VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Mielas abituriente,
;=-Vl~z '/^O
KUO TU BOSI? AR PILNAVERČIU KOMUNIZMO STATYTOJU, PUIKIU SPECIALISTU, ŽMOGUMI IS DI DŽIOSIOS RAIDĖS, AR SMULKIU, PATAIKAUJANČIU INTELIGENTĖLIU, VERKŠLENANČIU UŽ ŠILTĄ VIE TELĘ, O UŽ BUTĄ DIDELIAME MIESTE — PASIRYŽU SIU PAAUKOTI IR GARBĘ, IR SĄŽINĘ? KUO TU BU SI — PRIKLAUSO NUO TO, KOKĮ KELIĄ PASIRINKSI, BAIGĘS VIDURINĘ MOKYKLĄ. SUNKU TAU PATARTI, KOKIĄ SPECIALYBĘ GERIAU PASIRINKTI, NES VISOS JOS YRA GEROS IR REIKA LINGOS. AIŠKU VIENA: IŠSIRINKTOJI SPECIALYBĖ TURI BOTI TOKIA, KURIAI GALĖTUM ATIDUOTI VI SĄ SAVO ENERGIJĄ IR SUGEBĖJIMUS, VISAS VILTIS IR SVAJONES, NEMIGO NAKTIS, ŽODŽIU, VISĄ SA VO GYVENIMĄ. ŠIANDIEN, KAI TU RENKIESI GYVENIMO KELIĄ, NEPAMIRŠK IR FIZIKOS — NIUTONŲ, POPOVŲ, EIN ŠTEINŲ ŽEMĖS. JI IRGI SAUKIA DARBŠČIAUSIUS, ATKAKLIAUSIUS.
Kas pirmasis išlips Mėnuly je arba pasieks Marso „ka nalą"? Kas tai — žmogus ar mašina? Mūsų audringame amžiuje toks klausimas jau niekam neatrodo retoriniu. Ir, ieškodami atsakymo, žemėje ir kosmose treniruojasi žmo nės, o daugelyje pasaulio mokslinio tyrimo centrų ku riami ir bandomi aparatai bū simoms kelionėms. Tai klausi mai, kurie jaudina šiandien ne vienos rūšies specia listą, o ką ir bekalbėti apie smalsų astrofiziką, kuris pas toviai mintimis klajoja po „tolimų planetų dulkėtus ta kus". Jaunasis drauge, jeigu mo kyklos suole pamėgai astro nomiją, fiziką, matematiką, jeigu myli knygą, nesišalini nuo darbo, pasirink astrofizlko specializaciją. Astrofizikos specializacija yra tik Univer siteto Fizikos fakultete. Šiai specializacijai vadovauja Lie tuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, LTSR Mokslų aka demijos narys-korespondentas, fizikos-matematikos moks lų daktaras profesorius P. Slavėnas. Kiti astrofizikai, pa lyginti, jauni žmonės, baigę Universitetą prieš keletą me tų, bet ir jie nagrinėja toli
mųjų saulių fizines savy bes, sprendžia aktualias astro fizikos problemas. Prie Astronomijos katedros veikia jaunųjų astrofizikų mokslinis būrelis, kuris yra vienas iš geriausiųjų Fizikos fakultete. Jam vadovauja Z. Žilevičiūtė — Lenino vardo stipendininkė. Būrelis, nors negausus, bet darbštus. Stu dentai dažnai skaito savo mokslinius prnešimus ne tik Vilniuje, bet ir Tartu, Kaza nėje, Odesoje, Kijeve ir kt. Astrofizikai — SMD nariai, ne tik sėkmingai skaito pra nešimus mūsų iakulteto SMD konferencijose, bet ir užima prizines vietas Lietuvos ir vi sasąjunginėse aukštųjų mo kyklų studentų darbų apžiū rose. Lietuvos astronomai palaiko glaudžius mokslinius ryšius su viso pasaulio žymesnėmis ob servatorijomis (jų yra per 300). Astrofizika — tai spe cializacija, kuri, bene, la biausiai reikalauja kolektyvi nio darbo, visų šalių astrono mų bendradarbiavimo. Astrofizikai, gavę Vilniaus Universiteto diplomą, dirba Vilniaus Universitete, Pulkovo observatorijoje (Leningra de), LTSR Mokslų akademi joje, Kijeve (Ukrainos MA observatorija) ir kitur.
