VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Mielas abituriente,
;=-Vl~z '/^O
KUO TU BOSI? AR PILNAVERČIU KOMUNIZMO STATYTOJU, PUIKIU SPECIALISTU, ŽMOGUMI IS DI DŽIOSIOS RAIDĖS, AR SMULKIU, PATAIKAUJANČIU INTELIGENTĖLIU, VERKŠLENANČIU UŽ ŠILTĄ VIE TELĘ, O UŽ BUTĄ DIDELIAME MIESTE — PASIRYŽU SIU PAAUKOTI IR GARBĘ, IR SĄŽINĘ? KUO TU BU SI — PRIKLAUSO NUO TO, KOKĮ KELIĄ PASIRINKSI, BAIGĘS VIDURINĘ MOKYKLĄ. SUNKU TAU PATARTI, KOKIĄ SPECIALYBĘ GERIAU PASIRINKTI, NES VISOS JOS YRA GEROS IR REIKA LINGOS. AIŠKU VIENA: IŠSIRINKTOJI SPECIALYBĖ TURI BOTI TOKIA, KURIAI GALĖTUM ATIDUOTI VI SĄ SAVO ENERGIJĄ IR SUGEBĖJIMUS, VISAS VILTIS IR SVAJONES, NEMIGO NAKTIS, ŽODŽIU, VISĄ SA VO GYVENIMĄ. ŠIANDIEN, KAI TU RENKIESI GYVENIMO KELIĄ, NEPAMIRŠK IR FIZIKOS — NIUTONŲ, POPOVŲ, EIN ŠTEINŲ ŽEMĖS. JI IRGI SAUKIA DARBŠČIAUSIUS, ATKAKLIAUSIUS.
Kas pirmasis išlips Mėnuly je arba pasieks Marso „ka nalą"? Kas tai — žmogus ar mašina? Mūsų audringame amžiuje toks klausimas jau niekam neatrodo retoriniu. Ir, ieškodami atsakymo, žemėje ir kosmose treniruojasi žmo nės, o daugelyje pasaulio mokslinio tyrimo centrų ku riami ir bandomi aparatai bū simoms kelionėms. Tai klausi mai, kurie jaudina šiandien ne vienos rūšies specia listą, o ką ir bekalbėti apie smalsų astrofiziką, kuris pas toviai mintimis klajoja po „tolimų planetų dulkėtus ta kus". Jaunasis drauge, jeigu mo kyklos suole pamėgai astro nomiją, fiziką, matematiką, jeigu myli knygą, nesišalini nuo darbo, pasirink astrofizlko specializaciją. Astrofizikos specializacija yra tik Univer siteto Fizikos fakultete. Šiai specializacijai vadovauja Lie tuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, LTSR Mokslų aka demijos narys-korespondentas, fizikos-matematikos moks lų daktaras profesorius P. Slavėnas. Kiti astrofizikai, pa lyginti, jauni žmonės, baigę Universitetą prieš keletą me tų, bet ir jie nagrinėja toli
mųjų saulių fizines savy bes, sprendžia aktualias astro fizikos problemas. Prie Astronomijos katedros veikia jaunųjų astrofizikų mokslinis būrelis, kuris yra vienas iš geriausiųjų Fizikos fakultete. Jam vadovauja Z. Žilevičiūtė — Lenino vardo stipendininkė. Būrelis, nors negausus, bet darbštus. Stu dentai dažnai skaito savo mokslinius prnešimus ne tik Vilniuje, bet ir Tartu, Kaza nėje, Odesoje, Kijeve ir kt. Astrofizikai — SMD nariai, ne tik sėkmingai skaito pra nešimus mūsų iakulteto SMD konferencijose, bet ir užima prizines vietas Lietuvos ir vi sasąjunginėse aukštųjų mo kyklų studentų darbų apžiū rose. Lietuvos astronomai palaiko glaudžius mokslinius ryšius su viso pasaulio žymesnėmis ob servatorijomis (jų yra per 300). Astrofizika — tai spe cializacija, kuri, bene, la biausiai reikalauja kolektyvi nio darbo, visų šalių astrono mų bendradarbiavimo. Astrofizikai, gavę Vilniaus Universiteto diplomą, dirba Vilniaus Universitete, Pulkovo observatorijoje (Leningra de), LTSR Mokslų akademi joje, Kijeve (Ukrainos MA observatorija) ir kitur.
„Geometrijos medis1' Doc. A. MATUZEVICIUS Geometrija, kaip žinome, yra viena iš seniausių mate matikos sričių. Jos amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų. Šiandieninę geometriją galima palyginti su daugiašake obelim, kurios įvairios šakos kiekvienais metais duoda gausų derlių. Jos vaisiais visais laikais su malonumu nau dojosi įvairių sričių matematikai (ir ne tik matematikai) Geometrijos katedroje yra daug gerų „sodininkų", ku rie atidžiai prižiūri ir augina šį „geometrijos medį". Visų pirma čia reikia paminėti visų katedros geometrų mokyto ją — prof. P. Katilių. Jis jau dešimtis metų savo nuosta biais pedagoginiais gabumais priverčia dar daugiau pamilti ne tik geometriją, bet ir matematiką. Šioje katedroje nenu ilstamai dirba ir fizikos-matematikos mokslų daktaras prof. G. Grincevičius. kuris daug savo jėgų atiduoda geometrijos mokyklos kūrimui mūsų respublikoje. Čia dirba fizikos-ma tematikos mokslų kandidatai P. Vaškas, Z. Juškys ir kt. Viena jauniausių šio „geometrijos medžio" šakų, kurios amžius siekia vos keletą dešimtmečių, yra topologija. Ji nenuginčijamai užima svarbią vietą šiandieninėje matema tikoje. Tai rodo, kad ir tokie faktai. Pernai Maskvoje vykusiame pasauliniame Matematikų kongrese iš keturių pasaulinių Pildo premijų tris gavo topologai: anglas Maik las Atje, amerikietis Stefanas Smeilas ir prancūzas Alek sandras Grotendikas. Šiais metais iš keturių matematikų kandidatų, paliktų sąrašuose TSRS Valstybinei premijai gauti, taip pat trys yra topologai: akademikas P. S. Alek sandrovas, narys-korespondentas S. P. Novikovas ir fizikosmatematikos mokslų daktaras J. I. Maninas. Ir mūsų fakultete veikia gana gausus topologijos entu ziastų būrelis, kurio seminaruose greta ketvirto ir penkto kurso studenti) daro kartais nemažiau įdomius pranešimus ir pirmojo kurso studentai. Trumpai ,bet nevisiškai tiksliai tariant, topologija tyri nėja tokias ligūrų savybes, kurios nekinta taip keičiant figūrą, jog nei vienoje jos dalyje nėra perpiešimų ir suklijavimų. Nors topologijos pagrinde esančios idėjos yra labai vaizdžios ir geometrinės, vis dėlto topologija yra vienas iš abstrakčiausių matematikos mokslų. Tačiau kaip tik tame abstraktume glūdi didžiulė jos jėga, kuri padeda surasti iš viršaus žiūrint skirtingų, bet ir esmės artimų matematinių teorijų bendrumą, padeda išvengti nereikalingų, neesminių apribojimų ir išplėsti matematinių metodų taikymo ribas. Čia be abejo tinka F. Bekono pasakyti žodžiai: „Jeigu jūs norite, kad medis duotų daugiau negu paprastai vaisių, iums nėra ko veikti su jo šakomis, bet reikia išpurenti že mę ir pakeisti po jo šaknimis podirvį".
o ,
:
gegužės mėn. 24 <1.
mUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
| TREČIADIENIS
Nr. 16 (602)
Kaina 2 kap.
Studijuokite fiziką!
Pasirink astrofiziką A. JUODOKAS
1967 m.
Vidurinės mokyklos abi turientas, besiruošiąs stoti į aukštąją mokyklą, privalo iš spręsti nelengvą uždavinį — pasirinkti specialybę. Tai la bai svarbus uždavinys, nes teisingas jo sprendimas di džiąja dalimi nulemia tolimes nio darbo sėkmę ir rezultatus. Dažniausiai sunku būna pasirinkti specialybę todėl, kad abiturientas palyginti ne daug težino apie įvairias mokslo šakas ir negali atpa žinti mėgiamiausios. Many čiau, kad gerai nepažįsta ir fizikos. Vidurinėje mokyklo je dėstomas fizikos kursas daugiau primena fizikos isto riją, todėl abiturientas iš jo neįstengia įsivaizduoti šiuo laikinio fiziko darbo. Kai ku rie moksleiviai mano, kad ir šiandien fizikai tebeskaičiuoja svyruoklių svyravimus, nu statinėja periodus ar atlieka kitus „nuobodžius" darbus. Fizika yra senas ir labai išaugęs mokslas. Čia jau daug kas padaryta. Jau atskleisti paprasčiausi fizikos dėsniai. Tačiau tai nereiškia, kad vis kas išspręsta ir fizikoje prob lemų nebeliko. Priešingai, problemų yra ir jų skaičius vis didėja, tik, esant aukštam mokslo išsivystymo laipsniui, nauja informacija, nauji efek tai glūdi „giliai". Jų jau ne begalima suprasti „paviršiuje" paprastomis priemonėmis. Fi zikai šiandien savo tyrimus at lieka labai sudėtinga ekspe rimentine technika, o teorijos srityje jie naudoja labai su dėtingą matematinį aparatą. Fizikos tyrimuose vienu metu dalyvauja dideli darbuotojų kolektyvai. Fizikos laboratori jos primena didžiulių pramo ninių pastatų korpusus. Šiandieninė fizika.. . tai mozaika didžiulio kiekio prie taisų, signalinių lempučių, vo ratinkliai elektros laidų, di dybė betoninių pastatų, milži niškų greitintuvų, grandinėlės
I
Fizikos m. k. J. SLAVĖNAS Fizikos fakulteto dekanas
# i’J
matematinių formulių.. . rizikos atradimai daro didžiulę įtaką žmonių gyvenimui, ne retai jie tuoj pat įeina Į prak tiką.
