I
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS*
Pavasario egzaminų sesija
PRASI DĖJO studentų rugiapiūtė. . . egminų sesija vėl prasidėjo. Dar taip nese niai, atrodo, buvo laikomi rudens semestro egzaminai, karpomos atsilikusios „uodegos", dabar ir vėl užgriuvo naujų darbų kalnas. Kai kurie kursai jau užbaigė pavasario egzamlnų sesiją ir išvažiavo į praktiką, gi dau guma studentų dar renka įskaitas, ruošiasi egzaminui. Darbymetis pačiame įkarštyje. Egzaminų sesija ši — maža kuo skiriasi nuo .ankstyvesniųjų. Ir, vis dėlto, skiriasi. Daugelyje akademinių grupių mokymosi pro gramos žymiai pertvarkytos, dėstomasis kur sas priartintas prie gyvenimo, labiau supran:amas studentui, patrauklesnis, labiau gyve•įmiškas. Todėl ir egzaminų sesijai buvo gaiimybių pasiruošti geriau, kruopščiau. Stuientai dirbo uoliau, geriau įsisavino jiems iestomus dalykus, labiau suprato praeitą me džiagą. Tai, be abejo, turėjo įtakos ir tiems. <urie dar ateis prie egzaminų stalo. Gerai šlaikė pavasario sesijos egzaminus Teisės noksiu fakulteto III k. studentai A. Steckas, A. Marcijonas, E. Vitkutė, J. Lauraitis, E. ’alskys, Istorijos-filologijos fakulteto III k. urnalistas L. Braziulis ir kiti. Tačiau ir šis pavasaris dar kai ką nuliu lino, ir šio pavasario egzaminų sesija ne be ,dų. Nuliūdino blogi studentai savo dėstyojus ateidami laikyti įskhitų ar egzamino am nepasiruošę arba blogai pasirengę. Lai;ant įskaitas, vis dar apstu mėgėjų _pakartoi „trylika užbėgimų“. Vis dar įkyrima dėsytojams prašinėjimu, ne retai gelbsti skęsantį draugą „advokatai“ — visa akademiič grupė „graudina“ dėstytoją, kad pasiraytų įskaitą silpnai dalyką žinančiam kur siokui ar kursiokei. Dažnai tai nieko ne.-elbsti, o kai kada ir padeda draugui išsiapanotl iš „keblios“ padėties. Tokių faktų, :ai silpnai pasiruošlama įskaitoms, pasitaikė FF, TMF ir EMF. Tatai rodo, kad vis dar ra atlaidžių dėstytojų ir dar blogiau — taai rodo, kad nesveikas kolegialumas, „sir;imas“ už aptingusį draugą vis dar neišgy endintas iš studentiškos praktikos. Jaunieji
draugai nesupranta arba supranta, bet ne paiso tos tiesos, kad blogai besimokąs studentas bus blogas specialistas. Ir jam po to bus sunkus gyvenimas. Ir dar sunkiau bus tiems, kuriuos jis žalos mokykloje, dėl blo go specialisto nukentės darbas, nukentės žmonės. Todėl reikia būti reiklesniems savo draugui, tik tada tinginiai ir apsileidėliai pranyks iš mūsų pandangės. Komjaunimo or VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. ganizacijos šiuo klausimu privalėtų susirū PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS pinti visų pirma. Kaina 2 kap. Kaip bebūtų koktu, bet jau ir šį pava Nr. 16 (395) 1961 m. gegužės 22 d. sarį kai ką aplankė ne linksmos kregždutės, o juodvarniai. . . Kai kas jau suspėjo prisi rinkti dvejetų. Gaila, bet tai faktas. Atskirai tenka pakalbėti apie artėjančius valstybinius egzaminus. Ir jiems draugai ab solventai ruošiasi nepakankamai. Tai rodo, kad ir toks faktas: TSKP istorijos apžvalgi Vienas didžiausių VVU bus. 82 proc. diplominių dar „Biržų spaustuvės istorija iki nes paskaitas lanko, toli gražu, ne visi dip fakultetų — Istorijos-filologi bų įvertinta labai gerais ir ,1940 metų“; lietuvių kalbos lomantai. Kur gi kitur galima būtų tiek at jos. Jame mokosi 2059 stu gerais pažymiais, tik 18 proc. ^specialybės stud. A. Sobllnsnaujinti savo žinias, jeigu ne šiose paskaito dentai. Didesnė pusė iš jų — (9 darbai) — patenkinamai. ko diplominis darbas „Stilisti se. Tai rimtas signalas, rodąs visoms diplo 1174 studijuoja neatsitraukda Iš labai gerai įvertintų dar nės dialogo funkcijos“, rusų mantų grupėms, jog valstybiniams egzami mi nuo gamybos — neakivaiz bų pažymėtini: istorijos spe literatūros specialybės studen nams vis dar kaip reikiant nesiruošiama. diniu būdu. Tai žmonės įvai cialybės studento V. Gudman- tės G. Andrašiūnienės — Egzaminų sesija prasidėjo. Visa eilė aka rių profesijų: mokytojai, bib to ,,Darbo žmonių priešinima „Psichologizmas A. Tolstojaus deminių grupių dar žiemą parodė, kad gali liotekininkai, žurnalistai ir kt. sis hitleriniams okupantams trilogijoje „Kančių keliai“, specialy S. m. birželio mėnesį dau Vilinaus mieste"; žurnalistikos bibliotekininkystės ma mokytis be trejetų, kad galima užbaigti mokslo metus be įsiscklinimų. Todėl visos giau kaip 60 studentų-neakl- specialybės studentų J. Clvil- bės studento J. Baltušio — grupių komjaunimo organizacijos privalo valzdlnlnkų kartu su staciona kaltės diplominis darbas tema „Kauno Viešoji biblioteka išanalizuoti padėtį savosiose grupėse ir pada rais laikys valstybinius egza „Korespondencija laikraštyje", 1950 — 1960 m.“ ir kt. ryti rimtas išvadas. Tuos studentus, kurie minus, 50 iš jų jau sėkmin L. Zelanskio — „Vedamasis •) pamėgo „plaukioti", reikėtų labai rimtai „iš-1 gai apgynė diplominius dar- žurnale", N. Pelanytės — -|M prausti“, priversti dirbti. Tiems, kurie reika lingi paramos, reikėtų ją suteikti. Tačiau jo kio užtarimo tinginiams ir apsileidėliams! Kas besimokydamas aukštojoje mokykloje valgo liaudies duoną, tas privalo parodyti, kad jis tai užsidirbo, nusipelnė. Egzaminai yra žymia dalimi studentų pareigingumo, darbštumo veidrodis. Todėl jiems reikia ge ral gerai ruoštis ir šios egzaminų sesijos me tu pasiekti geresnių rezultatų nei anksty vesnėse. Tam yra visos sąlygos.
Diplomantai neakivaizdininkai-gerai
V IMTAI vilniečių — darbininkų, studentų, mokslininkų — suslrino„ į aikštę prie Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto centri nių rūmų. Čia įvyko iškil mingas mitingas, skirtas atidengti memorialinei len tai didžiajam ukrainiečių liaudies kobzariui Tarasui Ševčenkai. Į mitingą atvy ko draugai F. Bieliauskas, V. Niunka. K. Kairys, " ' . ................ J. Paleckis, A. Sniečkus. B. Sarkovas, M. Sumauskas, G. Zimanas, L. Diržinskaltė, V. MeščerlakoUkralnos vas, ministrai, TSR kultūros ministras R. Babijčiukas, gausus bū rys ukrainiečių ir lietuvių rašytojų, mokslo, kultūros darbuotojų. Mitingą atida rė LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekreto rius F. Bieliauskas. — Mes čia susirinkome. — pasakė akademikas K. Korsakas, — pagerbti nemirtingojo Taraso Šev čenkos atminimo — ati dengti memorialinės lentos. Senojo Vilniaus Universi teto rūmuose prieš daugel) metų pas dailės profesorių J. Rustemą mokėsi jaunas baudžiauninkas Tarasas Sevčenko. Vilnius, didžios šlovės miestas, kaip j) va dino T. Ševčenka, davė
S
Kalba rašytojas M. Stelmacnas.
