Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
(974 m. balandžio 26 d. dieną I Gegužės 1-osios šventiniame žmonių būryje m-s sutiksime ir seną komunistą, TSKP istorijos dėstyI ą Lauryną Kapočių. Jo I venimas saugo dešimtis šių I enčių. I Mano jaunystė prabėgo I ržuazijos valdymo metais. I > laikotarpiu susiformavo I ino, kaip komunisto, paI jlėžiūra. Tada aš ir ženg i pirmuosius žingsnius reliucinėje veikloje, — pa .......................... koja L. Kapočius apie savo lią į komjaunimą. Ukmergės rajono Val ių kaime, kur gimiau ir iugau, buvo tokie siuvėjai P. Meilus ir K. Kapočius, rie platindavo socialistinę li ■ratūrą. Brolis Stasys, kaip ■ ti žmonės vadindavo, buv „cicilikas". Muš supo S įčiūnų, Komorų, Valų d arai. Jų kumečių vienintelė svajonė buvo gauti že
■
<ada pradėjau mokytis mergės gimnazijoje, man nebekilo klausimas, su i pasukti, už kieno teisykovoti. Mokykloje mes tu su St. Gauriu, Guzevimi organizuodavome antiginęs grupes, j kurias lakdavome moksleivius 1 vėliau galėtumėm juos uosti komjaunimui. Dažtekdavo platinti nelegaliteratūrą. Teko patirti nažai pavojų, ypač 1918— < 9 metais, kada Ukmergės k< i imas buvo prigrūstas ta , bų valdžiai prijautusių da bo žmonių. j ien tik dėl to, kad pri j< ėjau socialistiniam judėji1924 metais buvau išnu tas iš Kėdainių mokytojų B sų. Prisimenu, prasidėjus pa kaitoms kapelionas Juška ii ožė pamokslą, kad sociali Ji nėra vietos katalikų kt suose. j ' kokia Gegužės 1-oji 1 >s labiausiai išliko atmin ty T Tikriausiai, kad 1925 I U- Tada mes Kėdainiuos< įau turėjome nemažą būkomjaunuolių. Iškėlėme ■ fonas vėliavas, išplatino-
U ja k b k čj r< it k ■ n ii
_
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Su švente, brangus draugai! me lapelius. Vilainių kaime klojime, surengėme geguži nę. Susirinko daug darbinin kų, kumečių, moksleivių. Aš tada perskaičau pranešimą O paskui kalbėjo poetas V. Montvila. Siame klojime jis pirmą kartą perskaitė „Vi duramžių orkestrus". Vėliau Gegužės šventes švenčiau jau būdamas Kauno, Šiaulių kalėjimuose. Išėjęs iš kalėji mo, pradėjau dirbti prie Kapsuko cukraus fabriko statybų: reikėjo sutelkti par tines organizacijas. Darbo sąlygos buvo labai blogos, todėl organizavome streiką. Streiko malšinti bu vo atsiųsta 150 kareivių. Bet įvyko tai, ko nesitikėjo fab riko vadovybė — kareiviai ir darbininkai susibroliavo! Tai buvo toks pirmas atve jis Lietuvoje. Vietoje jų bu vo atsiųsta raitoji policija Ji numalšino streiką, bet sa vo pasiekėme. Darbininkų alga buvo pakelta vienu li tu. O tais laikais tai labai daug reiškė. Jau daug vėliau, kada man teko dirbti JAV, Generali niame TSRS konsulate, galė jau stebėti iš šono šią di džiulę ir gražią šventę. Per ją ir kapitalistinio pasaulio žmonės demonstruoja savo pasiryžimą kovoti už taiką pažangą, demokratiją. Jūsų linkėjimai studentams šios šventės proga. Labai džiugu būna matyti, kai gatves užplūsta šventiš kai nusiteikę darbininkai moksleiviai .studentai — vi sa tarybinė liaudis. Šių die nų karta nestovi gyvenimo nuošalyje. Ji auklėjama re voliucinėmis tradicijomis. No rėtųsi, kad mūsų jaunimas ir toliau būtų priešakinėse gretose, kad jis tęstų tėvų pradėtus žygius. E. SABALYTE
TEGYVUOJA GEGUŽES 1-0JI —
DARBO ŽMONIŲ TARPTAUTINIO SOLIDARUMO KOVOJE PRIEŠ
IMPERIALIZMĄ, UŽ TAIKĄ, DEMOKRATIJĄ IR SOCIALIZMĄ
DIENA!
n-1
lirželio 16 d lėij
rinkimai
31 ’nj ii'
Vle 1
- ------------------
Uį VERSITETO
K( TKTYVAS iskEle ni ; B ' -P. griskeviCių 13 ■ <DIDATU į TSRS
OGIAUSIOSIOS .it' j rr® -'BOS DEPUTATUS _
Tarybų Lietuvoje keliami kandidatai į TSRS Aukščiau siosios Tarybos deputatus. Rinkiminis susirinkimas įvyko balandžio 19 d. Universi tete. Profesoriai, dėstytojai, studentai, darbuotojai susirin ko į Kolonų salę pasiūlyti kandidato į TSRS Aukščiausio sios Tarybos Tautybių Tarybą. Kalba V k. teisininkas, WU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis. Susirinkusieji karštais Trisdešimt keturių milijoplojimais sutiko pasiūlymą iškelti kandidatu Lietuvos KP Inų komjaunuolių būrys į sa CK pirmąjį sekretorių Petrą Griškevičių. vo eilinį suvažiavimą pa TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas, siuntė geriausius iš geriau Istorijos fakulteto docentė G. Raguotienė, prorektorius siųjų. Jis prasideda reikšmin doc. J. Grigonis savo bendradarbių vardu nuoširdžiai pri gu metu: komjaunimas pažy tarė P. Griškevičiaus kandidatūrai. Kalbėjusieji supažindi mi Vladimiro Lenino vardo no su P. Griškevičiaus biografija, pasakojo apie jo kovą suteikimo jam 50-ąsias meti partizanų gretose prieš fašistinius grobikus, apie ilgame nes. Didžiuodamiesi tuo, kas tę žurnalistinę ir partinę veiklą, apie jo rūpinimąsi jaunų pasiekta, galvodami apie specialistų rengimu, Universiteto augimu. naujus žygdarbius, atvyko j Universiteto kolektyvas priėmė nutarimą: iškelti Lietu Maskvą 4.717 delegatų — vos KP CK pirmąjį sekretorių Petrą Griškevičių kandida Tarybų šalies jaunimo avan tu j TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus Vilniaus Le gardo pasiuntinių. nino rinkiminėje apygardoje Nr. 225 rinkimams į Tautybių Balandžio 23-oji. 10 valan Tarybą. da ryto. VLKJS Centro Komiteto Išrinkti Universiteto atstovai į rinkiminės apylinkės Nr. 41 komisiją, į Vilniaus Lenino rinkiminės apygardos pavedimu suvažiavimą pra Centro Nr. 225 ir Vilniaus rinkiminės apygardos Nr. 706 priešrin deda komjaunimo Komiteto pirmasis sekreto kiminius pasitarimus.
