visų
Salių
proletarai, vienykitesi
riM’VlilPI!’,
scuoenuas
mRaHKHK9HHnBnMH«SBE8ngffiBRKHK£QBBB«BnHnaaKMMaBM^aSBEEHnMBaMMa VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS
Siame numeryje: GEGUŽĖS 9-OJI — pergales
diena.
APIE ŽMONES, kuriems Si
Šventė
BRANGIAUSIA,
PASAKOJAME 2-AJ AME PUSLAPYJE
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gegužės 6 d.,
penktadienis
Kaina 2 kap.
Nr. 16 (1235)
Universiteto CLK grupė Įvyko Universiteto CLK grupės ataskaitinė rinkiminė konferencija. Išrinktas naujas aktyvas. Apie konferenciją skaitykite kitame laikraščio numeryje. A. APYNIS — CLK grupės pirmininkas I. BLAŽYS — CLK grupės pirmininko pavaduotojas A. PIROČKINAS — seminaro vadovas A. PAULAUSKAS — propagandistas
Organizacinis
sektorius:
Mokymo sektorius:
Mokslinės veiklos sektorius:
Ūkinės veiklos sektorius:
Studentų sienlaikraštis tu rėtų atspindėti studentų gy venimą. Sienlaikraštis stu dentų bendrabutyje irgi be to negali apsieiti. Deja... Universiteto studentų prof sąjungos komitete sužinome, kad jokių nuostatų dėl sie ninės spaudos nėra. Kiekvie no bendrabučio redkolegijos visai savarankiškai sprendžia šiuos reikalus. Atrodo, šitai leistų kiekviename bendra butyje sukurti savitą sieni nę spaudą. Bet apie viską iš eilės... Lankydamiesi Universiteto bendrabučiuose, neradome nė vieno. .. sienlaikraščio. Stendai, plakatų rinkiniai. Sustoji prie vieno, kito, trečio, bandai paskaitinėti ir iš karto kyla mintis, kad visa tai parašyta ir pakabin ta tik dėl reikalo, galbūt, dėl balo socialistiniam lenktyniavimui, tarsi norint atiduoti reikalaujamą duok lę. Bendra visos sieninės spau dos bėda — nekonkretumas. Rašoma apie bet ką ir bet kaip. Viename korpuse daž niausiai vienos specialybės studentai, ir yra galimybė sie ninę spaudą, stendus priar tinti prie jų interesų. Istori kai šitai sugebėjo: 12 bend rabučio I korpuso vestibiu lyje — stendas apie Lietuvos istorikus, jžymius Lietuvos veikėjus, fotopasakojimas iš istorikų rengto Melagių kermošiaus (jo nuotaikos bu vo užfiksuotos II korpuse). Kitur — tradiciniai — me dicinos, higienos, ateistiniai, pasakojimai apie broliškas
V. STANKŪNIENE — vadovas O. Kvederaitytė V. Riabkova E. Valiukevičius D. Vasiliauskienė V, NEKRAŠAS — vadovas O. Eidukevičiūtė A. Kiselis M. Mikalkevičius A. Staškevičius V. Siutilas V. Vygantas L. TAPINAS — vadovas V. Brazauskas E. Broslavskis P. Černiauskas A. Gasėnas K. Jančienė M. Stasiulionis V. MACKEVIČIUS — vadovas N. Bieliakovas P. Bruzgulis V. Cernenko A. Leščinskas A. Skūpas E. Žebrauskienė
„K. P." REIDAS
PASKYRIMAI KETVIRTAKURSIAMS Šiemet pirmąkart buvo pabandyta skirstyti studentus į darbavietes jau ketvirtame kurse. Kol kas tai — tik bandymas, Pirmiesiems šią naujovę išbandyti teko GF geologijos specialybės, PEF
KRONIKA
IIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIMIH^
DUOKLĖ FORMALUMUI respublikas. Aišku, be jų neneišsiversi. Bet kiekvienoje temoje galima išskirti tai, kas labiau domintų atskiros specialybės studentus, o ne perrašinėti, nurašinėti straip snius. Tam užtenka pusva landžio. Bet juos vargu ar pusę minutės skaitom — neįdomu. Dauguma sienlaikraščių ser ga senumo liga. Toks įs pūdis susidaro todėl, kad jo kių nuorodų apie aprašomų faktų datas, vietą, pagaliau— apie stendo leidimo laiką su rasti neįmanoma. Štai 10 bendrabučio II korpuse pa ruoštas išradingas stendas „Iš bendrabučio istorijos"... Pats pavadinimas rodo, kad aprašomi įvykiai vykę se niai (istorijon šiandienos ne traukiam), o kada, kas gyve no tame 65 ar kitame kam baryje, nesuprasi. Senumo įspūdį kelia ir to kie galį ilgai kaboti sten dai „Iš Armijos prisiminimų" (12 bendrabučio I korpusas), „Mūsų Tėvynė — TSRS" (10 bendr. II korp.). Pakabinai ir laikyk, kol pageltonuos nuotraukos ar apiplyš popie rius. Balas bus, o kad nie kas nesidomės, nesvarbu. Reikėtų atskirai kalbėti apie „Komjaunimo prožekto rius". Neradome nė vieno, kuris ką nors kritikuotų. Tiesa, nupiešiama, parašoma dėl bendros ramybės. Štai
prekybininkai pasikabino „Skersvėjį". Tarsi du rėks niai susitikę, tarsi muzika per garsi buvus. O kas, kur, kada — nėra. Ir ne tik pre kybininkams, bet ir visiems reiktų priminti, kad kritika be adresato — tai jau ne kritika. Pramonės ekonomi kos „Spyglys" visai nespygliškas — humoristiniai eilė raštukai „KP" funkcijos toli gražu neatlieka. Estetinė sieninės spaudos pusė taip pat nedžiugina. Trūksta elementaraus supra timo apie spalvų derinimą, šrifto parinkimą, medžiagos išdėstymo specifiką. Sienlaikraštį reikėtų at spausdinti mašinėle arba bent jau tikrai gražiai parašyti. Štai istorikų Sporto stendas, kuriame labai įdomi medžia ga, kenčia nuo šrifto smul kumo. Pati medžiaga išdėstoma dažnai neapgalvotai, norint užimti tuščią vietą, dar blogiau — dekoruoti sieną. Šitaip atsitiko 10 bendra bučio III korpuse: „Mes už žydinčią planetą būsimoms kartoms", prieš jį pakabintas raginimas taupyti elektros energiją visai nepaslepia remonto reikalaujančių sie nų. Studentai paprasčiausiai nepagalvojo, ar dera vienas prie kito tokie šūkiai ir kur juos derėtų kabinti. Kitame to paties bendra
pramonės planavimo specialybės, viso EKF fakulteto (išskyrus ekonominės kibernetikos specialybės), o taip pat Teisės ir Prekybos fakultetų ketvirtakursiams. Paskutinius baigė skirs
tyti prekybininkus. — Paskyrimai tikrai neblogi, — sako PF prodekanė K. Vaištarienė. — Daugelis dabartinių ketvirtakursių galės dirb ti mieste, ir studentai pa tenkinti. Dauguma jų at liks praktiką savo busi mojo darbo vietoje. Gal ir ne visi jų, baigę Uni versitetą, galės dirbti ten, kur buvo paskirti, viena kita vieta gali pa sikeisti penktame kurse. Tačiau, žinoma, šitoks iš ankstinis skirstymas turė tų būti naudingas. Juk
ketvirtakursiai galės ge riau susipažinti su savo busimuoju darbu, iš an ksto pradėti bendradar biauti. Be to, studentas labiau stengsis, kiekvie nas dar rimčiau žiūrės į praktiką, stengsis ją ge riau, kūrybingiau atlikti, žinodamas, jog reikės tą darbą tęsti ir baigus Universitetą. Kas gi nesi stengs? Juk visi nori kuo geriau „užsirekomenduo ti" būsimoje darbavietė je. Rasa KABAILAITĖ
Istorijos fakulteto bibliote- leidybos istorija". niušytė ir Daiva Bieliauskininkystės ir bibliografijos Jos dalyvavo konferenci- kaitė dalyvavo Tartu unispecialybės studentės Laima jos plenariniame posėdyje, versiteto Filologijos fakulteStyraitė (V kursas) ir Silvi- viktorinoje, vykusioje viešo- to studentų mokslinės drauja Golubovskaja (II kursas) joje Talino bibliotekoje. gijos konferencijoje. Jos buvo Talino Pedagoginio inperskaitė pranešimus: „Adstituto SMD konferencijoje. XXX verbale Substantive auf Merginos skaitėpranešiUniversiteto Filologijos — ung in der wissenschaftmus: „Lietuviška spauda fakulteto vokiečių kalbos ir lichen Literatur", „Substanužsienyje 1920—1940 m.'1 ir literatūros specialybės IV tivische Passessivkomposita „Knvoų apie k. Donelaitį kurso studentės Laima Be- in der Biologie".
