hincitur ad astra Lapkričio 21 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
N r. 15 (1501)
BALANDŽIO 15 D.
Lapkričio 24-ąją — rinkimai į vietines liaudies deputatų tarybas. 10-ojoje rinki minėje apygardoje kandidatu į deputatus iškeltas Vilniaus universiteto Teisės fakul teto docentas Anzelmas KATKUS i 1
BŪTI DEPUTATU -NE JUOKAS
L. MICKEVIČIAUS nuotr. Anzelmas KATKUS. — Papasakokite trumpai apie save. — Kai gimiau, tai ne tik skaityti bet ir rašy ti nemokėjau. O jeigu rimtai, tai biografijos pra džia laikyčiau savo gyvenimo šešioliktuosius metus, kai įsidarbinau tekintoju Klaipėdos laivų remonto įmonėje, o mokslus pratęsiau darbo jau nimo vakarinėje pamaininėje mokykloje. Dirbau prie staklių DJP (dognat i peregnat). Vijomės, aišku, JAV. 1962 m. prasidėjo bene įdomiausias tarpsnis mano gyvenime •— studijos Teisės fa kultete, repeticijos ir koncertai Universiteto an samblyje. Baigęs studijas dirbau ekspertu Teismo ekspertizės institute, vėliau „Sigmos" susivieni jime juridinio biuro viršininku. Taigi, formaliai teko pakrimsti ir biurokrato duonos, kuri man pasirodė neskani. Tad su džiaugsmu palikau1 tą kėdę ir nuo 1973 metų iki šiol dirbu Valstybi nės teisės katedroje. Apie save trumpai — tiek, nes didžiausi darbai, suprantama, ateityje. Kaip dažnai sako rašytojai, svarbiausia ir geriausia knyga dar neparašyta. — Kadangi kandidatu į deputatus Jus iškėlė studentai, teks pirmiausia spręsti jų problemas. Kokios studentų problemos Jus šiandien nera mina ir kaip jas ruošiatės spręsti? — Aš pats buvau studentu; jau aštuoniolikti metai draugauju su studentais, o be to, turiu „nuosavą" studentą — duktė Daiva studijuoja dizainą Dailės akademijoje. Tad, studentų prob lemos man nėra „popierinės" ar šiaip sausa ab strakcija. Tų studentiškų problemų daug, tad iš skirčiau svarbiausias ir dažniausiai — ekon6mines. Juk visais laikais studentas buvo bėdžius be pinigų, bet visada linksmas ir išradingas. Ma nau, reikia pasiekti, kad studentams būtų suteik tos lengvatos-pravažiavimas tarpmiestinio susi siekimo transportu puse kainos. Taip yra Estijo je, Ukrainoje, Rusijoje (Sibiro rajonuose). Saulė tekio rajone reikia prekybinio centro, nes esanti parduotuvė jau nebepatenkina jaunųjų pirkėjų poreikių. Reikėtų pagaliau išspręsti ir klausimą dėl studentų aprūpinimo taip vadinamomis „pa klausos" prekėmis. Studentai dažnai mini būtinu
ŽIMA IŠ BAKU Telefonu iš Baku perduota in formacija: Spalio 31 dieną Baku univer siteto studentai paskelbė streiką. Universitete nevyksta pas kaitos. Studentai reikalauja pa leisti politinius kalinius. Kol kas į neaišku, ar jų reikalavimas pa tenkintas. „U. V." inform.
mą pratęsti' troleibusų liniją Saulėtekio krypti mi. Taigi, problemų daug, visų nesuminėsiu. Tik, kaip sakoma, duok, viešpatie, sveikatos jas spręs ti. O kaip jas spręsti? Nemanau, kad tai bus lengva. Deputato mandatas Respublikos skylėto biudžeto fone nesuteikia pernelyg didelio opti mizmo to mandato turėtojui. Studentų problemos dažniau turi būti ne tik keliamos, bet ir spren džiamos Tarybos sesijose, nuolatinėse deputatų komisijose. Jas sprendžiant, būtina glaudžiai bendradarbiauti su studentų Sąjungos vadovais, pasitelkti pagalbon respublikines institucijas. Lai kas,, matyt, nuo skambių šūkių („Studentai — mūsų inteligentijos, mūsų kultūros ateitis!" ir t. .t) pereiti prie konkrečių, neatidėliotinų stu dentų problemų sprendimo. Aš optimistas, tad tikiu, kad gal ir ne visas, tad nors kai kurias problemas išspręsime sėkmingai. — Humoro mylėtojai jau išvydo Jūsų knygą „Studentiškas šiupinys". Kas yra humoras Jūsų gyvenime? — Atsakyti į Jūsų klausimą sunku, ar net vi sai neįmanoma, nes tai tolygu paaiškinti, kodėl aš toks, o ne kitoks. Sutikęs savo gyvenimo ke lyje kokį paniurėlį pesimistą, su siaubu pagal voju: kaip sunku jam gyventi šioje ašarų pakal nėje. Pro humoro akinius pasaulis geresnis, spal vingesnis atrodo. Juk šypsena puošia žmogų, lais vina sielą iš baimės gniaužtų — o tai daug, net labai daug. — Ar tos problemos, kurios Jus užgrius, ne užgrius ir Jūsų humoro? — Jokiu būdu! Jau ne kartą anksčiau teko įsitikinti: humoras padeda pačiose sudėtingiau siose, rodos, beviltiškiausiose, situacijose. Pri siminkim sentenciją: juoko bijo net tie, kurie, atrodo, jau nieko nebebijo. — Šiandieninėj ekonominėj situacijoj daugelis problemų bus nepajudinamos iš vietos? Ar Jums neatrodo, kad vietinių tarybų deputatas dažnai gali tapti guodėju? — Tokia galimybė, žinoma, yra. Ir paguosti savo rinkėjus deputatas gali, tačiau vis tik ge riau, jei jis užsiims aktyvia veikla jų labui, o ne tuščiais pažadais ir kalbomis. — Juokas ilgina gyvenimą. O deputato dar bas gyvenimą... Pabandykite pratęsti mano min ti. — Visiškai sutinku su pirmąja Jūsų mintimi, įsivaizduokite, kokie jausmai užplūsta mane, kai pagalvoju, kad 15 tūkstančių žmonių prailgin siu gyvenimą!?! O dėl antrosios klausimo dalies, tai entuziazmo tiksliau, optimizmo, negalėčiau pa reikšti. Greičiausiai deputatinė veikla, jei ir ne trumpina gyvenimo, tai gerokai sujaukia jo ra mią tėkmę, įmeta jį į tūkstančių problemų ver petus, atitraukia nuo asmeninių problemų, as meninio gyvenimo. Bent jau man taip aiškino ne vienas bičiulis — deputatas, ir jais netikėti neturiu pagrindo. Guodžia tik viltis, kad jeigu būsiu išrinktas deputatu, gal galėsiu kuo nors padėti jauniesiems savo rinkėjams. — Linkime Jums sėkmės. Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Liana KIŽYTE
SMD: KVIEČIA INFORMATIKOS PROBLEMŲ BŪRELIS Informatikos problemų būrelis, vadovaujamas gerb. docentės O, Voverienės, gyvuoja jau 17 me tų. Būrelio mokslinė tiriamoji veikla nukreipta šiomis mokslinių tyrimų kryptimis: informaci nės veiklos organizavimas ir metodika, informatikos teorija ir metodologija, informatikos me todų taikymas mokslo istorijos tyrinėjimuose.
