VISŲ &A&TŲ PROLETARAI, VHWYW£S/
canvBos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
Sveikiname nugalėtojus Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos 1980.04.14 d. įsakyme Nr. 259 „Dėl aukštųjų mokyklų vaizdinės agitacijos apžiū ros rezultatų" pažymima, kad komisija, susipažinusi su respubli kos aukštųjų mokyklų fakultetų ir katedrų vaizdinės agitacijos būkle, konstatuoja, kad visumoje gerėja administracinių ir mokymo patalpų bendras estetinis vaizdas. Agitacinio meno turinio aktualumas jgauna ryškesnį idėjinį-politinj kryptingumų ir įtaigumą, tikslesnį sprendimo kompleksiškumą ir išsamesnį atlikimo profesionalumą. Interjeruose pagausėjo vaizduoĮamoslos ir taikomosios dailės kūrinių. Išsa mi, aktuali, gero profesinio lygio vaizdinė agitacija yra Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Eksponuojamoje medžiagoje išryškinama mokslo darbuotojų Ir stu dentų pasiekimai įgyvendinant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų nutarimus, atskleidžiant visuome ninės veiklos sritis. Stendai savo proporcijomis, de rinių variantais, spalviniu sprendimu harmoningai dera prie šiuolaikinės pastato vidaus architektūros. Politinės agitacijos elementai traktuojami kaip ne atskiriama konkrečios sintezės visuma. Įsakyme pažymima, kad tarp katedrų specialybi niu požiūriu gerai apiforminta Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Hidrogeologijos katedra. Tarp aukštųjų mokyklų fakultetų vaizdinės agita cijos nugalėtoju pripažintas Vilniaus V. Kapsuko universiteto Pramonės ekonomikos fakultetas, o ka tedrų tarpe — universiteto Hidrogeologijos katedra. Už iniciatyvą, tvarkant vaizdinę agitaciją, pa reikšta padėka V. Grigorui — Pramonės ekonomi kos fakulteto dekanui ir R. Tarvydui — Hidrogeo logijos katedros vedėjui. H. ZABULIS Ministras
1980 m. gegužės 16 d.
IŠKILMINGAS MINĖJIMAS Gegužės 7-oji. Pučiamų jų orkestrui grojant, 'iškil mingą maršą, į Didžiosios aulos salę rinkosi Univer siteto dėstytojai — Di džiojo Tėvynės karo vete ranai, kurių krūtines puo šė ordinai ir medaliai. Gėlėmis papuoštoje salėje gausu profesorių, svečių ir studentų. Pergalės Didžiajame Tė vynės kare 35-ųjų meti nių minėjimo dalyviai ty los minute pagerbė tuos, kurie savo gyvybe ir jau natvišku pasiaukojimu prikėlė milijonus naujai, šviesiai ateičiai. Universiteto Rektorius J. Kubilius žodį suteikė LTSR istorijos katedras vedėjui, Didžiojo Tėvynės karo veteranui S. Lazut kai, kuris prisiminė tuos rūsčius laikus. Karinės katedros vedė jas, pulkininkas V. Rep šys pasakojo apie 16-osios lietuviškos divizijos, ku rios gretose jis ragavo sunkią kareivišką duoną, sukūrimą, apie atmintyje įstrigusį Kursko mūšį, tu rėjusį lemiamą posūkį vi so karo eigai. Teisės fakulteto profe sorius, karo veteranas J. Žėruolis kalbėjo apie karą užnugaryje — parti zanų kovą. — Tačiau šie 13—16 metų berniūkščiai, seniai, merginos, sudarę ištisas grupes ir organizacijas,
Nr. 16(1119)
žvitriai „iš pačių pamatų" ardė fašistų armijos jėgą. Nepaprastai vikriai jie vedžiodavo tarybinius ka rius gatvelių labirintais ir užklupdavo fašistus netikėčiausiose vietose. Mitingo pabaigoje rek torius J. Kubilius padėko jo veteranams ir įteikė jiems Universiteto apdo
Kaina 2 kap.
