VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS! Nr. 16 (197)
Ketvirtadienis 1955 m. birželio mėn.
Kaina 20 kap. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
LAUKIAME JŪSŲ DRAUGAI I
A taskaitcL
Tėvynei
Valstybiniai
egzaminai! linksmas istorijas, norėdamas nuraminti besi jaudinančius draugus. diplomantui. Šie egzaminai — Gerai, kad tu jau išlai laikomi tik vieną kartą gyve kęs egzaminą. Bepigu mus ra nime. Tai ataskaita už pen- minti, — sako jam Bronė Zakerių metų darbą aukštojoje bulytė, su pavydu žiūrėdama Į mokykloje. draugą. Jai dabar eilė traukti Pirmajam valstybiniam bilietą. marksizmo-leninizmo pagrindų Apie savo auklėtinius atėjo egzaminui kruopščiai ruošėsi pasiteirauti dėstytojai Zaborsvisi universiteto diplomantai. kaitė ir Sprindys. Jie taip pat Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo universi Dar keletą minučių prieš de „serga” už tai, kad diploman | tete dėsto daug Įžymių Tarybų Lietuvos mokslininkų. vynias lituanistai jau laukė, tams gerai sektųsi. i Čia auklėja savo pamainą prof. Matulis, prof. Žiugž I pasirodant egzaminų komisijos. f Kiek toliau, prie kitos au | da, prof. Korsakas, prof. Žemaitis, prof. Pakarklis, Pagaliau egzaminai prasidė ditorijos, susibūręs būrelis i prof. Balčikonis, prof. Brazdžiūnas, prof. Gabrieljanas I jo. Jadvyga Sakalauskaitė, Liu bibliotekininkų. h ir daugelis kitų. i cijus Vanagas, Aldona Skeltytė keletą minučių žiūri į ant stalo — Na, kaip pasisekė, Vanda, NUOTRAUKOJE: LTSR Mokslų Akademijos pre i išdėstytus bilietus, tarsi norė — klausia Puzinaltės draugai. ! i zidentas prof. J. Matulis su savo mokiniais. — Atrodo neblogai, — at dami atspėti, kokie klausimai, i į sako mergina. — į visus klau sunkūs ar lengvi, ten surašyti, U simus atsakiau. paskui ryžtingai pakelia juos. Egzaminatoriai patenkinti Aldonos veide pasirodo šypse \y Studijuokite rusų kalbą na. Bilietas nesunkus. ir jos draugių Meilės UrnieTuo tarpu, kai vieni ruošia žiūtės, Kazio Sasnausko ir ki Prieš ketverius metus aš mo-leninizmo pagrindų, poli si atsakinėti, kiti laukia stojau į Istorijos-filologijos tinės ekonomijos, dialektinio tų draugų atsakymais. Jie pui koridoriuje. Meilė Kudarausfakulteto rusų kalbos ir lite ir istorinio materializmo, filo kaitė, Palmyra Vaškelytė dar kiai ir išsamiai atsakė į savo ratūros skyrių. Nors ir anks sofijos istorijos studijavimas. nelabai pasitiki savo žiniomis bilietų klausimus. čiau godžiai skaitydavau rusų Tai padeda teisingai orientuo ir dar kartą peržiūri TSKP klasikų Ir tarybinių rašytojų tis, vertinant sudėtingus kal Pagaliau egzaminai baigėsi. istorijos puslapius. Tačiau be Egzaminų knvgas, tačiau tik universite bos mokslo bei literatūros reiš komisijos nartai reikalo jos jaudinasi Kaip vė skelbia rezultatus. Lituanisčių te supratau, kokia neaprėpia kinius. Baigus universitetą, di liau paaiškėjo, Palmyros ži Palmyros Vaškelytės, Venslo- mai plati ir neišsemiamai gili džioji rusų kalbos ir literatū nios buvo įvertintos labai ge vaitės, Kuzmaitės, biblioteki yra mano pasirinkta specialy ros specialybės studentų dalis rai, o Meilės gerai. ninkių Vaidelauskaitės, Urnię- bė. Kuo toliau mokiausi, tuo eina dirbti į respublikos mo Zita Kuzmaitė gerai mokė žlūtės ir kitų žinios buvo įver labiau pamėgau rusų kalbą ir kyklas, si visus penkerius metus. Ji ir tintos labai gerai. Silpniau literatūrą. Didžioji rusų kalba yra vie Šios specialybės studentai šiam egzaminui kruopščiai pa atsakinėjo Sakalauskaitė, Mi