Pastaraisiais metais būrelio veikla šiek tiek susilpnėjo. La bai gaila, kad neaktyvūs I—II kursų studentai. Aktyvesni aukš tesniųjų kursų studentai, kurie metai iš metų tęsia ir gilina pra dėtus darbus pagal pasirinktą temą. Verta paminėti šiuos bū relio narių darbus: „Lietuvos žymiausi informatikai, bibliogra fai ir knygotyrininkai" — Biobib-
KODĖL PIRMAKURSIAI NEGAUNA STIPENDIJŲ? Į „U. V." SKAITYTOJŲ KLAU SIMĄ ATSAKO PROREKTORIUS MOKYMO REIKALAMS PROF. R. PAVILIONIS. — Per blokadą Universitetas neteko, 1 mln. 370 tūkst .rublių. Apribota finansinė, ekonominė Universiteto veikla. Taip pat komandiruotės, dėstytojų valandininkų atlyginimai, remontai, statybos ir kt. Universiteto blo kados komisijai pasiūlius, Rekto ratas nutarė apriboti pirmakursių stipendijas. Pabrėžiu — apriboti: netaikyti ankstesnės stipendijų mokėjimo tvarkos pirmajam stu dijų semestrui, t. y. iki paaiškės pirmosios, žiemos sesijos rezul tatai. Kartu 30 proc. bendrojo stipendijų fondo fakultetams leista naudoti skiriant stipendijas tiems pirmakursiams, kuriems ypač sunku sudurti galą su ga lu. Kitaip tariant, trečdaliui pir makursių garantuojama socialinė stipendija. Manau, kad toks sprendimas pateisinamas ne tik šiandien, jis aktualus ir ateičiai. Šiandien te begalioja įvairios pašalpos, ku rias fakulteto tarpininkavimu teikia tiek Rektoratas, tiek Stu dentų Sąjunga, (perėmusi anks tesnes studentų profsąjungos ir komjaunimo lėšas). Nežinau nė vieno atvejo, kai tokios pašalpos, esant pagrindui, kam nors būtų atsakytos. Gal tik pirmakursius fakultetai ir Studentų Sąjunga nepakankamai informuoja. Toks apribojimas, manau, ne mažiau prasmingas ir logiškas. Juk stipendija (lot. stipendium — alga, atlyginimas) teikiamas už tam tikrą studijų kokybę, o ne už įstojimą į Universitetą. Ta kokybė paaiškėja po pirmojo se mestro, išlaikius įskaitas ir egza minus. Iš anksto mokėti už ne samus rezultatus tikrai nelogiš
ka. Tokia stipendija kaip studen to pastangų, jo darbo įvertini mas traktuotina visų pirma kaip paskata studijuoti, siekti geriau sių studijų rezultatų. Antra, toks apribojimas — pirmas konkretus žingsnis pereinant Universitete prie rimtesnių, atsakingesnių stu dijų. Nuo ateinančių metų pava sario Universitete bus mokamos socialinės ir pažangumo stipen dijos: socialinės bus teikiamos sunkiau materialiai besiverčian tiems, pažangumo — geriausiai studijuojantiems. Pagal paruoštą projektą mažiausia stipendija — 60 rublių, o didžiausia f— 100 ir daugiau. Beje, tai reformai įgy vendinti bus panaudotos ir pir makursių sutaupytos lėšos. Tokia stipendijų teikimo tvar ka būdinga civilizuotiems kraš tams. Šios tvarkos Nepriklauso mybės metais laikėsi ir Vytauto Didžiojo Universitetas (žr. jo Statutą ir reguliaminą). Dar pridurčiau — tuose kraš tuose už teikiamas žinias ir la vinimosi galimybę paprastai mo ka studentai, o ne atvirkščiai — Universitetas. Tiesa, ten taip pat suteikiamos įvairios paskolos ar pašalpos. Tačiau, manau, kol dar esame tokie neturtingi, ir stu dentai, ir dėstytojai ir didesnė visuomenės dalis, — turime nors savo neturtingame ūkyje įvesti šiokią tokią tvarką, bent skirsty dami stipendijas. Ta pačia proga noriu nuošir džiai palinkėti vieiems kolegoms studentams didžiausios sėkmės artėjančioje sesijoje — pačios didžiausios stipendijos jūsų pa čių rankose.
liografinis žodynas (darbo auto rė Dalia Murauskaitė, V k.), „Akademikas J. Matulis — mo kslininkas, mokslo organizatorius, mokslo populiarintojas ir peda gogas" (autorė E. Tarkauskaitė, V. k.), „Akademikas J. Brėdi kis — mokslininkas pedagogas, visuomenės veikėjas", (R. Reikaitė, IV k.) ir kiti. Būrelio na riai kasmet dalyvauja respubli kiniuose ir Sąjunginiuose studen tų geriausių mokslinių darbų konkursuose. Geriausi darbai pu blikuojami respublikinėje ir są junginėje spaudoje. 1989—1990 buvo publikuoti keturi būrelio narių darbai — du respublikinė je ir du sovietinėje spaudoje. Kasmet būrelio nariai dalyvau davo Universitete organizuoja mose SMD konferencijose. Pra ėjusiais metais ši konferencija neįvyko. Pastarąją buvo nutarta organizuoti atsižvelgiant į stu dentu norą dalyvauti ir skaity ti pranešimus atitinkamose sek cijose. Doc. O .Voverienė bu vo stažuotėje, o studentai tokio noro neparodė.
Be šios veiklos būrelis palai ko ryšius su kitų respublikų studentais, artimai draugaujame su Kijevo kultūros instituto stu dentais. Daug kartų skaitėme mokslinius pranešimus Kijeve, Taline, Leningrade. Būrelio na riai renkasi į susirinkimus, ku riuose aptarinėjamos iškilusios problemos, rengiami teoriniai se minarai, organizuojami susitiki mai, išvykos, Studentai aktyviai „lopo skyles" Lietuvos moksle: rengia mokslininku bibliografi nes rodykles, prikelia iš užmarš ties lageriuose ir koncentracijos stovyklose kentėjusius ir žuvu sius mokslininkus, tiria moksli nes mokyklas, ruošia Lietuvos mokslininkų apgintu disertacijų saraša, dirba kruopštu, Lietuvai reikalinga darbą. Visus, neabe jingus Lietuvos mokslo ir infor matikos Problemoms, kviečiame į informatikos nroblemu būrelį. Galėsite aktvviai dalyvauti moks lo tiriamajame darbe ir įnešti nors maža dalelvte į atgimstan tį Lietuvos mokslą. Aušra ISARAITE
i990.ii.2i
Gruodžio 5 dieną — Suomijos Nepriklausomybės dienos išvakarėse Lietuvos— Suomijos draugija Universitete ruošiasi pažymėti Helsinkio Universiteto 350 metų ju biliejų.