KOBZARIUI ATMINTI jo genijui kūrybinį polėkį. Vilniaus gatvėmis vaikščio jo šis žmogus, kurio var das šiandien žinomas visa me pasaulyje. Ukrainos TSR kultūros ministras R. Babijčiukas kalba apie tai, kad memorialinės lentos atidenglmas T. Ševčenkai yra didelė šventė visai ukrainiečių tautai, liudijanti abiejų mūsų tautų draugystę. Skambant TSRS Valsty biniam himnui, Ukrainos TSR ir Lietuvos TSR him nams, iškilmingai atiden giama memorialinė lenta su T. Ševčenkos bareljefu. Lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis iškalti žo džiai: „Šiuose rūmuose
dailininko J. Rustemo stu dijoje mokėsi didysis Uk rainos poetas-revoliucionlerlus Tarasas Ševčenka“. Su giliu jausmu mitinge kalbėjo Lenininės premijos laureatas M. Stelmachas. Aikštėje ąkamba lietuvio darbininko Vilniaus skai čiavimo mašinų gamyklos meistro B. Zulono žodžiai, kupini meilės T. Ševčenkai. Ukralniętiškal apie T. Šev čenką, apie meilę jo kūry bai Lietuvoje j susirinku sius prabyla Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko vardo Universiteto studentė J. Lysenko. Prie senųjų Vilniaus rū mų aidi T. Ševčenkos „Tes tamento“ žodžiai. „Testa-
mentą“ dainuoja Ukrainos TSR nusipelnęs liaudies choras, diriguojamas G. Veriovkos. K. Kavecko diri guojamas tas pats choras atliko Partiją ir tautų draugystę šlovinančią A. Filipenkos dainą „Šlovė Komunistų partijai“. — Brangūs draugai ir broliai, — sako lietuviškai TSRS liaudies artistas K. Dankevičlus. Jis skelbia šūkius Komunistų partijos, jos lenininio Centro Komi teto garbei, tarybinių tau tų draugystei, Ukrainos ir Lietuvos tautų brolybei.
4*
DARBO PAGRINDAS Žmonės, budėkite!
„KOMJAUNIMAS — TAI tos II k. pramonės ekonom. vienas į kitą kaip du vandens JAUNYSTE“ — dažnai pri spec. grupės komjaunuolių lašai. O sesijų išlaikyta šešios Partinis-ataskaitiriLS simena kažkur girdėti poetų yra išrinkti Į fakulteto ir Uni arba septynios. . . Aišku, sė — Žmonės! Būkite budrūs! cionalistų piktadarybes Lietu posmai. Išties, nesuskaityti tų versiteto įvairius Vadovaujan dėti septintame susirinkime ir — tuos žodžius, kaip savo šir voje. žygdarbių, kuriuos atliko ir čius organus. Grupėje akty klausyti girdėtus dalykus rei dies telegramą, iš fašistinio Atsiminimus apie Kauno IJ atlieka LENINO komjauni vistų trūkumo nėra. Čia išau kia valios pastangų. O juk kankinimo kameros fortą papasakojo buvęs kali, mas. gę nauji žmonės, kurie suge galima patį klausimą kiek ki 1961 m. gegužės 5 d. Che kalėjimo Ir kada, žinodamas visa ba gerai organizuoti vieną ar taip suformuluoti ir pateikti mijos mokslų fakultete įvyko mums pasiuntė rašytojas — nys, knygos „Mirties akivaiz. humanistas Julius Fučikas. doje“ autorius M. Kurganovas tai, susimąstai apie savo fa kitą priemonę ir dažnai už susirinkimui, pavyzdžiui, „Ką partinės organizacijos ataskai Šiais žodžiais pavadintą vaka ir kovos prieš fašizmą Ispani kulteto komjaunimo darbą, vienokias ar kitokias klaidas mes davėme komjaunimu!“, tinis-rinkiminis susirinkimas. rą Universiteto Aktų salėje joje dalyvis, Universiteto d e apie tai, ką mes davėme kom- aštriai kritikuoja net pačius „Ar mes pateisiname komjau Susirinkimas pažymėjo, kad praėjusį sekmadienį tytojas Andrius Bulota. jaunimui, turi prisipažinti, fakulteto „lyderius“. Visi iki nuolio vardą“ (remiantis pra per ataskaitinį laikotarpį par komjaunimo komiteto atidarė Ne vienas Universiteto stu antra kad mes padarėme labai ne vieno visuomeninį darbą dirba eito semestro ir sesijos rezul tinė organizacija atliko didelį sis sekretorius Juozas Nekro vakarą dentas šį iškilmingą daug. Tokiu atveju visada ky ir III k. polit. ekon. spec. tatais) ir t. t. Galima rasti darbą studentų mokymo ir po šius. prie jaunos sujaudintos krūti la klausimas: kodėl? Atsaky studentai, (sekret. drg. Skomi- įvairių būdų. Ir pakalbėti to litinio auklėjimo srityje. Fa Jaunimas tylos minute pa nės priglaudė milijonų krauju mo į šį klausimą tenka ieš nas). Blogai, kad to negalima kio susirinkimo metu ne tik kultete pagyvėjo komjaunimo, komjaunimo bilie gerbė kovotojus, žuvusius nuo apšlakstytą koti grupėje, nes grupė — pasakyti apie IV k. politeko- apie sesijos rezultatus, bet ir profsąjunginės, SMD organi tą, kurį jiems įteikė komjau komjaunimo darbo pagrindas. nomus (sekretorius drg. Kra apie kolektyvą, apie draugiš zacijų darbas, didelis dėmesys fašistinių budelių rankos. nimo komiteto pirmasis sekre Nuo to, kaip pavyksta su sauskas). Salia puikių, visame kumą, apie principiškumą, buvo kreipiamas studentų mo Susikaupę, su pasipiktinimu torius C. Ladukas. sirinkimai grupėse, kokie Universitete žinomų aktyvis apie tai, kaip geriau dirbti, kymosi klausimams, ypatingai širdyje tiems, kurie žydinčią Po oficialiosios dalies susi klausimai juose svarstomi ir 4 tų, šioje grupėje yra studen kad neleidus laiko vėjais. Ir visuomeninių disciplinų studi žemę norėjo paversti pelenais, rinkusieji i klausė akademinio susirinkusieji išklausė Leonar svarbiausia, kaip jie svarsto tų, kurie nedirba jokio visuo dar daug apie ką. choro koncertą. javimui. Susirinkimas konsta pranešimą mi, priklauso viso fakulteto meninio darbo, neturi įparei Vartant grupių darbo pla tavo, kad per ataskaitinį lai do Martavičiaus apie fašistų ir buržuazinių nakomjaunimo darbas. Antai, gojimų. Panašiai ir III k. pre nus, matyti mėginimai ieškoti J. ZVALGAUSKAS I-me semestre IV k. buhalte kybininkų grupėje. Čia vos naujų temų susirinkimams, kotarpį partinė organizacija rinės apskaitos specialybės ne už pusę pravedamų prie mėginimai pagyvinti komjau žymiai pagyvino darbą su fa studentai (sekr. drg. Kacė- monių atsakingas vienas gru nimo darbą. Antai, mūsų tre kulteto nepartiniu aktyvu; nas) svarstė grupės draugą pės sekretorius drg. Nagins- čiakursiai komjaunimo susirin kandidatais Į TSKP narius Paškauską už girtuokliavimą. kaitė. kimuose svarstė arba svarsto (Susirinkimo eiga iš pat pra Grupės darbas įvairus, ir tokius klausimus: „Pakalbėki buvo priimti drg. drg. S. Ra Gyvas. įdomus, jaudinantis pokalbis apie nūdienos lite džių įgavo aštrų pobūdį. Kal negalima nurodyti bet kokių me apie kiekvieną“ (buhalt. monaitė, P. Bartkus, V. Dauk ratūrą. neretai būna literatūros ir kritikos būrelyje. Tu bėjo visi. Daug aštrių, teisin „receptų“ ar šablono. Kom- apsk. spec.), „O ką tu manai šas, A. Kundra. Susirinkimas čiau šį Jis kartą jis buvo skirtas ne poezijai ir ne prozai viską le- apie savo grupės draugą' atkreipė dėmesį į kai kuriuos o nejudintai gų žodžių teko Išklausyti jaunimo darbe Universitete — literatūros kritikai. draugui Paškauskui. Žmogus mla drąsūs ieškojimai ir išra (pram. ekon. spec.). AntrakurPasikalbėti su studentais apie šiuolaikinės literatūros balo ir raudo. . . ir, atrodo, dingumas. Sesijai pasibaigus, šių darbo planuose numatyti trūkumus partinės organizaci kritikos