universitete gauna visapusiš na turtingiausių ir gražiausių kulskis, Statkevičiūtėi. Jie ga siruošė. Dėstytojas Sudavičius vo ką literatūrinį ir filologinį iš kalbų. Rusų kalbos žinojimas patenkinamus pažymius. ir kiti egzaminų komisijos na silavinimą. Be nuodugnaus su atveria duris į didžiosios ru riai su pasitenkinimu klauso sipažinimo su specialybės da sų tautos kultūros lobyną, su Zitos pasakojimo apie Komu Paskutiniai metai universi lykais, mums yra skaitoma už telkia galimybės susipažinti su nistų partijos kovą su oportu tete patys brangiausi, labiau sienio, slavų tautų ir TSRS geriausiais visos žmonijos vi nistais ir Tarybų šalies indust- siai verti prisiminimų. Praeis tautų literatūrų kursai, slavų suomeninės, mokslinės ir lite dar mėnuo laiko, ir diploman rlalizavimą. tai atsisveikins su universite tautų lyginamoji gramatika ir ratūrinės minties pasiekimais. Visiems rūpi, kaip draugai tu, išsisklaidys po tolimiausius kitos disciplinos. Didžiulę pa V. Kilčiauskas laiko egzaminus, Pasilikusieji mūsų žydinčios respublikos ramą Įsisavinant specialybę Istorijos-filologijos fak. kampelius. Jie dažnai prisimins IV k. studentas už durų ne kartą žvilgteri pro savo puikius dėstytojus, kurie teiktą platus ir gilus markslzrakto skylutę, norėdami pama niekad nesigailėjo nei jėgų, nei tyti, su kokia veido išraiška žinių, atidavė jiems viską, ką Susirašinėjimas su draugais dėstytojas stebi egzaminuoja sukaupė per daugelį metų; prisimins linksmą draugų būrį, mąjį, ar „tvirtai” laikosi drau ne „Brangus bičiuli, Jums ra nuotraukomis, vaizduojančio vieną puikiai praleistą va gas. landėlę, o kartu ir tą nerimą, šo draugas Iš mažos, bet pui mis Vilniaus ir Sofijos istori Prie auditorijos susirinko o gal ir baimę, kurią jausda kios Bulgarijos, iš Geogijaus nius bei kultūrinius pamink ir tie studentai, kurie jau anks vo, eidami prie valstybinių Dimitrovo šalies. Noriu susi lus. Savo laiškuose jie svarsto pažinti su Jumis, sužinoti, kuo klausimus apie tikrąjį žmo čiau išlaikė egzaminus. Štai egzaminų stalo. Jūs domitės, ar mėgstate eilė gaus grožį, kas tai yra laimė, B. Mažonytė Arnoldas Piročkinas pasakoja raščius, muziką, daugiau su klausimus apie .draugystę ir žinoti apie senąjį Vilnių, — draugiškumą. rašė savo pirmajame laiške Šiandien su Sofijos univer NAUJA APARATŪRA Taša Gurguleva. siteto studentais susirašinėja įrengimus, j teto Neseniai Fizi nius mokslinės Taip prasidėjo Teisės fakul- ne vienas Algis. Neretai bend kaip rentgeno apa- į priemonės padės teto III kurso studento Alglo rabučiuose gaunami laiškai kos-matematikos spektroir Chemijos fakul ratūrą, Chemijos ir Fizi Valiulio draugystė su bulgare su Bulgarijos pašto ženklu ir tetai gavo iš grafą, tikslias mik- I kos- matematikos Taša, išaugusia garsiosios Šip- užrašu „tarptautinis”, adresuo Maskvos Valstybi roanalitines svars fakultetų studentų kos apylinkėse. Tai įvyko ti teisininkams Zabielai, Rasitykles, daug įvai- į Ir dėstytojų kolek prieš du metus. Prasidėjusi mavičiui, Dauniui, ekonomis nio Lomonosovo rių varžynų, po- ! nuo laiškų, jų draugystė kas tui Nekrašiui ir kitiems. Kas vardo universiteto tenciometrų ir t. t. j tyvams dar labiau kart stiprėjo, ir šiandieną vis dien vis stiprėja Bulgarijos ir tokius puikius Šios gautos iš | išvystyti mokslinį- Į dažniau jie pasikeičia ne tik Vilniaus studentų draugystė. naujus laboratori. broliško universi- ‘ tiriamąjį darbą. I laiškais, bet ir atvirukais, foto A. Pekeliūnas.
