Tegyvuoja Gegužės Pirmo ji-darbo žmonių tarptautinio solidarumo kovoje už taikų ir socializmų diena! su
■i omivbidis suuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
ŠVENTE,
BRANGŪS DRAUGAI!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EŽINGSNIUODAMOS į Matematikos ir mecha nikos fakultetą, dairo mės po pavasariu alsuojantį miestą. Darbininkai kabina ant namų raudonas vėliavas, moksleiviai triūsia skveruose. Net medžių pumpurai, ro dos, bylote byloja apie ar tėjančią didelę ir labai lau kiamą mūsų visų šventę — Gegužės Pirmąją. Trečiakursiams taikomosios matematikos spec. II grupės studentams šis gegužis — jau trečiasis studentiškas. Bet te gu jie kalba patys... Aldona Bajorlnaitė. Grupės komjaunimo organizacijos sekretorė, aktyvi visuameninkė, pabuvojusi šią vasarą su SSB Čekoslovakijoje, dalyvau ja „Rūtos" ansamblyje, drau gų mylima ir gerbiama, žo-
B
KOMUNISTAI!
džiu, „kolektyvo siela". — Gegužės 1-osios šventę kiekvienas pasitinka ne tuš čiomis rankomis. Mūsų visų didžiausia dovana — geras mokymasis. Per trejus metus nė vienas skolų neturėjome, daugelis mūsų trejeto per egzaminus nėra gavęs. Neap snūdę ir visuomeniniame gy venime. Nereikėjo kaitinti au sų per VPP atestaciją. Labai šaunūs mūsų grupės vaiki nai. Reikia ką nors suorga nizuoti, operatyviai padaryti, žinom, kad neturėsim gėdos. Labai įdomus mediumas buvo — tai vėl mūsų vaikinų di džiausias nuopelnas. Laukiu Gegužės Pirmosios. Jau dabar mūsų grupė gyve na šventės nuotaikomis. Gera bus žengti koja kojon kartu su draugais šventinėje de monstracijoje. Vladimiras Maškevlčius, ar ba Volodia, kaip jį vadina kurso draugai. Fakulteto sienlaikraščio redkolegijos narys, labai gerai atliekąs sa vo pareigas (paklauskit pačių matematikų, papasakos, kokiu operatyvumu ir išradingumu pasižymi kiekvienas sienlaik raščio numeris). Geras spor tininkas, ir, draugų žodžiais tariant, „gyvas sidabras", žmogus, niekad nestokojęs energijos ir jumoro jausmo.
ŽENKITE
— Didžiausias prieššventi nis noras — gerai išlaikyti fizikos-matematikos koliokviu mą. Tuomet su pakilia nuo taika — į šventinę demonstracijąl Šiemet man ypatinga Gegužės Pirmoji — treti me tai sutinku studentišką gegu žį ir tryliktieji, kai žygiuoju šventinėj demonstracijoj. Pa tinka man tas džiugus žmonių
lgirdas Svinkūnas —
A
Istorijos fakulteto kom jaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojas akademiniam darbui. III k. istorikas. Jis kartu su kitais komjaunimo biuro nariais žy giuos vėliavnešių kolonoje. — Kaip sekasi „nešti vėlia vą" komjaunimo darbe? — paklausėme jo.
REVOLIUCIJOS, KOVŲ IR DARBO ŠLOVĖS VĖLIAVĄ NEŠA JAUNIEJI šurmulys, gera visų nuotaika, muzika, aidinti po miestą... Gegužį pakiliai pasitinka ir kiti matematikai trečiakursiai. Kartu su jau minėtais drau gais žygiuos šventinėj kolo noj ir R. Bitinas, muzikantas ir sportininkas („Mokslo" gar bę tinklinio komandoj gina), ir A. Mačiulis, fakulteto SDAALR pirmininko pava duotojas, ir A. Miliūnaitė, kultmasinio sektoriaus vado vė, ir J. Kaminskas, Interklubo narys. Linkime visiems šventiškos nuotaikosl I. RAMANAUSKAITE, G. BAJORINAITE
— Dabar prasideda sunkus ir atsakingas laikotarpis — greitai sesija. Mums tenka daug padirbėti, kad grupės gerai lankytų paskaitas, ge rai studijuotų. Šiame bare tenka būti principingiems — jokių nuolaidų nedarome net draugams. Po kontrolinės se sijos išryškėjo potencialūs skolininkai. Jau dabar pagrin dinis dėmesys kreipiamas į juos. Puikiai studijuoja IV kurso istorikai, V kurso bib liotekininkai, III kurso žurna listai. — Kaip pačiam sekasi kop ti į mokslo aukštumas?
1976 m. balandžio 30 d. Nr. 16 (958)
— Ankstesnias sesijas baig davau be trejetų. — Algirdai, ar turi kokią nors svajonę? — Didžiausia — baigti universitetą. Mano, kaip is toriko specializacija, — ar cheologija. — Ką norėtum palinkėti studentams Gegužės Pirmosios proga? — Visų pirma, geros šven tinės nuotaikos. Lankyti visas paskaitas — nuo to labai pri klauso busimosios sesijos sėk mė. E. BUKINAS
GEGUŽES 1-osios šven tinį minėjimą Filologi jos fakultete susirinko dėstytojai, studentai. Sulauk ta garbingo svečio — LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro H. Zabulio. Susirinkusius su artėjančia švente pasveikino fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis.. Ministras H. Zabulis kalbėjo apie IX penkmečio pasieki mus mūsų respublikoje. Grupei fakulteto dėstytojų buvo įteikti „IX penkmečio spartuolio" ir „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojo" ženklai, Garbės raštai.
(
XXX
Gegužės Pirmoji iškilmingai paminėta Teisės, Prekybos, Pramonės ekonomikos, Finan sų ir apskaitos fakultetuose. Pasveikinti šia proga studen tų ir dėstytojų atvyko žymus visuomenės veikėjas rašyto jas J. Paleckis. Svečias taip pat papasakojo kelionių po užsienio šalis įspūdžius, kal bėjo apie būtinumą visom iš galėm kovoti už taiką ir tau tų draugystę. Grupė šių fakultetų dėsty tojų apdovanota universiteto Garbės raštais, mokslo pir mūnams ir aktyvistams pa reikšta Rektoriaus padėka. Iškilmingi Gegužės Pirmo sios minėjimai įvyko ir ki tuose fakultetuose. L. ULENSKAITE
SU ŠVENTE,
BRANGUS DRAUGAI!
R. AMŠIEJUTE
VISOS
LIAUDIES KOVOS UŽ TSKP XXV SUVAŽIAVIMO
NUTARIMŲ
ĮGY
VENDINIMĄ AVANGARDE, BŪKI
Atvirame universiteto parti nės organizacijos susirinkime dalyvavo LTSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduoto ja L. Diržinskaitė, TSKP XXV suvažiavimo delegatas partijos Vilniaus miesto komiteto pir masis sekretorius V. Saka lauskas. R. Jaugos nuotrau koje matome garbingus sve čius su universiteto rektoriu mi prof. J. Kubiliumi (vidu ryje) susirinkimo prezidiume.
TE: AKTYVŪS MASIŲ ORGANIZA TORIAI IR AUKLĖTOJAI! (Iš TSKP CK šūkių Gegužės 1-jai)
j '
Universiteto partinė organizacija 1976 m. balandžio 14 d. įvykusiame atvirame susirinkime dalykiškai ir paki liai apsvarstė TSKP XXV suvažiavimo rezultatus. Komu nistai pasiryžę sėkmingai įgyvendinti uždavinius, kurie nu brėžti TSKP CK Generalinio sekretoriaus L. Brežnevo ata skaitiniame pranešime ir kituose partijos suvažiavimo do kumentuose.
Apie tai, kas buvo kalbėta komunistų atvirame susirin kime, skaitykite antrame puslapyje.