HELSINKIO UNIVERSITETUI-350 METŲ
Helsinkio Universitetas ati darytas praėjus 61 metams nuo Vilniaus akademijos įkūrimo. Tačiau, jei pamėginsime su skaičiuoti ir sugretinti abiejų universitetų realios veiklos me tus, tai pamatysime, kad mūsiš kis veikė net kiek trumpiau už Helsinkio Universitetų. Čia rei kia išskirti tuos 86 metus (1832— 1918), kai Vilniaus universitetas neveikė; buvo Rusijos imperijos priverstinai uždarytas. Prie šio skaičiaus dar reikia pridėti vie nerius metus, nes nuo 1943 m. pavasario iki 1944 m. rudens vėl jis neveikė, vėl buvo priversti nai uždarytas, tik šį kartą ne ry tinio, bet iš vakarų įsibrovusio kaimyno. Taigi, Helsinkio Uni versitetas faktiškai veikė 350, o Vilniaus — 324 metus. Helsinkio Universitetas buvo laimingesnis ir kitais požiūriais. Jis žymiai anksčiau įsiliejo į sa vo krašto kultūros kūrimą, tau tinės sąmonės ir viso švietimo stiprinimą. Ypač išskirtina jo veikla praėjusiame amžiuje, nes Suomijos didžiosios kunigaikš tystės statusas nors ir Rusijos imperijos sudėtyje reikalavo daug išsilavinusių žmonių, kurie ugdė ir stiprino krašto savaran kiškumą. Helsinkio Universiteto dėka čia susidarė gana tobula krašto valdymo sistema, jis pa ruošė daug mokytojų, teisininkų, gydytojų, pastorių. O kas tuo metu vyko Lietuvoje — gerai žinoma: sukilimai, trėmimai, kar tuvių statymas, lietuviškos spau dos uždraudimas. Galop kraštas liko be jokios aukštosios mo kyklos. Nors abu kraštai ir buvo
tos pačios imperijos sudėtyje, bet patyrė priešingus likimus: Suomija su savo garsiuoju Uni versitetu pergyveno pakilimą, o Lietuva — didžiausią nuosmukį. Pasitinkant Helsinkio Universi teto 350 metų jubiliejų, pasirodė daug naujų straipsnių, platesnių publikacijų atsirado gilesnis po žiūris į aukštosios mokyklos reikšme istorinėje viso krašto raidoje. Pažymima, kad reta ša lis turėjo tokį Universitetą, ku ris taip stipriai būtų susijęs su jos dvasiniu, kultūriniu ir politi niu gyvenimu. Universitetas ne tik ugdė tautinę sąmonę, plėtojo krašto demokratinį valdymą, bet ir aktyvino visą jo ūkį, pagaliau padėjo Suomijai tapti iškilia ir modernia Europos valstybe. Kai Suomija 1939 metais stojo į kovą su Tarybine imperija už savo krašto nepriklausomybę, Uni versitetas nenustojo veikti, jis suaktyvėjo, ir visapusiškai rė mė tautos kovinę dvasią. Už veiklą šioje srityje Universitetas 1940 metais buvo paties kariuo menės vado maršalo K. G Manerheimo apdovanotas „Laisvės kryžiumi“. Vėliau šis kryžius,
kaklu. Jie paskendę darbuose, todėl negali įsigilinti į kiekvie ną pareiškimą, — tai neįmano ma fiziškai. Svarstant pareiški mus .komisija atsižvelgia į ži nias apie šeimos sudėtį, — daž nai tos žinios būna nepilnos, kartais klaidingos ar melagin gos. Šiuos duomenis turi patvir tinti fakultetų sekretoriai, kurie kartais net nepažįsta savo kole gų. O štai į paskutinį skirstymą kai kurių fakultetų seketoriai taip ir nepasirodė. Esant tokiai netvarkai, labai sunku klaidų iš vengti, o ir žmonės nežino, kur kreiptis, kam pasiskųsti. Dauge lyje organizacijų yra specialios komisijos, kurios skirsto defici tines prekes. Tokia komisija tu rėtų būti ir Universitete. O gal būt įmanoma sugalvoti ką nors gudriau? Aš siūlyčiau tam, kuris pasiūlys protingiausią sprendimą skirti prekę be eilės. O štai ką po skirstymo mąsto Osvaldas Markevičius: — Po tokių posėdžių aš jau
GERI NORAI, 6000 PARASV IR... VILTIS
Vieni pastatus užiminėja jė ga, o štai Darius Markevičius, Vilniaus jaunimo klubo narys, nutarė šturmuoti „Pergalės" ki no teatrą su 6000 parašų. Gal būt ir tavo parašas padės Da riui ginant savo idėją Vilniaus mero kabinete, nes dabar kino teatras duoda žymiai daugiau lė šų valstybei, nei galės duoti pra džioje jaunimo klubas. Tiesa, jau prieš porą metų ten bandė įsisteigti klubas, bet visi norai buvo taip sužlugdyti, kad dabar apie tai ankstesnieji iniciatoriai kaip vertingiausias apdovanoji net nenori pagalvoti. Kol būsi neįkišo mas, įkomponuotas į Universite mo klubo prezidentas pirštų tarp durų, jo optimizmas to istorinį herbą. begalinis: Šiuo metu Suomijoje yra jau — Klubas veiktų visą parą. ne vienas, bet visa eilė Univer (Tik „Lietuvos" viešbutis veikia sitetų, o bendras aukštųjų mo kykit! skaičius siekia 20. Tačiau iki ryto, bet paprastam mirtin Helsinkio Universitetas ir toliau gajam ten nepatekti). ,.Pergalės" išlieka stambiausia ir reikšmin kino teatre yra dvi salės. Ten giausia krašto mokslo ir moky kiekvieną vakarą nuo 19 ar 20 mo įstaiga — Suomijos širdimi. valandos iki 2 vai. ryto vyktų Iš 100 tūkstančių Suomijos stu įvairiausių stilių koncertai, nuo dentų 28 tūkstančiai mokosi Hel sinkio Universitete. Čia dirba 1790 dėstytojų, jų tarpe 448 profesoriai. Universiteto dėsty tojai ir mokslo darbuotojai ak tyviai reiškiasi ne tik namuose, bet ir užsienyje, jie įvairiose tarptautinėse konferencijose kas met perskaito iki 2,5 tūkst. pra nešimų. Universitete per metus vidutiniškai apginama 150 diser tacijų. Pažymint Helsinkio Uni versiteto garbingą sukaktį t pa sidžiaugiant jo veikla ir dideliu šiandieniniu aktyvumu, reikia ir mums pagalvoti kaip plėsti ir stiprinti ryšius su šia aukštąją Ar jūs kada nors buvote Ar mokykla. Suomija mums artima, kadų kiemelyje? Jei teko, ar ne draugiška, kaimynė tos pačios pastebėjote įtartino rūsio, esan Baltijos jūros šalis. Su ugrofi- čio dešinėje kiemelio pusėje? Matėte? Ir ką? Nieko? Matyt jūs nais jau nugyvenome kelis tūks nežinojote burtažodžio. Reikia tantmečius, mus sieja daug poli ateiti trečiadienį apie 19 vai. tinių, kultūrinių, istorinių bend kai sutems, prie rūsio durų, ir rumų. Pokario metais Suomija ištarti „Inteiklube", atsiverk". mus toli aplenkė savo pramonės, Spyna subraškės ir durys neno žemės ūkio, prekybos bei pas riai prasidarys. Iš rūsio iššokuos laugų išsivystymu. Daug ko teks linksmas vaikinukas — Zombis iš jos pasimokyti, perimti į savo (taip jį vadina) su „kiaule" — taupykle rankose ir pasakys: ūkio praktiką. Be to, kartu dir — Pavėlavote 5 minutes. Iš bant galima daugiau nuveikti ne tik abiejų šalių bet ir būsimos jūsų mokestis 10 kap. Atlikęs šią nesudėtingą finan vieningos Europos labui. Doc. Vygantas ČAPLIKAS sinę operaciją, gali leistis rū sio laiptais į vidų. Aukštesniems kaip 1,90 m patariu pritūpti: sveika galva — šviesus protas. O rūsy — tikri viduramžiai. De šinėje — „paauksuoti" sostai, menės ir... sofa, kad per čiuosi tartum žmogų būčiau nu iškilmių nelyg neužsisvajotumėte. Visų šovęs. O kai ateina skųstis — valdovų valdovas — Jonas — tai tas pats kas