jaunimas socialistinėje santvarkoje taikos są Tarybinis lygomis naudojasi tokiomis gyvenimo ir darbo gali Klek nerimo, kiek įvairiausių minčių sukelia Jie kiekvienam mybėmis, kokių nėra kapitalistiniuose kraštuose. Partijos
ir vyriausybės tėviško rūpinimosi dėka tarybiniam jaunimui mūsų Tėvynėje sukurta šimtai tūkstančių mokyklų, kuriose jie apsišarvuoja priešakinio mokslo žiniomis, tinkamai pasi ruošia gyvenimui ir darbui. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė vykdo taikos politiką ir tuo užtikrina tolimesnį laimingą ir puikų gyve nimą. Šlovingąją! Komunistų partijai vadovaujant socialisti nio gyvenimo tempai išugdė naują jaunąją kartą. Buvusieji kumiečiai ir buožių bernai išaugo į žymius visuomenės vei kėjus, socialistinio Darbo Didvyrius, stachanovininkus, ga mybos novatorius bei racionalizatorius. Tarybinė santvarka sudarė pačias palankiausias sąlygas jaunimui Įsigyti specialybę bei mokslą ir tapti kultūringais, apsišvietusiais ir karštais komunizmo statytojais. Jaunimui prieš akis iškyla didelis ir atsakingas uždavi nys — pasirinkti gyvenimo kelią pagal savo jėgas, sugebė jimus bei polinkius ir valstybinį reikalą ir tapti kvalifikuo tais liaudies ūkio ir kultūrinio darbo baro specialistais, sąmoningais tarybinės Tėvynės piliečiais. Atėjo laikas atsisveikinti su viduriniąja mokykla ir ženg ti Į savarankišką gyvenimą. Kiekvienas baigiantis vidurinę mokyklą turi pagalvoti, kur ir kaip jis geriau galės tarnau ti savo liaudžiai, kur jis su didesne nauda galės pritaikyti savo jėgas ir sugebėjimus. Jaunimas turi atsiminti, kad ne reikia vengti jokio darbo, nes mūsų socialistinėje Tėvynėje kiekvienas darbas yra aukštai vertinamas ir garbingas. Aukštosios ir specialiosios tarybinės mokyklos plačiai atveria savo duris jaunajai mūsų plačiosios Tėvynės kartai. Šimtai tūkstančių jaunuolių — darbininkų, "kolūkiečių ir darbo inteligentijos vaikų užtvindys šviesias įvairių specia lių mokyklų, universitetų ir Institutų auditorijas ir labora torijas. Visi jie žengia į naują gyvenimą su viena mintimi, turėdami vieną tikslą — mokytis, siekti tų mokslo žinių, kurias per ištisus amžius sukaupė žmonija, tapti tikraisiais šalies šeimininkais ir laimingo gyvenimo kūrėjais. Socialistinė santvarka iš pagrindu pakeitė mūsų respub likos gyvenimą. Naujas ir laimingas gyvenimas atsivėrė mūsų jaunimui. Tūkstančiai studentų mokosi Tarybų Lietu vos aukštosiose mokyklose, šimtai jų mokosi Maskvos, Leningrado ir kitose geriausiose Tarybų Sąjungos mokyk lose. Kiekvienais metais iš įvairių Tarybų Lietuvos rajonų atvyksta šimtai jaunuolių studijuoti Į vieną seniausių šalies aukštųjų mokyklų — Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą. Per penkerius metus universiteto profesorių ir dėstytojų kolektyvas turi išmokyti ir išauklėti jaunimą, "paruošti juos kūrybingai galvojančiais, aukštos kvalifikacijos specialistais. Jaunuolius ir jaunuoles, tapusius studentais, auklės rūpes tinga universiteto profesorių ir dėstytojų akis. Universiteto dėstytojų pagalba jie taps įvairių liaudies ūkio ir kultūros sričių specialistais, mokslo darbuotojais, jaunais komunizmo statytojais. Universiteto dėstytojai visu atsidėjimu visoke riopai padės jaunimui, kaip galima daugiau ir tvirčiau įsi gyti mokslo žinių. Universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos kiekvie name darbo žingsnyje bus nuoširdžiu jų vadovu ir pagal bininku. Vilniaus universitetas yra pati didžioji respublikoje stu dentų skaičiumi ir pati įvairiausia fakultetų ir specialybių gausumu aukštoji mokykla. Universitete veikia septyni fa kultetai, kurie ruošia Įvairių specialybių mokytojus, žurna listus, ekonomistus, teisininkus, chemikus, jaunus rašytojus, bibliotekininkus, o taip pat darbuotojus gamybai bei pramo nei. Jauniems abiturientams, kaip matome, universitetas teikia plačias specialybės pasirinkimo galimybes, kur dauge lis ras sritį savo polinkiams bei sugebėjimams pritaikyti. Brangūs draugai! Prieš jus žydinti jaunystė ir platūs gyvenimo keliai. Žengiant į aukštojo mokslo viršūnes teks daug ir atkakliai padirbėti, kad taptumėte gerais specialis tais, savo dalyko žinovais. Bet nebijokite sunkumų, atkak liai siekite savo užsibrėžto tikslo, nes tik tuo keliu žengdami tapsite gerais komunizmo statytojais. Universitetas plačiai atidaro savo duris jums, naujai į jį stojantiems draugams, laukia jūsų atvykstant tęsti aukštąjį mokslą mūsų sostinės aukštojoje mokykloje. Laimingo kelio jums, jaunieji draugai, į didingą, šviesu gyvenimą. Prof. dr. S. JANKAUSKAS 1. e. rektoriaus par.
■ LABORATORIJOSE
Gamtos fakulteto studentams gilintis į pasirunKtą mokslo sritį daug padeda turtingos laboratorijos. Nuotraukoje: III kurso geochemikai-komjaunuoliai (iš kairės į dešinę) A. Gaigalas, K. Strielcova ir J. Poslečnas petrografijos pratybų metu nustato rūgš čių uolienų sudėtį: Laboratoriniams užsiėmimams va dovauja vyr. dėst. Martinaitis. A. Alksnio nuotr.
