Visu šalių proletarai, vienykitės! 1969 m. GEGUŽĖ
scuoencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
I | I
Nr. 16(676)
KOMITETŲ
Pa e ir mes :
9 d.
LAIKRAŠTIS
apdovanojimai Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas už nuopelnus, popu liarinant lietuvių liaudies meną, apdovanojo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studentų liau dies dainų ir šokių nusi pelniusį ansamblį Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštu.
Gegužės Pirmoji. Ji, galbūt, gražiausia mūsų šventė. . 'kurį — tikrą ’ Nes ji pavasario,. apie ir■ simbolinį — nepaliauja svajojusi žmonija, šventė. Gegužės Pirmoji — darbo, draugystės, solidarumo, kovos šventė. Ir kaip gražiausias vėliavas visam pasauliui mes rodome savo rankas — tę siančias Revoliuciją, padedančias egiptiečiams statyti Asuano užtvanką ir vietnamiečiams nugalėti priešą. Su tūkstančiais savo tėvynainių, su viso pasaulio darbo žmonėmis gegūžinėje eisenoje kasmet girdisi ir mūsų žingsniai...
Chemijos fakulteto komjau AKTŲ salę paminėti Ge gužės Pirmosios susirin nimo organizacijos biuro sek ko dėstytojai, svečiai, retorė B. PUTELYTE, fakulte to profbiuro pirmininkas R. ! studentai. Išsamų pranešimą j apie darbo žmonių solidarumo BUKLYS, Fizikos fakulteto organizacijos dieną padarė Lietuvos KP CK komjaunimo propagandos ir agitacijos sky biuro sekretorius V. KUNIGĖ riaus vedėjas P. Mišutls. Už LIS ir fakulteto profsąjungos gerą darbą ir aktyvią visuo pirmininkas V. MAČIULIS meninę veiklą universiteto apdovanoti 20 rub. piniginė dėstytojams, darbuotojams, mis premijomis. Bendrabučių tarpe pirmąją studentams Rektorius pareiš kė padėką, kai kuriuos apdo vietą užėmė bendrabutis Nr. vanojo piniginėmis premijo 5. Bendrabučio studentų tary mis — su šiuo įsakymu susi rinkusius supažindino VVU bos pirmininkas R. KRIUKA komjaunimo komiteto sekre (MF) ir komendantas V. ALtorius A. Skrupskelis. Doc. V. KAUSKAS apdovanoti 30 rub. Germanas paskelbė konkurso piniginėmis premijomis. Didelę ir įvairią programą pagerinti universiteto moko mųjų patalpų, bendrabučių ir parodė svečiai iš Kaliningrado jų teritorijų švarą, tvarką bei universiteto. Šiltai žiūrovai vidaus meninį apipavidalini sutiko smuikininkų ansamblį, mą pirmojo etapo rezulta- miniatiūrų teatrą, vokalinį an samblį. tus. Pagal mokomąsias patalpas aug svečių sulaukė sepirmąją vietą užėmė Medicinasls universltetas — nos fakultetas. jame vyko internacio Laikinai ėjusiam Medicinos nalinė savaitė. Draugystė — fakulteto dekano pareigas med. m. dr. J. MARKULIUI, gražiausia senojo universiteto fakulteto partinio biuro sekre tradicija. Ir malonu, kad jos toriui doc. P. VISOCKUI ir nepamirštame. Universiteto infakulteto profsąjungos biuro terklubiečių kvietimu J Vilnių pirmininkui V. GAVELIUI pa atvyko vokiečių studentų gru pė, draugai iš Leningrado, reikšta Rektoriaus padėka. Komendante S. VIISOCKIE- Maskvos, Ašchabado. Balandžio 30 dieną visi rin NĖ apdovanota 30 rub. pinigi kosi universiteto Aktų salėn ne premija. Medicinos fakulteto kom į internacionalinį vakarą Unijaunimo organizacijos biuro versitetiečiai žiūrėjo svečių sekretorius P. DUBINSKAS ir programą. Vokiečių studentų studentų profsąjungos pirmi choras atliko melodingas vo ninkas R. MATUZAS apdova kiečių liaudies, šiuolaikinių noti 30 rub. piniginėmis pre kompozitorių dainas. Žiūrovai nuoširdžiai plojo ansamblio mijomis. Antra vieta pripažinta Che grupei, atlikusiai M. Teodoramijos ir Fizikos fakultetams. kio dainą, dainą apie Buchen Chemijos fakulteto dekanui valdo kalinius. Leningrado doc. E. RAMANAUSKUI, fa elektrotechnikos instituto stu kulteto partinio biuro sekre dentų agitmeninės brigados toriui V. DAUKŠUI, profsą grupė parodė scenelę iš vi jungos biuro pirmininkui R. siems pažįstamo studentiško KAZLAUSKUI, Fizikos fakul gyvenimo. Šventė tęsėsi kavinėje. Nie teto dekanui doc. V. KYBAR TUI, fakulteto partinio biuro ko ypatingo, rodos, nebuvo. sekretoriui A. MATULIONIUI Kaip paprastai skambėjo dai ir profsąjungos biuro pirmi nos, muzika. Linksminosi visi. ninkui E. MONTRIMUI pa Taip, kaip tik jaunimas moka linksmintis. O kokie jie gyve reikšta Rektoriaus padėka. Komendantas J. KRASAUS nime, šie jauni žmonės, šo KAS apdovanotas 20 rub. pi kantieji šeiką, grojantieji gi taromis ir senoviniais turkmė nigine premija.
Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas už nuopelnus, vys tant ir populiarinant lie tuvių liaudies meną, sutei kė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studentų liaudies dainų ir šokių nusipelniusio an samblio meno vadovui ir dirigentui drg. Algimantui BALČIŪNUI Lietuvos TSR nusipelniusio artisto Gar bės vardą.
1
D
Vilnius, 69-ųjų Gegužės Pirmoji. Šventinėje demonstracijoje žygiuoja universitetiečiai. Ant. NARMONTO ir J. MA ŽEIKIO nuotraukos. nų muzikos instrumentais, dai nuojantieji ramias ir truputį graudokas vokiškas dainas, žmonės, kurie gal pirmąkart mylisi, žmonės, kurių gyveni mas tik prasideda. Užklausėme keletą jų: — Ar norėtumėte pragy venti antrą tokią jaunystę? Ašotas MANUKIANAS, ar mėnas (Jerevano universite tas): — Taip. Gyvenimas trum pas, o norisi mylėti, turėti draugų, vaikščioti gatvėmis ir mokyti žmones. Mes (aš kal bu apie visą jaunimą) todėl ir nenorime karo. Kristiane HEIDUCEK, vo kietė (Leningrado technologi nis Institutas): — Norėčiau, žinoma. Tik jaunystėje galima pragyventi viską aistringai. Jaunystę su daro jausmas. Genadijus PLOTKINAS, ru-
sas (Leningrado elektrotechni kos institutas): — Būtų neblogai. Jaunimas visur vienodas: mes jauni, mes norime gyventi, kurti, būti naudingi tėvynei. IBRAHIMOVAS, turkmėnas, (Turkmėnijos universitetas): — Norėčiau pragyventi ant rą kartą, dienas, panašias į tas, kurias praleidau Vilniuje, jūsų tarpe. Irena GRIKŠTAITE, lietuvė (Vilniaus universitetas): ’ — Jei galėčiau gyventi ant rą kartą gyvenčiau linksmai kaip begalima. Reikia links miau gyventi. Taip jie galvoja. Rodos, ga lima iš tų žodžių spręsti apie juos pačius, kurie ir yra pats gražiausias žemės pavasaris. L. MIKŠYTE, A. DARGŪNAS
M
DIDŽIOJO TĖVYNĖS UNIVERSITETO DĖSTYTOJUS IR DARBUOTOJUS KARO DALYVIUS SVEIKINAME PERGALĖS DIENOS PROGA! JAUNOJI KARTA VISADA MINĖS JŪSŲ NEMIRTINGĄ ŽYGDARBĮ.
Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas už ilgameti mokslinįpedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą ir aktyvią visuomeninę veik lą, ryšium su gimimo pen kiasdešimtosiomis metinė mis apdovanojo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicinos fa kulteto dekaną, Anatomi jos, histologijos ir embrio logijos katedros vedėją, medicinos mokslų kandida tą, docentą drg. Salezijų PAVILONĮ Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSU
KO UNIVERSITETO REKTORIAUS
ĮSAKYMAS NR. 253 K
1969 m. balandžio mėn 30 d. Spaudos dienos proga už nuoširdų bendradarbiavimą laikraštyje „Tarybinis studentas" apdovanoju universi teto Pagyrimo raštais: 1. VERONIKĄ PILYPAITĘ (EF III k.) 2. KĘSTUTĮ TURONĮ (GF V k.)
Spaudos dienos proga žemiau išvardintiems akty viems „Tarybinio studento" korespondentams ir spaudos platintojams reiškiu padėką: 1. Antanui ABLINGIUI (TF II k.) 2. Viktorijai DAUJOTYTEI (aspirantei) 3. Stasiui PULKAUNINKUI (administracija) 4. Algiui KUPČINSKUI (MMF IV k.) 5. Kaziui ŠUSTIKUI (GF II k.)
