VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 16 (327)
1959 m. gegužės 1 d., penktadie nis
Kaina 20 kap.
R vėl pavasaris. Ir vėl Gegužis. Jis eina žeme, kaip visada jaunas ir žvalus, sėdamas grūdus į pu rią, garuojančią žemę Ir džiaugsmą j mūsų širdis. Ei na saulės lydimas, mūsų dar bu papuoštas, mūsų širdžių kviestas. Kasmet jis atneša l mūsų gyvenimą daug naujo, kasmet jis randa mūsų gretas
vis labiau stiprėjančias, vis rankoje iškovojo sau laisvę. Ir glaudžiau apie didžiąją Komu šiandien daugelyje pasaulio nistų partiją sutelktas, vienam šalių darbo žmonės Išeina su kilniam tikslui pasiryžusias. galingais šūkiais, nukreiptais Tas tikslas — tai šviesusis prieš karą, prieš imperializ komunizmas, kurĮ tarybiniai mą, prieš kolonlalinę priespau žmonės sukurs savo darbu ir dą ir žmogaus Išnaudojimą. valia. Jau šiandien mes mato Visame žemės rutulyje šlan me komunistinės ateities bruo dlen skardi darbo žmogaus, žus horizonte, jau šiandien kovojančio už gražesni gyve jaučiame jo gražius ūglius nlmą, balsas. Ir tas balsas su kasdieniniame mūsų gyveni tramdys Imperialistinius karo ---------------me. Septynmetis planas, kurĮ kurstytojus! mūsų liaudžiai nubrėžė TSKP PavasarĮ galime palyginti XXI suvažiavimas, padės dar su žmogaus jaunyste, tuo am labiau pakilti kultūroje ir ge žluml, kai žmogaus širdis ku S. ALGIMANTAS rovėje kiekvienai tarybinei pina didelių troškimų, kilnių tautai, padės mums greičiau svajonių, liepsningo noro pri Per Lietuvą komunistinę ateiti pasiekti. sidėti prie savo tautos vis di Pavasari žmonės sėja l desnio suklestėjimo, visos žmo eina Gegužis žemę grūdus, tikėdamiesi nijos gerovės ir laimės. Tad gero derliaus, sodina me pajunkime, draugai studentai, džius, žinodami, kad Jie ne savo svajas, atiduokime savo Gėlėta skara apsisupęs trukus sužaliuos. Komunizmas kūrybinę energiją ir Jaunystės Gegužis per Lietuvą eina. — žmonijos pavasaris. Ir to siekimus pačiam kilniausiam Dainuoja jam užtvankos upių dėl Gegužės Pirmosios šven reikalui — kovai už komuniz Turbinom septynmečio dainą tę viso pasaulio darbo žmonės mą! švenčia kaip savo kovinių Jė. Tegu Jūsų širdys visada bus gų peržiūros dieną. Juk ki karštos, tegu jos visada plaka tados negausingos darbininkų darbo žmogui! (leidžia nauji miestų mūrai „gegužinės” ilgainiui peraugo J PALECKIS Gegužį pro atvirus langus, — l Didžiąją socialistinę Spalio LTSR Aukščiausiosios revoliuciją, kurioje sukilusios Tarybos Prezidiumo Gegužiui dugne Kauno jūros darbo žmonių masės su ginklu Pirmininkas Statytojai dovaną rengia
I
KAS IS MŪSŲ NĖRA JUOKĘSIS ŠIOJE AIKŠTĖJE? MES JUOKĖMĖS, KAI PO STOJAMŲJŲ PERSKAITĖME ,,PRIIMTAS”, JUOKĖMĖS PO KIEKVIENOS GERAI NUSISEKUSIOS SESIJOS. IR KAIP GI NEBUS LINKSMI TIE, KURIEMS PASKUTINES STUDENTISKĄSIAS VALANDAS BAIGIA ATSKAIČIUOTI SENASIS UNIVERSITETO LAIKRODIS. JIE IŠEINA Į GYVENIMĄ. JŲ NEKANTRIAI LAUKIA MOKYKLOS IR FABRI KAI, MIESTAI IR KOLŪKIAI. PRIEŠ AKIS PATS DIDŽIAUSIAS EGZAMINAS — GYVENIMAS. KAIP JAM PASIRUOSEI PER PENKERIUS STUDIJŲ METUS. TAIP IR IŠLAIKYSI. PASKUTINĮ STUDENTIŠKĄJĮ GEGUŽĮ ŠVENČIA IR EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETO DIPLOMANTAI. IR DAR KARTĄ JIE LINKSMAI JUOKSIS ČIA, PUI KIAI IŠLAIKĘ VALSTYBINIUS EGZAMINUS. LINKSMŲ ŠVENČIŲ IR GERIAUSIOS KLOTIES, MIELI DRAUGAI, IŠEINAN TIEJI Į GYVENIMĄ!
LENINO PORTRETAS (Pradžia Nr. 15) Savaites keitė mėnesiai. Jasla, kaip ir tūkstančiai geriau sių Lenkijos dukrų Ir sūnų, kovojo prieš hitlerininkus. Netoli Jasios gimtojo kai mo, miško pakrašty, disloka vosi priešo ginklo sandėliai. pasigirdo Kartą vldurnaktĮ sprogimai. Kaimo languose staiga nušvito ugnis. Kaltylom miečlai džiaugėsi. Džiaugėsi ir Jasios motina. Gal po mėnesio, naktį kaž kas tyliai subeldė į Jasios mo tinos pirkelės langą. Moteriš kė pažino, kad tai buvo kai mynas Antonls Golemba. Bet kaip jis čia atsirado? Prieš porą metų jis Išėjo pas parti zanus. Vieni kalbėjo, kad JĮ sugavo vokiečiai, kiti tvirtino, kad jo lavoną neseniai matę miške. — Gal žinai ką apie Jasią, — buvo pirmutinis motinos klausimas. Partizanas Išėmė iš švarko ryšulėlį, padavė JI ir išskubėjo. Moteriškė priėjo prie stalo, Išėmė iš stalčiaus knygą ir kelėtą žurnalų, Antraštiniam perskaitėme: knygos lape ” - ’ „Vladimiras Iljičlus ■Leninas klek aukščiau knygos pavadi nimo užrašas: „Liaudies ker šytojai Janinai Vilčinskai” ir partizanų būrio vado parašas.
