hinc itur ad astra $|į ?:;S
fyįį
Gruodžio 5 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kafr.
::^:§įxšb::Ž::: xW
B«1 ii w1hrt W>« O1V į.-:®*
viinensis Vilniaus Uuiv< rsih to savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Šiuo metu yra paruoštas ir svarstomas Universiteto profesinių sąjungų (statų projektas. Siūlome susipažinti su įstatų ketvirtuoju skyriumi.
Nr. 16 (1502)
MUMS—TIESIAI IŠ NORVEGIJOS:
OSLO UNIVERSITETAS TIESIA RANKĄ VILNIAUS KOLEGOMS
IV. VU darbuotojų profesijų sąjungos veikimo budai 28. VU darbuotojų profesijų sąjunga reiškia savo narių kolektyvinę nuomonę ir reikalavimus Universiteto Rek toriui, Senatui, Tarybai bei Respublikos vyriausybei. 29. Siekia, kartu su kitom VU veikiančiom profesinėm są jungom ir nesusijungusiais į profesines sąjungas VU darbuotojais, sudaryti Universiteto Personalo tarybą, per kurią veikti į VU administraciją. 30. Per VU Personalo tarybą sudaryti sutartis su VU ad ministracija dėl darbo sąlygų, darbo santykių, socia linių ir ekonominių VU darbuotojų interesų patenki nimo. 31. Siekiant socialinio teisingumo, profesijų sąjunga sten giasi kontroliuoti visus Universiteto socialinės veiklos procesus. 32. Sudaro bedarbystės, materialinės šalpos, persikvalifi kavimo ir kitus fondus. 33. Siekdama savo tikslų, VU darbuotojų profesijų sąjun ga koordinuoja savo veiklą su kitomis profesinėmis sąjungomis tiek savo respublikoje, tiek tarptautiniu mastu. 34. Savo biudžeto papildymui VU darbuotojų profesijų sąjungą gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.
Su Universiteto darbuotojų profsąjungos pirmininku Aleksu PIKTURNA kalbasi „U. V." korespondentas
Nerijus ADOMAITIS — Ar keisis Universiteto prof sąjungos struktūra? — Mes neįstojome į susikūru sią švietimo darbuotojų profsą jungą, nors ir palaikome ryšius. Dalyvaudami šioje sąjungoje, negalėtume apginti savo dar buotojų interesų, todėl susirin kę aukštųjų mokyklų atstovai, nusprendė įkurti savo profsąjun gą. Ta idėja buvo gvildenama nuo pavasario ir, jeigu aukšto sios mokyklos sukurs savo struk tūras, tai gruodžio 20 d. numa toma sušaukti suvažiavimą pa ritetiniais pagrindais ir įkurti Lietuvos aukštųjų mokyklų dar buotoji! profesinę sąjungą. Mes savo įstatus esame paruošę ir jau galima juos svarstyti fakul tetuose. Mūsų struktūros princi pas — pirminių organizacijų kū rimas profesiniu pagrindu. O jungtinis komitetas koordinuos bendrus veiksmus. Komitete, ma nau, liks vienas arba du etati niai darbuotojai. Iš nario mo kesčio bus galima užmokėti žmonėms, kurie dirbs konkretų darbą. Tokio didelio aparato, koks dabar veikia, nereikės. Da lis žmonių išėjo iš profsąjungos, dalis sustabdė savo įgaliojimus. Manau, kad profsąjungoje pa siliks septyni—astuoni šimtai, ir, nors ji bus nedidelė, ji vistiek galės atstovauti daliai žmo nių. Galbūt ateityje Universite te liks tik pirminės profesinės organizacijos, kurios priklausys įvairioms profesinėms sąjungoms: mokslininkų, pedagogų, inžinie rių ir kt. — Kas keisis profsąjungos darbe? — Pirmiausia mes norime at sisakyti nuo darbo, kurį mes iki šiol atlikome ir kuris nėra prof sąjunginis. Tai prekių Skirsty mas. Todėl rugsėjo mėnesį pa siūlėme administracijai sukurti socialinės rūpybos skyrių. Lap kričio 5 d. komiteto posėdyje nutarėme, kad perduosime admi nistracijai butu, sklypų, bendra bučių, padidintos paklausos pre kių. sanatoriniu, poilsinių, pro filaktoriumo kelialapių skirsty mą ir socialinio draudimo lėšų
tvarkymą nuo gruodžio 1 d. Toks skyrius nuo gruodžio 1 d. ir pra deda dirbti. — Kaip, Jūsų nuomone, tu rėtų būti skirstomos prekės? — Prekių skirstymo tvarka tu rėtų likti tokia pati, kokia ir dabar. Dabar prekės skiriamos fakultetams ir kitiems padali niams pagal tai, kiek yra dar buotojų. O fakultetuose komisi jos pačios sprendžia kam ką skirti. Be visuomeninių komisijų nebus kam apginti pretenzijų, pateiktų socialiniam skyriui. — Universiteto taryboje pri imtas sprendimas reorganizuoti Universiteto ūkio sistemą. Kokia profsąjungos nuostata šiuo klau simu? — Reorganizuojant ūkio siste mą dalis žmonių bus atleisti iš darbo dėl etatų mažinimo. Mes pasisakėme prieš tai, nes dau gelyje padalinių ši struktūra ne buvo svarstoma. Be to, kol kas mūsų laukia Universiteto nau jojo Rektoriaus rinkimai. To dėl minėta akcija buvo skubo ta. Mes išreiškėm savo nuomo nę, tačiau jai pritarė tik kele tas. — Kokie jūsų santykiai su Universiteto administracija? — Didelių konfliktų nekyla, tačiau pretenzijų jai yra. Da bar, kuriant naująją Universite to struktūrą, kai kam kilo min tis, kad profsąjungos beveik nė ra. Dokumentai buvo išsiuntinė ti fakultetams, tačiau mums ne buvo pasiūlyta su jais susipa žinti. — Kokias pretenzijas profsą jungai reiškia žmonės? — Pretenzijų yra ypač iš tų, kurie išeina. Jie sako: „aš mo kėjau nario mokestį ir nieko ne su gavės, tai dabar kompensuo kite kokiu nors būdu man tai". Tačiau mes tik antri metai savo sąskaitoje galėjome palikti ne išnaudotus pinigus ir pervesti juos į kitų metų sąskaitą. Šiuos pinigus proporcingai pasidalin davo fakultetai ir naudojo savo reikalams. Mes už tuos pinigus centralizuotai nieko nepirkome. — Ačiū už pokalbį.