REKTORIUS
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS KOMJAUNUOLI, RUOŠKIS
Jaunimo sąjungų uždaviniai
LENININEI ĮSKAITAI!
V. LENINO KALBOS RKJS III SUVAŽIAVIME KONS PEKTAS.
Mes galime statyti komu nizmą tik iš tos sumos žinių, organizacijų ir įstaigų, su tuo žmonių jėgų ir priemonių iš teklium, kuris mums yra likęs iš senosios visuomenės. Tik iš pagrindų pertvarky dami jaunimo mokymą, orga nizavimą ir auklėjimą, mes galėsime pasiekti tai, kad jaunosios kartos pastangų re zultatas būtų visuomenės, ne panašios į senąją, t. y. komu nistinės visuomenės, sukūri mas. Todėl mums reikia smulkiai sustoti ties klausimu, ko mes turime mokyti jauni mą ir kaip jis turi mokytis, jeigu jis tikrai nori pateisinti komunistinio jaunimo vardą, ir kaip jį paruošti tam, kad jis sugebėtų iki galo pastatyti ir užbaigti tai, ką mes esame pradėję. Aš turiu pasakyti, jog pir mas, atrodytų, ir natūraliau sias atsakymas yra tas, kad JAUNIMO SĄJUNGA IR AP-
LAMAI VISAS JAUNIMAS TURI MOKYTIS KOMUNIZ MO. Bet šis atsakymas: „mokytis komunizmo" yra perdaug bendras. Ko gi mums reikia, kad išmoktume komunizmo? Ką mums reikia išskirti bendrųjų žinių sumos, įsisavintume komunizmo mokslą? Čia mums gresia visa eilė pavojų, kurie labai daž nai iškyla, kai uždavinys mo kytis komunizmo statomas ne teisingai arba kai jis supran tamas perdaug vienašališkai. Suprantama, kad iš pradžių ateina į galvą mintis, jog mokytis komunizmo — tai reiškia įsisavinti tą žinių su mą, kuri išdėstyta komunisti niuose vadovėliuose, brošiū rose ir veikaluose. Bet koks komunizmo studijavimo api brėžimas būtų perdaug grubus ir nepakankamas. Jei komu nizmo studijavimas reikštų vien įsisavinimą to, kas iš dėstyta komunistiniuose vei kaluose, knygose ir brošiūro se, tai tada mes perdaug lengvai galėtume gauti komu nistinių prisiskaitėlių arba pa-
gyrūnų, o tai mums labai daž nai būtų žalinga ir nuostolin ga, nes tie žmonės, išmokę ir prisiskaitę to, kas išdėstyta komunistinėse knygose ir bro šiūrose, pasirodytų nemoką sujungti visų šių žinių ir ne sugebėtų veikti taip, kaip to iš tikrųjų reikalauja komuniz mas. Paprastas knyginis įsisavini mas to, kas knygose sakoma apie komunizmą, būtų be ga lo neteisingas. Be darbo, be kovos knyginis komunizmo pažinimas iš komunistinių brošiūrų ir veikalų yra visiš kai niekam vertas, nes jis tęstų senąjį atitrūkimą tarp teorijos ir praktikos, tą seną jį atitrūkimą, kuris sudarė vi sų biauriausią senosios bur žuazinės visuomenės bruožą. Dar pavojingiau būtų, jei mes imtume įsisavinti tik ko munistinius lozungus, komu nistinio mokslo išvadas, ne įsisavinę tos sumos žinių, kurių išdava yra pats komu nizmas. Marksizmas yra pa vyzdys, kaip komunizmas at sirado iš žmonių žinių sumos.