Fizikos specialistus mūsų respublikoje ruošia Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Fizikos fakulte tas. Universitete fizikai ruo šiami dviejų profilių: pedago ginio ir gamybinio. Gamybi nio profilio fizikai skirstosi į 5 specializacijas: astrofizikos, teorinės fizikos, optikos, radiofizikos ir puslaidininkių fi zikos. Studentai skirstomi i profilius ir specializacijas kon kurso keliu. Universiteto Fizikos fakulte tas turi visas sąlygas ruošti gerus fizikos specialistus. Mes turime patenkinamą mokymo bei tiriamojo darbo bazę ir aukštos kvalifikacijos peda goginį personalą. Apie pusė fakulteto dėstytojų turi moks linius laipsnius bei mokslinius vardus. Mūsų fakultete dirba
tokie žymūs mokslininkai, kaip LTSR MA akademikas prof. A. Jucys, LTSR MA aka demikas prof. P. Brazdžiūnas, LTSR MA narys-koresponden tas prof. P. Slavėnas, fizikosmatematikos mokslų daktarai J. Požėla, V. Šugurovas, A Bolotinas, docentai H. Horodničius, J. Viščakas, H. Jo naitis, (M. Mikalkevičius ir kt Fizikos fakultete yra 5 ka tedros (Astronomijos, Teori nės fizikos, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Radiofizikos ir Puslaidininkių fizikos) ir 2 probleminės laboratorijos (Puslaidininkių fizikos ir Mo lekulinės akustikos). Draugai abiturientai! Tų. kurie stos į Universiteto Fi zikos fakultetą, laukia įdomus fiziko eksperimentininko ar teoretiko darbas.
Mūsų komjaunuoliška šeima Komjaunimas — pirmasis dekanato, partinės organiza cijos, dėstytojų pagalbininkas kovoje už gerą specialistų paruošimą, jų išauklėjimą tikrais žmonėmis, vertais ne šioti komunizmo statytojo vardą. Kiekvienas, kuris išei na iš Universiteto į gyveni mą, be savo specialybės ži nių turi išsinešti ir mokėji mą dirbti su žmonėmis, nes daugelis iš baigusiųjų taps gamybos vadovais, pedago gais ir sugebėjimai, įsigyti mūsų komjaunimo organiza cijose be abejo, pravers. Komjaunimo darbas fakultete šiek tiek skirias] nuo mo kyklinio, nes pasikeičia sprendžiamųjų klausimų ra tas ir, norint juos spręsti,
A. ZABORSKIS Fizikos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
reikalinga daugiau savaran kiškumo, daugiau entuziaz mo. Tradicija tapo vasaros atostogų metu organizuoti studentų darbo ir poilsio sto vyklas respublikoje ir už jos ribų. Universiteto, o tuo pa čiu ir mūsų fakulteto kom jaunuolius galima sutikti ir Kazachstano stepėse, ir Sibire, ir didžiausiose res publikos statybose, ir kol ūkiuose. Kas kartą pabuvojo stovykloje, tas neatsilaikys pagundai nuvykti dar kartą. Fakultete ruošiami įdomūs
poilsio vakarai. Pirmakursių krikštynos ir mediumai tapo tradicija. Prityrę lektoriai skaito įdomias paskaitas apie tarptautinę padėtį, mokslo ir technikos laimėjimus. Komjaunimo darbas fakul tete platus ir visapusiškas, apie jį galima kalbėti ilgai ir visko neišpasakoti. Reikia pačiam pagyventi mūsų komjaunuoliškoje šeimoje, pa čiam dirbti, mokytis, pačiam pajusti sunkumus ir roman tiką. Kviečiame abiturientus komjaunuolius atvykti pas mus ir savo jaunatviška jė ga, savo naujomis mintimis dar labiau pagyvinti mūsų komjaunuolišką darbą, padi dinti mūsų komjaunuoliškas gretas.
Didelę dviejų dalių pro gramą, skirtą Tarybų val džios 50-mečiui pažymėti, sekmadienio vakare paro dė Respublikos nusipelnęs Universiteto studentų dai nų ir šokių I. ansamblis. Pradžioje žiūrovai iš vydo choreografinį-muzikinį pastatymą,, Jubiliejinis karnavalas“, kurį režisavo Irena Stravinskienė. Mu ziką parašė ansamblio meno vadovas Algimantas Balčiūnas, dainų tekstai — poeto Broniaus Mac kevičiaus. Antroje koncerto dalyje — tarybinių autorių dai nos, vengrų ir ispanų liaudies šokiai. Sutrenktas ne vienas lietuviškas šo kis, nepamiršta ir sma gi lietuvių liaudies daina. įdomi kompozicija, nau ji tautiniai kostiumai (dail. Dalia Mataitienė) ir geras dainų bei šokių at likimas teikia pirmenybę prieš KPI ir VPI. J. GIRDVAINIS
I I I
?
* TARYBINIS STUDENTAS
1967 m. gegužės mėn. 24 d.
Puslaidininkių fizika Doc. J. VIŠCAKAS ninkinių grandinių ir kitos. Seniausia aukštoji mokykla Išvardintų specializacijų stu Tarybų Sąjungoje yra Vil dentai turės padirbėti ir bend niaus Valstybinis V. Kapsuko rosiose radijo technikos, im universitetas, įsteigtas 1579 m. Jauniausias jo fakultetas skaityta ir Tarptautinėse kon pulsinės ir superaukšto daž yra Fizikos, nes jis tik 1965 ferencijose, pavyzdžiui, Eksi- numo technikos, elektros bet metais atsiskyrė nuo Matema teryje (Anglijoje), Paryžiuje, rentgeno ir struktūrinės ana Jiems tikos fakulteto. Ir tai savaime Prahoje, Sofijoje. Mūsų pus lizės laboratorijose. suprantama. Anksčiau gamtos laidininkių specialistai pabu reikia išmokti dirbti ne tik su mokslams buvo skiriama pa vojo mokslinėse komandiruo sudėtinga radiotechnine apa lyginti nedaug dėmesio, tėse JAV, Japonijoje, Vokie ratūra — oscilografais, elektSAD generatomokslininkai buvo atskleidę tijoje, Šveicarijoje ir kitose rometrais, nedaug gamtos paslapčių ir šalyse, kur intensyviai tiriami riais, bet ir su lazeriais, mazeriais, infra raudonosios jos lėtai ir pavėluotai buvo puslaidininkiai. taikomos gamyboje. Padėtis Su užsienio mokslininkų šviesos šaltiniais, impulsinės iš esmės pasikeitė XX am laimėjimais susipažįsta ir stu šviesos šaltiniais, elektrogražiaus antroje pusėje, kada dentai. Pavyzdžiui, Vilniaus fine aparatūra. Studentas pats fizikos atradimus imta betar Valstybinio universiteto Pus privalo pagaminti įvairiausius prietaisus: piškai taikyti technikoje. Po laidininkių fizikos katedra puslaidininkinius kario metais atsirado nauja glaudžiai bendradarbiauja su diodus, tranzistorius, fotorefizikos šaka. —- puslaidininkių Prahos Karlo Universiteto zistorius, varikapus, elektrofizika, kuri auga nepaprastai Kietojo kūno fizikos kated- grafinitis sluoksnius ir juos laboratorinių sparčiai. Jos laimėjimai leido ra. Pirmieji ryšiai buvo už ištirti. Tokie atsirasti naujoms elektronikos megzti 1960 metais, kai darbų metodai ugdo studento mokslo šakoms — puslaidi grupė studentų, vadovaujama savarankiškumą, vysto jo ini ninkių elektronikai, mikroele M. Mikalkevičiaus, ten atliko ciatyvą ir paruošia moksli ktronikai, optoelektronikai ir gamybinę praktiką. Šiemet vėl niam bei konstruktoriniam kitoms. Elektroninė pramonė didelė grupė šios specialybės darbui. Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų rūmai yra užėmusi V vietą tarp studentų gamybinę praktiką Puslaidininkių ir dielektri stambiausių pramonės šakų. atliks Prahoje. 