pietę prie mokomojo kor puso rinkosi Teisės fakul teto studentų statybinio būrio „Justicija" nariai. Pas busimuosius teisinin kus atvyko garbingi sve čiai — VU dėstytojai, di misijos pulkininkas S. Kancedikas, Lietuvos RSSB komisaras R. Murėnas, TF prodekanas doc. Z. Namavičius, partinės
DIDŽIOSIOS
PERGALĖS
35-MEČIUI vanojimus. Mes turime kiekvieną minutę atminti tuos, ku rie krito, kovodami už taikią padangę. Turime būti pasirengę apginti gimtąją Tėvynę. S. CHADZEVICIŪTE
PERGALĖS ALĖJA 20 milijonų savo sūnų ir dukterų neteko Tarybų šalis Didžiojo Tėvynės ka ro keliuose. Visiems jiems, žuvusiems kovoje su fašistiniais grobikais, studentu miestelyje iškilo Pergalės 35-mečio alėja. . . .Karštai atsiliepdami į VLKJS CK raginimą, ipažymint Didžiąją perga lę, įkurti komjaunimo Pergalės paT.ką, saulėtą praėjusio antradienio po
organizacijos sekretorius doc. S. Vėlyv.is, VU kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas K. Galvičius, kiti. Apie žutbūtinus tarybi nių karių mūšius dėl Lie tuvos žemės pėdos, apie 16-osios divizijos išva duojamuosius mūšius Per galės išvakarėse, apie ta rybinių karių drąsą pra dėdamas šią gražią jauni mo šventę, papasakojo buvęs 16-os Lietuviškos divizijos 1565 šaulių pul ko vado pavaduotojas S. Kancedikas. .. .Tegul niekad nesens ta atminimas apie tuos, ant kurių pečių gulėjo mūsų socialistinės Tėvy nės likimas. Jų likimuose, jų darbuose, jų žygdar biuose — mūsų — jauno sios kartos laimė, šviesus rytojus. TF komjaunimo
Siame NUMERYJE: SĄJUNGINIO KOMJAUNIMO [R JAUNIMO ŽYGIO KETVIRTASIS UNIVERSITETO SĄSKRYDIS
♦
*
*
OLIMPINE VIKTORINA
★
*
*
UNIVERSITETE VAIKŲ PIEŠINIAI
biuras, tenkindamas SSB „Justicija” narių prašymą, patvirtino būrio Garbės nariais Tarybų Sąjungos Didvyrius 'lietuvį S. Apyvalą ir minskietį A. Rokitianskį ir įteikė jų pažy mėjimus. Per Pergalės šventes teisininkai lankėsi Minske, Breste, Chatynėje ir įteikė pažymėjimą A. Rokiitianskiui. O tą antra dienį iškilmingoje aplin koje visiems „Justicijos“ nariams TF komjaunimo sekretorius R. Kaminskas įteikė kelialapius darbui vasaros ir poilsio stovyklon Alytaus statybose. Kaip respublikos kom jaunuoliai pažymi Didžio sios Pergalės 35-metj, apie sąjunginio Pergalės 35-mečio parko sodinimą kalbėjo RSSB komisaras R. Murėnas. — Mes pažadame visur ir visada tęsti pačias gra žiausias tarybinės liaudies tradicijas, budriai saugoti tėvų iškovotą taiką, — priesaikos žodžius taria L. Vižintytė SSB „Justici ja" narių vardu. Gero darbo trečiajame semestre, aktyvaus visuo meninio gyvenimo palin kėjo fakulteto prodekanas doc. Z. Namavičius. 35 liepaites studentų miestelyje pasodino Tei sės fakulteto pirmakur siai kartu su šventėje da lyvavusiais svečiais. Visi tie medeliai įsigyti už ko munistinio šeštadienio tal kos metu įgytas SSB „Jus ticija" lėšas. Virgilijus KAUPAS SSB „Justiciįa" vadas