Šiuo metu Universitete yra septyni fakultetai, be minėtų, dar matematikos ir gamtos mo kslų, stomatologijos ir visuome nės mokslų. Juose mokosi 25 tūkstančiai studentų. Kiekvienas fakultetas susideda dar iš kelių institutų, kurie steigiami atsiž velgiant į specialistų poreikį. Net 6 tūkstančiai studentų mo kosi visuomenės mokslų fakulte te, kuriame yra politinių moks lų, sociologijos, visuomenės eko nomikos, visuomenės antropolo gijos, psichologijos, visuomenės pedagogikos institutai, statisti kos ir kompiuterių centras. Kiek vieną vasarą į fakultetą priima ma apie 1000 baigusiųjų viduri nę mokyklą. Stojamųjų egzami nų nėra, Pirmąjį semestrą visų specia lybių Universiteto studentai klau so filosofijos, logikos mokslų ir teorijos paskaitų, o lapkričio ar ba gruodžio mėnesį laiko vieną bendrą šių disciplinų egzaminą. Fakultetų administracija, atsi žvelgdama į bendrą pažymį bei pareikštą norą, paskiria studen tą į atitinkamą fakulteto institu tą. Visuomenės mokslų fakul teto dekanas profesorius Tore Hansonas pažymėjo, kad stu dentai paskirstomi po institutus kasmet vis kitaip. Štai jau ant ri metai pastebimas antplūdis į politinių mokslų institutą, ku riame be šiuo metu populiariau sio tarptautinės politikos kur so, gausiai lankomos paskaitos apie Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos ekonomiką ir politiką. Įdomu, kad pirmus trejus me tus iki kandidat magistram laips nio studentai gali pasirinkti mo kymo kursą ir lankyti paskaitas kituose fakultetuose. Štai, pavyz džiui, slavistė An Mari Lovstruch, be pagrindinės specialy bės, klausosi tarptautinės teisės ir Rytų Europos ekonomikos kur so. Norint gauti kandidat ma gistram laipsnį, reikia išklausyti tris arba du pagrindinės spe cialybės bei vieną arba du pa pildomus mokymo kursus. Kursą
Oslo universitetas — seniausia aukštoji mokykla Norvegijo je, Įkurta 1811 metais. Dar būdami Danijos provincijos gyven tojai, norvegai siejo savo ateitį su nauja, apsišvietusią karta. Negausi vietinė aristokratija Danijos karaliaus remiama, įsteigė filosofijos, medicinos, teologijos ir teisės fakultetus.
sudaro nuo trijų iki šešių moks lo disciplinų. Pavyzdžiui, tarp tautinės politikos kurse dėstoma bene daugiausia disciplinų: inte gracija tarp Europos bendrijos šalių, saugumo politika, tarptautinfs ekonomikos teorijos, tarptautinės gamtos apsaugos ir išteklių politika, Sovietų Sąjun ga tarptautinėje politikoje, konf liktai ir konfliktų menedžmen tas. Tiesa, studentams teisinin kams ši integruoto mokymo sis tema netaikoma. Jie nuo pirmo iki paskutinio kurso uoliai lan ko teisės fakultete dėstomas paskaitas. Išlaikius numatytus egzaminus ir parašius esė, po trejų ar ketverių studijų metų suteikiamas kandidat magistram laipsnis. Jį įgiję, vieni studen tai ieškosi darbo, kiti — tęsia siauros specializacijos studijas „Vozetfaks". Po šešerių septynerių mokslo metų Universitete su teikiamas mokslų kandidato laips nis. Tada atsiveria naujų gali mybių, iškyla ir problemų. Dar bo vieta po studijų — opi pro blema. Universiteto administra cija nedaro jokios įtakos. Darb davys, atsižvelgdamas į moky mosi pažymius bei į pateiktas rekomendacijas, sprendžia, rei kalingas toks jaunas specialis tas privačiai firmai, valstybinei įstaigai, ar ne. Pirmenybė teikia ma turintiems mokslų kandidato lainsnį. Kai kurie studentai su siranda darbo dar mokydamie si. Nors mokslas Oslo universi tete, kaip ir kitose Norvegijos aukštosiose mokyklose, nemoka mas, kiekvieną semestrą studen tai moka po 330 kronų už re gistraciją. Studentams, kurių tėvai gyvena ne sostinėje, vals tybė moka simbolinę, anot jų, stipendiją. Jos dydis priklauso nuo atstumo tarp Oslo ir tėvų gyvenamosios vietos. Stipendijų dydis — nuo vieno iki penkių tūkstančių kronų per semestrą.
PADfiKA Vilniaus miesto valdybos vardu dėkoju Jūsų Universiteto studentams, kurie šį nelengvą ru denį padėjo žemdirbiams sudoroti laukuose li kusį derlių ir savo geranoriškų darbu padėjo pa ruošti daržovių ir vaisių atsargas žiemai. Vilniaus mlosto meras V. BERNATONIS
1990 lapkričio 14 d.
Norvegijoje veikia bankas aka deminiam jaunimui, i’š kurio kiekvienas studentas jame gali gauti paskolą ■— iki 20 tūkstan čių kronų per semestrą. Mokestis už kambarį bendrabutyje — 1250—3500 kronų per mėnesį, miesto transporto mėnesinio bi lieto kaina — 400, pietūs stu dentų kavinėje — 50—-100 kro nų. Antra vertus, per šešerius, septynerius mokslo metus susi daro solidi, kartais 200 000 kro nų siekianti suma, kurią būtina grąžinti baigus Universitetą. Pas kolos procentai (11—12) prade dami išskaičiuoti praėjus metams po įsidarbinimo. Suprantama, dauguma studentų stengiasi iš siversti be paskolos, dirba. Šiuo metu Universitete mokosi apie 2000 užsieniečių, daugiausia iš Pietų Amerikos ir Afrikos ša lių. Universitete įkūrus Rytų Europos komitetą vis daugiau jaunuolių atvyksta ir iš ten. Šio komiteto pirmininkas, profeso rius Sveinas Monneslandas pa žymėjo, kad jau šiemet organi zuotoje tarptautinės teisės vasa ros mokykloje bei politinių mo kslų rudens semestro kursuose buvo penki studentai iš Lietu vos. Ryšiai su Lietuva plėsis ir ateity. Rugsėjo 20 d. Oslo uni versiteto akademiniame senato posėdyje buvo pritarta Rytų Europos komiteto paruoštam pro jektui bendradarbiavimo sutar ties su Budapešto, Prahos, Ry gos ir Vilniaus universitetais. Spalio 16—21 dienomis dide lė grupė profesorių iš Oslo uni versiteto dalyvavo Kaune vy kusioje konferencijoje „Balti jos šeima“. Gruodžio 20 dieną į Vilniaus Universitetą ruošiasi atvykti Oslo Universiteto Rek torius, tikimasi pasirašyti ben dradarbiavimo sutartį. Vygaudas UŠACKAS
STREIKAVO VTU Lapkričio 22 d. Vilniaus Technikos Universi teto studentai neišėjo į paskaitas. Tiesa, ne visi. O tie, kurie nuo ankstaus ryto iki pietų stovėjo aikštėje prieš Technikos Universiteto Centrinius rūmus, reikalavo atšaukti išleistą naują Rekto riaus įsakymą „Dėl egzaminų apmokestinimo". Pasitaręs rektoratas patenkino studentų reika lavimus. Streiką organizavo Studentų Sąjunga. „U. V." lnforjn.