20 čekų studen kų specialybės studentai klau Vien tik JAV 1962 metais tų specializuosis Vilniaus Uni sys ne tik bendrųjų moder pagamintos elektroninės apa versiteto Puslaidininkių fizi niosios fizikos paskaitų, bet ir ratūros vertė viršijo 13 mili kos katedroje ir probleminėje tokius specialius kursus: jardų dolerių, o 1970 metais laboratorijoje. Kitais metais elektriniai matavimai, eketroasignavimai elektronikos pra numatoma dalį studentų siųsti niniai ir joniniai prietaisai, Vyr. dėst. Ev. GARŠKA technikos problemomis nuolat monei viršys 20 milijardų do specializuotis ir į Vokietijos puslaidininkių ir dielektrikų fizika, puslaidininkiniai prie kyla. Tačiau reikia pabrėžti, leriu. Didelis dėmesys mikro Demokratinę Respubliką. Probleminės molekulinės jog moksliniuose tyrimuose elektronikai skiriamas ir Ta Reikia pažymėti ir tai, kad taisai ir puslaidininkinės gran akustikos laboratorijos atskiro individo mokslinės rybų Sąjungoje, o taip pat ir Puslaidininkių fizikos katedra, dinės, magnetizmo teorija ir vedėjas galimybės mažėja. Šiandie- Liftuvoję. nors ir yra viena iš jauniau magnetiniai elementai, auto ninls fizikas tai sraigtelis su sių Universitete, turi gerai matikos pagrindai, puslaidi Seniausia fizikos mokslo Vilniaus puslaidininkių fizi MES PAPRAŠĖME ATSA ninkinių medžiagų ir prietai KYTI KELETĄ BUVUSIŲ FI sritis, atėjusi iš Pitagoro ir dėtingoje mokslo mašinoje, kos mokykla susikūrė 1950 įrengtas laboratorijas, aprū sų technologija, sluoksninės ZIKOS IR MATEMATIKOS FA Aristotelio laikų — akustika, kruopščiu ir kukliu darbu metais, kada studentai, vado pintas nauja modernia apara KULTETO STUDENTŲ. KODĖL tūra. Ir tai nėra atsitiktinu- elektronikos ir kietų schemų JIE PASIRINKO FIZIKO SPE kuri, atrodė, išsemta devynio prisidedąs prie įvairių prob- vaujami profesoriaus akademi IHdSf nes Lietuvos puslaidi- pagrindai, kvantinė elektro pergyvena lemų CIALYBĘ. KOKIE JŲ DARBAI liktame amžiuje, sprendimo. Todėl ko P. Brazdžiūno, apgynė pir ninkių fizikos specialistai pas nika, skaičiavimo technika, IR PLANAI? savo antrąją jaunystę. Dar muosius šios, srities diplomi SIGITAS KALVĖNAS, Lietu jaunas fizikas ar besiruo- nius darbus. Jau 1955 m. Le taraisiais metais ne tik atsklei vakuuminė technika ir kiti. vos TSR Mokslų akademijos šio amžiaus pradžioje P. LanNaujuose Fizikos fakulteto Įvykusioje Visasą džia vis naujas gamtos pas Puslaidininkių fizikos insti ževeno pradėti negirdimosios šias juo tapti turi itin puose ningrade naujus rūmuose sudarytos puikios są tuto plazminių reiškinių sek elastinių bangų srities tyrimai lėti kolektyviškumo jausmą ir junginėje konferencijoje Lie laptis. bet ir kuria toriaus vadovas, fizikos — ir taikymai paskutiniame de prietaisus: jonotronus, šalto lygos dirbti Studentų moksli mokėti kukliausiu darbu prisi tuvos fizikų darbai puslaidi katodo elektronų emitorius, nėje draugijoje. IV-V ir net matematikos mokslų kandida ninkių srityje buvo paminėti šimtmetyje įgavo platų už tas: dėti prie tų aureole apgaubtų geru žodžiu. Iš viso Visasą superaukšto dažnumo detek kartais III kurso studentai su mojį. Jau mokyklos suole žino jau, kad studijuosiu fiziką, „saldžiųjų" mokslo vaisių iš- junginėse konferencijose mū torius ir generatorius, daugia moksliniais pranešimais da Iš tikrųjų, kalba apie ultra s;-. potraukis fizikai atsirado sų puslaidininkių specialistai kanalius fotoelektrinius kei lyvauja kitų respublikų stu savaime (o tiksliau — dėka garsą daugelio mintyse asoci auginimo. perskaitė daugiau kaip 100 tiklius informacijai, koman- dentų mokslinėse konferenci puikių fizikos mokytojų, ku juojasi su deimantų apdirbimo rie pilnai patikėjo mums, staklėmis, povandenine sig pranešimų. Nemaža darbų doms į skaičiavimo mašinas jose. Nemaža diplomų ir pa moksleiviams, fizikos kabine įvesti ir objektams atpažinti, gyrimo raštų mūsų studentai nalizacija ar stebuklinga to raktus, skatino ir drąsino rentgendozimetrus, mikroge- atvežė iš Maskvos, Leningra eksperimentuoti. konstruoti dantų gręžimo mašinėle. Apie neratorius ir kitus mikroelekt do, Taškento, Dušanbe, Tbili moksleivių parodoms įvairius tai girdėjo visi, kam teko ronikos, ei ek t rog rafijos ir šio, Jerevano, Kijevo ir kitų I rieiaisus). Tačiau tiesiogiai mokyklos suole, kas manęs niekas „neagitavo“ sėdėti TSRS miestų. optoelektronikos įrenginius. lapli fiziku. Suviliojo mane skaito laikraščius ir klausosi Vienintelė Lietuvoje aukš Priklausomai nuo gabumi į pats fizikos mokslas. toks radijo. Ultragarsinių bangų toji mokykla, ruošianti pus ir polinkių puslaidininkių ir titanus, logiškas ir tikslus. taikymas prasiskverbė j dau SI Klijuodamas pirmuose laidininkių ir dielektrikų spe dielektrikų specialybės stu sričių: nuo metalurgi Fizikos ir matematikos fa gelį cialistus yra Vilniaus Valsty dentai gali pasirinkti teorinį, kulteto kursuose. doc. J. jos, maisto ir tekstilės pramo binis V. Kapsuko universite eksperimentinį arba konstruk Viščako skatinamas, pasirin nės iki medicinos. tas. Ateityje Puslaidininkių torinį profilį. Gabiausi stu kai. .puslaidininkių fiziką. Nauja akustikos atžala — Priešdiplominę praktiką atli fizikos katedroje numatoma dentai turi galimybę pasito kau Lietuvos Mokslų akade kvantinė akustika, atsiradusi ruošti šių specialybių studen bulinti ir kituose Tarybų Sąmijos Fizikos ir matematikos žymių radioelektronikos ir tus: puslaidininkių ir dielekt jungos universitetuose bei iuslitute. kur vėliau paruo kieto kūno fizikos pasiekimų šiau it diplominį darbą. La rikų fizikos, mikroelektroni specialiuose konstruktorių bai įdomi sritis, kurioje dėka, pramynė takus į ultra kos, puslaidininkinių prietai biuruose. ■ iirbti pasiūlė prof. J. Po garsinių ir hipergarsinių ban sų, kieto kūno elektronikos, Todėl vįsus, kas netingi elektroniniuose žėla patraukė mane galuti gų taikymą elektrografijos. Čia yra daug dirbti ir nebijo fizikos ir maprietaisuose. nai t asiiikti šiame institute. naujausia aparatūra aprūpintų tematikos mokslų bei sudėtin Ultragarsinių bangų sąveiVadovaujamas karštų elekt studentiškų laboratorijų: pus gos aparatūros, kviečiame stu Paskutiniai daktarinės disertacijos apskaičiavimų patikri laidininkių fizikos, puslaidi dijuoti vieną moderniausių ronų ir plazmos puslaidi kos su laidumo elektronais ir nimai. Laboratorijoje doc. J. VIŠCAKAS ir vyr. mokslinis ninkių technologijos, puslai fizikos mokslų — puslaidi ninkiuose tyrimų vystymo plazma kietame kūne tyrimai kiliose sukurti bendradarbis J. VAITKUS. etit i'ziusto ir puikaus moks- nurodė į galimybę dininkinių prietaisų, puslaidi- ninkių fiziką. J. Požėlos, pa- elektroninius prietaisus, veiliniuko prof. ir 1964 kiančius visai naujais prinruoštiau disertaciją Jie Įgalina toliau Disertacijos cipais. m. ją apgyniau. elektronines sudarė aptikti nauji miniatiūrizuoti esmę . karštų srovės nešėjų rekom- sistemas, sudarant jas ne iš elementų — varžų, . bitiacijcs reiškiniai puslaidi- atskirų Susikūrė naujos kondensatorių, tranzistorių ir niekiuose, sėkmingai pan„ o įvedant vienokios ar kryptys. kuriose kitokios paskirties funkcionadirba eilė Fizikos ir matemaProf. A. JUCYS gelio kvantinių dalelių sistemos teorinio tyrimo metodus auklėtinių: linius mazgus. 'il:os fakulteto Tas darbas susilaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Liet. TSR nusipelnęs mokslo veikėjas Tačiau tokių funkcionalinių ’ V. šita pikas, fiz. mat. moksl. Juo buvo susidomėta taip pat ir tuometiniame Kauno Liet. TSR Mokslų akademijos akademikas L. Klimka. mazgų techninis sprendimas kand.. K Repšas. Fizikos-matematikos mokslų daktaras universitete, kuriame šių eilučių autorius tuomet buvo dar kelia visą eilę keblumų, diplomantas. lt. lolūtis ir kiti. Nuo pąt naujųjų, jubilie kuriuos galima suvesti j nau Buvo pradėta Foko metodą taikyti konkretiems ato Teorines fizikos katedros mokslinio darbo sritis apima mams tiek laisvame būvyje, tiek esantiems metalinio jinių. melų pradžios mes visi jų medžiagų paieškas, naujus teorinę ir matematinę fizikų. Apskritai imant, sritis yra transformavimo labai plati, nes kiekviena fizikos mokslo šaka turi savo gardelio kristaliniame lauke. Tas faktas ir nulėmė teori dirbame • naujai įsteigtame energijos Senojo Vilniaus teorinę dali su specifiniu matematiniu aparatu. Jei tiria Puslaidininkių fizikos insti- principus. nės ii matematinės fizikos darbų linkmę mūsų respub likoje. Lietuva pasidarė vienu iš taškų Žemės rutulyje, iutė.