Pirmasis lapas su Lenino portretu iškirptas. — O čia apie mano dukre lės žygdarbi, — Vllčlnskaja paduoda mums Lenkijos anti fašistinio jaunimo organą „Valka mlodych” (Jaunųjų ko va) numerĮ. Pirmajame žurna lo puslapy — didelis Jasios portretas ir jos žygdarbio ap rašymas. ...... Janina Vilčinską žuvo, naikindama priešo ginklų san dėlius ties savo gimtuoju kai mu. . . Eidama l ŠĮ žygi, Jani na Vilčinską žinojo, kad viso pasaulio darbo žmonės bus laisvi ir laimingi, kada gyvens taip, kaip moko didysis prole tariato vadas Leninas. Už jo idėjas krito...” — Atrodė, kad po vyro ir dukters mirties nėra prasmės ir man gyventi, kad su Jals užgęso ir mano saulė, — vėl prabilo moteris, — tačiau gyvenlmas eina savo vaga, Po nelaimių ir kančių dienų atėjo džiaugsmo dienos. Klekvleną valandą žiūrėdama į Leni no portretą jau nuo praeitų metų laukiau savo gimtosios žemės Išlaisvinimo. — Bet gi galėjo jus nu šauti už ši portretą. — Taip, galėjo. Bet ar su šaudyti jiems visus laisvę my linčius lenkus, visus darbo žmones, kovojančius už Leni no idėjas!
Išėję Iš lenkės sodietės ba kūžės mes dar kartą žvllgterėjom Į sukrypusią lūšnelę, dar kartą pamojavome jos šeimi ninkei. Ir tada ne lūpos, o šir dys mūsų prabilo: neveltui Leniną gerbia Ir myli viso pa saulio darbo žmonės! Eug. DANILEVIČIUS VVU Mokslinės bibliotekos vyr. bibliotekininkas ŪS prisimenat dienoraš čio ištrauką, spausdintą mūsų laikraštyje? Joje buvo rašoma apie bendrabučlų sienlaikraščius, kurių vie nais dienoraščio autorė liko patenkinta, kitais nusivylė, dar dėl kitų buvo gėda. Nuo to laiko praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Kaip pasikeitė mūsų bendrabučio sienlaik raščiai per tą laiką? Mes — bendrabučių sien laikraščių konkurso žiuri ko misija — bendrabutyje Nr. 4 prie sienlaikraščio „Už sveiką buitĮ”. Prieš tris mėnesius ant sienos kabėjo vieni rėmai, dabar — Nr. 3. Bet koks jis, tas trečias numeris? Vie toj vedamojo — kažkokios padraikos. „Vapsvoj”, satyros ir jumoro skyrelyje, kuris užima daugiam kaip du treč dalius viso sienlaikraščio, pil na kalbos klaidų, grubių išsi reiškimų, nevykusiai preten duojančių Į jumorą. Ziūrlnėjam bendrabučio Nr. 2 sienlaikrašti „Tarybinis studentas”. Rėmai nutriušę,
Pirmoji pažintis
Ties Vilnium į aukštą mėlynę Būrelis balandžių iškilo. Kolonos į aikštę ištvinę Gegužį žiedais apipylė
Nors dar nepraslinko metai, kai I kurso fizikai atėjo | Uni versitetą, bet jie jau turi daug draugų ne tik mūsų respublikos aukštosiose mokyklose, ...... bet .ir už josj ribų. Neperseniausiai jie nutarė užmegzti draugystę su Estijos TSRt Tartu Universiteto “ ' I kurso fizikais. Ir štai praėjusį šeštadienį jie susilaukė svečių — estų.
Jis linksmas per Lietuvą eina, Per jauną septynmečio žemę, — Dainuoja septynmečio dainą Statytojų širdys neramios.
---- «----
* „Pirmiausiai nutarėme svečius supažindinti su mūsų, laboratorijomis bei patalpomis, Labiausiai Estijos fizikus su domino puslaidininkių labora torija.
Vėliau svečiai apžiūrėjo senąjį ... Vilnių. ir jo architektūrinius paminklus, o po to pabuvojo tą vakarą vykusia me fizmatų draugystės vaka re. Atsisveikinant Tartu Uni versiteto I kurso fizikų kom jaunimo organizacijos sekre torius Tonu Klpper pasakė: — Mums pasitaikė puiki proga susitikti su Lietuvos studentais-flzikais. Jūsų sos tinė mums paliko neišdildomą įspūdi. Mes labai norėtume turėti daugiau panašių susiti kimų. Būsime labai patenkin ti, jei jūs apsilankysite pas mus. Širdingai dėkojame už draugišką, šiltą sutikimą. Tegu stiprėja ryšiai tarp Lietuvos ir Estijos fizikų. O. dabar atvažiuokite pas mus. Lauksime. Iki pasimatymo Tartu!” G. Nagelės tekst. ir nuotr.
raidės nusilupinėjusios. . . Iš orė nekokia. Kabo antras nu meris, vadinasi, vienu nume nu daugiau, nei prieš tris mė nesius. Ką galima dar pri dėti? Nieko, Išskyrus prie kaištą bendrabučio tarybai, kuri visiškai nesirūpino sien-
Per visus mokslo metus to kiame dideliame bendrabutyje „Tauro šluota” tik tris kartus tešlavė. Tiesa, kai jau pasisu ka ji kartą po bendrabuti, nepalieka neužkabinus nei „klasikinių imtynių čempio nų”, nei „gerųjų” šeiminio-
Čia žmonės paslsįengė, pagalvosit ir jūs, skaitydami bendrabučio Nr. 5 sienlaik raštį „Bendrabučio balsas". Daug vietos skiriama buičiai. Iš „Voro įspūdžių” jūs suži nosit, kaip tvarkosi kamba riuose vyrai, kaip merginos, kas dedasi prausyklose ir ko ridoriuose. Tiesa, kai kurie straipsneliai, atrodo rašyti skubotai, lyg atgaila ranka. Vargu ar kas nors iš bendra bučio gyventojų skaitė veda mąjį, kuriame vos pora žo džių rasime apie bendrabu čio merginas. Gerą įspūdi daro bendrabu čio Nr. 3 sienlaikraštis „Už geresni gyvenimą”. Jei per(Nukelta į 2 psl.)
J
Sienlaikraščiai.. , laikraščio leidimu. Kad Ir ko kios svarbios būtų temos, kad ir kaip įdomiai jos būtų spren džiamos, dviejų numerių sien laikraštis Jau nebe sienlaik raštis, o kažkoks atsitiktinu mas bendrabučio gyvenime. Naujas „Tauro šluotos” nu meris — Irgi retas dalykas.