VLKJS XVII SUVAŽIAVIMAS rius J. Tiaželnikovas. Jis praneša, kad čia dalyvaują Komunistų partijos Ir Tary binės vyriausybės vadovai vieningai išrinkti VLKJS XVII suvažiavimo delegatais. Dalyvauti suvažiavimo dar be atvyko 135 komunistinių jaunimo sąjungų, demokrati nių ir socialistinių jaunimo organizacijų iš 102 pasaulio šalių atstovai, taip pat Pa saulinės jaunimo federacijos, Tarptautinės studentų sąjun gos, Visos Afrikos jaunimo judėjimo delegacijos. Vienbalsiai patvirtinama suvažiavimo darbotvarkė: 1. VLKJS Centro Komiteto
ataskaitinis pranešimas. 2. VLKJS Centrinės revizi jos komisijos ataskaitinis pranešimas. 3. VLKJS centrinių organų rinkimai. Žodis suteikiamas TSKP CK Generaliniam sekretoriui draugui Leonidui Brežnevui. Draugo L. Brežnevo kalbą, kuri buvo ne kartą pertrau kiama audringų, ilgų ploji mų, suvažiavimo delegatai ir svečiai išklausė nepaprastai atidžiai. Po to VLKJS Centro Ko miteto ataskaitinį pranešimą skaitė VLKJS CK pirmasis sekretorius J. Tiaželnikovas.
Kelia rūpestį ir tai, kad mums priešiškos ideologija ILUS specialybės žinių aspirantūrą, ruošia aukštos Lietuvos TSR ekonomikos ir teorijos ir komunistinės sta studijavimas neatski kvalifikacijos dėstytojus ir devintojo penkmečio proble tybos praktikos klausimais didelė dalis studentų valsty kritika yra būtina sąlyg ( galėtų įeiti ir į studentų vi binius visuomeninių discipli formuojant busimųjų speci. riamas nuo marksizmo- mokslinius kadrus ne tik mų sprendimas. leninizmo teorijos įsisavinimo. sau, bet ir kitoms respubli Mokslinio komu suomeninės - politinės prak nų egzaminus laiko silpniau, lįstų marksistinę - lenininę Bet kurios konkrečios moks kos aukštosioms mokykloms, nizmo katedros dės tikos programą. Beje, visuo negu kursinius. Tai rodo, iš pasaulėžiūrą. ŠĮ uždavinį sąlygoja tai lo šakos vystymas reikalau mokslo, partinėms ir tarybi tytojai nagrinėja problemą meninė . politinė studentų vienos pusės, kad visuomeni .Bendra ir ypatinga socialis- praktika, kuri aukštosiose niai mokslai studentų įsisa kad ideologinės kovos klau ja, visų pirma, bendro moks nėms įstaigoms. Iš viso 1967—1975 m. m. tinės visuomenės socialinių- mokyklose dar yra naujovė, vinami nepakankamai giliai. simai šiuolaikinėmis sąlygo linio horizonto supratimo. O nemaža galimybių Antra vertus, čia, matyt, ir mis vis ryškiau iškyla Į pir pastarąjį duoda marksizmo- visuomenės mokslų katedro politinių santykių vystyme- sudaro mobilizuoti studentiją akty specialybės disciplinų dėsty mąjį pasaulinės klasinės k leninizmo teorija, marksisti se stacionarinę aspirantūrą si". Kompleksinant mokslinį viam ir kūrybiškam marksis mo pobūdžio įtaka. Specialy vos planą, kad komunizm. nė metodologija. Bendras baigė 25 specialistai, iš jų mokslo horizonto suprati- 14 paskirta į kitas įstaigas. daiba, visuomenės mokslų tinės - lenininės teorijos stu bės disciplinų dėstytojai vis kūrimas mūsų šalyje neatsie - mas apsaugo atskirų mokslo Taip ir turi būti. Universite katedrose pasiekta nemaža, dijavimui. Visuomeninių ka dar nesugeba pilnai ir pa jamas nuo pasaulinio revo šakų specialistus nuo profe tas yra vienintelė respubli Tačiau ir čia dar daug kas tedrų dėstytojai turi kiek kankamai išryškinti marksis iiucinlo proceso, nuo XX1\ Kompleksinlmas, galima labiau naudotis vi tinės - lenininės teorijos me Komunistų partijos suvažia sinio uždarumo, garantuoja koje aukštoji mokykla aukš darytina, darnų mokslo, kaip tam tik tos kvalifikacijos visuomenės didesnio darbuotojų kolekty suomeninės . politinės stu todologinių principų. Ma vimo iškeltos taikos progr. aktualioms dentų praktikos teikiamomis tyt, reikėtų suaktyvinti ir mos įgyvendinimo. ros kompleksinės sistemos, mokslų specialistams ruošti. vo sutelkimas Tačiau planuojamas vietų problemoms spręsti nėra pats organizacinėmis Mūsų priešas daro viską vystymąsi. Antra vertus, galimybė specialybės dėstytojų mark tam, kad surastų kokį nois marksizmo - leninizmo teori skaičius aspirantūroje ne vi sau tikslas. Jis turi tarnauti mis, kad žadintų studentijos sistinį -lenininį mokymąsi. Taigi, būkime savikritiški, plyšį socialinėje - politinėje ja yra mokslinės pasaulėžiū sada atitinka poreikius. At darbo gerinimui, problemų domėjimąsi marksizmo - le pagreitinimui. ninizmo teorija, jos giliu dar padarome ne viską. Dar mūsų visuomenės vienybėj, ros pagrindas. O tai irgi la rodo, kad TSKP istorijos ka sprendimo bai svarbu būsimam bet ku tedros neakivaizdinėje aspi Šiais spartaus mokslo vysty studijavimu, ugdytų sugebė būna atvejų, kai keliamos priešpastatytų valstietiją rios srities specialistui, akty- rantūroje planuojama kiek mosi laikais didesnių laimė jimus įgytas žinias panaudo problemos, neatsižvelgiant j inteligentiją darbininkų kla ■ viam ir kūrybiškam komu- per daug vietų. Per mažai jimų gali pasiekti tik dideli ti visuomeninės - politinės auditoriją, gerai nežinant, sei, kūrybinę inteligentiją filosofijai. kolektyvai. Mokslas kuo to praktikos metu. kas labiausiai jaudina jauni partijai, jaunimą — vyrės nistinės vlsuomenės statyto- vietų skiriama Respublikoje tik 20% moks liau, tuo labiau virsta kolek Siekdamos pakelti dėstomų mą, kuo jis domisi. Ir tai la niai kartai, pasėtų mūsų j ui. kursų teorinį lygį ir dėsty bai menkina mūsų darbo žmonių sąmonėje indlvidua jsitikinimu, linio ateizmo pagrindų dės tyvinės kūrybos sritimi. Musų giliu Antra, kai kurioms te mo efektyvumą, katedros vis efektyvumą. Rimtą vaidmenį lizmą, apolitiškumą, prieš: lenininės teo- tytojų turi mokslinius laips marksistinės nacijoms. rijos Įsisavinimo efektyvumą nius ir vardus. Aukštojo moms vykdyti planuojami daugiau skiria dėmesio jų čia galėtų suvaidinti sociolo ką jausmą kitoms oms nacijoms, i išryškinimui, giniai tyrimai. Prieš keletą Ypatingas imperiallstin lemia ir visuomeninių kated mokslo ministerijos visuome per ilgi terminai, o ir tų pa problematikos rų darbuotojų mokslinė kva nės mokslų skyrius turėtų čių ne visuomet paisoma, nemarksistinių bei antikomu metų gerą iniciatyvą buvo propagandos tikslas yra sulifikacija, jų dalykinė kom išanalizuoti visuomenės moks Vieną temą dažnai nagrinė- nistinių teorijų kritikos pagi parodžiusi Mokslinio komu silpninti Komunistų partijas petencija, ir rimta bei ap lų dėstytojų poreikius res ja nedidelis