Su
Visu šalių proletarai, vienykitės!
■ CARVBIt )IS scuoencas
dvidešimtpenk-
tuoju Pergalės pava sariu sveikiname Di
džiojo Tėvynės karo dalyvius.
Šlovė
narsuoliams,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. gegužės mėn. 8 d.
©
Nr. 16 (714)
©
Kaina 2 kp.
apgynusiems laisvę!
NUO PENKTADIENIO...
T. FRIDMANO Ir J. MAŽEIKIO nuotraukose (dešinėje): šventinė Gegužės Pirmosios demonstracija. V. BRAZIŪNO nuotraukose (kairėje): koncertuoja inter nacionalinių dienų dalyviai.
© Gegužės 6 d. įvyko mokslinė konferencija „Lietuvių, tauta Didžiaja me Tėvynės kare". Ją su rengė MA Istorijos institu tas kartu su Partijos istori jos institutu prie LKP CK bei Aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerija. Konferencijoje praneši mus skaitė ir WU vyr. dėst. P. Bernatavičius, doc. J. Dobrovolskas.
teto docentas Levas Olevskis pasakė, kad jie yra labai patenkinti jau antra viešnage senajame Vilniu je ir čia jaučiasi kaip savo namuose. Į pokalbį įsiter pia busimasis laivo kapito nas, visada linksmai besi šypsantis alžyrietis Mustafa Bušama: — Aš dar daug ko ne spėjau apžiūrėti, bet tai, ką mačiau, mane sužavė jo. Nuoširdus ačiū drau gams lietuviams. — Man labai patinka jū sų miestas, — lėtai rink damas lietuviškus ir rusiš kus žodžius, šneka negras Bondonča Fransis. — Vil niuje aš jau antrą kartą, bet norėčiau dar ne sykį atvažiuoti... Į šventę atvyko ir VDR Graifsvaldo universiteto studentų turistinė grupė, Petrozavodsko Kuusineno universiteto, Celiabinsko politechnikos instituto, Ašchabado universiteto, Ry-
viešėjo Leningrade, 7 žmo nės (vad. PF stud. K. Rim kus) — Kijeve ir 5 žmonių grupė (vad. GF stud. A. Brazauskas) — Ivano Frankovske.
© Rajonų vidurinėse mokyklose vyksta abitu rientų dienos. Į susitikimą su abiturientais buvo iš vykę ir mūsų Universiteto dėstytojai: GF doc. R. Tar vydas — j Švenčionėlius, FAF doc. S. Martišius — į Kelmę, ChF doc. R. Ju revičius — į Anykščius, Fil. F doc. J. Kabelka — j Molėtus, Fil. F dėstytojas A. Antonovičius — į Bal tąją Vokę ir kt. Dėstytojai supažindino rajonų abiturientus su priėmimo į Universitetą są lygomis bei specialybėmis. S. ADOMAITYTE © Istorijos ' fakulteto merginų seklyčios svečių buvo dailininkė D. Obelieniūtė. Ji daug papasa kojo merginoms apie ma das ir stilių, apie meną mokėti skoningai rengtis, būti elegantiška.
© Gamtos fakultete vy ko tarpkursinė meno savi veiklos apžiūra. Geriausiai pasirodė II k. biologai, paruošę įdomią insceniza ciją „Gužutis ir gervė". Jiems atiteko pirmoji vie ta, antri liko I k. geogra © Įvyko Universiteto fai. I. AMŠIEJŪTE Mokslinės bibliotekos 400 metų sukakties vyriausybi nės jubiliejinės komisijos posėdis, kuriam pirminin © Studentų draugystė, kavo rektorius prof. dr. užsimezgusi SMD konfe J. Kubilius. Mokslinės bib rencijų metu, tęsiasi. Dvi liotekos direktorius J. Tor- Istorijos fakulteto studen nau kalbėjo apie pasiruoši tės, SMD narės, biblioteki mą jubiliejui ir supažindi ninkystės specialybės tre no su LTSR Ministrų čiakursės A. Vaičekauskai Tarybos nutarimu šiuo tė ir N. Zaveckaitė dalyva klausimu. Jubiliejinės ko vo Baku Valstybinio S. Kimisijos nariai aptarė rovo universiteto SMD svarstytus klausimus ir konferencijoje. Jos per peržiūrėjo jubiliejinio me skaitė tokius pranešimus: dalio, ženkliuko, pašto N. Zaveckaitė — „Leninas ženklų eskizus, bibliotekos ir bibliotekų fondų kom ekslibrius ir kt. plektavimo klausimai", A. Numatyta eilė priemo Vaičekauskaitė — „Vaikų nių, susijusių su rudenį literatūros iliustracijos įvyksiančiomis jubiliejinė 1967—1968 m". mis iškilmėmis. B. DIRGELAITE Mūsų inf.
DVIGUBA ŠVENTE ... Universiteto interklubo prezidentas IV k. medikas J. Ciumačenka tądien buvo gerokai susi rūpinęs: svečių daug, vi sus reikia sutikti. Visi šie rūpesčiai teko interklubiečiams. Mat, balandžio 27 — gegužės 3 dienomis Universitete vyko tradici nės internacionalinės die nos, skirtos V. Lenino 100osioms gimimo metinėms pažymėti. Daug aplodismentų su silaukė balandžio 30 d. Aktų salėje koncertavę svečiai — Ivano Frankovsko Valstybinio pedagogi nio instituto vokalinis-instrumentinis ansamblis „Verchovinka" (baletmeisterė Vasilina Cuperčuk) ir Kijevo universiteto paruo šiamųjų kursų studentai — atstovai iš Japonijos, Pietų Afrikos, Libano, Kipro, Ugandos, Alžyro, Kosta Rikos, Togo ir Centrinės Af rikos Respublikos. Grupės vadovas Kijevo universi
Universiteto Civili nės teisės ir proceso ka tedros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs teisininkas, docentas Jonas Žėruolis Leningrado A. Ždanovo universitete apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją „Tarybinio civilinio proce so esmė". Oficialieji opo nentai prof. dr. M. Gurvičius, prof. dr. N. Cečina, prof. dr. Zavorotka, o taip pat recenzuojanti įstaiga — TSRS Mokslų Akademijos Teisės instituto civilinės teisės ir proceso sektorius ■— labai teigiamai įvertino disertaciją, ir mokslinė ta ryba vienbalsiai pripažino J. Žėruoliui daktaro laips nį.' Jonas Žėruolis, prieš porą metų peržengęs savo amžiaus šešiasdešimtmetį, Vilniaus universitete dirba nuo 1944 metų. Praėju siais metais „Minties" lei dykla išleido jo monogra fiją daktarinės disertacijos pavadinimu. S. PULKAUNINKAS
gos medicinos instituto ir Maskvos tarptautinių san tykių instituto studentų delegacijos. Šios tradicinės interna cionalinės dienos su dide liu būriu svečių, su daugy
be įdomių renginių tarsi apvainikavo tegul neilgą, bet jau gana turiningą Universiteto interklubo nueitą kelią. L. ABRAITYTĖ
I k. žurnalistė
© Švenčių dienomis tu ristinėse ekskursijose da lyvavo studentų profkomiteto aktyviausi nariai. 10 žmonių grupė, vadovauja ma TF stud. A. Sarpaliaus,
© Pirmadienį į Kroku vos universitetą dešimčiai mėnesių stažuotis išvyko Pramonės ekonomikos fa kulteto Vyr. dėstytojas S. Janušonis. I. ŠILAITE
...IKI PENKTADIENIO
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
BIRŽELIO 14-ĄJĄ — RINKIMAI Į TSRS AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ
Jie pridengė brangią Tėvynę
KANDIDATAIS GERIAUSIEJI Antradienį Aktų salėje įvyko Universiteto profe sorių, dėstytojų, tarnautojų susirinkimas. Jį pradėjo partijos WU komiteto sekretorius P. Bernatavi čius. Rektorius prof dr. J. Kubilius kandidatu į TSRS Aukščiausiąją Tary bą pasiūlė LKP Vilniaus miesto komiteto pirmąjį sekretorių Kazį Mackevi čių, supažindino su jo partine ir visuomenine veikla. Kandidatūrą parė mė susirinkime kalbėję doc. R. Mironas, doc. A. Šileika, FAF III k. studen tas V. Lakis. Drg. K. Mackevičius vie ningai iškeltas kandidatu Į Tautybių Tarybą Vilniaus Lenino rinkiminėje apygar doje Nr. 225.