1S ŽIURI KOM1SIJOS
BLOKNOTO
kių, vaišinančių kriaukles spirgintais barščiais ir dulki nančių kilimėlius koridoriuose, nei valgykloj chalatais pasi puošusių merginų, bet tiesa Ir tai, kad, retai šluodama, „Tauro šluota” dar paliko bendrabutyje nemaža šiukš lių.
i, Ą?-
vVių'ii
V. Lenino Raštų Informacinis tomas Vladimiras lljičius Leninas pa liko neįkainojamą idėjinį paliki mą. Nėra tokios visuomeninio gyvenimo problemos, komunisti nės statybos, revoliucinės teorijos ir praktikos problemos, tokios kultūros ar mokslo srities, kurio je V. I. Leninas nebūtų nurodęs gairių. Didžiojo vado veikalai šian dien tapo milijonų turtu. Jais naudojasi partiniai darbuotoja', propagandistai, darbininkai, vals tiečiai, inteligentija, studentija. Tačiau naudotis V. I. Lenino Raš tais nėra taip lengva, nes vie name tome kartais paliesta net dešimtys klausimų, problemų. Tam į pagalbą ateina bibliogra fija. Partijos istorijos ihstitutas išleido bibliografinį darbą — V. I. Lenino Raštų Informacinį tomą. Informac'nis tomas, jun giąs įvairias rodykles — tai va dovas po Lenino Raštus. Pirmojoje informacinio tomo dalyje — dalykinė rodyklė, ant rojoje — „V. I. Lenino veikalų abėcėlinė rodyklė”, „V. I. Leni no slapyvardžių sąrašas”, „V. I. Lenino cituojamų ir minimų K. Markso, F. Engelso, V. I. Lenino veikalų rodyklė”, „Pavardžių rodyklė”, „Geografinių pavadlnlnjų rodyklė”, „Lenino naudo jamų ir minimų grožinės litera tūros veikalų, patarlių, priežo džių, vaizdinių žodžių rodyklės”. Dalykinė rodyklė — pati di džiausia, sudėtingiausia ir svar biausia. Tai problemų pavadini mų abėcėlinis Išvardijimas, Ji Jungia 1700 skyrių ir 5200 po skyrių. Skaitytojas, kuriam reikalinga medžiaga apie Komunistų partiją, ras medžiagos teminiame sky riuje „TSKP”, Jungiančiame 45 skyrelius, kuriuose ir nušviečia ma Komunistų partija, kaip nau jo tipo partija, Jos darbo meto dai ir formos, kolektyvinio va dovavimo principai. Išskirti sky riai apie suvažiavimus, konferen cijas, partijos programą Ir kitais klausimais. Marksistinės filosofijos klausi mai nušviesti skyriuose „Dialek tinis materializmas”, „istorinis materializmas”, „Marksistinės dialektikos metodai” Ir kt. Skyriuose „Socializmas”, „So cialistinė statyba” skaitytojas ras medžiagos apie socializmo staty bą atskirais etapais, darbimrikų klasės vaidmenį ir t. t. Kultūros klausimai nušviesti tokiuose skyriuose: „Kultūra”, „Kultūrinė statyba ir kultūrine revoliucija Tarybų Rusijoje”, „Mokslas”, „Mokykla”, „Menas”, „Grožinė literatūra” ir kt. Jeigu poskyriuje susikaupia dauq medžiagos, tai JI suskirsty ta smulkiau, būtent, į skyrelius, kurie leidžia įvairiapusiškai Išna grinėti klausimą. Paprastai skyreliai dėstomi abėcėline tvarka. Tačiau eilėje atvejų į pirmąją vietą Iškelta visa eilė svarbių skyrelių, nušvie čiančių pagrindinę duotojo klau simo esmę. Nuorodos atlieka ' pagalbinį vaidmenį. Jos dažniausiai eina nuo nepriimtų formulavimų prie Įprastų, nuo bendrų klausimų prie dalinių. Pavyzdžiui, nuosa vybė socialistinė žr. socialistinė nuosavybė. Jų pagalba pasiekia mas ryšys tarp sutampančios pa gal turinį, bet išblaškytos dėl sa vo pavadinimo medžiagos. Toliau seka — „V. I. Lenino Raštų abėcėlinė rodyklė”. Visi kūriniai įeinantieji į 35 Lenino Raštų tomus išvardijami pavadi nimų abėcėline seka. Be to, pa žymima parašymo arba atspaus dinlmo data, nurodoma, kok'ame tome Ir kuriam puslapyje kūri nys patalpintas. Medžiaga, neturinti pavadinimų, pateikta panaudojant dubliavimą. Ji at spausdinta pagal Raštuose pateik tus pavadinimus, o taip pat gru puojama pagal skyrius „Praneši mai”, „Laiškai”, „Rezoliucijos” ir t. t. Lenino Raštuose gausu straips nių, pavadintų pagal asmens vardą, pavardę. Tokiu atveju straipsniai nurodomi pagal pir mą straipsnio pavadinimo raidę. Pavyzdžiui, „F. Engelsas” pagal „F”, bet pakartota Ir pagal pa
Pavasaris Vingio parke.
vardę, šiuo atveju pagal raidę „E”. Pavardžių rodyklėje surašyti asmenys, išskyrus atsitiktinus asmenis, minimus citatose. Medžiaga nurodoma arba pa gal pavardes, arba pagal slapy vardžius. ši rodyklė leidžia nu statyti Lenino pasisakymus apie įvairių šalių politinius ir visuo meninius veikėjus, mokslininkus, rašytojus ir kitus asmenis, kur u vardai minimi Raštuose. Vertinga yra „Lenino cituoja mų ir minimų K. Markso, F. En gelso ir V. I. Lenino veikalų ro dyklė”. Periodinių leidinių rodyklėje pateikti V. I. Lenino minimi ru sų ir užsienio laikraščiai bei žur nalai. Apie kiekvieną ledinį duoti trump' paaiškinimai, nuro dant kada ir kur jie ėjo, kokiai partijai priklausė, kokios buvo idėjinės krypties tuo metu, kai V. I. Leninas Juos minėjo.
Svečiuose pas estŲ etnografus
Geografinių pavadinimų ro dyklė nurodo medžiagą apie ku rią nors vietovę. Ši rodyklė re gistruoja Lenino minimus mies tus, gyvenamąsias vietoves, ap skritis, gubernijas, dalį ekonomi nių rajonų. Pasaulio dalys bei Maskvos ir Peterburgo guberni jos patelktos dalykinėje rodyklė je. Paskutinė rodyklė — „Lenino naudojamų ir minimų grožinės literatūros ir kritikos veikalų, patarlių, priežodžių ir vaizdingų žodžių rodyklė”. Ją sudaro to kie skyriai „Grožinės literatūros ir kritikos veikalai, patarlės, priežodžiai, vaizdiniai žodžiai ir posakiai ir revoliucinės ir liau dies dainos”. „Informacinis tomas” labai vertingas studijuojant V. I. Lenino Raštus.
Al. PETRAUSKAS IFF IV k. studentas
BUSIMŲJŲ DAILININKŲ D RAUGYSTĖ Senos draugystės saitai sieja mūsų Dailės instituto ir Talino Dailės akademijos studentus. Kaip ir pridera ge riems bičiuliams, jie nepamiršta vieni kitų — ruošia susi tikimus, draugystės vakarus, sportines varžybas. Šiomis dienomis pas vilniečius atsilankė grupė busimų jų Estijos dailininkų. Svečiai apžiūrėjo mūsų sostinės ar chitektūrinius paminklus, Universitetą Ir kitas Istorines vie tas. Vakare Dailės institute Įvyko draugystės vakaras. Akademijos Ir Instituto sportininkai sužaidė draugiškas stalo teniso ir tinklinio varžybas. A. Sutkus
Ruoškitės f ak u11 ec u s xenlai kr <a 5citf apžiūrai / UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ IR STUDENTŲ PROFKOMITETAI IR „TARYBINIO STUDENTO” REDAKCIJA, partiniam biurui Ir komjaunimo komitetui pritariant, SKELBIA LITERATŪRINĮ KONKURSĄ geriausiam kūriniui Iš studentų vasaros darbo stovyklų gyvenimo.