padėtį pas filologus atvyko literatūros kritikas padarė atitinkamas Išvadas. dažnai grupės apsvarsto sesi klausimai: „Kaip aš įsivaiz jos darbe ir nurodė galimybes K. Ambrasas. Kartu susirinkimo metu pa jos rezultatus. Tokio susirin duoju komunistinę visuome jiems likviduoti. Sutiko būrelio nariai svečią ne tuščiomis. Literatūros kri aiškėjo, kad apie Paškausko kimo metu Išskaičiuojami ge nę“, „Kodėl aš netikintis“ Į naują partinės organizaci tikoje bando savo jėgas S. Valiulis, R. Skeivys, B. Sriu rai ir blogai išlaikę egzami girtuokliavimą dalis grupės (III k. pramonės ekon. spec.), jos biurą buvo išrinkti drg. bas ir kt. Buvo parašyta penkios neseniai išleistų J. Viniežinojo jau trejetą metų, ta nus. „Skolininkai“ pasiaiški vedami pokalbiai šeimos klau „Duonos nebuvo perdaug", Lu Sinio „Protingas, kvai čiau visi tylėjo šiaip sau, lai na ir pasižada pasitaisyti simais (II k. finansų-kredito drg. R. Stonytė, N. Karvelis, kio R. Pajeda, A. Levinskas, L. lys ir vergas" ir kitų knygų recenzijos. kantis principo „tu nekišk no (dažniausiai tam, kad po se spec.) ir t. t. Filologus domino nūdienos literatūros kritika, iškilusios sies l mano reikalus, aš neki- kančios sesijos vėl tą patį pa Dažnai susirinkimo metu Simonavičius. Partinės orga ir meno vertinimo problemos. šiu į tavo“. Tuo naudodamasis kartotų). O tie, kurių- sekre grupėje būna tam tikra kate nizacijos sekretoriumi išrink literatūros Apie šiandieninę literatūros kritiką, spausdinamas žur Paškauskas ir dar vienas ki torius arba pranešėjas nepami gorija komjaunuolių, kurie, tas drg. A. Levinskas. naluose ir. laikraščiuose knygų recenzijas ir pasidalijo min tas Iš grupės draugų pripaži nėjo (vidurys arba „bala“), nieko neveikdami, (jeigu ne timis literatūros kritikas K. Ambrasas. no girtuokliavimą normaliu nuolat žvalgosi Į laikrodį ir skaityti rankos pakėlimo bal N. RAGUOTIENĖ A. Giniūnas studentiško gyvenimo paįvai laukia susirinkimo pabaigos. suojant), „kiurkso“ savo kiau rinimu ir uoliai to laikėsi. O Aiškiai mato, kad susirinki te. Tai vadinamieji tyleniai reikėjo dar I-me kurse gerai mas jų nedomina. Kodėl? Įsi arba „kurtiniai“ (nenoriu Siais metais lietuvių kalbos vių kalbos“. Pranešėjas nau „išplakti“ Paškauskui kailį, vaizduokime: po kiekvienos įžeisti šio retai bepasitaikan moksliniam būreliui suėjo 15. ju mūsų kalbos moksle stati nebūtų vėliau teršęs fakulteto sesijos svarstomi jos rezulta čio mūsų miškų gražuolio). Ir metų. Jis įkurtas 1946 m. ba nės lingvistikos (glotochron» garbę Ir gadinęs sau sveika tai (niekas nesako, kad to kur daugiau tokių tylenių, tuo landžio mėn. 2 d. logijos) metodu įrodė, kad lat blogiau, tuo mažiau vilties, Praėjusį šeštadienį įvyko tą. vių ir lietuvių kalbos atsisk Kada kalbi apie grupes nereikia daryti), visi susirin kad susirinkimas pavyks. Di- mokslinė konferencija, skirta rė viena nuo kitos VII m. e. kimai šiuo klausimu panašūs komjaunimo darbą, pirmiau (Nukelta į 3 psl.) būrelio metinėms paminėti. a. Įrodoma pagal matemati sia susiduri su grupės sekre Įžanginį žodį tarė lietuvių kos formulę. Įdomu pasakyti, torium. Yra prigiję posakiai: kalbos katedros vedėjas doc. kad į pateiktus klausimus „geras sekretorius“, „blogas J. Pikčilingis. Jis papasakojo sekretorius“. Jais charakteri apie būrelio praeitį ir šian pranešėjas atsakinėjo ilgiau, zuojama ne tik grupės sekre dieną. X^regu skaitė patį pranešimą torius, o nusakomas ir grupės Konferencijos pirmininkas — Technikos suklestėjimo komjaunimo darbas. Sekreto amžiuje yra žmonių, kurie sa skaito Rektoriaus įsakymą. Būrius grupėje — aktyvlzuojanko, kad humanitariniai moks relio jubiliejaus dieną didelė ti, organizuojanti jėga. Ir kar lai jau atgyveno, — pasakė tu jam atvira kiekvieno kom katedros vedėjas. — Noriu grupė būrelio narių apdovajaunuolio širdis, žinomi kiek priminti, draugai, kad ir kos nojama Garbės raštais. Tai A vieno kolektyvo nario bėdos mose žmogus neapsieis be Girdenis, A. Rosinas, D. Skurir rūpesčiai. Sekretorius — kaitė, A. Rybelis, M. Brencė kalbos. grupės siela. Geru žodžiu no Katedros vardu doc. Pikči ir kt. Fakulteto komjaunime risi paminėti komjaunimo gru lingis sveikina būrelio narius, biuro sekretorius P. Vaitkevi pių sekretorius drg. drg. Skobūrelio veteranus — mokslo čius gerlausiems būrelio na miną, (III k. politek. spec.), darbininkus iš VVPI, MA, riams įteikė Vilniaus m. Le Valkūnaitę (II k. buhalterinės SPI ir linki jiems daug sėk- nino rajono Komjaunimo Ko apskaitos spec.), Ruzgaitę (III miteto Pagyrimo lapus. Būrelį mės darbe. k. buhalt. apsk. spec.) ir kiti. ■ Konferencijoje buvo per- sveikino prorektorius prof. S Ko gi reikalaujama iš gru- ; skaityti trys pranešimai, Lie- Jankauskas, Šiaulių Pedagogi pės komjaunimo sekretoriaus? ; tuvos TSR MA Lietuvių kal- nio Instituto atstovė ir kt. Ju Svarbiausia — tai sugebėti ę bos ir literatūros instituto vyr. biliejui būrelis išleido jubilie visus komjaunuolius įtraukti 1 mokslinis bendradarbis A. Sa jlnį savo laikraščio „Lingua į aktyvų visuomeninį darbą, ! baliauskas skaitė pranešimą numerį, surengė didelę paro kad grupėje neliktų žmonių, I apie baltiškuosius skolinius dą, kurioje eksponuojami pir kurie neturi įpareigojimų. ! ugro-flnų kalbose, VVU IV mojo susirinkimo protokolai, kurso kalbininkas Alb. Rosi- būrelio įstatai, kalbininko J Geras II k. pramonės ekono- ] nas — „Iš parodomųjų įvar Snokelyno laiškas būreliui oei mikos specialybės (sekretorė Į džių istorijos“. Visi su dide daug buvusių ir esančių būre drg. Kuodytė) darbo planas, j liu susidomėjimu išklausė lio narių mokslo darbų. Nors grupėje 28 žmonės. < VVU vyr. dėstytojo V. Urbukiekvienas grupės narys turi < A. PUPKIS čio pranešimą „Kada susifor vienokį ar kitokį Įpareigoji- < ei būrelio pirmininkas cr mavo atskiros lietuvių ir latmą, atsakingas už vieną ar < kitą priemonę. Dešimt minė- <
DIENOTVARKĖJE—LITERATŪROS KRITIKA
BŪRELIO
JUBILIEJUS
MES—MASKVOJE
PASTABOS APIE IEŠKOJIMUS NUOTRAUKA VIRŠU JE. Po audringai sutikto koncerto Lenino kalnuose, iš kairės: V. Repšytė, MVU akademinio choro seniūnas E. Malkovas, G. Česnys, choro dalyvė dėstytoja R. Aleksiejeva, MVU stu dentų komiteto pirminin kas S. Sarafutidinovas. NUOTRAUKA KAIRĖ JE. Šokėjas Jasusi Takdieva ir Violeta Repšytė (iš VVU studentų ansamb lio susitikimo su japonų darbininkų ansambliu ga strolių Maskvoje metu). D. SNIUKO nuot.r
PO ansamblio koncerto Kremliaus Teatre buvo surengta trumpa koncerto klausiusių liaudies meno žinovų diskusija, kurios metu buvo pripažinta, kad Vilniaus Universiteto ansamblis yra vienas iš daugelio Ieškančių ir nedaugelio radusių tikrai naujų išraiškos priemonių meninių kolektyvų. Kadangi koncertas Kremliaus Teatre reiš kė tam tikrų meninių ieškojimų įgyvendini mą, aš noriu pažiūrėti, kokią vietą jie užima visoje ansamblio ieškojimų raidoje.