suvaržyti buržuaziniais mais arba surišti buržuazi niais prietarais, negalėjo pa daryti. Tai reikia turėti galvoje, kai mes, pavyzdžiui, kalbame apie proletarinę kultūrą. Pro letarinė kultūra nėra atsiradu si nežinia iš kur, nėra prasi manymas žmonių, kurie vadi na save proletarinės kultūros specialistais. Visa tai yra gry na nesąmonė. Proletarinė kul tūra turi būti dėsningas išsi vystymas tų žinių išteklių, ku riuos žmonija įgijo kapitalis tinės visuomenės, dvarininkų visuomenės, valdininkų vi suomenės priespaudoje. Be aiškaus supratimo, kad, tik tiksliai pažinus viso žmo nijos išsivystymo sukurtą
kultūrą, tik ją perdirbant, ga lima kurti proletarinę kultūrą — be tokio supratimo šio už davinio neišspręsime. Mums nereikia kalimo, bet mums reikia išlavinti ir išto bulinti kiekvieno besimokan čio atmintį pagrindinių faktų žinojimu, nes komunizmas pavirs tuštuma, pavirs tuščia iškaba, komunistas bus tik paprastas pagyrūnas, jeigu jo sąmonėje nebus perdirbtos visos įgytosios žinios. Jūs tu rite ne tik įsisavinti jas, bet įsisavinti taip, kad į jas žiū rėtumėte kritiškai, kad neap krautumėte savo proto tuo šlamštu, kuris nereikalingas, o praturtintumėte jį žinojimu visų faktų, be kurių negali būti šių laikų apsišvietusio
žmogaus, Jei komunistas sumanytų girtis komunizmu, remdamasis savo įgytomis pa ruoštomis išvadomis, neat likdamas labai rimto, sunkaus, didelio darbo, neišnagrinėjęs faktų, j kuriuos jis privalo žiūrėti kritiškai, toks komu nistas būtų labai pasigailėti nas. Ir toks paviršutiniškumas būtų labai pragaištingas. Jei aš žinau, kad mažai žinau, aš pasieksiu, kad žinočiau dau giau, bet jei žmogus sakys, kad jis komunistas ir kad jam nieko tvirto nė nereikia žino ti, tai iš jo nieko panašaus į komunistą neišeis.
KAIP TU STUDIJUOJI REVOLIUCINĘ TEORIJĄ!
AR KRITIŠKAI ĮVERTINI KĄ PASIEKEI!
Paneigdami senąją mokyk lą, mes užsibrėžėme uždavinį paimti iš jos vien tai, kas mums reikalinga tikrajam komunistiniam švietimui pasiekti. Ir jeigu jūs iškeltumėte tokį klausimą: kodėl Markso mokslas galėjo užvaldyti mi lijonus ir dešimtis milijonų revoliucingiausios klasės šir džių — jūs galėsite gauti vie ną atsakymą: tai įvyko todėl, kad Marksas rėmėsi tvirtu žmonių, žinių, iškovotų esant kapitalizmui, pamatu; išstudi javęs žmonių visuomenės vystymosi dėsnius, Marksas
suprato neišvengiamumą ka pitalizmo vystymosi, vedan čio į komunizmą, ir, svar biausia, jis tai įrodė, tik rem damasis tiksliausiu, smulkiau siu, giliausiu tos kapitalistinės visuomenės išstudijavimu, pil nutinai įsisavindamas visa tai, ką yra davęs pirmesnysis mokslas. Visa tai, ką buvo sukūrusi žmonių visuomenė, jis kritiškai perdirbo, nė vie no punkto nepalikdamas, ne atkreipęs į jį dėmesio. Visa tai, ką buvo sukūrusi žmo gaus mintis, jis perdirbo, kri tiškai įvertino, patikrindamas darbininkų judėjime, ir pada rė tas išvadas, kurių žmonės,
GEGUŽĖS 5-OJI—SPAUDOS DIENA
Tarybinės liaudies SIELA šiemet Spaudos diena mums ypač reikšminga ir tadžiugi: jinai pažymima . įkūrėjo rybinės spaudos ir organizatoriaus V. Leni metino gimimo 100-ųjų nių išvakarėse. 1912 metų gegužės 5 d. Peterburge išėjo pirmasis „Pravdos“ numeris, o nuo 1914 metų gegužės 5-oji tapo visų darbo žmonių spaudos švente. Nuo pat pirmų dienų „Pravda“ vai dino milžinišką vaidmenį darbininkų klasės gyveni me, Ji buvo kovojančio proletariato siela. V. Leninas skyrė daug dėmesio spaudai ir iškėlė svarbius jos vystymosi klausimus, apibūdino Jos uždavinius. Kalbėdamas apie platų spaudos judėjimą, į kurį įsilies vis naujos ir naujos jėgos, jis pabrėžia pagrin dines kūrybos tendencijas, kurios tas jėgas sujungs. Atskleidęs organišką spau dos vystymosi ryšį su epo chos reikalavimais, V. Le ninas ryškiausiai sufor mulavo tarybinės spaudos bruožus, nustatė jos pa grindinius principus. Tai komunistinis partiškumas, liaudiškumas, gilus idėji nis įsitikinimas, ištikimybė Komunistų partijai, kova su bet kokia buržuazine ideologija. V. Leninas ak centavo, kad spauda ne gali egzistuoti nuošalyje nuo ideologijos, kad taria-