4990J2.5 Ketvirtadienį, lapkričio 15 d. Universiteto Teatro salės durys! buvo ilgai atviros: laukė nesku-i bančių delegatų. Kelią delega-( tams į Teatro salę rodė pasku-j bomis klijais prie sienos prilip-l
dytos rodyklės „Į konferenciją" (jas vėliau nuplėšė Rektorius). Prieš konferenciją, kol orga nizatoriai laukė vėluojančiųjų, nutariau sužinoti, ko tikisi čia susirinkę studentai. Vieni naujės valdžios, kiti — naujų įstatų, o treti nieko. Tie sa, buvo ir ketvirti, kurie visai neatėjo. Ir, sprendžiant iš tuščių vietų salėje gausybės, tokių bu vo nemažai. Iš išrinktų 122 delegatų, kon ferencijoje dalyvavo 65. Niekas neatvyko iš Chemijos fakulteto. Konferencijoje išrinkta nauja vadovybė, priimti nuostatai. Kaip vėliau buvo matyti, formalumai ir sukėlė daugiausia aistrų ir ginčų. Iš pradžių savo darbą aptarė sekretorius, prezidentas ir pirmininkas. Jei Osvaldo Mar-
KAIP MES TOLIAU GYVENSIME? kevičiaus hamletiškas klausimas „Ar mes ką nors darysime to liau, ar ne?" sukėlė bruzdėjimą salėje, tai prezidento ir pirmi ninko pranešimai buvo sutikti ramiai — niekas nieko jų ne klausė: visiem viskas buvo aiš ku. Sąjungos prezidentas Naglis Syvys reziumavo: „Pamatėme, ką galima nieko nedarant pa siekti ir, ką galima pasiekti dir bant". Šioje konferencijoje dalyvavo ir prorektorius prof. R. Pavilio nis, kurį po jo kalbos užpylė klausimais studentai. Konferen cija panašėjo į preskonferenciją. Stop! O kam pirminin kaujantis? Jis ir priminė visiems,
organizacijos
sekretoriumi Žilvinu PŪKIU kalbasi Nerijus ADOMAITIS
— Aišku, labai malonu, kad mane išrinko, tačiau aš dar ne žinau savo ateities. Šiais me tais baigiau Teisės fakultetą ir norėčiau susirasti darbą pagal specialybę. Jei jį susirasiu — išeisiu. Kol nebus išrinktas nau jas sekretorius, dirbs mano pa vaduotojai.
todėl galbūt keliausime. — Kokia jūsų ideologija? — Forumas yra visuomeninė organizacija ir todėl politinėje veikloje nedalyvaus. Mes nesi vadovaujame nei tautine, nei tuo labiau komunistine ideologija. Tiesa, per suvažiavimą buvo užsiminta apie liberalizmo idė jas... — Gal ruošiatės ginti studen tų teises? — Ne, studentų teises gina Studentų Sąjunga. AŠ manau, kad mes studentų reikalais neužsiimsime, mūsų ne tas tiks las. — Ar galima sakyti, kad kom jaunimas (turiu galvoje Lietuvos KJS) žlugo? — Praktiškai komjaunimas žlugo jau po to suvažiavimo, ku riame įvyko skilimas. Šie me tai iki paskutinio suvažiavimo jau nieko nelėmė. Tai buvo lau kimo metai. Praktiškai viskas buvo aišku... — Ačiū už pokalbį.
DAR VIENA SUTARTIS Lapkričio mėnesio pradžioje Studentų Sąjungos sekretoriaus pavaduotojas (dabar jau sekretorius) Gvidas KERUŠAUSKAS, at sakingas už ryšius su užsieniu Artūras RAČAS, ir Studentų Są jungos prezidentas (buvęs) Kęstutis JASKUTĖLIS lankėsi Švedi joje, Umlo mieste ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su šio universiteto Studentų Sąjunga. Apie tai pasakoja Gvidas KERU ŠAUSKAS: pasikeisti dešimties žmonių gru pe. Taigi, kitais metais, maž daug balandžio mėnesį, keturiems studentams bus galimybė išvyk ti į Švediją. Vienas sutarties punktų sako, kad kandidatai tu ri būti parenkami loterijos bū du ir turi mokėti anglų kalbą. Sutartis garantuoja, kad atvy kusieji galės susipažinti su Stokholmu, gaus dienpinigių, bus kultūrinė programa. Ten jie ga lės praleisti dešimt dienų. Be to, buvo dar kalbama, kad kele tas studentų ar dėstytojų galėtų išvažiuoti į kursus, kuriuos šis Universitetas vasarą organizuo ja. Būtų labai puiku, jei mūsiš kiai maždaug mėnesį ten galėtų pastudijuoti ekonominius ir bęndrapolitinius mokslus. Kalbėjosi Nerijus ADOMAITIS
KRAŠTOTYRININKŲ KELIAIS Nedaug mūsų tautiečių dabar užklysta į Latgalos žemes. O juk kadaise lietuvis čia buvo dažnas svečias. (Latgalos dalis iki 1569 m. priklausė LDK, vė liau ir Žečpospolitai). Gal to dėl taip šiltai mus, 19 Universi teto kraštotyrininkų ramuviškių, atvykusių paminėti garsaus Lat vijos poeto ir visuomenės veikė jo Janio Rainio 125-ųjų gimi mo metinių, sutiko broliai lat viai. Kai po ilgos kelionės, įkyrėję savo dainomis traukinio „Lvo vas—Leningradas" keleiviams, atsidūrėme „Agluonos" stotyje, mus pasitiko besišypsanti Dai ga su gėlėmis. Ta pati Daiga, kuri prieš metus atvažiavo į Ramuvos ekspediciją Giedrai čiuose. Mažuliu autobusiuku nurie dėjome į Preilius. rajono centrą. Čia jau laukė viešbutyje užsa kyti kambariai. Pasivaikščiojo me po sutemų gaubiamą miestu ką, tamsoje atradome parką, su apleista, bet vis dar didinga pi limi, ir kadaise prašmatniomis, dabar karo sugriautomis arklidėmis, mažytę bažnytėlę, fasadu panašią į Vilniaus Arkikatedrą. Tylūs ir ramūs Preiliai su ga lingu Lenino biustu aikštėje ir patruliuojančia tvarkos saugo tojų mašina, prižiūrinčia jauni mą, besirenkantį į diskoteką... Ryte viešbučio kavinukėj ant ilgo stalo laukė pusryčiai, ko kiais retas studentėlis gali pasi lepinti... Toliau — kelionė į Aiskalnį, kur J. Rainio tėvai kadaise nuomojo dvarą — ši vieta va
MINI INTERVIU SU NAUJUOJU SEKRETORIUMI — Per konferenciją minėjai, kad ieškai naujo darbo ir žadi palikti Studentų Sąjungą. Ne paisant to, Tave vistiek Išrin ko. Kokie dabar tavo planai?
L. MICKEVIČIAUS nuotr. Pro rektoriui prof. R. Pavilioniui klausimų netrūko. Svarstomi įstatai. Pranešimą skaito Osval das Markevičius.