-..Įf-iįrio, nauji gražūs, rū Universiteto mokslininkai vi mi konkretus fizikos klausimai teorinės fizikos metodais, ir tai turime teorinę fizikų. Iš antros pusės, kai kreipia kur Foko metodas yra taikomas ir toliau vystomas. Tų mai auga ■ Neries pakrantėje. sada jautė laiko dvasios klausimų sprendimas yra surištas su dideliais mate NenutraUkėiTte ryšio ir su mokslinių tyrimų pulsą. Prieš mas didesnis dėmesys į matematinius klausimus, kyian beveik kartu čius iš fizikinių problemų, turime matematinę fiziką. matiniais sunkumais. Ta aplinkybė ir privedė prie to, ' Universitetu...Šiuo metu plaz keletą metu pasauliniais atradimais Tačiau nustatyti ribą tarp teorinės ir matematinės fizi kad Vilniaus Valst. un-to Teorinės fizikos katedros dar minių reiškinių isektoriuje su srityje kos būtų sunku, nes dažniausiai tenka parengti mate bai turi ryškų taikomosios matematikos aspektą. dįplojniniūs ruoštą .dįplojniniūs darbus kvantinės akustikos fakultete prof. P. matinius metodus ir jų pasigavus spręsti konkrečius Didėjant katedros bendradarbių ir studentų skaičiui, trys Fizikosfakulteto> dip- Fizikos plėtėsi ir mokslinių darbų tematika. Pirmiausia buvo kad Brazdžiūno vadovaujami jau fizikos klausimus. Pagal individualinius polinkius ir su : lomantai? Neabejoju, pradėti nagrinėti molekulių ir branduolio teorijos klau vienų katedros bendradarbių moksliniai tas. liuriš pasi rinks ffiziko ni mokslininkai pradėjo savo gebėjimus simai, o vėliau teoriniai radiofizikos bei puslaidininkių specialybę ’ ii’ pasišvęs rhoks- pirmuosius tyrimus. Todėl ir darbai yra arčiau teorinės fizikos, o kitų — arčiau prie fizikos klausimai ■ lųiiam darbui, patirs dideli dabar džiugu pripažinti, jog matematines fizikos. jaunas kolekty v as, Studentai fizikai teoretikai didesnę kursų dalį klauso Teorinės fizikos katedroje giliausias tradicijas turi moralinį pasitenkinimą, giliau išaugęs sėkmingai dirbdamas, įneša atomo kvantinė teorija Tos darbo linkmės mūsų respub kartu su kitų specializacijų Fizikos fakulteto studentais. pažins gamfos dėsnius; įgis indėlį į bendrą likoje atsiradimo istorija yra šitokia. 1930 m. Lenin Tų bendrųjų kursų tarpe teorinei fizikai priklauso pasaulėžiūrą, savo kuklų materialistinę teorinė mechanika (3-čiasis ir 4-tasis semestrai), grado mokslininkas TSRS Mokslų akademijos akade komunizmo mokslo reikalą. Kuri reikalinga elektrodinamika (5 ir 6 sem ), kvantmechariika (6 ir 7 Jaunimo tarpe domėjimasis mikas V A. Fokas paskelbė mokslinį darbų apie daustatytojui.
Kvantinė akustika
fakulteto auklėtiniai
&•••••••••••••»«••••••••••••••••••••• •>••• •«»»••
Kas daroma
ko mokomasi
1967 m. gegužės mėn. 24 d. >>*/*'*'*/*'*'*'*'*^*/*/*'*/*'*-^W’*-*<*^ TARYBINIS STUDENTAS/*^/****/**'*^*^*^**^**^*/*^*^*-
3 psl.
ūkite radiofizikais! Kas iš mūsų nežino radijo! šiandieną radijas pasidarė neatsiejama mūsų buities da lini Tačiau reikėjo labai daug darbo, kol 1888 m. fi/iko H. Herco ir 1895 m. fiziko S. Popovo pastebėtas bangas lektromagnetines iiuvo galima taip plačiai pa naudoti įvairiose mokslo ir technikos srityse. Šiuos moksio ir technikos klausimus -.rendžiąnt, susidarė ir išaugo naujos fizikos ir technikos „akos — radiofizika, radio technika, radioelektronika ir kt. Dabartiniu metu radiofizikos t n iamųjų klausimų apimtis yra labai plati. Ji tiria elekt rinius svyravimus ir elektri nes bangas įvairiose elektri nėse grandinėse, įvairiose sistemose ir aplinkose, elekttinių bangų sužadinimo, stiptinimo ir jų keitimo meto dus 1—1011 Hz dažnumų srityje. Kita radiofizikos tyri mų sritis apima elektroninius procesus vakuume, dujose ir kietuosiuose kūnuose, elektro nų srautų sąveiką su radijo dažnumo elektromagnetinėmis bangomis. Ir pagaliau dar viena labai plati radiofizikos tyrimų sritis — radijo bangų spinduliavimas ir jų sklidi mas - pagal Žemės paviršių d roposferoj e) ir aukštesniuose ilmosferos sluoksniuose (jo nosferoje) bei kosmose. Toks platus yra radiofizikos tiria mųjų klausimų ratas. Juos titiant, iškeliami nauji reiški niai, naujos galimybės juos pritaikyti, Tiriant reiškinius dujiniuose elektroniniuose prietaisuose (tiratronuose, tripatronuose ir kt.), susektos labai įdomios jonizuotų dujų plazmos savybės, kurios atskleidžia naujas labai pla nas perspektyvas radioelektronikoje. Puslaidininkių ir puslaidininkinių sistemų są lyčio elektrinės savybės leido sukurti puslaidininkinius ralioelementus ir prietaisus, šiandieną plačiai naudojamus ūdijo bangoms sužadinti, sustiprinti ir jų dažnumui pa keisti. Nors Vilniaus universitete tadiofizikos specializacija bu vo įvesta tik prieš kelerius metus, įsteigus Radiofizikos katedrą, tačiau jau yra kuo pasidžiaugti. Yra sudarytas pastovus specializacijos moky mo planas, suorganizuotos naujos, gerai aprūpintos mo kymo priemonėmis specialio sios laboratorijos. Iki šiol Radiofizikos katedra jau pa ruošė apie 60 radiofizikų, siais metais baigia radiofizi kos specializaciją 25 studen tai. Jaunieji radiouzikai sėk mingai dirba aukštosiose mo-
Prof. P. BRAZDŽIŪNAS E. Garška), kurioje tiriami Radiofizikos katedros vedėjas elektroakustiniai reiškiniai puslaidininkiuose. Daugiausia kyklose (Universitete, Poli dėmesio skiriama trumpųjų technikos institute), mokslo ultragarso bangų sužadinimui, tiriamuosiuose institutuose bei jų stiprinimui ir sklidimui įmonių laboratorijose. puslaidininkinėse medžiago Studentai, pasirinkę radio se. Šie klausimai labai svar fizikos specializaciją, studijų būs ir įdomūs, nes ultragarsi metu, be bendrųjų matema niai metodai plačiai naudoja tikos ir fizikos dalykų, moko mi medžiagų struktūrai tirti si ii specialiųjų radiofizikos i ir gamyboje, Įvairiems gamy dalykų: svyravimųį teorijos, bos procesams pagreitinti ir, impulsinės ir specialiosios apskritai, įvairiose mokslo ir radiotechnikos, superaukšto praktikos srityse. Pradėjusi (labai didelio) dažnumo elekt veikti tik prieš trejetą metų rodinamikos ir elektronikos, molekulinės akustikos prob puslaidininkiu fizikos, kvan leminė laboratorija jau yra tinės radiofizikos, informaci gavusi įdomių rezultatų. Jos jos teorijos ir kt. Katedros pasirinktoji mokslinio darbo specialiose laboratorijose stu kryptis domina ultragarso sri dentai supažindinami prak ties mokslo darbuotojus, to tiškai su radijo prietaisų dėl kartu su Kauno Politech schemomis, radijo ir super nikos instituto prof. K. Bar aukšto dažnumo matavimo šausko vardo ultragarso la metodais, vakuumine ir pus boratorija jai pavesta sureng laidininkine elektronika ir ti Vilniuje visasąjunginę jos elementais ir kt. Studijų konferenciją elektroakustikos metu studentai atlieka ga bei ultragarso interferometri mybinę praktiką (III kurse jos klausimais, kuri Įvyks š. 4-ių ir V—22-jų savaičių) m. birželio mėnesį. katedroje bei mokslinio tyri Studentai aktyviai dalyvau mo institutuose ir laborato- ja