skaičius darbuo- linimui, moksliniam teiginių nizmo katedra, Tik gaila, autoritetą tarp visų progre galvota pedagoginė veikla, publikoje ir atitinkamai su tojų (išimtis darytina tik di- pagrindimui, organiškam teo kad ši iniciatyva nebuvo pa- šyvių pasaulio jėgų. rijos susiejimui su komuniz remta konkrečiu darbu. NoDidelė reikšmė ideologinė t. y. būdas, kurio dėka reguliuoti specialistų ruoši sertantams). Trečia, vyrauja smulkios mo statybos ir ideologinės risi tikėti, kad katedra su je kovoje skiriama jaunimui, marksistinė - lenininė teori mą per Universiteto katedrų aktyvins savo veiklą socio studentijai. Audringas mas ja pasiekia studentiją. Dėsty aspirantūrą. Kartu reikia pri publikacijos ir straipsniai, kovos praktika. Metodinio darbo rezulta- loginių tyrinėjimų srityje, o nis jaunimo ir studentijos kad aspirantūros Dar per mažai ruošiama motojo mokslinė kvalifikacija pažinti, judėiimo pakilimas — vie ir jo pedagoginė veikla yra nas būdingų šiuolaikinės r vienas nuo kito neatskiria litinės padėties bruožų dau. mi dalykai. Ir tik darnus jų gumoje išvystytų kapitalisti kompleksas gali duoti gerus Prof. dr. J. Kubilius nių šalių. Pagrindinės polii: rezultatus studentams įsisa nio jaunimo aktyvumo didė vinant marksistinę - lenininę UNIVERSITETO REKTORIUS jimo priežastys glūdi bendteoriją. roję kapitalizmo sistem... Kaip visur, taip ir visuo krizėje, buržuazinės visu, menės mokslų katedrų veik menės prieštaravimuose, ku. loje lemiamas vaidmuo pri klauso kadrams, jų kokybei. darbe dar yra trūkumų. Nors nografinio pobūdžio darbų. tais Universiteto katedros ją parems ir kitos katedros. rie ypatingai aštriai palie< > Dar silpnai ugdomas kla priaugančiosios kartos inte Todėl rektoratas, partijos pastaraisiais metais vis dau Malonu konstatuoti, kad dalijasi su kitų respublikos komitetas, visuomenės moks giau aspirantų laiku apgina 1973 m. išėjo trys monogra aukštųjų mokyklų katedro sinės nuovokos jausmas. Stu resus. žmonės. Reakcingi buržuaziniai po lų katedros rūpinasi šių ka disertacijas, bet dalis jų ir fijos bei mokymo priemonės. mis, organizuodamos respub dentai — jauni tedrų kadrų komplektavimu, dabar paruošia ir apgina ne Universiteto kolektyvas di likines metodines konferen Jiems praktikoje neteko iš litikai ir sociologai, iš dalies ruošimu ir kvalifikacijų kėli laiku. Ne visos disertacijos džiuojasi, kad prof. K. Na cijas. 1973 m. buvo suruoš klasinių pozicijų vertinti su pripažindami tų ar kitų pro mu. yra aukšto teorinio moksli vickui už jo knygas yra pa- tos trys tokios konferencijos: dėtingus gyvenimo reiški blemų realumą ir aštruma, Visuomenės mokslų kated nio lygio. skirta respublikinė premija. TSKP istorijos, politinės eko nius. Mūsų pareiga — išmo kurias iškelia jaunimo judė rų dėstytojų kvalifikacijos Kadrų kvalifikacija pri Esame Įsitikinę, kad visuo- nomijos ir mokslinio komu kyti juos giliai ir principin jimai, mato jose, visų pirma, kyla. Šiuo metu iš 102 tų klauso nuo mokslinio tyrimo menės mokslų katedros, tu- nizmo bei filosofijos. Politi gai iš klasinių pozicijų ver „anarchijos'i" ir „suirutėgriaunančius katedrų dėstytojų 9 yra pro darbo. Žinoma, teisinga ir rinčios šimtą bendradarbių nės ekonomijos katedros ak tinti kiekvieną svarbų vi elementus, fesoriai arba mokslų dakta atvirkščia priklausomybė: (tarp jų 9 daktarus ir 71 tyviai dalyvauja reguliariose daus ir užsienio politikos „normalų" kapitalistinės virą (draugai J. Barzdaitis, B. kuo aukštesnės kvalifikaci mokslo kandidatę), yra pajė Pabaltijo respublikų metodi reiškinį. Jeigu studentai ne suomenės vystymąsi. Kila Buračas, B. Genzelis, V. Ger jos specialistai, tuo brandes gios paruošiu žymiai daugiau nėse konferencijose, o TSKP gaus teisingo ir argumentuo buržuazinių sociologų dalis manas, S. Ginaitė, K. Navic nis mokslinis darbas. stambių, ūertingų monogra istorijos katedros dėstytojai to atsakymo į juos dominan ir revizionistai priešpastalo kas, M. Lola, R. Plečkaitis, Trumpai apžvelkime pa fijų bei kolektyvinių darbų. dalyvavo sąjunginėje moks- čius klausimus, tai galime jaunimo revoliucinius reika konferen būti tikri, kad jie neretai iš lavimus tariamam „suburžuaJ. Tamošiūnas), 62 mokslų grindines mokslinio darbo O dabar dar turime nemažai linėje-metodinėje siaiškins tuos klausimus zėjusios" darbininkų klasės kandidatai arba docentai. kryptis visuomenės mokslų dėstytojų, kurių mokslinė cijoje. Katedrų pastangos metodi mums nepageidautinais ka pasyvumui. Ir vieni, ir kiti Per pastarąjį penkmetį buvo katedrose. produkcija apsiriboja vien aspirantūroje, daktaratūroTSKP istorijos ka tik tezių publikavimu moks nės - pedagoginės veiklos nalais. Nutylėjimų čia negali veikia tikslingai prieš moks linį komunizmą, pirmiausia je arba stažuotėse 36 žmo tedroje jau seniai nagri linėse konferencijose (iš ku srityje nelieka be vaisių. būti. Ir dar vienas dalykas, mū prieš jo teiginį apie darbi nės. nėjamos dvi pagrindinės pro rių, paprastai, visuomenei Nuolat didėja dėstytojų pe revoliucini klasės dagoginis meistriškumas ir sų manymu, ne visuomet ninkų Mokslų kandidatų - do blemos: „Lietuvos KP kovoje naudos nedaug). dėstymo efektyvumas. Vis moksliniu požiūriu pakanka vaidmenį. centų procentas visuomenės už Tarybų valdžią respubli Iškraipydami faktus, tikrovisuomeninių daugiau studentų egzaminų mai sprendžiamas dėstant mokslų katedrose yra nema koje" ir „Lietuvos KP kovo Apskritai, žas (70%). Šiuo požiūriu ge je už socializmo sukūrimą mokslų katedrų dėstytoj ų metu rodo gana gerą mark visuomeninius mokslus. Čia vę, jie bando pajungti jauriausiai atrodo abi politinės respublikoje ir komunizmo mokslinė kvalifikacija ir pe- sizmo-leninizmo teorijos įsi turima mintyje nemarksisti- nimo judėjimą monopolinės ekonomijos katedros, kur pergalę". Katedra glaudžiai dagoglnis patyrimas leidžia savinimą ir sugebėjimą sieti nių teorijų kritika. Niekam buržuazijos interesams, sumokslo kandidatų skaičius bendradarbiauja su Partijos užtikrinti reikiamą mokslinį teoriją su praktika. Nemaža ne paslaptis, kad kritikuo daryti sąlygas prasiskverbti pasiekė 75—94%. Istorijos institutu, dalyvauja bei idėjinį dėstymo lygį. Ka Universiteto studentų gerai jant minėtas teorijas, neiš į mūsų jaunimo ir studenti Šie rodikliai nėra blogi. „Lietuvos KP istorijos