mas „nesikišimas j politi ką“ jau pats savaime tam pa ideologine, politine po zicija. Komunistų, partijos nuo latinio rūpinimosi dėka ta rybinė spauda įgijo di džiulę visuomeninę reikš mę ir jėgą. Spaudos lenini nės tradicijos nuolat au ga ir stiprėja. Vien 1958 metais Tarybų Sąjungoje buvo išleidžiama 7307 laik raščiai, kurių bendras ti ražas — 125 milijonai eg zempliorių. Kiekviena ket virta knyga, išleidžiama mūsų planetoje, tarybinė Vien V. Lenino raštai 1968 m. išėjo 182 kartus bend ru 8,6 milijono tiražu. Konkretūs uždaviniai, iš kilę tarybinei spaudai iš plėstinio komunizmo sta tybos laikotarpiu, yra nu brėžti naujoje TSKP Prog ramoje. „Sy/arbiausia lite ratūros ir meno vystymo linija, sakoma TSKP Prog ramoje, — stiprinti ryšius su liaudies gyvenimu, tei singai ir didžiai meniškai vaizduoti socialistinės tik rovės turtingumą ir Įvai rumą, su įkvėpimu ir ryš kiai vaizduoti tai, kas nau ja, kas tikrai komunistiš ka, ir pliekti visa tai, kas trukdo visuomenei žengti j priekį“. Tarybinė spauda padeda išugdyti sąmonin gus komunistinės visuo menės statytojus. K. ZINKUS I k. žurnalistas
„Juk universitetas—dideli namai...“
Apie „Tave, Tavo draugus me beveik visą semestrą. T dento adaptaciją aukštojoje m mės, kad mes visi dar pasigi straipsnis — ne apibendrinim tuo, ką mes rašėme atsakyda
ir universitetą" mes kalbėjoai buvo pašnekesio apie stuokykloje tik pradžia. Villančysime apie tai. Todėl ir šis as, o gal tik susimąstymas ties adaptuojasi gyvenime. Būtent mi į anketą. čia jis išmoksta būti aktyviu ar pasyviu įvairiose situacijo se, būti kūrybingu ar priimti v IUOS gražius ir pras- ginti kūrėjus. Būtent čia jau viską, kas ateina savaime, vi . \ mingus žodžius pasakė nas žmogus turi išmokti kurti. sada augti, progresuoti ar tik viena diskusijos daly Kas bebūtų: medicina, mate tai plaukti pasroviui ir t. t. Mes turime nagrinėti adap vė. Man atrodo, kad viskas, matika ar ekonomika, svarbu kas yra brangiausio studen — kurti, kurti mokymosi pro tacijos problematiką ir teoriš tui, telpa juose — meilė savo cese, rašant kursinį, gamybi kai, ir konkrečiai, remdamiesi specialybei, savo busimajam nėje praktikoje, visuomeninė savo stebėjimais ir pergyveni darbui, savo draugams ir, pa je veikloje. Kūrybingas stu mais. Jeigu mes nesugebėsime dentas — geras specialistas, ar nenorėsime matyti šios gy galiau, sau. Bet ar jie vienodai reikš įdomus žmogus (tai suapvalin vybiškai svarbios problemos visame jos sudėtingume, tai mingi tiems, kurie turi garbės ta, bet reali logika). Kai šio semestro pradžioje mes dažnai pralaimėsime. Pra priklausyti universitetui? De mūsų laikraštyje pasirodė laimėsime patys prieš save. ja- • • Iškyla didelis ir sudėtingas straipsniai ir atskiri samprota „T. studentas" nekėlė tikslo (sudėtingas kaip pats gyveni vimai dėl studentų adaptaci teoriškai arba visapusiškai iš jos, pasigirdo abejojančių bal nagrinėti adaptacijos proble mas) klausimas — o kodėl? Kodėl? sų: gal neverta? O studentai matiką. Jo tikslai buvo žy Niūrios sienos? Nerandi ir dėstytojai parašė daug — miai kuklesni: pradėti pokalbį draugų? Neturtingas gardero- įdomiai, jaudinančiai ir tikrai apie adaptaciją taip, kaip mes visi, be specialaus pasiruoši bas? Dvejetas iš lotynų kal nuoširdžiai. Adaptacija — plati sąvoka. mo, sugebame apie tai kal bos? Kiek „sunkių" studentų — Žmogus visą gyvenimą adap bėti. Ir jei šis pokalbis nesi tiek atsakymų. Tiesa, vieni tuojasi besikeičiančiose aplin baigs, o taps pasitarimų, susi pabarstys juos nihilizmo drus kybėse ir sąlygose. Bet stu rinkimų ir studentiškų disputų ka, kiti muš sau į krūtinę — dento adaptacija aukštojoje tema, tai manau, nauda bus nesugebam, dar kiti apgaubs mokykloje — vienas svar neabejotina. tai iliuziniu ružavu apvalkalu. biausių, atsakingiausių, daž „TEGYVUOJA NESIGAILĮS O už visko slypės viena: ne niausiai lemiamas jam pačiam PIRMAKURSIS, pažadintas dvasinis potencia etapas šitame amžiname pro SAVĘS"! Diskusijoje dalyvavo ir dės cese. Aukštojoje mokykloje las — silpnybė. studentas prisitaiko ne tik prie tytojai, ir studentai — abi pu AR REIKIA APIE TAI jos sąlygų, reikalavimų, at sės, nuo kurių priklauso stuKALBĖTI? Aukštoji mokykla turi au- mosferos, kuri jai būdinga, jis (Nukleta į 3 psl.)