Padrąsino Irenos paT < III M“1 < W W prastumas. Po keleto žoV 1^1 JI . *111 džių pajutau, kad mergi na noriai ir nuoširdžiai at- busimoji kalbininkė. Dar boję". Sjmet, rašydama sakys į klausimus. Pasvalio vidurinėje besi- kursini, susipažino su lle— Tik nemėgstu, kai mokydama, galvojo apie tuvių lekslkologljos istomane giria... — atvirai kalbos studijas. Mokvklo- rija, pervertė Sirvydo, perspėjo. je lankė literatų būrelj, Ruigio, Milkaus, Kuršal— Mokausi kaip visi, 1976-aisiais dalyvavo I- čio žodynus... gyvenu kaip visi... ojoje respublikinėje rusų Myli mergina liaudišką Pabandžiau pasiteirauti: kalbos olimpiadoje, kur dainą, šmaikštų žodį, sąIrena Kanišauskaitė, Filo- laimėjo II vietą, laisva- mojj. Neišdildomą Įspūdį logijos fakulteto lietuvių laikiu ar per atostogas paliko tautosakinė ekspekalbos ir literatūros spe- stengėsi perskaityti bent dlcija Dzūkijoje. Ten esacialybės III kurso studen- vieną neprograminę kny- ma pasakorių, porintojų. tė — Petro Cvirkos sti- gą prancūzų kalba. senų dalnorėlių. Kaip nependininkė. — Pasirinkau kalbos sižavėti tuo subtilumu, — Neatrodo, kad mo- specializaciją. Kalba arti- tuo gražumu? kausi daugiau už kitus, mesnė mano charakteriui, — Nesuprantu, kaip gaGal tik sistemingiau. Ne- temperamentui, nes esu Įima nesidomėti kuo nors, galiu atsakinėti dėstyto- linkusi konkretesniems — sako Irena. — Juokinjui, kai jaučiu, kad ko darbams. ga ir gaila, kai dvidenors nežinau. Viską sten-Patinka rinkti medžiagą šimtmečiui tenka rodyti gluosi išsiaiškinti iki ga- kursiniams darbams, pirštu: lankyk paskaitas, lo. Visi taip gali... Kruopščiai, atidžiai raustis mokykis, dalyvauk visuoIrena visur suspėja: ir milžiniškuose kalbos lo- meninėje veikloje. Juk ten, kur linksma, kur biuose. Pernai Irena daly- nuo mūsų priklauso, kaip bendraamžių daug, ir J vavo SMD konferencijoje, pasiruošę mes pakilsime parodą, į teatrą. Ilgokai ir skaitė savo darbą „Kalbė- savarankiško gyvenimo °ar savaitė kita — ir įskaitos. Lietuvių kalbos ir literatūros skaitykloje žinių atslprie knygų palinksta. jlmą reiškiantys veiksmą- skrydžiui. ■ altymui ruošiasi lituanistės. Irena Kanišauskaitė — žodžiai P. Cvirkos kuryLina KASABUCKAITE
Gyvenkite, budėkite, mylėkite! ATMINIMO SARGYBA
Sąskrydžio programa buvo gausi įdomiais, ilgam įsimintinais renginiais. Mūsų korespondentas Kęstu tis Taločka nuotraukose įamžino keletą šventės momentų. Viršuje — kairėje: Švenčionių rajono kovų ir darbo veteranai kartu su sąskrydžio dalyviais tylos minute pagerbė kritusius. Apačioje — kairėje: sąskrydžio vėliavą pakėlė praėjusių metų nugalėtojai — Matematikos fakulte to atstovai. Daug sumanumo ir išradingumo įdėjo įvairių fa kultetų merginos ir vaikinai, pateikdami daiktinius raportus. Viršuje — dešinėje: filologų Pegasas irgi buvo prizininkų tarpe. Viduryje — sustingo garbės sargyba prie amži nosios ugnies Švenčionių karių kapinėse. Apačioje — dešinėje: nuvilnijo nubangavo fakelų jūra prie paminklo žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare.
