, pirmosios komandos kro senko ir matematikė Grybaitė Universiteto vyrai verkia vartininkui Įstatymui teks dar nepasižymi originaliu žaidimo kodilo ašaromis. pasidarbuoti. Kairysis pusiaukraštinis Kra stiliumi. p. MASILIONIS sauskas (politekonomas) apstul Lysenko: — Jeigu ne Vilniuje, tai būtinai Trakuose... Grybaitė: — Jeiųu ne Vilniuje, tai Kaune... Tarp kitko, Lysenko gynimui sustiprinti atsivedė Ir savo vy rą, MMF studentą, kuris dieva gojosi be žmonos negalįs pasi likti nė vienos minutės. Daugiau tokių vyrų! Saugai MMF studentai Narušas ir Galvydis savo „vyrišku“ užsispyrimu daug energijos at ėmė priešininko komandai. Ir kaipgi „vargšeliai“ važiuos į Pskovo sritį! Juk taip toli nuo mamos!.. — Duokit mums romantiką su lietuviškais berželiais svyruo nėliais! .. Iki žaidimo pabaigos liko tik kelios dienos. Teisėjas Pareiga vis dažniau švilpia prasižengu siems antrosios komandos žai dėjams. Draugai skaitytojai, jūs dar nieko nežinote apie mūsų „šau niuosius“ puolėjus, pelniusius komandai nemirštamą štbvę. Jeigu ne jie — Joks metrašti ninkas nebūtų bandęs įamžinti nemirtingų šių metų absolventų „žygdarbių“. Centro puolėjas ir komandos kapitonas germanistė Matelytė. Jeigu žaidimą būtų stebėję nors penki vyriškos giminės žiūro vai, tai visi iki vieno Jai būtų pasiūlę savo rankas ir širdis. — Nesutinku! Dirbu ir dirbsiu Vilniuje... Apie Matelytės „sėkmingą“ žaidimą kitose „sporto“ šakose yra rašiusi net „Komjaunimo tiesa“. Medikai Golbergas Ir Naliotova (vyras ir žmona) — kraštiniai puolėjai. Vyras (kalp šeidešinluoju mos galva) eina „aikštės“ pakraščiu, žmona kairiuoju. Rezultatyvesnis Golberųas. — Molėtuose nėra karšto van dens, kanalizacijos ir... vonios. Ką qi, pirmyn, drg. Golbergal! Už šiltesnį vandenį ir vo nią! Skardus teisėjo švilpukas pri verčia susimąstyti net lituanistą
Patašių. Jis — dešinysis pusiau kraštinis puolėjas. — Negalvokit, kad aš trokš tu Vilniaus. Vedžiau prieš mėne sį, po mėnesio — krikštynos. ..
FUTBOLISTAI PASKIRSTYME
šneka. Herojė sako- „Aš mė gau viski. Tai buvo vleninte lis būdas man pradėti kalbė tl“. Kokiam skaitytojui taikoma tokia literatūra, kokius jaus mus ji ugdo skaitytojų tarpe? Atsakyti į tai nesunku. To kios literatūros pagalba sie kiama nukreipti žmogų nuo visuomeninio gyvenimo problemų, nukreipti jo dėmesį į vie III k. žurnalisto M. Sukacko pieš. natvės pasaulį, padaryti jį sa •■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■v ’ vo aistrų vergu, abejingu ap linkai, kitų žmonių pergyve nimams. Dvi visuomenės vystymosi tendencijos, du priešingi dO-E Prašome ųerai iššniukštinėti rio lapu neprisikelia. Gal bus išvykęs i Afriką vietoj daktaro royinial idealai žymia dalimlĘ*&se pakampį ga! bTt^kaTp Aiskaudos ir qydo begemotus. nulemia dvi jausmų formaVimo= nors surasite ekonomikos moksĮdurk, „Spygleli“, šiems pra