Nuo penktadienio... O Balandžio antroje pu sė|e Tartu vyko XI Pabal tijos ir Baltarusijos stu dentų medikų mokslinė konferencija. Joje daly vavo gausus būrys mūsų universiteto Medicinos fakulteto studentų, vado vaujamų med. m. kand. B. Jurevičiaus Ir med. m. kand. A. Triponio. Buvo atžymėti geriau siais 2 mūsų studentų dar bai. Tai D. Balčiūnaitės. J. Maslausko, A. Griške vičiaus ir A. Juknevičiaus darbas „Inkstų persodini mas j dubeni eksperimen te" bei S. Grigonio ir J. Žiburkaus darbas „Mate matinio prognozavimo me todas įvertinant sergan čiųjų miokardo infarktu gydymą antikoaguliantais". Z. SARKINATTĖ
O Jau rašėme apie LTSR Aukštųjų mokyklų turistų sąskrydį, kurio iniciatorius buvo mūsų Turistų klubas. Gavome Versekos aštuon metės mokyklos, kur vyko sąskrydis, direktoriaus Jo no Višinsko laišką. Jis ra šo: „Susitikimas praėjo su studentams įprastu jaunat višku entuziazmu, su įdo miom intermedijom, dai nom ir šokiais, gyvai ir įdomiai. Draugystės vaka ras paliko neišdildomą įs pūdį". Malonūs mūsų au siai žodžiai. O Į Liaudies Lenkiją iš vyko mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Jis daly vaus Poznanės universite to 50-mečio iškilmėse. O Universiteto Moksli nės bibliotekos normaliam darbui reikšmės turi jos skaitytojų tvarkingumas. Nustatytu terminu grąžin ta ir nesugadinta knyga pasinaudoja daug daugiau žmonių, o bibliotekos dar buotojai sutaupo brangaus laiko, valstybinių lėšų ir sveikatos. Medicinos fakultete yra nemaža labai tvarkingų ir rūpestingų skaitytojų. Biblioteka su pasiten kinimu mini pirmakur sius R. Kuprytę, R. Masiu lį, antrakursius A. Drazdauską, D. Mykolaitytę, trečiakursius V. Guduką, A. Miknytę, ketvirtakurslus S. Bumelytę, A. Žu kauską ir kt. O Medicinos fakultetas palaiko draugiškus ryšius su Vilniaus Medicinos mo kykla. Prie fakulteto suda ryta speciali šefavimo ko misija, dažni svečiai mo kykloje fakulteto studen tai. Neseniai įvykusioje mo kyklos SMD konferencijo je pranešimą skaitė ir mū sų fakulteto atstovė V k. studentė J. Bartašiūtė. Konferencijos darbe daly vavo fakulteto dėstytojai: profesorius L. Laucevičius ir med. m. kand. A. Bitė. R. MATUZAS O EF pramonės planavi mo spec. II k. studentai, vadovaujami dėst. A. Milaknio, apžiūrėjo SEC-ą. Ekonomistai pabuvojo ir kitose įmonėse, kur susi pažino su energetinių iš teklių panaudojimu, įmo nių gaminama produkcija. Taip jie pagilina teorines energetikos žinias. D. ŽVIRBLYTĖ O Pirmo kurso lituanis tai susitiko su žinomu tarp tautininku doc. Andrium Bulota. Jis plačiai papasa kojo apie Čekoslovakijos, Kinijos, Prancūzijos, Toli mųjų Rytų įvykius. J. PAPLAUSKAITĖ
...iki penktadienio
S psl.
tarybinis studentas (Atkelta ii 2 psl.)