J i it
V
1 L A I S V
LA I K I U
me Vingio parke lavinasi lengvaatlečiai. Daug kas užsi iminėja gimnastikos, teniso, fechtavimo menu. Universite tas didžiuojasi tokiais sporti ninkais, kaip Astrauskas, Saunoris, Gaudešiūtė, Pelionytė. Visą savo laisvalaikį, jie skiria treniruotėms todėl ir jų sportiniai rezultatai — puikūs.
Karštas metas dabar uni į vandenį, taškydami į šalis versitete. Egzaminai, Skaityk pilkšvus, opalinius purslus. lose, kabinetuose studentai, pa | Prasilenkdama su aštuonvlete, 5 „___ ........ ... silenkę priev r knygų, kartoja tai, bazės link artėja dvivietė val I ką buvo išmokę per■ metus. tis. Ryt, poryt jie eis prie egzami — Na, merginos, drąsiau, nų stalo, aiškiai ir sklandžiai įkvėpkit daugiau oro! — ra atsakys Į bilietų klausimus. gina treneris Romas DarginaTačiau studentai moka ne tik vičius irkluotojas. Scenos meną mėgsta dauge stropiai mokytis, bet ir turi Merginos dar labiau užgula lis. Todėl dar rudenį studen ningai praleisti laisvalaikį. Ke irklus, ir valtis, lyg įgavusi tai su dideliu pasitenkinimu letą valandų sėdėjus prie kny sparnus, paukščiu skrieja pa sutiko žinią apie pirmąjį uni gų, reikia ir atsikvėpti. Artė- sroviui. Šia valtimi treniruo versiteto dramos ratelio pasi jant vakarui, studentai laiki- jasi ekonomistė Irena Volskytė rodymą. Jaunieji aktoriai pa nai palieka knygas ir skuba ir filologė Aldona Gražytė. rodė vodevilį „Vestuvinė ke į saviveiklos būrelių repetici- Jos, kaip ir kiti universiteto lionė”, kuris turėjo nemažą jas, sportines trenlruotes. sportininkai, vyrai ir mergi pasisekimą. Antroji šiais me nos, besitrenlruojantieji tais parodyta pjesė buvo „Tai. aštuonvietėse valtyse neseniai ga”, o neseniai dramos būre „Žalgirio” vandens įvykusiose tarpmiestinėse irk lio nariai pasirodė scenoje su sporto bazė. Bevelk kasdien lavimo pirmenybėse užėmė premjera „Dėdės Tomo trobe čia susirenka jaunieji univer pirmąsias vietas. Dabar arti lė”. ' siteto irkluotojai. Filologas miausiu jų varžovu bus Esti Nemaža darbo ir jėgų tu Tilvytis, medikai Urbonas, jos irkluotojai. Šią minutę vi rėjo Įdėti saviveiklininkai sta Blažys, chemikas Karpavičius si galvoja, kaip pasispausti, tant šią 12 paveikslų pjesę su ir kiti paruošia treniruotei aš- kad jų valtis skrietų dar grei 30 veikėjų. Kai kuriems iš jų tuonvietę valtį ir nuleidžia ją čiau, dar ritmingiau kabintų teko atlikti net po 3 roles. į vandenį. Dar kelios minutės vandenį irklai. Teisininkas Kazlauskas — To ir valtis strėlės greitumu nu Tuo metu, kai irkluoto mas, filologai Klrlytė — Chločiuožia pirmyn, raukšlėdama jai kerta žydrą Nėries vande ja, Paukštaitis — Džoržas tamsų upės vandenį. Aštuoni nį, krepšininkai, tinklininkai dešimtimis kartų turėjo karto-1 irklai ritmiškai pasineria į treniruojasi aikštelėse, žalia- ti savo rolę, kol pavyko pa-
vaizduoti žiaurių plantatorių Išnaudojamų vergų paveikslus. Universiteto dramos ratelis susikūrė tik šiais metais ta čiau jis jau spėjo duoti 10 spektaklių. Jų pasirodymus matė Kauno Politechnikos in stituto studentai, Dailės insti tuto auklėtiniai. „Lelijos” fab riko darbininkai. Ilgai negęsta šviesos Aktų salėje Čiurlionio, 23. Pro at darus langus maloniai skamba kanklių stygos, švelniomis tre lėmis liejasi birbynių garsai. Tai repetuoja universiteto dai nų ir šokių ansamblis, jis ruo šiasi artėjančiai Dainų šven tei. Jai ruošiasi ir kitas gau sus Akademinio choro ko lektyvas. Darniai nuskambėjo choristų daina 10 metų choro jubiliejaus proga, bet ji dar darniau skambės respublikinė je dainų šventėje. To siekia visas choro kolektyvas. Didelė studentų šeima. Sun ku ir papasakoti, kaip kiekvie nas dirba, praleidžia savo lais valaikį. Aišku tik viena, kad universiteto jaunimas myli nė tik mokslą, bet ir sportą, dai ną, tvirtą, draugišką kolekty vą. J. Baužytė