Trisdešimt penkeri di džiosios pergalės metai. Mes, jaunoji karta nepa tyrėme karo žiaurumų, ta čiau mes niekada neuž miršime mūsų tėvų ir brolių žygdarbio, kovo jant už šviesią ir taikią (padange. Universitete jau tapo tradicija pergalės prieš fašistinę Vokietiją sukak tį pažymėti gražiu rengi niu. Šįmet į sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liaudies revoliucinėmis, kovų ir darbo šlovės vietomis da lyvių IV Universiteto są
skrydi, skirtą Pergalės Di džiajame Tėvynės kare 35-mečiui ir Tarybų val džios atkūrimo Lietuvoje 40-mečiui, susirinko visų fakultetų atstovai ir sve čiai. Sąskrydis vyko Šven čionių rajone. Pasistatę palapines ir sutvarkę stovyklavietę, o geriausiai tai padarė Che mijos, Filologijos ir Eko nominės kibernetikos ir finansų fakultetų atstovai, laukėme sąskrydžio ati darymo. Stovyklos ko mendantas raportavo, kad IV sąskrydyje dalyvauja vaikinai ir merginos iš vi
sų fakultetu. Susirinku sius pasveikino Universi teto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė, palinkėju si visiems puikios nuotai kos ir gero oro, jaunat viško entuziazmo. Teisė pakelti sąskrydžio vėliavą suteikiama pra ėjusių metų sąskrydžio nugalėtojams — Matema tikos fakulteto komandai. I sąskrydžio programą įtraukta daug įdomių ren ginių. Po atidarymo — darbo desantas. Mūsų Universi teto vaikinai ir merginos
negailėjo jėgų, tvarkvda mi pionierių stovyklos te ritoriją. Nepastebimai ir vakaras atėjo. Visi ne kantriai laukė meno savi veiklos konkurso. Ką ši kartą sugalvojo gamtinin kai, kokiu atradimu nuste bins chemikai. O išmonės tikrai netrūko fakultetų atstovams. Tačiau konkur sas yra konkursas. Geriau siais šį kartą buvo pripa žinti fizikai. Pavasario ryto garsai neleido ilgai miegoti.. • Truputį pasimankštinę, pavalgę, ruošėmės kitoms varžyboms. O jų nestigo.
iiiiiiiiiiiiniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiii
Po miškus klaidžiojo orientacininkai, ieškodami žemėlapiuose pažymėtų punktų. PDG daugiakovėje nepralenkiami buvo busi mieji matematikai. Na, o sukarintoje turistinėje estaletėje sėkmė lydėjo Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto atsto vus. Kai vakaro žara nuraus vino padange, visi są skrydžio dalyviai su fake lais patraukė prie pa minklo 1941—1945 m. žuvusiems kariams. Tačiau daugiausiai visi laukė trečiosios sąskry
džio dienos, kai pagaliau paaiškės nugalėtojai... Taip pat laukė daug sma gių sportinių atrakcionų: giros kilnojimas, virvės traukimas ir kiti. Sąskrydžio dalyviai iš kilmingai išsirikiuoja, skelbiami rezultatai. Ant rus metus iš eilės nugalė tojų vardai atiteko Mate matikos fakulteto atsto vams, pelniusiems ma žiausiai baudos taškų. Antroje vietoje liko Eko nominės kibernetikos ir fi nansų, o trečioje — Che mijos fakultetų koman dos. Apdovanojami buvo
ne tik šio sąskrydžio pri zininkai, bet ir per visus metus skelbtų konkursų pirmųjų vietų laimėtojai. Kategorinio turistinio žy gio konkurse nugalėtojais tapo gamtininkai. Sąjungi nio žygio organizavimo, sieninės spaudos ir vaiz dinės agitacijos, visuome nės mokslų darbų karinepatriotine tematika kon kursuose nugalėtojų laurai atiteko EKFF studentams. Geriausias fotonuotraukas karine - patriotine tema tika pristatė Pramonės ekonomikos fakultetas. Ekspedicijoje „Mano Tė
vynė — TSRS" šį kart; nepralenkiami buvo che mikai. Sąskrydis baigiasi. Nu leidžiama vėliava. Visi šio renginio dalyviai renkasi prie Universiteto studen tų ir Švenčionių jaunimo supilto partizanų šlovės pilkapio. Čia vyko mitin gas, skirtas Didžiosios pergalės 35-mečiui. Są skrydžio dalyviai, kovų ir darbo veteranai, mokslei viai tylos minute pagerbė žuvusius. Lyg amžinas priesakas skamba žodžiai: „Gyvenkite, budėkite, my lėkite"!