bučio aukšte — komjaunuo lių — Tarybų Sąjungos did vyrių portretai. Bent dėl ele mentariausios pagarbos šiems žmonėms nereikėtų tais port retais dekoruoti sienos. Tuo labiau, kad viskas taip at mestinai padaryta — port retai prikabinti kreivai, jo kio užrašo... Redkolegijos retai susimąs to, kur ir ką kabinti. Pavyz džiui, nepagalvojo, kad laip tų aikštelėje „Akiračio" nie kas neskaitys arba, kad „Ma no Tėvynė — Lietuva" visai netinka prie „Mūsų bendra butyje". Ir visai kurioziškas atvejis — po tuo pačiu už rašu „Sveikiname" sveikinti su pasaulinės reikšmės šven tėmis ir studento gimtadienio proga (10 bendr. III korp.). Stendai, ant kurių kabina mos medžiagos, neestetiški. Dažnai matyti prieš tai buvu sių medžiagų atplaišos, dro bės nepasižymi švarumu. Pavyzdžiui, istorikai pamir šo, kad už švarią buitį agi tuodami nešvariu stendu, gali susilaukti priešingų re zultatų. Trūkumų daug. Kiek geriau nuteikia teisininkų bendra bučio sieninė spauda, neblo gai išdėstyta, estetiškai gerai atrodanti. Kitur — nereika lingas popieriaus eikvojimas, duoklė formalumui. Pasirodo, kad tokia savi veikla, kurią dabar atlieka bendrabučių redkolegijos, ne išeina į naudą. Trūksta paty rimo, trūksta žinių. O be šito sieninė spauda niekada neatliks savo funkcijų. Janina PRANKAITE
Komjaunimo komitete Balandžio 28 d. Įvyko VU komjaunimo komiteto posė dis, kuriame pranešimą apie studentų šventes perskaitė komjaunimo komiteto sekre torius A. Kumža. Pranešė jas pažymėjo, kad šiuo me tu ypač populiarios tapo specialybių dienos. Įdomiai šias šventes organizuoja matematikai, fizikai, chemi kai, teisininkai. Tačiau būti na atkreipti dėmesį ir Į dau gelį nesklandumų, pasitaikan čių studentų šventėse. Kai kuri" fakultetų komjauni
TRUMPAI Lelevelio salėje visai ne daug lankytojų. Gal dėl to, kad ne visi atkreipė dėmesį į skelbimus apie parodas, ku rias kiekvieną savaitę ruo šia Informacijos skyrius. Tose parodose galima pamatyti nau jausius įvairių mokslo sričių leidinius. Jeigu kokią nors knygą nori kuo greičiau per skaityti, tereikia įdėti į ją užpildytą užsakymo la pelį. Pasibaigus parodai, kny ga bus atnešta į skaityklą ar abonementą.
Daugelis lankytojų pagaili keliolikos minučių, kad nuo dugniau apžiūrėtų parodas bibliotekos fojė. O jose daž
mo komitetai nesugeba kon troliuoti organizacinių komi tetų darbo, neperžiūri sce narijų, todėl pasitaiko nege rovių toleravimo. Švenčių metu organizatoriai būna netaktiški, grubūs. VU komjaunimo komite tas už netinkamą šventės organizavimą, paviršutinišką įpareigojimų vykdymą FF komjaunimo komiteto sekre toriui P. Narbutui pareiškė papeikimą, ChF komjaunimo komiteto sekretoriui R. Rau doniui — įspėjimą. Be to, VU komjaunimo komitetas įpareigojo FF ir ChF kom jaunimo komitetus iki gegu žės 15 dienos apsvarstyti organizatorių elgesį. „T. S." inf.
nai eksponuojami reti eg zemplioriai iš kolekcijų, do vanos bibliotekai, naujienos. Dabar veikia paroda, skirta Karlo Markso gimimo meti nėms. Galima pamatyti pir muosius K. Markso veikalų leidinius, esančius mūsų bib liotekoje, jų vertimus į lietu vių bei rusų kalbas, šiuo laikinių marksizmo tyrinėtojų darbus. Pasibaigus parodai, trečia jame aukšte naujienas paro dys knygų mainų skyrius. Antrojo aukšto fojė dar vie ną parodą surengs informa cinė taryba. Pamatysime nau jas knygas, kurių autoriai —- Universiteto dėstytojai.