ŽODIS APIE FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETĄ
Fizikos-matematikos fakul i boratorinlų darbų, todėl ir už tete ruošiami mokslo ir švie siėmimų valandų skaičius yra timo įstaigoms bei liaudies mažesnis, negu fizikams. ūkiui aukštai kvalifikuoti spe V kurso fizikams ir matema cialistai — fizikai ir matemati tikams paskaitų yra visai ne kai, galintieji dirbti moksll- daug, ir čia didžiausias dėme niuose-tiriamuosluose institu sys skiriamas diplominiam tuose, gamyklų laboratorijose, darbui, kuriame studentas, dar. aukštosiose ir vidurinėse mo bo vadovams padedant, siekia kyklose. Šiuo metu, kada mū gauti naujų mokslinių rezulta sų respublikos gyvenimas tų. Matematikams ir teorinės smarkiai keičiasi, labai išplė- fizikos specializacijos studen čiamas švietimo tinklas, stei tams diplominis darbas yra giamos naujos pramonės ša teorinio pobūdžio, kitų spe kos, visas kraštas elektrifikuo cializacijų fizikams — diplo jamas, šios rūšies specialistai minis darbas eksperimentinio respublikai yra labai reikalin pabūdžio, susijęs su laborato riniais tyrimais. giVisuose kursuose yra orga Fakultete mokslas einamas 5 metus. Pirmuose dviejuose nizuoti studentų moksliniai bū kursuose klausomos bendres reliai, kuriuose dėstytojams ir nio pabūdžio disciplinos: mark profesoriams vadovaujant stu sizmo-leninizmo pagrindai, fi dentai gali užsiimti specialiais zika, pagrindiniai aukštosios moksliniais tyrimais. Darbas matematikos skyriai, teorinė moksliniuose būreliuose pade mechanika. Studentai fizikai, da giliau pažinti studijuojamą be to, klauso chemijos paskai discipliną, todėl studentų yra tų ir atlieka chemijos ir brai labai mėgiamas ir labai daž žybos pratimus, o matematikai nai šis darbas sudaro rimtą klauso braižomosios geometri pagrindą vėliau ruošiamam jos paskaitų ir atlieka braižy diplominiam darbui. Mūsų fakultete dirba žymūs bos pratimus. Trečiame kurse prasideda jau speciali žavima mokslininkai profesoriai Z. sis siauresnėje atitinkamo Žemaitis, P. Brazdžiūnas, P. mokslo srityje. Studentai-fizlkai gali pa Slavėnas, A. Jucys, kurių va sirinkti vieną šių specializaci dovaujami studentai atlieka jų: 1) teorinė fizika, kur teo mokslinius darbus ir kurie ski riškai nagrinėjamos atomų ir ria daug dėmesio jaunimo molekulių optinės savybės: 2) kieto kūno fizika, skirta dau auklėjimui. Fakultete yra gerai aprūpin giausia puslaldininkų elektri nių ir optinių savybių tyrimui: tos vadovėliais ir moksline Ii 3) optika, kur pagrindinis ty teratūra bibliotekos ir skaityk rimo metodas yra spektrosko pija ir 4) astrofizika, kurioje la, kurioje laisvalaikiu galim 1 astronominiai klausimai spren mokytis. Kad mokslas Flzikos-matedžiami fiziniais metodais. Šiems darbams fakultete yra matikos fakultete vyktų sėk sava astronominė observato minga! reikalingas yra geras rija, turtingos laboratorijos. pasiruošimas matematikoje ir vidurinių mokyklų Taip pat ir matematikos fizikoje programos ribose. Mėgstan specialybės studentai prade tiems šluos mokslus jaunuo dant III kursu turi pasirinkti ir Jaunuolėms studijos vieną šių specializacijų: 1) liams Fizikos-matematikos fakultete funkcijų teorijos; 2) geometri bus įdomios; baigę fakul jos; 3) algebros ir skaičių teo tetą,labai įdomų ir naudingą rijos ir 4) tikimybių teorijos. mūsų dirbs kraštui darbą. Be bendrų disciplinų ir čia vyresniuose kursuose klauso Doc. H. Horodničius ma kelių specializacijos kur Fizikos-matematikos sų, giliau supažindinančių stu fakulteto dekanas dentus su tam tikra matemati Nuotraukoje: bendras Fizi kos šaka. Matematikos specia fakulteto lybėje darbas yra daugiau teo kos-matematikos rinio pobūdžio, yra nedaug la- vaizdas.