Viršuje — kairėje: didelj susidomėjimą sukėlė komandų tarpe sukarinta turistinė estafetė. Viduryje — antri metai iš eilės nugalėjo MaF komanda. VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė įteikia apdovanojimą. Viršuje — dešinėje: kaip ir visada, sirgaliai pui kiai atliko savo pareigas. Argi galima ramiai ką nors veikti, kai komandos draugas dalyvauja suka rintoje estafetėje ar PDG daugiakovėje? Apačioje — kairėje: kas daugiausia kartų prisi trauks prie skersinio? Į šj klausimą bandė atsakyti daugelis įvairių fakultetų komandų vyrų. Dar nors truputį, nors dar kartelį... Gal jis ir bus pergalin gas? Apačioje — viduryje: tradicija tapo tokių sąskry džio metu organizuoti darbo desantą. Apačioje — dešinėje: visas sportines varžybas lydėjo didelės aistros ir susidomėjimas. Nebuvo iš imtis ir granatos mėtymo rungtynės.
KRAŠTOTYRININKŲ NAUJIENOS
Klube svečiavosi VPF dekanas doc. P. Užkalnis. Jis jauniesiems kraštoty rininkams papasakojo apie įžymų lietuvių revoliucio nierių, LKP bei tarptauti nio komunistinio judėjimo veikėją V. MickevičiųKapsuką. Svečias taip pat pasidalino prisiminimais apie revoliucinę pogrindi nę veiklą.
XXX
Keturis ketvirtadienius iš eilės vyko SMD krašto, tyros sekcijos mokslinė konferencija. Kraštotyri ninkai parengė apie 30 pranešimų istorijos, socio logijos klausimais. Konfe rencijoje taip pat skaityti pranešimai, nagrinėjantys kalbos, tautosakos bei et. nografijos problemas. Vi siems pranešimams pa naudota medžiaga, surink ta X-oje kompleksinėje kraštotyrininkų klubo eks pedicijoje, vykusioje Pa nemunėlyje. Pirmasis diplomas pas kirtas GF diplomantui A.
Maskoliūnui už pranešimą „Panemunėlio apylinkės" flora ir fauna bei jo kolegei N. Balvočiūtei už pranešimą „Liaudies me dicina". Antrasis diplomas atiteko MaF V kurso stu dentėms D. Gapšytei („Liaudies šokiai ir rate liai") ir A. Žebrauskaitiei („Da.rbo papročiai"), o tre čiąjį diplomą gavo IF II kurso studentė V. Dovydavičiūtė („Apylinkės jauni mas ir jo problemos") ir III kurso gamtininke O. Misiūnaitė („Liaudies ve terinarija").