gyvam žmogui teisininkas, vaikštinės susiėmęs po pilvą knaisiotis, — jis man, galvą ir mąstys, kur dėti 36 fukaš jam. Žmonės reiškia preten sus, kurie- tyliai sutūpę kampu zijas man, nes aš pasirašau pa čiuose laukia savo eilės. Sekre skirtų prekių sąrašuose. O skirs torė Zuikis tave pasodins prie tė tai komisija. Nors čia nei aš, iškilmių stalo ir atvers širdį: — Ach tie fuksai, net 117 no nei fakulteto atstovas nesame kalti. Kalta sistema. Pagrindinis rėjo tapti interklubo menių gy ventojais. Prirėmėme prie sienų klausimas — kaip surasti objek painiais klausimais. Du trečda tyvius kriterijus. Skirstyti pre liai atkrito. kes turėtų socialinis skyrius ar Tuo metu fuksai buvo išvary komisija prie socialinio skyriaus. ti į „šunidę" ruošti nuotaikingos Mes galėtume kontroliuoti, pa programos „seniesiems" inter teikti kriterijus, bet ne patys klubo gyventojams. — O mes, — tęsė Zuikis, aki betarpiškai skirstyti. Galėtume spręsti ginčus. Juk dabar gaišta mis palydėdama išeinančius fukkiekvieną mėnesį iš tė me tiek brangaus laiko, reikalin sus, go kitiems darbams nuveikti. vų trirublinę kaulijame. Reikia juk kažkaip interklubo gyvastį Nuo gruodžio mėnesio naujai palaikyti. įkuriamas socialinės rūpybos sky Jus, žinoma, visa tai intriguos rius. Skyriuje dirbs žmonės, pa ir jaudins. Tik vienas klausimas skirti Rektorato. Ar nebus stu neduos ramybės: kaip su išsva dentams pasakyta, kad jūs lai jotu užsieniu? Juk toks viliojan mingi, sotūs ir šiltai aprengti? . . tis pavadinimas „Inter..." Tuo metu prieis kompetentingas as Pagyvensim pamatysim. . . muo ir prie pieno butelio pasiNerijus ADOMAITIS godos:
LOPAS ANT LOPO, 0 TAME LOPE SKYLĖ Lapkričio 6 d. Studentų Sąjun goje buvo skirtomos deficitinės prekės. Šios prekės buvo paskir tos studentams, tačiau per klaidą pateko į Universiteto darbuoto jų rankas. Laimė, laiku susigrieb ta ir prekės grąžintos (6 siuvi mo mašinos ir 40 skalbimo maši nų). Pareiškimų prekėms buvo kaip visada daug daugiau negu prekių. Kaip prekės skirtomos, jau rašėme „U. V.“ Nr. 13. o da bar — apie tai, kas vyksta Stu dentų Sąjungoje po skirstymų. Taigi, laimingieji džiaugiasi, o nuskriaustieji atakuoja studen tų sąjungos sekretorių Osvaldą Markevičių, ir ieško teisybės. Kai kurių pretenzijos yra labai svarios ir sąrašuose tenka da ryti pataisas. Klaidų neišvengta ir šiuo atveju. Jų galima išveng ti, tačiau ne tokiai komisijai svarstant, kokia yra dabar. Šiuo metu prekes skirsto fakultetų at stovai ir Studentų Sąjungos se kretorius. Šiems žmonėms pre kių skirstymai kaip akmuo po
2
’nonB
klasikos iki sunkiojo roko. Kiek kas išbūtų — asmeninis rei kalas. Aš galvoju apie klubo teatrą, poezijos vakarus, parodų sales, o pinigų šaltinis būtų vi deo salės ir kompiuteriniai žai dimai. Aš nesiruošiu kurti vieš bučio ar valkatų susirinkimo vietos. Tai turėtų būti jaunimo laisvalaikio praleidimo vieta. Beje, aš jau radau stiprius vai kinukus, kurie būtų klubo poli cija. Kino teatro palėpę norė čiau atiduoti religinėms bend ruomenėms. Daugelis jų neturi vietos, kur susirinkti. Dabar Darius organizuoja kon certą, kuriame nebus nei ,,Bix'ų", nei „Fojė", bet gros jaunos, šau nios grupės. Vilniaus jaunimo klubą padės steigti LOS „Cent ras", o jūs savo puikią mintį ga lite išsakyti telefonu 69-55-53. Būsimos bobučių ir veteranų nuo monės galite nepranešinėti, Da rius turi daugybę argumentų. Agnė ANDRIULYTĖ
INTERKLUBO MENĖSE LINKSMA... — Liūdna mūsų karalystėje. Nenori svetimšaliai mūsų maty ti, buvome kartą pas Vokietijos ir Portugalijos valdovus. Dabar kviečia į festivalį Liuksembur ge. Ai, sakau, gal teks nuvykti keliems atstovams, kad liuksem burgiečiai neįsižeistų. Išrinksime pačius geriausius. Te vykstie. O dažniausiai — plačioji tėvynė: vidutiniškai 3 rimtos išvykos į ją per metus. Mažoka. — Už tai šiais metais valdovas Jonas nutarė griebti jautį už ragų, — sėkmingai įsiterpė Zui kis. — Atgaiviname ryšius su Vakarais. — Tik viena prastai, — pasi kasė ausį kompetentingas asmuo, — jo didenybė komjaunimas pi nigėlius užspaudė, tai mes dar bo centrą į draugus pasikvietė me. Staiga viskas aplinkui nušvi to. Klubo gyventojai sunerimo: — Valdovas, valdovas atei na, — girdėjosi šnabždesys. Ir įžengė į menę jo didenybė Jonas. Kleste.'ėjo ant suolo ir lyg tarp kitko pridūrė: — Skriaudžia mus iš kažkur atsiradęs Rūsio teatras. Matai, jiems mūsų menės patiko. Siūlo mainais geriausią suoliuką Serei kiškių parke. Neatiduosim! įsistebeilijo į mane. — Tikras klubo patriotas, — pamaniau. Vadas išgėrė pieno, nusirami no, ir taikiai tęsė toliau: — Štai, angliškai mokausi, su estais šia protėvių kalba susira šinėjame. Kuo ne užsienis? Tikrieji menių gyventojai su siraukė. Tuo metu už durų, „šu nidėje", nuaidėjo juokas. — Fuksai linksminasi. — in formavo Zuikis. — Mus juokins. Per krikštynas jau mes, seniai, pokštausime, žodžiu linksma bus. Oi kaip linksma...
Agnė ANDRIULYTE
1990.11.24
3
Universitas Vilnensis
SPORTAS
AR ŽURNAL1STAIAPIE FUTBOLĄ, ŠACHMATUS IR... TALONUS OPTIMISTAI? Problemos kasdien viena po kitos byra lyg iš gausybės ra go. O kokios problemos kamuoja žurnalistikos katedrų vedėjus doc. L. Tapiną ir doc. B. Raguo tį? Apie tai kalbėjomės. Spaudos žurnalistikos katedros vedėjas doc. B. Raguotis:
— Pirmiausia reikia tobulinti mokymo programą. Disciplinų dėstymas turi atspindėti šio lai kmečio dvasią. Dėstytojams pa tiems reikia apsispręsti, persi orientuoti, daug dirbti. . Reikia ieškoti literatūros, naujų šalti nių, nes senų studentui juk ne rekomenduosi. O iš kur imti? Taip pat man susirūpinimą kelia laisvas paskaitų lankomu mas. Vis daugėja dirbančių stu dentų, todėl tuštėja auditorijos. Aišku, yra studentų, kurie, nors ir dirba, bet kiek galėdami ir paskaitas lanko, o, deja, yra tokių, kurie tik studentauja. Vedėjas mano, kad reikia grąžinti privalomą paskaitų lan komumą. — Žinoma, yra sunkumų ir materialiniuose dalykuose. Di džiausių keblumų kelia spausdi nimo mašinėlės. Ne, ne pinigų trūksta. Jų atsirastų, bet štai mašinėlių nėra iš kur gauti. De ficitas! O tos, su kuriomis dabar mokoma mašinraščio, jau senos, subyrėję. Tik kabineto inžinie rės A. Rukšėnienės ir jos vyro dėka studentai dar gali jas tarš kinti. Mat,, abu Rukšėnai po pas kaitų kiek įstengdami taiso „veteranes", bet problema juk lieka. Abi katedros sudarė su „Respublikos" laikraščiu sutar tį, pagal kurią „Respublika" skyrė tam tikrą pinigų sumą ka tedroms. Yra šioks toks fondas, kuris leis įsigyti reikiamus įren gimus, prietaisus, jeigu. . . juos bus galima gauti.