KONKURSO TIKSLAS IR SĄLYGOS Konkurso tikslas — dar labiau Išpopuliarinti siu dentų vasaros darbų stovyklas, ugdyti komunistinę pažiūrą į flzlnj darbą, stiprinti kolektyviškumą, drau gystės Jausmą, parodyti studentų kuriamojo darbo entuziazmą, darbo romantiką, nepasisekimus ir laimė jimus. Kūrinių tematika gali būti kuo Įvairiausia. Konkursui gali būti pateikti Įvairių žanrų litera tūriniai kūriniai: poemos, eilėraščiai, apsakymai, apy braižos Ir panašiai. Konkurse gali dalyvauti visi studentai Ir dėsty tojai patelkę žiuri komisijai savo kūrinius Iš stu dentų vasaros darbo stovyklų gyvenimo iki š. m. spalio 15 dienos. Kūriniai pristatomi Į „Tarybinio studento” redakciją su užrašu „Literatūriniam kon kursui”. Geresnieji kūriniai bus spausdinami „Tarybinia me studente”. Konkurso rezultatai bus paskelbti š. m. lapkričio 7 dieną. Gerlauslems kūriniams premijuoti nustatytos šios piniginės premijos: I — 400 rublių, Dvi II po 200 rublių, Trys III po 100 rublių. Žiuri komisija: prof. Pranskus-Žallonis (komisijos pirmininkas), nariai: J. Malmlnas, A. Sprindis, R. Trimonis, J. Stepšys, L. Lenkauskas, M. Brlgmanas.
— Apie gyvenimą Brazilijoje galėčiau labai daug kalbėti, — pradėjo pasakojimą L. Valbasys. Iš tiesų, daug įdomaus perei tą šeštadienį istorijos-filologijos fakultete papasakojo žurnalistas, buvęs emigrantas, poetas Linas Valbasys. Jis pasakojo apie Lie tuvių emigrantų gyvenimą, spaudą, apie brazilų papročius, šven tes ir garsiuosius karnavalus,apie Jaunimo gyvenimą. Nuotraukoje: L. Valbasys studentų tarpe. J. Lyduokio nuotr.
Liaudies milicijos draugovė Į IFF komjaunimo biurą suplaukė daug pareiškimų, kurių turinys maždaug toks: — Prašau priimti mane į liaudies milicijos draugovę. Visus uždavinius vykdysiu są žiningai ir be priekaištų. Jų autoriai Įvairių kursų ir specialybių studentai. Tai pri tyrusi komjaunimo štabo narė II kurso ruslstė A. Naųdžiūr.aite II kurso istorikai A.
Navaitis ir Zakarevičius, I kurso žurnalistas A. Kubilus, I kurso bibliotekininkas A. Purvinis ir kiti. IFF komjaunimo biuro ini ciatyva suorganizuota liaudies milicijos draugovė palaikys tvarką viešose vietose, akty viai kovos su chuliganais Ir girtuokliais. L. Braziulis
SMD KONFERENCIJA Praeitą savaitę pasibaigė Konferencija ir Fizikos-mate matikos fakultete. Žiūri komisija vietas paskirstė sekančiai: FIZIKOS MOKSLŲ SEKCIJA I vieta. „Netaisyklingų ir puslautaisykllngų žvaigždžių stebėjimai Vilniaus observatorijoje’’. Pranešėjai: III k. stud. A. Juodokas, K. Zdanavičius ir V k. stud. V. Straižys. Moksl. vadovas prof. P. Slavėnas. II vieta. „CdSe monokrlstalų šiluminio plėtimosi koefi ciento nustatymas”. Pranešėjas III k. stud. A. Matulionis. Moksl. vadovas doc. V. Sugurovas. MATEMATIKOS MOKSLŲ SEKCIJA I vieta. „Multipllkatyvinių funkcijų reikšmių pasiskirs tymas”. Pranešėjas V. k. stud. B. Grigelionis. Moksl. vadovas fiz. mat. m. dr. J. Kubilius. II vieta. „Lokalinė teorema dydžlams, surištiems Mar kovo grandine”. Pranešėjas V. k. stud. G. Aleškevičius. Moksl. vadovas fiz. mat. m. kand. V Statulevlčlus.
TOVMPAI Sekmadienį, IFF 34 au ditorijoje Įvyko IV kurso istorikų suorganizuotas su sitikimas su „Aušros” fab riko darbininkais. Susirinkusius svečius pa sveikino IV kurso istorikas J. Vldūnas. Vėliau apie savo darbą ir apie istorikų pagalbą jiems papasakojo „Aušros” fabriko atstovė Birutė Katauskaitė.