katedros moksliniame dar rijose, Studentų dalis pa- be. Kiekvienas katedros dar prastai važiuoja atlikti prak buotojas turi subūręs moks tikos į centrinių universite- lini būrelį ir vadovauja jo tų mokslinio tyrimo institu- darbui. Būreliuose studentai tus. 5-ių metų radiofizikos susipažįsta su mokslo tiria specializacijos studijas stu maisiais klausimais ir įgau dentai baigia diplominiu na pirmuosius mokslinio dar darbu, kurį gina Valstybinių bo įgūdžius. egzaminų komisijoje. Baigę Tokia yra, trumpai tariant, nukreipiami dirbti į aukštą specializacija. sias mokyklas ir technikumus, radiofizikos studijos nėra mokslo tiriamuosius institutus Radiofizikos arba įmones. Labai gerai bai lengvos. Studijų metu reikia dirbti laboratorijose, gusiems studijas sudaromos daug sąlygos toliau jas tęsti aspi bibliotekoje ir namie. Bet jei darbas yra mėgstamas, parantūroje. prastai jam nesigailima nei Labai svarbi studijų dalis laiko, nei triūso. Dalyko payra mokslinis darbas. Pasta mėgimas ir pasiryžimas paraisiais metais žymiai išsiplėtė siekti iškeltą sau tikslą nukatedros mokslinis darbas. Tiriamieji katedros perso gali visus sunkumus. Taigi, nalo moksliniai klausimai yra kas domisi ir mėgsta radiją, aktualūs ii gautieji rezulta kviečiame studijuoti radiofitai kelia nemažą kitų mokslo ZlKq. tiriamųjų ir taikomųjų įstaigų susidomėjimą, Plačiai žinomi mūsų šalyje bei užsienyje teoriniai joninių ir nejoninit) kristalinių gardelių tyrimai, kuriuos atlieka doc. V. Mickevičius, laikomųjų radiofizikos institutų susidomėjimą kelia Kas gi neskaitė knygų apie triukšmų puslaidininkiuose žaliąjį Krymo pajūrį, saulė tąją Gruziją, miškais pasipuotyrimo darbai, kuriuos vykdo šusius Karpatus!' Ne tik skaivyr. dėst. M. Kudaba su lė. bet širdies kampelyje bendradarbiais, puslaidininkių brandino mintį ■ savo akisavybių tyrimai superaukšto mis pamatyti tą kalnų gropažvelgti nuo viršūnės į dažnumo srityje, vykdomi žį. žaliuosius slėnius, išraižytus vyr dėst. J. Grigo, 1. Gaškos kalnų upeliukais, iš arti pa ir kt. Katedros personalas pa sižiūrėti į dvigalvį Elbrusą. Kaip tik šio noro pabuvoti deda ir gamybinėms organiza kalnų grožio stichijoje kanki cijoms, spręsdamas jų iškel nami. mes užsidėjome kupri nes ir išvykome į Siaurinį tus klausimus. Kaukazą. Mūsų grupė, atsto Prie katedros veikia mole vaujanti fizikus ir matema kulinės akustikos probleminė tikus, išvyko į Maskvą, o iš laboratorija (ved. vyr. dėst. Maskvos į Kaukazą. Ir štai
•s
1
įc
s
Antrieji namai Gal nesuklysiu sakydamas, kad daugeliui iš mūsų prmieji žingsniai Universitete pra sideda nuo studento antrųjų namų — bendrabučio. Čia užsimezga pirmos studentiš kos pažintys, su bendrabučio kambariu bus surištos ir to limesnės studijos. Prieš papasakojant apie bendrabutį, visų pirma iškyla klausimas, kas ir kaip jame apsigyvena. Busimuosius pir makursius fizikus galima nuteikti tik optimistiškai. Jie visada buvo ir, aišku, bus aprūpinami bendrabučiu 99,9 proc., t. y. praktiškai visi, kuriems jis yra reikalingas. Dabar apie patį bendrabu tį. Pirmiausia reikia pasi girti, kad fizikų ir matemati ku bendrabutis, kaip ir fizi kų rūmai, — naujas. Dėl to kitų fakultetų studentai mums kartais net pavyduliau ja. Aišku, nereikia galvoti, kad bendrabuty, taip, kaip pas mamą, čia reikia pačiam ir kambarį išvalyti, ir lovą pakloti, ir neretai blyną ko kį išsikepti ir išskalbti dra-
N u o t r a u k o j e: naujasis fizikų ir matematikų bendrabūtis.
Su kuprinėmis į kelionę mes viename iš gražiausių Kaukazo kampelių Doni bfjaus slėnyje. Mus apsupo kainų virtinės, pasipuošusios snieguotomis viršūnėmis, šniokštė sraunios kalnų upės, kaitino negailestinga pietų saulė. Jau pačią pirmą dieną, atsigaivinus narzanu ir gė: ialls Albeko ežero grožiu, kito mintis užlipus ant kalno sutikti saulės tekėjimą. Ir štai mes žygyje. Pasišviesda mi žibintuvėliu, išklysdami š takelio, tamsaus miško apsupti kopėme vis aukštyn ir aukštyn. Pasibaigė miškas. Baigėsi žolės danga, pasirodė sniegas. Po kelių sunkaus
Teorinės fizikos katedroje sem) it termodinamika su statistikine fizika (7 ir 8 sem.). • Matematinei; fizikai priklauso matematinės fizikos lygtys. Nuo 6-jg semestro pradžios prasideda specializacijos kursai, seminarai bei laboratoriniai darbai. 6-jame sem. klauso grupių teoriją ir jos taikymą fizikoje. 7-jame sem klauso kvantmechaninę judėjimo kiekio momento teoriją, o 8-jame — atominių spektrų teoriją. Pirma sis iš jų priklauso labiau matematinei fizikai, o antrasis teorinei fizikai. Juos sudaro originalūs Vilniaus fizi kų teoretikų darbai. Šalia studentų jų dažnai klauso aspirantai ir bendradarbiai iš kitų mokslo įstaigų. Daž nai atvyksta taip pat klausytojų ir iš kitų respublikų bei užsienio. Tais ir artimais klausimais apgintos trijų katedros bendradarbių fizikos-matematikos mokslų dak 'aro laipsnio disertacijos ir kelios dešimtys disertacijų mokslų kandidato laipsnio. Devintajame ir dešimtajame semestruose katedros stu dentai klauso kvantinę elektrodinamiką, kur jie susipa žįsta su naujaisiais teorinės fizikos laimėjimais. Specializacijos laboratorinių darbų metu katedros stu dentai yra pratinami praktiškai naudotis teorinės fizi kos metodais, sprendžiant konkrečius fizikos uždavinius. Katedros bendradarbių vadovaujami, jie įsitraukia į ka tedroje vykdomųjų mokslinių darbų problematiką.
bužius. Na, bet tai irgi moks las, kuris pratina savisto viam gyvenimui. Jis reikalin gas nemažiau kaip fizika ar kas kita. Bendrabutyje mes ne tik miegame ir valgome (mat, mūsų bendrabuty įreng ta didelė valgykla). Čia gali mą kultūringai praleisti lais valaikį, pažiūrėti televizorių, susitikti su įdomiais žmonė mis, pasiklausyti jų pasako jimų. Dažnai kyla įdomios diskusijos tarp studentų. Gy venimas bendrabutyje pri klauso nuo mūsų pačių. Tuo tikslu mes renkame bendrabučio tarybą, kuri rūpinasi visais bendrabučio studentais, Tarybai, aišku, priklauso ir pirmakursiai, kurie visuomet pilni naujų idėjų ir sumanymų. Taigi kiekvieno, jstojančio i mūsų fakultetą, laukiame ir kaip studento, ir kaip bendrabutiečio. V. IVAŠKA
B
į?
S &
Studentų dalis sistemingo darbo dėka jau ketvirtajame kurse būna publikuojamų mokslinių darbų bendraauto riais. Devintajame semestre katedros studentai atlieka ga mybinę praktiką Liet. TSR Mokslų akademijos įstai gose arba katedroje, kur dirba betarpiškoje katedros bendradaroių priežiūroje. Tos praktikos metu studentai kaupia medžiagą diplominiam darbui, kurį turi apginti 10-jo sem. gale. Tas semestras ir yra skirtas daugiausia diplominiam darbui užbaigti ir pasirengti žinių patikri nimui, ginant diplominius darbus. Gabumu ir darbštumu užsirekomendavusieji absolven tai gauna rekomendaciją stoti aspirantūron Jie palieka mi katedroje arba stoja aspirai.tūron kitose mokslo įstaigose. Teorinės fizikos katedra yra išaugusi ir sustiprėjusi bendrądaibių .r studentų atžvilgiu. Katedra turi tendenciją ir toliau stiprėti ir tuo labiau, kuo daugiau ateis entuziastingo jaunimo, pasišventusio moksliniam darbui. Todėl kviečiame visus, kas turi noro, pasiryžimo ir entuziazmo dirbti mokslini darbą teorinės ir matemati nes fizikos srityse, stoti į Fizikos fakultetą ir pasi rinkti teorines ir matematinės fizikos specializaciją.