apy tedros yra pajėgios teikti pasirodo ir respublikinėse vengiama, švelniai sakant, jos sąmonę buržuaziniams ir sąjunginėse studentų jų suprimityvinimo. Kartais revizionistiniams veiksmams Tai — didelis Universiteto braižų" parengime. Partijos kvalifikuotą paramą prade bei VFR, Švedijos, Ispanijos, laimėjimas. Tačiau jais ten Istorijos instituto koordinaci dantiems dėstytojams, kurių mokslinių darbų apžiūrose. tos teorijos pavaizduojamos bendras studentų taip, kad, išskyrus banalius Italijos, Anglijos, JAV ir ki kintis jokiu būdu negalima. nėje Taryboje koordinuoja jose yra, palyginti, nedaug. Tačiau Visuomenės mokslų kated ma ir tvirtinama tyrinėjimų Dėstymo gerinimui visos ka marksistinio - lenininio pasi dalykus, jose nieko daugiau tų šalių jaunimas vis akh tedros skiria daug dėmesio, ruošimo lygis vis dar negali neįžiūrėsi. Žinoma, taip pa viau įsijungia Į darbininkų rose dar yra dėstytojų, ku tematika. patenkinti. Daugelis vaizduotą nemarksistinę teo klasės kovą, stoja į profsa tarybinėje mūsų rie dirba universitete nema Filosofijos kated- panaudodamos nesunku iškritikuoti. jungas, į komunistines ir žai metų, tačiau beveik ne r a yra sukoncentravusi vi aukštojoje mokykloje įpras studentų visuomeninių moks riją dirba mokslinio darbo ir to są savo mokslinį darbą į tas metodinio darbo formas. lų disciplinas studijuoja dar Tiesą sakant, čia nebelieka darbininkų partijas bei į ki Beveik visose visuomeni gana paviršutiniškai. Išmoks ką ir kritikuoti. Mums su tas pažangias organizacijas. dėl nesugebėjo parašyti di vieną problemą — „Bendro sertacijų. Man atrodo, kad sios filosofinės ir socialinės nių mokslų katedrose veikia tami tik patys marksistinės- prantami tie objektyvūs sun Kartu su šitais pakankami pagrindai": specialios metodinės sekci lenininės teorijos teiginiai, kumai, su kuriais susiduria galingi yra ir judėjimai, dėstytojas, nebuvęs aspiran metodologijos tūroje, turėtų paruošti di nagrinėjamos dvi temos: jos. TSKP istorijos ir abi Po O tas mokslinis kelias, ku- dėstytojai (tų teorijų šian. vykstantys izuoliuotai nuo sertaciją maždaug per pen 1) metodologiniai kultūros Ir litinės ekonomijos katedros riuo einant yra nustatomi dien nepaprastai gausu, lite demokratinių jėgų su pseu socialinių institutų teorijos yra susiskirsčiusios Į dvi to minėti teiginiai, lieka stu- ratūra užsienio kalba ir t. t.j. dorevoliucfne, nihilistine fra kerius—šešerius metus. Suprantama, mokslinio klausimai ir 2) metodologi kias sekcijas pagal dėstyto deniui nesuprastas, Aiškus Bet minėti sunkumai negali zeologija, o daugelyje šalių darbo nereika suabsoliutinti. niai pažinimo teorijos klausi jų specializaciją. Filosofijos dalykas, kad toks marksiz- būti pateisinimu suprimity aktyviai reiškiasi ultradešiistorijos ir ateizmo katedroje mo-leninizmo teorijos Įsisa- vintai nemarksistinių teorijų niosios ir neonacistinės orga Jis nėra vienintelis dėstyto mai. Filosofijos istori veikia atskira mokslinio ate vinimas yra nepakankamas. kritikai. Jau vien todėl, kad nizacijos. Todėl, pripažinda jo tinkamumo kriterijus, ta čiau būtinas visiems Univer jos ir ateizmo kated izmo sekcija, o Filosofijos Visų pirma, todėl, kad stu- tokia kritika, kaip sakoma, mi jaunimo judėjimo indėlį siteto dėstytojams. ros mokslinio darbo pro katedroje — seminarinių už dentas tuos teiginius netru- šauna pro šalį ir nepasiekia kovoje prieš imperializmą Per maža dėstytojų yra blematiką sudaro trys grupės siėmimų metodikos sekcija. kus pamiršta, jų vietą užima studento, kuris kartais ir mes negalime nepakankama pabuvoję kvalifikacijų kė klausimų: 1) etinių teorijų Čia neretai svarstomos dės nauji, specialybės žinių tei pats šį tą žino apie kritikuo įvertinti ir reakcinių jauni limo kursuose bei sta istorijos problemos, 2) Lietu tytojų paskaitos bei semina giniai. Antras dalykas, ma jamą teoriją. Antra vertus, mo jėgų, naudojamų prieš žuotėse. TSRS Aukštojo vos visuomeninės minties rai. Mokslinio komunizmo tyt, svarbiausias, kad tai ne tokia paviršutiniška nemark socialistinę ideologiją. Tokią situaciją jaunimo ir būsimo specialisto sistinių teorijų kritika men mokslo ministerija yra aiš istorijos klausimai ir 3) ateis katedra metodinius klausi moko kiai nurodžiusi, kad kiekvie tinis darbas aukštojoje mo mus svarsto bendruose ka moksliškai mąstyti; analtžuo- kina moksline metodologija studentijos judėjime mono ti, o, priešingai, tokiam mąs pagrįstos marksistinės . leni polistinė buržuazija bandai Pastaroji tema tedros posėdžiuose. nas dėstytojas kas 5 metai kykloje. Seminariniuose užsiėmi tymui trukdo, dogmatizuoja ninės teorijos autoritetą. To panaudoti savo klasiniams turi tuo būdu kelti savo kva įtraukta į sąjunginį planą; lifikaciją. Vadinasi, kasmet deja, rezultatų Iš šios temos muose visos visuomeninių kūrybinę mąstyseną, neugdo dėl minėtos kritikos bet ko interesams, pritaikyti šį |u mokslų katedros vis plačiau politinio . visuomeninio ak kios apraiškos dėstant visuo dėjimą strateginiams suma į iš mūsų Universiteto maž kol kas nematome. praktikuoti studentų tyvumo. Į šią aplinkybę vi meninius mokslus neturi būti nymams kovoje prieš socia Politinės ekonomi ima daug 20 visuomenės mokslų katedrų dėstytojų turėtų kel jos katedrų mokslo-tiria- pranešimus su jų aptarimu suomeninės katedros turėtų toleruojamos. Vengiant pa lizmą. „Jaunimui reikalingas masis darbas yra glaudžiai ir diskusijomis, Dalis ge- atkreipti ypatingą dėmesį, viršutiniškumo šioje srityje, vadovavimas, — rašė vienas ti kvalifikaciją tuo būdu. šia linkme reikia koncentruoti dėmesį j jaunimo judėjimo teoretikų su svarbiausių TSKP resnių pranešimų yra Įtrau- orientuodamos Katedros, turėdamos savo susijęs ■ XXIV ir LKP XVI suvažiavi kiami Į studentų mokslinių tiek paskaitas, tiek semina- pačių madingiausių ir rafi D. Storns, — mes privalomi' antimarksistinių siekti, kad bet kokiomis Spausdiname sutrumpintą mų problemų sprendiniu. Vi darbų konkursus, Tokie stu- rinius užsiėmimus, tiek ir nuočiausių pranešimą, skaitytą partijos soje katedrų tyrimų temati dentų pranešimai aktuales- vertindamos studentų žinias teorijų kritiką. komiteto ir rektorato posė Mokslinė ir argumentuota (Nukelta į 3 psl.) leninizmo per egzaminus. koje atsispindi aktualiausių niais marksizmo dyje kovo 25 d.