Radijo ir televizijos žurnalisti kos katedros vedėjas doc. L. TA PINAS: — Problemų mūsų katedroje nors vežimu vežk. Pirmiausia, apie stojamuosius egzaminus. Nors čia ir kai kas pasikeitė, bet vistiek išlieka atsitiktinumo ele mentas laikant egzaminus. Pa tikrinti žinias, atmintį galima per egzaminus, o koks žmogus tas stojantysis, — sunku pama tyti per- tokį trumpą laiką. To dėl ir reikalingas kūrybinis konkursas, kuris, beje, yra ir vi same pasaulyje. Pirmąkart kūry binis konkursas buvo po visų eg zaminų, pats paskutinis, ir ši praktika, atrodo, pasiteisino. Šiemet, kaip niekad, buvo didžiu lis konkursas (7 žmonės į vieną vietą), ir tai leidžia manyti, kad atėjo ne tokie jau blogi studen tai. Anksčiau pasirinkti nelabai būdavo iš ko, nes konkursas kartais nesiekdavo ir 2 žmonių į vietą. Šiemet sumažintas ir priėmimas. Ir tai yra gerai, nes žurnalistų poreikis taip pat ga li sumažėti. Tačiau priėmimo sąlygas reikėtų tobulinti, bent 10—15 žmonių priimti laisvais klausytojais, kuriems būtų su darytos sąlygos laikyti egzami nus, įskaitas ir paskui kai ku riuos pervesti į stacionarą. Mo kslą galbūt reikėtų padaryti mokamą. Žinoma, ne visiems. Tie, kurių sunki materialinė pa dėtis, turėtų dar gauti nemažas stipendijas. Bet visdėlto mokes tis už mokslą padėtų VU atsis toti ant kojų, tapti ne tik juri
diškai, bet ir finansiškai neprik lausomais. O iš kitos pusės gal būt patys studentai kitaip žiūrė tų į mokslą. Dabar yra siūloma, kad už egzaminų perlaikymus studentai mokėtų. Tačiau tuojau gali pasipilti skundai, kad dėsty tojai specialiai kerta per egza miną, be to, juk tai „katino aša ros", ir tie pinigai nedaug kuo tepadės.
Aišku baisiausia problema — materialinis-technįnis aprūpini mas, mokymo bazė. Bandoma naudotis Lietuvos radijo bei te levizijos aparatūra, bet juk kie kvienam užsiėmimui neprilakstysi ir neprinešiosi. Fotoaparatūros padėtis tiesiog tragiška. Vi si aparatai susidėvėję, sugriuvę, ir ruošti fotoreporterius, mo kyti žmones fotografuoti to kia technika neįmanoma. Viską reikia iš kažkur gauti patiems. Universitetas iki šiol padėti bu vo bejėgis. O juk studentai tu rėtų būti mokomi dirbti ne su pasenusia technika, kuri dabar yra, o su ta, kuri bus po 5—7 metų redakcijose. Reikia paruoš ti specialistus, kurie be vargo galėtų dirbti su tokia aparatūra. Dar viena didelė mūsų prob lema — dėstytojų kadrai. Pasikviest vieną ar kitą žmogų skai tyti paskaitas labai sunku, nes valandininkų atlyginimas — mi nimalus. Todėl dėstyti VU dau giau entuziazmo, garbės reika las. Bet tokių patriotų vis ma žiau. Vis sunkiau prikalbinti ateiti dirbti etatinius dėstytojus, žinant, kad jo alga — net ap sigynus disertaciją — tokia pat kaip valytojos. Labai sustabarė jęs ir gremėzdiškas dėstyto jų priėmimo ir atleidimo iš dar bo mechanizmas. Nepavyko, pri ėmei prastą dėstytoją, o atleis ti jį labai sunku. Gana daug dės tytojų, kurie pagal savo sugebė jimus nelabai gali dėstyti VU. Gerai, kad studentai netriukš mauja. O gal nelabai gerai?..
Dar viena problema — stu dentų išvykimas į užsienį. Bū simiems žurnalistams jie reika lingi kaip oras. Deja, galimy bių stažuotis ar mokytis dar yra nedaug, studentai bando išvykti padirbėti pagal priva čius iškvietimus. Mano nuomo ne, tai irgi šiokia tokia išeitis. Studentai pramoksta kalbos, pa mato pasaulį, susipažįsta su tos užsienio šalies spauda ir televi zija. Deja, Universiteto taisyk lės tokios, galimybės nenumato. Tad tenka arba ieškoti fiktyvių pažymų dėl akademinių atosto gų, arba išstoti iš Universiteto. Tai aiškiai nenormalu. Nemažai vilčių teikė Š. 'Marčiulionio pažadėta pagalba, bet jau antri metai, kai tas pa žadas lieka tik pažadu.
Bėda ir su užsienio kalbų dės tymu. Viena, stinga dėstytojų, antra, nėra bazės. Išgujo mus iš Filologijos fakulteto, iš lingofoninių kabinetų. Pačiai katedrai įrengti tokius kabinetus labai sudėtinga. Tokia reforma mus la bai nuvylė.
Liaudies išmintis sako: viena bėda — ne bėda. Žurnalistai su tuo sutinka. Tik ar optimizmas didesnis už problemas? . . Jūratė SKĖRYTE, žurn. spec. I kursp studentė
Universiteto sportinis kalendo rius nėra gausus tarptautinėmis varžybomis. Tad spalio 23—25 dienomis įvykęs tarptautinis Šachmatų ir futbolo turnyras — maloni staigmena. Jo organizato riai — Universiteto sporto klu bas, o tiksliau — futbolo koman dos treneris Arvydas Žilinskas. Jo žodžiais tariant, „norėjosi su tvirtinti užsimezgančius ryšius tarp Gdansko ir Vilniaus Univer sitetų (mūsų futbolo komanda pernai pavasarį dalyvavo pana šiame turnyre Lenkijoje). Be to, šis turnyras — puiki proga laisvai bendrauti kaimyninių ša lių akademiniam jaunimui. Gai la, kad nepavyko įgyvendinti vi sų sumanymų — norėjome su
Prasidėjo Lietuvos krepšinio čempionatas. Jame dalyvauja ir Universiteto komandos. Deja, nesėkmės kol kas lydi vyrų ko mandą, pralaimėjusią pirmąsias dvejas varžybas. Vienos varžy bos vyko Kaune, nugalėjo vie tos „Drobės" krepšininkai. Kitos rungtynės buvo žaidžiamos Vil niuje, Universiteto sporto salėje, (Saulėtekio ai. 2). Iki pergalės šiame susitikime pritrūko tik vieno dalyko ■— žiūrovų! Uni-
rengti Baltijos šalių turnyrą, —o kol kas atvyko keturios ko mandos: iš Šiaulių Pedagoginio instituto, Žemės Ūkio Akademi jos, Gdansko ir Vilniaus Univer sitetų. Kaip jau minėjau, be fut bolo turnyro dar vyko šachmatų varžybos. Klubų delegacijos „so lidžios" — kiekvienoje po 23 žmonės. (18 futbolininkų ir 5 šachmatininkai). Nugalėtojų lau kė prizai, kuriuos įsteigė Univer siteto Sporto klubas. Darbo Cen tras ir Studentų Sąjunga. P. S. Per pirmąsias futbolo rungtynes tarp G. U. ir Ž. Ū. A. komandų (galutinis rezultatas 0:0) buvau supažindintas su Gdansko Universiteto prorekto riumi prof. Jerzy J. Kozubski.