Vieni ieškojimai būna sėkmingi, kiti bevaisiai. Tai priklauso tiek nuo kūrėjo meni nės intuicijos, tiek nuo jo erudicijos, tiek ir nuo daugelio kitų veiksnių. Tačiau pati svar biausia sėkmingų ieškojimų sąlyga yra jų kryptingumas sistemos kūrimo linkme. Mano akyse Universiteto ansamblis per ėjo keletą savo raidos etapų. Kai aš pirmą kartą žiūrėjau ansamblio koncerto ir gėrėjausi kiekvienu programos
numeriu, man nekilo mintis, koks bus toli mesnis ansamblio kūrybos kelias — juk lie tuvių liaudies kūryba turtinga kaip reta ku ri, tik naudokis ja. Tačiau vienas dalykas via sukurti dainą, sukomponuoti šokį, o ki tas — patelkti jį žiūrovui. Daina' ar šokis turi savo, kaip vieneto, es tetinį poveikį. Tačiau koncerto metu dainuo jama ne viena daina, šokamas ne vienas šo kis. Ir kiekvienas jų palieka skirtingą, ilges nį ar trumpesnį laiko tarpą trunkantį, po veikį. Surasti vieno programos numerio este tinio poveikio centrą ir mokamai suderinti jį su sekančiojo taip, kad sugretinimas reikš tų visos programos minties ir nuotaikos au girną — štai svarbiausias ansamblio dabar tinio koncerto uždavinys.
Mano nuomone, šios se ansamblis perėjo du pas, baigęsis 1957 m. buvo atskiro programos
krypties ieškojimuoetapus. Pirmasis eta Maskvos festivaliu, numerio minties ieš
t
Artėja komunistinio darbo ir poilsio vasara
Studente, ar jau padavei 11961 m. gegužės 17 d. I trumpos sunkios ligos Įrė TSKP narys, Vilniaus Llstybinio V. Kapsuko |rdo Universiteto Teisės Lkslų fakulteto Baudžįątosios teisės ir proceso Ltedros vedėjas docentas Įrgis Blieka. | j. Blieka gimė 1908 m. Lpiškio rajono Suveinių I lime, valstiečių šeimoje. Likdamas didelius maieLllnius sunkumus, nepa ėsto pasiryžimo ir enerlios dėka 1926 m. baigė Lklškio gimnaziją ir įstoI į Kauno universiteto Lįsiu fakultetą. Tačiau L1 lėšų stokos mokytis Liversitete negalėjo. Dėl 1927 m. įstojo į PedaLginius kursus, kuriuos Ligęs, 3 metus dirbo kait> liaudies mokytoju. B31 m. vėl įstojo į Teisių kultetą ir 1937 m. jį Ligė. Besimokydamas uni■rsitete, kartu dirbo ellifu tarnautoju „Pienocent-
I Gerai pažinęs buržuazilo išnaudojimo jungą, I Blieka iš pat jaunų dleI įsitraukė į revoliucinę Lvą prieš tuometinę fašlsInę santvarką. Jau 1927 | įstojo į pogrindinę komlunimo organizaciją. Būl.imas studentu, aktyviai l.ilyvavo Kauno universiteI studentų „Auroros“ ir Istedros“ organizacijose, lurlų veiklai vadovavo Kohunistų partija. Nuo 1931 lietų buvo aktyvus „MopĮ narys. 1944 m. įstojo I šlovingosios Komunistų Įartljos eiles. I Atkūrus 1940 m. LietuĮoje Tarybų valdžią, J. Blieka iš pat pradžių įsllungė į naujo valstybės Iparato statybą ir veiklą. [940 m. rugpiūčio mėn. [is buvo Lietuvos TSR kukščiausiosios Tarybos išinktas respublikos Aukšiauslojo Teismo pirminin ke Dirbdamas šiose pareirose, daug nuveikė, ku kant tarybinius respublikos
teismo organus ir tvarkant jų veiklą. Prasidėjus didžiajam Tė vynės karui, J. Blieka evakuavosi į Tarybų Sąjungos gilumą, 1941 m. pabaigoje stojo į Tarybinės Armijos gretas. Čia buvo 16 lietu viškosios divizijos Karinio
Tribunolo nariu. 1942 m. lapkričio mėn. buvo demo bilizuotas ir pasiųstas dirb ti į TSRS Teisingumo mi nisterijos sistemą, dirbo Orenburgo ir Gorkio mies tuose juridinių kursų vedė ju ir dėstytoju, busimie siems Tarybų Lietuvos teisininkų kadrams paruoš ti. Nuo 1944 m. pradžios vadovavo operatyvinei gru pei, ruošusiai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo veik los atnaujinimą. Tarybinei Armijai 1944 m. liepos mėn. išvadavus Vilnių, J. Blieka grįžo į Lietuvą ir vėl ėmė dirbti atnaujinusio darbą Aukš čiausiojo Teismo Pirminin ku. 1947 m. buvo paskir tas respublikos Teisingumo ministru ir išrinktas Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Teisingu mo ministro pareigose dir bo iki 1951 m. Kartu jau nuo 1945 m. dirbo dėstyto ju Vilniaus Valstybinio
I
V. Kapsuko v. Universiteto Teisės m. fakultete. Nuo 1951 m. atsidėjo vien pedagoginiam-moksliniam dar bui ir čia dirbo iki pat savo mirties. Visas pareigas, kurias jam pavesdavo Partija ir Vyriausybė, J. Blieka atlik davo ypatingai stropiai ir nuoširdžiai. Ypač pažymė tina jo pedagoglnė-mokslinė veikla. Dirbdamas Teisės m. fakultete, J. Blieka pa sižymėjo kaip geras pėda gogas-komunistas, sumanus studentų* mokslo-tirlamojo darbo vadovas ir auklėto jas, jautrus ir nuoširdus draugas. įvertinant šia J. Bliekos veiklą, 1948 m jam buvo sutelktas docento mokslo vardas. Nuo 1951 m. J. Blieka buvo paskir tas Baudžiamosios teisės ir proceso katedros vedėju. 1958 m. jis sėkmingai ap gynė disertaciją, įgijo tei sės mokslų kandidato lalps nį ir buvo paskirtas Uni versiteto Tarybos moksli niu sekretoriumi. Yra pa skelbęs eilę mokslo darbų iš teisės srities. Kartu J. Blieka dirbo didelį visuo meninį darbą: eilę metų buvo fakulteto partinės or ganizacijos sekretorius, Universiteto partinio biuro narys, aktyvus Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos narys, Vyrlausybės komisijos Lietuvos TSR Kodeksams paruošti narys. Partija ir Tarybinė Vy riausybė aukštai įvertino J. Bliekos veiklą: jis yra apdovanotas „Darbo Rau donosios vėliavos“ ir „Gar bės ženklo“ ordinais, ke liais medaliais. Šviesus J. Bliekos, kaip Tarybų valstybės veikėjo, pedagogo-komunisto, moks lininko, visuomenininko, nuoširdaus draugo atminimas visam laikul liks mūsų atmintyje.
Šiemet veiks šios darbo poilsio stovyklos: STOVYKLA NR. 1. IFF. Varėnos raj. „Taikos keliu“ kol. Bus statoma nauja karvidė. Tai visiems žinomi žilinai, nuo kurių ir pra sidėjo mūsų stovyklos. STOVYKLA NR. 2. IFF. Tauragės raj. „Lenino keliu“ kolūkis. Čia bus statoma karvidė. STOVYKLA N R. 3. IFF. Vievio raj. „Paparčių“ kol. Numatoma statyti kultūros namus ir kiauli dę. Tai fakulteto šefuojamas kolūkis. STOVYKLA NR. 4. MMF —TMF. Šiaulių raj. „Raudonosios vėliavos“ kol. Bus baigiami ligoni nės vidaus darbai. STOVYKLA NR. 5. FMF. Pasvalio raj. Stalino v. kol. Bus toliau tęsiama mokyklos statyba. STOVYKLA Nr. 6. ChMF — GMF. Ignalinos raj. „Apvardų" kol. Bus baigti kultūros namų vi daus darbai ir pradėta karvidės statyba.