G
Reikšminga visuomenės mokslų katedrų vieta ideologiniame darbe
tiek vieni, tiek kiti praveda ideologinio pobūdžio rengi priemonėmis atitrauktumėme nius atskirai, nebendradar numiną nuo politikos,. .. ku biaudami. Tokie dalykai nė ri galiausiai pasirodo esan ra geri. Apie tai turėtų pa galvoti ir vieni, ir kiti. Ma ti marksistinė politika". Mes sustojome prie šių tyt, reiktų jau įteisinti prak klausimų, kad dar kartą pa tiką, kad fakultetuose būtų rodytume, kad musų studi pastovūs visuomeninių moks juojantysis jaunimas ir jo lų dėstytojai. organizacijos neizoliuotos Dabar, kai Įvesta studentų nuo tarptautinio jaunimo ju visuomeninė - politinė prak dėjimo; jo kontaktai su tika, būtina neatidėliojant įvairiomis užsienio organiza įjungti visų katedrų dėstyto cijomis nuolat plečiasi. Ati jus į šį labai svarbų darbo tinkama ideologinė Įtaka barą. Įsteigtas visuomeninių mūsų jaunimui tapo ypatin profesijų fakultetas. Šio fa gu imperializmo, reformizmo kulteto dekanas doc. V. Ger ir revizionizmo ideologų rū manas energingai ėmėsi dirbti. Reikia kuo aktyviau pesčiu. Kitaip tariant, musų laukia rengti šio fakulteto darbo didžiulis darbas tiek buržua organizacines formas, nusta zinės ir revizionistinės ideo tyti konkrečius katedrų ir logijos kritikos srityje, tiek dėstytojų uždavinius ir pa ir apskritai — vystant moks reigas Prie visų katedrų veikla linius tyrimus, dėstant visuo menės mokslus, tobulinant studentų moksliniai būreliai, visą studentijos komunistinio kurie irgi turi nemažą įtaką auklėjimo sistemą. studentijos auklėjimui. Aukštojo mokslo įstaigos Sąjunginiame visuomenės nuolat orientuojamos į tai, mokslų konkurse stud. R. kad marksizmo - leninizmo Maknickaitės darbas buvo propaganda, visuomeninių apdovanotas I laipsnio, L. mokslų dėstymas, visa ko Ramelytės darbas — III munistinio auklėjimo siste laipsnio diplomu, A. Apučio ma privalo tarnauti tarybi ir J. Paleckio darbai — Pa nės liaudies vienybės ugdy gyrimo raštais. Nemaža dar mui: liaudies, esančios galin bų buvo apdovanota respub giausia užtvara buržuazinei likiniame rate. Matyt, reikė ideologijai, siekiančiai pa tų labiau skatinti studentus, veikti tarybinę studentiją kad rašytų diplominius dar svetimomis idėjomis, kad ko bus visuomenės mokslų ka va prieš buržuazinę ir revi tedrų dėstytojams vadovau zionistinę ideologiją, su ka jant. Sveikintina, kad TSKP pitalizmo atgyvenomis są istorijos būrelis yra užmez monėje turi būti aktyvi, gęs ryšius su Minsko, Ry konkreti ir be kompromisų. gos, Kaliningrado aukštosio Vadinasi, studentus reikia mis mokyklomis. mokyti kūrybiškai mąstyti, Gausiai studentai dalyvau savarankiškai dirbti. Todėl ja visuomenės mokslų kon šiuolaikinėje didaktikoje vis kursų pirmuosiuose ratuose. labiau Įsitvirtina nauja kon Tačiau reikia priminti, kad cepcija. Jos esmė ta, kad katedros, susižavėjusios refe pagrindinis dėstytojo uždavi ratų kiekybe, kiek apleido nys yra ne gatavas žinias jų kokybę. dėstyti, o organizuoti akty Apskritai, siekiant padi vų studentų mokymo . pa dinti visuomenės mokslų ka žintinį darbą, kur Į pirmą tedrų vaidmenį studentijos vietą iškeliamos studentų sa komunistiniame auklėjime, varankiškos studijos, jų su reikėtų, remiantis vieninga gebėjimų ir asmenybės for auklėjimo priemonių sistema, mavimas. Taigi, būtina nuo numatyti konkrečias komu latos k'-'ti užsiėmimų idėjinį- nistinio auklėjimo veiklos teorinĮ ir metodinį lygį, vi sferas, kuriose turėtų vado sapusiškai panaudoti naujau vauti ir dirbti visuomenės sią specialybės medžiagą, mokslų katedrų dėstytojai. glaudžiai ją siejant su Parti Be to, reikėtų nustatyti dės jos keliamais uždaviniais. tytojų veiklos vietą, apimtį Išaugęs dėstytojų mokslinis ir formas, kuriose visuome lygis ir pedagoginis meistriš nės mokslų katedrų dėstyto kumas turi stimuliuoti stu jai privalo dalyvauti studen dentų savarankišką darbą ir tų visuomeninės - politinės siekimą giliai bei kūrybiškai praktikos organizavime. įsisavinti marksizmo - leni Didinant visuomeninių ka nizmo teoriją praktiniams tedrų vaidmenį komunisti komunizmo statybos uždavi niame studentijos auklėjime, niams spręsti. vienijant jų pastangas su dekanatais, didelį vaidmenį Iki šiol administracinio pa turi suvaidinti visuomeninių valdumo sistema skatino vi katedrų partinės organizaci suomenės mokslų dėstytojus jos. savo darbą koncentruoti Rektoratas ir partijos ko daugiausia Istorijos, Preky mitetas savo veikloje visą bos bei Finansų ir apskaitos laiką vadovavosi TSKP CK fakultetuose ir teikti jų de ir TSRS Ministrų Tarybos kanatams bei visuomeni nutarimais „Apie visuome nėms organizacijoms para nės mokslų išvystymą ir jų mą. Katedros dalyvauja tų vaidmens padidinimą komu fakultetų Tarybose, ruošia nizmo statyboje", „Dėl prie svarstymui klausimus, dėsty monių, padedančių toliau to tojai aktyviai dalyvauja vi bulinti aukštąjį mokslą šaly suomeninių organizacijų ren je", LKP CK Biuro 1968 m. giniuose, dažnai yra jų orga ir 1970 m. nutarimais apie nizatoriai. Žymi katedrų dar politinį studentijos auklėjimą buotojų dalis yra tų fakulte- Vilniaus universitete. Visi partinių, profsąjungos, šie nutarimai partijos komi komjaunimo, „Žinijos" ir ki teto ir rektorato iniciatyva ly organizacijų vadovauja buvo apsvarstyti katedrose, muose organuose. Supranta o 1972 m. gruodžio 26 d. ma, kad kitų fakultetų deka Universiteto Taryboje minė natams ir visuomeninėms or tų nutarimų pagrindu buvo ganizacijoms katedros teikė svarstomas ir priimtas nuta daug mažesne paramą, nors rimas „Dėl politinės ekono lr fen jų dėstytojai dalyvau mijos katedrų darbo". Minė davo partiniuose ir komjauni tais nutarimais buvo grin mo susirinkimuose, kai bū džiamas visų visuomenės davo svarstomi politinio auk mokslų katedrų darbas pa lėjimo klausimai, vasaros staruoju metu. darbo stovyklose ir rudeni Visuomenės mokslų kated nėse talkose kolūkiuose, ren rų darbo analizė leidžia da giamose priemonėse šefuoja ryti išvadą, kad jos atliko muose objektuose ir t. t. nemažą darbą visose veiklos V isuomenės mokslų kated- sferose. Tačiau, kaip matė ry dėstytojų ryšiai su deka me, jos galėjo ir turėjo natais ir fakultetų visuome dirbti geriau. Ateityje reikia ninėmis organizacijomis yra daugiau reikalauti iš šių ka ddr nepakankami. Neretai tedrų. (Atkelta iš?2 psl.)