Balandžio 14—17 dienomis Estijos TSR Mokslų akademi jos Etnografijos muziejus šventė savo 50-metį. Ta pro ga buvo suorganizuota jubi liejinė sesija, kurioje dalyva vo ir 6 mūsų Universiteto et nografai, šiuo metu dirbą res publikos mokslo įstaigose bei muziejuose. Gausūs įvairių Estijos TSR kultūros, mokslo, mokslo įs taigų, visuomeninių organiza cijų sveikinimai ir įteiktos do vanos parodė, kad Etnografi jos muziejus yra labai popu liarus. Plačiai žinomas jis vi soje mūsų šalyje bei kituose kraštuose, nes sveikinimo te legramas atsiuntė daugelis ta rybinių Ir užsienio etnografi nių įstaigų (iš Vokietijos De mokratinės respublikos, Suo mijos, Švedijos). Lietuvių etnografai be svei kinimo adresų muziejui įteikė „Liaudies meno” albumus ir Dailės kombinato dirbinių. Sesijos dalyviai Išklausė 14 pranešimų, kurių daugumą darė šio muziejaus darbuoto jai. Be to, A. Vyšniauskaitė (Vilnius) Ir M. Stepermanls (Ryga) painformavo apie et nografinį darbą savo respubli kose. Sesijos proga buvo or ganizuota paroda, skirta mu ziejaus istorijai, estų liaudies menui Ir suomlų-ugrų tautų etnografijai. Daugumą muziejaus kores pondentų sudaro mokytojai, bet yra ir apylinkių Tarybų pirmininkų, miškininkų, paga liau, amatininkų. Jubiliejaus proga buvo paskelbtas etno grafinės medžiagos rinkimo konkursas: geriausius atsaky mus atsiuntę talkininkai buvo apdovanoti piniginėm!* premi jomis ir knygomis. Muziejaus darbuotojų entu ziazmą rodo ir tai, kad Jie yra pasiryžę padaryti savo mu ziejų etnografinio darbo cent ru Estijoje. Slo jubiliejaus proga Jie išleido 16-ąJĮ Met raščio tomą, skirtą estų liau dies materialinei ir dvasinei kultūroms. Į namus sugrįžome nuošlr džiai išlydėti, kupini geriausių įspūdžių, užmezgę naujus draugystės ir bendradarblavl mo ryšius. Ist. m. kand. V. Milius
Sienlaikraščiai... (Atkelta Iš 1 psl.) žvelgsit visus numerius (jų per šluos metus pasirodė sep tyni), rasit ir šiltus naujameti nius linkėjimus, ir pasakoji mą, apie spaudos sektoriaus vargus, ir gerų piešinių bei įdomių nuotraukų. Faktai sienlaikraštyje patys kalba už save. Paskirdama sienlaik raščiui II premiją, žiuri komi sija linki redkolegijai daugiau išradingumo apipavidalinant sienlaikraštį, ieškant įdomes nių temų sprendimo. „Tik tada, kai bendrabučio gyventojai taps ne tik akty viais skaityojais, bet ir akty
viais bendradarbiais, „Jau nystės žodis” padvelks tikra Jaunyste ir gyvenimo džiaugs mu”, — taip rašė bendrabu čio Nr. 6 sienlaikraščio red kolegija pirmame numeryje. Dvelkia, tikrai dvelkia Jau nyste, išradingumu, sąmojum „jaunystės žodis”, leidžiamas „visų bendrabučio gyventojų" (taip parašyta sienlaikraštyje). Perskaitai visus šešis sien laikraščio numerius ir gali pasakyti — aš žinau, kaip čia gyvena žmonės. Tokie sienlaikraščiai turi būti kiekviename bendrabuty je.
.iniiiiiiiiinniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimmiiiiiiiiiiii
DIRBA VYRESNIEJI Prieš metus ir raguotasis būtų koją išsisukęs antraja me filologijos kieme. O da bar jau nuo pernykščio pava sario čia nors margučius ridi nėk. Tik viskas kažkaip ne gyva, „akademiška”, kaip daugelis sakė, atrodė, Trūko žalumos. kerus Pirmuosius krūmų čia pasodino prorektorius administracijos-ūkio reikalams V. Stankevičiaus vadovauja mi Universiteto administraci jos darbuotojai. Nuoširdžiai lioteklninkystės katedrų labopadlrbėjo žurnalistikos, bibrantai I. Tarozaltė, A. Pet rauskas ir kt. Prieš centrinius Universiteto rūmus, kur šlmtamečlų
vietoj auga jauni medeliai, į naujai sukastus gazonus tuo jau bus pasodintos pirmosios gėlės.
Prieš keletą dienų einantieji per studentų. .poliklinikos Gorkio gatvėje kiemą stabtel davo pasižiūrėti į didoką plu šančių su kastuvais žmonių grupę. O aplinkui tupinėjo galybė vaikų: tai kokį kuo liuką paduoda, tai akmenu kus į šoną meta. Ir kaip nesi stengsi, kai matai smagiai dirbantį tėtę. Visi šiuose na muose gyvenantieji Universi teto dėstytojai ir darbuotojai nutarė gražiai sutvarkyti sa vo kiemą.
Susitinka . . .Prie Aktų salės durų stovi dvi merginos. Kiekvie nam įeinančiam jos prisega spalvotą kaspinėlį ir žalią ša kelę. . .
Taip prasidėjo diaujįjsic^ vakaras tarp trijų Fizikos-ma tematikos fakultetų — VVU, '/PI ir SPI studentų. Nors, tiesą sakant, ši draugystė tarp flzmatų Jau senoka. O susirin ko Jie sekmadienį pasidalinti mintimis, planais, padainuoti ir pašokti.
fizikai
Trumpą sveikinimo kalbą pasakė Universiteto Rektorius drg. J. Kubilius, draugystės vakaro dalyvius sveikino KPI ir Tartu Universiteto studen tai. Siame drau gystės vakare dalyvavo ir kolūkiečiai. Tai Vievio rajono „Pergalės” kolūkio atsto vai. Šiame kol ūkyje mūsų fizmatal vasaros' atostogų metu statys kultūros namus. Kaip draugystės ženklas kolūkio pirmininkui G. Pikūnui buvo įteikta studentiška kepuraitė. Fizmatai . rimti žmonės, tačiau moka linksmintis. Daug įdomių numerių atliko tiek mūsiškiai, tiek svečių saviveiklininkai.
Į vasaros talkas — Jau beveik trys šimtai. — peržiūrėdamas pareiški mus į vasaros darbo stovyk las, sako mums Istorijos-filo logijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius R. Trimonis. Vaikinai sutinka dirbti vi sur ir viską. O merginos dėl ,,visur” sutaria visos be iš imties, bet dėl antrosios dalies rašo maždaug taip: dirbti bet kokį ....... galiu darbą. Tik ne virėja!" Už tai trečiakursis litua-
nistas A. Čibiras vienintelis iš vyrų, kuris nutarė, kad vis dėlto valgymas yra labai svarbi gero darbo grandis. Ir Algis nori dirbti tiktai virė ju (ar ne nosis merginoms?). Šią vasarą pirmąsyk, jau nas dienas prisiminę, padir bėti iš peties su savo auklė tiniais važiuoja ir nemažas fa kulteto dėstytojų būrys: V. Urbutis, J. Kazlauskas, J. Bu lota, I. Zaksas, H. Zabulis, J. Rozga, V. Grakauskas, J. Pikčilingis ir daug kitų.
Auksiniu mokyklų spartakiadoje Orentas aplenkia respublikos rekordininką
RUNGTYNIAUJA DĖSTYTOJAI Išmėgino savo jėgas KPI ir Universiteto Fizikos-mate matikos fakulteto dėstytojai. Svečiai nugalėjo mūsų šach matininkus, sužaidė lygiomis Daugiau kaip su šaškininkais, bet rezultatu 150 sportinin 52:63 pralaimėjo krepšinin ką dalyvavo kams. pavasario kro so varžybose FECHTUOTOJAI SILPNAI Vingio parke. Jame taip pat startavo ir Uni Aukštųjų mokyklų fechta versiteto spor- vimo varžybos pasibaigė LVA tinlnkal, kurie sportininkų pergale. Mūsiškiai pasirodė tikrai pasirodė žemiau savo galimu puikiai. mų ir užėmė tik ketvirtą vie Merginų gru tą. Universitetą dar aplenkė pėje, kurios KPI ir KMI. turėjo įveikti ms Kasas stipinsiu, 500 m distan Šventei pasipuoštu. ciją, mūsiškė T. Rubinsonai- Siuo metu aukštųjų mokyk tė buvo trečia, lų spartakiadoje Universite DVIRATININKAI o 3000 m dis tas užima 4 vietą, dvejais taškais atsilikdamas nuo savo Dvi dienas Kaune rungty tancijoje vy pagrindinio varžovo Vilniaus niavo pajėgiausi respublikos rams K. Oren Pedagoginio Instituto. aukštųjų mokyklų dviratinintas iškovojo antrą vietą, tepralaimėdamas tik Pipynei, ir net 6,5 sek. aplenkęs respublikos rekordininką Lie pų bei eilę kitų pajėgiausių respublikos bėgikų.