MFS—MASKVOJE.
veltui susirinkimui paaukotas laikas. Čia vėl tenka grįžti prie grupės sekretoriaus. Su sirinkimo sėkmė priklauso nuo jo pa-'.ruošimo (kaip kad anks čiau kalbėjome), o pasiruoši mą susirinkimui turi gerai or ganizuoti, žinoma, ne pats vie nas grupės sekretorius. Keletas žodžių apie darbo planų sudarymą. Paprastai, grupės darbo planą sudaro sekretorius ir grupės aktyvis tai, o po to jis svarstomas ir tvirtinamas susirinkime. Jei gu tai būna dalykiškas ap svarstymas — gerai. Tačiau jei tai tik balsavimas (tikrąja šio žodžio prasme) — blogai ir net labai blogai. Būtina siekti, kad susirinkimai, ku-
Charkovo Valstybinio Universiteto Biologijos fa kulteto studentai gausiai atsiliepė į Raudonojo Kry žiaus komiteto kreipimąsi į visos Tarybų šalies jau nimą, kuriame kviečiama stoti į donorų gretas. Fakultete jau pirmomis dienomis davė kraują ne mokamai daugiau kaip 71 žmogus. „Charkovskij Universitet“ INSTITUTAS ’ — ŽEMES ŪKIUI Chabarovsko geležinkeli ninkų instituto katedros „Elektrotechnika“ darbuo tojai daug padeda mechani zuodami žemės ūkio dar bus. Katedros kolektyvas pa darė brėžinius, paruošė mo delį ir Išbandė agregatą, skirtą vandens apšildymui elektra. Jo panaudojimas duoda didelę ekonomiją. „Dzeržlnec“
NAUJOVES STUDENTŲ BENDRABUČIUOSE Visuose Kabardino-Balkarijos universiteto bend rabučiuose kiekvieną rytą pravedama rytmetinė mankšta. Visam tam vadovauja universiteto fizinio lavini mo ir sporto katedra. „Universltetskaja
Grupė draugų
Lojimas ir Išryškinimas. Tas principas savo Paiku turėjo didelę reikšmę meniniam kolek tyvo augimui, ypač atlikimo technikos, kaip svarbiausios išraiškos priemonės, tobulėji-
pui. Jis įgalino sukurti iki maksimumo per kalvotus ir apšlifuotus atskirus programos numerius, kurie švietė kaip ryškūs mozaikos Akmenėliai, bet nesudarė vieningo meninio vaizdo. Aiškiai išreikšta atskiros dainos ar šokio pintis, paremta atlikimo technikos tobulumu, leido pažvelgti iš kito taško —- kaip ta mintis sutinka su kūrinio nuotaika. Taip buvo prieita prie esminio koncertų pobūdžio pakitimo — prie atskiro numerio minties ir nuotaikos santykio suderinimo su viso konverto mintim ir nuotaika. Šis principas, gatutinai įsitvirtinęs 1960 m. ansamblio Jubiliejinės Dainų šventės kunkurso programoje, įeiškė naują ansamblio meninių ieškojimų etapą. Čia Išryškėjo iki šiol intuityviai suvokta galimybė padaryti liaudies ansamblio kon certą vieningu meniniu pasirodymu. Tiesa, vieningas buvo jis ir anksčiau — savo po būdžiu. Bet kaip tik čia ir slėpėsi didelė blogybė: koncerto pobūdžio vieningumą ap sprendė tik vedančiųjų liaudies ansamblio žanrų — dainos ir šokio — pobūdis. Ilgai niui šis vieningumas galėjo virsti monoto niškumu. Tuo laiku daugelis liaudyje šoka mų ar užrašytų šokių su aiškiai išreikšta
riuose priimamas darbo pla nas, būtų gausingiausi „orato riais“ ir kovingiausi, nes ge ras darbo planas — pusė dar bo. Mūsų fakulteto komjaunimo organizacijos darbe pasitaiko ir visa eilė kitų klaidų, tačiau iš klaidų mes turim daryti atitinkamas išvadas, turime mokytis. Sustiprinti darbą grupėse, drąsiai ieškoti nau jų komjaunimo darbo formų — pagrindinis dabarties kom jaunimo darbo klausimas fa kultete.
Šalies aukštosiose KILNUS DARBAS
GRUPE—KOMJAUNIMO DARBO PAGRINDAS
(Atkelta iš 2 psl.) Bele tylenių grupė buvo ir Įarp trečiakursių buhalterių, kyla klausimai, kaip išjudin ti šiuos žmones, ištraukti juos h savo kiauto, kad ir jie pra dėtų kalbėti ir pasidalytų sa lo mintimis, kurios kai kuo met būna labai originalios ir Įdomios, bet kurios pareiškia mos tik po susirinkimo. Mano Lupratimu, reikia nebijoti [įgnybti“ tokiems draugams [tegu kiek perdėtai ir netei singai), kad jie šoktų ginčytis r ginti save. Susirinkimas, ku riame nėra tylenių, sujaudins fcmogų ir privers susimąstyti: o gal ir aš kai ką ne taip darau“? O jei taip, tai drąsiai galima sakyti, kad nepraeis
pareiškimą?
STOVYKLA NR. 7. EMF. Kėdainių raj. K. Po žėlos vardo kol. Numatyta ūkinio pastato sta tyba. STOVYKLA NR. 8. FMF. Vievio raj. „Tikruoju keliu“ kol. Fakulteto šefuojamas kolūkis. STOVYKLA Nr. 9. EMF —TMF. Kėdainių Iraj. „Pakleta velėna“ kol. Ūkinio pastato statyba. STOVYKLA NR. 10. G MF —ChM F—EMF. Kėdai nių raj. Lauko darbai. Numatomas toks pamainų pasikeitimo planas: I pamaina nuo VI. 26. — VII. 12. II pamaina nuo VII. 12. — VII. 28. III pamaina nuo VII. 28. — VIII. 12. IV pamaina nuo VIII. 12. — VII! 26. Visuose fakultetuose baigiama sudarinėti pa mainas, išrinkti viršininkai. laukia tavo Jaunasis drauge! Komjaunimas sprendimo.
laukta Šviesūs horizontai žmogaus. Vilioja tarybinio toliai, nepažintos nežinomi kosmoso aukštybės, vilioja vos pradėtos pažinti erdvės. Aukštyn skrenda raketa, ne šanti Tarybų šalies herbą. Išdidžiai žvelgia laimingas ta rybinis žmogus. Jam nusi lenkia galingos gamtos gos, Jam priklauso ateitis.
NUOTRAUKOJE: mūsų stu dentai Maskvoje prie obe lisko. H. PARULSKIO nuotr.
V. MAČIEKUS
Iš „Tarybinio ekonomisto“
mintiml jau buvo sukomponuoti, pastatyti ir ne kartą atlikti. Komponuojant šokį nauja tema, tekdavo susidurti su charakteringų naujos temos minčiai judesių stoka. (Tarp i kitko, latvių liaudies ansambliai pergyvena šį i ieškojimų laikotarpį ir, atrodo, krypsta kitur — klasikinio ir liaudies šokio jungimo linkme). Pažvelgus į dainą ir šokį kaip vieningus minties ir nuotaikos komponentus viso kon i certo mastu, klausimas buvo išspręstas nau i ja . linkme — bendros koncerto nuotaikos ieškojimo linkme. Dabar kiekvienas progra i mos numeris, su aiškiai Išreikšta minti i mi 1 ir nuotaika, rado savo vietą visumoje ir, dažnai net nepakeistas, atgydavo nuotaikos < kitimo dėka. Kiekvieno atskiro numerio rit 1 mų santykiai kūrė koncerto ritmą. i Tokie tai du ansamblio raidos etapai. Da Jbartiniai Ieškojimai, radus naują principą, ;yra daugiausia ieškojimai išraiškos priemo nių srityje.