kelio valandų pasiekėme kal no viršūnę, bei pavėlavome: saulės spinduliai jau buvo apšvietę kalnų viršūnes. Toliau Elbruso šturma....... vimas. Jau pirmą rytą. t išsiradome ropštę iš palapinių, pustuštes kuprines, Pasirodo, kad naktį mus nusiaubė vieliniai asilai, iškrapštydami iš kuprinių maistą. Nuraminome save tuo. kad jie nepasiekė šioje srityje didelio meistriškumo ir nesugebėjo atidaryti konservų dėžučių, Pirmasis mūsų tikslas " buvo pasiekti turistų prieglobstį, Tačiau neapskaičiavome ir vėl mus užklupo naktis. Teant ko Išskleisti palapinę plikų uopų. Buvo labai šalta ir norėjosi karštos kavos. Kuro pamiršome pasiimti, o aplink — tik skurdi žolė. Dėl mažesnio slėgimo van dens užvirinimul užteko su deginti ..Pergalės“ žurnalą ir dvi poras batų, nepajėgusių kovoti su kainų uolomis. Ry te. pražingsniavę apie du ki lometrus sniegu aukštyn, pa siekėme „Prijut II", kur ke letą dienų akiimatizuojasi alpinistai, prieš šturmuoda mi Elbrusą. Perėję kalnų vir šūnę, skiriančią mus nuo Juodosios jūros, atsidūrėme Gruzijoje. Priėjome vieną Gruzijos miestelį. Pirmiau sia norėjome pavalgyti. ta čiau užkandinėje gavome tokį patiekalą, kurio visi bijojo me valgyti, nes jis buvo pa gamintas beveik vien tik iš raudonųjų pipirų. Tuo mūsų nesėkmės dar nesibaigė. Pra sidėjo aikštelės palapinei ieškojimas. Siame mieste yra apie 100 namų, kurie ir už ima visas lygesnes aikšteles, o mums buvo likę tik kalnai. Jeigu ir Jumyse rusena no ras pamatyti gražius gamtos kampelius, vasarą užsidėkite kuprinę. Mes jums užtikri name — nesigailėsite. Tegu dažnas sutiktas žmogus, ei nantis su kuprine Kaukazo, Vidurinės Azijos. Krymo ir kitais kalnais ir keliais, būna fizikas. V. BAUŽA II kurso fizikas
fakulteto auklėtiniai A. BOLOTINAS, Fizikos-ma tematikos m. dr., Teorinės fi zikos kat. docentas: Dideli įspūdi mokykloje man padarė fizikos kabinę tas, kuris pagal to meto mokslo lygi buvo įrengtas labai gerai. Jame buvo ne tik paprasčiausi elekros prie tu įai, bet ir radijo bei kino a pa r atūra. Fizikos pamokos vi:suomet buvo lydimos su m,amai paruoštomis demonstra eijomis, kurias kartu su mokytoju ruošė ir mokiniai, Fa' y zdinis mokinių darbo mokytojo organizavimas, meilė fizikai darė didelę mokykloje įtaką. Vėliau į.ar'ti su senu mokytoju pra dėjo dirbti ir Charkovo Uni Borisas verslteto auklėtinis Vrrklnas. kuris fizikos kabi nuo darbui suteikė dar ir jaunatviško entuziazmo, o apie naująsias Idėjas fizi ko.ie mokiniams pasakodavo populiariai ir Įdomiai. Dabar tiriiii metu Borisas Verkinas - TSRS Mokslų akademijos na rys-korespondentas, Ukrai nos MA Žemų temperatūrų instituto direktorius, žymus mokslininkas. Man atrodo, kad mokykloje fizikos moky toja! didele dalimi ir sufor muoja norą tapti fiziku. Dėl planų ateičiai. Noriu įsigilinti į kvantinę bioche m'Ją. Dabar mane labai do ir.ina biocheminiai procesai, kurie vyksta žmogaus orga nizme. jų mechanizmai. Aš tvirtai Įsitikinęs. kad žmo mins kova prieš sunkiausias ligas bus daug sėkmingesnė, jei joje rimtai dalyvaus ii zikai. Norėčiau kukliu indė liu prisidėti prie to gyvybi nio reikalo. JUOZAS VAITKUS, Puslaidi ninkiu probleminės laborato rijos vyr. moksl. bendradar bis : Kodėl pasirinkau fiziką? Buvau radijo mėgėjas. Trati kė nesuprantami reiškiniai, kuriuos stebėjau aplinkoje ir sutikdavau literatūroje. Pus laldininkiais susidomėjau to dėl. kad tuo metu (195B m.t tai buvo nauja, keista ir ne suprantama. Universitetas suteikė pa kankamą žinių kiekį. įga linantį spręsti iškylančias problemas, bei atvėrė nau jus horizontus mus supan čiame pasaulyje. Problemų daug, jos įvai rios. norisi suprasti reiški nius. vykstančius kietuose kūnuose, jiems sąveikaujant su elektromagnetinėmis ban komis (šviesa) norisi išmokti pajungti puslaidininkius, keisti jų savybes taip, kad būtų galima sukurti naujus Pi ietaisus. Draugai spendžia panašias problemas, konstruoja radio elektronines schemas, tiria foto ir elektrines puslaidi rinkių savybes. Didžioji jų dalis dirba mokslinių tyrimų institutuose, probleminėse laboratorijose, gamyklose bei konstravimo biuruose. Fizi kos vystymasis reikalauja r is daugiau ir daugiau moks Įtrinku fizikų bei matema tiku.
Žmogus ir spektras Pasaulis mus džiugina spal vų ir garsų įvairumu. Pava sarį mes džiaugiamės gamtos žaluma, rudenį — auksiniais medžių lapais. O koks spalvų įvairumas, kai vasarą iSmalonumu eini į pievą! Su žiūrime į spalvotą kino filmą, nekantriai laukiame spalvotos televizijos. Malonu yra klau sytis gamtos garsų, muzikos. O juk viso to nebūtų, jei ne būtų spektro. Jei nebūtų galima baltą šviesos spindulį išsklaidyti į eilę spalvų, jei garsas būtų tik vieno tono. Tuomet žmogus, matydamas šviesą, galėtų atpažinti daik tus, orientuotis aplinkoje ar ba, girdėdamas garsą, nusta tyti, iš kur gresia pavojus, bet pasaulio pažinimas butų Doc. H. JONAITIS žymiai mažesnis, pasaulis taptų daug nuobodesnis. Bendrosios fizikos Mūsų jutimo organai ir šiaip ir spektroskopijos katedros jau labai riboti, bet tuomet vedėjas ribos dar susiaurėtų. Pasaulis labai sudėtingas ir įvairus. Pirmykščiam žmo rius procesus. Spektroskogui jis buvo mažai prieina pijos gaiimybės išsiplėtė, kai mas. Jis buvo lyg ir atskir 1800 metais V. HerŠelis aptas nuo pasaulio ir stebėjo tiko ir ištyrė_ infraraudonuojį pro siaurus „langus“. O sius spindulius, o 1801 metais jų buvo vos keli. Žinome, ko Riteris ir nepriklausomai nuo kia plati yra elektromagneti jo Volestonas — violetinius nių bangų skalė: nuo gama spindulius. Dar didesnės ga — spindulių iki ilgiausių ra limybės spektroskopijai susidijo bangų. Bet žmogaus akis darė atradus Ir ištyrus rentsu pasauliu palaikė kontaktą geno spindulius, gama spinSalia tik per siaurą šių bangų dūlius, radijo bangas, intervalą, kuris prasideda optinės spektroskopijos, kuri 0,4 mikrono ir baigiasi 0,8 tiria ultravioletinius, imatomikrono. mos šviesos ir infraraudonoPrisimenu, kai pirmą kar sios šviesos spindulius, atsi tą sužinojau apie elektro rado ir vystosi gama — magnetinių bangų spektrą, spektroskopija, rentgeno — man pasidarė labai liūdna, spektroskopija, radiospektrokad mūsų jutimo organai re skopija. O visa tai Jau su aguoja tik į tokią mažą šio daro visos elektromagnetinės spektro dalį, galvojau, koks bangų skalės spektroskopiją. gražus ir įdomus būtų pasau Taigi, naudojantis prietaisais, lis, jei matytume visą Šį žmogaus pažinimo galimybės spektrą. Ir kiek daug sužino labai išsiplėtė. tume apie pasaulį! ~ Bet aš Beveik nėra tokių procesų griauna gamtoje, kuriems klydau. Mokslas vykstant įčias pasaulį nesikeistų energija, žinome, sienas, skirianči nuo žmogaus, leidžia I_____ matyti kad, pavyzdžiui, spektrinė li tai, kas nematoma, girdėti nija vandenilio spektre gau tai, kas negirdima. Taip, nama, kai kinta elektrono žmogaus norą iškirsti pla energija, iš pereinant jam tesnį langą į pasaulį įgyven vienos Ir orbitos j kitą, dina mokslas. 