MINSKIEC1AI
Paskutiniu metu labai su aktyvėjo ruošimasis VII Pa sauliniam Jaunimo ir Studen tų festivaliui. Spausdiname keletą žinučių iš Įvairių ša" llų.
liai. kurie būna kiekvieną pa vasari visose Čekoslovakijos dalyse, yra vienas iš Pasauli nio festivalio paruošimo fak tų.
EKVADORAS Ambato mieste daugiau kaip 200 Jaunuolių susirinko ap tarti Nacionalinio festivalio paruošimą ir iškėlė lozungą „Talka Ir draugystė”. Mitin gas praėjo pasiruošimo VII festivaliui Vienoje dvasia. Pichincha mieste Festivalio garbei ir Jo tikslams palai kyti buvo suorganizuota jau AUSTRALIJA nimo demonstracija, kurioje Australijoje pradėtas Festi dalyvavo keletas tūkstančių valio populiarinimo darbas. Jaunuolių. Tai daroma dėl to, kad Aust ralijos deleqaclja galėtų su INDONEZIJA rinkti tokią sumą pinigų, ku Kad surinktų atatinkamą ria galėtų apmokėti brangiai sumą pin gų, už kuriuos ga kainuojančią kelionę. Nežiū lėtų pasiųsti savo delegaciją rint Į dideles kliūtis, kurios į Vienos festivalį, Jungtinio buvo daromos, kad Australi Indonezijos Studentų Judėj'jos delegacija nenuvyktų j mo Komitetas suorganizavo Vieną, vis dėlto Australijos keletą kultūrinių priemonių. jaunimas pagaliau gavo lei Be studentų, artistų, sporti dimą pasiųsti 30 žmonių de ninkų i Vieną taip pat vyks legaciją. Indonezijos kino žvaigždės. ALBANIJA Albanijos Nacionalinis Komitetas svarsto Albanijos da,lyvavimą j._...... , .. Savo Festivalyje, pįrmame posėdyje Komitetas nusprendė pasiųsti pirmau | jančių darbininkų, valstiečių Ir studentų delegaciją
DRAUGYSTES TAURE UNIVERSITETUI
Vilniaus ir Šiaulių Pedago ginių institutų bei Universi teto Fizikos-matematikos fa kultetų sportininkų susitiki mai jau tapo tradiciniais, fakultetui-nugalėtojui įteikiama pereinamoji taurė. Ir štai praėjusį penktadienį Universiteto salėse ir sporti niame aikštyne pradėjo kovas trijų minėtų aukštųjų mokyk lų sportininkai. Mūsų šachmatininkai, stalo tenisininkai, tlnklininkai iško vojo čempionų vardus, krep šininkai užėmė antrą vietą. Bendrakomandinė pirmoji vieta, o tuo pačiu ir pereina moji taurė, atiteko Universi teto Fizikos-matematikos fa kulteto sportininkams, antrais buvo VPI, trečiais — svečiai iš Šiaulių.
NUGALĖTI
J. Vaicekausko fotoetiudas PATENKINAMAI kai. Universiteto komanda (Orentaitė, Ramanauskaitė. VIllmaltytė, Jurgauskaitė, Vardauskas, Kylius, Radžiūnas, Riklys) Iškovojo penktą vie tą. Iš mūsiškių geriausiai pa sirodė pirmaatskyrinlnkė Bi rutė Orentaitė 25 km distanci joje bendru startu užėmusi 4 vietą. Sprendžiant pagal darbo sąlygas (trūkumas dviračių treniruotėms, mažas stambes nių varžybų patyrimas). Uni versiteto dviratininkų pasiro dymą Kaune galima įvertinti patenkinamai.
GIMNASTAI KOVOJA Sekmadienį mūsų sporto salėj įvyko respublikos aukš tųjų mokyklų meninės gim nastikos varžybos. Nugalėtojo vardą ir taurę iškovojo Uni versiteto merginos Budreckaitė, Garšvaitė, Zaukaitė, Jučai tė, Liaukonienė. Individualiai iš mūsų gim nasčių geriausiai pasirodė G. Budreckaltė, surinkusi 40,015 balo ir užėmusi trečiąją vietą.
MEKSIKA ČEKOSLOVAKIJA Vos ne savaitę laiko VilDaugiau kaip 10.000 jaunuo Visose šalies dalyse susior ganizavo Jaunimo grupės, pa lių dalyvavo V Meksikos Jauniuje rungtyniavo Latvijos, sivadinusios „Prie pasaulio n'mo festivalyje. Jie pasiuntė Moldavijos ir’ Lietuvos gimTarptautiniam žemėlapio”, kuriose jie turės sveikinimus naštai. Už Lietuvos rinktinę progos sužinoti apie kitų Festivalio paruošiamajam ko kraštų gyvenimą ir taip pat mitetui ir Austrijos jaunimo Pas musų sportininkus į laimėjo abu susitikimus: mo- startavo Universiteto studentė išreikšdami apie Pasaulinio Jaunimo ir organizacijoms, svečius buvo atvykę Minsko terys rezultatu 71:29, o vyrai I. Zvigaitytė, kuriai merginų Studentų festivalio tradicijas. troškimą susitikt: su jų na 76:64. USK krepšininkai, kurie pragrupėje atiteko pirmoji vieta. G. Vaičiūnas Tradiciniai jaunimo festiva- riais Festivalio metu. IIIIIIII||||lllllllinillIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllIIIIHIIIIIIIIIIinilllllllllilllllllllllllllH>nilllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlIllllllllllllllllllllllllllllIlllllllllllllllllll!IillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII L. Ruiko nuotrauka
o
NEDRAUGIŠKI ŠARŽAI Kalp paaiškinti tokį TMF, trečiakursio A. Kochansko po elgį?
Dirbo visas fakultetas, Kad tvarka aplink žėrėtų, Plušo Aleksas kartu.
Bet netrukus po darbų Triokšt ir išvertė duris. Kur padėjo protą jis?
EMF antrokai Kasperavi-I čius, Strolė, Vaicekauskas ir Vitkauskas, įsitaisę Čiurlio nio 25 bendrabučio 62 kam baryje, pasirodė geri „fakirai" esą. Tik palluosavus paeiliui nuo trečios kaladės,! jie nustojo proferansiuką kirsti.