Su paskutiniu Universiteto komjaunimo
— Rugsėjo mėnesį vienas iš Umio universiteto Studentų Są jungos atstovų buvo atvykęs į mūsų Universitetą. Sugrįžęs į Švediją, jis pasidalino įspūdžiais ir nusprendė mus pasikviesti. Mes buvome pirmieji lietuviai, atvykę į šį Universitetą. Susiti kome su Universiteto Rektoriu mi, davėme keletą interviu laik raščiui, -radijui.. Umio universi tetas priklauso miestui. Jame mokosi žmonės, baigę aukštąją mokyklą, turintys darbą, tačiau norintys pagilinti savo žinias po litikoje, ekonomikoje ar kitoje srityje. Tai toks neakivaizdinis Universitetas. Mūsų pasirašytos sutarties esmė tokia: mūsų stu dentai, taip pat Rygos ir Talino studentai, važiuos j Umj, o iš Umio atvažiuos studentai į Vil nių, Rygą, Taliną. Susitarėme
i
kad konferenciją reikia baigti ir pasiūlė susitikimą su prorekto riumi suorganizuoti kitą kartą. Taigi, priėmus naujus įstatus Studentų Sąjunga tapo studentų savivaldos organu. (Pakeitimai atspausdinti „U. V." Nr. 14). Karščiausius ginčus sukėlė klau simas, kas rinks sekretorių: At stovybė ar konferencija. Galų gale laimėjo teisininkų nuomonė ir sekretorių nutarta rinkti, kaip ir prezidentą, konferencijo je. Nemažai ginčų sukėlė ir na rio mokesčio dydis. Metinis na rio mokestis — 5 rub. Tam, kas jo nemokės, nebus teikiamos jo kios paslaugos ir lengvatos. Iš rinkti nauji sekretorius ir pre zidentas. Prezidentu tapo Virgi
nijus Barzda, o sekretoriumi — Gvidas Kerušauskas. Sveikina me!
Tegyvuoja FORUMAS?! — KJS paskutiniame savo su važiavime reorganizavosi į nau ją organizaciją „Jaunimo Foru mą". Koks likimas ištiko Uni versiteto komjaunimą? — Mes perdavėme Respubliki nei Forumo tarybai pareiškimą, kad norime dalyvauti naujai pa vadintos organizacijos veikloje. — Klek yra Jaunlino Forumo organizacijos narių Un’versltete? — Dabar mūsų yra aštuonioli ka. Daugiausia tai žmonės, ku rie dalyvavo ir egzistavusioje Lietuvos KJS. Yra iš Fizikos fakulteto, iš Filologijos ir kitų. Daugelis jų mokosi IV—V kur se. — Ar laukiate naujų narių? — Vargu ar jų bus... — Kokia veikla užsiimslte? — Iš organizacijos šiaip, or ganizacijos visiems, mes virstame organizacija sau, savo narių in teresams. Mes darysime tai, kas mums' patiems bus įdomu. Be veik visi mes domimės turizmu,
2
Uohersitas Vibensis
dinama Jasmuiže. Aplankėme latvių keramikos ir knygos mu ziejų, namą, kuriame gyveno ir kūrė poetas. Visur mus malo niai ir šiltai priėmė, apdovano jo nedidelėmis dovanėlėmis. Pa tyrinėjome užrašus muziejų at minimų knygose: moldaviški, lenkiški, angliški, tik lietuviškų
LATGALOS ŠILUMA-
RAMUVIŠKIŲ ŠIRDYSE — vienas kitas, kai kur mes pa tys pirmieji palikome. Rainio šaltinio tyro vandens lašas mū sų delnuose sužibo užsimiego jusia saule, sūpynių skrydis kal nelyje... ir riedam atgal į Prei lius, į Aiskalnį dar sugrįšime, persisotinę pietumis, ypač kakaviniu kremu, skubiai apsirėdę tautiniais rūbais. Skelbimas prie Aiskalnio kul tūros namų bylojo, kad koncer tuoti atvykęs Vilniaus Universi teto ansamblis „Ramuva". Bet
— Kas, Tavo manymu, labiau siai tiktų į šią vietą? — Parlamente aš siūliau Ar tūrą Račą. Osvaldas Markevi čius taip pat neblogai dirbo. Tiesą sakant, jis ir buvo visos mūsų Sąjungos politikos ašis.
Nerijus ADOMAITIS
mūsų įprasta vakaronė netapo koncertu. Trumpai apie Rainį ir Lietuvą pakalbėjo kartu atvykęs, docentas baltistas Kęstutis Nas topka, po to Daiga, beje, ji dir ba mūsų aplankytame poeto mu ziejuje. Kelios latgaliečių folk lorini a ansamblio dainos, kelios mūsų, lietuvių, o kai pradėjome kviesti salėje sėdėjusius žaisti ir šokti kartu, žiūrovai po truputį pradėjo skirstytis, prieš tai ap dalinę mus gėlėmis. Visuose kaimeliuose (ir Lietuvos) proble mos tos pačios; liaudies šokius dabar trypia miestiečiai, o kai mo žmogeliams geriau ramiai pasėdėti ir pažiūrėti „koncertą". Pats linksmumas prasidėjo salėje likus tik latvių ansambliečiams ir kelioms moterėlėms. Žaidėme, dainavome, trypėme— visi kar tu. Po to gausios vaišės — nuo stabus latviškas sūris, rauginti agurkai, alus. . . Pasivaikščioji mas žvarbų žvaigždėtą vakarą, susikaupimas tylioje bažnytėlė je. . . Ryte palikome šalnos nubalin tą latgalių žemę. Pasipuošė iš lydėdama svečius... Palikome? O gal kiekvienas atsivežėme jos gabalėlį su sa vimi? Saujelę Latgalos žmonių šilumos, vaišingumo ir papras tumo. Gal būt taip — per dide lius žmones — Janį Rainį ir per mažus — Aiskalnio gyventojus —- mes tiesiame tiltus vienas į kitą. Kad jie nesugriūtų, aplan kykite Jasmuižę Aiskalnyje, al suojančią J. Rainio palikta Lie tuva ir Latvija, aplankykite Lat galą, mūsų brolių žemę... P. S. Apie ramuvos kelionę užsiminė ir Lietuvos TV „Vaka ro žinių" laidoje. Tačiau ir čia mus, Universiteto kraštotyrinin kus ramuviškius, pavadino folk loriniu ansambliu „Ramuva". Ramunė KULIKAUSKAITĖ