SVARSTOME TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS
Kokybės ir efektyvumo penkmetis įpareigoja ATVIRAS UNIVERSITETO PARTINES ORGANIZACI JOS SUSIRINKIMAS. Mūsų laikraščio 14-ame numeryje spausdinome partijos universiteto komiteto sekretoriaus K. Poškaus pranešimų, skaitytą šiame susirinkime. Šiandien išdėstoane kai ku rias pagrindines pasisakymų mintis.
Susirinkime kalbėjęs TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas atkreipė dėmesį į būtinumą didinti vi suomenės mokslų vaidmenį kovoje prieš antikomunizmą, kritikuojant buržuazines teorijas, demaskuojant marksiz mo-leninizmo idėjų klastotes. Suvažiavime buvo pabrėžta, kad dabar, kai tarptautinėje arenoje vyksta dviejų pasau lėžiūrų kova, kuri tam tikru mastu paliečia ir mūsų vi suomenę — tuo .pačiu jaunimą, studentus — negali būti vietos neutralumui ir kompromisams, čia reikalingas dide lis politinis budrumas, aktyvus, operatyvus ir įtikinantis darbas, kad būtų duodamas atkirtis priešiškoms ideologi nėms diversijoms. — TSKP XXV suvažiavimas, — kalbėjo prof. K. Navic kas, — taip pat numatė mokslinių tyrimų plėtimo kryptis. Respublikos visuomenės mokslams šiuos uždavinius konkre tizavo LKP XVII suvažiavimas, nurodęs, kad reikia kelti visuomenės mokslų darbuotojų pastangas toliau komplek siškai tirti išvystytos socialistinės visuomenės problemas, marksistiškai įvertinti lietuvių tautos istoriją .nušviesti so cializmo kūrimo Lietuvoje dėsningumus, darbininkų klasės ir jos avangardo — Komunistų partijos vaidmenį šiame procese. Visuomenės mokslų katedros apsvarstė TSKP XXV suvažiavimo ir LKP XVII suvažiavimo nutarimus ir numa tė konkrečias priemones jiems įgyvendinti. Kalbėtojas pabrėžė, kad reikia daugiau ruošti ir naudoti mokymo vaizdinių techninių priemonių. Tam reikia ir specializuotų auditorijų, ir pertvarkyti mokymo priemonių leidimo tvarką. Reikia, kad šį darbą nuosekliai ir pasto viai koordinuotų Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi nisterijos visuomenės mokslų skyrius, o leidybinis skyrius centralizuotai išleistų darbus. — Karinės 'katedros kolektyvas, — pasakė katedros par tinės organizacijos sekretorius B. Butorinas, — negaili jė gų kariniam-patriotiniam jaunimo auklėjimui, ypatingą dėmesį skiria komunistinės pasaulėžiūros formavimui, stu dentų auklėjimui proletarinio internacionalizmo, atsidavimo socialistinei Tėvynei dvasia. Nuoširdžiai ir vaisingai šioje srityje dirba katedros dėstytojai komunistai Repšys, Stepa novas, Volkovas, Kancedikas, Jakimčiukas ir kt. Kariniupatriotiniu jaunimo auklėjimu daug rūpinasi rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektorius B. Sudavičius, Teisės fakulte to dekanas P. Kūris, kitų fakultetų vadovai. Apie komjaunimo organizacijos darbą, mokant ir auklė jant studentus, kalbėjo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė. Z — Neseniai vyko sąjunginis komjaunimo susirinkimas „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus įgyvendinsimel". A.psvarstėme konkrečius kiekvienos pirminės organizacijos uždavinius. Dar įkartą akcentavome, kad pagrindinis mū sų veiklos baras yra studentų komunistinės pažiūros į darbą ugdymas. Kiekvienas studentas turi būti drausmin gas, reiklus sau ir draugams, gerai mokytis. Studentų moralinis auklėjimas, — pasakė Z. Besasparytė, — gilus ir įvairiapusiškas procesas. Jaunimas pasiryžęs nuoširdžiai atsiliepti į visus gerus sumanymus, bet kartais jo entuziazmas mažėja, susidurdamas su formalizmu, abe jingumu. Turime būti atidesni jaunimo reikmėms, ener gingiau kovoti prieš bet kokius komunistinės moralės nor mų pažeidimus. — Pagrindine studentų auklėjimo darbo grandimi fakul teto partinė organizacija laiko mokymo procesą, — kalbė jo susirinkime Matematikos ir mechanikos fakulteto deka nas doc. V. Merkys. — Jame ugdoma mokslinė-materialistinė studentų pasaulėžiūra, formuojama komunistinė pažiū ra į daibą, skiepijamas tarybinis patriotizmas ir proletarinis internacionalizmas, komunistinės moralės principai. Nuo mokymo proceso tobulumo, paskaitų skaitymo meist riškumo, tobulo studentų savarankiško darbo, geros kont rolės labai priklauso išleidžiamo specialisto dalykinis ir politinis išprusimas. Dabar du matematikos spec. ir keturi taikomosios matematikos spec. kursai studijuoja pagal naujus mokymo planus, kurie yra žymiai tobulesni. Tai leis paruošti geresnius specialistus-mat^matikus, kurie šiandien labai reikalingi įvairiems institutams, gamybai. Iškyla ir tam tikrų sunkumų: trūksta nau’ausios litera tūros, smarkiai skiriasi atskirų studentų pasiruošimo lygis. Jau seniai fakultete galvojama apie paskaitų skaitymą di ferencijuotai, dviem srautais — geriau ir prasčiau pasi ruošusioms studentams. — Fakulteto partinė organizacija, dekanatas, katedros, visuomeninės organizacijos yra visai pajėgios suręsti tuos uždavinius, kuTiuos iškėlė aukštajai mokyklai TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimai, — pasakė baigdamas drg. V. Merkys. Rūpintis gamybos vystymu, didinti darbo našuma, stip rinti d*rbo drausme, aktvviai spręsti buitinius ir sociali nius klausimus, ginti d»rbo žmonių teises ir interesus — tokias pagrindines profsąjungų veiklos kryptis, nubrėžtas partijos suvažiavime, nusakė darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas V. Staskonis.