Kritika su kaupu Tai nebūdinga, bet. . . pasitaiko (STUDENTIŠKAS PASAKYMAS) Dangus apsimovė pilkomis de besų kelnėmis. Ant šaligatvių medžiai barstė lapus. Toki rytą studentas Spikas pamigęs skuo dė i paskaitas. — O, perkūnėlis — stabtelėjo Jis prisiminęs. — Konspektus pamiršau... Ir piktai nusisplovė. Staiga pasigirdo milicininko švilpukas. — EI, draugas! Pasiimk savo spiaudalą, arba tuoj nubausiu už šlukšllnimą gatvėje... — Nemokėsiu baudos! — pa sišiaušė Spikas. — Aš nuslspioviau ant lapo, o lapą vėjas nu nešė. .. — Man vis tiek kur. Svarbus pats nekultūringo elgesio faktas. — Bet... prieš pat stipendiją — kapeikos prie dūšios netu riu... — Išskėtė Spikas rankas. Milicininkas užjaučiamai nusi šypsojo: — Nepergyvenkit, prašau... Sąskaitą trims rubliukams, atsių sime paštu. Po stipendijos ir su mokėsite. ., __ Sužinojęs apie nelemtą sąskaitą, grupės ekstra susirin kimas užkūrė tokią pirtį, kad Spikas visai nejuokais persigando. fakulteto Po to Ji išsikvietė komjaunimo biuras. — Vis tebesisplaudai, draugas Splkal? Važiuok j Ameriką — splaudymo čempionu pasidary si__ Spikas glamžo studentišką ke puraitę, vadinasi, pergyvena. — Ir jokio blogio aspekto šia me savo poelgy neįžiūri? Juk tu viena seile nuspiovei visą mūsų politmasinį Ir kultūrinį-auklėja mąjį darbą... Tris kartus per sa vaitę nuo penkių vakaro iki gaid gystės posėdžiaujame — studen tų auklėjamąjį darbą į aukštą lygi keliame. Bet kas po tavo spjūvio patikės, kad mes bent kruopelytę kultūriniam fronte sukrimtom?! — Niekas! — kaltai atsakė Spikas. — Nuo šiol visuomet apsidairysiu, ar nemato rn'licininkas. Gatvėje pamojo špikui pirštu gruporgas. Jis pasikasė panlžusią pabarzdę ir autoritetingai pareiškė: — Tave dar svarstys bendra bučio tarybos posėdis. Vakare susirinko bendrabučio taryba, kuriai Spikas ėmė ir pri sipažino: — Ech, nusibodo man šitas kritikos burbulas... — Ak, bur-bu-las! — pagrie bė tarybos narys Priekabaitis. — Teisinga kritika ne prie širdies?1 Jis visą bendrabuti Išmokys ant
EKSTRA naujiena Bendrabutį Nr. 6 aplėkė žinia: „Jo šviesybė” Karosas Justinas I teiksis tarti keletą žodžių šių apartamentų gy ventojams”. „Jo šviesybė” bendrabučio buities reikalams leido sau panašiai prabilti: gyvenantieji, ar žiMUMf nereikia! not—jūs?O, Ne, ką aš galiu, jūs dar nežinot! Rublis paskui rublį slysta O pasirodo, jo viršininkys Per nenaudėlių rankas. Pasitaiko — žmonės klysta, tė gali štai ką. — Tu, — pasakė vienam, Ir vaistų jiems atsiras. — gali per daug ir nesisteng ti: ar rašysi kokį pareiškimą, ar ne, bendrabučio vis tiek Nors nesmagu, bet ir vėl iš negausi. EMF. Pasirodo, diploman — Tu.. ., — tas pat sekė tėms Maskaliūnaltei, Varkaly- ir kitam, ir dar visiem tiem, tel Ir žumbakytel kieno sekančiais mokslo me tais Jo ...-ybė Karosas Justi nas I nesiteiks gelsti šiose „menėse”. O mes gyvenom ir iki šiol nežinojom, kad mūsų tarpe to kių galinčių esama.
*#*
Visų domei!
galvos vietoj buteliukas stiklo akis varto, Gaila, kad tiktai stikliuko Išmintys jų vertos.
LV 07549
„Spyglys” skelbia atvi rą racionalizatorinį konkur są Išrasti tokiam kočėlui, su kuriuo būtų galima ne apsirikus nudaužyti nagus visiems tiems, kas, Išeida mas iš auditorijos, palieka vėjo malonumui atvirus langus.
sienų spiaudyti... Kas už tai, kad ŠĮ akiplėšą švelst iš bendra bučio, kaip iš batvinių mu-sę? Iš anksto susitarus (kad svars tomąjį įbaugintų) trim balsais prieš du, vienam susilaikius, Spikas viena koja buvo paliktas bendrabutyje — pasitaisyti— Atrodė, kritikai galas. Bet— Sekmadienio laidoje per radijo mazgą kelių bendrabučių studen tus prajuokino šmaikštus feljeto nas „Spikas treniruojasi”: „Jis nuspiaus Iki amerikiečių dirbti nio žemės palydovo!” Tą pačą dieną netikėtai susiti ko Jis simpatiją. — Aš tave tebemyliu, — pa sakė JI, kraipydama J kumelai tės uodegą panašų kuodą. — Bet žmonėse kol kas su tavim! nesirodysiu. BaJ!.. Netrukus bendrabučio, fakulte to sienlaikraščiuose, pasirodė Splką smerkiančios medžiagos, karikatūros, užsimezgė diskusi jos mazgelis studento etikos bei estetikos klausimais. Kadangi Spikas dabar Jau buvo visų pri pažintas kaip neigiamas subjek tas, tai dažnas, nerizikuodamas
PRADEDANČIAM LITERATUI
prašauti, bemaž kiekviename su sirinkime, kiekviena proga Jam (durdavo savo kritikos špricu... Ilgą laiką kritika lašas po la šo tašė Spiko pakauši, kol galų gale visas reikalas atsidūrė pas aukščiausią valdžią — profsą jungos komitete. — Nepaisant pasiektų la'mėji mų, — svariai pradėjo vienas komiteto narys, — nepaisant lai mėjimų, auklėjimo bare, pasitai ko Ir trūkumų. Antai, studentas Spikas pačiame viduryje dienos pasieigė nesudernamai su stu dento etika. Tai labai negerai draugai... Tai... Balsas Iš vietos: — O ką Jis padarė? — Ogi pats spiaudė ir norėjo suagituoti visus gyventojus ap spjaudyti bendrabučio s enas. Taip Ir buvo vienbalsiai pasiū lyta bendrabučio tarybai išmesti Spiką iš bendrabučio. Ir dabar, jeigu kur gatvėje sutiksite Sp'ką, jis eina nesidai rydamas i šalis, kaire ranka užsispaudęs burną.