Be to, aštuoni konferen.
ei jos dalyviai už įdomius pranešimus apdovanoti knygomis. XXX Gegužės švenčių metu net dvidešimt keturi klubo nariai, vadovaujami klubo veterano istoriko A. Petrašiūno, keliavo maršrutu Kaunas — Rau dondvaris — Vilkija — Seredžius — Veliuona — Raudonė — Vytėnai — Jurbarkas. Žygio dalyviai aplankė žymias istorines revoliucines vietas, pabu. vojo literatūrinėse vieto vėse, aplankė nemažai įdomių muziejų. Dabar kraštotyrininkai ruošiasi naujam žygiui po Klaipėdos kraštą„T. S.*' inf.
Stipri Žukų komanda, — pasakė TSRS nusipel nęs sporto meistras, olim pinis, pasaulio ir Europos čempionas Modestas Pau lauskas. Šiuos žodžius iš girdau Klaipėdoje, šeimų krepšinio turnyro metu, kai Paulauskų komanda (turnyro nugalėtoja) re zultatu 55:41 iškovojo pergalę prieš Žukų šeimą. Trys broliai: Julius, Vladas ir Vytautas žaidė Žukų komandoje. Du iš jų — mūsų Universiteto studentai, o trečiasis šie met žada stoti. — Nuo mažens visi sū nūs mėgsta sportą, — sa ko komandos kapitonas tėvas Algirdas. — Krep šinis, lengvoji atletika jiems buvo gerai žinomi dar besimokant gimtuo siuose Smalininkuose. It studijuodami stengiasi sporto nepamiršti. Gintaras ALEKNAVIČIUS
■
1980 m — olimpiniai. Kas dien vis mažiau dienų mus skiria nuo žaidynių atidary mo. Universiteto profsąjun gos sporto komisija ir kom jaunimo komiteto sporto sek torius skelbia viktoriną „Iš olimpinių žaidynių istorijos". Viktorinoje yra 10 klausimų iš olimpinių žaidynių istori jos ir 3 prognozių klausimai. Nugalėtojų laukia trys pre mijos po 15 rub., dalyviai, patekę | geriausiųjų aštuntu ką, apdovanoĮami asmeninė mis dovanėlėmis. Viktorinos rezultatai bus paskelbti rug sėjo mėnesj. Atsakymus siųs kite iki liepos 1 dienos ad resu: Vilnius, Universiteto 3, Studentų profkomltetas vikto rinai „Iš olimpinių žaidynių istorijos". Klausimai: 1. Kada (kurtas TSRS olim pinis komitetas ir kada TSRS
Universiteto interklubas Istorijos fakultete su rengė vaikų piešinių pa rodėlę. Savo danbelius at siuntė vaikai iš Vilniaus, Elektrėnų, Raguvos. Ma žųjų autorių amžius labai įvairus — nuo 2 iki 8 kla sės. Paroda buvo labai so lidi: piešiniai įrėminti specialiuose stenduose, paskirta autoritetinga žiu ri (studentai iš Dailės ins tituto). Pertrauka tarp paskai tų. Prie parodos stendų šurmulys: studentai apžiū rinėja darbus. įsimaišau tarp jų ir aš. Žiūrinėju, klausausi, kokia gi nuo monė. Merginos (galbūt jautresnės menui) susido mėję čiauškėjo, diskuta vo. Vyrai žiūrėjo kiek skeptiškiau (jau išaugom iš to amžiaus — nebeak tualu). O piešinių temos labai įvairios. Čia ir kos mosas, ir gamtos vaizdai, statybos ir, aišku,pasakų herojai. Užkalbinu žiuri narius — Vakarį Bernotą ir Arnių Stasiulį. Jie daugiau išmano tokius dalykus — busimieji dailininkai. — Piešiniai, sakyčiau, visai neblogi, ypač vilnie čių, — pradėjo pasakoti A. Stasiulis. — Vaikai lieka vaikais. Mus žavi jų vaikiška fantazija, nemodeliuojamos formos, ryš kios, gyvos spalvos. Vai kai piešia nuoširdžiai, ori