1666 metais visur, kur eik energijos paNiutonas gavo ir ištyrė ma kitimai, O ten ir spektras. tomos šviesos spektrą. Greit kur energijos pakitimai, ten paaiškėjo, kad tai ne graži, ir (vairūs procesai. Tuo tik maloni akiai pažiūrėti būdu, spektras leidžia mums spalvota juostelė, bet sudė pažinti pačius sudėtingiausius tinga „knyga“ apie procesus procesus, kurie vyksta pasau kurie vyksta medžiagoje. lyje. Iš spektrų mes suži Reikėjo tik išmokti šią „kny nome, kas vyksta žvaigždė gą“ skaityti, Taip atsirado se, spektrai parodė, kaip atskira fizikos mokslo šaka sudaryti atomai ir molekulės, — spektroskopija, kuri, pa Spektrai yra pasaulio pažini naudodama spektrus, tiria mo raktas. Todėl ir ne įvairių junginių sudėtį, įvai- nuostabu, kad spektriniai
6
Yra įvairių istorinių da tų ir įvairiai jos minimos. Vieni istoriniai įvykiai rlšasi su didelėmis žmoni jos kančiomis, ašaromis, griovimu; jų sukaktį mes minim tam, kad pagerb tume aukas, kurių tie įvykiai pareikalavo, tam kad daugiau jie nepasi kartotų. Kiti įvykiai rišasi su žmonijos gerovės kilimu, su kultūros kili mu, mokslo, meno vysty mu, su žmonijos progre su. Tokias datas pažymi iškilme su džiaugsmu, mirgai švenčiam Jų jubitokias liejus. Minėdami mes prisimename datas, ne tik ,jų. reikšmę, bet ir skiria mus istoriją, kuri Todėl sunuo to įvykio, prantama, kad dabar, kai mes ruošiamės pažymėti pačios reikšmingiausios istorinės datos — Didžio sios Spalio Socialistinės revoliucijos — 50 metų jubiliejų, negalime nepa žvelgti į praeitį. Ši ne tolima praeitis iŠ tikrųjų labai graži, džiugina mus ir graži ji visose srityse. Man norisi čia prisiminti praeitį vienos labai ma žos srities — teorinės fi zikos istoriją respubliko je ir Fizikos fakultete. Teorinės fizikos, jaunes niosios iš dviejų fizikos mokslo seserų (vyresnioji yra eksperimentinė fizika), uždavinys yra atbei skleisti visus ryšius sąveikas, kurios yra fizi kiniame reiškinyje. Ir ap rengti juos matematiniais rūbais, t. y. formuluoti tuos ryšius matematinėm formulėm, Suprantama, kad norint daryti apibendrinimus, reikia daug faktų, daug eksperimentų, įvairios prielaidos ir hipo tezės taip pat remiasi fak tine medžiaga. Todėl te orinė fizika atsirado vėliau už eksperimentinę Pagaliau stebėti yra leng viau, negu aiškinti. Šių dienų eksperimentinė fi zika, žinoma, nėra vien stebėjimas. Eksperimenta torių! reikia taip pat ge rai žinoti teoriją (neblo giau už teoretiką), ypač tos srities kurioje ekspe rimentuojama. Kuri iš šių
dviejų fizikos sričių vy resnė mūsų respublikoje, pasakyti būtų sunku: ir senajame Vilniaus univer sitete. ir Kauno universi tete buvo atiliekamas ir teorinis darbas, ir ekspe rimentinis. Daugiau dar bų vis tik eksperimenti nių. Reikėtų pabrėžti tik, kad iki tarybinės san tvarkos (kūrimo rimtes nio mokslinio darbo nebu vo nei vienoj, nei kitoj srityje. Todėl ir labai džiugu, kad tikrąją Šių abiejų mokslų istoriją su kūrė laikotarpis, kurį pradėjo Didysis Spalis. Teorinės fizikos mokslas pradėjo vystytis 1945 me tais Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos katedroje. Tuo metu joje buvo vie nas teoretikas — kated ros vedėjas docentas Adol fas Jucys. Kadangi mūsų respublikos teorinės fizi kos vystymosi istorija ne atskiriamai siejasi su žy miausio respublikos fizi ko, nusipelniusio mokslo veikėjo, fizikos-matemati kos mokslų dalMaro, aka demiko, profesoriaus A. Jucio vardu, tai norisi nors trumpai paminėti ir jo biografinius duomenis. Prof. A. Jucys savo moks lininko kelią pradėjo buržuaziniais laikais. Ki lęs iš valstiečių, 1931 m , turėdamas 27 metus, jis baigė Kauno universitetą. Ištarnavęs dvejus metus kariuomenėje, pradėjo dirbti jaunesniuoju labo rantu Kauno universitete. Vėliau dirbo vyresniuoju jaunesniuoju laborantu, ir vyresniuoju asistentu asistentu. 1933 ___ m. susidomi teorine fizika, kvantinio-mechaninio atomų skaičiavimo metodais, kuriems pradžią davė anglų mokslininkas D. Hartris ir tarybinis moks lininkas akademikas V. A. Fokas. Žinia apie ta rybinės santvarkos atkū rimą Lietuvoje A. Juc( pa siekia Anglijoje, kur jis buvo mokslinėje komandi ruotėje. Nežiūrint sunku mų, kuriuos sudarė karas, jis grįžo ( Lietuvą ir įsi jungė į darbą. Jau 1941 m. sausio mėn. jis apgynė
Studentų mokslinis darbas
metodai taip plačiai taikomi visose mokslo srityse. Bet spektroskopija tai ne daugybos lentelė. Daugybos lentelė nusistovėjęs dalykas. O to negalima pasakyti apie spektroskopiją. Plečiasi mokslas, plečiasi pasaulio pažinimas, ir iš spektroskopistų reikalaujama naujų spektrinių metodų, naujų te orijų. Nors neseniai ir at šventėme spektroskopijos šimtmetį, bet iš tikrųjų ji tik pradeda vystytis. Šiandien spektroskopija sparčiai auga, plečiasi spektrinių laborato rijų tinklas. Vien tik Tarybų Sąjungoje leidžiami du moks liniai žurnalai, skirti spektro skopijai. Visame pasaulyje jų išeina dešimtys. Daug straips nių, aprašančių spektrinius metodus ir gautus rezultatus, spausdinama įvairiuose kituo se moksliniuose žurnaluose. Valstybinio V. Vilniaus v. universiteto Kapsuko fizikos Bendrosios ----------- ..ir spekt. roskopijos katedroje ruošiami optikai — spektroskopistai. Čia studentai išmoksta pažin ti ir skaityti spektrus, o paskui taiko savo žinias prak tikoje. Katedros dėstytojai ir studentai naudodamiesi spektrais, susipažįsta su sudėtingų organinių junginių struktūra, tarpmolekuline są linijos veika. Iš spektrinės kokie formos sprendžiama, vyksta, procesai ,' . 'kai' šviesa pripilpraeina pro dujom dytą vamzdelį. Katedra tam reikalui turi labai sudėtingus aparatus, kuriais gaunami ir tiriami medžiagų spektrai plačioje spektro srityje. Čia gaunama, tiriami ultraviole tiniai, matomi ir infraraudonieji spektrai. Katedros darbuotojai sukonstravo radiospektrometrą radiospektroskopijai. Dirbama ir liuminescencijos srityje. To dėl studentas pasirinkęs ko kią optikos ir spektroskopi jos specializaciją, turės ga limybės susipažinti su su dėtingais moksliniam darbui skirtais prietaisais ir darbo metodais. Jiems vadovaus prityrę katedros dėstytojai: doc. H. HorodniČius, doc. A. Kazlauskienė, doc. A. Mi siūnas, dekanas J. Slavėnas, doc. E. Žurauskienė ir kt. Studentai turės galimybių iš mokti spektrų ,,kalbą14, įsigilinti į atomų ir moleku lių paslaptis; o paskui sėk mingai dirbti mokslini darbą (vairiose mokslo srityse, kur spektroskopistai yra reikalin gi.