„TS“ PREMIJOS iMalonu, kad šiemet Spaudos dieną sutikome turėdami didelį būrį nuo širdžių laikraščio talkinin kų. Tuo pačiu redakcijai sunkiau buvo paskirti kas metines premijas. Po ilgų svarstymų ir karštų ginė ų premijos paskirstytos taip: Aktyviausiems fakultetų korespondentams, pateiku siems geriausią medžiagą apie jubiliejinių metų dar bus ir įvykius — I premija S. BUCHAVECKUI (I k. istorikui) — 35 rub. II premija A. JASlCNUI (II k. matematikui) — 25 rub. III premija S. KERSANSKUI (I k. medikui) — 15 rub. Už geriausią medžiagą (fotoreportažai) apie Uni versiteto komjaunimo or ganizacijos veiklą lenini niais metais J, MAŽEIKIUI (II k. žurnalistui) suteikta teisė dalyvauti darbo ir poilsio stovykloje užsieny je. Už straipsnius apie studijas premija paskirta T. FRIDMANUI (IV k. rusistui) — kelionė į šalies aukštąją mokyklą. N. MILIAUSKAITE (II k. lituanistė) už eilėraščius ir B. BELKIND (V k. rusistė) už mokslinį darbą „Da bartinės leninianos proble matika" apdovanojamos vertingomis dovanomis. Geriausiam laikraščio platintojui — L. VARNUI (III k. medikui) skiriamas kelialapis į Universiteto vilą Palangoje. Visiems mūsų bičiuliams linkime daug rašalo! Iki naujų susitikimų „TS" pus lapiuose!
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiinnniiiinniiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiininiiii ( „TARYBINIO STUDENTO" KORESPONDENTO J. MA' ŽEIKIO INTERVIU SU DIMI SIJOS GENEROLU MAJORU LIETUVOS KULTŪRINIŲ RYS IŲ SU TAUTIEČIAIS UŽSIE NYJE KOMITETO PIRMININ KU VLADU KARVELIU.
Atmenam žemę Hgny bų Sąjungos Didvyrio vardas. Už žygdarbius buvo apdo vanota ordinais ir medaliais daug divizijos karių.
Gal papasakotumėte, kaip divizija Įžengė į Lietuvos že mę, kokia buvo karių nuotai ką?
Draugas pirmininke, mes su Jumis kalbamės didelės ir brangios šventės — Pergalės Vokietiją prieš hitlerinę 25-ųjų metinių — išvakarėse. Iš Jūsų, nuėjusio ilgą ir sun kų kovos kelią, norėtume iš girsti apie Tarybinės Armijos lietuviškojo junginio susikūri mo pradžią.
16-oji lietuviškoji divizija buvo pradėta formuoti 1941 m. pabaigoje Valstybinio Gyny bos komiteto nutarimu. Pa grindinį junginio branduolį sudarė Lietuvos komunistai ir komjaunuoliai, pirmosiomis fašistinės Vokietijos įsiverži mo dienomis pasitraukę į Ta rybų Sąjungos gilumą. į lietu viškąjį junginį, formuojamą Balachnoje, įsiliejo Vilniaus pėstininkų karo mokykla, bu vę 29-ojo lietuviškojo korpuso kariai ir kiti, kurie nuo pat pirmųjų karo dienų parodė begalinį atsidavimą savo Tė vynei. Ėjo įtemptos apmokymo dienos. Nepaisydami nei snie go, nei pūgų, lietuviai kariai noriai dalyvavo pratybose, sė mėsi taip reikalingų karinių įgūdžių, žinių. Visi norėjo, kad užpuolikams būtų suduo tas reikalingas atkirtis, kad kuo greičiau pamatytume iš laisvintą ir savo gimtąją že mę — Lietuvą.
Kaip lietuviškojo junginio kariai sutiko pirmąjį mūšį, koks buvo pirmosios kovos krikštas?
1942 m. Tarybinės Armijos lietuviškasis junginys buvo baigtas komplektuoti ir išvyko į frontą prie Oriolo. 1942—43 metų žiemą priė šas pajuto kietą Tarybinės Armijos kumštį, Hitlerinė kariuomenė buvo nustumta nuo Stalingrado, Voronežo, pavyko pralaužti Leningrado blokadą. Su pakilia nuotaika žygiavo kariai pirmyn. Dau žydami priešo gynybines lini jas ties Oriolu, Aleksėj evkos rajone, drąsiai kovėsi ir Lietu viškosios divizijos kariai. Gamtinės sąlygos buvo nepa prastai sunkios. Bet visi rodė didelę ištvermę, drąsą, pasiry žimą ir ištikimybę savo Tėvy nei. Kartu su kitais kariais kovojo ir dirbantys dabar Uni versiteto Karinėje katedroje Tarybų Sąjungos Didvyris pulkininkas V. Vilenskis ir papulkininkis V. Ragauskas. Buvo ir aukų. 1943 m. liepos 5 d. į nelaisvę pateko sužeis tas komjaunuolis, ryšininkas Viktoras Jecenevičius. Žiau riai kankino Viktorą fašisti niai budeliai, reikalaudami išduoti karinę paslaptį. Bet vaikinas viską iškentė, nepra tarė nė žodžio. Tada hitleri ninkai nukirto kojas ir rankas, pakorė galva žemyn ir po juo padegė laužą. Meilė Tėvynei, karinė priesaika, komjaunuo liška ištvermė buvo stipresnė, negu žvėriškų kankinimų skausmai. Po mirties V. Jecenevičiui buvo suteiktas Tarv-
1944 m. liepos pradžioje 16-oji lietuviškoji divizija, užbaigusi operacijas prie Po locko, žygiavo į Lietuvą. Pra dėjo žygį per Vetriną, Sarkovščizną, Tverečių, Svėdasus, Subačių, Panevėžį, Šeduvą ir telkėsi prie Šiaulių. Ji ėjo, trokšdama kautis už visišką gimtosios Lietuvos išlaisvini mą. Karių nuotaika nepapras tai pakili. Kupini beribio dė kingumo savo išvaduotojams, Lietuvos darbo žmonės visur džiaugsmingai sutiko karius. Aidėjo dainos, juokas. Džiau gėsi kariai, sutikę artimuosius, pažįstamus. Kiti vietoje namų terasdavo degėsių krūvas, plė nimis aptrauktas obelis, išvež tas darbams į Vokietiją arba išžudytas šeimas. Ir dar tvir čiau kariai spaudė automatą, pasiryžę už viską atsilyginti nuožmiam priešui. Kur ir kaip sutikote 1945 m. gegužės 9 dieną? Po sėkmingų Šiaulių kauty nių iš 16-osios divizijos iš ėjau kitoms pareigoms. Kar tu su Tarybinės Armijos ka riais triuškinom fašistinės armijos likučius Čekoslovaki joje. Ten ir sutikau Pergalės dieną. Kaip šiandien prisime nu tą brangią valandą. Buvo graži, saulėta diena. Radijas paskelbė, kad kapituliavo hit lerinė Vokietija. Sunku apsa kyti tą karių džiaugsmą! Iš pradžių negalėjom apsiprasti — štai tiek laiko praėjo, o dabar jau nebegirdėsim šūvių, nebegersim parako tvaiko. Tą pačią dieną Trutnovo mieste susitikome su Čekoslovakijos Išlaisvinimo armijos kariais ir miesto gyventojais. Mus priNukelta i 4 Dsl.