denių adaptacijos sėkmė. Vie na svarbiausių, konkrečiai iš reikštų minčių buvo tokia: vi sų pirma žmogus pats turi siekti surasti save ir savo vie tą kitų žmonių tarpe. Paskai tos,! renginiai, kalbos susirinkirriiose adresuojamos vi siems, visi turi kažką iš to paimti. Bet ne visi — tą patį ir taip pat. Blogiausia, kai ne sugebama paimti — susifor muoja silpnas, blogas stu dentas. Aukštoji mokykla sudaro galiįnybes įsisavinti tam tik rą minimumą žinių, moralinių verb’bių, etinių normų, praktiniųjįgūdžių. Ir jį būtina įsisa vinti .Kitaip... kitaip, matyt, gerfausia pačiam palikti uni versitetą. Nes priešingu atve ju apgaudinėji (ir apgaudinėsi) »ave. Mes visi tai žinome. Bet ar esame visada principingi, ar mes visada matuojame stu dento tinkamumą išplaukian čiu iš čia kriterijumi?.. Tad „tegyvuoja pirmakur sis, mesigailįs savęs!" Kas ieš ko®,tas neabejotinai suras. Aukštoji mokykla duoda daug. Tiek daug, kad pakanka net gi patiems reikliausiems ir ga biausiems. O tie, kurie „ne tinka", „blogi", „pasyvas" — jie (nenori tikti, nenori kaž ko pasiekti. Ir tik jie kalti dėl
„Juk universitetas —dideli namai...“ savų nesėkmių. Nesvarbu, ar jie pridengia jas nihilizmu, apgailestavimais ar ružavu melu. Norint susiformuoti ir su bręsti, visų pirma reikia būti negailestingai reikliam ir vi sada principingam sau. Klau simas turi būti keliamas ši taip: ką aš galiu ir ką aš pa dariau, o ne ką man duoda ir ką man dar galėtų duoti. De ja, diskusijoje išryškėjo abu požiūriai.
TRUPUTĮ APIE SAVARANKIŠKUMO UGDYMĄ Bet šitoks principinis adap tacijos klausimo sprendimas nereiškia, žinoma, kad tuo pa čiu praranda savo prasmę kiti klausimai. Lieka kita veikian ti grandis — dėstytojai, ad ministracija ir visuomeninės organizacijos, nuo kurių pa stangų priklauso viso kom plekso problematikos, su kuria susiduria studentas, sprendžiamumo laipsnis, studento akli matizacijos proceso palengvi nimas. Ir čia yra dėl ko susi mąstyti. „Mums sako, kad rei kia mokytis, savarankiškai dirbti, bet niekas nepaaiškina, kaip geriau naudotis knyga ir
VISASĄJUNGINIS V. LENINUI SKIRTAS KONKURSAS VISUOMENINIU MOKSLŲ TEMATIKA
t. t." — rašo I k. ekonomistas V. Klevas. „Mūsų universiteto dėstyto jams, mano nuomone, galima būtų papriekaištauti dėl to, kad vietoje studentų savaran kiškumo ugdymo stengiamasi priartėti prie vidurinės mokyk los darbo stiliaus" (vyr. dėsty tojas K. Strumskis). „...koks pirmojo kurso stu dento laiko biudžetas, kaip va dovauti jų savarankiškam dar bui, kokie turi būtt reikalavi mai studentų žinioms, kokia egzaminų organizacija bei me todika, kaip formuoti teisingą pažiūrą į pasirinktą specialy bę ir kt. Mūsų fakulteto katedros bei visuomeninės organizacijos nepakankamai gilinasi į šiuos bei panašius klausimus, o kai kuriuos laiko savaime supran tamais" (Istorijos fakulteto de kanas K. Simaška). Straipsnių autoriai, kaip ma tome, vieningai nurodo į ne pakankamą studentų savaran kiškumo (ypač mokymosi pro cese) ugdymą. Tai nėra origi nali problema. Apie tai daž nai kalbama. O kas dalykiškai susirūpina? Universitete turi me daug įvairaus lygio akade minių komisijų, akademinių
sektorių ir t. t. Ar bent vie noje iš šitų grandžių rūpina masi pastoviai tokiais nepa prastai svarbiais klausimais? Epizodiškai — gal būt, o pa stoviai bevelijama skaičiuoti procentus. Klausimas dėl savarankiš kumo (o kartu ir dėl kūrybin gumo, iniciatyvos) ugdymo su stingo nedaug ką reiškiančiu posakiu. Čia per daug atiduo ta savieigai. Dažniausiai apsi ribojama raginimais su primi tyvia morale: būkit savaran kiški, būkit kūrybingi! O juk reikia, primygtinai reikia ieš koti savarankiškumą ugdančių priemonių, visokeriopai ska tinti -'o pasireiškimus.
