hinc itur ad astra $|į ?:;S
fyįį
Gruodžio 5 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kafr.
::^:§įxšb::Ž::: xW
B«1 ii w1hrt W>« O1V į.-:®*
viinensis Vilniaus Uuiv< rsih to savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Šiuo metu yra paruoštas ir svarstomas Universiteto profesinių sąjungų (statų projektas. Siūlome susipažinti su įstatų ketvirtuoju skyriumi.
Nr. 16 (1502)
MUMS—TIESIAI IŠ NORVEGIJOS:
OSLO UNIVERSITETAS TIESIA RANKĄ VILNIAUS KOLEGOMS
IV. VU darbuotojų profesijų sąjungos veikimo budai 28. VU darbuotojų profesijų sąjunga reiškia savo narių kolektyvinę nuomonę ir reikalavimus Universiteto Rek toriui, Senatui, Tarybai bei Respublikos vyriausybei. 29. Siekia, kartu su kitom VU veikiančiom profesinėm są jungom ir nesusijungusiais į profesines sąjungas VU darbuotojais, sudaryti Universiteto Personalo tarybą, per kurią veikti į VU administraciją. 30. Per VU Personalo tarybą sudaryti sutartis su VU ad ministracija dėl darbo sąlygų, darbo santykių, socia linių ir ekonominių VU darbuotojų interesų patenki nimo. 31. Siekiant socialinio teisingumo, profesijų sąjunga sten giasi kontroliuoti visus Universiteto socialinės veiklos procesus. 32. Sudaro bedarbystės, materialinės šalpos, persikvalifi kavimo ir kitus fondus. 33. Siekdama savo tikslų, VU darbuotojų profesijų sąjun ga koordinuoja savo veiklą su kitomis profesinėmis sąjungomis tiek savo respublikoje, tiek tarptautiniu mastu. 34. Savo biudžeto papildymui VU darbuotojų profesijų sąjungą gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.
Su Universiteto darbuotojų profsąjungos pirmininku Aleksu PIKTURNA kalbasi „U. V." korespondentas
Nerijus ADOMAITIS — Ar keisis Universiteto prof sąjungos struktūra? — Mes neįstojome į susikūru sią švietimo darbuotojų profsą jungą, nors ir palaikome ryšius. Dalyvaudami šioje sąjungoje, negalėtume apginti savo dar buotojų interesų, todėl susirin kę aukštųjų mokyklų atstovai, nusprendė įkurti savo profsąjun gą. Ta idėja buvo gvildenama nuo pavasario ir, jeigu aukšto sios mokyklos sukurs savo struk tūras, tai gruodžio 20 d. numa toma sušaukti suvažiavimą pa ritetiniais pagrindais ir įkurti Lietuvos aukštųjų mokyklų dar buotoji! profesinę sąjungą. Mes savo įstatus esame paruošę ir jau galima juos svarstyti fakul tetuose. Mūsų struktūros princi pas — pirminių organizacijų kū rimas profesiniu pagrindu. O jungtinis komitetas koordinuos bendrus veiksmus. Komitete, ma nau, liks vienas arba du etati niai darbuotojai. Iš nario mo kesčio bus galima užmokėti žmonėms, kurie dirbs konkretų darbą. Tokio didelio aparato, koks dabar veikia, nereikės. Da lis žmonių išėjo iš profsąjungos, dalis sustabdė savo įgaliojimus. Manau, kad profsąjungoje pa siliks septyni—astuoni šimtai, ir, nors ji bus nedidelė, ji vistiek galės atstovauti daliai žmo nių. Galbūt ateityje Universite te liks tik pirminės profesinės organizacijos, kurios priklausys įvairioms profesinėms sąjungoms: mokslininkų, pedagogų, inžinie rių ir kt. — Kas keisis profsąjungos darbe? — Pirmiausia mes norime at sisakyti nuo darbo, kurį mes iki šiol atlikome ir kuris nėra prof sąjunginis. Tai prekių Skirsty mas. Todėl rugsėjo mėnesį pa siūlėme administracijai sukurti socialinės rūpybos skyrių. Lap kričio 5 d. komiteto posėdyje nutarėme, kad perduosime admi nistracijai butu, sklypų, bendra bučių, padidintos paklausos pre kių. sanatoriniu, poilsinių, pro filaktoriumo kelialapių skirsty mą ir socialinio draudimo lėšų