bei ugdymo sferas: sveikų irgiu fakulteto ldaalr organiza- žuvėliams ir primink Jiems apie ir mūsų pinigėlius, primink nesveikų jausmų. Nesveikas Ęų^edroj^iš'Ldaalr narių'su’ mus ir apie žmonių pareigos supra jausmas abejingas „gėrlUi ir= _ rinktas ....... nario mokestis, bet nie timą. Nuolankiai Tave prašo: grožiui. Dvasinį Žmonių artU-E^s neranda kam įteikti piniNUSKRIAUSTI NARIAI mą ir visa, kas kilnu, jis skel-=q Qar pemai i mūsų katedrą bia juokingu ir beprasmišku. = atvyko minėtos organizacijos REDAKCIJOS PRIERAŠAS Jis. perpiiuyias Deroildvtas svyravimu svvravimu n ir = - surinko J _atstovas tĮ net uJį 1961_sius nario ir užmokes1960. Kai šis nuskriaustųjų narių nuovargiu. Jis nereikšmingas — sius metus, pasipinigavo, po to ir nępatvarus. Jo pradžia — = Jis žuvo ir pražuvo, ženklelių skundas buvo paruoštas spau neaiški pabaiga - nelaimė. Ė^^^nlgavT'0 F^kuVteto dai, liaudies ūkio ekonomikos Sveikas jausmas neįmano-= ldaalr atstovą, matyt, su vi- katedros laborantas drg. Varmas be gėrio ir grožio Siekl- = sais pinigais, bus gangsteriai žaitis redakcijai pranešė, kad LDAALR nario mokestį pavy mo. Tikrai mylėti — tai ne=paqrobęko įteikti. Tik vėl bėda: šios tik matyti gyvenime gėrį belĘrasBkūk ‘°į?u groži, bet ir Visaip brangm-=žiaus orųanizaciją. Šios orųani- organizacijos atstovas paėmė ti ir kurti jį. Sveikas jausmasEnacijos atstovas dar 1958 m. iv. nario knygutę ir, pažadėjęs siekia gyvenimo, kupino al-Ę’a^fu^r1“ ‘mokeTtu’1 Tamž’no Išduoti naują, dingo. Taip ir delio kūrybinio džiaugsmo. Jisžsave parašais ir ištirpo sykiu praėjo pusmėnesis. .. visą gyvenimą įkvepia sutuok-į su sniegu. Jau ketvirtą kartą Kadangi padėtis mažai pasi tinių širdis kovai už pažangą^ metinėms paminėtu“ DeM^p/k“ keitė, redakcija šį laišką ir Žmonijos laimę. ” žuvėlis sykiu su žaliu pavasa spausdina be pakeitimų.
MIELAS „SPYGLY“
Universiteto sportininkai LTSR aukštųjų mokyklų spar<.<ukiauuje iškovojo bendrą trečią vietą. Tai tradicinė vieta. Jeigu visos sporto šakos būtų pasitempusios iki antros vietos, bendroje įskaitoje mes būtume antri. Bet, deja, dar nemaža sporto šakų smukdo bendrą Universiteto sporto lygį. Galėtų pasitempti slidininkai, kurie neleisti nal pralošinėja VPI sportininkams, ypač lengvaatlečiai, ★ kurie „nusivažiavo“ iki ketvirtos vietos. O taip pat geriau galėtų pasirodyti ir plaukikai, ir sunkumų kilnotojai, ir krepšininkai, ir vyrų tinklinio komanda. Reikia daugiau dirbti. Ir dirbti ne per spartakiadą, o ištisus metus. Universiteto sportinis lygis turi pakilti. Prie šio rei kalo turi prisidėti mūsų visuomeninės organizacijos. Jeigu sportas taps visų bendru reikalu, sekančiais metais mes galime iškovoti antrąją vietą.
\
REZULTATAI SUVESTI Jos ir šiemet lengvai iš kovojo aukštųjų mokyklų čempionų vardus. Tai didelis šių sportininkių ir jų trene rio pasiekimas.