LENININĖJE TALKOJE Šimtai mūsų studentų da lyvavo lenininėje talkoje. Matematikai, fizikai dirbo naujo prekybinio centro sta tybose, 950 žmonių tvarkė Jaunimo sodą, Žirmūnų, La kūnų gatvės. Po talkos pa gražėjo fakultetų rūmai.
A. SABALIAUSKO ir A. STANEVIČIAUS nuotr.
lis studentų pasitenkina to kiais prastais pažymiais. J. Galinaitis atkreipė dė mesį, kad nuo rugsėjo mė nesio iš Universiteto pašalin ta apie 280 studentų. Di džiausia dalis — už nepa žangumą. Ar tai nerodo, kad reikalinga pagalba kurso draugui? Ir prasidėjo diskusija. Pirmoji kalbėjo antrakursė medikė R. Banelytė. Ji papa-
sioginė, bet svarbi pažangu mo sąlyga. — Koks ten gali būti aiš kinimas! Reikia taip organi zuoti, kad būtų tikras lenk tyniavimas, tada niekas skeptiškai nežiūrės. Dabai tiek to formalizmo! — pasi girdo keletas balsų. Reikia organizuoti! Bet gi patys ir organizuokim! Tikrą lenktyniavimą. V k. psichologas A. Šiautkulis puikiai žino visus stu dijų metų sudėtingumus. — Stipendija — tikslas ar priemonė? Ką pasakyti stu dentui, kuris, gavęs trejetą maldauja dėstytoją „ištemp ti" iki ketverto, kad nenu kirptų stipendijos... Tai ar
— Dar dažni atvejai, kai kurso draugu susidomi tik tada, kai šis jau šalinamas iš Universiteto. O kur visi buvo anksčiau, kai kažkoks Algis, Marytė ar Onutė praleidinėjo paskaitas, nesimo kė. Čia daug girdėjom pata rimų, bet jūs patys pirmieji imkit ir padarykit. Be iška bų, be skambių žodžių — iš karto jautį už ragų. Pasiekti, kad nebūtų nė vieno nepažangaus, įmanoma. Dabar — iškilmingoji da lis. Gausus būrys Lenino sti pendininkų apdovanojami VLKJS CK ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ženkleliu „Už labai gerą mokymąsi".
šakojo, kad grupėje prieš sesiją surengiamos konsulta cijos, kurios tikrai duoda daug naudos. Trečiakursė R. Kovaliovaitė (PEF) mano, kad vienas pažangumo kėlimo būdų — socialistinis lenktyniavimas: — Gaila, kai kurie stu dentai žiūri skeptiškai ir ne supranta jo reikšmės. Kol gyvuos toks požiūris, nieko nepasieksim. Reikia aiškinti šių uždavinių svarbą. Lenk tyniauti reikėtų visuomeni nės veiklos srity. Juk nie kas, manau, neprieštaraus jog ši veikla nors ir netie-
X mokomės dėl jos, ar ji pa deda mokytis? Ypač pirmuo siuose kursuose mokosi „dėl stipendijos". Konkrečiai siū lau vyresniesiems padėti pir makursiams. Galima ir pa konsultuoti, paaiškinti spe cialybės dalykus, bet dar ge riau padėti pirmosiomis die nomis susivokti, kaip studi juoti, kad buvę abiturientai nepasimestų, priprastų prie naujų sąlygų. Kalbėjo ir chemikė J. Jur kevičiūtė, teisininkas E. Ku rapka. . . Prorektorius doc. B. Sudavičius tarsi apibend rino sukaitusių galvų įaud rintas mintis:
Sąrašas ilgas, ilgas — čia ir chemikai, ir teisininkai, ir istorikai.. . LLKJS Universi teto komiteto sekretorius S. Imbrasas sveikina apdova notuosius, linki sėkmės ir daug daug laimėjimų. Priimamas pirmūnų kreipi masis į Universiteto studen tus. į salę plūsteli muzikos garsai, ir neužilgo poros jau sukasi šokio sūkury. O kai kas dar pratęsė pokalbį — ne taip paprasta surasti su dėtingos problemos sprendi mą. Bet gi sakoma, neranda tas, kas neieško. L. KIZELYTĖ
Metam pirštinę nepažangumui . . .Universiteto kavinė sve tingai priima penktojo moks lo pirmūnų pasitarimo daly vius. Pakalbėti yra apie ką. Čia susirinko įvairiausių spe cialybių ir kursų atstovai. Visus jaudina tos pačios se nos problemos. Iki galo iš spręsti jų, tur būt, neįmano, ma, nes laikas įneša savo pataisas ir reikalavimus, bet spręsti reikia. Vakaro svečiai: prorektorius doc. B. Sudavičius, par tijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Suminąs, Pramonės ekonomikos fakul teto prodekanas J. Kunčiną. LLKJS Universiteto komiteto sekretorius S. Imbrasas pir miausia kalba apie pačius maloniausius dalykus — tu rime 12,4% pirmūnų, suma žėjo trejetukininkų. ■ Ir labai džiugu matyti šiandien susi rinkusius tų, geriausiųjų, at stovus. Taip penktadienį prasidė jo vakaras, skirtas VLKJS XVII suvažiavimui. Kadangi gausus būrys vaikinų ir mer ginų susirinko anaiptol ne komplimentų sakyti vienas kitam, tai komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo tojas J. Galinaitis pabrėžė trūkumus ir sunkumus, pasi taikančius dėl mūsų pačių abejingumo ir nemokėjimo. — Komjaunimo grupės ne visuomet ir ne visos princi pingai žiūri į atsiliekančius, nesistengia padėti jiems. O konsultacija net pačiam pir mūnui atneštų praktinės nau dos. Per visuomeninių moks lų egzaminus gaunama dau giau penketų, bet daugiau ir. . . trejetų. Vos ne trečda-
V. BRAZIŪNO nuotraukose: viršuje — Universiteto mokslo pirmūnų pasitarime (centre PEF studentė R. Kovaliovaitė);
•
dešinėje — Kultūros klubo pirmininkas B. Eimaitis, kibernetikės diplomantės E. Paulavičiūtė ir R. Navikaitė;
•
apačioje kairėje — kalba chemikė diplomantė J. Jur kevičiūtė.