Studentų mokslinė draugija
UNIVERSITETO SPORTININKAI
Vilniaus Valstybinis V. Kap dldžlulį studentų domėjimąsį suko vardo universitetas ruo mokslo žiniomis, sugebėjimą šia Tarybų Lietuvai įvairių savarankiškai spręsti sudėtin I liaudies ūkio šakų, kultūros gas mokslines problemas. bei švietimo darbuotojus — Šiais mokslo metais tamp specialistus, ugdo jaunųjų riai bendradarbiaujame su Ta moksli ūnkų gretas. rybų šalies aukštosiomis mo Nemažas vaidmuo ruošiant kyklomis. Susirašinėjame su aukštai kvalifikuotus specialis- 18 universitetų bei institutų, , tus tenka Studentų mokslinei su kuriais per laiškus ir žo raugi jai, kuri įtraukia stu džiu pasikeičiame patyrimu, dentus į mokslinį darbą ir jį organizuojant studentų moks organizuoja. Studentai — šios linį darbą. Maskvos universite draugijos nariai yra pratinami to Ekonomikos fakulteto Stu prie gilių savarankiškų moks dentų mokslinės draugijos ta linių tyrimų, mokomi kūrybiš ryba padėjo pertvarkyti būre kai pritaikyti mokslo žinias, lius mūsų Ekonomikos fakul sprendžia atskiras specialybės tete. Ji patarė mums svarstyti problemas, sutvirtina savo ma parašytus mokslinius darbus, terialistinę pasaulėžiūrą. giminingus pagal nagrinėjamų Šiuo metu mūsų universite temų profilį, būrelių bendruo te veikla 123 moksliniai būre se susirinkimuose. Sis draugų liai, kuriuose dalyvauja dau patyrimas yra šiandien pritai Šiemet universitetą bai giau kaip 1/3 visų studentų. komas ir pas mus. gia LTSR čempionas espadGalimumai toliau vystyti ir Gamtos fakulteto zoologijos plėsti studentų mokslinę veik mokslinis būrelis susirašinėja ronu Teisės fak. diploman lą yra labai platūs. Studentų Tuliševskis, respublikos Tbilisi Valstybinio univer tas moksliniam darbui vystyti tar su tinklinio rinktinės dalyviai siteto zoologijos būreliu. Mūsų nauja laboratorijos, bandymų studentai jiems nuvežė vieti Žilinskaitė, Artomonovas, stotys, kasmet papildomos nau. nės kolekcijas. Iš Lat vieni stipriausių respubli jais prietaisais ir įrengimais. vijosfaunos Valstybinio universiteto koj lengvaatlečiai Astraus Šiomis dienomis iš Maskvos Fizikos-matematikos fakulteto kas, Kasperavičius, Buzas. mes gavome jų Daug dar galima išvardinti Valstybinio Lomonosovo var studentų mokslinių darbų rinkinį. Pra sportininkų, baigiančių uni do universiteto gavome pirmą dėjome susirašinėti ir su liau versitetą. Svarbu ne tai. ją naujos aparatūros siuntą. dies demokratijos šalių studen Svarbu tai, kad juos visus sportinio meistriškumo iš Per eilę Studentų moksli tais. universitetas. Visi nės draugijos gyvavimo metų Universitete yra sudarytos mokė minėti sportininkai į uni buvo sukauptas kai kuris or visas sąlygos gilinti savo versitetą atėjo su mažu pa ganizacinio darbo patyrimas, mokslo žinias, dalyvaujant tyrimu, menkais laimėji Studentų mokslinės draugijos mais, bet, nuoširdžiai dirb susiklostė tradicijos. Kasmet pavasario semestre veikloje. Reikia tikėtis, kad dami, per 5 metus tapo žymiais visoje respublikoje. vyksta tradicinė studentų ir daugelis Jūsų, draugai abi Sportinį meistriškumą mokslinė konferencija. Šių turientai, įstoję į Vilniaus kelti universitete yra visos metų balandžio mėn. vyko Valstybinį universitetą, akty sąlygos. Yra puikios sporto VIII studentų mokslinė konfe- viai įsijungsite į mokslinį dar- salės, turtinga slidžių bazė, renclja, skirta Tarybų Lietu- bą ir nevieno moksliniai dar- Zydišklų vandens sporto vos 15-sioms metinėms pažy- bai, parašyti po 2—3 metų bazė, kur savo meistrišku mėti. Joje dalyvavo sostinės : studijų, papuoš studentų moks- mą kelia buriuotojai. Didžiausių laimėjimų įmonių atstovai, kitų respub- linlų darbų rinkinius, šiuo metu yra pasiekę uni likų aukštųjų mokyklų stuG Brafįenė versiteto slidininkai. Jie — dentai. Konferencija parodė SMD tarybos pirmininkas šių metų LTSR Aukštųjų +---- - ------------------------- ★ mokyklų spartakiados nu galėtojas. Universiteto sli dininkai Latėnas, Babėnaitė dalyvavo TSRS pirme nybėse Sverdlovske, o slalomistė Kuprevlčiūtė — Alma-Atoje. Auga gabūs jauni slidininkai Blažys, Baltrušaitytė, Milašius ir kiti. Daug pergalių yra iško voję lengvaatlečiai. Ypač jie sėkmingai sukovojo res publikinių laikraščių taurių varžybose. USK lengvaatle čiai yra 6 kartus laimėję
F
Redaktorius P. BUCKUS l
t
Žalumynais pasipuošusioje jaukioje Čiurlionio gatvėje, šalia Medicinos, Gamtos ir Fizikos-matematikos fakultetų išaugo studentų miestelis, kuriame gyvena apie 700 studen tų. Sekančių mokslo metų pradžioje bus atiduotas naudoji mui dar vienas bendrabutis. Jame apsigyvens dar 200 uni versiteto studentų bei aspirantų. Nuotraukoje: universiteto studentų miestelio panorama. Cerviakovo nuotr.