Alb. LUKŠA
Daugiausia vietos Pasilikęs „Saikas” — Jis jau poetas, Kritikas, Prozaikas. .. ’ Jo rinkinį Sukritikavo: „Niekam tikęs!” O jis ramiai Filosofavo: „Neveltui kritikas Ir kilęs iš „kirtikas”. . .
***
Epigramos
Kai klausė jį, kurioj norėtų Šią vasarą stovykloj padirbėti, Kyšt pažymėjimą draugams — sergąs. . (Aštriausioj formoj tinginio «ga).
Draugą gatvėje pamatęs, Jis sušuko; „Piagljate, — postringavo, vis nenorinti Mano kursinį nušlavęs Viename trllempio skaityk užmigti, didžioji smegeninė. Ten, kur aš kitus citavęs”. ---------------— O kur mes jį laikytu los stalo šone, užgulę vadovė lius lyg šturvalus, į mokslo me? — dabar jau dešinėje tirštumas braunasi įvairiakur- sumurmėjo. — Čia pat — prieškamba nurydamas po tokių šnekų siai žmonės. O kitoje pusėje nuraminti Zenas. išsidėstė knygas dvi kumu- ryje. Bus geras sargas: ar tai bandė — Na, tie gal klek ir ge švaros komisi|ai, ar šiaip kam tės: nors nepageidautinam kėblinė- resni, — truputi atlyžta anie —- Tai jau viskas baigta? jant, — gyrė busimojo įna du. — Aha. . . — Aplamai, aš pasakyčiau, — Aš seniai sakiau — mio naudą didžioji. — Ha, geriau jau laikom — pastūmėjęs į šalį pusę spiauk tu į jį. — O žinai, šiandien, kad pririštą koridoriuje, tada vi lėkštės kažkokios aitrios, vabuvo, tai buvo: pusė kurso sai būsim ramūs. — siūlė iš kairės. įskaitų negavo. — Reikia išrinkti būdos su Sakai? Man, pasakysiu, kūlimo komitetą, — nutarė didžiausioji galva ir dar pri dūrė: — su kambario seniū nu priešakyje. — O kuo mes tą žinduolį šersim? — vos neišdulkino vi są idėją skeptiškoji dešinė. — Sudarysim specialų mai tinimo fondą, visas blokas ga lėtų sumesti, — tarė didžioji. — Tada nutiesime vielą per koridorių ir paleisime naujieji Nelės batai nelabai nakčiai. Tegu jau visus sau patinka. Pagal užsakymą tai, go, — dar pasiūlė kairė. Sį pasiūlymą visos galvos man rodos, galėjo geresnius pasiūti, — švagžda pirmoji. priėmė teigiamu tylėjimu, ku— Taip, tai taip, bet tos ris, kiek ilgiau užsitęsęs, jas dinamos žirnių, putros, pakilo mūsų Danos aš jau visai ne ir užmigdė. . . . Rytojaus dieną kaip iš užstalės Pranas, — ir Kaip suprantu: vieną dieną vie tyčia užgriuvusi švaros komi • dar drįsta tokiu jovalu žmo naip, kitą kitaip apie tą patį sija už blogai laikomas dulkes nes maitinti. Jau toji mūs val šneka. gykla visai biauriai pradėjo dvejetą susuko. — Apie ką? — Per vėlai mes tą Rudį gaminti. Na, — aš skubu — — Na, žinai apie tą. . . įsitaisyt sugalvojom, — pa skaniai baigt. . . — A-a. . . Ir taip be pabaigos, be at lingavo didžiausia galva. NEPAŽINO vangos. O kaimynai kažkodėl skai „SKANIAI BAIGT. . .” Kai tik pasibaigė pats pir to rūškani ir aiškiai nepaten kinti, nors kalbamasi gana ty masis buvimo Universitete se Išsipirkęs „geležėles”, Ze mestras, prispaudė uodegą liai. nas atsistojo į ilgą eilutę pie įskaitos. Ir lankstėsi jis į vi PUIKI IDĖJA tų gauti. Stovi, stovi, o čia sas puses iki pat žemės, nuo lyg ant tyčių prieš pat jo no lankiai studijų knygelę at Kambarys užmerkė dešimtį sį prieina ne po vieną, po du, skleidęs. akių ir visu penketu plaučių o ištisomis kirbinėmis ir vis: pradėjo migdytls po dar vie — Būk žmogus, — ir pa nos studentiškos dienos, kai slaptingai paspaudžia teisin pačiai stambiausiai galvai ki gai stovintiems eilėje rankas, tarsi kyšį duotų. lo idėja: Tylėjo Zenas, kentė, bet —- O būtų gerai turėti šu skilvyje tokia velniava pasi nį. — Kuriam kipšui jis mums kėlė, kad jau buvo besižiojąs dabar? — Jau beveik pro sap sudrausti tuos kiauliškos pri gimties piliečius. Bet čia pri ną burbtelėjo iš kairės. eina du bendrablokiai Jonas su Pranu ir jam pačiam bru ka „kyšį”. — Būk žmogus. .. Žinoma, Zenas — žmogus. Pagaliau visa trejukė atsi ima patiekalus ir susėda už staliuko. Šiemet jis Jau ketvirtame. — Kad juos.. . Vėl jautie Eina su draugu gatve. Jam nos šnicelis, kaip durpė. Nie kilsteri skrybėlę pagyvenęs ko sau gamyba, — „gėrisi” žmogus: Jonas. — Labą dieną. — O jau bulvių apkepas, — Labas, — burbteli Jis teisingiau apgavas, galai žino kaip sutaisytas, — prideda ir sako draugui: Pranas. — Kodėl šis pilietis mane — Ot kopūstai, — tai bent jau kelintą sykį sveikina? kopūstėliai, — ne garniras, o — Tai mūsų buvęs dėsty kažkokia marmalynė. tojas. — Tai kad neseniai buro S. Anerls kais pakeitė, — jau vos be-
Redakcijos adresas: Universlt eto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
į t
t
į? K 3
jūs batai, mano batai, Batai padėvėti, Ar galės ploni jūs padai
Dar kiek pakentėti, Kol užbaigsiu, išlaikysiu
Sesiją dar vieną,
O paskui „Sveika, — sakysiu,Vasarėle miela!" Oi, jus, rankos, rankos mano. Dykos žiemavojp,
Kraukit storą čemodaną:
Vos baigiu >— važiuojam! Su kaire pakelsiu plytą, Dešinė ims kelnę-
Reikia daug dar kur, brolyti, Darbininko delno.
Nebijok, kad baltos rankos Susitepti gali, —
Daug blogiau, kai pasitaiko ’os per daug pabalę. P AKINIS
Redaktorius S. MAKAUSKAS Medicinos fakulteto VI kurso studentei ONAI KUBILIOTEI, Jos tėvel:ul mirus, užuojau tą reiškia Jos kurso drau gai.
Užs. Nr. 64!