Universiteto gamybinė veikla turi savo specifiką: jo už duotis ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, dirbti mokslinį tiriamąjį darbą. Kad visa tai būtų atliekama, duo tų didesnį efektą, profsąjunginė organizacija kartu su par tine, rektoratu, administracija organizuoja socialistinį lenktyniavimą. — Socialistiniai įsipareigojimai, aktyvus darbuotojų da lyvavimas socialistiniame lenktyniavime turi stiprinti dar bo drausmę, gerinti auklėjamąją ir mokslo veiklą, didinti mokslo tiriamųjų darbų efektyvumą, — pabrėžė drg. V. Staskonis. — Socialistinio lenktyniavimo veiksmingumą, mūsų nuomone, padidins ir tai, kad ši veikla išsiplės ir už universiteto. Paruoštas socialistinio lenktyniavimo su broliškos Baltarusijos universitetu projektas. Mokymo ir mokslo veiklai didelę reikšmę turi materia linė bazė. LKP CK ir LTSR Ministrų Taryba tuo daug rū pinasi. Šiemet kapitalinei statybai skiriama 1 mln. 600 tūkst. rub. Studentų miestelyje statomas naujas bendrabu tis, Fizikos fakulteto mokomasis laboratorinis korpusas, sporto aikštelės. Numatyti dideli kapitaliniai įdėjimai džiu gina universiteto kolektyvą. Deja, šiemet dėl staybininkų kaltės neatlikta daugiau kaip trečdalis darbų. Drg. V. Staskonis pažymėjo, kad opia problema tapo ir darbuoto jų aprūpinimas butais. Apie universiteto meno saviveiklos kolektyvų veiklą X penkmetyje kalbėjo partijos komiteto narė e. prof. p. A. Bartusevlčienė. — Vykdydami TSKP XXV suvažiavimo nurodymus kel ti kultūros darbo kokybę, prie partijos universiteto komi teto sudarėme kultūrinio-estetinio darbo komisiją. Joje yra partijos komiteto, komjehinimo, profsąjungos atstovų, Este tinio lavinimo, Filosofijos, Lietuvių literatūros katedrų dėstytojų. Komisijos tikslas — gerinti universiteto kultū rinių renginių, centrinių ir fakultetų meno saviveiklos ko lektyvų idėjinį lygį, kontroliuoti kolektyvų programas, scenariius, bendradarbiauti su estetinio apipavidalinimo komisija universitete. — Esame pasiryžę, — pasakė Filologijos fakulteto prodekanas A. Jovaišas, — nuoširdžiai ir įtemptai dirbti, ge rinant pedagoginį ideologinį auklėjamąjį ir mokslo tiria mąjį darbą, siekti, kad X penkmetis ir mūsų fakultete tap tų kokybės ir efektyvumo penkmečiu. Visame fakulteto gyvenime aktyvėja partinės organizacijos vaidmuo. įstei gus penkias partines grupes, partinis darbas pasidarė konkretesnis, priartėjo prie katedrų ir specialybių kom jaunimo organizacijos veiklos konkrečių uždavinių. Pasiekti geri darbo rezultatai negali dar patenkinti Fi lologijos fakulteto kolektyvo. Yra dar daug spręstinų problemų. Ne visi kursai sugeba sėkmingai išlaikyti eg zaminų sesijas, kai kuriuose tebeviešpatauja trejetukas. Turima rūpesčių ir dėl visuomeninių disciplinų studijavi mo rezultatų. Štai ir po pastarosios sesijos ne visi stu dentai buvo išlaikę partijos istorijos ir politinės ekonomi jos egzaminus bei mokslinio komunizmo įskaitą. Daugiau siai dvejetų iš šių disciplinų visada tenka politinei eko nomijai. Katedros, kuratoriai, partinių grupių sekretoriai ir komjaunimo aktyvas konkrečiai įpareigoti, pasikvietus prie vieno stalo politinės ekonomijos dėstytojus, išsiaiškin ti šių negerovių priežastis ir jas pašalinti. — Idėjinis ir moralinis studento auklėjimas, darbo ir pareigingumo atmosfera būtų aukštesnio lygio, jeigu pa vyktų išgyvendinti nedisciplinuotumo, inertiškumo pasireiš kimus, — pastebėjo kalbėtojas. — Prasideda tie reiškiniai nuorūkų mėtymu palangėmis, baigiasi visišku abejingumu fakulteto visuomeniniam gyvenimui. Šitokiam stiliui skel biame griežtą kovą ir ateityje darysime ją dar veiksmin gesne. Mūsų nuomone, tie reiškiniai akivaizdžiai atsklei džia auklėjamojo darbo spragas. Ypač atsakingas darbas laukia rusų kalbos ir rusų lite ratūros katedrų darbuotojų. Būtina ryžtingai pagerinti ruslstų mokymo lygį, ypač akcentuojant absolventų peda goginį pasirengimą. Rusų kalbos katedra respublikos Aukš tojo mokslo ministerijos nutarimu tampa šios problemos lyg koordinacine ašimi, ji turės organizuoti respublikinius, tarprespublikinius pasitarimus, konferencijas, išleisti rusų kalbos mokymo priemones aukštųjų mokyklų studentams. — TSKP XXV suvažiavimas jame keltų klausimų ana lizės gilumu, idėjų turtingumu užims deramą vietą šalies istorijoje, — pasakė universiteto rektorius prof. J. Kubi lius. — Kiekvienas, kuris skaito suvažiavimo dokumentus, negali nepastebėti, kaip konkrečiai ir dalykiškai juose kalbama apie pasiekimus, keliami uždaviniai tolimesnei perspektyvai. Mes čia susirinkome aptarti savo mokyklos reikalų, pasiaiškinti tų uždavinių, kurie laukia mūsų šia me penkmetyje. Universitetui šis penkmetis svarbus dar ir tuo, kad sutampa su 400 metų jubiliejaus švente. Kiek vieną žymią datą įprasta pasitikti darbo laimėjimais. At einantys penkerl metai turės pasižymėti ypatingu intensy vumu. kūrybingumu. Kiekvieną penkmetį pirmajame pla ne atsiduria tie uždaviniai, kuriuos padiktuoja poreikiai, subrendę tam tikrame visuomenės vystymosi etape. Dabar pagrindinę gamybos plėtimo sąlygą partija mato mokslo ir technikos progrese. Kadangi technikos progresas neat siejamas nuo mokslo, partijos dokumentai tarp kitų užda vinių iškelia uždavinį visokeriopai vystyti ir plėsti funda mentaliųjų teorinių ir taikomųjų mokslų tyrinėjimus, jų rezultatus sparčiai diegti liaudies ūkyje. Mūsų aukštosios mokyklos mokslininkų kolektyvui svarbu yra giliai per mąstyti magistralines tolesnio mokslo vystymo kryptis, nurodytas suvažiavimo dokumentuose, pagal jas koreguoti tiek atskirų kolektyvų, tiek savo asmeninius mokslo ti riamuosius planus. — Viena ryšio su praktika formų, — pabrėžė rektorius prof. J. Kubilius, — kuri mums yra labai svarbi, — ūki skaitiniai darbai. Ūkiskaitos apimtis univers’tpte kasmet didėja. Deja, ne visuose fakultetuose ji glaudžiai siejasi su mūsų pagrindinėmis mokslinio darbo kryptimis ūkiskaita negali būti sau tikslas. Ji — mūsų mokslo pasiekimų re zultatų diegimo gamybon forma. Mokslinio darbo ir ūki skaitos vienovė būtina. Did°snl dėmėsi reikia skirti išra dybinei veiklai — čia Fizikos, Chemijos, Medicinos ir ki tų fakultetu, kurių mokslo pobūdis teikia tam galimybių, reikalas. Mokslo tiriamoji d=>rbą reikia kreipti tokiomis krvptimis, kad iis atneštų kuo didesne praktine nauda mūsų liaudies ūkiui. Mokymo turinio tobulinimas, siekimas formuoti visuomeniškai aktvvia asmenvbe ipareigoia taikvti efektvvesnius mokvmo metodus Plačiau ir darniau turi būti taikomi tie, kurie skalna studentų mastvma, pra tina iuos sistemingai savarankiškai isisavintl žinias, ias analizuoti, apibendrinti. Lemia ne žinių suma, o tu žinių kryptingo ir atkaklaus darbo pagrindu išsiugdyta kūrybi nė nuovoka.