NUSIPIRKITE-VĖL PASIJUOKSITE Iš spaudai ruošiamos antrosios Anzelmo KATKAUS studentiško humoro knygos. KONSERVANTAI — konser gęsta šviesos. Tamsoje pasigirs kam antausis... Studentas: Dar vieną tuneli, ta bučinys ir tuoj po to — vatorijos studentai. KUNIGUNDA — kūnu gun skambus antausis. Traukinys iš ir aš pakartosiu procedūrą! važiuoja iš tunelio, Visi mąsto, danti moteris. Tad kas ką bučiavo ir antausį kas atsitiko? skėlė? REBUSAS Atsakymas: Studentas bučia Mergina: Kam bučiuoti moti ną, juk aš ir jaunesnė, ir gra vo savo ranką ir po to skėlė Traukiniu Vilnius—Kaunas, antausį profesoriui. Jis taip neišlaikęs egzamino, vyksta na žesnė? Motina: Koks pasileidęs jau atkeršijo už dvejetą. mo studentas. Kupė, be jo, dar Skelbimas ant stulpo: Vyriš profesorius, parašęs jam dveje nimas: tik tamsuma, ir jau puo kis išnuomoja kambarį studen tą, jauna mergina ir jos moti la bučiuotis. Profesorius: Kas bučiuoja, o tei nuo 18 iki 22 vai. na. Traukinys važiuoja tuneliu,
1990A2.5
3
UahtrsHas VHneasb
AKADEMINIAM CHORUI-50 metų Akademinio choro penkiasde šimtmetis — gražaus kelio atkar pa, bet tai tikrai ne vienintelė laiko gija, juosianti šio kolek tyvo kelią.' Tačiau nedaugelis žino, kaip klostėsi akademijoje muzikinis gyvenimas amžiams bėgant, kur yra tos kultūrinio gyvenimo šaknys, į kurias šian dien remiasi daugelio meninių kolektyvų veikla. Chorinio dainavimo ir giedo jimo ištakos veda į pirmuosius senosios Alma Mater gyvavimo metus. Akademija ilgus am žius buvo vienintelė stambiausia institucija didžiuliame regioną kur muzika gyvavo ne vien kaip meno, bet ir kaip mokslo sri tis. Tad, minėdami įvairias su kaktis, turime mintimis grįžti į praeitį. 1579 metai. Įsimintina data iiė vien Universitetui, bet ir visai Lietuvai. Tais pačiais, akademi jos įsteigimo metais, prie jė zuitų bažnyčios buvo pastaty ta triumfo arka ir, kaip rašė am žininkai, Steponui Batorui pri siartinus prie jos „...kantonai ir muzikai pasveikino jį, atlikdami iškilmingą giesmę, kuri išreiškė viso miesto džiaugsmą". Nuo to laiko muzikos garsai tai tyliau, tai garsiau skambėjo tarp akademijos sienų, kartais sukeldami vizitatoriams ir mo kyklos vadovybei rūpesčių dėl nepakankamo muzikos mokymo L. MICKEVIČIAUS nuotr. akademijoje, ar priešingai •— pasmerkimo, kad pernelyg daug dėmesio jai skiriama. Bene labiausiai marga bei įvairi ir mažiausiai jėzuitų ordi rėją, skalbėją... Pasirodydavo no vyresnybės kontroliuojama kapela ir choristai dažnai ir muzika skambėjo parateatralipuošniose zuotuose renginiuose, mokykli įvairiose vietose: triumfo arkose, pastatytose ats nio teatro pastatymuose. Čia, kiromis progomis įvairiuose Vil kaip galima spręsti iš Vilniaus niaus kampeliuose, akademijos jėzuito V. Bartoševskio XVII a. skelbtų veikalų, greta profesio kiemuose, šv. Jono bažnyčios nalių kūrinių buvo daug impro varpinėje. Šiame šimtmetyje akademijo vizacijos, atviri keliai liaudies je dirbo įvairių specialybių pro muzikantų išmonei. XVII a. pirmojoje pusėje bu fesoriai, kurie, greta savo tie vo įsteigta profesionalių muzi sioginės veiklos ir, nebūdami kantų kapela, veikė pastovi mu muzikais ir profesionalais, nema zikų bursa (mokykla-bendrabu- žai dėmesio skyrė . muzikai. Ryš kiausi kūrėjai buvo filosofijos, tis). Kapela dažnai tenkino ne retorikos, teologijos profeso tik savo mokyklos poreikius: ji dažnai buvo kviečiama ir į ki riai: S. Berentas, J. Brantas, M. tas bažnyčias, miestelėnų šven Krečmeris, kurie pagal to me tes. Kolektyvas turėjo savo gai to jėzuitų mokyklų tvarką daž dų biblioteką, nemažą instru nai buvo kilnojami iš vienos mentų kolekciją, pasiuntinį, \ vietos į kitą, dirbo Lietuvos Di
„MINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ“
choro jubiliejinis koncertas.
džiosios Kunigaikštystės bei Len kijos jėzuitų kolegijose. XVII a. akademijoje kūrėsi ir daugelis naujų muzikinio gyve nimo tradicijų. Jau amžiaus pra džioje buvo sukauptas didžiulis katalikiškų giesmių repertuaras. Ypatingas dėmesys buvo skiria mas Marianinei tematikai. Buvo sukurta daug naujų giesmių, skirtų panelei Marijai. Sudary tas ir Romoje aprobuotas pri valomas giesmių repertuaras. Tas giesmes kolegijose mokiniai pri valėjo giedoti prieš pamokas ir po pamokų, mišių metu ir per ištisus liturginius metus. Įdomu tai, kad iš šių 67 giesmių didžio ji dalis — lotyniškos ir tik 12 lenkų kalba. Daugelis privalo mų giesmių buvo įtrauktos į
pirmąjį lietuvišką katalikišką giesmyną, kurį paruošė Salia monas Slavočinskis (1646). Be to, kaip jau buvo minėta, mu zikinės kūrybos ėmėsi ir aka demijos dėstytojai. Simonas Be rentas sukūrė daugiabalsę ,,Litaniarum de Nomine Jesu", ku rią 1638 m. išleido akademijos spaustuvė. Šią giesmę mokiniai giedojo po pamokų, o taip pat Marijos garbei skirtose apeigo se. Lietuvos bažnyčiose itin po puliari buvo M. Krečmerio — teologijos profesoriaus kūryba, kuris domėjosi muzikos išraiš kos galimybėmis, muzikinės es tetikos klausimais, o vienintelį išlikusį jo motetą „Secordotes Dei benedicte Dominum" 400 m.