ginaliai. • Teiraujuosi, ar būtų tarp šių piešinių autorių busimųjų garsenybių. — Nemanau. Vaikai piešia pagal savo amžių. Nors, ką gali žinoti. Di delis noras ir darbštumas gali daug padaryti. Ką pasakytumėte apie darbelių temas? — Mergaitės ir berniu kai mieliau piešia tai, kas juos labiau domina, su kuo jie geriau susipažinę. Štai kad ir šis darbas. Čia pavaizduotas robotas, pa dedantis žemdirbiams. Aišku, vilnietis vargu ar žino, kokius darbus kol ūkiečiai dirba. — Kokius darbus pripažinote geriausiais? — Nusprendėme, kad geriausi darbai vilniečių. Jie techniškai geriau at likti, geresnis pasiruoši mas. Pirmas 3 vietas paskyrėme 31 v.id. mokyk los mokiniams E. Antana vičiui, E. Radzevičiūtei, B. Kanaverskytei. Aišku, skirstymas sąlygiškas, nes kiti piešiniai irgi įdomūs. — Kokie apdovanoji mai laukia nugalėtojų? — Apdovanoti bus visi, — sako vienas iš parodos organizatorių — Valdas Svilas. — Autoriams iš siuntėme pagyrimo raštus ir diplomus bei dovanė les.
Vidmantas NASTOPKA
Nuotraukoje: IF diplomantas Julius Žukas ir jo įbrolis Vladas, EKFF antkursis.
olimpiadų istorijoje finale bėgo vienas? (4 taškai). 9. Kuriose olimpinėse žai dynėse, koks vienarankis olimpinis komitetas priimtas sportininkas ir kokioje sporto šakoje tapo olimpiniu čem ( TOK? (1 taškas). pionu? (4 taškai). 2. Klek Tarybų Lietuvos 10. Kiek Tarybų Lietuvos sportininkų dalyvavo olimpi moterų dalyvavo olimpinėse nėse žaidynėse ir klek jie žaidynėse? (1 taškas). Iškovojo bronzos, sidabro ir Prognozės: aukso medalių? (2 taškai). 1. Į TSRS olimpinę rinkti 3. Kada sukurta olimpinių žaidynių emblema ir kada nę iš LTSR sportininkų yra pirmą kartą buvo uždegta pakviesta daug, tačiau ne visiems teks garbė dalyvau olimpinė ugnis? (2 taškai). 4. Kurioje Olimpiadoje ti Maskvos olimpinėse žaidy olimpinę ugnj uždegė mote nėse. Kiek LTSR sportinin ris? Kokia Jos pavardė? (2 kų dalyvaus Maskvos olim piadoje? (5—10 taškų). taškai). 5. Pirmoji moteris olimpi 2. Išvardinti olimpinių žai nė čempionė? (2 taškai). dynių futbolo turnyro prizi 6. Kada pirmą kartą vyko ninkus? (5—8 taškai). moterų lengvosios atletikos 3. Kokias vietas olimpinė varžybos? (2 taškai). se žaidynėse užims L. Kačlu7. Kada pirmą kartą olim šytė ir V. Bardausklenė? pinėse žaidynėse startavo (5—8 taškai). juodaodis sportininkas, jo pa vardė ir užimta vieta? (3 taš Studentų profkomlteto kai). sporto komisija Komjaunimo komiteto 8. Kada ir koks sportinin kas pirmą ir paskutinį kartą sporto sektorius •f J* r
•
PASALINTI
NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Vaikų piešiniai VVU
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771338, išduotą PF Už elgesį, nesuderinamą su studentei Sigitai REMENAITEI, laikyti negaliojančiu. tarybinio studento vardu, pa Dingusį studento pažymėji šalinti MF V kurso studentas mą Nr. 791765, išduotą EKFF studentei Gindrutei BAGDAR. STYGA ir PF IV kurso NAVICIOTEI, laikyti negaliostudentas G. STOŠKUS. * jaučiu.