Reikia padaryti labai didelius priekaištus komjaunimo akademinėms grupėms, specialybių, fakultetų organizaci joms, kurios nekreipia reikiamo dėmesio akademiniam darbui, paskaitų lankymo' kontrolei. Paskaitų lankymas yra visų rūpestis, ne vien tik dekanato. Pirmiausia tai dėsty tojų rūpestis. Blogas toks dėstytojas, į kurio paskaitas studentai nevaikšto, kuris nesugeba rasti priemonių, kad jas lankytų. Rūpintis kiekvienu savo organizacijos nariu, jam padėti, jį pagloboti arba perspėti ir pabarti — kom jaunuolio reikalas. Draugų ir bendradarbių principinis reiklumas, jeigu jis neapsimestinis, kur kas veiksminges nis, negu dekano papeikimas. Visom išgalėm reikia kovoti su girtavimu, su tais, kurie gadina ir nesaugo socialistinio turto. Matyt, reikia daugiau kalbėti apie buities kultūrą, nesigėdinti, kad tie dalykai labai elementarūs. — Manau, kad universiteto kolektyvas dirbs šį penk metį rimtai, dės visas pastangas jam keliamiems uždavi niams spręsti, — pasakė baigdamas rektorius prof. J. Ku bilius. Susirinkime kalbą pasakė LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas. — Norint sėkmingai įvykdyti tai, kas numatyta, — pa brėžė savo kalboje drg. V. Sakalauskas, — reikia suteikti visas mūsų jėgas, tobulinti gamybą, plačiau remtis mokslo ir technikos pažanga. Komunistų partijos XXV suva žiavime buvo teigiamai įvertintas šalies aukštųjų mokyklų darbas. Tai dar kartą patvirtina ir šiandieninis mūsų susi rinkimas, kuriame nemaža kalbama apie universiteto pa siekimus. Be abejo, mus labiausiai džiugina universiteto mokslininkų kvalifikacijos augimas, gražūs mokslo laimėji mai, nuolat gerėjąs studentų pažangumas, aktyvi kolekty vo narių visuomeninė veikla. Nemažą paramą univ rsitetas teikia kitoms aukštosioms mokykloms, gamybai. Paga liau sveikintinas jūsų pasiryžimas, kad penkmečio pabai goje ir savo jubiliejaus dienai universitetas taptų pavyz dine komunistine aukštąja mokykla. Tai tikrai didelis ir atsakingas įsipareigojimas. Reikia, kad kiekvienas kolek tyvo narys, visų pirma kiekvienas dėstytojas nuo asisten to iki profesoriaus įsisąmonintų šį įsipareigojimą ir atiduo tų visas jėgas jam įgyvendinti. Reikia, kad šis pasiryžimas pasiektų kiekvieną studentą, taptų jo veiklos norma. Ki taip sakant, savo pasiekimus reikia matuoti šio įsiparei gojimo matu. Jūs puikiai suprantate, kad turimų pasieki mų dar maža šiam garbingam vardui. Reikia, kad būtų kritiškai, o svarbiausia savikritiškai įvertinta kiekvieno va dovo ir eilinio darbuotojo veikla. Juk ir šiandieninis susi rinkimas rodo, kad taisytinų vietų tiek darbe su kadrais, tiek mokymo auklėjimo procese, tiek moksliniame darbe dar yra. Svarbiausia šiandien universitetams — ruošti kvalifikuo tus pedagogų ir mokslinių darbuotojų kadrus bendrojo la vinimo ir aukštajai mokyklai, gamybai, plėsti tyrimus fun damentalių mokslų srityje. Gerai, kad šia kryptimi univer sitete atliekamas nemažas darbas. Tačiau tai neturi duoti pagrindo nusiraminti. Štai savikritiškai paanalizuokime pranešime minėtą skaičių. Laiku mokslą baigia vos 39 proc. neakivaizdinio skyriaus studentų, jų pažangumas 56,7 proc. Tai labai menki rodikliai. Vadinasi, rektoratui, partinėms organizacijoms, dekanatams, katedrom* būtina analizuoti nepažangumo priežastis ir imtis veiksmingų priemonių padėčiai ištaisyti. Mes džiaugiamės, kad univer siteto dieniniame skyriuje sumažėjo nubyrėjimas, pakilo pažangumas. Bet čia savikritiškai reikėtų pripažinti, kad visa tai pasiekta ne vien mokymo ir auklėjimo proceso tobulinimo keliu, bet ir administracinių priemonių pagal ba. Suprantama, drausmė reikalinga. Tačiau kolektyvo veikla turi būti nukreipta ne Į baime paremtos, ibet sąmo ningos studento drausmės ugdymą. Gerai, kad stiprinama universiteto materialinė bazė, rū pinamasi laboratorijų, kabinetų steigimu, tačiau verta vi suomet prisiminti, kad jokia technika nepakels gyvo dės tytojo žodžio, jo auklėjamojo vaidmens. Kartu plečiantis universiteto materialinei bazei, rūpestingiau reikėtų sau goti tai, ką turime. Rūpinantis mokymo proceso tobulinimu, reikia taip pat daug dėmesio skirti ir studentų mokslinei veiklai. Juk ne maža turime faktų, kai vienas dėstytojas vadovauja visai grupei studentų, kurie mokslinei konferencijai paruošia keliolika pranešimų, o kitas dėstytojas — nieko. Šioje sri tyje, mūsų žiniomis, per mažai iniciatyvos rodo kai kurie politinės ekonomijos dėstytojai. Nors ir daug padaryta, ta čiau, mūsų manymu, dar galima ir yra būtina stiprinti universiteto bei gamybinių kolektyvų ryšius. Tuo pačiu aktyviau universiteto mokslininkai galėtų reikštis išradimų srityje, dalyvauti parodose. 1975 m. respublikos aukštosios mokyklos LŪP parodoje eksponavo 37 darbus, už kuriuos gavo 16 apdovanojimų. Universitetas gi nepateikė nė vie no darbo. — Nemaža kalbėta apie auklėjimo proceso tobulinimą. Visi suprantame, kad pagrindinis auklėjimo krūvis tenka mokymo procesui, — kalbėjo drg. V. Sakalauskas. — Ta čiau efektyvinti reikėtų ir kitų renginių poveikį. Mūsų manymu, be gražių universiteto pasiekimų, šiame svarbia me darbo bare dar trūksta aiškesnės sistemos. 1972 m. bu vo sudaryta bendrauniversitetlnė auklėjimo programa vi sam mokymo laikotarpiui. Vargu, ar visi grupių vadovai, planuodami savo darbą, atsižvelgia į tas rekomendacijas. Patirtis rodo, kad tokią auklėjimo programą reikia turėti kiekvienam fakultetui savo. Auklėjimo darbe perspektyviškumui labai kenkia daž nas kuratorių keitimas. Juos reikėtų skirti ilgesniam arba visam mokymosi laikui. Argumentas, kad kuratoriumi gali būti tiktai tas, kuris dėsto vienoje ar kitoje grupėje, nė ra pakankamas. Jį paneigia ir kitų aukštųjų mokyklų prak tika. į grupės vadovo darbą mes turime visų pirma žiūrėti kaip į politinio vadovo darbą. Iš tokių pozicijų turime ir vertinti jo veiklą. Gerinant komunistinį studentų auklėjimą,, būtina kelti profilinių katedrų vaidmenį. Šių katedrų dėstytojams turi rūpėti ne tik specialybės dalykai, bet ir žymiai plačiau — visuomenės mokslų studijavimas, studento visuomeninė veikla ir t. t. Artėja universiteto 400 metų jubiliejus. Geriausia dova na jam bus kiekvieno darbuotojo, kiekvieno studento nuo širdus ir įtemptas darbas, nauji mokslo darbai, pasiekimai, tobulinant mokymo procesą ir komunistinį jaunosios kartos auklėjimą. Mes didžiai vertiname darbštų universiteto ko lektyvą, džiaugiamės jo pasiekimais ir kartu tikimės, kad jie ateityje bus dar svaresni. Baigdamas drg. V. Sakalauskas palinkėjo kuo geriausios sėkmės, (gyvendinant partijos XXV suvažiavimo nutari muose iškeltus aukštajai mokyklai uždavinius.