jubiliejinėse Universiteto iškil mėse atliko šios mokyklos cho ras. Žymus visoje Europoje retori kos specialistas Žygimantas Liauksminas paruošė grigališko jo choralo — Romos katalikų li turginio giedojimo — tris pa rankines knygas: „Ars et praxis musica", „Graduale", „Antiphonale“, kurios buvo po keletą kartų perspausdinamos akade mijos spaustuvėje. Šiose knygo se esantis naujas, originalus še šių dvibalsių giesmių ciklas, skirtas advento rarotoms, liudi ja savitą, naują bažnytinių grės mių repertuarą ir jo puoselėji mą bendroje kosmopolitinėje jė zuitų ordino kultūroje. Bažnytinių giedojimu akade mijoje ne kartą rūpinosi visitatoriai ir ordino vyresnieji. Bu vo duodami atskiri nurodymai po bendrų pamokų mokyti stu dentus giedojimo. Akademijai nurungus katedros mokyklą, Vilniaus vyskupas skundėsi, kad nebeliko kam giedoti katedroje ir kvietė studentus į pagalbą. Muzikinė veikla akademijoje suaktyvėjo 1802 m„ persikėlus iš Nesvyžiaus vokiečių kilmės kompozitoriui J. D. Holandui. Creta muzikos pamokų univer sitete Holandas aktyviai įsijun gė į miesto muzikinį gyvenimą. Bendradarbiaujant su energin gu universiteto Medicinos fa kulteto profesoriumi J. Franku XIX a. pirmoje pusėje univer sitete dažnai buvo rengiami įs pūdingi koncertai, kuriuos no riai lankė gyventojai. Studen tų choras ir orkestras atliko ge riausius pasaulinės klasikos kū rinius. Universiteto bažnyčioje skambėjo daugelis mišių ir ora torijų. Štai kelios to meto ži nutės periodikoje (1811): „Spa lio 15 d. universiteto choras ir orkestras, susidedantis iš 60 žmonių, atliko Haidno mišias". Arba (1817) „Sv. Jono bažny čioje 120 mėgėjų ir artistų, va dovaujami Vilniaus dirigento Naimalovskio, atliko J. Haidno oratoriją „Septyni paskutiniai Išganytojo žodžiai". O ką po šimto metų rašys spauda apie nūdienos Universi teto Chorą? Šito mes jau nesu žinosim, bet tikiu, kad tik gra žiai... Jūratė TRILUPAITIENE
PASIKALBĖJIMAI Leidybos kontrolės komisija š. m. lapkričio mėn. 13 d. su darė sutartis ir nutarė išleisti Universiteto leidykloje šias mo kymo priemones:
Su akademinio choro vadovu Rimu ZDANAVIČIUM
pelei nepaprastai atsidavusių žmonių. Dirbti su šiuo choru tik ras malonumas. — Ar daug dainuojančių stu dentų? — Yra gražus būrys pirma kursių, bet daugiausia vyres niųjų. O blogiausia, kad nėra taip vadinamos tarpinės gran dies, todėl išlaikyti naujokus ir įjungti juos į kolektyvą ne lengva. Būčiau laimingas,. jei pasisektų uždegti juos noru dai nuoti, nes daugelis pirmiausia svajoja apie keliones ir visokias kitokias gėrybes. — Nesiruošiate palikti kolek tyvo? — Norėčiau dirbti su juo il gai ■ — Sėkmės Jums.
— Kiek metų jau vadovauja te chorui? — Tik melus. — Prisiminkite šio savo dar bo pradžią. — Kai man pasiūlė šį darbą, labai apsidžiaugiau. Man atrodo, kad tokioje aukštojoje mokyk loje dirbti garbė ir didelės ga limybės daug pasiekti, kurios, deja, pastaraisiais metais nebu vo išnaudotos. — Savo darbu esate patenkin tas? —• Tai tik pradžia. O toliau — pagyvensim — pamatysim. Kai pradėjau vadovauti šiam chorui, kolektyvas buvo be veik iširęs — jis išliko. Už tai turime būti dėkingi mažai gru
2. V. Astrauskas, Z. Kondrota. vičiūtė. „Gamybinės situacijos" — rekomendavo Įmonių ekono mikos katedra.
SKAITYTOJAI!
dieniui, mes vėl kiekvieną ant radienį susirenkame į repetici jas. — Ar labai svarbi jūsų gy venime daina? — Dainuoti mėgstu nuo vai kystės ir nesiskiriu su daina, o dabar tai didelis poilsis ir ma lonumas. Geresnio atsipalaidavi mo nesugalvosi!
Šiuo metu Universiteto bib lioteka yra gavusi religinės li teratūros dovanėlę. Ją perdavė Vilniaus Šv. Mikalojaus bažny čios kunigas M. Čeponis. To dėl Naująjį Testamentą ir kele tą kitų krikščioniškos pasaulė žiūros knygelių kiekvienas pa geidaujantis galės rasti mūsų Universiteto Centrinės bibliote kos ir fakultetų skaityklų pa rankiniuose fonduose. Stengsimės, kad kuo greičiau visos Universiteto skaityklos tu rėtų Šventąjį Raštą rusų ir kito mis kalbomis.
Choristus kalblho Loreta PRŽEVALSKAITE
VU Bibliotekos Komplektavimo skyrius
*
Su choro veterane Nijole RAUD1ČKYTE
— Seniai dainuojate Universi teto akademiniame chore? — 1962—1967 metais studija vau VU Medicinos fakultete ir visus tuos metus dainavau cho re. - Ar dažnai choro veteranai susirenka kartu padainuoti? — Mūsų kolektyvas praktiškai nebeegzistuoja. Mes susitinkame tik jubiliejų metu. Ir dabar, be siruošiant 50-jam choro gimta
1. A. Juškevičius, V. Sūdžius. „Prekybos materialiniais ištek liais savarankiškumo prielaidos ir sąlygos" — rekomendavo KHF Prekybos ekonomikos katedra.
3. V. Pagoželskis. „Tekstinis redaktorius Kedit" — rekomen davo Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedra. 4. R. Kevllčius, V. Pogoželskis, R. Skyrius. „Ekonominė informa tika ir skaičiavimo technika" — rekomendavo Ekonominės infor matikos katedra.
5. R. Aprijaskytė. „Intensyvus anglų kalbos žinių kartojamasis kursas" — rekomendavo Anglų filologijos katedra. 6 .E. Bagdonas, V. Bartuška. „Politologija. Kurso programa ir sąvokos" — rekomendavo KHF Filosofijos ir politologijos kated ra.
LITERATŲ BŪRELIO KRONIKA Rugsėjo pabaigoje VU poetai Valdas Gedgaudas, Dainius Dir gėla bei Donatas Valančiauskas dalyvavo tris dienas tris naktis pirmąkart Druskininkuose vyku siame „Poezijos rudenyje". Kū rybos vakarai, improvizuotos diskusijos, svaigi tuštėjančio ku rorto ramybė, vynu aplaistytas poetinis bobų vasaros vėjas pa dėjo tarsi „iš vidaus" pajusti šiandienines Lietuvių poetų nuo taikas. Valdas GEDGAUDAS
„Universitetas Vilnensis" Nr. 12 spausdinome orpanlzacljos „One-2 — One America" kvieti mą susirašinėti. Sveikiname su gebėjusius nusiųsti laiškus užatlantėn, o besiruošiantiems tą pa daryti pranešame, kad amerikie čiai prašo nebesiųsti jiems dauaiau laiškų. Pasak ,.One-2 — One America" Prezidento Carol Liohtwool'o. juos užDlūdo laiškų lavina iš TSRS, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos. Ir jis bijąs, kad nauji laiškai neras adresa to. .. Goodbye, America!_____ t v v>. toIonn
4990.42.5 |
(hfrersttu Vflnensb I .BENDROJI DALIS
1.1. Vilniaus universiteto spor to klubas „Universitetas“ (to liau SK) — savarankiška sporti nė organizacija, betaipiškai pa valdi Vilniaus universitetui, tu rinti savo antspaudą, sąskaitą banke (valiutinį), firminį blan ką. 1.2. Pagrindinės SK veiklos kryptys — masinio sporto vys tymas, sportininkų ruošimas ir jų ugdymas, pramoginio spor to formų organizavimas bei to bulinimas. 1.3. SK yra juridinis asmuo ir veikia dalinio finansavimosi bei savivaldos sąlygomis. 1.4. SK vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, vyriau sybės nutarimais, klubas — įs tatais, taip pat Vilniaus univer siteto statutu, laikosi viešumo, vadovavimo kolektyviškumo, pe riodiško atsiskaitomūmo prinr po.