i i i
1
Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo universitetas skelbia studentų priėmimą 1955/56 m. m. į sekančius fakultetus: I. Istorijos-filologijos. Specialybės: 1) lie tuvių kalba ir literatūra, 2) rusų kalba ir literatūra, 3) romanų — germanų fi lologija (anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos ir literatūros), 4) bibliotekinin kystė, 5) žurnalistika, 6) istorija. II. Teisės mokslų. Specialybė — teisės mokslai. III. Ekonomikos mokslų. Specialybės: 1) pramonės ekonomika, 2) prekybos eko nomika, 3) finansai ir kreditas. IV. Fizikos-matematikos. Specialybės: 1) fi zika, 2) matematika. v. Chemijos. Specialybės: 1) neorganinė chemija, 2) organinė chemija, 3) fizinė chemija. VI. Gamtos mokslų. Specialybės: 1) biologi ja, 2) geografija, 3) geologija. VII. Medicinos. Specialybė — gydytojas VIII. Neakivaizdinis skyrius. Specialybės: 1) lietuvių kalba ir literatūra, 2) teisės mokslai, 3) matematika, 4) bibliotekinin. kystė, 5) žurnalistika. Į stacionarą pareiškimų priėmimas vyksta nuo birželio 20 dienos iki liepos 31 dienos. Stoja mieji egzaminai — nuo rugpiūčio 1 dienos Iki rugpiūčlo 20 dienos. Stojantysis paduoda Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rektoriaus vardu pareiškimą, nurodydamas pasirenkamą fakultetą bei specialybę ir pridėdamas šiuos dokumentus: 1) autobiografiją, 2) brandos atestatą ar kitą atatinkamą dokumentą (originale), 3) pasą patei kiamas asmeniškai), 4) tris fotografijas, 5) kari nį bilietą (patelkiamas asmeniškai), 6) medicinos pažymėjimą (forma Nr. 286), užpildytą mokyk los, gydymo punkto, vaikų ar bendros rajoninės ligoninės (poliklinikos) gydytojo; o stojantieji į neakivaizdinį skyrių prie pareiškimo, vietoje medicinos pažymėjimo, prideda darbovietės pa žymėjimą, nurodant pareigas ir specialybę ir gy venamosios vietos pažymėjimą. Smulkios informacijos teikiamos Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto cent rinių rusų 26 kamb. arba mokymo dalyje (Stuokos — Gucevičiaus gt. 3). REKTORIUS
goti buvusių vienuolynų bib tojo kūrybą, Išmesdamos la liotekose. Religinio turinio biausiai ryškius ateistinius rankraštinėse knygose buvo pasisakymus (straipsniai ,,Ste įrašomos taip pat vienuolynų buklai mokslo” ir „Drumstam privilegijos, įvairūs aktai, vandeny”, išspausdinti 1901 Universiteto mokslinė biblioteka — vienas svarbūs pažinti to meto gyve m. „Naujienose”). Beveik pil įdomiausių Vilniaus miesto istorinių kultūros nimą. Tarpe kitų dokumentų ni XIX a. pabaigos laikraščių paminklų. Ji įkurta 1570 metais. Savo fondų I buvo iš XIX a. vidurio į K. archyvai telkia įdomios me turtingumu ir skaičiumi ji pralenkia visas Lie Smito rašinys apie lietuvių džiagos pažinti lietuvių nacio tuvos TSR bibliotekas. Šiuo metu jos knygų mitologiją ir Rusijos Mokslų naliniam judėjimui. Kauno į saugyklose yra apie 1,5 milijono tomų, prade akademijos parengta recenzi universiteto fonde yra taip pat dant XV šimtmečio inkunabulais ir baigiant į ja Košicos knygai apie Lie įdomios medžiagos, nušviečian naujausiomis tarybinėmis knygomis. i tuvos bajorų istoriją. Ypa čios 1905 — 1907 m. revoliu Žemiau mes papasakosime apie vieną jos sky tingai svarbią vietą gau ciją ir kaizerinę okupaciją i rių — rankraštyną. tųjų dokumentų tarpe užima Lietuvoje. Šių dokumentų tar i . , •VA? AZA?/VW'V'A' iš Vilniaus švietimo apygardos pe pažymėtinos J. Tumo-Vaiž Žymią universiteto bibliote ir pripuolamai. Pirmu kartu konceliarijos 1871. V. 29 per ganto 1922 m. A. Dambrauskos dalį sudaro rankraščių jie buvo pradėti sistemingai duotos 47 bylos, liečiančios ko-Jakšto dienoraščio publika skyrius. Jame yra 60 000 sau rinkti, nuo 1804 metų, pasky visuomeninį judėjimą Vilniaus cijoje išleistosios vietos apie gojimo vienetų įvairių doku rus* universiteto bibliotekos universitete, medicinos-chirur Lietuvos buržuazinių naciona gijos akademijoje ir universi listų ir JAV imperialistų san mentų, tiek pat retų knygų, direktoriumi