Dviratininkai—antri Dviračių sekolja Universitete — viena iš jauniausių. Tačiau jau paskutiniais metais tarė žodį aukštųjų mokyklų spartakiada. Praėjusiais metais Kūno kultūros institutas dalyvavo be konkuren cijos. Tokiu būdu, Universiteto dviratininkams atiteko antroji vieta. Bet jie vis buvo nepaten kinti. nes faktiškai buvo trečioje vietoje. — Aplenkti Kūno kultūros in stitutą! — toks buvo tikslas mū sų dviratininkų šių metų aukš tųjų mokyklų spartakiadoje. Tiesa, kovoti aukštųjų mokyk lų spartakiadoje vilniečiams bu vo sunkiau negu kauniečiams. Kaune greičiau plentai pradžiūsta, negu Vilniuje. Ypač blogai.
kai aukštųjų mokyklų spartakia da (kaip kad šiemet) vyksta anksti pavasari. Kaunie’čiai turi objektyvų pranašumą prieš vil niečius — gamtines sąlygas. Varžybos vyko tris dienas iš eilės, be poilsio dienos. Pirmąją varžybų dieną dviratininkai sto jo į pavienio starto lenktynes, ši diena mūsų moterims buvo ne sėkminga. Pajėgi dviratininkė J. Bartkutė (FMF Ii k.) prasiduria padangą. Ir distanciją baigia ant tuščios padangos. Tai atsiliepė į jos rezultatus. Susumavus trijų įskaitinių dalyvių laikus, mote rys lieka trečioje vietoje, pralošdamos Kūno kultūros institutui 21 sekundę. Na, bet vyrai tą pa čią dieną atkovoja moterų pra rastas sekundes. Ypač daug taš kų komandai duoda P. Knieža, 50 km pavienio starto lenktynė se parodęs puikų rezultatą. Iki meistro normos Pranui trūko tik vienos minutės su sekundėmis. Gerai pravažiuoja šią distanciją Kas galėjo tikėtis, kad Uni-( ir pirmakursiai Fizikos-matemativersiteto tenisininkai tokiu triuš-( kos fakulteto studentai J. Girdkinančiu rezultatu iškovos perga vainis su V. Smagurausku. Jų re lę prieš Kauno Politechnikos in zultatai netoli pirmo atskyrio. įtemptos kovos vyko ir koman stituto studentus! Net visuomet optimistiškai nusiteikęs Univer dinėse lenktynėse. Buvo kovoja ma dėl kiekvienos sekundės. siteto teniso sekcijos pirminin Po dviejų dienų Universiteto kas A. Karpavičius apskaičiavo, vt¥11C4V11 dviratininkai su Kūno kultūros kad nugalėtojas turi paaiškėtiJ institutu I.....!.—i dalinosi antra-trečia dvejetų žaidimuose. Pirmosios) vieta, musų tenisininkų partijos spė-\ Viską turėjo nulemti 'trečios Mojimus patvirtino. Stipriausia dienos bendrostartolenktynės, mūsų žaidėjai A. Karpavičiūtė) Mūsų dviratininkai turi žūt būt Iškovoti pergalę prieš Kūno kul (MMF II k.) ir P. Korkutis (Gam- ,X1 tūros institutą. tos fak. laborantas pernai bai Duodamas startas moterims. gęs Universitetą, bet pagal nuo status galėjo startuoti ir šiais Jos turi įveikti 25 km distanci ją. Bendro starto lenktynės — metais). Jį ir matome nuotrauko- ne tik ištvermės, greičio, bet ir taktikos lenktynės, startą palie ka penkios Universiteto dvirati ninkės. Iš pradžių grupė važiuo ja ramiai. Niekas nebando bėgti. Visos stengiasi įvertinti savo varžoves. Trys mūsų dviratinin kės J. Bartkutė, Z. Rabačiauskaitė ir A. Pariuškytė važiuoja gru-
FINALE 6:0!