Liaudies ansamblio koncerto, kaip vienin gos 'visumos, turinčios ne formalų išorini, o gilų vidini ryšį, traktavimas, Įprasmina me ninių išraiškos priemonių ieškojimą ir iške lia ji 1 ypač svarbią vietą. Čia paminėsiu ne tas naujas meninės iš-
raiškos priemones, kurios surastos ir kaskart surandamos atskiro koncerto numerio trak tavime, o koncerto, kaip visumos sprendime. Viso koncerto nuotaikos augimui didžiulę reikšmę turi ne tik atlikimo, bet ir ansamb lio sudėtinių dalių — choro, orkestro, šokė jų — judėjimo dinamika. Tai opus klausi mas ne tik mūsų Universiteto, mūsų respub likos, bet ir kitų tautų liaudies ansambliams. Pirmas žingsnis dinamikos kėlimo linkme Universiteto ansamblyje buvo žengtas, „pa judinant“ orkestrą. Tai ne nauja, kitų tautų liaudies ansamblių (lenkų, rumunu), plačiai su įvairiomis variacijomis, naudojama prie monė. Mums šis žingsnis buvo labai sunkus, nes jį apsprendė mūsų liaudies instrumentų pobūdis. Ansamblis dar ne viską Išsprendė, bet padaryta pradžia teikia daug vilčių. Len kai taip pat ne iki galo išsprendė orkestro judėjimo klausimą. Jų ieškojimus sunkina tai, kad jie neišsiverčia vien savaisiais liau dies instrumentais, o naudojasi simfoninio orkestro grupe („Mazovše“). Latvių valsty binis ansamblis visai nerado priemonių įjung ti orkestrą į bendrą ansamblio judėjimą, ir, jei šokėjai ir choras yra labai gyvi, tai or kestras viską stabdo. Mūsų Universiteto an samblio variantas dabar sėkmingai taikomas ir kituose respublikos liaudies ansambliuose, leidžia padaryti orkestrą atskira, labai gyva, koncertine grupe. Slo klausimo išsprendimas suteikė dideles
galimybes ir optinio apiforminimo sprendi mui — jis įgalina įvairiai keisti ansamblio architektūrą (prisiminkime „Bernelį tinginėlį“, „Aštuoniolika metų“, „Rugučius“). Koncertui Kremliaus teatre buvo surasta visiškai naujų meninės išraiškos priemonių. Tai dekoracijų įvedimas. Dekoracijos ansamblyje įprastąja žodžio prasme nėra naujas dalykas. Jas plačiai nau doja rusų, latvių, japonų, rumunų ir kitų tautų liaudies ansambliai. Mūsų Universiteto ansamblio dekoracijos iš esmės paremtos me ninės abstrakcijos principu — dainos ar šo kio nuotaiką padeda'išreikšti vertikalių juos tų spalva. Jų išraiškos galimybės neapsiri boja vien tik spalvos poveikiu — jas gali ma įvairiai komponuoti, naudojant ne tik statiškai, bet ir dinamiškai, arba sukurti abstrakuotą daikto vaizdą. Tai ypač svarbu tokiam meniniam kolek tyvui kaip ansamblis, kuriam didelę reikšmę turi scenos maštabai. Dekoracijų, naudotų Kremliaus teatre, pri taikymo sfera labai plati. Būdamos kompozlciškai plastiškos, jos įgalina apiforminti bet kokio pobūdžio ir nuotaikos atspalvio koncertą, sutelkti dinamikos ir, kartu su ap švietimo keitimu, iki maksimumo tiksliai ir lakoniškai atskleisti kūrinio mintį ir nuotai ką bei logiškai įjungti jį į viso koncerto plotmę. R. OZOLAS
padaryta apie 20 tūkst. kilometrų) man pada „cherry blossom", atžymima eisena, kart. ■ rė skridimas per vandenyną. Ir ne pats skri lais ir įvairiausiom pramogom. Vašlngt< -I dimas ir ne vandenynas, kurį retkarčiais ma yra centrinių valstybinių įstaigų ir užsi>B čiau iš 10 km. aukščio pro debesų plyšius, ambasadų, įvairiausiu nacionalinių ąsočiai UO š. m. balandžio mėn. 5 d. iki ge o tas faktas, kad aš skrendu per vandenyna jų, draugijų prezidiumų ir valdybų, kar i gužės 3 d. tarybinių bibliotekininkys kartu su saule. Rytą, 8 vai. mes išskridom listinlų korporacijų atstovybių miestas 1 Pavasarį, kai visa gamta at tės specialistų delegacijos sudėtyje aš iš Maskvos ir tą pačią valandą jau atvykome valdininkų miestas. Ypač mus nustebino I bunda, visi suskanta dainuoti, čiulbėti, baubti. Varlės ir tos viešėjau Jungtinėse Amerikos Valstijose į Danijos sostinės Kopenhagos aerouostą. Iš paprastas bažnyčių skaičius. Jų šiame mil „čiulba“. Visai nenuostabu, jei Musų keturių narių delegacija, — be manęs ten galingu Skandinavijos oro kompanijos te trigubai daugiau negu mokyklų — "1 gu ir filologės diplomantės joje dar buvo du maskviečiai, vienas lenin lėktuvu po septynių valandų skridimo jau vis protestantiškos ir Katalikiškos, liuteirl „Tauro“ bendrabutyje sumanė įsteigti savo kvartetą. Ir vardas gradietis, — į JAV išvykome sutinkamai su tos pačios dienos rytą atvykome į Niujorką. ir kalvinų, metodistų ir baptistų, provoslal buvo duotas, ir ne bet koks, o Tarybų Sąjungos—Amerikos „kultūrinio pa Tokiu būdu mes lyg ir laimėjom vieną die bažnyčios ir net masonų, ir daugelio I „Kampe tupi. . .“, net krikštynos sikeitimo programa“. Tai buvo pirmoji tokio ną, bet taip tik mums atrodė. Skrisdami at sektų maldos namai, šventyklos bei kopi įvyko, deja, tik niekas neišvydo ilgai lauktos premjeros. Bet re pobūdžio delegacija tarybinės bibliotekinin gal, mes tą laimėtą dieną vėl turėjom grąžin ėios. Gatvėse lyg Romoje, dažnai sutini peticija tai buvo pagirtino gro kystės istorijoje. Jos uždavinys buvo susipa ti. Išskridome iš Niujorko 20 vai. vakaro, o juodas vienuolių sutanas. Vašingtone veiįl žio, neprilygstama. „Spyglys“ žinti su įvairių tipų Amerikos bibliotekomis 23 vai. nakties virš vandenyno mes sutikom katalikų universitetas — tikras obskurantl gali ją visą atkartoti,. Ateina „Tauro“ administrato — viešosiomis, specialiosiomis, aukštųjų bei iš rytų beskubant saulę. Taip mums akivaiz mo ir juodosios reakcijos židinys. Vaisi vi rius pas tūlas merginas ir sako; Udurinių mokyklų ir kt., siekiant sudaryti džiai buvo pademonstruotas tas milžiniškas artimai bendradarbiauja su bažnyčia, panai — Susitvarkytumėt kambarį, sau vaizdą apie viešųjų ir kitų tipų biblio technikos progresas, kuris buvo pasiektas doja Ją savo imperialistinės politikos, ari apsišvarintumėt. Lyg deglosios tekų pagrindinius organizacijos ir vystymosi per pastaruosius 20—30 metų. Vašingtone komunistinės propagandos tikslams. Tačil {nigis. . . — Mes diplomantės, — atšau principus, susipažinti su visa Amerikos gy- garsiajame Smitsono gamtos ir mokslo isto bažnyčios autoritetas visuomenėje smui I na Emilija Mikulėnaitė. — Dip \entojų bibliotekinio aptarnavimo sistema, o rijos muziejuje, čia išstatytų originalių eks o gausios Vašingtono maldyklos, kaip taisvl lomantės tau ne višta nupešta... taip pat su bibliotekininko vieta, vaidmeniu ponatų tarpe, aš mačiau Lindbergo kuklų lė, lieka tuščios. Apie tą gilia bažnyčios I Po kurio laiko ateina švaros tikrinimo komisija. Dirst į pa ir padėtimi visuomenėje, su bibliotekininku lėktuvą, kuriuo jis 1927 m. gegužės mėn. zę, kurią pergyvena dabar bažnyčia J.