tvarkymą nuo gruodžio 1 d. Toks skyrius nuo gruodžio 1 d. ir pra deda dirbti. — Kaip, Jūsų nuomone, tu rėtų būti skirstomos prekės? — Prekių skirstymo tvarka tu rėtų likti tokia pati, kokia ir dabar. Dabar prekės skiriamos fakultetams ir kitiems padali niams pagal tai, kiek yra dar buotojų. O fakultetuose komisi jos pačios sprendžia kam ką skirti. Be visuomeninių komisijų nebus kam apginti pretenzijų, pateiktų socialiniam skyriui. — Universiteto taryboje pri imtas sprendimas reorganizuoti Universiteto ūkio sistemą. Kokia profsąjungos nuostata šiuo klau simu? — Reorganizuojant ūkio siste mą dalis žmonių bus atleisti iš darbo dėl etatų mažinimo. Mes pasisakėme prieš tai, nes dau gelyje padalinių ši struktūra ne buvo svarstoma. Be to, kol kas mūsų laukia Universiteto nau jojo Rektoriaus rinkimai. To dėl minėta akcija buvo skubo ta. Mes išreiškėm savo nuomo nę, tačiau jai pritarė tik kele tas. — Kokie jūsų santykiai su Universiteto administracija? — Didelių konfliktų nekyla, tačiau pretenzijų jai yra. Da bar, kuriant naująją Universite to struktūrą, kai kam kilo min tis, kad profsąjungos beveik nė ra. Dokumentai buvo išsiuntinė ti fakultetams, tačiau mums ne buvo pasiūlyta su jais susipa žinti. — Kokias pretenzijas profsą jungai reiškia žmonės? — Pretenzijų yra ypač iš tų, kurie išeina. Jie sako: „aš mo kėjau nario mokestį ir nieko ne su gavės, tai dabar kompensuo kite kokiu nors būdu man tai". Tačiau mes tik antri metai savo sąskaitoje galėjome palikti ne išnaudotus pinigus ir pervesti juos į kitų metų sąskaitą. Šiuos pinigus proporcingai pasidalin davo fakultetai ir naudojo savo reikalams. Mes už tuos pinigus centralizuotai nieko nepirkome. — Ačiū už pokalbį.
Šiuo metu Universitete yra septyni fakultetai, be minėtų, dar matematikos ir gamtos mo kslų, stomatologijos ir visuome nės mokslų. Juose mokosi 25 tūkstančiai studentų. Kiekvienas fakultetas susideda dar iš kelių institutų, kurie steigiami atsiž velgiant į specialistų poreikį. Net 6 tūkstančiai studentų mo kosi visuomenės mokslų fakulte te, kuriame yra politinių moks lų, sociologijos, visuomenės eko nomikos, visuomenės antropolo gijos, psichologijos, visuomenės pedagogikos institutai, statisti kos ir kompiuterių centras. Kiek vieną vasarą į fakultetą priima ma apie 1000 baigusiųjų viduri nę mokyklą. Stojamųjų egzami nų nėra, Pirmąjį semestrą visų specia lybių Universiteto studentai klau so filosofijos, logikos mokslų ir teorijos paskaitų, o lapkričio ar ba gruodžio mėnesį laiko vieną bendrą šių disciplinų egzaminą. Fakultetų administracija, atsi žvelgdama į bendrą pažymį bei pareikštą norą, paskiria studen tą į atitinkamą fakulteto institu tą. Visuomenės mokslų fakul teto dekanas profesorius Tore Hansonas pažymėjo, kad stu dentai paskirstomi po institutus kasmet vis kitaip. Štai jau ant ri metai pastebimas antplūdis į politinių mokslų institutą, ku riame be šiuo metu populiariau sio tarptautinės politikos kur so, gausiai lankomos paskaitos apie Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos ekonomiką ir politiką. Įdomu, kad pirmus trejus me tus iki kandidat magistram laips nio studentai gali pasirinkti mo kymo kursą ir lankyti paskaitas kituose fakultetuose. Štai, pavyz džiui, slavistė An Mari Lovstruch, be pagrindinės specialy bės, klausosi tarptautinės teisės ir Rytų Europos ekonomikos kur so. Norint gauti kandidat ma gistram laipsnį, reikia išklausyti tris arba du pagrindinės spe cialybės bei vieną arba du pa pildomus mokymo kursus. Kursą
Oslo universitetas — seniausia aukštoji mokykla Norvegijo je, Įkurta 1811 metais. Dar būdami Danijos provincijos gyven tojai, norvegai siejo savo ateitį su nauja, apsišvietusią karta. Negausi vietinė aristokratija Danijos karaliaus remiama, įsteigė filosofijos, medicinos, teologijos ir teisės fakultetus.