Kristina SPRINDŽIŪNAITE
2 Tarybinis studentas
tybinės premijos laureatais. Daugelis mokslininkų isto rikų turi galimybę susipažin ti su dar viena profesoriaus pastarojo meto visuomeninės veiklos puse, kada susitinka su juo kaip specializuotos Kai prieš dešimtmetį, artė katedros asistentu. O po de tus bei pedagogus — dėsty mokslinės tarybos istorijos jant prof. Stanislovo Lazut šimties metų, sugrįžęs iš tojus, tobulinant mokymo mokslo laipsniams teikti pir kos 50-mečiui, užsiminėme ,Maskvos su istorijos mokslų procesą, ruošiant naujus Uni mininku. Pats profesorius šios norį ji pasveikinti, profeso kandidato diplomu, jis buvo versiteto kadrus. S. Lazutka savo veiklos uždavinį nusako rius pasakė: „Jei su Pergalės paskirtas Universiteto moky ne kartą renkamas į LKP CK. labai lakoniškai: „Aš tik diena — ačiū." Tada ir suži mo reikalų prorektoriumi. Tik Jau geras dešimtmetis, kai stengiuosi kiekvienam diser nojom, kad .pati brangiausia sunki liga privertė atsisakyti pokalbyje (aišku, ne istorikų tantui prisiūti sparnus". profesoriaus šventė — Perga šių pareigų. Po atkaklių rate) paminėjus prof. S. La Tik visi gynęs! minėtoje lės diena, o labiausiai bran grumtynių su karo ir likimo zutkos pavardę, kas nors bū taryboje disertantai ir paties gintinas apdovanojimas — iš neganda profesorius visas tinai paklausia: „Ar apie profesoriaus aspirantai gali fronto parsivežtas Raudono jėgas skiria pedagoginiam (iš „statutininką“ kalbate?" — atskleisti šių žodžių tikrąjį sios Žvaigždės ordinas. pradžių dirba TSRS istorijos, atseit, ar apie akademinio Pir turinį ir prasmę. „Prisiūti 1941 m. laidos abituriento, vėliau — Lietuvos TSR istori mojo Lietuvos Statuto leidinio sparnus", — vadinasi, visoke gavusio j rankas brandos jos katedrose) ir moksliniam svarbiausią rengėją ir redak riopai skatinti jaunus moksli atestatą, svajones apie šviesią darbui. torių. ninkus dirbti, konsultuoti ateitį nutraukė po 3 dienų Iš šešių profesoriaus gyve Iš tiesų, tai tas pats isto juos, neskaičiuojant valandų prasidėjęs Didysis Tėvynės nimo dešimtmečių — keturi rikas S. Lazutka, 1961 m. ir dienų, tiesiogiai ir netie karas... Ryški karo mokykla, pragyventi su Komunistų par Maskvoje pagal kandidatinę siogiai recenzuoti jų darbus. Voronežo frontas, Briansko tijos bilietu prie širdies. disertaciją paskelbęs reikšmi- „Sparnų siuvimas" — tai ne frontas. Vyr. leitenantas karo S. Lazutka buvo priimtas j gą monografiją „Revoliucinė savanaudiška parama, tai šil invalidas sutiko didžiąją Per partiją Kursko mūšio išvaka situacija Lietuvoje 1859— tas nuoširdus žodis, kai būna galę turėdamas 22 metus. rėse. .. Pokario metais Vil 1862 m. m." Tai tas pats isto labai sunku ar puoli į neviltį, Iš šių profesoriaus gyveni niaus universiteto partinė ir rikas, kuris, Jau turėdamas tai raminantys vaistai prieš mo dešimtmečių beveik ketu komjaunimo organizacijos ne kelių šimtų puslapių dakta disertacijos gynimą. ri (su kelių metų pertrauko buvo gausios. Jauno, energin rato disertacijos rankraštį Apie profesoriaus atidumą, mis, kada jis dirbo LKP CK go, aktyvaus studento organi („1863 sukilimo istoriografija"), jo rūpinimąsi jaunais žmonė Mokslo ir kultūros skyriaus zaciniai gabumai buvo greit „pabėgo" Į gali daug papasakoti XVI amžių. mis vedėju ir kada jis mokėsi pastebėti: antrakursis S. La Įtemptai dirbant prie tokio visi, kuriems teko ir tenka Visuomeninių mokslų akade zutka išrenkamas fakulteto svarbaus ir sudėtingo istori bendrauti su juo. Ir komjau organizacijos jos šaltinio kaip Lietuvos nimo organizatorius, ir parti mijoje prie TSKP CK) susiję komjaunimo sekretoriumi, Universiteto par Statutas, atsiskleidė ne tik nės organizacijos sekretorius, su mūsų Alma Mater. 1946 m. S. Lazutkai paga tinio biuro nariu. O baigiant mokslininko bet ir mokslo- ir prorektorius, ir dėstytojas, liau pavyko (gyvendinti sva penktąjį kursą jis buvo iš tiriamojo darbo organizato ir kuratorius S. Lazutka visa jonę — jis pradėjo studijuo rinktas Universiteto partinės riaus talentas. Rašydamas da pirmiausia rūpinosi žmo sekretoriumi. monografiją „Pirmasis Lietu gaus likimu. ti Vilniaus universiteto Isto organizacijos rijos-filologijos fakultete. Ka Sunkiais ir sudėtingais socia vos Statutas — LDK feodali Žiūrėk, vyksta ilgas posė dangi Universitetui labai trū lizmo kūrimo mūsų respubli nis kodeksas" (1973.), ruošda dis ar susirinkimas. Veidai ko visuomeninių mokslų dis koje metais, aštrios klasių mas daktarato disertaciją šia įtempti, pavargę. Viena pro ciplinų dėstytojų, gabus stu kovos sąlygomis jo vadovau tema (apgynė 1974 m.), pro fesoriaus taikli frazė, dažniau dentas, dar besimokydamas jamai partinei organizacijai fesorius tuo pat metu subūrė siai prisodrinta jumoro, — ir ketvirtame kurse, buvo pas teko nemažai padirbėti ko „statutlninkų" kolektyvą, ku įtempimo kaip nebūta. Veidai kirtas Marksizmo-leninizmo munistiškai auklėjant studen ris, profesoriaus vadovauja giedrėja, nuotaika keičiasi. O kaip profesorius moka mas, ir ėmėsi sudėtingo užda vinio paruošti akademinį Pir pasakoti! Klausydama profe prisiminimų apie mojo Lietuvos Statuto leidinį. soriaus Iš numatytų keturių leidinio sunkius karo kelius, apie dar knygų 2 turėtų išvysti die bo verpetą Universitete po nos šviesą dar šiemet, trečio kario metais, visad pagalvo ji knyga baigiama ruošti ju: „Su kokiu įdomumu jau nimas skaitytų memuarus". spaudai, ketvirtoji įpusėta. Jaunųjų profesoriaus kole Tačiau šnekėti apie prisimini gų pagarbą kelia nepaprastas mų užrašymą profesorius ne profesoriaus darbštumas, reik mėgsta, sakydamas, jog yra lumas sau. Visą laiką skirda svarbesnių darbų. mas darbui su Statutu, pro XXX fesorius tuo pat metu ruošė Profesoriaus S. Lazutkos dovaną savosios Alma Mater gimimo diena — Pergalės jubiliejui. 1979 m. pasirodė šventės išvakarės. Sveikindami drauge su bendraautoriais pa gerbiamą profesorių abiejų rašyta ir jo redaguota „Vil švenčių proga jo kolegos ir niaus Universiteto istorija" mokiniai linki sveikatos, ilgų rusų kalba. Kaip žinia, auto kūrybingų gyvenimo metų, rių kolektyvas, parašęs mūsų naujų reikšmingų darbų. Irena VALIKONYTE Universiteto istoriją, susilau kė aukšto vyriausybės įverti LTSR istorijos katedros vyr. dėstytoja nimo: tapo respublikos Vals UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI ■■■IBM