pės priekyje. Jos saugo pajėgiau sias Kūno kultūros ir Politechni kos instituto dviratininkes. Niekas nešoka į priekį. Iki po sūkio likus 800 metrų, į priekį šoka mūsų dviratininkės J. Bart kutė ir A. Pariuškytė. Jos gerai padaro posūkį ir su atskilusia grupele nueina Į priekį. Z. Rabačiauskaitė griūna ties posūkiu. Bet atsikelia ir pasiveja pirmąją grupę. Dabar pirmoje grupėje važiuoja visos trys mūsų Įskai tinės, dvi Kūno kultūros instituto ir trys Politechnikos instituto dviratininkės. Artėja finišas, stipriausios mū sų dviratininkės — J. Bartkutė ir A. Pariuškytė — saugomos ir Politechnikos, ir Kūno kultūros insfituto sportininkių. Tik į Z. Rabačiauskaitę, kuri Važinėja pirmi metai, nekreipia mas dėmesys. Bet Zosė nesnau džia. Tuo tarpu kąl J. Bartkutė ir A. Pariuškytė užblokuoĮamos, Zosė užima gerą padėtį finiše ir, išėjusi į tiesę, finišuola. Šoka fi nišuoti Kūno kultūros instituto atstovė L. Dabulskvtė. ir kitos, bet jau vėlu. Zosė užtikrintai ar tėja prie finišo linijos. Ir pirmoji perkertą ia. Tokiu būdu Ji laimi bendro starto lenktynes ir iškovoja LTSR aukštųjų mokyklų čempionės vardą. Duodamas startas vyrams 100 km. Iš starto vyrai visu greičiu leidžiasi pirmyn. Griuvimas. Į jį papuola ir musų dviratininkas Ė. Piešina (MMF I k.). Na, bet Eugenijus pasiveja grupę. Ir taip iki posūkio vyrai x-ažiuo.|a viena grupe. Pravažiavusi 50 km. po posū kio, pabėga Kirkilą iš Veterina rijos Akademijos. P. Knieža pa laiko jį Politechnikos atstovu (mat. Jis buvo tokiais pat marš kinėliais). Pranas šoka vytis. Ir taip atskyla maždaug aštuonių dviratininkų grupė. Joje — tik vienas Pranas. Kiti mūsų vyrai
— Kai daug treniruojiesi, tai ir varžybose nesunku, — sako tinklininkės. Palinkėsime mūsų Univer siteto tinklininkėms linksmai praleisti vasarą, puikia? iš laikyti eazaminus ir iškovoti dar daug,, daug pergalių. O jų treneriui Batorui — vi suomet degti, nenurimti ir, kaip lig šiol, ieškoti naujų kelių... L. OPULSKIO nuotraukoje: D. Gritytė prie tinklo.
važiuoja antroje grupėje. Bėglys ne greit pagaunamas. Artėja fi nišas. Pirmoje grupėje važiuoja net keturi Politechnikos atsto vai, jų tarpe — prityręs dvirati ninkas sporto meistras H. Kibeikis. Jau aišku, kad jie užblokuos musų Praną Ir neleis jam pir mam finišuoti. Ir taip finišą lai mi KKI atstovas Dačkus. Antroje grupėje važiuoja J. Girdvainis. V. Smagurauskas, V. Mekuolis, J. Raulynaitis, E. Pie šina. Mūsų vyrai turėtų išlošti finišą. Taip ir yra. J. Girdvainis, toli atsiplėšęs nuo antros gru pės, ateina į finišą. Mūsų dviratininkai laimi prieš Kūno kultūros institutą, bet prieš KPI pralaimi. Tokiu būdu. Universiteto sportininkai lieka antroje vietoje. B. ONAITE
KUKLUS REZULTATAI Vyrų ir moterų krepšinio ko mandos užėmė ketvirtas vietas. Tiesa, mūsų krepšininkams ne lengva kovoti su KKI, KPI ko mandomis, kuribse žaidžia nema ža meistrų. Bet Universitete tain pat galima išugdyti' meistru. Krepšinio treneriui A. člui reikia daugiau ,________ paieškoti ..ąžuoliukų" ir labiau juos ,,palankstyti". Ypač pas mus yra ge rų, talentingų krepšininkių. Matyt, nepakankamai dlrbama su "jomis. Laikas išmesti iš galvos Įsi-' galėjusią nuomonę Universitete, kad pas mus nereikia siekti aukštu rezultatų, kad mes ne galime lygintis su kitomis aukš tosiomis mokyklomis. Mes turi me jas ne tik pavyti visur, bet ir pralenkti.