II. SK UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
2.1. Plėsti galimybes masiškai užsiiminėti fizine kultūra ir sportu studentams, darbuoto jams ir jų šeimų nariams. 2.2. Propaguoti kūno kultūrą ir sportą studentų ir darbuotojų tarpe. 2.3. Kelti SK narių sportinį meistriškumą. 2.4. Organizuoti įvairiausic rango ir lygio varžybas, šven tes, turistinius žygius, kitus ren ginius. 2.5. Organizuoti SK narių sveikatos kontrolę. 2.6. Užmegzti ir plėtoti ryšius su Lietuvos Respublikos, TSRS, bei kitų užsienio šalių sporto klubais bei organizacijomis. 2.7. Turėti sporto bazę, svei katingumo kompleksus ir pasi rūpinti jų priežiūra bei aptar navimu. 2.8. Išnuomoti ir išsinuomoti sporto bazes. 2.9. Organizuoti SK gyvybiš kai būtinas tarnybas bei padali nius. 2.10. Remti LTOK veiklą. 2.11. Organizuoti darbinę veik lą, užtikrinančią sportinių ren ginių finansavimo galimybę (sportininkų darbo būrius). 2.12. SK atstovauja Universi tetą. III. SK NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
3.1. SK narystė gali būti indi viduali ir kolektyvinė. 3.2. SK nariais gali būti visi studentai, aspirantai, darbuoto jai ir jų šeimų nariai, pripažįs tantys šiuos įstatus ir sumokėję nario mokestį 2 rub. — tai in dividuali narystė. 3.3. Kolektyviniais SK nariais gali būti organizacijos — visuo meninės ir privačios, kooperaty vai, užsienio SK, firmos ir indi vidualūs nariai. 3.4. Individualius ir kolektyvi nius narius registruoja valdy ba. 3.5. Kiekvienas SK narys tu ri vieną sprendžiamąjį balsą.
PROJEKTAS
SPORTO KLUBO „UNIVERSITETAS“ i S TATA 1 3.6. SK nariai privalo: — laikytis SK įstatų, —• vykdyti SK. narių susirin kimų bei SK valdybos nutari mus, — mokėti nustatytą nario mo kestį. 3.7. SK narių teisės: — naudotis SK trenerių ir specialistų paslaugomis, — naudotis sportine ir svei katingumo baze bei inventoriu mi (už nustatytą mokestį arba atskaitant pinigus iš tam tik ros pasąskaitės), — dalyvauti SK seminaruo se, — dalyvauti visuose SK ren giniuose ir varžybose, — naudotis Universiteto gyve namosiomis patalpomis studentų bendrabučiuose sportininkų ir svečių apgyvendinimui, — už atliktą darbą gauti at lyginimą, — gauti SK stipendiją, — atskaitant pinigus iš tam tikros pasąskaitės, vykti į spor tinius renginius už Vilniaus ri bų, apmokant visas komandi ruotės išlaidas, — VU studentams ir darbuo tojams paslaugos teikiamos už jų savikainą. Iš kitų, norinčių užsiiminėti, valdybos nuožiūra gali būti imamas 10 proc. prie das, kuris patenka SK vaidy bos pasąskaitėn. 3.8. Duotais kalendoriniais me tais iki vasario 1 dienos, nesu mokėjęs nario mokesčio žmo gus, nebelaikomas SK nariu. IV. VADOVAVIMAS
4.1. Aukščiausias SK organas — visuotinis SK narių susirin kimas. Jis šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per 1 metus. Susirinkimo nutarimai laikomi teisėtais, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų SK na rių. Nutarimai priimami papras ta balsų dauguma nuo dalyvau jančių susirinkime narių skai čiaus. 4.2. Visuotinis SK narių susi rinkimas:
MIELI STUDENTAI!
— priima, keičia ir papildo SK įstatus, — keturiems metams renka SK valdybą, revizijos komisiją, revizijos komisijos pirmininką, — nustato etatinių darbuoto jų skaičių ir atlyginimo dydį. 4.3. Valdyba susideda iš 8— 10 asmenų: pirmininko, pava duotojo, buhalterio ir kt. 4.4. SK valdyba: — renka SK pirmininką, — tvarko sportinį, ūkinį bei kitus darbus, — tvarko finansinę veiklą, tvirtina pajamų, išlaidų sąma tas, .— atstovauja klubą masinės informacijos priemonėse, sudari nėja bendradarbiavimo sutartis, — priima darbuotojus laiki nam darbui ir nustato jų skai čių, — priima sprendimus dėl pa dalinių formavimo, pasąskaičių atidarymo, tikrina padalinių veiklą, — sprendžia ir organizuoja trenerių ir sportininkų išvykimą į darbą ar stažuotę užsienyje, sudaro sutartis su užsienio klu bais. — SK pirmininkas atstovauja klubą santykiuose su Valstybi niais organais, įstaigomis, orga nizacijomis bei kooperatyvais, sudaro sutartis, atsakingas už klubo finansinę drausmę. 4.5. SK revizijos komisija su sideda iš pirmininko ir dviejų narių. 4.6. SK revizijos komisija kontroliuoja SK finansinę-ūkinę veiklą ne rėčiau kaip kartą per metus, tikrina, kaip naudojamas SK turtas — inventorius, kont roliuoja jo įsigyjimą ir nurašy mą. 4.7. SK revizijos komisijos na riais gali būti tik SK nariai. 4.8. SK buhalterį priima pagal sutartį, jis betarpiškai pavaldus klubo pirmininkui. V. SK TURTAS IR LESOS