1942 metų kovas. Šešiolik tosios divizijos laikraštėlio klausimas jau pajudėjęs. Re dakcijos darbuotojas Laurynas Kapočius atitempia mane — 249 šaulių pulko trečiosios kuopos eilinį — divizijos šta bam kuris įsikūrė Balachnoje, „Hidrotorfe". Dirbsiu kolekty ve, kuriam vadovauja buvęs „Karių tiesos" ir „Raudonar miečio" redaktorius Juozas Pajaujis. Laikraščio spausdi nimu rūpinsis 1941 m. pava sarį iš Prancūzijos koncentra cijos stovyklos išvaduotas ko votojas dėl Ispanijos laisvės, Amerikos lietuvių spaudos darbuotojas Pranas Ulevičius. Galėtume pradėti. Kamba rys erdvus. Iš divizijos politi nio skyriaus gavome radijo aparatą. Juo redaktorius kas dien priiminės TASS-o prane šimus. Trūksta „smulkmenos" — šrifto. Bet vilčių nenusto jame. Vasario mėnesį Mask voje pasirodė pirmasis atgi musios „Tiesos" numeris. Ža dama ir mus aprūpinti šriftu. Kovo antroje pusėje gauname dėžes. Koks nusivylimas! Vien didžiosios raidės... Nusprendžiame pradėti lei dybinę veiklą. Divizijon at vyksta P. Cvirka. Jis, kaip ir kiti, dega noru rašyti: kad tik būtų kur spausdinti! Kar tais mėgsta pasėdėti mūsų „spaustuvėje", pažiūrėti, kaip atrodo antraštinėmis surink tas tekstas. Labai jam patinka mūsų „ispano" humoras, jo nuolat kartojami žodžiai: — Yra didžiosios, bus ir mažosios... Balandžio penktajai, per daug nereklamuodami, suren kame tomis antraštinėmis pirmąjį „Tėvynė šaukia" nu merį. Pirmajame puslapyje įdedame visai redakcijai pati kusi mano surasta eilinio ko
votojo V. Reimerio eilėraštį („Žygiuosim kloniais Lietu vos)". Atsiranda ir mažosios rai dės. Gegužės pirmąją pasiro do pirmasis, o gegužės 15-ąją — antrasis literatūrinio leidi nio numeris. Įdomi jo pavadi nimo istorija. Balandžio 21 d. rašytame laiške P. Cvirka vadina busimąjį naujagimį „Žvaigžde". Būta ir kitokių pasiūlymų. Galiausiai sustota ties vardu, kurį sugalvojo bene „Tėvynė šaukia" redak cijos darbuotojai ir kuriam visi pritarė. Gimsta „Pergalė". Junginys rengėsi kauty nėms. Ir mūsų redakcija pir miausia rūpinosi karo daly kais. Bet nebuvo užmirštas literatūrinis darbas. 1942 m. spalio 10 d. Levo Tolstojaus gimtinėje, Jasnaja Polianoje, pradėjome leisti „Tėvynė šaukia" literatūrinius nume rius, o trims dienoms praslin kus, paskelbėme konkursą geriausiam karių grožiniam kūriniui. Su didelėmis litera tūrinėmis viltimis sutikome 1943 metus. Pirmajame nume ryje pranešėme, jog ryžomės tapti dienraščiu, kurio sek madieniniai numeriai bus skirti grožinei literatūrai. Pra šėme ir sulaukėme rašytojų paramos. Bet divizija kaip tik tuo. metu įsijungė j vei kiančiąją armiją, ir mes patys su visa žygio apranga neretai turėdavome pėsčiomis žygiuo ti iki 40 km per dieną. Apie dienraštį nebuvo ko nė svajo ti. Neretai numerį nuo nume rio skirdavo dviejų savaičių tarpas. Vis dėlto ir tomis są lygomis esame išleidę litera tūrinių puslapių. Doc. J. ZINKUS NUOTRAUKOJE: (kairėje) 1944 m.
J.
Zinkus
LILTUVISKOSIOS DIVIZIJOS KOVU KELIAS 1942-1945
MMsnui
.PdfįpillS
/Iddimirdi yeinaendi
MASKVA
\0otnwto Kedtiiiiia'
IfAUNAS
POIOCKAS rSuhmjnovds ’Cprnp
dUUAS Pokronko)*
J
*
" JAajŲ; finhfcn
H Gniluia 'jKdomnka
SCkfMA SuMHl PPLK V RAGAUSKAS
3 psl.
ARYBINIS STUDENTAS
iiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiinnniiiiiiiiiiiihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii PASAKOJIMAI APIE
avo plačia krūtine
KELIUS Į PERGALĘ
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiniiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiii
Nesenstantys veteranai I „Lygiuok! Ramiai! Draugas Ivardijos pulkininke, mokolioji kuopa užsiėmimams paI ruošusi. .." Apmirė rikiuotė, Įo porų akių nukreipta į [ieną tašką. 30 žmonių, 30 kirtingų charakterių, kiekvielam reikia atskiro žodžio, .irtingo „rakto..Taip prasideda Karinės katedros [lėstytojo D. Stepanovo dietą. . . Dabar jis moko studen lūs, o vakar. .. I 1943 metai. Priešas triuškilamas, bet jis dar stiprus. l'itlerinė vadovybė dar neišfnetė iš galvos beprotiškos Idėjos — būti pavergtos Euro|>os viešpačiu. Visa Tarybų lalis nuo mažo iki seno padėjo frontui. Į gynėjų gretas stojo I is nauji ir nauji būriai. AšĮuoniolikmečiu vaikinuku į Laro mokyklą atėjo D. Stepafiovas. I 1943 m. Sausis. Nuo to lai ko skaičiuojamas pulkininko Į > Stepanovo karinis stažas. [Tada jis tapo Vilniaus karo Į icstininkų mokyklos, kuri tuo [metu buvo giliame užnugary je, kursantu. Po metų — jis jau kadrinis karininkas, Jau kesnysis leitenantas D. Stepa novas skiriamas I Ukrainos
fronto vieno dalinio kuopos vadu. Atėjo laikas, ir fašistinės ordos buvo išvytos iš šalies. Lenkija. Prie Vyslos — sunki padėtis. Specialiu Hitlerio įsakymu Sandomiro placdarmas turėjo būti sunaikintas. Prieš mūsų dalis priešas metė daug ka riuomenės, tankų. Siame ruože vieną aukštumą gynė D. Stepanovo kuopa. Vokiečiai be perstojo šaudydami apsupo juos. Visą dieną gynėsi be baimiai kariai. Sutemus D. Stepanovas išvedė savo karius iš apsupimo beveik be nuostolių. Patį sužeidė. Bet įsakymas buvo įvykdytas. Už sėkmingus veiksmus šiame mūšyje karininkas D. Stepano vas apdovanotas A. Nevskio ordinu. Ligoninė. Sugijęs — vėl į frontą, dabar jau žvalgų va du. Visam gyvenimui atmintyje išliko paskutinės karo dienos. 1945 metais naktį iš balandžio 30 į gegužės 1 dieną žvalgams buvo duotas uždavinys su rasti fašistų grupuotę, kuri veržėsi į pietus nuo Berlyno, ir sekti jos judėjimą. Ėjo paskutinė karo diena.
Leitenantas Stepanovas su žvalgais motociklais įvažiavo į mišką. Jie nežinojo, kad kaip tik jame išsidėstė dalis tos fa šistų grupuotės, kurią reikėjo susekti. Pažadinti, motorų gau desio fašistai atidengė ugnį. Patekęs į patį priešų urvą, D. Stepanovas nepasimetė. Atsišaudydami žvalgai pralėkė pavojingą ruožą. Uždavinys buvo atliktas. Bet trys priešo kulkos pavijo bebaimį vadą... Gegužės 9-ąją D. Stepano vas sutiko ligoninėje. Virš Reichstago plevėsavo raudona vėliava. Neapsakomai džiau gėsi D. Stepanovas; juk Ber lyno paėmimo operacijoje ir jo dalis... Nelengvas kario kelias. Nuo kursanto iki pulkininko, baig ta Frunzės aukštoji karo aka demija. Bet kiek metų nepra eitų, iš atminties neištrinsi sunkių karo dienų ir naktų. Negali pamiršti sužeidimų ir apdovanojimų. Ant pulkininko krūtinės žėri A. Nevskio or dinas, 11 medalių. Jam ge riausiai tinka J. Fučiko žo džiai: „Didvyris — tai žmogus, kuris lemiamu momentu daro tai, ką jis privalo daryti." Jau penki metai taip pra sideda D. Stepanovo darbo
diena Karinėje katedroje; „Lygiuok! ramiai! Draugas gvardijos pulkininke, moko moji kuopa užsiėmimams pasiruošusi.. Nauja karta pasiruošusi ap ginti Tėvynę. Kartu su jau naisiais rikiuotėje lieka ir žmonės, uostę paraką, matę mirtį. Reikalinga jauniesiems jų drąsa ir patyrimas, Rikuotėje — nesenstantys veteranai. T. FRIDMANAS
prie piliakalnio, supilto tarybinių partizanų garbei (V. 9). 2. Vakaronė prie laužo (V. 9). 3. Takais takeliais po Švenčionių kraštą (V. 10). Pastaba. Važiuojame 8 d. 16.45, 17.25 vai. trauki niais: Vilnius—Ignalina; Vilnius—Turmantas iki Švenčionėlių. Iš Švenčio nėlių į sąskrydžio vietą nuveš sunkvežimiai. 9 d. važiuosime traukiniu Vil nius—Turmantas 8.30 vai.
Mūsų inf.
Gegužės 9—10 d. d. Švenčionių rajone prie Peršaukščio ežero (prie pat plento Vilnius—Šven čionys, 78 km nuo Vil niaus) įvyks Universiteto studentų, turistų ir krašto tyrininkų draugystės są skrydis su Švenčionių jaunimu. Programoje:
1.
Baigiamieji
darbai
EŠKODAMI efektyves nimas kai kuriems dėstyto nių mokymo formų, ku jams pasirodė esąs nelengvas rios užtikrintų aukštą dalykas, reikalaujantis papil studentų pažangumą, mes ne domo darbo. Bepiga' buvo išvengiamai grįžtame prie se tiems, kurie vedė seminarus no klausimo —' savarankiško ar pratybas ir per kiekvieną užsiėmimą matė ir fiksavo studentų mokymosi. |Pats mokymo procesas, be studentų pažangą. O ką darė abejo, labai svarbus fakto skaitantys teorinius kursus? rius, ir Filologijos fakulteto Jiems teko organizuoti spe dėstytojai nuolat galvoja, kaip cialius kolokviumus, kontro skaitomas paskaitas padarius linius rašto darbus, naudotis konkretesnes ir įdomesnes, testų sistemomis, programuoti kaip sukoncentravus jose masinę apklausą. Visos šios naujausią mokslo informaciją, priemonės iš tikrųjų labai nebekartojant to, ką studen pagyvino mokymą procesą ir tas gali lengvai atrasti vado suaktyvino studentus. vėliuose. Pratybų ir seminarų Pažangą, kurią pasiekėme, metodikos klausimai, aišku, pradėję tokią sistemingą stu pasilieka aktualūs ir ateityje. dentų mokymosi kontrolę, Ir vis dėlto galime drąsiai sunku išmatuoti, vertinant ją pasakyti: tebūnie paskaitos, vien tik žiemos egzaminų se seminarai, pratybos ir visos sijos rezultatais. Jie priešta kitos mokymo priemonės labai ringi: žymiai padaugėjo stu aukšto metodinio ir teorinio dentų, besimokančių gerais ir lygio, bet jos neužtikrins tei labai gerais pažymiais, bet... giamų rezultatų, jeigu pats išaugo skolininkų skaičius. studentas bus pasyvus, nero Mies galvojame taip: naujoji dys pastangų įtvirtinti gautas sistemingo žinių tikrinimo žinias, papildyti jas savaran tvarka vis dėlto gera, nes „pa kiškomis studijomis. Bet kaip tempė" galinčius geriau mo paskatinti (atvirai kalbant — kytis ir išryškino tuos, kurie kaip priversti) studentus sa šiam spurtui nebuvo pasiren varankiškai ir sistemingai mo gę. Antra vertus, pakilo dės kytis, — štai kur klausimas. tytojų reiklumas: po dviejų Porą metų tenkinomės ko tarpinių patikrinimų trečiaja lokviumų ir kontrolinių darbų me — žiemos egzaminuose — tvarkaraščiais, akademinėje nebebuvo jokių atsitiktinumų komisijoje svarstėme jų vyk vertinant studentų žinias. dymo rezultatus, charakte rizuojančius dažniausiai visą Šį semestrą jau praėjo vienas akademinę grupę („neblogai", kolokviumų ciklas, balandžio „vidutiniškai"; „kai kurie ga gale — antrasis. Dėstytojai lėtų mokytis" ir pan.), bet ne jau įprato greitai ir objekty atskirą asmenį. Tokių apžval viai vertinti studentų darbą gų metu likdavo už mūsų dė trimis balais. Manome, kad mesio ribų tikrieji atsilikė tokia tvarka perspektyvi, nes liai, kurių dėstytojas darbš ją lydi ir kitos sistemingą mo čios grupės fone nepastebėda kymąsi stimuliuojančios aplin vo, tiesiog nepasigesdavo jų. kybės: per rudens semestrą Jautėme, kad sistemingą mo apie 30 apsileidėlių neteko kymąsi gali užtikrinti tik paskirtos stipendijos, o pen griežta kiekvieno studento kiasdešimt su viršum ją gavo savarankiško darbo kontrolė. papildomai. Anksčiau studen Tyrinėdami mūsų respubli tas visą semestrą buvo verti kos aukštųjų mokyklų darbo namas, remiantis praėjusios patyrimą, užtikome, kad Kau sesijos rezultatais, o dabar no Politechnikos instituto kai dekanate, akademinėje komi kuriuose fakultetuose studentų sijoje, komjaunimo komitete žinios bei įgūdžiai iš daugelio operuojama naujausiomis ži disciplinų vertinami kiekvie niomis. Bet kuris klausimas ną mėnesį ir kiekvieną mėnesį (rekomendacijos turistinei ke daromos atitinkamos pataisos lionei, bendrabučiui ar pašal pai gauti ir kt.) dabar svars stipendininkų sąrašuose. Šiais mokslo metais panašią tomas, pasižiūrėjus į sistemin mokymosi kontrolės sistemą go mokymosi rezultatus, ku įvedėme ir mes, filologai. riuos atspindi trys balai: 0, 1, Nutarėme kol kas kontroliuoti 2. Filologijos fakultetas laukia studentų žinias ne kiekvieną mėnesį, bet du kartus per se pavasario egzaminų sesijos. mestrą: iki X.2O ir XL15 — Lenininiai jubiliejiniai metai rudenį ir iki III.21 ir IV.25 — atnešė mums nemažų laimėji pavasarį. Žinias tikriname iš mų: šauniai praėjo lenininė 6—8 disciplinų ir vertiname įskaita, meno saviveikloje jas trijų balų sistema: 2=mo užimta II vieta, didelę pažan kosi gerai, neatsilikdamas nuo gą padarė fakulteto sportinin programos; l=mokosi vidu-i kai. Bet svarbiausia — moky tiniškai, bet be atsilikimo; 0į masis! Tikime, kad sistemin = atsilieka. Tokiu būdu aka gas darbas per visą semestrą, deminės grupės specialiame nelaukiant egzaminų sesijos, lape prie kiekvieno studen duos gerus rezultatus ir mūsų to pavardės nustatytu laiku studentai pavasario egzaminus atsiranda 6—8 pažymiai, iš laikys geriau, negu laikė juos kurių vidurkio drąsiai galima žiemą. spręsti apie jo darbą „ataskai Doc. J. BALKEVIČIUS tiniu“ laikotarpiu. Filologijos fakulteto Toks visuotinis žinių vertiprodekanas
I
ŽUVUSIŲJŲ UŽ LAISVĘ ŠLOVEI komjaunimo komitetų at stovai, buvę partizanai. Vakare susirinkusiems stu dentams ir Švenčionių ra jono jaunimui savo prisi minimus pasakos, o sekan čią dieną po buvusių kovų vietas Universiteto turistus vedžios partizanai. Piliakalnio autorius — Valstybinio Dailės instituto docentas A. Tauras.
STUDENTŲ
KODĖL TIKRIEJI ATSILIKĖLIAI LIKDAVO Už Dė'mESIO RIBŲ * STUDENTŲ ŽINIOS KONTROLIUOJAMOS DU KAR TUS PER SEMESTRĄ * PAKI LO DĖSTYTOJŲ REIKLUMAS, PADAUGĖJO PIRMŪNŲ IR... SKOLININKŲ * STUDENTAS SISTEMINGO MOKYMOSI VERTINAMAS, PASIŽIŪRĖJUS Į REZULTATUS
Maskvos! Buvo aišku, kad taikos pavasaris jau arti. Arti Pergalė! Lauktoji pergalė atnešė į kiekvienus namus, į kiekvieno širdis pavasari nės saulės, pažadino žmones gyvenimui, kūry bai- Šiandien nuo tos lem tingos dienos skaičiuoja me ketvirtį amžiaus- Ir vis tik, prisiminus praeitį, gal būt, slepiasi širdies kam putyje koks nors troškimas ateičiai? — Atspėjote. Mano di džiausias ateities troški mas, didžiausia svajonė — nuvykti į Ispaniją, pa matyt tas vietas, kur ko vojau, nusilenkti tautos didvyriams. Ir dabar ten prie KP veikia stiprus po grindis. Tai mano ateitis. Greitai su grupe karo ve teranų iš TSRS, dalyva vusių Austrijos išsivaduo jamajame judėjime, aplan kysime Vieną. Tai irgi man bus malonus siurpri zaslr
• Universiteto studentų iniciatyvą — supilti pylimą partizanų, žuvusių kovoje su fašistiniais okupantais, garbei — palaikė Švenčio nių rajono komjaunuoliai. Jau kelios dienos prie būsimo pylimo dirba šio rajono jaunimas ir 400 mūsų universiteto studen tų.. Pylimas bus užbaigtas rytoj. Jo atidaryme daly vaus LKP CK, LLKJS CK. Universiteto partijos ir
kas dar ir šiandien vilki Tary binės Armijos karininkų uni formomis. Iškilmingo minėjimo daly viams koncertavo „Vilniaus bokštų-70" laureatai ir diplo mantai. Mūsų inf.
TRYS BALAI: 0, 1, 2
vieno doro žmogaus širdy. — Dirbau Vilniaus miesto pogrindinėje orga nizacijoje, kuriai vadova vo Juozas Vitas. Tai buvo ,,Lietuvos išsivadavimo są junga", triuškinusi fašiz mą leidžiama spauda, iš puoliais. Ypač šiame dar be man pravertė vokiečių kalba, kurią žinojau, gali ma sakyti, gerai. Rizikin gos operacijos ir pavojai lydėjo mūsų darbą. Man, kaip matote, pasisekė iš likti gyvam ir sveikam, kai tuo tarpu buvo sušau dyta daug nekaltų žmonių. Tame tarpe Andrius ir Aleksandra Bulotos, dirbę LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiume, tai buvo mano dėdė ir dėdienė, pas kuriuos kadaise gyveno rašytoja J. Žemaitė. Jų mirtis mane be galo su krėtė. Netekau nuostabių žmonių, daug man padėju sių besimokant. Pogrindy dirbau iki pat išvadavimo. O kiek džiaugsmo atnešė mūsų armijos pergalė prie
apdovanojimai — „Lenki jos liaudies respublikos partizano kryžius", „Ispa nijos revoliucinės išsiva duojamosios savanoriškos armijos" medalis ir kiti. Sunkus ir ilgas kelias... — Mano emigracijos j kelias prasidėjo, kaip jau .minėjau, nuo 1929 m. Če , koslovakija, Austrija, Ispa nija, Prancūzija- Kova, la geriai. Tačiau, gal būt, niekada neįstengsiu pa miršti Ispanijos, to kalnų krašto, pergyvenimų ir sunkumų, kuriuos teko pa tirti pilietiniame kare. Treji metai, praleisti karo dūmuose, ispanų ištvermė, jų didvyriški žygiai išliks man ilgam. Ten priklau siau minosvaidžių batalio nui. Vėliau — Lietuva. Tai buvo jau 1940 metų vasa rą- -. Ir vėl kova su fašizmu: netikėtai užgriuvo priešasŠventasis karas mūs... Priešakinė linija buvo ne tik ten, fronte. Ji — kiek-
Ketvirtadienj gausus dėsty tojų ir studentų būrys susirin ko } Aktų salę paminėti pergalės prieš fašistinius gro bikus dvidešimtpenktąsias me tines. Apie didvyriškas kovas Didžiajame Tėvynės kare pa sakojo buvęs kariškiai, tie,
PAKALBĖKIME APIE SAV ARANKIŠKĄ MOKYMĄSI
KUR JUS, KOVOS DRAUGAI? — Kada įsijungiau į pažangių kovotojų gretas? — Teisės fakulteto docen tas Andrius Bulota pakartoj a mano klausimą- — Seniai- Dar bestudijuoda|mas Kauno universitete. apie Tuo metu, t. y1925-uosius, studentų tarpe plito pažangus judėjimas. Vienijomės aušrininkų organizacijoje. Po fa šistinio perversmo Lietu voje siautėjo teroras. Bu vo sušaudytas Teisės fa kulteto studentas Karolis Požėla, daug areštuota. Mūsų, aušrininkų, aukš čiausias išpuolis buvo vie šas pasikėsinimas prieš Voldemarą. Pasibaigė, ži noma, jis liūdnai- Mirtis, kalėjimas, emigracija- Žu vo pusbrolis Aleksandras Vosylius, studijavęs teisę, M. Meškauskienei teko il gam sėst į kalėj imą-.. Aš emigravau. Emigracijoje A. Bulota prisidėjo prie tų šalių dar bo žmonių kovos už laisvę. Apie tai kalba ir ■ aukšti
PAMINĖJO PERGALĖS 25-METĮ
Kalbėjosi I. AMŠIEJŪTĖ
Studentų teatras — pažangus balsas — Kai 1969 m. rudenį pamatė rovų mintį ir vaizduotę, kelia priklausiusi šv. Jono bažnyčia, šalių spauda pripažįsta, kad me Vilniaus universiteto kie klausimus, kurie yra aktua kurioje dar jėzuitai rengdavo šis festivalis išlaikė egzaminus. intermedijas, iškilmingus dis Jo idėjinis ir meninis lygis me studentų spektaklį, nu liausi ir jaudinantys. Studentų teatras galėtų putus, diplomų įteikimus ir buvo gana aukštas, įnešė nau džiugome. Atrodė, prasidėjo studentų teatro sezonas. Deja. sėkmingai veikti. Turime daug kitokias ceremonijas. Atrodo, jovių į meną. Kaip pasaulio spauda pra Studentai užsidarė auditorijo studentijos. Kai kas mano, kad jau dabar verta pagalvoti, kad se ir nepasirodo, išskyrus vo tokį teatrą galėtų sudaryti ne netolimoje ateityje šiame pa neša, daug naujo parodė Niu būtinai tik studentai studen state galėtų surasti vietos ir jorko studentų teatras „Bread kalinio meno kolektyvus. and puppet" („Duona ir lėlė"). Kodėl mes neturime studen tams. Tai galėtų būti teatras, studentų teatras. Kad šios rūšies teatras rei Jis įvedė į scena supermariotiškojo teatro? Jis mūsų visuo kuris netelpa profesionalinio struktūros kalingas, rodo patirtis. Len netes, didžiules lėles, kurios menei būtų reikalingas, akade teatro normalios minio jaunimo teatras žymiai scenoje, kuriame jaunimas kijos mieste Vroclave 1969 m. užpildo sceną iki šiol nenau praturtintų mūsų kultūrinį gy bando daryti eksperimentus, rudenį vyko tarptautinis stu dotų matmenų vaidintojais. Ši venimą ir stimuluotų teat ieško naujų teatro meno for dentų teatrų festivalis. Jame tos viršžmogiškų matmenų lė rinio meno vystymąsi ne tiktai mų. Studentų teatro reikšmė dalyvavo 24 kolektyvai su lės nėra tikslas pats sau, bet studentų tarpe. Dabar dau juo labiau didėja, nes jo ne 800 artistų: JAV atsiuntė 2 priemonė, tarnaujanti šiam gumas yra tos nuomonės, kad varžo stabilizacijos reikalavi studentų teatrus, Italija — 2, tikslui realizuoti. Tuo būdu dabartinis teatro, pirmoje ei mai, vaidina jame pilni ryžto Anglija — 2, Olandija — 2. mėginama išvesti teatrą į gat lėje studentų teatro, kuris no ir vilčių žmonės, kurie privalo Po vieną teatrą atsiuntė Pran vę, vaidinti, tūkstančiams atsi ri būti ir yra avangardu, atei ir sugeba atlikti savo misiją cūzijos, Bulgarijos, Vengrijos, tiktinių žiūrovų, paveikti jų tis — tai aiškios politinės iš teatrinio meno raidoje. Tokio Rumunijos, Danijos, Jugoslavi pasaulėžiūros formavimąsi, jų raiškos vaidinimai. Pažiūrėję gero jaunimo Vilniaus aukšto jos, Vakarų Vokietijos ir idėjinį pasaulį. Tai, galima į užsienyje veikiančius ge siose mokyklose yra daug. Šveicarijos studentija. Tarybų sakyti, yra masinių spektaklių riausius studentų teatrus, ma Todėl studentų teatrui reikėtų Sąjungos studentų teatrams politinis liaudies teatras. To tome, kad jie kalba apie poli padėti drąsiau žengti pirmyn. (kurių yra 100) atstovavo tik kios rūšies vaidinimus galima Šiuo metu remontuojama vienas — Maskvos Aviacijos rodyti didelėse salėse, kultūros tinius reikalus aštriai, o kar tais net brutaliai atakuoja žiū- Universitetui nuo senų laikų instituto studentų teatras. Visų namuose, gatvėse ir aikštėse
DARBU
PELNYTA PAGARBA
EKONOMIKOS MOKSLŲ Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Fi nansų ir apskaitos fakulte to Politinės ekonomijos katedros docentui ekono mikos mokslų daktarui Juliui Tamošiūnui sukako 50 metų. J. Tamošiūnas 1948 m. baigė Vilniaus Valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą. 1951 metais, bū damas Maskvos M. Lomo nosovo universiteto aspi rantūroje, apgynė ekono mikos mokslų kandidato disertaciją. Po aspirantūros J. Ta mošiūnas buvo paskirtas dirbti LTSR Mokslų Aka demijos Ekonomikos insti tute. 1955—1957 m. jubiliatas dirbo Kaišiadorių raj. kol ūkio pirmininku. J. Tamošiūnas pradeda naują darbo barą, atėjęs
po atviru dangumi. Nors Niu jorko studentų teatras Vroc lave vaidino biblinės mitolo gijos tematika, bet spektaklyje buvo aktualių politinių aliuzi jų su pacifistiniu turiniu. Kitų šalių studentų teatrai demonstravo antikarinius vai dinimus, kuriuose nepagailėta satyros Čemberlenui, Cerčiliui, Niksonui. Maskvos Avia cijos instituto studentai suvai dino A. Tolstojaus „Fiurerį" (režisuotą A. Silino). Visi stu dentų teatrų vaidinimai buvo aiškios politinės išraiškos. Fes tivalyje buvo pastebimos dvi srovės, dvi ieškojimų kryptys: politinė ir meninių ieškojimų kryptis. Jugoslavijos studentų teat ras nuėjo visai kitu keliu. Fes tivalyje jie vaidino A. Popovičiaus „Antros durys kairė
je", kur sujungta politika su seksualiniais klausimais. Tai buvo madinga kai kuriuose Skandinavijos kraštuose įr JAV. Užsienio spauda neigia mai įvertino šį teatro spektaklį, kur politinė problematika buvo nuobodi bei keista. Džiu giai konstatuotas faktas, kad studentų teatrai nemėgsta nudistinių spektaklių. Tai rodo, kad akademinis jaunimas tei singai žiūri į teatro uždavi nius.
Po poros metų ir vėl įvyks tarptautinis studentų teatrų festivalis. Jau dabar vertėtų sukrusti mūsų studentų teat rui. Sudarykime sąlygas jam veikti taip, kad tarptautinia me festivalyje galėtų sėkmin gai pasirodyti ir mūsų akade minio jaunimo atstovai. K. UMBRAŽIONAS
vilnietis
PIRMASIS
DAKTARUI JULIUI TAMOSlUNUI — 50 METŲ dirbti docentu į Vilniaus Valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Poli tinės ekonomijos katedrą. Jubiliatas skiria daug jė gų pedagoginiam ir moksli niam darbui. Jo paskaitose atsispindi naujausi ekono minės teorijos pasiekimai. Doc. J. Tamošiūnas dos niai dalijasi sukauptu pe dagoginio ir mokslinio darbo patyrimu su jaunai siais bendradarbiais, kvali fikuotai vadovauja aspi rantams bei stažuotojams. Savo pedagogine ir moks line veikla J. Tamošiūnas nusipelnė studentų ir dės tytojų pagarbą. Jubiliatas vykusiai suge ba derinti pedagoginį ir mokslinį darbą. Jo atlikti moksliniai darbai pasižymi teoriniu gilumu bei prakti niu pritaikomumu. Bendra Tamošiūno
skelbtų darbų apimtis vir šija 20 spaudos lankų. 1969 m. drg. J. Tamošiū nas apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Gamybinių jėgų ir gamy binių santykių vystymasis Lietuvos žemės ūkyje". J. Tamošiūnas nemaža jėgų skiria visuomeniniam darbui. Jis aktyvus „Žini jos" draugijos narys. Ne sykį buvo renkamas į šios draugijos respublikinius, Vilniaus miesto ir Univer siteto valdymo organus. J. Tamošiūnas daug pasi darbavo, vadovaudamas teoriniams seminarams, daug dirbo profsąjungose bei kituose visuomeninės veiklos baruose. Linkime jubiliatui naujų užmojų savo įvairiapusėje veikloje. Doc. J. MIŠKINIS, doc. A. METRIKAS
RESPUBLIKINIS
Suvesti pirmojo respublikos Danielius Mušinskas ‘už nove aukštųjų mokyklų studentų les „Aš jaunas, aš žilas" ir literatūrinio konkurso, skirto „Duobėje ir ant žemės". V. Lenino 100-ųjų gimimo me Trečioji premija atiteko tinių jubiliejui rezultatai. Jau- Šiaulių K. Preikšo pedagogi JUMORESKA I nųjų literatų kūryba parodė, nio instituto literatams: Pet kad studentų tarpe yra nema rui Tinginiui už eilėraščius žai talentingų, gabių poetinės „Ajerai", „Gimtasis kaimas KOLEGOS plunksnos kolegų, neblogų ir „Gyvenimo aritmetika" bei I .. .Aš turėjau išvažiuoti į prozaikų. Konkursui kūrinius I komandiruotę. Nuėjau [ stotį pateikė 52 autoriai. Gausiau Sonei Mininai už novelę „Už jūrų marių". I nusipirkti bilietą. žmonių I prie kasos sausakimšai. Atsis- sias literatūrinis derlius — Paskatinamąsias premijas I tojau į eilę. Laukiu. Ir staiga, mūsų Alma Mater (16 auto I kaip pagal Majakovskį, — rių). Aktyviai pasireiškė Kau žiuri paskyrė Vidai CivilkaiI „bosas virš rėjų riaumodano medicinos instituto, Vil tei (VVPI), Irenai Mackevi I mas“. Mor I — Piliečiai, l-leiskite prieiti niaus Pedagoginio instituto ir čiūtei (VVU), Albinai I prie kasos! Šiaulių K. Preikšo pedagogi kūnaitei (VVPI), Palmyrai Ir kažkoks vyriškis, stum- nio instituto jaunieji litera Plėtaitei (VVU), Zitai Zokai I dydamas visus alkūnėmis, tytei (VVU) ir Alfonsui Eidin I lenda priekin. Aišku, prie jo tai. Kaip taisyklė, daugiausia I tuoj pat prikibo. rašo lituanistai, tačiau nuo jų tui (VVPI). I — Aš turiu teisę be eilės, nenori P. Tinginiui buvo įteiktas atsilikti ir medikai I — šaukia vyriškis, — aš iš (konkurse dalyvavo 21 litua specialus prizas už įdomiau I laikraščio! .. šią slapyvardę (Darbštuolis). Jis pamini laikraštį, ku- nistas ir 13 medikų). I riame aš dirbu. Ir dar mosiŽiuri vardu kalbėjo lite Paaiškėjo ir konkurso lau I kuoja kažkokiu popiergaliu. I reatai. Pirmąją premiją laimė- ratūros kritikas Br. Raguotis. iki 75 kg — S. Bondarevas Šiaip taip pasiekė kasą. Ka-1 jo Marytė Kontrimaitė,, Uni- Jis apibūdino konkurso daly ATMENAM I da ten neatsirado bilietų, I vpr it- t l.ptnvin (I atsk), KPI k. ir lit. vių kūrybą, pažymėjo kai ku pakišo kasininkui po nosim I vers‘tetO , lietuviųį iki 80 kg — A. Matonis ~ — . V k. studentė, už eilė rių autorių individualybę, ori I popiergalį, ir tas išdavė jam I spec. ‘ .7. ŽEMĘ I bilietąt ■ ” xx* • • (I atsk.), VVU raščius „Aistra", „O saulėte ginalumą. iki 86 kg — A. Leskauskas „Na, palauk, perėjūne! — kio medžiai" ir „Kalnai". Jos Kauniečiai netgi pasiūlė pa UGNY. . . pagalvojau, — tuojau tu su eilėraščiai buvo spausdinami (kand. į sp. m.), VVU skelbti konkurso laureatų ir žinosi, teršti mano laik iki 93 kg — A. Marcinkevi raštį! ..kaip „Moksleivyje", „Poezijos pa- dalyvių kūrybą atskiru alma “ Atkelta iš 2 psl. čius (kand. į sp. m.), VVU. Prieinu prie jo ir sakau su I vasaryje ",, neblogai žinomi nachu. NUGALĖJO VVU E. STANKEVIČIUS ironija: I r ------ ’ respublikos poezijos mylėton ėmė kaip tikrus brolius. Aš Jaukioje Universiteto kavi IMTYNININKAI — Sveikas, kolega! Pasiro- I jams. Laureate tapo ir Ona pasakiau kalbą čekiškai, nes do mes kartu dirbame, t”: *| ~ ‘ -----------Rasiukevičiūtė, VVU III k. nėje jaunieji poetai, prozai kažkodėl aš jūsų iki šiol re kai pasikeitė kūrybine patirti tuo metu čekų kalbą gerai mo KROSO TAKELIUOSE Universiteto sporto salėje lituanistė, už eilėraščius „Gy mi, skaitė savo eilėraščius. dakcijoje nesutikau!.. kėjau. (Generolas majoras V. jėgas išbandė keturių respub vena kareivis", „Dzūkija", — O aš naujokas, — nė Karvelis kurį laiką mokėsi likos mokyklų VVU, VISI, „Darbo rezervų" stadione nesumišdamas „Pareik į namus", „Pirmo Vakaro dalyviams koncertavo atsako jis, — Čekoslovakijoje ir 1929 me KPI, ŽŪA savigynos imtynių įvyko VVU tarpfakultetinės tik vakar iš redakcijos raštą sniego naktis" ir „Vaikšto po Vilniaus Valstybinės konser tais Prahoje baigė Aukštąją mėgėjai. lengvosios atletikos kroso gavau! Su Uralovo parašu! žemę basi ilgarankiai siuvė vatorijos studentai. karo mokyklą.) Ši mano kalba Varžybose dalyvavo daug varžybos. Oras buvo neypatin Žinote tokį? jai". Onutės eilėraščiai buvo Šis konkursas — pirmoji Kaip gi nežinosi, jeigu aš ir padarė labai didelį įspūdį čekų žinomų šios sporto šakos gai malonus: visą laiką puršišspausdinti „Moksleivyje", kregždė literatų studentų tar esu Uralovas! kariams. Susidraugavome... meistrų. Gražų imtynių stilių kė lietutis. „Jaunimo gretose", „Pergalė pe, bet, tur būt, he paskuti — [domu, — sakau aš, — Merginos turėjo įveikti parodykite jūsų „raštą“! Jums teko dirbti Universi pademonstravo Universiteto je". Ji debiutuos ir „Poezijos nis. Tapęs tradiciniu, jis pa 800 m nuotolį. Gana lengvai atstovas J. Lukošius (iki tete. Ką norėtumėte palinkėti Jis išdidžiai ištiesia savo I pavasaryje". dėtų išaiškinti augančius ta 66 kg), finalinę kovą laimėjęs laimėjo Istorijos fakulteto at-I magiškąjį”popieri'ų77. jaunimui? Antrąja premija pasidalino lentus, paskatintų juos ugdyti 1946—61 metais vadovavau per dvi minutes. Labai drama stove M. Latakaitė. Nugalėto-I ir tikrai, jis turėjo i.’į f poetė Nijolė Miliauskaitė polėkį, ieškoti naujų kelių į laikas 2 min. 26 sek. Po I su laikraščiu. Oficialiame raš- (VVU II k. lituanistė) už cik literatūrą. Universiteto Karinei katedrai. tiškai vyko ŽUA atstovo sp. jos ioc liko oamtininkė A <Špšp I te> mano pasirašytame, buvo m. A. Būbnelio ir VVU pirmajos 11KO gamtininke A. sese |viena frazė: „Jūsų eilėraščiai lą „Vaikiški eilėraštukai Jur Drausmingi buvo studentai, gai" ir VVU I k. lituanistas malonu prisiminti. Sutinku atskyrininkio A. Virbicko ko taite (2. 31) ir ekonomiste I spaudai netinka“. D. ŽVIRBLYTE I j. LEONOVAS juos dabar, visada sveikinasi. va. A. Virbickas, parodęs P. Leikūnaitė (2. 32). Vyrų nugalėtojai buvo du. I daug ryžto pergalei pasiekti, Visų nebepažįstu, tik veidas, laimėjo kovą skausmingu Draugiškai apsikabinę 3 km I rodos, kažkur matytas... veiksmu. distanciją kartu baigė ekono-1 Per „Tarybinį studentą" Žiūrovai nuoširdžiai plojo ir mistas Z. Mažeika ir teisinin-1 Kartą viename Čikagos DRAUGAI STUDENTAI! REDAKTORIUS noriu nuoširdžiai pasveikinti Universiteto atstovui, kandi kas S. Valaitis. Abiejų laikas I laikraštyje ilgą laiką buvo Universiteto rektorių prof. datui į sporto meistrus 9 min. 22 sek. I spausdinamas skelbimas: „BiVilniaus miesto gyventojų ALGIS KUSTA J. Kubilių, visus dėstytojus, A. Marcinkevičiui. Finalinėje Komandiniai rezultatai to-1 |i, paskambink nedelsdamas informacijos ir įdarbinimo biu studentus su didžiosios Perga kovoj e A. Marcinkevičius kie. Merginų tarpe stipriausio-1 man. Aš viską atleidau. Meri", lės prieš fašistinę Vokietiją nugalėjo ŽUA atstovą A. Vol- mis buvo istorikės, o vyrų I po kuri0 laiko šalia šio pasl- re registruojami studentai ir studentės, norintys vasaros 25-ųjų metinių švente ir palin kų. ' grupėje visa galva aukštesni I rodė kitas skelbimas: „Bili, atostogų metu dirbti pionierių kėti kuo geriausios kloties Komandomis nugalėjo VVU, ekonomistai. Bendrakomendi-1 velniai tave griebtų, paskammoksle ir asmeniniame gyve antrą vietą užėmė KPI, tre nė padėtis: ekonomistai (31,5 I bink Meri. Ji viską tau atlei- stovyklose ekspeditoriais, vai ruotojais, šeimininkėmis, vir REDAKCIJOS ADRESAS: nime, o jaunimui — mokytis, čią ŽUA sportininkai. tšk.), medikai (51), istorikai I do. Iškankintas skaitytojas". tuvės darbininkais, taip pat semtis žinių ir kovoti už tai, (64), matematikai (64), gam-1 Nugalėtojai: Vilniaus statybose, įmonėse ir kad niekur nežybčiotų karo iki 58 kg —• A. Radlinskas tininkai (74, teisininkai (76,5), I organizacijose. Darbo laiko Vilnius, MTP-3, Universiteto ugnys. fizikai (97), filologai (102). (II atsk.), ŽUA tarpiu pionierių stovyklose g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Lengvoji atletika ’ ................. ir toliau I Vieno Ispanijos miesto val- būsite aprūpinti gyvenamuoju Telefonas spaustuvėje 2-98-15. iki 62 kg — L. Aleksiejūnas Ačiū už pokalbį. Leiskite „žygiuoja" mūsų stadionais. I džia taip pratino savo gyven- plotu. Norintys įsidarbinti universitetiečių vardu pasvei (sp. m.), VVU Rinko ir spaudė LKP CK Lei Gegužės 12 d- — VVU tarp_ 1 tojus _ prie __ _ spaudos. ______ _________ iki 66 kg — J. Lukošius Gatvėmis kreipiasi adresu: Vilnius, kinti Jus su šia ypatingai fakultetinės lengvosios atleti-1 buvo varom? asilai ir kupra- Komjaunimo g. 60 darbo die dyklos spaustuvė Vilniuje. brangia kiekvienam kariui (II atsk.) VVU iki 70 kg — A. Virbickas kos pirmenybės. I nugarial su užrašais: „Tik mes nomis (Išskyrus penktadienius) švente, palinkėti geros sveika (I atsk.), VVU nuo 10 iki 16 vai. tos ir ilgų kūrybingų metų. S. BUCHAVECKAS Į neskaitom laikraščių". Užs. Nr. 2033 LV 0839