FOTOKONKURSUI
Pašaukimas - gyventi žmonėms
„Reikia pamatyti ir išklausyti
Eina, praeina laikas, alsuo jantis kasdienybe, nusineš damas užmarštin laikmečio rūpesčius, sunkumus, darbus, vardus. . . Paskui ateina kiti —- su savais rūpesčiais, dar Pasirinkau naktį, kad dieną bais, sava kasdienybe, naujais galėčiau mokytis. O jau 1943 vardais. Ir kiekvienas gyve -ųjų pradžioje buvau mobili nęs, mokęsis, dirbęs privalo zuota ir atsidūriau Briansko lauko Evakopunkte, kažką po savęs palikti, kaž fronto kurį pamokyti, kažkam gera besirūpinančiu sužeistųjų ga benimu užnugarin bei lauko padaryti. Tik kaip gyventi, kad bū ligoninėmis. Karas neleido man užmirš tum reikalingas, kad pasi ti, kad aš filologė, — net gestų tavęs? Šiandien noriu užkalbinti ir tarnyba prasidėjo netolie Mūsų Universiteto filologijos fakul se Jasnaja Polianos. teto rusų literatūros katedros dalinys įsikūrė Spasko — Ludocentę Emiliją KONDIURI- tovinovo parke — Turgenevo sodyboje. Tada — jaunys NĄ. Fakulteto šlovės kam tėje — ir patyriau, kad ka baryje galima pamatyti fo ras — žiaurus žaidimas ir tografijų, liudijančių apie Jū mirtis. Pamačiau sugriautus sų dalyvavimą Didžiajame Oriolą ir Minską. Bialystoką Tėvynės kare. Papasakokite, ir Gdanską. Mačiau persikėli kaip atsidūrėte veikiančio mą per Oderį.. . Taip Gegu žės 9-oji tapo mano as je armijoje. Dėstytoja susimąsto. Tik menine švente. — Sakote karas — tai ne riausiai jos akimis ir minti mis praplaukia visa tolima tektis, smurtas. Tokiu metu jaunystė... Bet po minutės žmogus tikriausiai užsigrū kitos šį tą sužinau ir aš. dina, įgyja kitokį požiūrį į — Kai prasidėjo karas, aš tą gyvenimą, kuriuo džiau buvau Kazanės Universiteto giamės taikiu metu. Pačių iš daug studentė . Anksčiau filolo kovotas, jis tampa gai nestudiįavo medicinos brangesniu, ir nugyventi jį disciplinų, tačiau gyvenimo stengiamasi kuo prasmingiau. aplinkybės susiklostė taip, O štai šiandienos jaunimas jog Tėvynei prireikė medi girdi nemažai priekaištų sa cinos seserų rankų. Taip vo adresu. Ar tai mūsų ne mes, filologės, įsigijome dar patyrimas to, ką išgyvenote vieną specialybę. Visą 1941- Jūs, daro mus kitokiais? Ar ųjų vasarą mes klausėm pa Jūs, dirbdama partinio biu skaitų ir atlikome praktiką ro sekretoriaus pavaduotoja karo ligoninėse. Vienoje iš ideologiniam darbui, jaučiate tokių ligonių aš netrukus ir skirtumą tarp Jūsų kartos pradėjau dirbti naktine pa jaunimo ir mūsų? — Skirtumų, žinoma, yra. latos medicinos seserimi.
Manau, kad juos nulemia gy venimo aplinkybės. Taip, mus išauklėjo Tėvynės ka ras. Kasdieniniai gyvenimo šiokiadieniai pareikalavo mū sų sąmoningo pilietiškumo. Tą pat galiu pasakyti ir apie patriotinį kartos auklėjimą. Panašiai susiformavo ir mūsų požiūris į mokslą. Karas su trukdė mūsų studijas, todėl taip godžiai mes ir šokome semtis žinių, vos tik atsira dus galimybei. Pamenu, mes tiesiog degėme žinojimo aist ra. Nekilo jokių disciplingumo ar pažangumo proble mų. Tarp studijuojančiųjų neatsirasdavo „atsitiktinių". Be to, mes turėjome ir ma žiau pagundų bei galimybių „išsiblaškyti" mokslo metu: kino filmų buvo maža, te levizorių mes nežinojom. Lai ką leisdavome auditorijose ir bibliotekose. Galiu dar pri durti, kad būtent griežtas laikmetis padarė mus griež tais ir labiau kategoriškais, negu šiandienos jaunoji karta, mažiau kantresniais. Dėstytoja pasakoja ramiai ir kukliai. Tai nuoširdus, sun kių karo metų užgrūdintas žmogus su didžiąja gyveni mo išmintim, žmogaus vertės pažinimu. Kovų veteranė al suotą alsuoja moterišku geru mu, rūpestingumu. Karas. Kiek vargo patirta, šalčio iškentėta, žygdarbių atlikta. .. Aišku, šiai mote riai didvyrei nebūdinga, kad
ir menkai, pagirti save. Puikią nuomonę apie šį žmogų patvirtina ir tądien užkalbinti studentai. Filo logijos fakulteto rusų kal bos ir literatūros specialybės t I kurso komjaunimo grupės sekretorė Dalia Urbonaitė išvardija būdingiausius ge rumo bruožus. Bet to — maža. „Reikia išklausyti bent vieną paskaitą, dėstomą do centės Kondiurinos, ir jūs pa milsite jos dėstomą dalyką". — Reikia pamatyti auditori ją, kur vyksta dėstytojos pa skaita — nė vienos laisvos vietos. Tyla, įdėmūs žvilgs niai, — sako tos pačios gru pės studentė Daiva Žurnytė. — Studentai noriai lanko dėstytojos paskaitas. Net ir miegaliai dalyvauja pirmoje paskaitoje tądien, kai dės to doc. E. Kondiurina. Ir taip todėl, kad ši dėstytoja moka ypatingai draugiškai bendrau ti su studentais, sudomina puikiu savo dalyko žinoji mu, gyva, įtaigia dėstymo forma. Pokalbyje ji viską su pras, užjaus, kiekvienam suras malonų žodį. . . ,Ii vis ką supranta. Mūsų dėstyto ja — nuostabus žmogus. Nuostabus žmogus. Tai gal šitiek ir tereikalaujama iš žmogaus — žmogiškumo? Bū ti tokiu, kad kiti pavadintų žmogumi — ir bus gyventi gera ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems. Dana METRIKYTE
FotokonKursas baigėsi. Pirmąją vietą laimėjo IF V k. studentas R. Jankauskas, antrąja — FF V k. studentas A. Gudelis, dvi trečiosios skirtos PF studentui A. Butkevičiui ir MaF III k. studentei R. Karvelytei. Šiandien spausdiname IF studento R. Jankausko nuotrau kas iš ciklo „Karinės katedros šiokiadieniai".