Sezono pradžia - sėkminga
Plečiasi Latvijos ir Vil niaus universitetų Istori jos fakultetų studentų draugystė. Jau tradicinė mis tapo sportinės varžy bos. Prieš keletą dienų Ry goje viešėjo Istorijos fa kulteto sportinė delegaci ja. Rygiečlai svetingai su tiko svečius iš Vilniaus. Studentų bendrabutyje jvyko draugystės vaka ras, kur susitiko seni draugai. Kitą dieną laukė sportinės varžybos. Čia rygiečlai sulaužė tabu ir po atkaklios kovos Įveikė fakulteto krepšinio rinkti nę. Latviai jveikė vyrus ir tinklinio aikštelėje, ta čiau po tokių nesėkmingų vaikinų startų merginos nepasimetė ir iškovojo įtikinančią pergalę tinkli nio varžybose. Greitai Vilniuje sutiksi me draugus iš Rygos. Fa kulteto sportininkai kupi ni ryžto iškovoti pergalę. V. RACHLEVlClUS
Pavasarį atgyja gamta, uždavinius. Perėmėme inio kartu su ja ir sportinės ciatyvą, C. Okinčis (TF) aistros žaliose vejose — išlygino rezultatą. Tačiau prasideda didysis futbo- persverti mums nepavylas. ko. Universiteto „Mokslo" Rungtynių su VISI „Infutbolininkams pirmosios žinerija" pradžia labai nevaržybos — LTSR aukštų, tikėta — pralaimėjome jų mokyklų spartakiada pirmą kėlinį rezultatu 0:2. — visų svarbiausios. Tačiau antrame kėlinyje Spartakiadoje kiekvienas vaikinai sugebėjo pa teškąs — tai indėlis į kreipti žaidimą norima bendrą Universiteto spor- linkme. C. Okinčis sutininkų taupyklę. Džiugu, švelnino santykį. Po taikkad visas „Mokslo" rung lių S. Paramonovo smūgių tynęs stebėjo Fizinio lavi- mūsų komanda ėmė pirnimo katedros vedėjas mauti. A. Paknio (TF) ketV. Bimba. Toks dėmesys virtasis įvartis buvo perfutbolui verčia mus dar galingas. Rungtynės bailabiau pasitempti, kiekvie- gėsi rezultatu 4:2 musų name susitikime atiduoti naudai. visas jėgas pergalei. Kad Žaidžiant su Šiaulių tai ne tušti žodžiai, rodo „Pedagogu", vyrams stigo rezultatai — pelnyti pen- greičio, susižaidimo. Atsiki taškai iš šešių galimų liepė ir nuovargis, nes su ir kelialapis i finalą. nedidukėm pertraukėlėm Jau pirmosiose rungty- komanda žaidė trejas nėse susitikome su VVPI rungtynes iš eilės. „Šviesa" — viena stipRungtynių pabaigoje V. riaušių studentiškų ko- Kiliaus (EKFF) įvartis numandų. „Moks’ui" iki lėmė pergalę , Mokslo" šiol nėra pavykę laimėti naudai, o kartu ir keliaprieš ’ ši' komandą. Vis lapį į finalines varžybas, kažko trūkdavo. Šiais me- kur teks susitikti su stiptais „subrendome". Ir nors riausiomis Kauno aukštųpirmieji įvartį pasiekė jų mokyklų komandomis, varžovai, tai nesutrukdė mums įgyvendinti savo R. SINIAUSKAS
Redakcijas adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju badu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. \ «Tap80ame cryAenaca (sCoBeTOtaft CTy^esTs). Opran napncoMa peKropara, KOMureTa AAKCM, npotjiKOMa opAeaos TpyAoaoro Kpacuoro 3naMtnH ■ ApyM0M HapoAoa Bbamsocckoto yHHBeparrera bm. Banųaca Kancysaca An. CCP. Ha aktobckom niae.
Tiražas 4718 LV 09578 Užs. Nr. 1318
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