5.1. Vietinės ir vienkartinės Vilniaus universiteto dotacijos. 5.2. SK nariiĮ mokestis.
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI
Visuomenės vystymosi dėsnių tyrimo centras kviečia bend- ? Dingusius studento pažymėji ladarbiauti visus pageidaujančius! Jūs turėsite galimybę susipa- > mus Nr. 8610561, išduota FilF žinti su naujomis ekonominėmis ir politinėmis koncepcijomis, ak- į studentei Olgal KONDRASOVAI, tvviai dalyvausite jų kūrime. Neakivaizdinės diskusijos padės Nr. 8611400, išduotą IF studen Jums numatyti ir planuoti tolimesnę veiklą. < tei Evelinai SAMUOLYTEI, Nr. Visus, kuriuos domina politika, valstybės, visuomenės, pra- < 8710484, išduotą EKFF studen šome mums parašyti. Laiške trumpai apibūdinkite save, politi- < te1! Loretai MASKALIOVAI, Nr. nes savo pažiūras, jei manote, kad tai reikalinga — ir tikslus, j 8710128, išduotą IF studentei Atsakymas ir bus mūsų bendradarbiavimo pradžia. ? Daivai GERVYTEI, Nr. 8810760, Mūsų adresas: į išduotą GF studentei Linai 2Y644077 Omskas,-77, Taikos pr. 55 A į DELYTEI, Nr. 8910998, išduotą Omsko universitetas, ! MaF studentei Nomedai KONVisuomenės vystymosi dėsnių tyrimo centras < DROTAITEI, Nr. 8610816, išduo (CIZRO) (Centr Izučenlja zakonov razvitlja obščestva) l Rašyti rusų kalba. j tą GF studentei Julitai KUZMI_____________________________________________________ NAITEI, Nr. 8710132, išduotą
5.3. Organizacijų ir draugijų finansinė parama. 5.4. Pajamos iš renginių orga nizavimo. 5.5. Pajamos gautos už rekla mą. 5.6. Įplaukos gautos iš spor tininkų ir trenerių dirbančių už sienyje. 5.7. Lėšos gautos už varžybas Lietuvoje ir užsienyje. 5.8. Lėšos gautos iš rėmėjų. 5.9. Paaukotos lėšos. 5.10. Pajamos gautos už in ventoriaus ir sportinės bazės bei sveikatingumo kompleso nuomą. 5.11. Pajamos gautos už spor tinio inventoriaus ir atributikos gamybą ir pardavimą. 5.12. Xėšos gautos už loterijų pravedimą varžybų metu, taip pat už aukcionų rengimą. 5.13. Už leidybinę veiklą, taip pat už kitus atliktus darbus. 5.14. Valiutinės ir kitos paja mos.
VI. SK LĖŠŲ PANAUDOJIMAS 6.1. SK lėšos panaudojamos varžybų ir renginių vykdymui Lietuvoje ir užsienyje. 6.2. Inventoriaus įsigyjimui dalinio dalyvavimo tvarka. 6.3. VU rinktinių stovykloms. 6.4. SK darbuotojų atlygini mams ir premijoms. 6.5. Trenerių valandininkų ap mokėjimui. 6.6. Sportininkų stipendijoms. 6.7. SK narių komandiruočių išlaidoms (į varžybas, į rengi nius). 6.8. Sportinės bazės ir inven toriaus daliniam remontui. 6.9. Sportininkų išvykimo į užsienį ir svečių priėmimo na muose apmokėjimui. 6.10. Laikiniems darbuotojams mokėti pagal sutartis. 6.11. Sportinių bazių nuomai. 6.12. Lėšos gautos už darbi nę veiklą, dalyvavimą varžybo se ir reklamą, gali būti panau dotos finansavimui tik tų spor to šakų ir komandų, kurios prisi dėjo prie SK lėšų papildymo. Kitos sporto šakos gali būti fi
nansuojamos tik sutikus tiems asmenims, kurie uždirbo lėšas. 6.13. SK turtą sudaro: — už SK lėšas pirktas ir pa gamintas inventorius, — dalinio dalyvavimo tvarka įsigytas inventorius, — padovanotas inventorius, — inventorius gautas pagal sutartis. 6.14. Finansinės veiklos do kumentus pasirašo SK pirminin kas ir buhalteris. 6.15 Tiek individualūs SK na riai, tiek jų grupės gali turėti savo pasąskaitės. SK valdyba tu ri savo pasąskaitę, kurios tvar kytoju yra SK valdybos pirmi ninkas. 6.16. Pasąskaitėse esantys pi nigai registruojami. VII. SK KLUBO SANTYKIAI SU UNIVERSITETU
7.1. SK savo uždaviniams spręsti naudoja Universiteto mokslinį potencialą, pastatus, patalpas, energiją bei kitą tur tą, priklausantį pagrindiniams fondams, ir už tai atsiskaito su Universitetu pagal atitinkamą dvišalę sutartį. 7.2. SK užmezga ir palaiko ryšius su įvairiomis organizaci jomis abipusės naudos pagrin du. VIII. SK TEISINIS STATUSAS
8.1. SK „Universitetas" yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, firminį blanką, sąs kaitą (valiutinę) banke. 8.2. SK atsako už visus duo tus įsipareigojimus. Disponuoja SK turtu ir lėšomis. 8.3. Už SK padarytus nuosto lius atsako tik tiesiogiai su tuo susiję SK nariai. 8.4. SK nariai ir asmenys bei organizacijos, sudarę sutartis su SK. dėl savo kaltės padarę nuo stolius SK ar kitoms organizaci joms, atlygina juos bendra tvar ka.
IX. SK SIMBOLIKA 9.1. SK turi savo vėliavą, emblemą, ženkliuką, garbės raš tą, diplomą, gairelę. X. SK VEIKLOS NUTRAUKIMAS
10.1. SK veiklą gali nutraukti tik visuotinis SK narių susirin kimas, jei už veiklos nutrauki mą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių SK narių. 10.2. SK veiklos nutraukimą tvirtina LST RVK. 10.3. Visas SK turtas ir lėšos, atsiskaičius su kreditoriais ir kitomis organizacijomis, perei na Universiteto narių nuosavy bėn proporcingai jų įnašams. Sporto klubas „Universitetas" Skaitytojų pasiūlymų lauksime iki gruodžio 31 d. (Saulėtekio ai. 2, Sporto klubas, tel. 76 89 67).
IF studentei Elonai IVOSKEVIClUTEI, Nr. 8711538, išduotą FF studentui Ugniui JURGELEVI ČIUI, Nr. 9010753, išduotą MF studentei Alral MACKEVlClUTEI, Nr. 841149, išduotą FF stu dentui Antanui DIEDONIUI, Nr. 8810061, išduotą ChF studentui Giedriui TRUSKAUSKUI, Nr.
8811177, išduota TF studentui Eduardui KUDRIAVCEVUI, Nr. 9010962, išduotą MaF stu dentei Alicijai JAKIMOVIC, Nr. 9011600, išduotą MF studentei Daivai BLĖKAITEI, Nr. 9011333, išduotą FF studen tui Valentinui LARIONOVUI, laikyti negaliojančiais.
Vokiečių kalbos katedrų kolektyvai nuoširdžiai už jaučia kolegę Gražiną JONU TIENĘ, netekus mylimo anū ko.
Gamtos fakulteto geografai nuoširdžiai užjaučia bendro sios geografijos ir kartografi jos katedros vedėją dr. Vy tautą DVARECKĄ dėl jo brolio mirties.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3, „Unlversitas Vllnensls". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1448, 1 spaudos lankas. Spausdino Leidybos įmonė „Spauda", Vilnius, Kosmonautų pr. 60. ErseiiftAeAbHiiK BaAbmocaroro yuKBopcmrCT*. 232734, Bbamioc, YmraepcffreTO, 3.
liudijime Nr. 321.
Redaktorė L. BINKAUSKIENĖ