■Tarybinis studentas 3
TRUMPAI
PROLOGAS V r. 1 leidžia universiteto literatų būrelis
ESAMASIS LAIKAS Paskutiniais metais lietu vių poezijoje pastebimas ato slūgis. Ji tarytum išsikvėpė, formos tradicinės poetinės virsta stereotipais, gapsėja literatūrinių štampų. Net Ir lyrinis herojus, dar prieš de šimtmetį turėjęs tvirtą pasau lėjautą, tampa amorfišku, pa simetusiu, neturinčiu aiškios vertybių sistemos. Todėl dabar kreipiamas didelis dėmesys į jaunuosius, Į pamainą, ateinančią poezijon su nauju autentišku žo džiu. Pristatysiu vieną iš jų — Virginijų Gasiliūną. Virgi nijus, trečio kurso lituanis tas, šiais metais tapo VU li teratų konkurso laureatu. Jo poezija — savitas reiškinys ne tik Universiteto literatų kūryboje, nesunkiai įžvelg sime jos savitumą ir plates niame poezijos kontekste. Būdingas jo poezijos bruožas — autentiškas ir skausmin gas prieštaringų gyvenimo reiškinių suvokimas: „Nes erškėčių vainikas yra tiems,
kurie tiki /prakaltu dvokian čiom kojom,/ nekaltu pabučiavimu per miegus;" skai tome eilėraštyje „motto“. Matome, kad kančia, kurią simbolizuoja evangelinls erškėčių vainiko Įvaizdis, ky la gyvenimo prozos ir poezi jos sandūroje. Šis leitmoty vas lydi lyrinį herojų be-
Virginijus GASILIŪNAS L. moterų šešėliai apkabina karklo šaknis, pražysta pabučiavimu — nors kraujas šviesėia, ir paskutinis pievų lingės žingsnis atsiliepia danguje:
___
mėlynas kūdikio balsas — žiūri liepsnos atvaizdan mėlynas kūdikio balsas — atsiveria žaizda
reikia: tris kartus pabučiuoti žemę, tikėjimas paaiškins kontūrų prasmę mėlynas kūdikio balsas, nors sargyba jau stovi prie smilkstančių vartų nors niekas neatsako j praeivių klausimus nors briedis trokšta ugnies šaltinių — gal nebūtina viską suprasti, tris kartus pabučiavus žemę — aš aklas kaip moters krūtinė,
nors avys kerpamos dvylika dienų nors grandinės dyla greičiau, negu kojos nors šešėliai apkabina karklo šaknų žarijas; bet kontūrai neryškėja: pusiaužiemis — bitės negirdi beldimo, durų vyriai užrūdija, žaibuojant pievų lingė sapnuoja pusiaužiemį: bitės negirdi beldimo; gal viskas bus gerai: mėlynas kūdikio balsas ir protėvio tirpstanti ašara tėra tik laidojamų arklių papuošalas
prasideda paskutinis aukojimas,
bet karklo šaknys apipina akis, auga gilyn — vis ryškėja kontūrai: mėlynas kūdikio balsas
nuogas mylimosios kūnas susilieja su mėlynom kraujo gėlėm: vis ryškėja kontūrai žilsta vainiko lapai: tu: drebulė skyla i septynias lygias dalis mėlynas kūdikio balsas — tai bandymas pasakyti mėlynas kūdikio balsas — Šypsenos ankantys kontūrai
tais, be abstraktaus atspalvio. Tat ir yra pagrindinė poeti nio mąstymo prielaida. Liudvikas JAKIMAVIČIUS III kurso lituanistas
LAIMI IŠTVERMINGIEJI
Valdo Papievio kūrybinius bandymus seku jau šešeri metai. Respublikiniuose mok sleivių konkursuose teko sveikinti jj su laimėtojo lau rais, teko ne kartą ir pa barti. Šiandien galime tik pasidžiaugti šio gabaus lite rato vyrišku charakteriu, užsispyrimu, ištverme, kurie apvainikuoti pelnyta pergale. Valdas Papievis dar tik trečiakursis. Jauno literato, apsisprendusio kūrybai, lau kia dar ne vienas sunkus iš bandymas, ne viena bevil tiškumo akimirka. Tačiau la bai norisi tikėti juo, nes tai, ką jis rašo dabar, teikia daug gražių vilčių. Iš Universiteto literatųprozininkų V. Papievis išsi skiria šviesia romantiška pa saulėjauta, dėmesiu šiuolaiki nio jauno žmogaus vidiniam Valdas PAPIEVIS gyvenimui. Jį jaudina žmo nių susvetimėjimo, dvasinės anemijos, standartizacijos, as menybės autentiškumo prob lemos. Šiuos sudėtingus so cialinio gyvenimo, etikos ir psichologijos reiškinius jauna sis autorius stengiasi svars tyti ne tiesiogiai juos įvar-
Triušio akys
mėlynasis
šitaip būna kaskart:
veik visuose V. Gasiliūno eilėraščiuose. Neatsitiktinis ir erškėčių vainiko įvaizdis. Biblijos įvaizdžiai vienaip ar kitajp kartojasi daugelyje jo eilėraščių. Tai ne iliustra cija, ne manieringumas, o są moningas kultūros permąsty mas, savo vietos ieškoji mas vertybių pasaulyje. Vir ginijaus poezijoje skaus minga patirtis — ne asmeniš kumas, ne smulkus indivi dualistinis Išgyvenimas. Žmo. gus patiria autentišką po jūtį tik tada, kai stovi aki statoje su gyvenimu. Po šios banalokos formulės skraiste slypi kitas V. Gasiliūno po ezijos bruožas — laiko ir pojūčio sinkretiškumas. Be veik visuose Virginijaus ei lėraščiuose dominuoja esama sis laikas. Kalbėjimas apie pasaulį „čia" ir „dabar" są lygoja poeto nukreiptumą į patį save, j pasąmonę. At rodytų, kad ši premisa turi sąlygoti poezijos reflektyvlnį pobūdį. Ir iš tikrųjų, Vir ginijaus eilėraščiai yra refleksiniai, tačiau tai ne racio nali filosofinė refleksija, o mąstymas konkrečiais daik-
— Anas senis, kuris gyvena kitoje gatvės pusėje, vi sai suvaikėjo. Kvaili paista lai, kad jis nori išsiskirti iš kitų, aš tai jau žmones iš mokau pažinti, — tarė šei mininkė kaimynei, tai žydei, atėjusiai pasiskolinti ar tai degtukų, ar tai pipirų, o iš tikrųjų — tik paplepėti. Paskui pasigirdo skambutis, šeimininkė atidarė duris, bet j vidų nekvietė. — Tau telegrama, — pa sakė, įėjusi į kambarį. „Išeinu į kariuomenę. Jei gali, atvažiuok. Albertas." Jis sulankstė tą pilką po pieriaus skiautę ir įsikišo į džinsinio švarko kišenę. — Bet, vaikeli, ką čia jau bekalbėti, kartais man pasi daro baisu, kai j jį pasižiū riu — visiems gi tas pats galas. Prisiminė Albertą, tą savo draugą (jie atsisveikindami stovi vienas prieš kitą). Tik tada pajuto, kad Alberto balsas jau visai vyriškas, atsikišęs smakras darė veidą santūrų ir griežtą. Jau pats atsisveikinimas ir išvažiavi mas į didelį miestą leido pa justi, kad jie — nebe vai kai, keista, bet, pagalvojus apie tai, darėsi ne tiek džiu gu, kiek neramu ir kažko gaila. Dabar tas atsisveikini mas atrodė tarsi filmas, se nas, sutrūkinėjęs, kažkada matytas ir užmirštas, bet staiga vėl atgijęs atmintyje. — Aš važiuoju, — išeida mas pasakė šeimininkei. — Kas nors ypatingo? — Ne, nieko tokio. Nulipo laiptais, perėjo kie mą, paskui siaura gatvele pa suko į prospekto pusę. Pro spekte sėdo į troleibusą. Jį visada erzino grūstys, gal todėl taip nemėgo sto čių, o kartu ir viso šito miesto, kuris jam irgi bu vo panašus į didelę stotį. Jis nesijautė tikru šio mie sto gyventoju, visą laiką persekiojo nerimas ir lauki mas. Tokia nuojauta, kad vieną gražią dieną tos pur vinos gatvių raizgalynės,
Baigėsl VU literatų konkursas-83. Balandžio 15 dieną žiuri, kurios pirmininku bu vo rašytojas J. Aputis, sek retore literatūros kritikė doc. E. Bukellenė, nariais — po etai J. Vaičiūnaitė, S. Geda, M. Martinaitis, V. Daunys ir literatūros kritikė doc. V. Daujotytė-Pakerienė, susipažinus su patelkta kūryba, 1-oji paskelbė rezultatus, vieta už prozą buvo pa skirta Neringai Pranckevlčlūtei, 1-oji už poeziją — Virginijui Gasillūnul, 2-oji
už prozą — Valdui Papie viui, 2-osios už poeziją — Vytautui V. Landsbergiui ir Valdui Daškevičiui, 3-oslos už poeziją — Liudvikui Jaki mavičiui, Juliui Kelerui, Margaritai Cernajytei ir Ri tai Minlkauskaitei. Už gerą pasirodymą konkurse paska tinti: Antanas Jurčys už pro zą, Elena švedaitė, Aurelijus Katkevičius, Elena Karnauskaitė, Jolanta Vitkutė, Stasys Urniežius už poeziją. Po seminaro — aptarimo įvyko vakaras, kuriame lau reatai skaitė sayo kūrybą. Mūsų inf.