Prof. A. Jucio teoretikų mokykla Doc. V. KYBARTAS disertaciją ir pradėjo va dovauti Teorinės fizikos katedrai. Gal būt, ir gali ma būtų laikyti Teorinės fizikos mokslo vystymosi pradžia respublikoje šią datą. Tačiau okupacija jo vystymąsi laikinai sustab dė ir tikrasis vystymasis prasidėjo, tik išvadavus Lietuvą nuo okupantų. Nuo 1945 m. pradeda ro dytis darbai spaudoje iš teorinės fizikos. 1949 m. A. Jucys ko mandiruojamas i Lenin gradą, kur, vadovaujamas vieno iŠ žymiausių tary binių fizikų Lenino ir valstybinių premijų laure ato akademiko V. A. Foko, paruošia ir apgina daktaro disertaciją. Grįžęs Į katedrą, jis ne tik pats intensyviai dirba mokslinį darbą, bet ir labai akty viai Įsijungia į viso fizi kos mokslinio darbo or ganizavimą respublikoje, pradeda ugdyti jaunus mokslininkus. Teorinės fizikos katedra darosi per
J. VAITKUS Fizikos fakulteto mokslinė se laboratorijose atliekama Puslaidininkių problemines lab. vyr. mokslinis daug tyrimų, kurie yra aktua bendradarbis lūs tiek aiškinant reiškinius, vykstančius įvairiose medžia gose, tiek sprendžiant eilę palaiko glaudžius ryšius su techninių problemų. Jauni kitomis TSRS ir užsienio obspecialistai, baigę Fizikos fa servatorijomis. Daug studentų kultetą, daugumoje yra nu darbų yra atspausdinta VVU kreipiami dirbti į mokslinio observatorijos biuletenyje. Optikos ir spektroskopijos tyrimo įstaigas, gamyklas, kur sprendžiamos problemos, būrelyje studentai nagrinė artimos nagrinėjamoms fa ja atomų ir organinių jungi kultete. Studentai jau nuo nių savybes, panaudodami ne žemesnių kursų turi galimy vien tik naujausią optinę apa bes įgyti mokslinio darbo Įgū ratūrą, bet ir branduolinio re džius. Studentai, dirbantieji zonanso tyrimo įrenginius. mokslinį darbą laboratorijose, .Puslaidininkių fizikos bū sudaro Studentų mokslinę relyje studentai susipažįsta su draugiją (SMD). Jų darbas naujausia elektronine apara taip pat yra įvairus, priklau tūra, moksliniam darbui pa somai nuo sugebėjimų, tiek naudoja galingų šviesos im nuo noro: žemesnių kursų pulsų šaltinius-lazerius ir kt. studentai, dirbdami mokslinė Tirdami didelės varžos puslai se laboratorijose, įsisavina dininkius, kurie yra vieni iš eksperimentinio darbo įgū džius, susipažįsta su šiuolaiki ne mokslinių tyrimų aparatū ra. Vyresnių kursų studentai jau pradeda savarankiškai spręsti užduotis, ir gana daž nai, gerai įsisavinę mokslinio & Š. m. birželio 8, 9, dalyvauja darbo įgūdžius, 10 d. d. nuo 9 iki 17 vai. ūkiskaitinių darbų vykdyme keičiami dokumentai visų bei mokslinių temų vykdyme fakultetų komjaunuoliams. kaip laborantai, Mokslinio 0 Priimami vyrų pareiš darbo rezultatai yra praneša kimai į būrį darbui Ka mi SMD konferencijose. zachstane. Būrys renkasi į VVU Studentų mokslinė draugi Komjaunimo komitetą bir ja palaiko glaudžius ryšius želio 5 d. 20 vai. su kitomis aukštosiomis mo Prašome atvykti visas kyklomis. Mūsų studentai da lyvauja šių mokyklų konfe rencijose. Šiais mokslo me tais mūsų studentai skaitė pranešimus Leningrade, Kišiniove, Tbilisi, Jerevane ir daugelyje kitų miestų. Geriaudaugelyje kitų miestų. Daugelyje sporto varžybų Trumpai apie SMD būrelius, galima sutikti sportininkus su veikiančius Fizikos fakultete. Universiteto sporto klubo Astrofizikos būrelio nariai „Mokslas" emblema. Univer VVU observatorijoje tiria sitete yar puikios sąlygos už kintamas žvaigždes, stebi pa siiminėti sato pamėgta sporto lydovus ir kitus dangaus kū šaka. Veikia daug sekcijų — nus. Jų gautų žvaigždžių foto krepšinio, tinklinio, rankinio, grafijų yra gausu observatori lengvosios atletikos, sambo, jos fototekoje. Būrelio nariai orientacinio sporto, Irklavimo,
ankšta. Tuoj pat Mokslų akademijoje organizuo jamas teorinės fizikos sektorius, kuriam jis taip pat vadovauja. 1956 m. išrenkamas akademiku ir Geologijos, Chemijos ir Technikos mokslų sky riaus akademiku-sekretoriumi. Nežiūrint didelio organizacinio darbo, jau tuo metu vis dažniau pra deda rodytis respublikos ir Sąjungos moksliniuose žurnaluose A. Jucio pa vardė. Vis dažniau prie tos pavardės prisideda ir kitos Jo mokinių, jaunų mokslininkų iš Lietuvos, pavardės, Tų naujų pa skaičius nuolat vardžių didėja, Apie Lietuvos fiziku darbus pradeda kalbėti užsienio mokslininkai. Greitu laiku susidaro jau ir mokykla, kuri yra (gijusi vadovaujančią vietą netgi visoje Sąjun goje. Sąjunginių, net ir tarptautinių konferencijų vieta tampa ir senasis Vilnius, konferencijų or ganizatorių gretose maty ti lietuviškos pavardės, o A. Jucio pavardė figū ruoja Amerikoje leidžiamo tarptautinio mokslinio žurnalo kvantinės mecha nikos srityje redkolegi jos narių tarpe. Monogra fija, parašyta A. Jucio su V. Vanagu ir B. Levinsonu, užsienyje jau susilau kė dviejų ■laidų • * (anglų * *k.), * Verčiama ir antroji A. Jucio su A. Bandzaičiu monografija. Tai rodo, kad Lietuvos fizikų darbais domisi pasaulis. Be abejo, visus darbus, kuriuos atliko teoretikai išvardinti sunku. Užtenka pasakyti ,kad vien prof. A. Jucys vienas arba kar tu su savo mokiniais turi paskelbęs respublikos, Są jungos ir užsienio moksli niuose žurnaluose apie 200 straipsnių, kų-teoretikų yra jau kelios dešimtys. Ir beveik visi jie A. Jucio mokiniai. Trys jo mokiniai šiandien jau fizikos-matematikos mokslų daktarai, greitu laiku jų skaičius dar pa didės, 25 mokslų kandida tai, jo vadovaujami, pa ruošė disertacijas. | moks-
jautriausių šviesai, studente atlieka svarbius darbui, ki riant naujus fotoelektrinii. keitiklius, foto varžas, kuri atveria naujas galimybes ska. čiavimo mašinų ir televizijo kamerų tobulinimui. Radiofizikos būrelyje st< dentai, panaudodami supei aukšto dažnumo bangas, tiri puslaidininkių bei dielektrik savybes, o taip pat plačiai t i ria ultragarso sąveiką su pu*, laidininkiniais kristalais, feri tais ir kt. Teorinės fizikos būrelyj studentai susipažįsta s branduolio, atomo, molek lių spektrų skaičiavimais. Tuo būdu studentų moksl. nių tyrimų objektai yra įvai rūs: pradedant branduolių b< elektronų būsenomis kristų luose ir atomuose ir baigian galaktikomis.
Ko m jau. nuo lių dėmesiui! $ merginas, padavusias pa reiškimus. 0 Visus komjaunuolius, baigiančius Universitetą, prašome išsirašyti iš įskai tos iki birželio 10 d. Iš įskaitos išrašoma tik pakeitus dokumentus. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
Laukiame sporto entuziastų
lo klausimų sprendimą įsi jungia ir studentai. Labai dažni atvejai, kai, baigęs universitetą, studentas kartu su diplomu išsineša ir spausdintą mokslinį darbą. Teorinės fizikos mokslo Lietuvoje istorija neilga, ji dar tik žengia pirmuo sius žingsnius, bet tie žingsniai jau gana tvirti, jie džiugina tiek pačius fizikus, tiek ir visus mū sų respublikos gyvento jus. Mums džiugu, kad ir mes į Didįjį Spalį, į jo 50-metį ateinam netuščio mis, kad į 50-mečio vai niką ir mes įpynėm vieną žiedą. Mums, senojo Vildarniaus universiteto buotojams, šie pasiekimai teikia ypač didelį džiaugsmą, Juk jie prasidėjo J jo sienose, teorinės fizikos katedroje. žingsnius Čia pirmuosius pradėjo žengti teorinės fizikos mokslas, pirmąsias žinias gavo ir pirmuo sius žingsnius žengė be veik visi respublikos te oretikai. šiai katedrai nuo jos įkūrimo iki šios dienos be pertraukos va dovauja teoretikų vado vas, teorinės fizikos moks linės mokyklos įkūrėjas, vienas žymiausių respub likos mokslininkų, dide lis darbo entuziastas, or ganizatorius ir vadovas prof. A. Jucys. Prof. A. Jucio veikla aukštai įver tinta partijos ir vyriau sybės — jam suteiktas respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas, apdovanotas Dar bo Raudonosios vėliavos ordinu, medaliu ir Garbės raštais. Prof. A. Jucys di delis studentų draugas, nuoširdus mokytojas, už krečiantis pavyzdys ne tik jauniems mokslininkams, bet ir visiems tiems, ku riems jis skaito paskaitas. Čia trumpai paminėta vienos mokslo srities res publikoje istorija. Tačiau šio mokslo vystymasis dar nepasibaigė, jis tik pra sidėjo. Kad jis dar sėk mingiau vystytųsi reika lingos darbo rankos, nau jos jaunos jėgos, nauji mokslo entuziastai.
plaukiojimo, povandeni n m sporto ir daugelis kitų. Universitete išaugo dauv žymių sportininkų, kaip antai A. Vaupšas, K. Orentas, T Mitrofanova, Z. Vizbaraitė. buvę mūsų fakulteto studen tai J. Karia ir A. Bagdoną vi čius ir kiti. Didelių laimėjimų sporte yra pasiekusios mote rų rankinio, krepšinio, tinki i nio, vyrų rankinio komandos, kurios neblogai pasirodo res publikos čempionatuose ir už respublikos ribų. Prie visu šių pasiekimų prisideda ir Fizikos fakulteto sportiniu kai. Daug jų dalyvauja Uni versiteto rinktinėse: Žėkas — rankinio, Bučionis — krep šinio, Kazimianec — sunku mų kilnojimo ir t. t. Nemaža fizikų studentų dalyvauja irklavimo sekcijoje, Iš jų pažymėtini Subačius ir Ma čiulis, kurie sėkmingai štai tuoj a visasąjunginėse vai fakulteto žybose. Fizikos sportininkai beveik kasmet laimi meistriškumo krosus lengvosios atletikos varžy bas. Rengiamos draugiško^ varžybos su kitomis aukšto siomis mokyklomis. Nor^ Fizikos fakultetas yra vie nas iš mažiausių studentu skaičiumi, bet dažniausiai pirmauja bendrakomandim j e įskaitoje Universiteto Klek silpniau už Fizikos fa kultetą startuoja moterys Gal būt, todėl, kad fakultet' jų mažiau, negu vyrų. Brangūs abiturientai! Įsto ję | mūsų fakultetą, jūs papildysite mūsų sportininku šeimą. Laukiame sporto entu z tąsių. B. VYTAS Majai RAIBŠTEINAITEI. Jeigu šią sunkią valan dą, netekus tėvelio, mūsų užuojauta Tau padės, pri imki ją. FF III k. III gr. studentai
REDAKCINE KOLEGIJA Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKV CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Tiražas 5000 egz. LV 03825
Užs. Nr
287“