XXVI WU SMD KONFERENCIJOS REZULTATAI
(Pabaiga. Pradžia Nr. 15) ISTORIJOS FAKULTETAS TSKP ir LKP istorijos sekcija I vieta — G. Glebavičiui (III k.), moksl. vad. — vyr. dėst. P. Vitkauskas. II vieta — R. Pažemeckiui (II k.), moksl. vad. — doc. V. Kašauskienė, A. Kšenavičiui (II k.), moksl. vad. doc. V. Ka šauskienė. III vieta — L. Janulevičiui (I k.). Užsienio šalių proletariato ir jaunimo revoliucinio judėjimo sekcija I vieta — J. Uldukiui (II k.), moksl. vad. — doc. V. Ka šauskienė. II vieta — A. Apučiui (V k ),moksl. vad. — doc. P. Setkauskis. III vieta — A. Butrimui (l k.), moksl. vad. — doc. G. Juk nienė. Informatikos sekcija I vieta — V. Leitmonaitei (III k), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Kancleris. II vieta — M. Vladimirovai (II k.), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Kancleris. III vieta—Z. Peištaraitei (IV k.), moksl. vad. — doc. L. Vladimirovas. Visuotinės istorijos sekcija I vieta — A. Paulauskui (V k.), moksl. vad. — doc. R. Žiugžda. II vieta — I. Ananjevaitei (III k.), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Bacys, C. Laurinavičiui (II k.), moksl. vad. — doc. R. Žiugžda, J. Bardauskui (III k.), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Bacys. III vieta —E. Kriščiūnui (II k.), moksl. vad. — doc. R. Žiugžda, R. Malikėnui (II k.), moksl. vad. — doc. R. Žiugžda. J. Vaitkui (I k.), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Bacys. Archeologij os-etnografij os sekcij a I vieta — V. Ivaškevičiui (III k.), moksl. vad. — doc. P. Kulikauskas. II vieta — E. Nenartavičiūtei (V k.), moksl. vad. — prof P. Dundulienė. III vieta — F. Džiautui (II k.), moksl. vad. — prof. P. Dundulienė. Logikos sekcija I vieta — N. Petkevičiūtei (III k.), moksl. vad. — prof. dr. R. Plečkaitis. II vieta — V. Navickui (IV k.), moksl. vad. — prof. dr. R. Plečkaitis. III vieta — V. Zalytei (UI k.), moksl. vad. — prof. dr. R. Plečkaitis. Psichologijos sekcija I vieta — R. Kočiūnui (IV k.), moksl. vad. — doc. A. Bagdonas. II vieta -—R. Paulauskaitei (III k.), moksl. vad. — dėst. M. Rubaževičienė. III vieta — G. Maniukaitei (V k.), moksl. vad. — dėst. G. Mikšytė. Filosofijos sekcija II vieta — A. Kurui (II k.), moksl. vad. — doc. K. Rickevičiūtė, N. Aukštolytei (II k.), moksl. vad. — doc. K. Rickevičiūtė. III vieta —V. Bartasevičiui (II k.), moksl. vad. — asp. A. Nesavas. Lyginamosios bibliotekininkystės sekcija I vieta — A. Elvikytei (III k.), moksl. vad. — doc. K. Sinkevičius. II vieta — V. Lipskytei (II k.), moksl. vad. — doc. V. Stonienė.
TRUMPAI PEF komjaunimo biuras surengė fotoparodą „Lietu vos jaunimas šiandien", skir tą VLKJS XVII suvažiavi mui. Nuotraukos atkeliavo iš LTSR Fotomeno draugijos, su kuria fakulteto komjaunimo biuras palaiko glaudžius ry šius. Parodoje atsispindi Lie tuvos TSR jaunimo gyveni mas, darbas kolūkyje, ga mykloje, prie statybų. Tai jau antroji paroda, kurią su rengti padėjo fotomenininkų draugija. A. VIRPILAITIS * ★ * Taikomosios matematikos specialybės I kursas susitiko su Dailės instituto docentu J. Mackoniu.
LAIKRAŠTIS EINA
NUO 1950 METŲ
Jau pirmieji dailininko žodžiai visus labai sudomino. Jis pasakojo apie klasikinę ir šiuolaikinę dailę. Su įdo mumu klausėmės apie anti ką, baroką, renesansą. Dailininkas parodė klasiki nių kūrinių diapozityvų ir juos komentavo. Buvo tikrai įdomu ir nau dinga. Esame labai patenkin ti ir dėkingi dailininkui J. Mackoniui, taip pat mūsų dėstytojui kuratoriui V. Mac kevičiui, padėjusiam organi zuoti šį susitikimą. V. PIEKAITE
III vieta — R. Kievišaitei (III k.), moksl. vad. — ped. m. kand. V. Urbonas. Istorijos sekcija I vieta — S. Buchaveckui (V k.), moksl. vad. — prof. M. Jučas. II vieta — A. Marcinkui (IV k.), moksl. vad. — doc. R. Krutulytė, G. Rudžiui (IV k.), moksl. vad. — vyr. dėst. S. Jegelevičius. III vieta — J. Raguckui (II k.), moksl. vad. — vyr. dėst. R. Batūra, D. Zabotkaitei (II k.), moksl. vad. — vyr. dėst. R. Batūra, A. Svelniui (IV k.), moksl vad. — doc. R. Kru tulytė. Bibliotekininkystės ir bibliografijos sekcija I vieta — D. Kaunui (IV k.), moksl. vad. — doc. V. Žu kas. II vieta — A. Zavistanavičiūtei (II k.), moksl. vad. — doc. V. Žukas. III vieta — V. Matuzevičiūtei (I k.), moksl. vad. — doc. V. Žukas. •
GERIAUSIEJI FIZIKOS FAKULTETAS Radiofizikos sekcija I vieta — V. Armonavičiui (IV k.), moksl. vad. — asist. V. Palenskis. II vieta — C. Pavasariui (V k.), moksl. vad. — vyr. m. bendr. F. Vaitiekūnas. III vieta — A. Rimkutei (II k.), moksl. vad. — vyr. dėst. K. Sakalauskas. Elektronikos sekcija I vieta — R. Juškėnui (V k.), moksl. vad. — doc. A. Šir vaitis ir v. m. b. J. Jakimavičius. II vieta — R. Leskauskui (IV k.), moksl. vad. — v. m. b. A. Sereika. III vieta — V. Vitkauskui (V k.), moksl. vad. — v. m. b. V. Kunigėlis. Netvarkingų puslaidininkių sekcija I vieta — S. Arlauskui (V k.), moksl. vad. — asist. S. Vengris. II vieta — A. Paškevičiui (V k.), moksl. vad. — doc. E. Montrimas ir v. m. b. Br. Petrėtis. III vieta — A. Ciurylaitei (V k.), moksl. vad. — doc. V. Kriščiūnas. Kristalinių struktūrų puslaidininkių fizikos sekcija I vieta — E. Kuokščiui (III k.), moksl. vad. — doc. J. Vaitkus ir v. m. b. R. Baltramiejūnas. II vieta — S. Balickui (II k.) ir E. Gaubui (V k.), moksl. vad. — j. m. b. V. Narkevičius ir j. m. b. V. Niunka. III vieta — S. Kačiuliui (II k.), moksl. vad. — vyr. dėst. A. Urbelis. Teorinės fizikos sekcija I vieta—B. Kaulakiui (IV k.), moksl. vad. — doc. J. Kaladė. II vieta — V. Filistovičiui (IV k.), moksl. vad. — fiz.mat. m. kand, Z. Kupliauskis. III vieta — M. Timofejevai (IV k.), moksl. vad. — prof. V. Šugurovas, E. Prapiesčiui (II k.), moksl. vad. — fiz.-mat. m. kand. Z. Kupliauskis. Optikos, spektroskopijos ir astrofizikos sekcija I vieta — V. Balevičiui (V k.), moksl. vad. — v. d. L. Kimtys ir doc. M. Balevičius. II vieta — G. Mačiui (V k.), moksl. vad. — e. doc. p. V. Norkūnas. III vieta — S. Taluntytei (V k.), moksl. vad. — doc. E. Žurauskienė.