Moksliniai referatai-svarbus veiksnys Universiteto komjaunuoliai baigia atestuoti visuomeninę politinę praktiką. Vienas iš svarbių jos komponentų yra studentų teorinis pasiruoši mas ir visuomeninė veikla. Didelę paramą šioje srityje j iems suteikia visuomenės mokslų dėstytojai, kurie sie kia. kad auklėtiniai kūrybin gai įsisavintų marksistinę-lenininę teoriją, taikytų ją praktikoje, pasižymėtų aukš tomis moralinėmis savybė mis, būtų karšti socialistinės Tėvynės patriotai, internacio nalistai, nuoseklūs kovotojai prieš buržuazinę ideologiją, už Komunistų partijos politi kos įgyvendinimą. Svarbus veiksnys, padedan tis pagerinti ir įtvirtinti ži nias, kurias studentai gauna visame mokymo procese (klausydami paskaitas, sava rankiškai nagrinėdami mark sizmo-leninizmo klasikų vei kalus, partijos dokumentus, skaitydami papildomą litera tūrą, spaudą ir t. t.) yra mokslinių referatų rengimas ir jų aptarimas seminaruose bei konferencijose. TSKP Centro Komiteto nutarime (1974 m.) „Dėl darbo Mask vos N. Baumano Aukštojoje technikos mokykloje ir Sara tovo N. Cernyševskio univer sitete, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygį" pabrėžiama, kad reikia nuolat tobulinti seminarų darbą, „plačiau praktikuoti juose studentų pranešimų ir
referatų ruošimą ir svarsty mą, vaisingas diskusijas su dėtingiausiais ir svarbiausiais visuomenės mokslų klausi mais". TSKP istorijos katedros dėstytojai siekia, kad diduma studentų parengtų tokio po būdžio pranešimus. TSRS Aukštojo ir specialio jo viduriniojo mokslo minis terija kartu su VLKJS Centro Komitetu, skatindama studen tų mokslinį žingeidumą, skel bia sąjunginius studentų dar bų visuomenės mokslų pro blematika konkursus, kurių pradinis etapas — aukštoji mokykla. Kiekvienos aukšto sios mokyklos geriausi stu dentų darbai rekomenduojami respublikiniam turui. Jame darbai, užėmę pirmąsias vie tas, pristatomi į baigiamąjį sąjunginį turą. Šeštasis stu dentų darbų konkursas visuo menės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais šalies aukštosiose mokyklose prasi dėjo 1974 m. rugsėjo mėn. ir tęsėsi iki 1976 m. sausio mėn. Per šį laiką universite to studentai, TSKP istorijos katedros dėstytojų vadovau jami, parengė 1028 praneši mus, iš jų 662 aptarė semina ruose ir 125 fakultetų konfe rencijose. Pranešimuose buvo nušviečiama 1905—1907 me tų buržuazinė demokratinė revoliucija, pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30-metis, Tarybų valdžios Lietuvoje 35-osios metinės, TSKP,
VLKJS istorijos bei tarptau tinio jaunimo judėjimo pro blemos. TSKP istorijos katedros dėstytojai universiteto turui rekomendavo 122 studentų parengtus darbus, iš jų 32 pateikė respublikiniam turui. Aktyviausiai šiame konkurse dalyvavo humanitarinių fa kultetų studentai. Pavyzdžiui, respublikiniam turui buvo pristatyta 14 Istorijos fakulte to studentų darbų, 6 — Tei sės, 4 — Filologijos, po 3 darbus — Finansų ir apskai tos bei Fizikos fakultetų, po 1 darbą iš Chemijos ir Medi cinos fakultetų. Šių metų vasario—kovo mėn. buvo susumuoti studen tų darbų respublikinio turo rezultatai, surengtos studentų mokslinės konferencijos. Re zultatai džiugina. 29 mūsų studentų darbai iš 32 pateik tų laimėjo prizines vietas. Pirmosios vietos paskirtos Istorijos fakulteto studentams — II k. istorikei R. Ramullonytei, II k. žurnalistui 2. Pe čiuliui ir I k. psichologei L. Kazėnaitei. Antrosios vietos atiteko Istorijos fakulteto studentams — R. Puzinaitei, A. Bumblauskul, A. Mustei kytei, V. Daunoravičiūtei, S. Žvikaitei, Teisės fakulteto studentams — E. Pozdniakovai, S. Strelec, L. Meškauskaitei, T. Smirnovai, G. Kaz lauskienei, filologėms — S. Česnulevičiūtei, N. Saliukaitei, I. Simonaitei, fizikams —
Sesija: kontrolinė ir tikroji
A. Ambrazul, A. Žukauskui, chemikui G. Alkimavičiui ir medikui D. Pūrui. Trečias vietas laimėjo Istorijos fakul teto studentai J. Steponavi čius, J. Skripkauskas, A. Ražaitytė, R. Kerpauskaitė, Fi nansų ir apskaitos fakulteto studentai K. Ratkevičius, A. Mazalaitė, teisininkė I. Sutkaitytė, filologė V. Imelytė ir fizikė R. Kapočiūtė. Praneši mus respublikinėse studentų mokslinėse konferencijose skaitė: I k. žurnalistas J. Ste ponavičius — „1905—1907 m. revoliucijos atgarsiai Šiau lių apskrityje" (vadovas e. doc. p. P. Vitkauskas), I k. istorikė S. Niunkaitė — „Ateizmas lietuvių liaudies etnografijoje kapitalizmo lai kotarpiu" (vad. e. doc. p. P. Vitkauskas), I k. teisininkė E, Pozdniakova — „Inteligen tija pirmoje Rusijos revoliu cijoje" (vad. e. doc. p. N. Žukauskienė) ir II k. istorikė R. Ramulionytė — „Partizani nis judėjimas Lietuvoje Di džiojo Tėvynės karo metais" (vad. doc. V. Kašauskienė). Didelę paramą studentams konsultacijomis, patarimais suteikė katedros docentės G. Juknienė, J. Bielinienė, e. doc. p. N. Žukauskienė ir P. Vitkauskas, dėstytojas M. Bložė, asistentai S. Sabaitė, J. Paleckis, P. Biveinis, K. Kalniuvienė ir kt. Artėja baigiamasis konkur so turas. Jo rezultatai paaiš kės sąjunginėje studentų mokslinėje konferencijoje, ku ri įvyks lapkričio mėnesį. Vanda KASAUSKIENE TSKP istorijos katedros docentė
ŠVENTĘ MOŠŲ STUDENTAI PASITINKA GERU MOKYMUSI: JIE GERAI ĮSISAVINA MARKSIZMO-LENINIZMO TEORIJĄ, PAŽĮSTA NAUJAUSIUS MOKSLO IR TECHNIKOS PASIEKIMUS, UGDO SAVO KŪRYBINĘ NUOVOKĄ.
MEILĖ DARBUI Senos Vilniaus gatvelės kupinos paslapčių ir įvairiausių netikėtumų, kiekvieną pavergiančios savo grožiu. Visi mėgsta pasivaikščioti jomis, o istorikui tai tiesiog būtina. Kai baigiasi paskaitos, languose įsižiebia pirmos šviesos, trejetas merginų išeina į senų nišų, skliautų ir grindinių pasaulį; aukštus bokštus nurausvina pirmieji saulės spin duliai — trijulė vėl senamiesty. Paklausite, kas jos? Tai geros draugės, III kurso istorikės Danutė Blažytė, Aldona Žukauskaitė ir Jūratė Valužytė. Jos, ypač Danutė puikiai žino VJniaus miesto istoriją. — Negali nepatikti dalykas, jei jį dėsto tokie nuostabūs, išsilavln;, įdomūs žmonės, kaip prof. M. Jučas, doc. J. Dobrovolskas. Kartais sėdi per jų paskaitą ir viską užmirš ti, atrodo, kad stebuklingų žodžių pagalba nusikėlei į to limą praeitį, — kalba Danutė. Gal būt, kaip tik tokio džiaugsmingo susižavėjimo busi mąja specialybe ir reikia, kad galėtum tapti pirmūnu. Taip, taip, Danutė — pirmūnė. Tiesa, ji sako, kad vien meilės savo būsimai profesijai neužtenka: reikia dar daug daug darbo, negalima praleisti paskaitų aT seminarų. Ir dar reikia... laimės. Tačiau pasiryžimas gi ir gimsta iš meilės dalykui, kuriuo tu užsiimi, o laime kuris gi studen tas netiki! Taigi, paklausius Danutės, atrodo, kad tapti pir mūnu labai paprasta. Jai tiesiog augte jaugusi meilė dar bui, kruopščiam, nuoširdžiam, kuriam reikia atiduoti visą save. Štai kad ir jos kursinis darbas „Vilniaus miesto sa vivalda. Magistratas" Literatūros šia tema beveik nėra, tenka ieškoti duomenų XIX a. spaudoje, netgi rankraščiuo se. Tačiau darbas jau baigiamas, vadinasi, ir šįkart užte ko jėgų ir ryžto. Atrodytų, kad pirmūnė jau vien savo išvaizda turėtų kažkuo skirtis iš kitų, ką ten jau bekalbėti apie elgesį. Bet Danutė tokia pat paprasta ir nuoširdi mergina, kaip ir visos jos kurso draugės. — Niekad ji neatsisakys, padės, jei reikės, niekad ne pamirš savo draugų, — tokius žodžius girdi iš bendrakur sių lūpų. Danutė savo laiką leidžia ne tik skaitykloje, paskaitose ar apžiūrinėdama Vilniaus senamiestį. Ji dažnas kino bei dramos teatrų, parodų lankytojas. — Labai mėgstu rimtus, gilius, filosofinius kūrinius. Bu vau jaunimiečių spektaklyje „Vakarienė penkiems". Išei ni Ir jauti, kad tavyje ne „kažkas tai", o mintis, jausmas liko, kad žiūrėtum dar ir dar kartą ir nepabostų. Tą patį jaučiau ir po filmo „Putinas raudonasis". Man rodos, kad tokias problemas — visiems aktualias — turėtų nagrinėti mūsų teatrai, filmų statytojai. Mėgstu ir lengvąjį žanrą: kartais reikia ir tokių kūrinių, tačiau priimu viską, aišku, sąlyginai, gražu pažiūrėti, smagu pasijuokti. Skuba Danutė... Laukia jos dar ne visai baigtas kursi nis, laukia savo seniūnės kurso draugai, laukia naujos knygos ir filmai, tvarkingi paskaitų konspektai, daug įdo mių užsiėmimų.