Sunkios
štangos
i> Jos muš nutempė žemyn. Mūsų sunkiaatlečiai užėmė tik pi tą vietą. Sekančiais metais reikia pasitempti Universiteto sunkumų notoiams. EMF pirmame kurse mokosi sporto meistras A f kauskas. Reikia, kad šis sportininkas suburtų sekančiais mei visus stiprius vyrus. Kitais metais sunkiaatlečiai turi rimtai sitempti.
$-------------------
DIRBTI TAIP, KAIP IRKLUOTOJAI
je. [ aikštelę išėję pirmieji su tiko atkakliai kovai pasiruošu sius „Politechnikos“ komandos pirmąsias raketes. Ypač įtempta kova užvirė ketvirtoįe aikštelėje. Mat, čia susiti ko ne tik stipriausi komandų žai dėjai V. Korkutis ir V. Dineika, bet kartu ir asmeninių pirme nybių finalininkai. Jų tarpusa vio susitikimas turėjo išaiškinti ir studentų teniso čempioną. Pirmą setą Korkutis žaidžia' nervingai, daro daug klaidų , Neklauso raketės kamuoliukas ir A. Karpavičiūtės, žaidžiančios pirmoje aikštelėje. Tačiau mūsų stipriausi žaidė jai surado jėgų paimti iniciaty vai į savo rankas. Didelis susi-j kaupimas ir noras laimėti pada-, rė savo. Tiek Korkutis, tiek iri Karpavičiūtė išplėšia antruosius sektus. Priešininkų pasitikėjimas? palaužtas. Lemiamus setus jie) pradeda ne taip drąsiai, silpniau^ smūgiuoja, daro daugiau klaidų.! Ypač užtikrintai po pertraukos) prieš lemiamą setą pradeda) žaisti A. Karpavičiūtė. Jos prie-( šininkė pirmoji pasveikina Al-/ doną su pirmuoju tašku „Moks-) !o“ komandos naudai. Netrukus) ginklus sudeda ir V. Dineika. ( Po šių dviejų pergalių „Poli-) technikos“ ir „Mokslo“ komandų) susitikime Įvyksta staigi atomaz-l ga. Universiteto atstovai R. Ma-) niukaitė (ChMF I k.), V. Leskevi-) čius (ChMF II k.), A. Dagytė (GMF III k.) ir Karpavičius (ChMF, 111 k.) į lentelę įrašo dar ketu-) paskutinis ris taškus. Ir taip i.. neTSūkta: priešininkas įveiktas Pereinamoji aukštu rezultatu, metais taurė, kaip ir pereitais įteikiama Universiteto atstovams. Trečioje vietoje „Atletas“, ket virtoje „Medikas“ (KMI), tik penk tą vieta atiteko mūsų kaimynams — Pedagoginio instituto_studentams, o busimieji žemes"Tikio specialistai nesugebėjo įveikti nė vienos komandos. V. MATULAITIS Tenisininkų treneris
LV 07839
Nė vienos sporto šakos atsto vai neparsivežė tiek žetonų, kiek irkluotojai. Jie ir iškovojo pir mąja vietą LTSR aukštųjų mo kyklų spartakiadoje. Mažas būrys Universitete spor tuojančio jaunimo. Tačiau irkla vimo treneriai sugeba atsirinkti sau žmones. Visos valtys užpil domos sportininkais. O tų valčių daug daug. . . Ir treniruojasi irkluotojai ne taip, kaip, pavyzdžiui, kai kurios lengvosios atletikos grupės. Irk luotojai per savaite dirba penkisšešis kartus. Todėl ir rezultatai
— šaunus kolektyvas, puikios merginos, — sako apie mūsų rankininkes visi, kas susipažįs ta su Jomis. Kolektyviškumo dva sia visuomet joms padeda laimė ti. Universiteto rankinis jau pra skynė sau kelią ne tik respubli koje, bet ir Sąjungoje.