sudaro nuo trijų iki šešių moks lo disciplinų. Pavyzdžiui, tarp tautinės politikos kurse dėstoma bene daugiausia disciplinų: inte gracija tarp Europos bendrijos šalių, saugumo politika, tarptautinfs ekonomikos teorijos, tarptautinės gamtos apsaugos ir išteklių politika, Sovietų Sąjun ga tarptautinėje politikoje, konf liktai ir konfliktų menedžmen tas. Tiesa, studentams teisinin kams ši integruoto mokymo sis tema netaikoma. Jie nuo pirmo iki paskutinio kurso uoliai lan ko teisės fakultete dėstomas paskaitas. Išlaikius numatytus egzaminus ir parašius esė, po trejų ar ketverių studijų metų suteikiamas kandidat magistram laipsnis. Jį įgiję, vieni studen tai ieškosi darbo, kiti — tęsia siauros specializacijos studijas „Vozetfaks". Po šešerių septynerių mokslo metų Universitete su teikiamas mokslų kandidato laips nis. Tada atsiveria naujų gali mybių, iškyla ir problemų. Dar bo vieta po studijų — opi pro blema. Universiteto administra cija nedaro jokios įtakos. Darb davys, atsižvelgdamas į moky mosi pažymius bei į pateiktas rekomendacijas, sprendžia, rei kalingas toks jaunas specialis tas privačiai firmai, valstybinei įstaigai, ar ne. Pirmenybė teikia ma turintiems mokslų kandidato lainsnį. Kai kurie studentai su siranda darbo dar mokydamie si. Nors mokslas Oslo universi tete, kaip ir kitose Norvegijos aukštosiose mokyklose, nemoka mas, kiekvieną semestrą studen tai moka po 330 kronų už re gistraciją. Studentams, kurių tėvai gyvena ne sostinėje, vals tybė moka simbolinę, anot jų, stipendiją. Jos dydis priklauso nuo atstumo tarp Oslo ir tėvų gyvenamosios vietos. Stipendijų dydis — nuo vieno iki penkių tūkstančių kronų per semestrą.
PADfiKA Vilniaus miesto valdybos vardu dėkoju Jūsų Universiteto studentams, kurie šį nelengvą ru denį padėjo žemdirbiams sudoroti laukuose li kusį derlių ir savo geranoriškų darbu padėjo pa ruošti daržovių ir vaisių atsargas žiemai. Vilniaus mlosto meras V. BERNATONIS
1990 lapkričio 14 d.
Norvegijoje veikia bankas aka deminiam jaunimui, i’š kurio kiekvienas studentas jame gali gauti paskolą ■— iki 20 tūkstan čių kronų per semestrą. Mokestis už kambarį bendrabutyje — 1250—3500 kronų per mėnesį, miesto transporto mėnesinio bi lieto kaina — 400, pietūs stu dentų kavinėje — 50—-100 kro nų. Antra vertus, per šešerius, septynerius mokslo metus susi daro solidi, kartais 200 000 kro nų siekianti suma, kurią būtina grąžinti baigus Universitetą. Pas kolos procentai (11—12) prade dami išskaičiuoti praėjus metams po įsidarbinimo. Suprantama, dauguma studentų stengiasi iš siversti be paskolos, dirba. Šiuo metu Universitete mokosi apie 2000 užsieniečių, daugiausia iš Pietų Amerikos ir Afrikos ša lių. Universitete įkūrus Rytų Europos komitetą vis daugiau jaunuolių atvyksta ir iš ten. Šio komiteto pirmininkas, profeso rius Sveinas Monneslandas pa žymėjo, kad jau šiemet organi zuotoje tarptautinės teisės vasa ros mokykloje bei politinių mo kslų rudens semestro kursuose buvo penki studentai iš Lietu vos. Ryšiai su Lietuva plėsis ir ateity. Rugsėjo 20 d. Oslo uni versiteto akademiniame senato posėdyje buvo pritarta Rytų Europos komiteto paruoštam pro jektui bendradarbiavimo sutar ties su Budapešto, Prahos, Ry gos ir Vilniaus universitetais. Spalio 16—21 dienomis dide lė grupė profesorių iš Oslo uni versiteto dalyvavo Kaune vy kusioje konferencijoje „Balti jos šeima“. Gruodžio 20 dieną į Vilniaus Universitetą ruošiasi atvykti Oslo Universiteto Rek torius, tikimasi pasirašyti ben dradarbiavimo sutartį. Vygaudas UŠACKAS
STREIKAVO VTU Lapkričio 22 d. Vilniaus Technikos Universi teto studentai neišėjo į paskaitas. Tiesa, ne visi. O tie, kurie nuo ankstaus ryto iki pietų stovėjo aikštėje prieš Technikos Universiteto Centrinius rūmus, reikalavo atšaukti išleistą naują Rekto riaus įsakymą „Dėl egzaminų apmokestinimo". Pasitaręs rektoratas patenkino studentų reika lavimus. Streiką organizavo Studentų Sąjunga. „U. V." lnforjn.