-\\| loves — baisu ir pažiūrėti, kadrų paruošimu. Ypač mes turėjome at \ ienas perskrido vandenyną. Jam prireikė aš skaičiau populiaraus Amerikos žurnall žvilgt į kambario kerteles — kreipti dėmesį į mokslinės informacijos, 33 vai. ir 32 minučių. Kokį didelį šuolį pa ■Look“ viename iš paskutinių numerių. c| šiukšlių kalnai. Palangės dulkiniausios, kerčiose, palubėje lyg bibliografinio bei bibliotekinio darbo me darė technika mūsų epochoje! Jos nepaprastai buvo padaryta pesimistiška išvada, kad bal Vingienės „antrajame“ gale — chanizacijos ir automatizacijos klausimus, ku sparčiu progresu mes turėjom progą dar nyčios palaipsniui praranda savo parapini voratinkliai tik draikosi. rie JAV sėkmingai yra sprendžiami. Vyk kartą įsitiktinti Čikagoje. Ten mus pasiekė čius ir pasitikėjimą masėse. — Mergaitės, na ar jums ne gėda? Palovėse, kerčiose kirmi dant šiuos mūsų programos uždavinius, mes žinia apie didvyrišką tarybinio kosmonauto Šioje vietoje norėčiau paliesti antikoml nai pradės knibždėti. turėjome mūsų viešėiimo Amerikoje 28 die J. A. Gagarino skridimą. Šis mūsų tarybinio nistinės propagandos JAV klausimą. ViešpJ — Bus turtingesnis namas, — nų laikotarpyje aplankyti virš 30 bibliotekų, mokslo ir technikos laimėjimas padarė JAV taujančių Amerikos visuomenės sluoksnį atšauna Aldona Skersytė. Užsuka pas gražuoles žmonės mokslinės informacijos centrų, universitetų, didžiulį įspūdį. Ištisą savaitę pirmieji visų atstovas j klausimą, ar populiarus komunizl iš bendrabučio tarybos, kalbina bibliotekininkų mokyklų, leidyklų, bibliote be išimties laikraščiu puslapiai mirgėjo pra mas Amerikos liaudyje, dažniausiai atšaki dailiuoju: kinių asociacijų, archyvų. Savo laisvalaikį, nešimais, žiniom apie šį nepaprastą įvykį. kad komunizmo socialinės revoliucijos idėjoj — Būkite mielaširdingos, ne kurio buvo labai nedaug, skirdavom muzle- Iš visų jausiu gaudavome sveikinimus, lyg nėra būdingos Amerikoje. Tačiau natūraliai terškite savo lizdo. . . Bendrabu Jams, 1teatrams, ‘ .... _ ____ ____ čiai dėl švaros lenktyniauja. . . istoriniams paminklams ir ir mes būtumėm konkrečiai prisidėję prie iškyla klausimas, kam gi tada tokia pasiutui — Lenktyniaukite, mes nešiaip susipažinimui su Amerikos gyvenimu. žygdarbio. 0 JAV laikraščiuose, kurie infor propganda prieš komunizmą, jeigu jis nepcl draudžiame. Mums nedaug beli Mūsų kelionės maršrutas buvo sekantis: VaVa muodavo visuomnę apie mūsų kelionę, vadi puliaurus ir nepavojingas. O tai propagandai ko iki lenktynių į kaimo mo kyklą, — stėnauja diplomantė šingtonas — 11 dienų, kartu įeina ir ekskur no mus „nonorbitlng reds“ (neskraidančiais plačiai panaudojama ir spauda, ir bažnyčiai Aldona Sudintaitė. — Juk mes sija po Merilendo valstiją, Čikaga — 4 d., orbita raudonaisiais). ir biblioteka, ir mokykla, ir kinas, ir televl diplomantės. Kliviendas — 3 d., Bostonas-Kembridžas — Pagaliau visa bendrabučio Pirmas miestas, su kuriuo mums teko su zija, ir kiekviena bet kuri kita priemonė] valdžios kantyrbė išseko. Mer 3 d., kartu įeina ir ekskursiją po Masaču- sipažinti, buvo JAV sostinė Vašingtonas. Ta Vašingtono tramvajuje (ši archaiška trans] gužėlėms įteikiamas ultimatumas: zeto valstiją: paskutinis maršruto etapas bu čiau, nežiūrint į tai, kad tai sostinė, šis porto priemonė dar plačiai naudojama sost] arba, arba... Dar ir tada Nijo vo skirtas Niujorkui — 7 dienos. Amerikos miestas nėra tipiškas Amerikai. Tai miestas r.ės centrinėse gatvėse), tarp įvairiausių čiJ lė Žiurkelytė traukia kvarteto mėgiamiausiąją: bibliotekininkai — su jais mes daugiausiai be dangoraižių, pagal specialų JAV Kongre pakabintų reklamų, siūlančių geriausios kol — Nejau jūs nesuprantate, turėjome reikalo — priėmė mus labai sve so nutarimą šiame mieste nė vienas pasta kvbės pramonines prekes, aš pamačiau ple kad mes diplomantės?! Viso tingai ir šiltai, net agresijos prieš Kubą die tas neturi viršyti Kongreso rūmų, taip va katą su užrašu „N, S. Chruščiovas yra pareis kiems apsišvarinimams laiko nelieka. . . Atstotumėt pagaliau. nomis, kai JAV laikraščiai buvo pilni pasiu dinamo Kapitolijaus. Tai architektūros pa kęs, kad naujoji Amerikos karta jau matd Garbėtroškos jūs, darbo neturi tusios karo isterijos ir antitarybinių išpuolių. minką ir parkų, ir turtingai apželdintų gat komunistinę visuomenę. Jeigu Jūs nenorim te. Amerikos bibliotekininkai mūsų atžvilgiu lai vių miestas. Puošia miestą srauni, spalvin kad Jūsų valkai matytų komunizmą, aukokitl — Bet pažiūrėkite, juk visos jūsų kambario kertelės prigliau kėsi taktiškai ir draugiškai. Kaip tik tom ga Potomako upė, o priemiesčiuose — žydin mums“. . . Apačioje vienos iš daugelio reakci mijusios, o kriauklė — pridvi dienom mes Čikagoje Iškilmingame Amerikos čių vyšnių sodai. Šios vyšnios visai neseniai nių draugijų kovai prieš „komunizmo baubą sus!. Pagaišusia žiurke dvokia... Bibliotekininkų Asociacijos (ALA) prezidiu buyo atgabentos iš Japonijos, o dabar jų ž. adresas. . . — Užsikiškite nosį ir nekiški te pro duris, neprašome, — Šau mo posėdyje buvome išrinkti šios svarbiau dėjimo laikas pasidarė tradicine švente — (Bus daugiau) kia visas kvartetas. sios Amerikos bibliotekininkų organizacijos, iiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinil Ir tada nieko kito neliko, kaip koordinuojančios visą bibliotekų veiklą ir filologų kvartetui-diplomantėms gyvenimą, garbės nariais. Amerikos bibliote iškabinti Rektoriaus įsakymą; „Už bendrabučio tvarkos pa kininkai, mokslo bei kultūros darbuotojai žeidimą ir nesilaikymą kamba kvietė mus pas save į svečius, supažindin ryje Švaros IFF V k. studentes: davo mus su savo šeimom, gyvai ir draugiš Emiliją Mikutėnaitę, Aldoną Skersytę, kai domėjosi mūsų gyvenimu. Būdamas JAV, Aldoną Sudintaitę ir aš turėjau progos aiškiai pamatyti dvi AmeNijolę Žiurkelytę rikas: vieną — Valstybinio Departamento ir pašalinti iš bendrabučio.“ Bet ir po to kvartetas, kad ir Pentagono, dluponų ir rokfelerių — šių be kampo likęs, vis dar tebe šaltojo karo kurstytojų ir atominio militarizkartoja senąją dainelę. Tik mo garbintojų Ameriką ir kitą — Ameri „Spyglys“ abejoja, ar per šešio lika mokslo metų išmoko šios ką plačiųjų darbo žmonių masių, kurie nori mergužėlės tiek, kad galėtų ty taikos, kurie kuria gėrybes ir siekia mokslo roms, nesužalotoms vaikų sie progreso, kurie nori draugiško sugyvenimo loms duoti dvasinio peno? Ar jos kartais nesiprašo peratestuoir bendradarbiavimo su viso pasaulio tautom jamos iš mokytojų į bobaturgio jų tarpe ir su mumis. aštraliežuves? Kalbant apie kelionę, gal didžiausią įspū „SPYGLYS“ dį Jos pradžioje (kurios metu visumoje buvo —.. ........ ....................................... ............ nu L. VLADIMIROVAS IŠ KELIONĖS ĮSPŪDŽIŲ
NAUJAS KVARTETAS
O
N
Oš
<
l/)
<
< uO
LO
O
Sienlaikraščių apžiūrai pasibaigus Kas geriausiai padirbėjo, ku bama anie moralinį teisininko riam fakultete? Iš dviejų pas veidą, apie teisininku etika. Už gautas korespondencijas, kurias kiausių numerių tiksliai ir ne tat „Tarybinio mediko“ skiltyse atneš laiškuos patys autoriai — ginčytinai išspręsti: kurio fakul apstu dėstytojų, mokslininkų pa laikraštis taptų daug veiksmin gesnis. Be abejo, yra ir „amži teto sienlaikraštis geriausias — rašytos medžiagos, čia mirga sunkoka. Ir, vis dėlto, žiuri ko pavardės medikų, anksčiau bai nų. temų, kaip mokslo pirmū misija ryžosi tokį sprendimą pa gusių fakultetą, o tai labai ge nai, pažangumo klausimai, kom grupių ir profgrupių sakyti. O, prieš išnešant spren rai. Tačiau, veltui ieškotum ašt jaunimo dimą, buvo padarytos kai ku resnės kritikos. „Tarybinis me gyvenimas, specialybės įsisavini mas,. seminarais ir speeseminarios pastabos. dikas“ lyg ugnies bijosi vadinti . . .Džiugu, kad sienlaikraščiai daiktus tikraisiais vardais; kai rai ir t. t. be kurių negali būti išėjo iš siaurų medinių rėmų, reikia teisingai paliesti savo ko nei vieno fakultetinio sienlaik prailgėjo, padidėjo. Tai būdinga legas medikus — laikraštis nu raščio. Tai, atrodo, visiems aiš ku. visų fakultetų sienlaikraščiams. tyli. O medikams labai reiktų Pageidautina, kad korespon Ir išėjo už siaurų akademinio chirurgo peiliuko padaryti so dencijos būtų trumpesnės, išsa gyvenimo rėmų. Daug platesnis pulių operacijas, kad