prof. Grodeką. teto kontrolėje buvusiose mo dėrį pirmojo pasaulinio karo 2500 retų albumų ir graviū uždarymo Po universiteto metais. Fonde saugojami S. kyklose. rų, o taip pat saugojami ir to didžioji rankraščių dalis buvo Daukanto istorinių veikalų kie atskiri rinkiniai, kaip Vil sukoncentruota Prasidėjus pirmajam pasau 1856 m. atirankraščiai leidžia atstatyti kai niaus medicinos draugijos bib darytame senienų muziejuje. lioteka, prof. Lelevelio su 1865 metais jame buvo 538 liniam karui dalis rankraščių kuriuos teksto iškraipymus rinktos knygos ir žemėlapiai. rankraščiai, 2077 seni doku 1915 m. buvo išgabenta toliau knygoje „Pasakojimas apie lietuvių tautos veikalus seno Rankraštynas susidarė ne iš mentai, aktai bei autografai. į užfrontę. vėje”, o taip pat parodo teo karto. Jo užuomazga praside rankraštynas išaugo rijos, kad jis yra buvęs magis 1867. V. 24 senosios uni ir Ypač da nuo tų rankraščių, kuriuos išsiplėtė pokariniais metais. tru, visišką nepagrįstumą. drauge su asmeninėmis Žigi versiteto bibliotekos ir senie Po Kauno universiteto peror nų muziejaus bazėje pradėjo Universiteto rankraščių sky manto Augusto knygomis Lie ganizavimo į Politechnikos ir tuvos didžioji kunigaikštienė veikti Vilniaus viešoji biblio Medicinos institutus iš Kauno rius — vienas iš pačių turtin Ona padovanojo besikuriančiai teka su rankraščių skyriumi. universiteto bibliotekos buvo giausių dokumentų įvairumu jėzuitų akademijos bibliotekai. Prie bibliotekos taip pat veikė perkeltas rankraščių skyrius ir gausumu visoje Tarybų Są Šių pirmųjų rankraščių tarpe senienų ir gamtos istorijos su įdomia ir svarbia lituanisti jungoje, tik tarybiniais metais žymią vietą užėmė lenkų isto muziejai. 1909 m. čia buvo ne medžiaga. Fonde liko dalis tapo plačiai prieinamu ir pa riko J. Dlugošo (1415—1480) 350 rankraščių senąja slavų J. Biliūno rankraščių — naudojamu. veikalo „Prūsų vėliavos”, ku kalba, 702 dokumentai perga straipsniai, įėję vėliau į kny Platus ir turtingas rankraš riame buvo aprašytos paimtos mente ir 5500 rinkinių, ryšu gutę „Akyvi gamtos apsireiški tynas laukia dar ne vienos de per Žalgirio mūšį ir kitur kry lių ir papkių su dokumentais mai”, asmeninė korespondenci šimties tyrėjų, ne vieno darbo, žiuočių vėliavos bei duodami įvairiomis kalbomis. ja. Rankraščiai parodo, kad kuriame būtų panaudojama ar jų piešiniai, originalas. Didžiąją rankraščių dalį, Lietuvos liberalinės buržua- skelbiama jo medžiaga. pdieurkUbių šiuo metu meiu į blbllouiunu- zijos laikraščių redakcijos Iki XIX a. pradžios rank patenkusių Z. Kondratas žalojo rašyraščių skaičius augo pamažu teką, sudarė dokumentai, sau-1 negailestingai Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos” spaustuvė. L V 40178
Iš rankraščių skyriaus istorijos
„Sovietskaja Litva” estafe tę, 2 metus — „Komjauni mo Tiesos” estafetę ir kt. Universiteto lengvaatlečiai turi iškovoję sostinės var žybų taurę. Kada ištirpsta ledai Gal vėje ir Skaistyje, prasi deda buriavimo sezonas. Jį puikiai išnaudoja universi teto buriuotojai: dalyvauja įvairiose varžybose, daro kreiserinius žygius jachto mis po Rygos įlanką, Kur šių marias. Pernai pirmą sykį buvo pravesta „Kom jaunimo tiesos” taurės re gata aplink Kuršių marias. Nugalėtojais tapo universi teto buriuotojai. Daug dar galima pami nėti: ir irkluotojus, daly vaujančius kasmet „Komsomolskaja Pravda” varžybo se Maskvoje, ir apie stalo tenisininkus, žinomus viso je Tarybų Sąjungoje. . . 16 universiteto sporto sekcijų užsiiminėja apie 1500 stu dentų. Čia jie ir semiasi meistriškumo. Žinoma, turime ir silpnų vietų. Tai pirmiausia liečia krepšinį, lengvąją atletiką, gimnastiką. Todėl natūralu, kad universiteto sportinin kai labai laukia naujos pa mainos ir iš vidurinių mo kyklų. Ateikite pas mus, drau gai! Susitiksime įdomiose, kovingose varžybose. Pir mosios jų bus tarpfakultetlnės pirmųjų kursų var žybos tinkliny, krepšiny, futbole ir lengvojoje atleti koje.
i
Užs. Nr. 0840
į
I I