tos kvailos reklamos vitri nose, tie senatve atsiduo dantys, pilni šunų ir senių skvereliai kaip spjaus tave iš čia, kad atsidursi nežinia kur. Jis pats nusijuokė iš šios minties. Iš kažkokios skudurais apsimuturiavusios senės, atsisėdusios ant laiptų prie įėji mo į stotį ir nepadoriai su kryžiavusios kojas, nusipirko gėlę. Senė buvo patenkinta. Turbūt prekyba ėjosi ne kaip. Autobuse žmonių buvo ne daug. Šiokiadieniais mažai kas važinėja. Atsisėdo į ga lą. Kai išvažiavo iš miesto, apėmė keista būsena — at rodė, kad mieste niekad ir negyveno. Lyg būtų išvažia vęs Į miestelį parduoti triu šių, o dabar grįžtų namo. Ir tada prisiminė: kartą atsidaro durys, ir į kambarį įvirsta Albertas. Alberto plaukai prilipę prie kaktos, per veidą nuo jų slenka vanduo, paskui — per marš kinius, paskui — per kel nes, laša ant grindų. „Lyja", — sako Albertas. „Viešpatie, Albertai, tu gi visai girtas", — sako ta klajūnė Ona, kurią motina nežinia kodėl kažkada pri glaudė. „Oi Ona, Ona, būki mano žmona!" — užtraukė Albertas ir griebė ją už juosmens, ta pasimuistė ir keikdamasi išdūmė iš kam bario. Albertas sudribo ant žemės. Iš pradžių tylėjo, pa skui kad pradės juoktis ir kalbėti: „Ar pameni, kaip mes auginome kartu triu šius? Kaip eidavome jiems žolės? Kaip veždavom juos parduot?. . Nieko nebėra, išsilakstė tie mūsų triušiai, po visus pašalius išsilaks tė. . Kažką vapėdamas ati darė langą ir iššoko. Į kam barį tėškėsi vėjo gūsis su lietumi. „Prisiminimai — tai tarsi kapinės per Visų šventę, akimirką suartinančios gy
dindamas ar moralizuodamas, o subtiliai ir žaismingai, ne jučia įtraukdamas skaitytoją j jaukią ir kiek paslaptingą savo apsakymų atmosferą. Patrauklus tas autoriaus fan tazijos žaismas, ilgesys kaž ko paslaptingo, nekasdieniš ko, sulėtintas veiksmo ritmas, jsiklausymas i save, Vi sa tai priešpastatant pasiutu banalumui, siam tempui, prasmingu tuščiam, niekuo neužpildytam gyvenimui. Lė-
tas pasakojimo tempas dik tuoja ir savitą stilistiką — ilgų periodų monotoniją. Draugų dėmesiui pateikta novelė „Triušio akys" — trumpas kūrinėlis, kuriame bandoma sukurti atsisveiki nimo su vaikystės iliuzijo mis nuotaiką. Novelės hero jus Albertas pasimetęs suau gusiųjų pasaulyje, kuriame viskas painu, sudėtinga ir taip nelengva rasti ir įtvir tinti save. Jis nesąmoningai grįžta į vaikystę — vėl ima auginti triušius. Kažkada tai buvo aiškus, prasmingas ir reikalingas užsiėmimas. O dabar?! Šis kūrinėlis savo papras tučiu siužetu labiausiai „pri rištas" prie realybės; kituo se Papievio apsakymuose daugiau pastangų pabėgti nuo kasdieniškų situacijų į fantazijos pasaulį. Tačiau tai svarbu. Skaitytojas nėra priims bet kokią konvenci kūrinyje hują, ’ei ras i problematiką ir manistinę; žmogaus išgyvenimų tiesą. To ir palinkėkime jaunam literatui. Doc. Elena BUKELIENĖ
vuosius ir mirusiuosius. De ga žalios žvakelės, pasilenki prie jų, norėdamas įžvelgti, ką gi jos ten dar apšvie čia", — pagalvojo. Pažvelgė pro langą: šmės telėdavo didesni ir mažesni miesteliai, vieniši namukai, kelių rodyklės. Kai atvažiavo, buvo jau pusiaudienis. Vairuotojo pa prašė, kad sustotų, nes pro tą kaimelį greitieji autobu sai pralėkdavo nestabtelėję. Pasakė, kad bilietą pirko iki galo — lyg tat būtų la bai svarbu ir galėtų ką pa keisti. Autobusui nudūmus, vėl apėmė tas keistas jausmas. Kiek kartų beatvažiuotų, vi sada iš pradžių atrodo, kad čia jis visai svetimas. Lyg būtų išlipęs ne toje stote lėje. Šiaip ar taip, tas jaus mas greit praeidavo, bet gąsdindavo jau vien jo buvi mas — pirmasis ženklas, kad ima tolti nuo, atrodė, neužmirštamų dalykų. Praeitį apgaubia migla — lyg jos visai nebūtų buvę. — Imk, Albertai, — tarė, tiesdamas gėlę. Albertas sumišo. Veido išraiška kelis kartus persi mainė. — Ačiū, sėsk. Jie susėdo vienas prie ki to ant ilgo suolo. Sienos baltumas atsispindėjo abiejų akyse. — Daugiau nieko nėra? — paklausė jis. — Ne. Kas gi daugiau ga lėjo ateiti? Jie nutilo. Paskui Albertas vėl prabilo: — Kaip sekasi? Jį nutvilkė nerimas, kai išgirdo, ko paklausė. Stovi ant tilto, žiūrėdamas į apa čioje tekantį vandenį. Bas taisi gatvėmis, dažniausiai neasfaltuotomis, miesto pa kraščiuose. Ir t. t. Kaip se kasi? Staiga užėjo noras pa sijuokti iš savęs. — Gerai, Albertai, gerai sekasi, — tarė.
— Dirbi? — Bet vakarai vis tiek mano. Pamatė, kaip sumažėjo Alberto šešėlis ant sienos. Abu pajuto, kad nebeturi apie ką šnekėti. Kalbėjo apie visokias smulkmenas. —• Gal išgertum arbatos? — paklausė Albertas. Paskui staiga, net nelau kęs atsakymo — „Ar tau ne atrodo, kad gyvenimas — tai didžiulis akvariumas. Dirbti nės žuvys, įmestos į vande nį, staiga atgijusios, pele kais besitrinančios į stikli nes sieneles — beviltiškai ieškančios kokios nors pras mės." — Per daug filosofiška, Albertai. Albertas nusijuokė. — I jokią kariuomenę aš neišeinu, — tarė. Jis ranko mis sugriebė suolo kraštą. — Kaip neišeini? — Taip ir neišeinu. — Kodėl atsiuntei telegra mą? Albertas priėjo prie lan go ir, žiūrėdamas kažkur tolyn, tarė: — Galai žino. Nemoku pasakyti, ką jaučiu. — Ieškai paguodos? —- Sakykime, taip. Tik kam ta ironija? Abu nutilo. Pajuto prie šiškumą vienas kitam. — Eime,'ką parodysiu, — tarė Albertas. Išėjo į kiemą, ir jį Alber tas nusivedė prie didžiųjų medžių. Ten buvo pristatyta narvelių, juose spietėsi bal ti minkšti gyvūnėliai. Na taip, ten buvo triušiai. — Kam tu juos augini? — paklausė. — Nežinau. Galbūt iš nuobodulio. Albertas sugriebė už ausų ir ištraukė vieną. Raudonos akys panašios į dobilų žie dus. — Kur juos dedi? — Kai kuriuos vežu į miestelį. . . Nukelta į 4 psl.