„Geometrijos medis1' Doc. A. MATUZEVICIUS Geometrija, kaip žinome, yra viena iš seniausių mate matikos sričių. Jos amžius skaičiuojamas tūkstančiais metų. Šiandieninę geometriją galima palyginti su daugiašake obelim, kurios įvairios šakos kiekvienais metais duoda gausų derlių. Jos vaisiais visais laikais su malonumu nau dojosi įvairių sričių matematikai (ir ne tik matematikai) Geometrijos katedroje yra daug gerų „sodininkų", ku rie atidžiai prižiūri ir augina šį „geometrijos medį". Visų pirma čia reikia paminėti visų katedros geometrų mokyto ją — prof. P. Katilių. Jis jau dešimtis metų savo nuosta biais pedagoginiais gabumais priverčia dar daugiau pamilti ne tik geometriją, bet ir matematiką. Šioje katedroje nenu ilstamai dirba ir fizikos-matematikos mokslų daktaras prof. G. Grincevičius. kuris daug savo jėgų atiduoda geometrijos mokyklos kūrimui mūsų respublikoje. Čia dirba fizikos-ma tematikos mokslų kandidatai P. Vaškas, Z. Juškys ir kt. Viena jauniausių šio „geometrijos medžio" šakų, kurios amžius siekia vos keletą dešimtmečių, yra topologija. Ji nenuginčijamai užima svarbią vietą šiandieninėje matema tikoje. Tai rodo, kad ir tokie faktai. Pernai Maskvoje vykusiame pasauliniame Matematikų kongrese iš keturių pasaulinių Pildo premijų tris gavo topologai: anglas Maik las Atje, amerikietis Stefanas Smeilas ir prancūzas Alek sandras Grotendikas. Šiais metais iš keturių matematikų kandidatų, paliktų sąrašuose TSRS Valstybinei premijai gauti, taip pat trys yra topologai: akademikas P. S. Alek sandrovas, narys-korespondentas S. P. Novikovas ir fizikosmatematikos mokslų daktaras J. I. Maninas. Ir mūsų fakultete veikia gana gausus topologijos entu ziastų būrelis, kurio seminaruose greta ketvirto ir penkto kurso studenti) daro kartais nemažiau įdomius pranešimus ir pirmojo kurso studentai. Trumpai ,bet nevisiškai tiksliai tariant, topologija tyri nėja tokias ligūrų savybes, kurios nekinta taip keičiant figūrą, jog nei vienoje jos dalyje nėra perpiešimų ir suklijavimų. Nors topologijos pagrinde esančios idėjos yra labai vaizdžios ir geometrinės, vis dėlto topologija yra vienas iš abstrakčiausių matematikos mokslų. Tačiau kaip tik tame abstraktume glūdi didžiulė jos jėga, kuri padeda surasti iš viršaus žiūrint skirtingų, bet ir esmės artimų matematinių teorijų bendrumą, padeda išvengti nereikalingų, neesminių apribojimų ir išplėsti matematinių metodų taikymo ribas. Čia be abejo tinka F. Bekono pasakyti žodžiai: „Jeigu jūs norite, kad medis duotų daugiau negu paprastai vaisių, iums nėra ko veikti su jo šakomis, bet reikia išpurenti že mę ir pakeisti po jo šaknimis podirvį".
o ,
:
gegužės mėn. 24 <1.
mUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
| TREČIADIENIS
Nr. 16 (602)
Kaina 2 kap.
Studijuokite fiziką!
Pasirink astrofiziką A. JUODOKAS
1967 m.
Vidurinės mokyklos abi turientas, besiruošiąs stoti į aukštąją mokyklą, privalo iš spręsti nelengvą uždavinį — pasirinkti specialybę. Tai la bai svarbus uždavinys, nes teisingas jo sprendimas di džiąja dalimi nulemia tolimes nio darbo sėkmę ir rezultatus. Dažniausiai sunku būna pasirinkti specialybę todėl, kad abiturientas palyginti ne daug težino apie įvairias mokslo šakas ir negali atpa žinti mėgiamiausios. Many čiau, kad gerai nepažįsta ir fizikos. Vidurinėje mokyklo je dėstomas fizikos kursas daugiau primena fizikos isto riją, todėl abiturientas iš jo neįstengia įsivaizduoti šiuo laikinio fiziko darbo. Kai ku rie moksleiviai mano, kad ir šiandien fizikai tebeskaičiuoja svyruoklių svyravimus, nu statinėja periodus ar atlieka kitus „nuobodžius" darbus. Fizika yra senas ir labai išaugęs mokslas. Čia jau daug kas padaryta. Jau atskleisti paprasčiausi fizikos dėsniai. Tačiau tai nereiškia, kad vis kas išspręsta ir fizikoje prob lemų nebeliko. Priešingai, problemų yra ir jų skaičius vis didėja, tik, esant aukštam mokslo išsivystymo laipsniui, nauja informacija, nauji efek tai glūdi „giliai". Jų jau ne begalima suprasti „paviršiuje" paprastomis priemonėmis. Fi zikai šiandien savo tyrimus at lieka labai sudėtinga ekspe rimentine technika, o teorijos srityje jie naudoja labai su dėtingą matematinį aparatą. Fizikos tyrimuose vienu metu dalyvauja dideli darbuotojų kolektyvai. Fizikos laboratori jos primena didžiulių pramo ninių pastatų korpusus. Šiandieninė fizika.. . tai mozaika didžiulio kiekio prie taisų, signalinių lempučių, vo ratinkliai elektros laidų, di dybė betoninių pastatų, milži niškų greitintuvų, grandinėlės
I
Fizikos m. k. J. SLAVĖNAS Fizikos fakulteto dekanas
# i’J
matematinių formulių.. . rizikos atradimai daro didžiulę įtaką žmonių gyvenimui, ne retai jie tuoj pat įeina Į prak tiką.