Studentėms plojo ne tik Są jungos, bet ir užsienio stadionai. Vyrai, gal būt, žaidžia truputį silpniau, bet ir tai neatsilieka nuo merginų. Jie bendromis jė gomis ir iškovojo teisę dalyvau ti zoninėse varžybcse. Sėkmės tolimesnėse kovose!
puikūs. Irkluotojų šeima vis au ga, gausėja. Kiekvienais metais vyresniems sportininkams suran dama tinkama pamaina. Auga ir rezultatai. Štai, žiūrėk, tokio stu dento sportinis pasaulis visai ne žinojo. O jis po metų — garsus irkluotojas! Moka irklavimo tre neriai Išugdyti sportininkus.
Aukštųjų mokyklų spartakiadą Irkluotojai pasitiko Trakų ežere. Čia jie ir pradėjo savo kovas dėl pirmųjų vietų. Štai ir nugalėto jai — vyrų keturvietė, praplau kusi 2000 m per 6:48,0. Jo „įgu la" — E. Levickas. P. Karia. A. Bagdonavičius, R. Šarmaitis. Jiems atiteko čempionų žetonai, jie — aukštųių mokyklų sparta kiados nugalėtojai. \ Jeigu keturvietėle plaukę spor tininkai plačiai žinomi, tai aštuonvietės 'nugalėtojai 2000 m distancijoje ne visi pažįstami. □ Daugelio pavardės lig šiol daro mažai žinomos. Štai jie — P. Vai-□ nulevičius, R. Derkintas, V. Vrub-o liauskas, L. Prasmickas, S. Jonai-g tis. V. šalyginas, P. Liutkaitis, C. o Jucys. Jų laikas — 6:31.8. g Nugalėjo ir mūsų moterų ke-o turvietė s/v, 1000 m distanciioie g parodžiusi laika 4:02,0 (R. Migli-o naitė, J. Beniušytė, O. Bogdan.g A. Dragūnaitė). o Neatsiliko nuo keturvietės iro moterų aštuonvietė. Ji tain pat g pirmoji pasiekė finišą, 1000 ma distanciją praplaukusi per 3:32,6. g šioje valtyje taip pat lig šiol ma-o žai girdėtos pavardės: B. Mažei-g "’ti, N. KT. Gasiūnaitė, A. Klimavi- o kytė, □ □
čiūtė, I. Pleikytė, P. GumblevIčiūtė, Z. Korkutytė, G. Strygaitė, Zinkevič-Valiuskytė. įdomi kova vyko tarp vyrų keturviečių ir vienviečių. Vien viete plaukęs šeštokas prieš pat startą sulaužė valtĮ: plaukti jam teko kita, neįprasta valtimi. Na, bet šeštokas sukovojo neblogai.
TRADICINE KETVIRTA Tai tas pats, kas paskutinė... Visoms didesnėms aukštosioms mokykloms pralošė mūsų leng vaatlečiai aukštųjų mokyki ' . ‘ ' ’* spartakiadoje, net pedagoginiam institutui. Ners daug buvo kal bėta, bet darbas lengvojoje at letikoje nė kiek nepagerėjo. Aiš ku, per metus sunku išbristi iš tokios atsilikimo balos. Dar reik tų daugiau kalbėti apie lengvąja atletiką, iš esmės Išsiaiškinti at-
Vandensvydis —gerai Mūsų vandensvydininkai aukštųjų mokyklų spartakiadoje už ėmė antrąlą vietą. Juos an’”"1-* ti(< kki sportininkai, štai jie — LTSR aukštųjų mokyklų prizininkai: drq. drg. Paleckis, Kirvelavičius, Jagminas, Gaška, Saparnis, Batūra, Lipnevičus, Buro kas, Vaitkus. Sėkmingų kovų zoninėse varžybose!
!□□□□□□□□
KUR MĖLYNUOJA AKMENA... Gegužės 12 — 13 d. d. gražiose Trakų apylin kėse prie Akmenos ežero įvyko Universiteto tu ristų IV sąskrydis. Dalyvavo svečiai iš Klaipė dos, Šiaulių dviračių ir Vilniaus skačiavirro ma šinų gamyklų, Pedagoginio instituto, Konserva torijos, prekybos, lengvosios pramonės, muzi kos, technologinio technikumų ir kitų ko'ektyvų. Sis sąskrydis buvo labai masiškas. Jis už ima pirmą vietą ne tik Universiteto sąskrydžių istorijoje, bet ir visos Tarybų Lietuvos. Ir štai šeštadienio vakare, degant fakelams ir šviečiant raketoms, uždegamas tradicinis sąskry džio aukuras. Iškilmingai skambant LTSR Valstybinian Hlm-
Tarpfakultctinėse 1961 —1962 m. m. turizmo pirmenybėse fa kultetai pasiskirstė vietomis se kančiai: FMF I vieta II CHMF III GMF IV MMF V - IFF VI — ■ EMF VII — TMF USK
statistikos
REDAKCINE KOLEGIJ. iiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiii
IFF II
k.