Finansų ir apskaitos, Pre kybos bei Pramonės ekonomi kos fakultetų trečiakursiams nėra kada džiaugtis pavasa riu. Kolegos iš žemesnių kur sų dar svarsto kontrolinės se sijos rezultatus, o jiems — jau tikroji prasidėjo. Finansų ir apskaitos fakul tete tarpinė sesija nusirito šurmuliu skaityklose ir audi torijose. Keli koliokviumai, ir jau matosi, kokie pažymiai bus studijų knygutėse birže lio mėnesį. Kaipgi sekėsi fi nansininkams? Trečiakursiai, matyt, labiausiai stropūs: vos keli nesugebėjo išlaikyti ko liokviumų. Žemesniuose kur suose padėtis prastesnė.
Dekanatas ypač didelį dė mesį skyrė pirmakursių žinių kontrolei. Kiekvienas dėstyto jas gavo specialų lapą, kur turėjo sužymėti silpniausiai dalyką mokančius studentus ir stropiausius. Šias žinias gaus grupių kuratoriai. Dar prieš sesiją bus matyt, kurie studentai turi pasitempti. Šie sąrašai įgalins geriau kontro liuoti pasiruošimą. Jie ga na ilgoki: tarpinės sesijos re zultatai rodo, kad pirmakur siai dar nepajuto mokslo sko nio. Mažiausiai, tur būt, jį trokšta pajusti ekonominės inormacijos trečios grupės pirmakursiai. Net 18 (!) iš 25 neišlaikė vieno ar dviejų ko
liokviumų. Sunkiausiai „įkan dama” pasirodė aukštoji ma tematika. S. Zubovą, Z. Zaluckis, V. Vaitkus ir kiti ne sugebėjo išlaikyti dar ir diskretinės analizės koliokviu mo. Dvi skolas taip pat turi jų kolegos iš pirmos grupės V. Janavičiūtė, V. Barkevičius, A. Černius. Busimieji buhalteriai irgi ne ką geriau pasiruošė žinių pa tikrinimui. Kiekvienoj gru pėj „tarpsta" 7—9 skolinin kai. Kur kas atsakingiau stu dijuoja finansų ir kredito bei kibernetikos specialybių stu dentai. Finansininkų trijose grupėse vos 7 nepažangūs, o dvi kibernetikų grupės tokių
turi devynis. Antrakursiai „neįkanda" politinės ekonomijos. Buhalte rinės apskaitos specialybėje šio koliokviumo neišlaikė 17 studentų, finansų ir kredito specialybėje — 23. Yra ir „dvejetukininkų", t. y. neiš laikiusių dviejų koliokviumų. Pavyzdžiui, prie N. Savčenkos, J. Škultinaitės, R. Tylūnaitės, V. Survilaitės pavar džių (ekon. inf. spec.) pui kuojasi po du minusus. Praeina kontrolinė sesija, ir studentai atsidūsta. Gal per greit nusiramina, juk po jos ateina ir tikroji. Ir vienas kartas nemeluoja: ar ne tų pačių pavardės atsiranda ta da mūsų laikraščio skyrelyje „Pašalinti nepažangūs studen tai". L. KLlSAUSKAS
STUDENTŲ
Finansų ir apskaitos fakul tete. kaip ir visame universi tete, vyko sąjunginės olimpia dos „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" pirmasis turas. Šešiose sekcijose buvo sudarytos katedrų komisijos, susidedančios iš labiausiai pa tyrusių dėstytojų. Šios komi sijos paruošė kiekvienai iš sekcijų olimpiados užduotis, pareikalavusias iš studentų ne tik vadovėlių medžiagos žino jimo, bet ir platesnio dalyki nio išprusimo bei sumanumo. Olimpiados dalyviais tapo pa
žangiausi ir sumaniausi fakul teto studentai. Dalyvių būta 871 (iš viso fakulteto dieni niame skyriuje mokosi 1336 studentai). Arti pusės visų dalyvių (384 studentai) pateiktą pro gramą įvykdė. Tiesa, visas užduotis atlikusių buvo ma ža. Didžiausias procentas už duotis įvykdžiusių studentų buvo buhalterinės apskaitos ir statistikos sekcijose, po to — ekonominės kibernetikos specialybėje; mažiausiai atli kusių olimpiados programą
buvo politinės ekonomijos sekcijoje. Kuo tai galima būtų paaiš kinti? Kalbėti apie geriau ar blogiau studijuojamas discip linas šiuo atveju, tur būt, ne pakanka. Politinę ekonomiją studijuoja pirmų—antrų kur sų studentai, atskiros tokios specialybės fakultete nėra. Štai olimpiada ir parodė, kad žemesnių kursų studentai daž nai nesiekia peržengti vado vėlio ribų, pasitenkina skubo tai įgytomis Ir paviršutiniško mis žiniomis. Jiems dar trūks
ta gilesnio ekonominių pro cesų, loginių ryšių ekonomi koje suvokimo. Tuo tarpu vy resnių kursų studentai ’au žymiai giliau studijuoja dis ciplinas, susijusias su būsimo mis specialybėmis. Be to, pa> našių renginių organizavimas fakultete neturi tradicijų, to dėl katedrose sudarytos pro gramos buvo perdėm indivi dualios, nesuderintos tarpusa vy pagal sunkumo laipsnį. Fakulteto dėstytojai linkę tikėtis ateityje geresnių rezul tatų. Manome, kad minėtoji
olimpiada paskatins studentus geriau Įsisavinti dėstomus da lykus, vystyti loginį mąstymą ir ?avarankišktirrn jpalizėje. Olimpiada pardd“, kad yFa Studentų, žinančių, išprususių ir mąstančių žmonių. Nugalė tojais fakultete tapo V. Kakanauskas (ek. inf. IV k.), L. Karpavičiūtė (ek. kibem. IV k.), G. Butkevičiūtė (statist. II k.), D. Vilkevičlūtė (fin. kred. III k.), L. Cekanavičius (ek. kibern. I k.), V. Paugaitė (ek. kibern. II k.). L JURGIENE
goje vėl suskambėjo šis ka, kurią savo kolegoms stuĮ universiteto kultūros klu instrumentas: gitara pritarda- dentams dovanojo teisininkai, bo suruoštą Skargos kieme mas dainavo trečiakursis E. L. ULENSKAITE jumoro popietę susirinko dau Rekštys. Liko giedra nuotai- V. VALClUKO nuotr. gybė (nemeluoju...) žmonių. Iš „Klounų štabo" tribūnos sklido tokie šmaikštūs dalykai, kad blogo oro klausimas nusirito į kažkelintą planą. Kol rusistas K. Vilimas viso kius sąmojus laidė, baigė re petuoti ir užgrojo trankų maršą universiteto dūdų or kestras. Orkestrantams pūsti atsibodus, prisistatė liaudies teatro atstovai. Linksmai nu skambėjo J. Erlicko jumores ka „Tas gyvenimas toks", ta čiau bene labiausiai visi plo jo pirmakursei teisininkei D. Mamašinskaitei, paskaičiusiai V. Žilinskaitės „Pas gydyto ju"Studentų vargus juokingai apverkė istorikų cirkas. Fa kultetas keitė fakultetą, išmo nės užteko visiems susirinku
siems, juoko — taipogi. Kaip nesijuoksi iš J. Baltušio „Par duotų vasarų" ištraukos apie šešką ar iš P. Cvirkos „Fran ko Kruko"... Juo labiau, kad atlikėjai negailėjo nei balso, nei aparatūros, nei prakaito, norėdami iš susirinkusiųjų iš