I
4 Tarybinis studentas
studentų fotodarbai
■■■■miiiBamiaaBiaiiii
Gai tai — pasiruošimas būsimam šokiui, gal tai stabtelėjimas prieš dova nojant meną. Ir kokia ryški toji vidinė įtampa, kuri lydi kiekvieną pa rodos darbą. Gal todėl dyti ir atskirai aptarinėti šia nuotrauka — tarsi darbų, sujungia juos vi įžangėle, stabtelėjimu, — sus į vieną grandinę. Jo Marijus ir pradeda savo je — judesys. Juda žmo parodą. gaus kūnas, juda žmo Mergaitės veidas. Gal gaus mintys. kiltų klausimas, kodėl Štai šokėjų pora (I). tas keletas, iš pirmo žvil gsnio kitokių nuotraukų, įsibrovė į šokį. Bet paro doje — ne vien šokis siaurąja prasme. Šokis čia tas simbolis ,padedąs suvokti ir atskleisti ju desio žavesį. Juda ne tik kūnas, juda žmogaus mintis. Tą nesugaunamą minties bėgsmą išduoda merginos akys, neįprasta šypsenėlė, apie jį kalba akimirka susimąstymo (XVI), ir klouniškoje šypsenoje (VIII) jauti tą nenutrūkstamą minties judėjimą. O štai — per langą sklindančios šviesos ap gaubta figūra (VII). Šo kyje tirpsta kūnas. Susi lieja su aplinka, tirpsta detalės. Visose Marijaus nuo traukose nėra nieko ne reikalingo, nieko antraei
JUDESIO ŽAVESYS Sį kartą istorikų kie mely — maloni staigme na. Lig iš niekur negir dėtas, niekur savo nuo. traukų nespausdinęs (fo tografuoja tik antri me tai) 3 kurso žurnalistas
Marijus Giedrys iškabi no pirmąją fotonuotrau kų parodą. „Judesys". Seniai ne matėme tokios vientisos studento parodos. Jos vientisumas neleidžia skai
GIMTINES SPALVOS
lionio įamžinimu Lenkijoje. Muziejaus kambariuose skamba M. K. Čiurlionio mu M. K. ČIURLIONIO zika be pertraukos praeina MUZIEJUJE susikaupę lankytojai. Šilti atsiliepimai lankytojų knygo Reido medžiagą apibendrino je. Joje galima rasti visų žemynų Ramus, neskubus gyveni keturių pasaulio mas žiemą ir pavasarį Drus atstovų įrašus — greta visų kininkuose. Lieknos ir tiesios tarybinių tautų ir socialistinių pušys iš visų pusių apstoju šalių lankytojų atsiliepimų, sio M. K. Čiurlionio mylimą įrašai iš Austrijos ir Nepalo, Raigardo slėnį, auga jos ir Ganos ir Kosta Rikos, Pales Čiurlionio vardu pavadintoje tinos ir Salvadoro, Indijos ir gatvėje. Kuklus, medinis na JAV, Prancūzijos, Anglijos, mas ir daugybė žmonių, ir Italijos ir daugelio kitų šatyla, kurią taip gražiai ta lių. Karo veteranas iš Jasnaja pė M. K. Čiurlionis. M. K. Čiurlionio namas — Poliana surinko giles nuo Le~ kapo. Buvęs muziejus duris lankytojams vo Tolstojaus atvėrė 1963 m. birželio mė karys atsiuntė giles E. Mie nesį. Šių metų pavasarį mu želaičiui, kurias poetas per ziejui sukanka dvidešimt davė muziejui. Dabar šalia Čiurlionio šeimos pasodintų metų. Tada visa ekspozicija tilpo obelų žaliuoja ir ąžuoliukai viename kambaryje. Muzie iš Jasnaja Polianos. Garsūs vasaros koncertai jaus valdos dabar užima tris pastatus. Per du dešimt M. K. Čiurlionio muziejujeJau septyniolika mečius muziejų papildė dau namelyje. gybė eksponatų, Čiurlionio koncertinių sezonų Čiurlio šeimai priklausę daiktai, mu nio namelyje grojo geriausi zikos instrumentai. Nese mūsų atlikėjai ir kolektyvai: niai ekspozicija praturtė B. Dvarionas, A. Livontas, M. jo atsitiktinai surastais, to Rubackytė, P, Stravinskas, laikotarpio, kada čia gyveno Lietuvos kvartetas. Su meile ir pagarba apie Čiurlionio šeima, 2__ , baldais. Švenčiant 1~" , 100-ąsias M. K. kiekvieną eksponatą pasa Čiurlionio gimimo .. j metines, koja muziejaus direktorius 1975 m. ~ ‘ Druskininkuose bu- Adelbertas Nedzelskis, A. vo atidengtas skulptoriaus Nedzelskis muziejuje dirba V. Vildžiūno sukurtas pa- jau devyniolika metų. Šie minklas M. K. Čiurlioniui, met jam dviguba šventė: bir Muziejui buvo padovanotas želyje muziejaus dvidešimt dailininko V. Ciplijausko metis, o rugpjūčio mėnesį nutapytas M. K. Čiurlionio jis švęs savo penkiasdešimt ruošiasi portretas, muziejaus sodelyje metį. Direktorius pastatytas M. K. Čiurlionio muziejaus jubiliejui kartu biustas. Dailininkai dova rengdamas savo medžio dar nojo ekslibrius, skirtus Čiur bų ir akvarelių parodą. Iki šiol muziejų jau aplioniui, grafikos darbus. Len kų dailininkas Kazimieras lankė virš 800 tūkstančių Svainauskas padovanojo daug lankytojų. Juozas BULOTA, grafikos lakštų muziejui, da IF I kurso studentas bar jis rūpinasi M. K. Ciur-
TRIUŠIO AKYS Atkelta iš 3 psl. — O kitus? — Paleidžiu į mišką. — ?1 — Šiaip ar taip, miške geriau, negu ten, ar ne? Jis truktelėjo pečiais. — Tu šiandien važiuosi? — paklausė Albertas. — Šiandien. Ir taip dieną darbe praleidau. Nesakyk maniškiams, kad buvau. — Gerai. Jie susėdo ant žolės. — Nepavydėk, Albertai, man. Aš norėčiau čia grįžti. — Tikrai? Jis linktelėjo. Abu žiūrėjo į tolį. imk vieną — Klausyk, triušį, — staiga tarė Albertas. Jis nustebo: — Kur aš jį dėsiu? —• Turėsi kur nors, imk. Dabar abu sėdi stotelėj ir laukia autobuso. Jis turėtų
Klemo teatro pavasaris-83 Spektakliai
kieme
Balandžio 16—17 dienomis Kauno medicinos institute vyko festivalis „Studentiška daina-83", kuriame dalyvavo atlikėjai iš daugumos aukš tųjų mokyklų. Sėkmingai
festivalyje pasirodė ir mūsų Universiteto studentai — su laureatais koncertavo Aušra Krisiūnaitė bei Aldona Paliukėnaitė ir Filologijos fa kulteto trio, vadovaujamas Romo Lileikio.
bievijaus
kieme — INąUGU-
RATIO: 1.