Pasidžiaugęs turnyru, gerbiamas svečias prisipažino negalįs nusi pirkti. . . suvenyrų, mat pardavė ja pareikalavo vizitinės kortelės, kurioš Gdansko Universiteto pro rektorius neturėjo. . . Nejaugi ir suvenyrus pirksim už talonus? Remigijus BIEUNSKAS
žiūrovui
Paremkite morališkai mūsų ko mandas, padėkite surengti krep šinio šventes! Artimiausios vyrų krepšinio varžybos Universiteto sporto salėje įvyks lapkričio 21 d. 18 vai. Mūsiškių priešininkais bus Viečiūnų „Drobės" krepši ninkai. Taigi, ateikite ir padėki te siekti pergalės! Rytis SABAS Universiteto krepšinio komandos narys
versiteto studentų, be pačių krepšininkų, buvo tik vienas ki tas, tad apie kokį nors palaikymą negalėjo būti net kalbos. Aišku, šiek tiek kaltas ir sporto klubas, galėjo pasirūpinti šiokia tokia reklama. Mieli studentai bei studentės!
C’est la vie! „U. V.“ korespondentės Loretos PRŽEVALSKAITES pokalbis su Vilniaus miesto 8-osios poliklinikos moterų konsultacijos skyriaus vedėja N. KRASILNIKOVA
— Ar daug studenčių ateina prašyti nutraukti nepageidaujamą nėštumą? — Su studentėmis mažiau var go. Dabar, mūsų poliklinikoje — ir paaugliai. Su jais sunkiau. O ir pas gydytoją ne daugelis atei na pasitarti. Visos nepaprastai drovios. — Domina abortų skaičius stu denčių tarpe per metus. — 253. Nuo 1989 metų jis beveik nepakilo, tačiau visa tai dėka naujos procedūros — da bar dažniasiai taikoma mikroabsorbcija. O juk tai toks pat abor tas, tik kitaip pavadintas. — O ką daryti jauniems, kaip apsisaugoti? — Nebijoti ateiti pas gydyto ją. Mes galime pasiūlyti kontra ceptinių priemonių, kai ku rioms — spiralę. Užsienyje ga minamos spiralės, kurios tinka ir negimdžiusios moterims. Deja, jų mes labai mažai gauname. Daž nas važiuoja į užsienį — galėtų vietoje skudurų parsivežti tikrai
reikalingą daiktą, bet... Dabar jau vaistinėse galima nesunkiai įsigyti prezervatyvų. Jeigu visi atsakingai žiūrėtų į visus savo veiksmus, nereikėtų nei mergai tėms raudoti gydytojo kabine te, nei gydytojams žudyti jų dar negimusių vaikų. Merginos ne supranta, kad jų vaisius, nors ir labai mažas, viską jaučia, to dėl daugeliui atrodo, kad abor tas — labai paprasta ir lengva operacija. Pernelyg menkai mū sų, jaunimas išprusęs seksologijos klausimais. To reikėtų ir mer ginoms, ir vaikinams. Reikėtų pamatyti videofilmą, kuriame ro doma, ką vaisius jaučia ir kaip jis reaguoja aborto metu. Apie visa tai daug jau rašyta ir kal bėta, vėl gims dar vienas strai psnis, bet ar nuo to sumažės abortų skaičius? . . Tikrai ne. Štai dar vienas Skaičius: 80 proc. „nekaltų" mergaičių, pabė gusių nuo budrios tėvelių akies, bestudijuodamos praranda savo skaistybę. .. Algirdo RĖKLIO nuotrauka.
♦**
Turnyro rezultatai: I-ą vietą iš kovojo ŠPI komanda, surinkusi 5 taškus, Il-ą — Gdansko Universi teto komanda (4 taškai), IlI-ą — mūsų Universiteto komanda (2 taškai) ir IV-ą — Lietuvos že mės ūkio akademijos sportinin kai, turnyre iškovoję tik vieną tašką. „U. V." inf.
„KARALIUS MIRĖTEGYVUOJA KARALIUS!“ Lapkričio 7 dienos vakarą Saulėtelio bendrabučiai kunkuliavo nuo emocijų. 21 valandą Sau lėtekio „Niujorkas" sužibo įvai riomis spalvomis, akinančiais blyksnių šuorais. Studentai „šventė" Spalio revoliucijos 73ąsias metines. Čia interfrontininkai būtų galėję rasti atgaivos sa vo sielai. Pro langus skriejo de dantys laikraščiai, buteliai, van dens pagalvės. Balkonus buvo okupavę lėkščių, puodelių ir nuodų orkestrėliai. Kai kas ban dė demonstruoti savo vokalinius sugebėjimus, o nepavykus — tiesiog švilpė. „Šventiniame Šou" galėjai būti ir žiūrovu; ir atlikėju, o kartais ir abiem vie nu metu. Ypač kai netoliese pamatydavai griežtą komendantės veidą. Taip, bus papeikimų, reiks rašyti pasiaiškinimus, bet... Švęs ti tai švęsti, pasakytų tūlas. Man gi šis pusvalandis priminė ne senstantį prancūzų posakį: „Ka ralius mirė — tegyvuoja kara lius!" R. BIEUNSKAS
STUDENTŲ SĄJUNGA INFORMUOJA Studentų Sąjunga gavo raštą, kuriame rašoma apie galimybę studijuoti Švedijoje. Norintys susipažinti su šiuo raštu, kreip kitės į VU studentų Sąjungą. Kadangi Chemijos fakultete ne bėra parlamentarų, sekretorius atsisako dirbti. Nuo lapkričio 15 d. Chemijos fakultetui nebebus skiriamos padidintos paklausos prekės, pašalpos, premijos ir ki ta materialinė bei finansinė pa rama. Studentų sąjungos sekretoriatas
1 4
1990.11.21
(Hrailta V&enii
---------------------- — l
,
Su Angelu kalbėjomės bendra būtyje. Sėdime virtuvėje, gurkš nojant kavą, plepam. Jis kilęs iš Genujos, prieš atvykstant į Lie tuvą studijavo lenkų ir rusų kalbas. Lenkų kalbos mokėsi Varšuvos Universitete, o rusų išmoko dar mokykloje. — Angelai, ką tu veiki Uni versitete? — Aš rašau darbą apie kul tūrą Vilniuje tarp 1830—1863 metų sukilimų. — Bet tu puikiai šneki lietu viškai... — Esu tikras italas. Man pa tinka mokytis svetimas kalbas. Kai man pasiūlė išmokti lietuvių kalbą, sutikau. Mano specialybė — lenkų ir rusų kalbos, ir kai atvažiavau į Lietuvą negalėjau nė žodžio pasakyti lietuviškai. Iš pradžių su žmonėmis kalbėjau lenkiškai ir rusiškai, o vėliau pradėjau mokytis lietuvių kal bos. Ir štai aš kalbu. Lietuvių kalba man neatrodo tokia toli ma kaip lenkų arba rusų. Ji kaip ir italų kalba yra balansuo ta, t. y. panašus semantinis pie šinys. Be to, ir skambumo šios kalbos panašios. Dabar kartais per diena tenka kalbėti lenkiš kai, rusiškai ir lietuviškai, ir pagaliau nebežinau, kokia kalba man sapnuoti sapnus... z — Ar nepamiršai itališkai? — Ne, neppamiršau. Kartais tik kai kurie itališki žodžiai įst ringa. — Kokj įspūdį paliko Lietu va? — Turisto akimis Lietuva tru putį nuobodi. Italijoje kas dvi dešimt kilometrų keičiasi relje fas, miestų architektūra, o čia