spausti kuo daugiau šypsenų. Gražiai visą tą surėdymą už baigė kaimo kapela, sugriežusi tokių linksmų melodijų, kad kojos pačios kilnojosi. A. BARANAUSKAITĖS, I k. žurnalistės, tekstas ir nuotrauka
OLIMPIADA
IOTOINFOR.MACIJA
•. .Cinko tai tikrai niekas nesitikėjo. O čia lyg tyčia iš eina, .. trys klounai. Ypač linksmas ir linksminantis R. Buslla. Klounų numerį keičia egzotiškas Rytų šokis, kurį atlieka J. Rūkaitė. Po to — sunkumų kilnotojų pasirody mas. R. Brazausko „sunkia atletis" keletą tuščių butelių Pajėgia iškelti, o štai ko deksas jam pasirodo per sun kus. .. Gyvačių kerėtojas už groja dūdele, ir iš kibiro iš kyla kojinė. Cirko programa, kurią režisavo trečiakursis E. kubelis, linksmai nuteikė va karo dalyvius. UI k. studentai V. Bulaviuas ir S. Pelš gitaros muzika Pradėjo šį vakarą, jo pabai
D. JUOCERYTE
24 dienos profilaktoriume J. STEPONAVIČIŲ,S L SKIRPSTO nuotr.
Vis daugiau įdomių rengi nių vyksta Jungiamajame korpuse. Vienas iš jų — PEF studentų ŲIK'as, kurį organi zuoti pasiūlė 1 O-toj o bendra bučio II korpuso taryba, ne mažai prisidėjo fakulteto stu dentų profsąjungos aktyvistai. Vyko konkursas tarp pra monės planavimo ir darbo ekonomikos specialybių stu dentų. Kai vedantieji E. Bra zaitis ir R. Gabalis pristato vertinimo komisiją, vadovau jamą dėstytojo S. Vaitekūno, o ši savo ruožtu prisiekia būti akyla ir objektyvi, pa sirodo „Planuotojų" ir „Darbistų" komandos. Viena iš sunkiausių užduo
čių abiems komandoms buvo garsiųjų Romeo ir Džiuljetos interpretacija. Abiems koman doms teko būti ir fantastais: suvaidinti po ketvertą epizo dų iš studentiško gyvenimo 2076 m. Nebuvo pamiršti ir sirga liai. Jiems skirtos net dvi už duotys. Pirmoji — sirgalių kapitonų — dvikova baigėsi lygiomis, o dainų konkursą laimėjo „Darbistų" gerbėjai. Varžybų gi rezultatas 334: :329 „Planuotojų" naudai. B. ŽEMAITYTE, E. BUKINAS * * * Į universiteto kavinę susitikiman su Indijos kultūros ži novais pakvietė Lietuvos draugystės ir kultūros ryšių su užsienio šalimis draugijos Indijos sekcija. Docentas R. Mironas papasakojo apie Lie tuvos ryšius su Indija, apie Indijos kultūrą, sanskritą. Sa vo prisiminimais apie metus
MŪSŲ .SPORTININKAI — LTSR PIRMENYBĖSE Sveikiname „Mokslo" krep šininkes — respublikos čem piones. Malonu pažymėti, kad šį titulą mūsų sportininkės iškovojo trečią kartą iš eilės ir pereinamasis prizas visam laikui liko jų rankose: V. Brukštaitę komandų tre neriai pripažino geriausia vi durio puolėja, J. Kaluškevičiūtę — geriausia gynėja. Specialiu prizu apdovanota ir N. Kašelionienė — kovingiausia iš Žemaitijos kilusi krep šininkė. Respublikos vyrų krepšinio pirmenybėse „Mokslo" žaidė jai tik trijų taškų skirtumu pralaimėjo praėjusių metų čempionams — „Orgtechstatybos" krepšininkams (84:87). Net 30 taškų „Mokslui" pelnė J. Kazlauskas.
Gerai pasirodė „Mokslo" mer ginų keturvietė su . vairinin ku, laimėjusi I vietą. Įguloje irklavo R. Monkevičiūtė, G. Lapkūnaitė, I. Andzelevičiūtė, R. Tilūnaitė (vair. E. Keraitė). Čempionės vardą jau nimo grupėje iškovojo ir vienvietininkė L. Pavilionytė.
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPARTAKIADOJE
Baigėsi kulkinio šaudymo varžybos. Komandų tarpe I vietą laimėjo „Mokslo" šau lės. Vyrai — treti. Asmeni nėse varžybose turime dvi Birštone įvyko LTSR aka čempiones. Tai FAF trečia deminio irklavimo maratonas. kursė D. Krotaitė (šautuvas)
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1959 METŲ
KAINA 2 KAP.
Kiekvienas į aukštąją mokyklą ateina pasiryžęs sėkmin gai studijuoti. Kai kam pritrūksta valios, sugebėjimų, pareigos jausmo. Jeigu šitie dalykai dar pataisomi (ypač prieš sesijąl), tai pašlijusi sveikata ne vienam „sumaišo kortas". Vien pereitais metais universitete į akademines atostogas išleista 295 studentai. Ne, ne aukštoji mokykla „įvaro" ligą studentui. Štai ką sako universiteto sanatorijos-profilaktoriumo gydytoja L. Areškienė: — Dalis studentų, kurie čia gydosi ir poilsiauja, jau atvažiuodami j aukštąją mokyklą „atsiveža" ' su savim li gą. Mūsų sanatorija — profilaktinė įstaiga, jos uždavinys neleisti ligai toliau plėtotis. Kita studentų dalis skundžia si nervais, pervargimu, virškinamojo trakto sutrikimais. Gan „populiari" liga — regėjimo nusilpimas. Tokie ligo niai, kurie sirgo vienokia ar kitokia liga, pavyzdžiui, reu matu, rudenį ir pavasarį dispanserizuojami pas mus. Taip studentas ar darbuotojas sutaupo laiko, nereikia bėgioti į polikliniką, pertraukti studijų, darbo. Sanatorijoje-profilaktoriume yra gydomosios vonios, ku riose gydosi ligoniai, sergantys širdies, sąnarių ir panašio mis ligomis. Procedūriniame kabinete budinti seselė, ku riuo dienos metu besikreipsi, pasiruošusi suteikti medicini nę pagalbą. Vaistus čia ligoniai gauna nemokamai. Veikia ir stomatologinis kabinetas. Čia sudarytos visos sąlygos ne tik sėkmingai gydytis, bet ir ruoštis paskaitoms. Pirmame aukšte įrengta jauki skaitykla, čia pat — valgykla. — Kad taip visur būtų galima pavalgyti, — atsakė į mano klausimą apie kulinarų darbą VISI (be jų ir univer siteto čia poilsiauja dar VPI studentai) trečiakursis J. Blažinskas. II kurso teisininkė B. Žemgulytė už 1,56 rub (tiek kainuoja vienos dienos maisto talonėliai) niekaip vis ko nesuvalganti: kad taip būtų galima už likutį nusipirkti ko saldesnio. .. Medikai, aptarnaujantis personalas, valgyklos darbuoto jai stengiasi, kad studentai kuo greičiau pasveiktų. — Vieno paciento gydymas valstybei kainuoja apie 50 rub., — sako gydytoja Ų- Areškienė. Kur dar kitos išlaidos aptarnavimui, ūkiniams reikalams. Vėl prisideda kokie 35 rubliai. Suma artėja prie 90 rub lių. Studentas gi už 24 dienas, praleistas profilaktoriume, moka 15 rub. 30 kap. Štai akivaizdus pavyzdys, kam su naudojamos proforgų surinktos kapeikos. Išduodami kelia lapiai ir nemokamai: mokslo pirmūnams, donorams, atsi žvelgiama į studentų materialinę padėtį. Aišku, ne viską vertiname pinigais. Rūpestis, nuoširdus gydymas — didesnė vertybė.