išnyktų dabar jų žvilgsnis, daug dau piktybiniai navikai iš Jų etikos mesnės ir konkretesnės, rašymo giau talpinama įvairios medžia ir buities. Apie mediko etiką, maniera kuo įvairesnė, gyva Ir gos. Didelė dalis atspausdintų apie veltėdžiu? ir baltarankius patraukli, o žanrai — kuo įvai straipsnių ar mažų žinučių tamp laikas jau prabilti „Tarybiniam resni. Ypač reikėtų atkreipti dė mesį į satyrą pieštinę ir rašyti riai siejasi jei ne su savo fa medikui“! Jie gadina (• darbščių kulteto, tai su studentijos gyve medikų šeimos varda, gerų žmo nę. Jos reikia lyg oro. Na Ir kritikos ir tos reikia kaip drus nimu aplamai. Gausu fotonuo nių gerą vardą gadina. kos. Satyra ir kritika sienlaik traukų, neretai visai vykusiai Mažas vis dar savo apimtimi raštį daro kovingą, ir Jo vaid atliktų, kai kuriuose iš jų yra gamtininkų sienlaikraštis. Ma muo nuo to tik padidėja, auga pieštinės satyros. Sienlaikraščių žiau ir atspausdinta medžiagos. susidomėjimas laikraš <• augimas, palyginus su tuo, kas Daugiau problematinių klausimų skaitytojo čiu. buvo prieš porą metų, labai žy galėtų panagrinėti Jo skiltyse, Pravartu paminėti, kad visų mus. Malonu konstatuoti, kad žymiai daugiau. Geresnio sien fakultetų sienlaikraščiai vis dar sieninė spauda yra kryptinga, laikraščio reikia linkėti ir che labai supanašėja, neturi specifi daugumoje yra auklėjamojo po mikams. Ir, be to, parašyto su būdžio, padeda plėsti studentijos prantamiau, kad būtų aiški jo nių, savitų, savo fakultetų spe cialybei būdingų bruožų. Tai akiratį Ir augti idėjiniai, žymiai medžiaga ir ne chemikui. Be to, išaugęs šiuo atžvilgiu ekonomis labai jau rėksmingas apipavida ypač sunkiai Įkandamas riešu tas, tačiau ši problema arti tų sienlaikraštis „Tarybinis eko linimas, ypač gegužės 1-osios nomistas“. Jis pajėgė susilyginti numerio, netikęs, Jau pernelyg miausios ateities visų fakultetų I* sienlaikraščių problema. Savas su filologų sienlaikraščiu „Už bliaunantis... specifinis veidas, savitas kiektarybinį mokslą“, kuriam ilgą Aplamai, visuose sienlaikraš vienary sienlaikraščiui — būti laiką nebuvo tolygaus varžovo. nybė. Verta pagalvoti, kaip šią čiuose gausu įmantrumo, dažnai Filologai turi nepalyginamai (' mešką nukovus.. . daugiau įvairių pajėgų išleisti tiek jau vaikomasi formos. Jog Žiuri komisijos nuomone fa narių geresnį, labiau daugiaplanį, li be gido iš redkolegijos sienlaikraščiai užima to teratūriniai turtingą ir gražiai tarpo taip ir nesuvoksi, kuriam kultetų kias vietas; apiformintą sienlaikraštį, negu straipsniui kuris antgalvis skir Pirmąją vietą pasidalino eko Nr. 7 ekonomistai. Gaila, kad šių ga tas. „Tarybinis medikas" nomistų ir filologų sienlaikraš limybių filologai jau kuris tai šiuo atžvilgiu pasiekė rekordo... ir laikas neišnaudoja iki galo, šiam blogo rekordo. Nesaikingumas, čiai „Tarybinis ekonomistas“ filologų — „Už tarybinį mokslą“. <» laikraščiui sumažėjus savo ap popieriaus pereikvojimas ir antAntroji vieta atiteko teisinin galvių išdraikymas — pernelyg imtimi ir pradėjus dažniau iš kų — „Tarybinis teisininkas“ eiti, kilo pavojus, kad jį gali didelis. To neturėtų būti. Iš me sienlaikraščiui. kaip pralenkti varžovai. Filologams dikų reikėtų pasimokyti, Trečioji vieta paskirta „Tary nereikia persistengti... vertėtų susimąstyti. Visuose sienlaikraščiuose qa- biniam gamtininkui“. Padarė pažangą ir teisininkų Belieka tikėtis, kad ateityje sienlaikraštis „Tarybinis teisi lėtų būti daugiau skiriama vie klausi fakultetu sienlaikraščiai taps ninkas“. Jo redakcija pateikia tos savos specialybės mams, reiktų dažniau suteikti dar kovingesni, įdomesni, dauįvairios ir kovingos medžiagos, rašo ir apie sesiją, ir apie moks žodį Jau baigusiems Universite giaplaniniai, labiau aktualūs ir dalyką bus labiau mėgstami savo skai lo pirmūnus, ir apie kitą įvai tą, pamėgusiems savo tytojų. Sieninė spauda. Jei ji riapusį studentų gyvenimą. (Ne specialistams. Reiktų, kad visų sienlaikraš tinkamai redaguojama ir ja pri i' seniai „Tarybiniame studente" buvusi žinutė apie šį sienlaik čių redkolegijos sudarytų darbo deramai rūpinamasi, yra aštrus f organi numatytų fakultetų visuomeninių raštį, pasirodo, buvo klaidinga, planus ir apytikriai apie zacijų ir dekanatų ginklas ko padaryta iš vieno laikraščio nu klausimų ratą, klausimų merio). Tačiau „Tarybinio teisi kuriuos būtina laikas nuo laiko voje prieš bet kokį blogį, pade ninko" skiltyse pasigendame prabilti. Tada būtų galima pla- da įtvirtinti gėrio pergalę. <• dėstytojų ir mokslinio personalo ninoai pateikti skaitvtoiui įvai V. KLIMAS parašytos medžiagos. Maža kal- resnės medžiagos. Pridėjus dar
t(
:
LV 08695
STUDENTU DĖMESIUI Šj rudenį Universitete numatoma surengti foto parodą ir įrengti nuolatines foto vitrinas, pasakojančias apie studentųtalkininkų darbo stovyklas kolūkiuose. Rektoratas ir visuome ninės organizacijos kreipiasi į visus musų Universiteto foto mėgėjus, buvusius darbo stovyklose ir šiemet dalyvaujančius darbuose, prašydamos perduoti Universitetui spausdintas ir nespausdintas foto nuotraukas, pasakojančias apie talkininkų gyvenimą. Foto nuotraukas renka „Tarybinio studento“ redakcija. Po fotonuotrauka turi būti parašas, kurioje stovykloje, kurios pamainos žmonės ir kada (metai, mėnuo) nufotogra fuoti, prie kokio objekto, o Jeigu išvyka ar meninės saviveik los programa — tada pažymėti, kur jvyko, o taip pat pri rašyti autoriaus pavardę, vardą, specialybę ir kursą (foto grafavimo metu). Įamžinkime fotonuotraukose savo šaunius darbus ir pui kius darbininkus — talkininkus, kad jos bylotų apie mūsų Įnašą Į didįjį septynmečio aruodą, kad būtų galima parodyti ateisiančioms pamainoms visą tai, ką gero nuveikia Univer siteto studentija, dirbdama kolūkiniame kaime. „TARYBINIO STUDENTO“ redakcija
Norintieji vykti į sportinę-sveikatingumo stovyklą (Zydiškėse) paduoda pareiškimus Universiteto sporto klu bo valdybos vardu. Pareiškimai priimami iki š. m. birželio 5 d. Stovykla veiks dvi pamainas: iki liepos I-oji pamaina — nuo birželio 26 d. 20 d. iki rugpjūčio II- oji pamaina — nuo liepos 22 d. 14 d. Kelialapio kaina — 15 rub. Pinigus įmokėti, paduodant pareiškimus. USK Universiteto Kolonų salėje miesto atidaryta Vilniaus aukštųjų mokyklų ir Šiaulių Pedagoginio Instituto studenparoda. tų mokslo darbų Eksponuojami geriausieji stu dentų mokslo darbai.
Universiteto Aktų salėje (Centriniuose rūmuose) ati daryta sieninės spaudos pa roda. Paroda veiks iki tre čiadienio, t. y. gegužės 24 d. vakaro. Laukiama atsilankant kuo daugiau spaudos mėgė jų. Ypač pageidautina, kad apsilankytų sieninės spaudos redkolegijų nariai.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
Estafetėje miesto gatves „Sovietskaja Litva laikraščio prizui laimėti USK lengvaatlečiai buvo treti. Pirmieji estafetėje lazdelę atnešė „Aušros sportininkai, antrieji — PSK. NUOTRAUKOJE mato me L. Zaikiną-Barakūnlene (IFF IV k.) duodančią laz dėlę M. Grigaičiui (MMF III k ).
Redaktorius V. DĖNAS VVU iFF vokiečių klb. ir literatūros specialybės pirmo kurso studentai reiškia gilią užuojautą dėstytojai H. KAZ LAUSKAITEI, jos mylimai se sutei mirus.
k
VVU Gamtos mokslų fa kulteto I biologijos kursas reiškia nuoširdžia užuojautą savo draugei ŽENTELYTEI ONUTEI, jos tėveliui mirus.
Gintautui KAMUNTAVIČIUI, jo mylimam tėveliui mirus, gilią užuojautą reiškia Fizi kos-matematikos fakulteto II-sis kursas.
Užs. Nr. 02024