POMPA VERNĄ —
Pavasario eisena. 2. Teatrali zuotas koncertas. 22 Gegužės 12, 13 d. d. __ _______ vai Sarbievijaus kieme_ - V Ma.iakovskio MISTERIJA BUF — Fejeriška trijų komedijų misterija.
Spektakliai teatro salėje 10 d. 19.30 vai universiteto teat. Vilniaus „T. S." inf. ras. G. Kličiaus SUTEMOS Gegužės
gsmas, paties žmogaus vidinis grožis nusvirta šokėjos nusilenkime (XVII). Žavi judesio grožis, ža vi pats Marijaus sugebė jimas jį pagauti. Šito var gu ar galima išmokti, tai reikia jausti. Vaiva MILEIKA1TĖ
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis studentas-83 Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
UŽDAVINYS Nr. 6 Baltieji: Kh2, Bh3, Rg2, ŽC8 (5). Juodieji: Kb8, pėst. a2 (2). Baltieji pradeda ir duoda matą juodųjų karaliui tre čiuoju ėjimu. Skelbiame pirmųjų dviejų uždavinių sprendimus: užda vinys Nr. 1 — 1. VE1!, už davinys Nr. 2 — 1. Vi8!
ir valandą prieš spektakli prie iėjimo l Sarbievijaus kiemą arba teatro fojė (Uni. Gegužės 11. 12 d.d. 19.30 Įėjimas per Sar Gegužės 18, 19 d.d. 19.30 verslteto 3. vai. Celiablnsko Politechni ________________ universiteto> Stu- bievijaus ir Didiii kiemus) kos instituto klubas ..Mane vai. Rygos tel. 61-40-96. teatras. — SVIESA, teatro kenas“. — A. Čechovo VIE dentu NOS LIGOS ISTORIJA. Reži KELIONĖ — plastiniu komspektaklis. Režipozicijų sierius A. Morozovas. sierius A. Rūtentalas. Gegužės 15 d. 19.30 vai. d. Leningra. Laikraščio korektorės: Gegužės 20 Kauno Jaunimo muzikinė Jaunimo teatras „Mas- A. Kazimleraitytė, studija. — VADE MECUM — do Suchovo-Kobylino _____ 2-iu daliu spektaklis pagal ka“. — A. _____ MIRTIS — tra- D. Metrlkytė. Just. Marcinkevičiaus kūri TARELKINO Režisierius S. Ovnius. Režisierius S. Rublnovas gifarsas. sianikovas. Gegužės 14 d. 19.30 vai Filologijos fakulteto Gegužės 21 d. 19.30 vai. LTSR Valstybinės Konserva dekanatas Ir visuomeni torijos Klaipėdos fakultetu Leningrado Jaunimo teatras nės organizacijos nuošlr aktoriaus meistriškumo ka ..Maska“. — ČIURLIONIS — džial užjaučia Prancūzu tedros studentu spektaklis plastinė sonata. Režisierius kalbos katedros dėstytoja S. Ovsianlkovas. ELEGIJA J. BILIŪNUI — pa Genę Maniokienę dėl se gal P. Venslovos novelę. Kur sers mirties. Gequžės 22 d. 16 ir 19.30 so vadovas — P. Bielskis. _____ teatras ..Li. vai. Leningrado palėpių keis' Gegužės 16 d. 19.30 vai. cedėi". spektaklls-klou. Vilniaus universiteto teatro TUOLIAI Universiteto Filologi. pantomimos trupė. — B nada. Režisierius V. Polunlios fakulteto anglu kai Bartoko VORAS — numato, nas. bos ir literatūros II kur. ma premjera. Plastinė im so studentai ir kuratorė GEGUŽĖS 23 d. 19.30 vai provizacija. nuoširdžiai užjaučia kur FINALE: LTSR valstybinės so draugą Stanislova Aktoriaus Gegužės 16 d. 19.30 vai. konservatorijos Jackų dėl tėvelio mir katedros stu Vilniaus universiteto teatro meistriškumo dentu poetinė kompozicija; ties. ___ — B. Bar- Vilniaus pantomimos trupė. universiteto Ka. toko SONATA DVIEM ------------ FORTEansamblis. Vadovas PIJONAMS IR MUSAMIESIEMS merlnis improvizacija. P. Koncė. — plastinė Karinės Įskaitos sky Bilietai parduodami Uni riaus darbuotoja Teresa Gequžės 17 d. 19.30 vai versiteto knygyne ..Littera“ Skinder netekties valan Vilniaus universiteto teat- (Universiteto 7. Sarbievijaus da. mirus tėvui, užiaučia ras. B. Sruogos. J. Grušo kiemas) kasdien. išskyrus draugai ir bendradar Just. Marcinkevičiaus. J šeštadieni ir sekmadieni, nuo blal. Marcinkevičiaus HEROJŲ PA- 10 iki 19 vai., tel. 61-34-60 610
-
vesterno
Gegužės 10 d. 18 vai. Sar
TRUMPAI
jau greitai atvažiuoti. — Kažkodėl pradėjau ne kęsti mažų vaikų, — tarė Albertas. Jis nieko neatsakė. Pasi darė baisu, kad reikia išva žiuoti. Pamatę artėjantį autobusą, atsisveikino. Važiuodamas pagalvojo: „Baisiausia ne tai, kad, kas buvo, nepasikartoja. Bai siausia, kad viskas kažkaip užsimiršta, ta praeitis; ima jaudinti ne daugiau, kaip kažkada perskaityta knyga < ar matytas filmas". Kai važiavo per i paprašė, kad sustotų. Nuėjo į tankmę. Praskleidęs tą brezentinį maišiuką, pa matė susigūžusį baltą gniu žulą. Raudonos akys — tarsi dobilų žiedai. Pagriebęs už ausų, ištraukė ir padėjo ant samanų. Paskui įsikišo mai šiuką į kišenę ir išėjo ant plento. Susistabdė mašiną ir nuvažiavo. Valdas PAPIEVIS
lio. Figūros, detalės, fo nas persipina, susilieja į visumą. Ir net lange šmėkštelinti juoda figūra (XIII) nėra atsitiktinė, o darnios kompozicijos ele mentas. Tai ne tik judesio ža vesys. Tai ir įtemptas darbas, kol gimsta jude sys (XI), ir judesio džiau
PELYTĖS
STATĖ
parodija.
-
šnekesiai — poezijos spek
taklis.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03355. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 1381. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoueTCKMH cTyAeuTn — oprau napncoMa, peKropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npo<]>KOMa opAeiron TpyĄOBoro Kpacuoro maMenu h ApyJKČEi napoĄOB BnABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm, B. Kancyicaca. Ha ahtobckom giMKe. PeĄaKTop H. BapanHHųKirre-
Redaktorė
J. VARAPNTCKATEĖ