praleistus Indijoje, pasidalino antropologas A. Poška. Ver tėja iš hindi kalbos Ž. Urbonavičiūtė-Markevičienė pa skaitė ištrauką iš U. Aško knygos „Griūvančios sienos". Beje, tai pirmoji iš hindi kal bos originalo Į lietuvių kalbą išversta knyga. Dėst. M. Bložė pademonst ravo skaidres apie Indiją, pa sidalino įspūdžiais iš nesenos mūsų SSB aktyvistų kelionės į šią šalį. Veikusi literatūros parodėlė supažindino su Indi jos kultūra, gyvenimu, su į lietuvių kalbą išverstais indų rašytojų kūriniais. K. GRIŠKEVIČIUS
* * * Įvyko vienas iš filologijos fakulteto rengiamų poezijos ir muzikos penktadieninių va karų. Sį kartą studentų sve čiu buvo kompozitorius G. Kuprevičius. Susirinkusieji iš klausė miuziklo „Ugnies me džioklė su varovais" įrašą,
kompozitorius papasakojo, kaip kūrė muziką šiam spek takliui. Susidomėję studentai klausėsi G. Kuprevičiaus at liekamų kūrinių iš K. Sajos spektaklio „Devynbėdžiai", muzikinio televizijos filmo ,, Žvangutis". K. GRIŠKEVIČIUS
Vadovas Chomskis
Balandžio 22 dieną po Ilgos ir sunkios ligos, eidamas še šiasdešimt septintuosius me tus, mirė žymus geografas, geografijos mokslų daktaras, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, Respubliki nės premijos laureatas, TSKP narys nuo 1957 m. profeso rius Vaclovas Chomskis. V. Chomskis gimė 1909 metų lapkričio 14 dieną Rie tave (Plungės raj.), tarnautojo šeimoje. Mokėsi Rietavo, Kauno suaugusiųjų gimnazi jose. 1936 m., baigęs Kauno universiteto matematikosgamtos fakultetą, dirbo Kau no ir Rokiškio gimnazijose. 1940 metais Išrenkamas Vil niaus universiteto fizinės geografijos ir kartografijos katedros asistentu, dėsto geo grafijos disciplinas. Nuo 1944 metų V. Choms kis — tos pačios katedros docentas, vėliau — ilgametis jos vedėjas (1945—1968),
gamtos mokslų fakulteto de kanas (1946—1964). Kartu jis dirbo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Geologijos ir geo grafijos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. V. Chomskis buvo plačios erudicijos kartografas. Nuo 1964 metų buvo Lietuvos TSR gamtinių sąlygų ir išteklių at laso vyriausiasis redaktorius. V. Chomskis dėstė pagrindi nius kursus kartografijos spe cializacijos studentams, pa rengė originalų kartografijos vadovėlį. Didelis V. Chomskio indė lis į limnologijos mokslą: su kauptą patirt) jis apibendrino knygoje „Mažųjų ežerų dina mika ir termlka". V. Choms kis taip pat yra paskelbęs ke liasdešimt mokslinių straips nių kartografijos istorijos ir limnologijos klausimais. 1948 m. V. Chomskiul su teiktas geografijos mokslų kandidato, 1967 m. — geo grafijos mokslų daktaro laips niai. Nuo 1968 m. — univer siteto profesorius. 1969 m. Jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Kolektyvinis darbas „Lietuvos TSR fizinė geografija" (I t.), kurio vie nas iš autorių buvo V. Choms kis, 1959 m. pažymėtas Lie tuvos TSR Valstybine pre mija. V. Chomskio mokslinė ir visuomeninė veikla pažymė ta dviem „Garbės ženklo" or dinais, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare", LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. Netekome talentingo moks lininko, pedagogo, nuoširdaus draugo, kurio šviesus atmini mas ilgam liks jį pažinoju siųjų širdyse.
LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA * * Jaukioje Filologijos fakul VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS teto „Žaltvykslės" kavinėje šeštadienį įvyko Internacio LIETUVOS TSR GEOGRAFŲ DRAUGIJA nalinio klubo vakaras-susitikimas su Vilniaus universitete bestudijuojančiais lietuviais studentais iš užsienio: Ko lumbijos, VFR, Lenkijos. Jie buvo supažindinti su mūsų Internacionalinio klubo darbu, tradicijomis, draugystės ry šiais, pakviesti dalyvauti in ternacionalinėse dienose. Sve čiai įdomiai papasakojo apie savo šalių jaunimą ir jo veik Studentų profkomitetas ga garijos Liaudies Respubliką lą, apie tenykštį lietuvių gy vo kelialapių: — nuo birželio 22 d. (tik vy venimą. rams), nuo liepos 4 d., nuoD. KURMILAVlClūTE poilsiui į Palangą: V. 17 — rugpiūčio 26 d,; Kelionės V.28, V.29 — VI.9, VI.22 — trukmė — 16—18 dienų. Ke VII.3, lialapis kainuoja 130 rub., kelionės išlaidos — 90 rub. turistinių kelialapių į Bul keičiama 130 rub.
*
Futbolo varžybose geriau siai žaidė busimieji medikai, antroje vietoje palikę MMF sportininkus. Treti — FF at stovai. Kroso varžybas laimėjo MMF vaikinai . ir merginos. ir MMF pirmakursė R. Smai PEF bėgikės antros, Fil. F — trečios. FF vaikinai liko ant lytė (pistoletas). roje vietoje, PF — trečioje. Į krosą neatvyko nė viena FAF komanda ir PEF, GF bei Savigynos imtynes laimėjo Fil. F vyrai. favoritai — LŽŪA sportinin kai. Tik spetyniais taškais nuo jų atsiliko „Mokslo" im Tradiciniame Vilniaus mies tynininkai. Du GF studentai — B. Misiūnas ir V. Langas to „Vakarinių naujienų" kro — iškovojo čempionų var se sėkmingai pasirodė „Moks lo" merginos, laimėjusios I dus. vietą. UNIVERSITETE
Nuoširdžiai užjaučiame Polimeru chemijos kated ros vedėją doc. G. BAJORA dėl motinos mirties.
Polimerų chemijos katedros kolektyvas
UNIVERSITETO
KASOJE
GALIMA UŽSIPRENUME Baigėsi vaikinų tarpfakulteVilniaus ir Rygos universi RUOTI LAIKRAŠTĮ IR KI tinės tinklinio varžybos. Štai prizininkų trejetukas: 1. PEF; tetų lengvaatlečių mačas bai gėsi rezultatu 133:120 vilnie TIEMS MOKSLO METAMS. 2. FAF; 3. MMF. Varžybose nedalyvavo FF, čių naudai. G. ADOMAITYTE KAINA 3 MĖN. — 24 KAP. GF, TF ir ChF komandos.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232600 Vilnius — MTP Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėle — 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz. LV 10664
Užs. Nr. 1491
REDAKTORIUS: ALGIS KUSTA.