lygumos, lygumos... Gal tiksliau pasakius, Lietuva italų turistui įdomi, bet neduoda nieko nau jo. Vilniaus ir italų kultūrose daug panašumų, ne tik dėl to, kad bažnyčias statė italų archi tektai, bet ir dėl to, kad Italijo je ir Lietuvoje katalikiškoji kul tūra. Tačiau aš jau nebegaliu kalbėti apie Lietuvą kaip papras tas turistas. Aš čia gyvenu, aš čia jau aštuoni mėnesiai, daž nai stoviu eilėse, kad nusipirk čiau, pavyzdžiui, sūrio, aš argi gaunu talonus. Vilnius man pri mena Italija ir aš nejaučiu, kad esu tain toli nuo namų. — Ką gali pasakyti apie lie tuvius? — Lietuviai tikri šiauriečiai, visai nepanašūs i italus. Jūs la bai šaltai ir uždarai bendrauja te. Galiu pateikti pavyzdžių — kiekviena diena aš važiuoju į Universitetą mikroautobusu ,,Lat vija". Jei tai būtu Italijoje, tai sėdintys „Latvijoje" iš karto su sipažintu, mes pradėtume kalbė ti apie orą. politika, dar anie ką nors. Iki gegužės mėnesio aš ne suvokiau, kod°l niekas nenori su manim bendrauti, man buvo baisu, o vėliau supratau — žmonės nenori tavęs trukdyti ir nenori, kad tu juos trukdytum. Toks, mano nuomone, lietuvio būdas. — Porą žodžiu apie Lietu vos—Italijos sąjungą... -r- Prieš keletą savaičių Lie tuvos—Italijos sąjunga organiza vo konferencija. Deja, joje da lyvavo tik du italai: aš ir Pietro Dini. Konferencijoje skaičiau pranešima anie savo darba Vil niuje. Si konferencija vyks kiek vienais metais. Kitą karta aš tikriausiai negalėsiu į ja atvyk ti. Tarnausiu Italijos kariuome nėje. — Kokie tavo ateities planai?
Pamesti pažymėjimai Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 8710395, išduotą MF studentei Rasai ŠATKUTEI, Nr. 8710376, išduotą MF studentei Miglei LEONAVIČIŪTEI, Nr. 851591, išduotą FF studentui Valdui VALAUSKUI, Nr.
„MUS JUNGIA VIENAS NORAS...“ Oktavijus MASADAS, Angelas SOLANAS, Linas MULIOLIS ir Siuzana PISHEL, atvykę iš skirtingų šalių, jų skirtingi planai ir kalba. Bet juos visus vienija noras studijuoti lietuvių kalbą. Su jais šnekėjausi lietuviškai. Man atrodo, kad jų mintys apie Lietuvą, lietuvius, Vil nių bus įdomios skaitytojui.
— Norėčiau versti kūrinius ir nežinau, ką pasirinkti: lenkų, rusų ar lietuvių literatūrą. Lie tuvių literatūros kūrinių yra iš versta labai mažai į italų kalbą, todėl aš pradėjau domėtis dabar tine lietuvių proza ir galbūt bandysiu ką nors išversti. Lie tuvių literatūra tikrai savotiška ir verta dėmesio. Aš su savo draugais juokauju, kad lietuviai neatktyvūs, kad juos reikia ra ginti kažką daryti, bet taip tik atrodo, nes jie tyliai saugo sa vo kalbą. Niekas jūsų neragino ją saugoti, o atvirkščiai, viskas buvo daroma, kad ji išnyktų. Ir visgi lietuvių kalba, kultūra ir ypač lietuviškas būdas egzis tuoja! Lietuviai yra tikri euro piečiai ir reikia, kad jūs įsijung tumėte į Europos šeimą kaip tikri lietuviai su savo kultūra. — Koks įvykis tau labiausiai įsimintinas ir malonus? — Man buvo labai malonu, kai mane Vilniuje aplankė ma no draugai italai. Aš jiems pa rodžiau Vilnių, kaip savo mies tą. Tai tikrai buvo labai malo nu. — Ką norėtum parsivežti iš Vilniaus į Italiją? — Žmones ir verbas... XXX Kitas mano pašnekovas Okta vijus Mašadas. Jis jau metus studijuoja Universitete lietuvių kalbą. Gimė ir užaugo Brazilijo je. Tėvas — italas, mama — lie tuvė. — Oktavijau, į Lietuvą tu at vykai mokytis lietuvių kalbos... — Taip, bet ne tik mokytis. Aš nutariau likti čia visam lai kui. Kai kas manęs nesupranta — Brazilijoje, juk daugiau pato gumų, tačiau man svarbiau, kad Lietuva — savas kraštas. Lietu va — mūsų Tėvynė. Brazilijoje aš palikau savo darbą, tėvus ir viską čia pradėsiu iš naujo. — Kaip į tavo sprendimą rea gavo draugai Brazilijoje? — Kai kurie manės nesuprato. Man tai nesvarbu. Mano šaknys yra Lietuvoje. Dabar daugelis lietuviu nori grįžti į Lietuvą. — Vieni grįžta, o kiti išva žiuoja... — Man atrodo, kad daugelis išvažiuoja į užsienį tik padirbė ti, o vėliau sugrįš. Tačiau jei nori padirbėti, tai reikia dirbti savoj žemėj. Tie, kurie savo žemės nemyli, negalės mylėti ir svetimo krašto. Daugelis sako:
8710065, išduotą IF studentui Jurui JANKEVIČIUI, Nr. 8720187, išduotą EKFF studentei Editai MAŽELYTEI, Nr. 8811199, išduo tą FilF studentei Jurgai KAMINS KAITEI, Nr. 8710434, išduotą EKFF studentei Gražinai KYSLAITEI, Nr. 8710444, išduotą EKFF studentei Urnai PABRINKYTEI, Nr. 8811363, išduotą IF studentei Jolitai URBONAI
Siuzana PiskeI
tu esi užsienietis, tau lengviau. Ne, dabar aš toks, kaip visi. — Kuo skiriasi paskaitos Uni versitete nuo paskaitų Brazilijos universitetuose? — Čia per paskaitas daugiau kalba dėstytojas, o studentas tik tai rašo. Brazilijoje studentams nereikia konspektuoti, nes jie tu ri atspausdintus konspektus, bro šiūras. Per paskaitas reikia dau giau diskutuoti. Studentai čia bi jo pasakyti savo nuomonę. Bai gę Universitetą jie bus profesio nalai, o koks tu profesionalas, jei negali apginti savo nuomo nės. — Kaip tu manai, ar Brazili jos studentai atvažiuos kada nors studijuoti į Vilnių? — Grįžęs į Braziliją, aš bandy siu užmegzti ryšius su San Pau lo Universitetu. Tai pats didžiau sias universitetas Brazilijoje. Ten jau dėstomos rusų, armėnų kalbos. Norima kurti baltų kal bos katedrą, tačiau nėra gerų li tuanistų, tad bendradarbiavimas būtų tik į naudą. XXX Su Siuzana Pishel kalbėjomės jos kambaryje bendrabutyje. Ji gyvena Greifsvalde, abu tėvai vokiečiai. Prieš atvykdama į Vil nių. ji 5 metus studijavo rusų kalbą Maskvoje ir vienus metus dirbo Greifsvaldo Universitete moksline asistente. Dabar Vilniu je Siuzana mokosi lietuvių kal bos. — Ar seniai mokaisi lietuviš kai? — Nuo kovo mėnesio. — Kuo tau patinka lietuviai? — Jie daug atviresni už vo kiečius.