bibliotekininkė
reiškia gilią užuojautą kurs draugei Mikutavičiūtei Kc 1 tancijai, jos mylimai sesutė
mirus.
I
sektorius
Kaip jau buvo pranešta, ivyko pirmas jaunųių žurnalistu mokyklos užsiėmimas. Jame dalyvavo daugiau kaip 30 studen tų iš įvairių fakultetų. Sekantis užsiėmimas įvyks birželio mėnesį. „Tarybinio studento“ redakcija PRATĘSIA ■ PAREIŠKIMU PRIĖMIMĄ Į JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ. Imbrasas
Turistų šventė
nui, vėliavą pakelia praėjusių metų sąskryfl nugalėtojai fizmatal. Turistus sveikina ir linki sėkmės varžyti UTK pirmininkas T. Šidiškis _ .......... ____ ir mūsų[ Umva teto auklėtinis, dabar respublikinio turistų I bo direktorius K. Monstvilas. Po to visi nuskJ jo prie draugystės laužo, kur prasidėjo meni saviveiklos konkursas, žiuri komisuos, M sudarė Konservatorijos ir muzikos technik atstovai, sprendimu pirmoji vieta pripai FMF, sekančias vietas užėmė chemikai ir EMF Na, o po saviveiklininkų pasirodymų prašia linksmoji dalis: žaidimai rateliai, . aasinės nos, šokiai. Išaušus puikiam sekmadienio rytui, prašia orientavimosi ir kliūčių ruožo va-žvoos. R. KRUPICKJ
Pirmieji- -fizmatai Po IV UTK sąskrydžio buvo g suvesti XV kompleksinės sparta□ kiados turizmo pirmenybių re□ zultiatai. Nors chemikai ir iškog vojo pereinamąją sąskrydžio tau□ rę. tačiau tarpfakultetinių turizg mo pirmenybių nugalėtojais ta□ po fizmatai, kurie buo buo_aktyviauaktyviau per ištisus metus. Tenka pa □ si □ žymėti, kad šį pavasarį pagerino □ veiklą EMF ir TMF turiz □ savo □ mo sekcijos, ir visai silpnai ke □ □ liavo IFF ir MMF.
□ D
silikimo priežastis, surasti I tininkus. Reiktų imtis konkri priemonių. Jeigu reikia, tai ir trenerius pakeisti. Taip iii tęstis negali. Pakaks plepi Reikia darbo, sąžiningo c ar O kas nenori dirbti, reikia 1 Mes turime patys savo vid sutvarkyti savo sekcijų da Sporto klubas visiškai nek, r liuoja trenerių darbo. Nepjs tis, kad kai kurie treneriai <l tris kartus per savaitę. Ir treniruotes ateina kartais po ną, du žmones. Studentai, la spec. grupių užsiėmimus pat kartų sportuoja per savi kaip kad kai kurie lengvai čiai... Kai kurie treneriai dirba pa nusiais metodais, kurie neatili šių dienų lengvosios atletė lygio.
Nuošlrdžiai užjaučiame lc1 II k. bibliotekininkę K. Miku tavičiūtę, jos mylimai sesuul mirus. Fakulteto komjaunimo I komitetas, profbiuras
EMF sporto tarybos pirmininkas
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7'79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje •TAPMBMHHC CTYJIEHTAC» («CoBeT/'KMH cTyAeHT»). OpraH BmibHioccKoro foc. YHHBepcHTeTa. ano. r. Bujibnioc, yji. YHHBepcnTeTO, 3
Užs. Nr. 301