pirmininko pavaduotojas E Ivoškevičius paskirstė dar bus. Į darbą kibo noriai visi. Reikėjo išvalyti koridoriuo se grindis, išblizginti langus. O kas nenorės, kad jo bend rabutyje jauku ir švaru bū tų! Talka buvo naudinga. Bendrabutis vėl atjaunėjo. Gerai padirbėjo II k. žurna listė D. Cesnauskytė, I k. istorikas S. Lukšas, parengia mojo skyriaus klausytojai B. Švažaitė, S. Šlapikas ir kiti.
B. ABROMAITYTE
Praėjusio penktadienio pa Balandžio 17 d. Auloje vy vakary devintojo studentų bendrabučio gyventojai sku ko Interklubo organizuotas bėjo į talką. Greitai ir orga susitikimas su rašytoju — nizuotai bendrabučio tarybos publicistu A. Cekuoliu. Sve
KALNA 2 KAP.
I
II
III
I II
III
TEISES FAKULTETAS Tarybinių organizacijų ir piliečių teisių ir interesų gynimo sekcija vieta — A. Stankarui (III k.j, moksl. vad. — doc A. Liakas. vieta — Š. Vilčinskui (V k.), moksl. vad. — e. doc. p P. Vitkevičius, A. Bimbiriui (IV k.), moksl. vad. — vyr. dėst J. Nocius. vieta — R. Budzilaitei (IV k.), moksl. vad. e. doc. p E. Palskys, G. Malevskiui (III k.), moksl. vad. — vyr. dėst R. Greičius, G. Leiputei (III k.), moksl. vad. — e. doc. p P. Vitkevičius. Tarybinio valstybingumo vystymosi sekcija vieta — G. Patkačimaitei (IV k), moksl. vad. — doc A. Cirtautas. vieta — A. Pumpučiui (V k.), moksl. vad. — vyr. dėst E. Medžys, J. Masiokui (IV k.), moksl. vad. — doc P. Kūris. vieta — E. Kiviliūtei (III k.), moksl. vad. — doc M. Maksimaitis, F. Kuklenskytei (II k.), moksl. vad. prof. S. Vansevičius, V. Anisimovui, moksl. vad. — doc. K. La Pinskas.
PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomikos sekcija ekon I vieta — D. Bendikaitei (III k.), moksl. vad. m. kand. B. Cereška. moksl. vad. II vieta — M. Varenbergienei (V k.), doc. A. Venckus, III vieta — S. Stonkienei (V k.), moksl. vad. — doc. A. Venckus. Materialinio aprūpinimo ekonomikos sekcija I vieta — J. Gotceftui ir A. Rajunčiui (V k.), moksl. vad — doc. J. Stankevičius. II vieta — A. Jurevičiūtei (V k.), moksl. vad. — doc A. Morkevičius. III vieta — M. Rapalytei (IV k.), moksl. vad. — vyr. dėst R. Laškovienė. Prekių mokslo sekcija I vieta — L. Milonaitei, I. Valančiūtei ir A. Žvalionytei (III k.), moksl. vad. — vyr. dėst. V. Mika lauskas. II vieta — D. Kliukaitei ir M. Šniukaitei (III k.), moksl vad. — doc. K. Vaištarienė. III vieta — R. Drendžilauskaitei ir P. Petrulytei (IV k.) moksl. vad. — doc. A. Bucevičiūtė. Politinės ekonomijos sekcija I I vieta — V. Matijošaitytei (II k.), moksl. vad. — prof dr. S. Ginaitė. II vieta — V. Butkui. III vieta — Z. Masiulytei, N. Mikėnaitei ir I. Ivanauskai tei. Politinės ekonomijos sekcija II I vieta — v. Šniaukštaitei (III k.), moksl. vad. — ekon m. kand. V. Kindurys. 11 vieta — A. Kuliešiui (H k.), moksl. vad. — doc A. Jablonskis. III vieta — G. Markevičiūtei ir V. Kundrotui, moksl. vad — doc. A. Jablonskis. Tarpfakultetinė politinės ekonomijos sekcija I vieta — V. Kvietkauskaitei (TF II k.), moksl. vad. — ekon. m. kand. B. Vengrienė. II vieta — G. Pilnikovui (TF I k.), moksl. vad. — ekon. m kand. H. Nonevič. III vieta — A. Biguzui (TF I k.), moksl. vad. — ekon. m kand. P. Mikučionis. Tarpfakultetinė socializmo politinės ekonomijos sekcija I vieta — V. Šablavinskui (TF II k.), moksl. vad. — doc. D. Birutytė. M. Rodevič (ChF IV k.), moksl. vad.—ekon m. kand. L. Kriukelis. II vieta — B. Valiui (TF II k ), moksl. vad. — doc. D. Bi rutytė. III vieta — L. Gasiūnui (TF II k ), moksl. vad. — doc. D Birutytė.
čias pasakojo apie JAV po litinį gyvenimą, šios šalies jaunimą ir apskritai apie ka pitalizmo pasaulį. Vėliau A. Cekuolis atsakė į studentų klausimus. S. NEMEIKAITE KAUNO DRAMOS TEATRO
Stenamai GASTROLĖS VILNIUJE
Studentų profkomitete yra bilietų į spektaklį „Mes, džazas ir vaiduokliai", kuris įvyks gegužės 12 d. 19.30 vai. Jaunimo teatre. Studentų profkomitetas
Praėjusį ketvirtadienį Isto- Į Gegužės 9 d. 19.30 vai. — rijos fakulteto profbiuras or„Kol gaidys užgiedos“ ganizavo eilinį profaktyvo j Mokslinio komunizmo mokymo užsiėmimą. Šį kar- j katedros kolektyvas reiš tą pranešimą apie proforgo j 13 d. 19.30 vai. — „Geis kia nuoširdžią užuojautą dėstytojui Stasiui VENSpareigas, atsakomybę prieš mų tramvajusKEVICIUI dėl jo mamos kursą skaitė Universiteto j mirties. 19 d. 12 vai. — „Barbora studentų profkomiteto atsto vė I. Kalkytė. Pranešėja pa Radvilaitė" teikė pavyzdžių iš profgruSEKANTIS MŪSŲ LAIK pių gyvenimo. Proforgai bei ' Bilietų į šiuos spektaklius pavaduotojai turėjo progą į galima įsigyti Studentų profRAŠČIO NUMERIS IŠEIS išsiaiškinti jiems rūpimus; komitete. Priimamos kolek klausimus. GEGUŽĖS 8 D. V, SVETIKAITE tyvinės paraiškos.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4100 egz. Užsk. Nr. 1670 LV 03819
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA