uans/Bos scuoencas s
Visų šalių proletarai, vienykitės!
075 in. balandžio 25 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
(ai atestuojama visuomeninė ~ olitinė praktika I Vieni pirmųjų Fizikos faliltete už visuomeninę-poliĮitį praktiką atsiskaitė antIkursiai. Teko svečiuotis jų lečioje grupėje. Fakulteto Imjaunimo biure ją man listatė kaip geriausios akaLm;nės grupės konkurso fizini nkę, kultūrinio darbo Ikultete lyderę, antrąją pa ti1 sporto veiklą. Taigi, lupė verta artimesnės paInties. I Dar pirmame kurse prakLai jie skyrė reikiamą dėlesį, stengėsi, kad įpareipjimai ir įsipareigojimai, panešimų ruošimas nebūtų Ii malus daiktas. Šiemetinė lestacija parodė, kad anksIsni trūkumai ir klaidos psikartoja. Atestacija nepkiupo netikėtai, jai ruoštarimtai. Neatsirado nė vie. studento, užmiršusio sa• įsipareigojimus arba jų pįvykdžiusio. Grupės komkunimo sekretorius V. Glū kas papasakojo apie pasku
tinį susirinkimą, įvykusį prieš porą savaičių, anot jo, „generalinę repeticiją". Su sirinkimo metu dar kartą buvo patikrinta, ar pasiruoš ta atestacijai, aptarta kiek vieno studento veikla. Vienas po kito kalba, ir netuščiai, studentai. Štai fa kulteto saviveiklos konkur se jiems lygių nebuvo, Uni. versiteto mastu nusileista tik istorikams. Draugai mini R. Grigalaitį — saviveiklos entuziastą,gabų organizato rių, estradinio ansambliuko vadovą. Juk ir jo dėka iško votos tokios tvirtos pozicijos. V. Karpaus ir F. Kuliešiaus pranešimui, skaitytam fakul teto mokslinėje konferenci joje, pripažinta antroji vie ta. V. Glazikas, G. Jukonis, St. Zurauskas — taip pat ak tyvūs SMD nariai. Beveik visi studentai žiemos atos togų metu skaitė paskaitas moksleiviams. Netrūksta ir sporto entu
Nr. 16 (916)
TEGYVUOJA GEGUŽĖS
1-OJI — DARBO ŽMONIŲ
ziastų. A. Jokimaitis yra VI bendrabučio tarybos narys, atsakingas už kultūros ir sporto veiklos organizavimą. Vaikinui sunku kalbėti apie save. Lyg teisindamasis kar toja: „Lakstau, bėgioju". Bet draugų pastaba, kad jis net merginas privertė žaisti krepšinį, sako daug ką. Spor tinę dvasią grupėje palaiko kandidatas į sporto meistrus fechtuotojas A. Abišala. A. Bagdonas, A. Koviera — Universiteto akademinio irk lavimo rinktinės nariai. P. Malakauskas „įsitaisė" ge riausių respublikos lauko te. nisininkų dešimtuke. Kaž koks šmaikštuolis nesusilai kė nepridūręs, kad „šaškėm ir šachmatais grupėje žai džia visi". Du žmonės grupėje atsa kingi už politinformaciją. Ateityje, matyt, reikėtų ruošti ne tik spaudos ap žvalgas, bet ir probleminius disputus, įtraukti į juos dau giau studentų. Žiemos sesijos rezultatai parodė, kad aktyvi visuome-
TARPTAUTINIO SOLIDARUMO KOVOJE PRIEŠ IMPERIALIZMĄ UŽ TAIKĄ, DEMOKRATIJĄ
IR SOCIALIZMĄ DIENA!
SU ARTĖJANČIOMIS
ŠVENTĖMIS, BRANGŪS
DRAUGAI!
(Nukelta Į 3 psl.)
vinių laikome pasikeitimą nuomonėmis rūpimais klausi mais ir dalijimąsi patirtimi, kad paskui galėtume namie pritaikyti įgytas naudingas žinias. Stengiuosi kuo dau giau sužinoti apie Interklubą, mat, kažką panašaus no rėtume turėti ir Greifsvalde. F. Heizenas, Erfurto medi cinos akademijos dėstytojas: — Didžiausią įspūdį pada rė tai, kad konferencijoje dalyvavo tiek daug studen tų, kad visi buvo labai ak tyvūs ir paruošė tikrai gerus ir įdomius pranešimus. Daug ko pasimokėme iš jūsų kom. jaunimo organizacijos veik los. V. Starlkovas, Baltarusijos Lenino universiteto studen tas, pirmą kartą ir Vilniuje, ir tokioje konferencijoje. Jis
„Aktualūs studentų komunistinio auklėjimo klausimai“ Taip pavadinta tarptautinė lonferencija prasidėjo baPr.džio 21 d. Universitete. Pje dalyvavo svečių iš ’R miestų Greifsvaldo ir purto, iš Lenkijos, Baltaru ses ir Ukrainos. Konferenciją pradėjo LKJS Universiteto komiteto I"':rotoriaus pavaduotojas J. pčkaitis. Susirinkusius pa likino ir kūrybingo darbo įlinkėjo Universiteto pro[ektorius B. Sudavičius. Pie niniame posėdyje praneši ąs skaitė LTSR istorijos tatedros doc. J. Dobrovols. tas< LLKJS Universiteto ko miteto sekretorius doc. S. ^brasas, Erfurto medicinos akademijos dėstytojas F. Aiženas, Greifsvaldo uni
versiteto aspirantė R. Hendrich. „T. studento" korespon dento paprašytas J. Pečkaltis papasakojo: — Pirmoji tokia tarptauti nė konferencija įvyko 1972 m. Greifsvalde, tada ją ren gė Laisvojo Vokiečių Jauni mo (FDJ) organizacija ir mūsų komjaunimo komitetas. Pirmosios konferencijos te ma buvo „Komjaunimas ir studijos". Dabartinės konfe rencijos visi pranešimai su siję su pergalės prieš fašis tinius grobikus jubiliejumi. Konferencijai mūsų univer siteto studentai paruošė 60 pranešimų, Greifsvaldo uni versitetas — 5, Erfurto me dicinos akademija — 3,
Baltarusijos Lenino universi tetas — 2, Kijevo universi tetas — 2 ir Lenkijos Kro kuvos Jogailaičių universite tas — 3 pranešimus. Daugu mas mūsiškių pranešimų yra visuomeninio - politinio, akademinio ir ateistinio auk lėjimo temomis. Darbas kon ferencijoje vyko taip: 1) sekcija: visuomeninispolitinis auklėjimas. Joje bu vo nagrinėjama XVII kom jaunimo suvažiavimo me. džiaga, aukštosios mokyklos komjaunimo organizacijos darbas, visuomeninė . poli tinė praktika, visuomeninių profesijų fakulteto veikla; 2) sekcija: karinis-patriotinis ir internacionalinis auk lėjimas. Daugiausia kalbėta
apie interklubą ir jo darbą; 3) sekcija: akademinis auk lėjimas, socialistinio lenkty niavimo formos ir jų* efek tyvumas. Tai — SMD veik la, komjaunimo organizaci jos kovos už tvirtas studen tų žinias ir akademinę drausmę formos; 4) sekcija: darbinis auklė jimas. Čia daugiausia buvo gvildenama studentų statybi nių būrių veikla; 5) sekcija: ateistinis auk lėjimas. R. Hendrich, FDJ Greifs valdo komiteto sekretorė, at. sakinga už SSB: — VDR atstovai paruošė pranešimus, apimančius vi sas nagrinėjamas sritis. Svar biausiu konferencijos užda-
pats skaitė pranešimą apie „Baltarusijos jaunimo darbi nį auklėjimą". — Ši konferencija labai naudinga,, ugdant jaunimo komunistinę pasaulėžiūrą, — sako Viktoras. J. Reščinskis, Krokuvos Jogailaičių universiteto stu dentas: — Studijuoju humanitari nius mokslus, labiausiai do mina studentų mokslo veik la. Visuose pranešimuose ra dau naudingų žinių. Sudomi no studentės A. Vancevičiūtės pranešimas apie Medici nos fakulteto SMD veiklą. Esu patenkintas ne vien to dėl, kad galėjau dalyvauti šioje konferencijoje ir įgyti daug naujų žinių, geros pa tirties, bet ir todėl, kad jo je užsimezgė nauja komjau nuoliška draugystė. Konferenciją, kurią suren gė mūsų, komjaunimo komi tetas, baigėsi trečiadienį. T. ŠIMONIENĖ
VI. TALACKONIO nuotraukose: bendras konferencijos vaizdas; LLKJS Universiteto komiteto sekretorius. S. Imbrasas su svečiais iš VDR.
Berlynas, 1945 m. pavasaris Šio straipsnelio autorius, Universiteto dėstytojas D. Ste panovas — Didžiojo Tėvynės karo dalyvis. 1943 m. jis tapo Vilniaus karo pėstininkų mokyklos, tuomet buvusios giliame užnugaryje, kursantu. Po metų kadrinis karinin kas D. Stepanovas skiriamas I Ukrainos fronto vieno da linio kuopos vadu, vėliau — žvalgų vadu. Jis dalyvavo sunkiose Sandomiro placdarmo (Lenkijoje) kautynėse, Berlyno paėmimo operacijoje.
O KAS UŽMIRS
GRUMTYNIŲ GARSĄ, DIDŽIŲJŲ PERGALIŲ
SAKMES? KOVŲ ŽYGIUS, KAREIVIŲ NARSĄ ŠIRDY
VISI BRANGINAM MES.
Lygiuokimės j Pergalės vėliavą VLKJS CK sekretoriato nutarimu 1975 m. balandžio 12—20 d. šalies aukštosiose mokyklose vyko sąjunginis studentų patikrinimas „Lygiuokimės į Pergalės vėliavą". Prieš savaitę Auloje įvyko jungtinis Istorijos ir Filolo gijos fakultetų komjaunuolių susirinkimas. Jie atėjo pa reikšti pagarbos tiems, kurie savo jaunystės jėgas skyrė Didžiajai Pergalei. Susirinkime dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo dalyviai’ Istorijos fakulteto docentai A. Bendžius, R. Žiugžda, S. Lazutka, L. Vladimirovas, Filologijos fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis, doc. E. Kondiurina. Pirmasis prisimini mais apie savo — jauno ryšininko — dienas dalijosi S. Lazutka. Jis pasakojo, kaip kasdien karo metais buvo at liekami kuklūs, bet svarbūs žygiai. Kai prasidėjo karas, doc. E. Kondiurina buvo Kazanės universiteto Filologijos fakulteto studentė. Ji papasakojo apie dalį studentiškų valandų, praleistų ligoninėse: merginos dirbdavo medici nos seserimis. Susirinkime kalbėjo ir studentai: Filologijos fakulteto trečiakursė, mokslo pirmūnė S. Piskalenko, Istorijos fakul teto komjaunimo biuro sekretorius A. Bajarūnas. Pakilią nuotaiką kūrė Filologijos fakulteto studentų skaitomos eilės. Prie šios nuotaikos nuostabiai derinosi susirinkimo gale skambėjusios IV kurso psichologės Zitos Povilėnaitės dainos apie karą, taiką, meilę. Po susirinkimo doc. E. Kondiurina dėkojo organizato. riams: „Ačiū, kad vakaras buvo ne banalus. Jis paliko puikų įspūdį ne tik komjaunuoliams, bet ir mums, sve čiams". Šis studentų patikrinimas parodė vienybę ir kartų per imamumą, ištikimybę tarybinei Tėvynei, už kurią karo metais narsiai kovėsi milijonai tarybinių žmonių. K. URBA lietuvių k. ir lit. spec. komjaunimo biuro narys
Visuomenės mokslų Balandžio 17 ir 18 dieno mis Universitete vyko Stu. dentų mokslinės draugijos prie visuomenės mokslų ka tedrų VI konferencija, skir ta Tarybų Sąjungos perga lės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 35-osioms metinėms. Dirbta dviejomis — TSKP istorijos ir filosofi jos istorijos, kraštotyros ir sociologijos — sekcijomis. Studentų pranešimus verti no komisija — doc. P. Vit kauskas, doc. A. Beržinskai. tė ir doc. V. Kašauskienė. Konferencijos darbas ap tartas penktadienį Auloje. Plenariniame posėdyje daly vavo ir TSKP istorijos ka tedros vedėjas prof. K. Na vickas. Doc. A. Beržinskaitė pažymėjo, kad konferencija, nors dauguma dalyvių pir makursiai, buvo gera. Iš klausyta daug įdomių, ver tingų pranešimų. Komisija vertindama atsižvelgė: į darbo originalumą, savaran kiškumą, kaip pranešėjas su.
Berlynui ginti fašistinės kariuomenės vadai sudarė Oderio—Neisės liniją, kurios plotis vietomis siekė 40 km. Labai svarbus šioje sistemo je buvo trigubas „Berlyno gynybos rajonas": jis turė jo išorinį, vidinį ir miesto ruožus. Daugybė upių, ka nalų, visi miestai ir gyven vietės tarp Oderio, Neisės ir Berlyno buvo paruošti il gam priešinimuisi. Hitleri ninkai tikėjo galimybe separatinės taikos su JAV ir Anglija, kurių reakciniai sluoksniai norėjo išsaugoti karinį-ekonominį Vokietijos potencialą. Stengdamiesi priversti vo
Su
A. Bendžius 1945 m.
TSRS istorijos katedros vedėjas nepatikliai nužvel gė mane: pirmakursis... Pa sirodo, apie docentą Andrių Bendžių jau ne kartą buvo rašyta laikraščiuose ir daž nai nevisiškai tiksliai. Tai TSRS istorijos su TSKP isto rijos katedra sukeistos vieto darbų konferencija mis, tai visiškai kitokia pa vardė užrašyta. „.. .Ką, ir šį geba perteikti klausytojams kartą taip pat bus?" medžiagą, atrinkti iš savo pranešimo kas svarbiausia. TSKP istorijos sekcijoje „Prieš pat karą 29-ojo pirmoji vieta paskirta I k. korpuso žurnalistei A. Ražaitytei už šaulių teritorinio buvo išsklaidyti pranešimą „Lietuvos jaunimo daliniai karinis - patriotinis auklėji įvairiose vasaros stovyklose. mas" ir II k. žurnalistei Z. 179-ojl šaulių divizija buvo Besasparytei už pranešimą Pabradės, 184-oji — Varė „Antanas Sniečkus —- revo nos, Vilniaus pėstininkų ka liucionierius profesionalas". ro mokykla — Švenčionėlių Antrojoje sekcijoje pirmoji vasaros stovyklose". (Lietu vieta — III k. matematikui vos TSR istorija, IV t.) A. Bendžius, tada dar A. Dobryninui už pranešimą „Dirbtinio intelekto proble 179-osios šaulių divizijos ry ma". Antrosiomis vietomis šių bataliono seržantas, Didį komisija įvertino II k. isto jį Tėvynės karą kaip tik ir riko L. Janulevičiaus, I k. pasitiko Pabradėje. Karas į psichologės V. Daunoravi- taikų, nors ir sukarintą sto. gyvenimą įsiveržė čiūtės, IV k. istoriko G. Gle vykios lyg baisus viesulas, priver bavičiaus pranešimus. Komisija gerai įvertino ir tęs trauktis nepasiruošusius II k. žurnalisto L. Klišausko atkakliam pasipriešinimui ka bei I k. žurnalistės V. Gai rius. „1941 m. birželio pa baigoje ir liepos mėnesį bu žauskaitės pranešimus. Geriausieji pranešimų au. vo labai karštos ir sausos toriai buvo apdovanoti dip dienos, — pasakoja katedros lomais ir atminimo dovano vedėjas. — Nuo daugybės karių ir technikos judėjimo mis. D. TAMULEVIČIŪTE kilo didžiuliai dulkių debe-
Mūšiuose už musų respublika Šiandien noriu jums papa sakoti apie kelis gvardijos artilerijos junginio, kuriam 1944 metais vadovavo gene rolas majoras I. Jakovlevas, narsuolius. Hitlerininkai visaip sten gėsi sustabdyti Tarybinės Armijos puolimą: griovė miestus, gadino kelius, sprogdino tiltus. Tačiau isto rijos rodyklės nenumaldomai krypo į Didžiąją Pergalę, ir nebuvo jėgos, didesnės už mūsų karių ryžtą. Forsuojant Nemuną ir va.
duojant Alytų, batarėjos va das vyr. leitenantas A. Cigrinas pontonais perkėlė sa vo pabūklus per upę ir va kariniam Nemuno krante ati dengė artilerijos ugnį į kontratakuojančius • fašistus. Vyr. leitenantas A. Cigrinas buvo du kartus sužeistas, bet pasiliko kovos lauke ir toliau vadovavo batarėjai. Ryšininkas komunistas gvar dijos jefreitorius N. Rachmanko kartu su pirmaisiais batarėjos kariais ne tik per sikėlė per Nemuną, bet ir
kiečių tautą kovoti iki ga lo, nacistai nieko nesivaržė. Man teko matyti vokiečių su praplautomis rankų saus, gyslėmis, — tai buvo pada ryta burmistrų įsakymu, kad Tarybinė Armija negalėtų gyventojų panaudoti staty bos ar kitiems reikalams. Kartu stiprėjo ir fašistų pro paganda, gąsdinusi visus „bolševikų žiaurumais". Spe cialiuose nacionalsocialistų partijos nurodymuose dėl pokalbių dalyse buvo pa brėžta, kad karo baigtis sprendžiama ne Vakaruose, o Rytuose. Tarybinė karo vadovybė, stengdamasi sužlugdyti hit
nutiesė telefono laidų liniją per upę: sujungė stebėjimo punktą kairiajame krante su ugnies pozicijomis dešinia jame. Priešas nuolat apšau dė mūsų karius, todėl ryšis per upę buvo kelis kartus nutrauktas. Atkaklus ryšinin kas, rizikuodamas gyvybe, taisė liniją, ir batarėjos pa būklai vėl gaudavo tikslius duomenis. Atrėmę priešo kontrata kas ir sukaupę jėgas, papil dę rezervus, mūsų junginio daliniai liepos mėnesio gale
lerininkų planus užtęsti ka rą ir išardyti antihitlerinę koaliciją, nutarė nedelsiant smogti Berlyno kryptimi ir visiškai sutriuškinti fašisti nę valstybę. Buvo numatyta galingais I Baltarusijos ir I Ukrainos frontų smūgiais pralaužti priešo gynybą, iš skaidyti jo grupuotę į at skiras dalis, apsupti jas ir sunaikinti, pulti iki Elbės ir susijungti su sąjungininkais. Balandžio 16 d. minėtų armijų kariai beveik kartu pradėjo puolimą. I Baltarusi jos fronte artilerija dar iki aušros sudavė priešui galin gą smūgį. Pėstininkai ir tan kai su šviesomis, degant 143 prožektoriams, perėjo į puolimą. Balandžio 24-ąją abu fron tai susijungė pietryčiuose, o 25-ąją — Berlyno vakaruo se. Priešo grupuotė buvo ne tik apsupta, bet ir perkirs ta pusiau. Hitlerininkų va dovybė kaip įmanydama
bandė gelbėti apsuptas <k. ir padėti išeiti į vakarų ? sę. Tos pastangos nuėjo niek, ir tarybiniai kaskart mažino apsupu žiedą. Balandžio 29-ąją jįe ėmė didesnę miesto dalį, į ėjo į centrinius jo rajoni Gegužės 2 d. 15 vai. į lyno garnizonas liovėsi pr šinęsis. Tarybinė Armija atėjo Berlyną ne tik kaip nuga toja, bet ir kaip internacj nalistė, Europos tautų laisvintoja. Ir kai bu sprendžiamas klausimas ( Vokietijos likimo, Tary Sąjunga labai rūpinosi \ kiečių tautos ateitimi. Tarybinių karių, kritus mūšiuose dėl Berlyno, n darbis įpareigoja ainius šie ti, kad šis miestas nieką nebūtų agresijos centi naujų reakcijos žygių pn tautų laisvę ir nepriklaui mybę placdarmu. Už tai k voja ir naujoji, demokra nė Vokietija. D. STEPANOV,
Lietuviškąja
sys, kurie, vėjo nesklaidomi, tiesiog kabėjo ore. Taip, troškinami karščio, permirkę prakaitu ir aplipę dulkių purvu, kariai ėjo ir ėjo kas dien po daugelį kilometrų, dažnai persekiojami priešo aviacijos..." Gimtoji Lietuva paliko to li už liūdesio prislėgtų karei vių nugarų. Tačiau ka riai tikėjo, kad dabartinės hitlerinės Vokietijos galybė — tai nelyginant miražas, kuris greit greit išnyks, ir tada jie, sustiprėję ir įgiję kovinės patirties, duos atkir tį priešui, vėl žengs pirmyn ir pirmyn, iki paskutinio okupuotos žemės ruoželio iš. laisvinimo. O kol kas — rūsčios karo dienos. Atsitraukdama 179oji šaulių divizija, jau 22osios armijos sudėtyje, ko vėsi prie Idricos, Nevelio, Velikije Lukų. Tai buvo pirmieji susitikimai akis į akį su priešu. Formuojantis 16-ajai Lietu viškajai divizijai, 1942 m. pradžioje A. Bendžius atvy ko į ją. Čia jo tarnyba bu vo daugiau susijusi su karių aprūpinimu ginklais ir šaud. menimis. Aišku, karys be ginklo — ne karys. Todėl nė viena tarnyba (net ir vi rėjo!) karo metu nėra ne reikalinga, visur reikia di delių pastangų ir pasiaukoji mo. Dar tik vykstant divizi jai į Oriolo frontą, vokiečių aviacijos bombarduojamas užsidegė ešelonas su gink lais ir šaudmenimis. Už pa rodytą narsumą, gelbėjant juos nuo visiško sunaikini mo, A. Bendžius buvo apdo vanotas medaliu „Už narsu mą". „16-oji Lietuviškoji šaulių divizija, vadovaujama gene rolo majoro V. Karvelio, 1943 m. liepos mėn. Kursko mūšyje gynė kairįjį 48-osios armijos sparną šiaurinėje Kursko lanko dalyje". (Lie tuvos TSR istorija, IV t.)
„Tą rytą (t. y. liepos 5 d.), tik prašvitus, pamatėme ma sę priešo lėktuvų. Neužilgo prasidėjo vienas iš stambiau sių mūšių Tėvynės karo frontuose. Hitlerininkų ata kos sekė viena po kitos, bet mūsų kariai kelias die nas iš eilės atlaikė jas visas. Šaudmenys kolonomis maši nų plaukė į pirmąsias lini jas, į artilerijos ugnies po zicijas. Čia buvo pergalingo žygio pirmyn pradžia... Vė lyvą tų metų rudenį mūsų divizija Kalinino fronto 4-os smogiamosios armijos sudė tyje įėjo prie Nevelio siau ru ruožu daugiau kaip šimtą kilometrų į priešo pozicijas, taip vadinamą „maišą". Nuo nesiliaujančių liūčių keliai taip įmirko, kad net pajė gios kovos mašinos, pakrau tos šaudmenimis, o atgal vežiojančios sužeistuosius, po daugelį parų stūmėsi iki tikslo. Kariams teko ant pe čių panėšėti ir šaudmenis, ginklus. Mums noriai padė jo vietiniai gyventojai bal tarusiai". . . .Dvelkė gimtieji vėjai. Kariai tvirčiau spaudė ran kose ginklą, su didesne ne apykanta palydėdavo akimis krintantį priešo bombonešį. Rodėsi, kad atsirado dau giau jėgų, vaduojant gimtąjį kaimą, gimtąjį miestą. „Šiaulių gynyboje ypač pasižymėjo generolo majoro V. Karvelio vadovaujama 16-oji Lietuviškoji šaulių di vizija (...) Divizijos dali niai sausio 28 d. 3 valandą nakties įsiveržė Į Klaipėdą ir dalyvavo, vaduojant Tary bų Lietuvos uostamiestį (...) Po Tarybų Lietuvos išvada vimo divizija kovėsi Kurše (Latvijos TSR)". (Lietuvos TSR istorija, IV t.) Čia ir baigėsi kovų kelias. Tuo metu A. Bendžius jau buvo vyresnysis technikas — leitenantas. „Tur būt, tik karo dalyvis gali gerai suprasti tą jaus
perėjo j puolimą, kurio tiks las buvo išvaduoti Kauną. Šiuose mūšiuose žuvo daug mūsų karių. Mirtinai sužei dė ir Tarybų Sąjungos did vyrį gvardijos kapitoną K. Jagudiną. Narsus totorių tau tos sūnus krito kovoje va duojant Tarybų Lietuvą. Fašistai įnirtingai priešino si mūsų kariuomenės puoli mui. Jie bandė sulaikyti mus Suvalkijoje, prie dides nių upių, ir ypač įnirtingai gynė išėjimus prie Vokieti jos sienų. Prisimenu, didelė vokiečių tankų grupė kontratakavo šaulių pulką. Artilerijos di viziono vadas, gvardijos ma
joras Nazimovas, norėdamas atremti šias kontratakas, iš šaukė judrią užtveriamąją artilerijos ugnį. Buvo pa mušti keli tankai, bet liku sieji judėjo į priekį. Tada majoras Nazimovas nuspren dė praleisti tankus pro sa vo stebėjimo punktą ir iš šaukti diviziono ugnį „į sa ve", kad atkirstų priešo pės tininkus nuo tankų. Šį kraš. tutinį kovos su priešu būdą artileristai naudojo daug kartų. Jis, nors ir buvo ri zika nukentėti nuo savųjų ugnies, kraštutiniu atveju leisdavo įvykdyti kovinę užduotį. Divizionas savo ug nimi sužlugdė priešo kontr.
mą, kurį patyrėme, išgir apie fašistinės Vokietij kapituliaciją, kai nusto grėsti virš galvų kaboju mirtis". Už kovinius nuopelnus < Bendžius apdovanotas, I minėto medalio, „Raudono sios Žvaigždės", „Tėvynė karo II-o laipsnio" ordinai medaliu „Už pergalę prie Vokietiją". Po karo gyvenimas irg nebuvo lengvas. Dirbo Vii niuje, komandiruotas į Varė nos apskritį, buvo buržua, žinių nacionalistų sunkiai sužeistas, ištisus metus pra. gulėjo ligoninėje. Pasigydęs ėmė atkakliai siekti taip rei kalingų mokslo žinių: užbai gė vidurinę mokyklą, įgijo aukštąjį mokslą, stojo į as pirantūrą. Aukštosiose mo kyklose ėmė dirbti nuo 1951 m., o nuo 1956 m. Universiteto TSRS istorijos katedroje, čia baigė ir aspi rantūrą. „Taigi jau daugiau kaip 20 metų tenka dirbti si akademiniu jaunimu. Mokyt ir auklėti jaunąją kartą tai labai atsakingas, bet kar tu ir garbingas darbas pa dedantis formuoti kvalilruo. tą specialistą, ugdyti nauji komunistinės visuomenės žmogų. Mes, frontininkai džiaugiamės, kad sudėtos aukos ant Tėvynės karo au kuro ir kuklus darbas poka rio metais prisidėjo prie Ą didžiulių pakitimų socializ mo naudai". Iš karo laikų liko vieniotelė nuotrauka. — Nepraganysit? Paimu ją į rankas: leng vutė, plonutė, kaip ir išsi laikė. Vienintelis mažas po pieriaus lapelis, atnešęs iki mūsų dienų to meto kariški dvasią. Prižadėjau nepraganyti
Juozas SKRIPKAUSKAS
ataką. Trečiojo Baltarusijos fr<®' to kariniai daliniai jau rugpiūčio mėnesyje pasiek* Vokietijos sieną Kalvarijos rajone. Per Baltarusijos fronto puolimo operacijos 43 dienas junginio artileris tai nuėjo apie 550 kov® kilometrų. Amžina šlovė tiems, kuri* kovojo ir laimėjo pergalę" apgynė mūsų socialistinės Tėvynės nepriklausomyK Mūsų pareiga — visada pri siminti, kokia kaina buvo iš kovota pergalė žūtbūtinėj* kovoje. B. GULEJl-
dėstytoT
ai atestuojama visuomenine (Atkelta iš 1 psl.) veikla netrukdo studijol, Kurso kuratorius doc. Kriščiūnas pateikia keleskaicių šiai išvadai r>ažiemos sijos vidurkis — 4,17; viuomeninių mokslų — 4,27; pecialybės disciplinos (tiži os) — 4,44. Penki studeni sesiją išlaikė vien pen ėtais. Vienas jų, G. Račių. Lenino stipendi-
koks santykiuose su grupės draugais ir pan. Dėstytojo A. Poškos nuomone. visi studentai išpildė VPP teorinės dalies reikalavimus. Trumpai pabuvęs jų tarpe pajunti, kad kolektyvas čia viena tvirtas, kad grupė draugiška šeima. Nenustembi išgirdęs: „Cia ne vieno, čia visų mūsų darbas".. VPP atestacija tik patvirtina tai.
V. VASILIAUSKAITE Keturi grupes komjaunuoai — fakulteto komjaunimo Atėjo jų pirmoji, taip ne iuro nariai. Kad jie reiklūs r principingi, parodė R. Ja- kantriai laukta, VPP atesta pasisakymas. Ates- cija. Susirinko į biurą tokie dar kartą išsigandę, nezinodami, „ką acijos metu j su jais darys". Aš, kaip ir atestacija jaudinausi: oti nevalia, kad, vertinant raugų veiklą, reikia žiūrė- man irgi pirma, kai teks ki i, ne tik kaip įvykdyti įsi- tus vertinti. Buvau dvejose kaip pirmo kurso anglistų kom lareigojimai, tudentas elgiasi kasdieninia. jaunimo grupėse. Bet kokios grupės! Gal e gyvenime, kaip rūpinasi skirtingos pirmajai grupei savo, todėl, r dalyvauja ne t ir draugų renginiuose, vadovauja vaikinas ir vado-
vauja labai gerai. T. Jacukovičius ne tiktai linksmas žmogus, bet ir reiklus vado vas. Neradau nė vieno kom jaunuolio, kuris turėtų tik vieną įpareigojimą. Čia žmo nės nori ir stengiasi dirbti: organizuoja daug susirinki mų, politinformacijų, pokal bių, kurie padeda formuoti tarybinio studento pasaulėžiūrą, Daug pirmakursiams padeda ir kuratorius A. Dobilas. Visai kas kita antroje komjaunimo grupėje pas ViKelbauskaitę. Sakytaliją čiau, ir čia nebloga sekretorė, bet mergaitės labai pasyvios, ir aišku, su tokiais žmonėmis sunku dirbti. Ne žinau, gal viskas pasikeis ir jos parodys dar savo „aš". Norėčiau palinkėti tai gru pei gyventi taip, kaip gyve na tikrieji studentai. Jos iš tikrųjų galėtų daug ko pasi. mokyti iš savo draugų — pirmos komjaunimo grupės. A. BORISENKO Filologijos fakulteto anglų k. ir lit. spec. komjaunimo biuro sekretorė
Kai svarstėme, ką Universiteto administracijos ir ūkio arbuotojai galėtų nuveikti leninines talkos dieną, oro• k torius P. Eigminas pasiūlė nuvykti į Kairėmis ir pavarkyti ten steigiamo botanikos sodo parką. Ankstyvą talkos rytą apsiniaukusiu dangumi skriejo ietaus debesys, tačiau į Universiteto kiemus rinkosi links ny žmonių būreliai. Daugeliui teko išvykti tik „antruoju e onu , Kai po darbo susirinkome vėl būryje, iš parko -buvo švežta dvidešimt automašinų šakų, kelmų, lapų. Storo naumedzio viršūnėje sviete naujai įkeltas lizdas gandams. Mat, praeitais metais smarkių vejų metu senasis iždas (iškrito. Vietinis gyventojas pasakojo, kad gandrai ažnai atskrisdavo į tą medį, tik niekas jiems nenorėjęs adėti. O vyr. inžinierius A. Leonas nepabūgo svaiginanio aukščio, tarsi voverė įsliuogė į medį, paruošė lizdui vietą, pritvirtino naujas „akėčias", ant kurių pats, tarsi andras, atsisėdo. Dabar atskriskite vėl, laimės paukščiai, gimtąjį medį, į naują lizdą. Kairėnai ir pačiam Univeritetui tapo dar vienu nauju lizdu, kuriame po kelerių netų sužydės šimtai rūšių gėlių ir krūmų, vėl skaisčiai lizgės parko tvenkinių akys. Didelį darbą atliko tiekimo skyriaus vyrai, inžinieriai r einamojo remonto darbininkai, sutvarkydami sandėlį, rengdami jame stelažus. Santechnikams talkos dieną pasi ekė suremontuoti vandentiekio siurblį. Mokslinio tyrimo toriaus, kadrų, aspirantūros skyrių darbuotojams teko bebrų darbas" — traukti iš tvenkinio įmirkusius rąstus, škirsti netinkamus krūmus ir medžius, nugabenti juos už :ko ribų. Mes, lenininės talkos dalyviai, perduodame estafetę ums, studentai. Padarykite Kairėnus žydinčiu sodu!
Šimkūnas
Mokslinio tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius
V. VERBAUS nuotr.
ne tiktai profesine literatūra, skaito ne tiktai jiems skirtą spaudą. Vieną, kartais du kartus per mėnesį jų gru pėse vyksta politinformacijos. Medicinos fakulteto V kur so sanitarijos-higienos spe cialybės 12, 13, 14 grupių studentų visuomeninės-poli tinės praktikos atestacijoje dalyvavo fakulteto komjau nimo biuro narys R. Pilipa vičius, dėstytojas B. Rutkys, pirmininkavo šių grupių jungtinio biuro narė J. Pareigytė. Atestuoti visi kom jaunuoliai. Kyla tik viena abejonė — ar viską padarėme, kad pati atestacija būtų ne kaip ei linis susirinkimas, o kaip sa votiška šventė, apvainikuo janti įdomaus įtempto darbo etapą. Pasigendama rimtes nių, išsamesnių išvadų, gilesnės mūsų visuomeninio darbo analizės, konkretesnių pastabų. Jeigu pačią VPP mes vadiname aktyvumo mokykla, tai kodėl gi ates tacija — kaip blankoka ap klausa, kur tarsi bijoma iš kelti ir vieną kitą trūkumą, nesklandumus, kurių, prisi pažinkime, neišvengėme nė vienas. L. GIEDRAITYTE
Laukia Smolensko žemė
tskriskit vėl aimės paukščiai
r.
.. .Ėjau į susirinkimą, tie są pasakius, kiek dvejoda ma: V kursas, ko gero, soli dūs medikai, ne viena ište kėjusi, ne vienas vedęs, ir studentiškas entuziazmas, ko gero, priblėsęs. Tačiau pana šios dvejonės išsisklaidė, kai tik pasiklausiau pačių ates tuojamųjų bei sekretorės Vi tos Sadzevičiūtės, kuri ir pa pildė komjaunuolių portre. tus. Teodora Amankevičiūtė apie save kalbėjo nedaug. O juk ji gerai studijuoja, yra bendrabučio tarybos pirmi ninkė, rašo mokslinius dar bus ir šių metų SMD konfe rencijoje jai paskirta antroji vieta. Kai atsistojo Virginija Koritrauskaitė, pamaniau, kad iš tokios drovios ir nekal bios merginos vargu ar ko galima tikėtis. Tuo tarpu ji kurso seniūno pavaduotoja, gauna padidintą stipendiją. Ji nepaprastai nuoširdi, jaut ri draugė, sugebanti savo entuziazmu paveikti ne vie ną. Vytautas Motiejūnas — Universiteto profkomiteto narys, geras sportininkas. Penktakursiai prieš metus baigė teorinį visuomeninių mokslų kursą ir dabar ates tuojami daugiau už savo veiklą. Bet medikai domisi
Tarptautinių būrių virši ninkai ir komisarai renkasi balandžio 25 d. 16 vai. komjaunimo komitete. Tarptautinių būrių nariai ir kandidatai kviečiami į Aulą balandžio 25 d. 17 vai.
Komjaunimo komitetas
Smolenskas — vienas iš seniausių miestų Tarybų Są. jungoje. Pirmąkart raštuose jis paminėtas 863 metais. . . .Per praėjusį karą Smo lenskas buvo miestu — rak tu į Maskvą. Ne - kartą jis buvo sugriautas, bet visada kilo iš griuvėsių. Smolensko žemė pagimdė daug įžymių žmonių: ke liautoją M. Prževalskį, kom pozitorių M. Glinką, skulpto rių S. Konenkovą, pirmąjį pasaulyje kosmonautą J. Ga. gariną. Smolensko žemėje daug kartų lankėsi V. Leni nas, M. Gorkis, V. Majakovskis, I. Repinas. 1971 metais TSKP CK ir TSRS Ministrų Taryba pri ėmė nutarimą dėl priemo.
nių vystant Smolensko sri ties žemės ūkį. Siame nuta rime numatytas ir studentų statybinių būrių indėlis į srities liaudies ūkio kėlimą. SSB planų Smolensko srityje skaičiai — išvaizdūs, 1974 m. čia dirbo 9000 studentų, 1975 m. — jau bus 15000. 1974 m. kapitaliniai įdėjimai buvo 20 mln. rb., 1975 m. bus 33 mln. rb. Ge riausių pernai metų būrių darbo užmokestis siekė 800 —1200 rb. kiekvienam žmo gui (už 2 mėn). Šiemet irgi Smolensko organizuojamas būrys. Laukiame Jūsų pareiškimų! G. MOLOCKIS Smolensko studentų statybinio būrio vadas
Svarbiausia—paties suinteresuotumas Laiko negrįžtamumo pro blema. Kaip geriau panau doti dažnai negailestingą mums laiką... Dėl šių daly kų laužė galvas jau senovės Graikijos mąstytojai. Prisi minkime kad ir Heraklitą, sakiusį „In idem flumen bis non descendimus...". Argi ne tas pats ir su laiku. Pra ėjo — nesulaikysi, nebesugrąžinsi. Vadinasi, yra lai kas, nuo mūsų nepriklauso mas. Nori tu to ar nenori, jis teka, skaičiuoja mūsų, metus, nuveiktus darbus. Pa vadinkime šį laiką objekty viu. Tačiau patys gerai žino me, kad vieną dieną daug nuveikiame, kitą — mažiau, trečią — beveįk nieko, nors laikas prabėga lygiai toks pat — 12 valandų. Net daug nemąsčius, peršasi išvada, kad dar yra ir kitas laikas, kurį individas daugiau ar mažiau reguliuoja pats, savo protu, pagal savo norus. Te būna šis — subjektyvus lai kas. Subjektyvusis laikas, kurį aš ir norėčiau smulkiau pa analizuoti, nėra vienalytis. Vieną jo atkarpą galėtume pavadinti kūrybinguoju indi vido laiku, t. y. tada žmo gus ką nors aktyviai dirba: kuria, savo patirtį kitiems perduoda, turtina vidinį pa saulį. Antra padala — lai kas, skirtas atsipalaidavimui, nuvargintų smegenų ar rau menų poilsiui. Kartu objektyvus ir sub jektyvus laikai dialektiškai tarpusavy susiję, neegzistuo ja vienas be kito. Objekty vus laikas reiškiasi per sub-
jektyvų, o subjektyvus — tam tikra prasme vienam ar kitam tikslui realizuojamas objektyvus laikas. Iš viso to, kas pasakyta, man rodos, kad XX a. mąs tančiai būtybei iškyla pro blema ne „visur spėti", bet, kaip geriau išnaudoti objek tyvų laiką savo tikslams. Tuo pačiu — kaip logiškai suplanuoti atskiras subjekty vaus laiko dalis. O visa tai priklauso nuo pačios asme nybės tipo: vieni iki smulk menų numato kiekvieną die ną, kiti — maždaug.. . Pa galiau, čia ne esminis daly kas. Atsimintina tik tiek, kad kuo diena disciplinuotesnė, tuo geriau išnaudojame laiką, Iš kitos pusės, kiekvienas žmogus mūsų amžiuje yra tarsi atskira visumos „dalelė", todėl iškyla didžiulė atsakomybė už su gaištą laiką, atsakomybė prieš visuomenę. Čia vertėtų prisiminti ve lionį profesorių J. Lebedį, stebėtinai aktyviai panaudo jusį savo kūrybingąjį laiką. Net per pertraukas tarp pa skaitų jis žiūrinėdavo rank raštyne vieną ar kitą rūpimą dokumentą, užsirašydavo pa stabas. Iki skrupulingumo disciplinuotas darbo laikas. Tačiau vieną dieną per sa vaitę profesorius skirdavęs aktyviam poilsiui gamtoje. Visi esame patyrę, koks įnoringas ir tas subjektyvu sis laikas, kuriam reali tik rovė dažnai pakiša koją. Žiūrėk — susergame, kiek laiko nenumatytai nueina. Nelaimė kam nors atsitinka,
tavo pareiga skubėti j pa galbą. Ir dar daug visokių numatytų ir nenumatytų da lykų, koreguojančių laiką. Grįžkime prie pagrindinės problemos, kurią kiekvienas studentas turėtų spręsti sa varankiškai. Tiesa, tam tik ras gaires numato dekana tas, visuomeninės organiza cijos. .. Taigi, kaip supla nuoti subjektyvų laiką, kad objektyvus būtų mums pa lankus. Manyčiau, kad šitai priklauso nuo individo vidi nių savybių, polinkių, sieki mų, asmenybės struktūros. Vienam patinka nepraleidinėti paskaitų, ilgiau pasėdė ti prie knygų, būti daugiau vienam. Toks nelabai linkęs į visuomeninį darbą, neturi organizacinių sugebėjimų, Kitas daugiau laiko praleis kolektyve, jam prie širdies visuomeninės pareigos. Abu asmenybės tipai, mano su pratimu, yra reikalingi, abu turėtų būti vienodai vertinami. Visur spėjantys mums nereikalingi. Jeigu studentas labiau linkęs į mokslą, tam gabus, nuoširdžiai dirba, turėtume jam sumažinti visuomeninio darbo naštą. Man rodos, žalingas visuo menei principas — kas dau giau neša, tam daugiau krauna. Juk dažnai tokie „devyndarbiai" nežino nė minutės padoraus poilsio. Tai išsekina žmogų, kartais net priverčia nusivilti gyvenimu. Studentui, linkusiam į visuo meninį darbą ir turinčiam organizacinių gabumų, vertė tų palengvinti mokslo krūvį, į šias jo savybes atsižvelgti
SAVAITE Gamtos fakultete buvo su rengta gamtosaugos savai tė. Vienas iš savaitės rengi, nių buvo literatūrinis pašne kesys apie gamtą „Mylėk mane", kuriame dalyvavo aktoriai: R. Kazlauskaitė, C. Stonys ir J. Pakulis. įžangi. nį žodį tarė prof. C. Kuda ba. Įvyko 2-oji Gamtos fakul teto gamtosaugos konferen cija, į kurią susirinko įvai rių specialybių studentų ir dėstytojų. Pranešimų temati ka buvo labai įvairi, juos skaitė zoologai ir genetikai, botanikai ir meteorologai, geologai ir geografai. Labai džiugu, kad šiemet susilau kėme svečių ir iš Chemijos fakulteto. Susidomėjimo susilaukė IV k. stud. N. Vitkausko pranešimas „Opūs Elektrėnų vandens saugyklos faunos apsaugos klausimai" (moksl. vadovas vyr. dėst. A. Ma čionis). Apie Dubingių land. šaftinio draustinio retuosius augalus kalbėjo III k. stud. R. Molnerytė (moksl. vad. doc. D. Galvydytė), apie Lietuvos geologinių pamink lų paplitimą, jų apsaugą — III k. stud. E. Rudnickaitė (moksl. vad. vyr. dėst. V. Skuodis). Įdomus buvo IV k. stud. V. Krušinsko praneši mas apie Pabaltijo ir Balta rusijos miestų atmosferos už terštumą (moksl.' vad. geo grafijos kand. P. Korkutis). Daugelį gamtosaugos ak tualių klausimų palietė A. Mažonas (pesticidų genetinis veikimas ir jo galimos pa sekmės gamtoje), D. Podvais. kas (rūšies išsaugojimo pro blemos), M. Misevičius, che mikai G. Jankauskaitė, P. Stakėnas ir kiti. Įtikinamiau nagrinėti pro blemas jiems padėjo dauge lis vaizdinių priemonių. Po konferencijos įvyko naujai įkurto Gamtos apsau gos būrelio tarybos rinki mai. O. VERBAUSKAITE IV k. geografė
TĘSIAME DISKUSIJĄ
KUR DINGSTA LAIKAS? per skirstymą. Kadangi mūsų amžiuje in formacijos srautas labai di delis, tai reikia mokėti atsi rinkti, ko tau reikia. Praėjo „vaikščiojančių enciklopedi jų" laikai. Čia tau padės vy resnieji draugai, pagaliau ta vo intuicija. Kuo anksčiau studentas pradeda savaran kiškai dirbti, atidžiai studi juoti literatūrą, tuo geriau ir greičiau jis susiformuoja kaip mokslininkas, mąstyto jas. Nuolat dirbant ar mokan tis, susidaro asmenybės „vi dinis variklis". Tada neap gailimas koks nors nepama tytas filmas ar spektaklis, neverkšlenama dėl eilių val gyklose ir neskelbiamas lai ko taupymo vajus. Visiškai teisus prof. C. Kudaba, siū‘ lydamas ne ieškoti administ racinių reformų, o pagalvoti, kaip pačiam sutvarkyti savo laiką. Vienpusiškumas moks lo pasaulyje tam tikra pras me neišvengiamas. Iš kitos pusės, kiekvieno žmogaus — piliečio pareiga domėtis viskuo, kas dedasi pasaulyje, stebėti ir kritiškai vertinti įvykius, jų poveikį žmogui. Kiekvienas reiškinys mąstančiam žmogui Jkelia tam tikrų prieštaravimų, tam tikrų dvejonių. Be to> neįmanoma pažanga. Kviečiu atsiliepti ne „visur suspėjančius", bet mokančius protingai reguliuoti laiką. Galėtų parašyti bent vienas, dirbantis pagal indi vidualų mokymosi planą. S. TUNDYS
VĖL SULAUKĖME...
publikos mokslininkų bylojo iš šventinės tribūnos, daug fantazijos nušvietė vakarines šventės dalis. Fizikų diena stimuliavo ir eksperimentinės teatro studijos 103 A gimi mą. Pasirodė, kad didesnę fizikų dalį sudaro aktoriai, dailininkai, fotografai ir kitų menų atstovai. Kasmet vis plačiau ir gi liau šventė apima fakultetą. Ir ne vien jį. Norime, kad Fizikų diena, kuri tuo pačiu žymi ir Universiteto įkūrimo datą, taptų visos Alma Ma. ter, visų respublikos fizikų švente. Nes, galų gale, vis kas laikosi ant materijos, o šią, kaip žinia, laiko fizikai. Tad šįmetinės šventės šūkiai buvo: Gana lokalinių Fizikų die
Kiekvienas fakultetas turi savas tradicijas. Turime jų ir mes. Pernai pavasarį šventėme fakulteto gyvavi mo trisdešimtmetį. Šiemet vėl sulaukėme matematikų dienų. Kas gi naujo tradici. niame renginyje? Visų pir ma, kaip nurodė dekanas doc. V. Merkys, — tai di desnė studentų iniciatyva. Pernai daugiau pasidarbavo dėstytojai. . ..Į Didžiąją matematikų auditoriją, išpuoštą visų penkių katedrų vėliavomis, įžengė prezidiumo nariai: prof. P. Katilius, doc. V. Paulauskas, dekanas doc. V. Merkys, WU komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotoja N. Petkevičiū tė, MMF partinės organizaci jos sekretorius A. Apynis ir komjaunimo biuro sekreto rius V. Bernotas. Į vakarą atvyko svečių — studentų iš Leningrado, Minsko, Tartu, Rygos ir Jerevano. Dekanas doc. V. Merkys pasveikino susirinkusius ir Ji gimė prieš mums atei Tai buvo prieš septyne bufetas būtinas" — antrakur svečius, padėkojo švenčių organizatoriams, nurodė kai nant, o to istorinio akto liu rius metus. { klausimą „Ar siai. Trečio kurso galvos kuriuos trūkumus ir davė dininkai išbyrėjo ir sudygo tikslinga kasmet organizuo siūlėsi aptarti mokymo pro pasiūlymų kitiems metams. visuose kampuose, kamne- ti Fizikų dieną" 203 studen gramų ir sistemų racionalizaYpač gerai dekanas įvertino liuose. Gal taip ir būtų nu- tai atsakė „taip", 14 — vimo perspektyvas. Ketvirtapirmūnų susirinkimą, daly skendusios nežinioje aplinky. „man vis tiek" (abejingų kursiai troško išrinkti „Mis kišką jo dalyvių pokalbį. Jo bės, kuriomis pasaulį išvydo būta ir tais laikais). Negaty- Fiziką", o diplomantai — pakviesti didelę Filologijos manymu, reikėtų kitąmet Pirmoji Fizikų diena. Gal ir vistų nepasitaikė. Sutarė, kad šventes reikia fakulteto delegaciją. leisti stendus apie atskiras būtų, jei ne atsitiktinai fa Nuo to laiko nutekėjo sepproblemas, pavyzdžiui, pir kulteto archyve aptiktas do švęsti. O kaip švęsti? Nuo liudijantis didį monių būta įvairių. Pirma tynerių metų vandenys. Jie mūnų, sporto, kultūros ir kumentas, pan. Reikėtų paminėti nusi Universiteto fizikų troškimą kursiai: „Fiziko dieną pa šlifavo ir gludino šventės turėti savo šventę. skaitos nereikalingos", „O tradicijas. Daug žymių resVI. TALACKONIO ir A. pelniusius dėstytojus. Prof. P. Katilius papasako jo apie Kauno universitetą, apie svarbiausius dėstytojusletą Kauno dramos teatro mą daugiau psichologiniu as. ties taškas. Susitiksime su matematikus (o jų buvo la spektaklių. pektu, svečiai kartu palietė A. Laurinčiuku, V. Žalakebai mažai, kad net turėjo V. URBONĄVlClOTE daug visiems aktualių proble- vičiumi, mokslo metų pabai kviestis iš Vokietijos O. FolBendrabučio tarybos mų — kasdienybė ir roman- goje pas mus žada atvykti ką), apie paskaitas ir egza pirminlnkė tika, savo tiesos ieškojimas, A. Voznesenskis". minus, apie universiteto visuomenė ir „keistuoliai". S. PAULAVIČIUS draugijas ir studentų pokš Po ilgokos pertraukos saDžiugu, kad klubas neplautus. vo veiklą atnaujino Filologi. ko vien literatūros ir meno Visai neseniai Teisės fa 1940 m., atkūrus Lietuvoje Balandžio 17 dieną bend- jos fakulteto Susitikimų vandenyse. „Pagrindinis mū. kultete viešėjo Kaliningra Tarybų valdžią, Lietuvos rabučio Nr. 4 gyventojai klubas, kuriam vadovauja sų tikslas, — pasakė šių ei- do universiteto studentai universitetas virto Kauno žiurėjo Jaunimo teatro spėk- trečio kurso anglistas R. Ras- lučių autoriui R. Rastauskas, teisininkai. Šis susitikimas universitetu, o Matematikos taklj „Medėja". Nemažai tauskas. „Žaltvykslėje" įvy- — tai nauja patirtis, pats su- skirtas Pergalės prieš fašiz ir gamtos fakultetas persi kėlė į Vilniaus universitetą. buvo išplatinta bilietų į ba- kęs susitikimas su žymiau- sitikimas. Mus domina žmo- mą 30-mečiui. Fakultete svečius sutiko Doc. V. Paulauskas tęsė prof landžio 14 d. ir 19 d. vy- siais Lietuvos alpinistais V. nės, kurie tvirtai pasirenka muzikos Stepuliu, T. Varanka ir R. savo kelią ir eina juo ne- prodekanas I. Nekrošius, P. Katiliaus pasakojimą: kal kusius klasikinės fakulteto kom bėjo apie karo metus ir at vakarus Filharmonijoje. Kar- Augūnu paliko išties gerą dvejodami. Pokalbis su jais, dėstytojai, kuriamąjį laikotarpį. Jis pri tu numatome aplankyti ke. įspūdį. Kalbėję apie alpiniz- diskusija — štai mūsų išei- jaunimo biuro nariai. Stu. siminė, kaip merdėjo universitetas, hitlerininkams oku pavus Lietuvą, kaip 1943 niais metais analogiškose galių seriją pratęsė meninės lininkai. Artimiausiu laiku m. kovo 17 d. buvo visai varžybose būdavome treti, gimnastikos atstovės: sėk išbandys jėgas tenisininkai, uždarytas, o dalis dėstytojų po KKI „Atleto" ir KPI „Po mingai startavo sp. meistrės irkluotojai, „sporto karalie išvežta į Štuthofą, kaip 1944 litechnikos". Šie klubai ir J. Rutkauskaitė ir B. Vaiš- nės" atstovai. Tolimesnėj m. liepos 15 d., praėjus vos Artėja prie ekvatoriaus šiemet yra pagrindiniai mū nytė. Šauniai pasirodė kulki perspektyvoj — dziudo, sa dviem dienoms po Vilniaus nio šaudymo varžybose vigynos imtynių, "rankinio, aukštųjų mo sų varžovai. išvadavimo, būrelis Universi respublikos — Pirmieji pergales iško merginų komanda (L. Ost sunkiosios atletikos varžy teto darbuotojų ėmėsi atkū kyklų sporto klubų pirmeny bės atskirose šakose. Kadan vojo tinklininkai. Ir vaiki rauskaitė, D. Krotaitė, V. bos. Gaila, nuskriausti liko rimo veiklos. Komjaunimo Universiteto gi vyksta tautų spartakiada, nų, ir merginų komandos Mažiūlytė, G. Siniauskaitė), slidininkai, taip ir nesulaukę komiteto sekretoriaus pava kompleksinė įskaita nerašo (tr. S. Kričiala ir A. Tulko). davusi šaltakraujiškumo ir sniego. Beje, šią žiemą Fi pamoką varžo zinio auklėjimo katedros ir duotoja N. Petkevičiūtė pa ma. Universitetui atstovau privertė kapituliuoti visus taiklumo sporto klubo iniciatyva bu sveikino IV kurso I taiko ja „Mokslo" sporto klubas. varžovus. Trenerės M. Ja- vėms. O po to prasidėjo atoslū vo pirmą kartą surengtos — Pradžia buvo gera Į ir dzinskaitės auklėtiniai buvo mosios matematikos grupę, laimėjusią pirmą vietą ge teikė daug vilčių užimti pir pajėgiausi stalo teniso tur gis: nepateko į prizininkų Vilniaus aukštųjų mokyklų fechtuotojai, lėtai PDG žiemos trikovės pirme riausių komjaunimo akade mąją vietą neoficialioje ko nyre, Pramonės ekonomikos tarpą minių grupių konkurse, ir mandinėje įskaitoje, — pa fak. III k. studentas sp. m. plaukė plaukikai, nepakilo nybės, kuriose dalyvavo 84 įteikė LLKJS CK apdovano. klaustas, kaip sekasi, papa V. Šimkus — asmeninėje aukščiau 6-to laiptelio krep sportininkai. I vietą užėmė sakojo klubo pirmininkas A. įskaitoje. Nugalėjo šachma šininkės. Šiuo metu rungty, „Mokslo" atstovai. jimus. M. SAKAVIČIUS — Ankstes tininkai ir šaškininkai; per. niauja krepšininkai ir futboR. ZINKUTĖ Macežinskas.
nų! Laikas padaryti ją tarpte, tinę! Pirmieji žingsniai žengti Šventėje dalyvavę kolega iš Jerevano universiteto S11. tiko, kad fizikų solidaru^ — mokslo bei kultūros pro. greso laidas. Negalima nepastebėti, kaip metams bėgant tvirtėja fįį. kų ir filologių ryšiai. Kai kurie kolegos jau ir oficialiai susirišo. Taip pat mano me, kad kitą pavasarį tra_ dicinė kvieslių procesija ap. silankys ir Saulėtekio alėjoje. Mes už draugystę ir savi, tarpio supratimą. Ir lai Fizikų diena gyvuoja dar ilgus metus. L. CIBUTAVlClLS
Septyneri Fizikų dienos metai
BAREIKIO nuotraukos.
dentai iš Kaliningrado susi pažino su techniniais įren gimais, laboratorijomis, su sidomėję klausėsi pasakoji mų apie mūsų Teisės fakul teto studentų mokymąsi, darbą, sumanymus. Po to kaliningradiečius su pažindinome su Vilniumi, jo istorija. Svečiai pabuvojo Ateizmo muziejuje, Trakuo. se, kartu Operos ir baleto teatre žiūrėjom Š. Gunoi operą „Faustas". D. BAJERClLTl, M. BUDRYTI
PASALINTI Istorijos fakulteto III k. stud. A. Bielskutė už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, pašaliniu i! Universiteto. Teisės fakulteto III k stud. Ą. Goldbergas už sis temingą užsiėmimų praleidi nėjimą pašalintas iš Univer siteto.
Nuoširdžiai užjaučiame Svetlaną ŠILOVĄ, nete kusią mylimos mamytės. Ketvirtojo
Nebaigta kronika ŠEŠTADIENĮ — TURISTŲ SĄSKRYDIS
J. BALAIŠIO nuotr.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Turistų klubo pirmininkui Jonui Šimėnui teko gerokai „pamankštinti" galvą, kad prisimintų visas vietas, kur pabuvojo šiais metais UTK turistai. Tradiciškai sutikti Naujie ji Metai Baranavos miške; dešimt kategorinių žygių per žiemos atostogas po Lietuvą, Latviją, Estiją, Karpatus, Už. karpatę, Chibinus. Tuo me tu Estijos TSR Viljandi mieste vyko aukštųjų mo kyklų turiada; joje mūsų turistai pasidalijo II ir III vietas su Talino politechni kos instituto komandomis. Koloj jie keliavo Leningra do blokados vietomis. Įvairiomis progomis orga nizuojami masiniai žygiai; juose dalyvauja po pusšimtį žmonių. Tarybinės Armijos
dieną slidėmis šitaip kelia vom po Zarasų rajoną, M. Melnikaitės kovų keliais. Kovo 8-ąją mūsų turistai slidėmis raižė Balčių apylin kes kartu su draugais iš Kauno „Sakalo" Jaunimo tu. ristų klubo. Žygis pavadin tas Draugystės žygiu. Prieš keletą savaičių UTK vandens turizmo mėgėjai plaukė baidarėmis Širvinta, Šventąja, Nerim. Bebaigdami maršrutą, dalyvavo tradici niame „sakaliečių" sąskrydy je, ir iš šešių jo varžybų prizinių vietų keturios ati teko mūsiškiams. Tai tik dalis svarbesnių žygių. Beveik kas metai keičiasi UTK vadovai, ateina vis ki ti nariai, o gera kelionių nuotaika — išlieka.
bendrabučio taryba
Tėvynė šiemet švenčia trečiąjį Pergalės dešimtmetį. Garbingam jubiliejui UTK Chemijos fakulteto I* skiria šešioliktąjį savo są kurso studendę Svetlaną SILOVĄ dėl jos mamytės skrydį. Jis vyks netoli Pir mirties nuoširdžiai užjau čiupio, prie Šalčios upės. čia grupės ir kurso Bus turizmo technikos, spor. draugai. tinės-jumoristinės varžybos, meno saviveiklos ir kiti konkursai. Kviečiame atvyk ti visus, kurie tik panorės. Išvažiuojame iš Vilniaus Nuoširdžiai užjaučia me grupės draugę Rimą geležinkelio stoties 26 d., 16 ŠIMAITĘ, netekusią ma vai., Vilniaus-—Varėnos trau mytės. kiniu. Išlipti Valkininkų sto FAF buhalterinės tyje, iš ten — keletą kilo, aspkaitos specmetrų autobusu arba pėstute I k. II gr. studentai iki Valkininkų miestelio. Toliau — pagal rodykles. Visiems atvykstantiems linkime atsivežti gerą nuo-Į taiką. į Kitas „Tarybinio studento O. ALIŠAUSKAITE 1 numeris išeis gegužės 9 d.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4300 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 12415 Užs. Nr. 1337
REDAKTORIŲ ALGIS KUSTA