Fizikos specialistus mūsų respublikoje ruošia Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Fizikos fakulte tas. Universitete fizikai ruo šiami dviejų profilių: pedago ginio ir gamybinio. Gamybi nio profilio fizikai skirstosi į 5 specializacijas: astrofizikos, teorinės fizikos, optikos, radiofizikos ir puslaidininkių fi zikos. Studentai skirstomi i profilius ir specializacijas kon kurso keliu. Universiteto Fizikos fakulte tas turi visas sąlygas ruošti gerus fizikos specialistus. Mes turime patenkinamą mokymo bei tiriamojo darbo bazę ir aukštos kvalifikacijos peda goginį personalą. Apie pusė fakulteto dėstytojų turi moks linius laipsnius bei mokslinius vardus. Mūsų fakultete dirba
tokie žymūs mokslininkai, kaip LTSR MA akademikas prof. A. Jucys, LTSR MA aka demikas prof. P. Brazdžiūnas, LTSR MA narys-koresponden tas prof. P. Slavėnas, fizikosmatematikos mokslų daktarai J. Požėla, V. Šugurovas, A Bolotinas, docentai H. Horodničius, J. Viščakas, H. Jo naitis, (M. Mikalkevičius ir kt Fizikos fakultete yra 5 ka tedros (Astronomijos, Teori nės fizikos, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Radiofizikos ir Puslaidininkių fizikos) ir 2 probleminės laboratorijos (Puslaidininkių fizikos ir Mo lekulinės akustikos). Draugai abiturientai! Tų. kurie stos į Universiteto Fi zikos fakultetą, laukia įdomus fiziko eksperimentininko ar teoretiko darbas.
Mūsų komjaunuoliška šeima Komjaunimas — pirmasis dekanato, partinės organiza cijos, dėstytojų pagalbininkas kovoje už gerą specialistų paruošimą, jų išauklėjimą tikrais žmonėmis, vertais ne šioti komunizmo statytojo vardą. Kiekvienas, kuris išei na iš Universiteto į gyveni mą, be savo specialybės ži nių turi išsinešti ir mokėji mą dirbti su žmonėmis, nes daugelis iš baigusiųjų taps gamybos vadovais, pedago gais ir sugebėjimai, įsigyti mūsų komjaunimo organiza cijose be abejo, pravers. Komjaunimo darbas fakultete šiek tiek skirias] nuo mo kyklinio, nes pasikeičia sprendžiamųjų klausimų ra tas ir, norint juos spręsti,
A. ZABORSKIS Fizikos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
reikalinga daugiau savaran kiškumo, daugiau entuziaz mo. Tradicija tapo vasaros atostogų metu organizuoti studentų darbo ir poilsio sto vyklas respublikoje ir už jos ribų. Universiteto, o tuo pa čiu ir mūsų fakulteto kom jaunuolius galima sutikti ir Kazachstano stepėse, ir Sibire, ir didžiausiose res publikos statybose, ir kol ūkiuose. Kas kartą pabuvojo stovykloje, tas neatsilaikys pagundai nuvykti dar kartą. Fakultete ruošiami įdomūs
poilsio vakarai. Pirmakursių krikštynos ir mediumai tapo tradicija. Prityrę lektoriai skaito įdomias paskaitas apie tarptautinę padėtį, mokslo ir technikos laimėjimus. Komjaunimo darbas fakul tete platus ir visapusiškas, apie jį galima kalbėti ilgai ir visko neišpasakoti. Reikia pačiam pagyventi mūsų komjaunuoliškoje šeimoje, pa čiam dirbti, mokytis, pačiam pajusti sunkumus ir roman tiką. Kviečiame abiturientus komjaunuolius atvykti pas mus ir savo jaunatviška jė ga, savo naujomis mintimis dar labiau pagyvinti mūsų komjaunuolišką darbą, padi dinti mūsų komjaunuoliškas gretas.
Didelę dviejų dalių pro gramą, skirtą Tarybų val džios 50-mečiui pažymėti, sekmadienio vakare paro dė Respublikos nusipelnęs Universiteto studentų dai nų ir šokių I. ansamblis. Pradžioje žiūrovai iš vydo choreografinį-muzikinį pastatymą,, Jubiliejinis karnavalas“, kurį režisavo Irena Stravinskienė. Mu ziką parašė ansamblio meno vadovas Algimantas Balčiūnas, dainų tekstai — poeto Broniaus Mac kevičiaus. Antroje koncerto dalyje — tarybinių autorių dai nos, vengrų ir ispanų liaudies šokiai. Sutrenktas ne vienas lietuviškas šo kis, nepamiršta ir sma gi lietuvių liaudies daina. įdomi kompozicija, nau ji tautiniai kostiumai (dail. Dalia Mataitienė) ir geras dainų bei šokių at likimas teikia pirmenybę prieš KPI ir VPI. J. GIRDVAINIS
I I I
?