TEI, Nr. 8730217, išduotą EKFF studentei Miglei KAMINSKAI TEI, Nr. 8710568, išduotą EKFF studentei Ingridai GOGELYTEI, Nr. 8911643, išduotą IF studen tui Liudui SOPAI, Nr. 8810974, išduotą FilosF studentei Almai TAMOŠAITYTEI, Nr. 8710446, išduotą EKFF studentei Daliai PETRENAITEI, Nr. 840931, iš duotą EKFF studentui Martynui-
— Ar tau patinka Vilnius? — Taip. Sis miestas turi sa vo veidą. Aš labai mėgstu vaikš čioti po senamiestį. — Ką gali pasakyti apie pas kaitas? Ar jos įdomios? — Nedaug galiu pasakyti apie tai, nes mokausi pagal individua lų planą. Man atrodo, kad Vo kietijoje daugiau reikalaujama iš studentų, negu čia. — Kaip sekasi spręsti iškilu sias buitines problemas? — Į visas problemas čia aš žiūriu optimistiškai po to, ką mačiau Maskvoje. Aš jau pripra tau prie tokio gyvenimo. O šis bendrabutis, man atrodo, yra pa kankamai geras. — O maistas? Kaip tu maiti niesi? — Pusryčiauju ir vakarieniau ju bendrabutyje, o pietauju val gykloje. Valgį gaminti nesunku, nes ir Vokietijoje per pusryčius ir vakarienę dažniausiai valgy davau sumuštinius ir salotas. — Ar patiko cepelinai? — Aš jų dar neragavau. — Negi tavęs draugai jais ne pavaišino?! Jie būtinai ištaisys šitą klaidą. O dabar iš virtuvės prie politikos... Kaip sutikai spa lio 3-ąją? — Man tai buvo įprasta die na. Nors Vokietija tą dieną šventė. Aš čia dirbau. Tai rei kia suprasti, nes aš esu toli nuo Vokietijos ir čia visiškai kito kios problemos. —? — Gal jums tai sunku supras ti, bet aš turiu savo nuomonę apie susijungimą. Aš esu už jį, bet prieš tai, kokiu būdu tai įvyko. Tos dienos aš nenorėjau švęsti. Tiesiog nebuvo vidinio poreikio. — Kokie tavo planai? — Baigus stažuotę galbūt grį šiu į Greifsvaldą, ir dirbsiu sla vų—baltų institute. Jei toks ins titutas nebus įkurtas, (nes situa cija labai keičiasi), manau, kad reikės žmonių Vokietijoje, kurie gerai mokės lietuviškai, nes san tykiai tarp Vokietijos ir Lietu vos sparčiai Vystysis. Ar norė čiau išmokti lietuvių kalbą taip, kad galėčiau laisvai bendrauti.
Vytautui PURLIUI, Nr. 8810976, išduotą IF studentei Eglei BARA NAUSKAITEI, laikyti negalio jančiais. Studijų knygelę Nr. 8820357, išduota EKFF studentui Ramūnui MARKAUSKUI, laiky ti negaliojančia. Studijų knyge lę ir studento pažymėjimą, iš duotus EKFF studentei Eglei STRUMSKYTEI laikyti negalio jančiais.
Redakcijos adresu: 232734, VU alus, UnlvanHeto 3, „Untversttas Vllnensls“. Talefouas: 41-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo liudijimo Nr. 321. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1387 1 spaudos lankas. Spausdino EMeH«AeAbmw BuAMUocaroro yauneparreTSi. 232734, Bbammoc, yanapenero, 3.
Norėčiau dirbti Vokietijoje lie tuvių kalbos dėstytoja arba ver tėja. XXX Su Linu susitikau Sarbievijaus kieme. Juodi, garbanoti blizgan tys plaukai minioje jį tuojau išskiria. Linas atvyko iš Ameri kos, Ohajo valstijos, iš Klivlendo. Abu tėvai — lietuviai. Tė tis kilęs iš Lazdijų rajono, ma ma — iš Biržų. Linas buvo nu vykęs į gimtąjį tėčio kaimą. _ Kokie įspūdžiai iš gimtinės? _ Kaimas atrodė labai primi tyvus. Bet buvo įdomu pamatyti. Neįsivaizdavau, kaip jis atrodo. — Ką veikei iki atvykdamas į Lietuvą? — Aš studijavau inžineriją Mičigano valstijoje. Nelabai pa tiko, mečiau. Metus dirbau Klivlendo Lietuvių namuose. Dabar esu Lietuvoje ir noriu gerai iš mokti savo tėvų kalbą. Ameriko' je lietuvių kolonijose tik tru putis Lietuvos. Aš norėjau _ pa matyti visą Lietuvą, jos žmo nes Jie čia labai svetingi. . — O kaip tau sekasi mokytis? — Gana gerai. Kai kurios dis ciplinos, tiesa, sunkiai, pavyz džiui rašyba. Aš galiu skaityti ir rašyti, bet aš nelabai gerai ži nau visas taisykles. Lankau pas kaitas kartu su visais studentais. Įdomiausios filologijos įvadas, Lietuvos istorija, tik įdomu tai, kad čia paskaita būna kartą į savaitę. Amerikoje dažniau — 3—4 kartus. — Ką gali pasakyti apie mūsų studentų gyvenimą? — Žinau, kad daugeliui trūksta pinigų. Bendrabučiuose viename kambaryje gyvena po keturis. Amerikoje dviems studentams skiriami skirtingi kambariai, bendras telefonas. Ten prausyk los daug švaresnės ir visada yra karštas vanduo... — Tavo hobi? — Ieškau nauju draugų ir naujų draugių. Žiemą labai mėgstu slidinėti, remontuoti sa vo mašiną. — Papasakok apie lietuvių bendruomenės veiklą Ameriko je. — Paskutinės Gorbačiovo vieš nagės metu čia susirinko apie 4000 lietuvių. Buvo ir visas Klivlendo lietuvių jaunimas. Mes demonstravome ant Kapitolijaus laiptu, o vėliau prie TSRS am basados. Ant savo mašinos bu vau didelėm raidėm užrašęs: FREE LITHUANIA. Taip pasida binę važinėjome Vašingtono gatvėmis. Kiekviena kartą de monstrantai mus palydėdavo mo juodami vėliavomis ir pritarimų šauksmais. Nerijus ADOMAITIS V. NAUJIKO ir L. MICKEVI ČIAUS nuotraukos Prekybos fakulteto deka nato darbuotojai nuoširdžiai užjaučia doc. A. JABLONSKĮ 4*1 dukros Rasos mirties.
Tarofakultetinės politinės ekonomijos katedros darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia kolega doc. A .JABLONSKĮ d°l dukros Rasos mirties.
Filologijos fakulteto ko’ektvvas nuoširdžiai užjaučia ėnglu filologijos katedros dėstytoja Nijolę LAPTEIKIENE d°l mamos mirties. Prekybos fakulteto darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia laHnratnriios vedėją Marijoną nflnENA dėl mamos mirties.
Ūkio padalinių kolektyvas nuoširdžiai užjaučia darbuo toją Saulių Stelionį dėl jo tė vo mirties. Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminės la boratorijos ir Augalų fizio logijos ir mikrobiologijos ka tedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia laboratorijos vedėją Antaną RAGAVlClŲ dėl jo mylimo brolio mirties.
' '' Leidybos įmonė „Spauda", Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redaktorė L. BINKAUSKIENE