„MAN NEPATINKA MANO SPECIALYBE" Ne taip jau retai išgirstame panašius žodžius. Praskambė jo jie ir diskusijoje. „Teisininko specialybe nesu labai susižavėjęs. Man labiau patinka teisės mokslas, kaipo toks...", — rašo teisininkas. „Specialybe (jos pedagogi niu profiliu) aš biauriuosi (i). Patinka pats studijuojamas dalykas", — IV k. lituanistė. Tai parašė, atrodo, neblo
ASKUTINIS sustojimas. Toliau troleibusas ne veža — Antakalnio pa kraštys. Iki universiteto mies telio statybos tenka klampoti PIRMASIS REPORTAŽAS iŠ pėsčiomis. Didžiulė krano strėlė, aukš Tiesa, dirbama kol kas dar tai išsišovusi virš reto pušy bai bus pažymėti diplomais, nėlio, žymi statybos vietą — ne visoje teritorijoje. Įpusėti qarbės raštais ir dovanomis. statyti Kauno Politechnikos Mūsų uždavinys — kaip gali mūsų kelio tikslą. O čia verda darbas, Visas instituto Vilniaus filialo rū ma daugiau ir geresnių dar bų pasiųsti į visąsąjunginį statybos plotas nusėtas lento- mai, pradėta universiteto Eko turą, kuris vyks 1970 m. nomikos fakulteto laboratorijų spalio-lapkričio mėn. V .Le mis, blokais ir kitomis staty- statyba. binėmis medžiagomis, išraižy nino gimtinėje — Uljanovsko Universiteto miestelio sta mieste. tas šiluminių trasų ir vanden Aktyvus ir kokybiškas da tiekio grioviais. Į dangų stie tybai iš viso skirta aštuonias lyvavimas jubiliejiniame biasi jau visa „galva" perau dešimt milijonų rublių. Vien konkurse bus mūsų pagarbos gęs medžius daugiaaukštis šiais metais statybininkai už simojo atlikti darbų už ir meilės išraiška didžiajam blokinis pastatas. proletariato vadui. Mūsų tiks Netoliese, apsuptas būrio 690000 rublių. Išėję iš kontoros, patraukia las — giliai ir sąmoningai įsi merginų su kastuvu rankose, savinti marksizmo-leninizmo kažką aiškina aukštas vyras. me statomų laboratorijų link. lobyną, visapusiškai nušviesti Pasukame prie jo. Pasirodo, Čia dirba ir universiteto stu V. Lenino gyvenimą ir įvai jog tai pirmo Statybos tresto dentės. — Džiugu, kad studentai riapusę jo veiklą, o taip pat antros statybos valdybos dar TSKP veiklą, kūrybiškai iš bų vykdytojas Vytautas Ja- aktyviai prisideda prie savo universiteto statybos, — sako vystant ir įgyvendinant leni lįj kaitis. nines idėjas. Pateikti konkur B Nurodęs merginoms, ką jos darbų vykdytojas, — talki jiems, darbas sui darbai turi būti savaran ■ turės dirbti, darbų vykdyto ninkaujant kiški, nušviečia aktualias vi ji as pasikviečia mus į konto- vyksta daug sparčiau. Kasdien universiteto mies suomenės mokslų problemas, Įrą. Čia už medinio, planais ir plačiai naudojant marksiz | brėžiniais nukloto stalo užsi- telio statyboje dirba dvide šimt penki įvairių specialybių mo-leninizmo klasikų veika I mezga pokalbis... lus, visuomeninę-politinę lite — Universiteto miestelis studentai. ratūrą, archyvinę ir dabarties ■ užims iš viso šimto šešiasdeNemažai nuveikė universi medžiagą. Būtina, kad stu | šimties hektarų plotą, — kal- teto studentai šeštadieninės dentų darbai teiktų išvadas ir Iba V. Jakaitis, — viena te talkos, skirtos V. Lenino ju rekomendacijas idėjinio-auk- Iritorija bus suskirstyta į tris biliejui, metu. Tą šeštadienį lėjamojo darbo su jaunimu Izonas: mokomąją, kultūrinę- čia nlušėjo apie penkiasdešimt praktikai, būtų susiję su pa (sportinę ir gyvenamąją. Pir vaikinų ir merginų. sirinktos specialybės proble-1 mojoje išsidėstys naujieji uni Mūsų vadovas po statybos matika, su politiniais, filoso versiteto rūmai, laboratorijos aikštelę V. Jakaitis rodo šilu finiais specialiųjų mokslų Netoliese miškelyje numato minių trąšų bei vandentiekio klausimais. mos statyti sporto aikštelės kelius. Mes turime stengtis (trauk— Tiesiant požemines koti J konkursą kiek galima bei kiti sportiniai įrengimai. iškils priešais munikacijas, mums padeda daugiau studentų. Šia krypti- Bendrabučiai mi turėtų padirbėti ypač’ vl- universitetą. trečioji statybos kontoros val-
P
Kaip gi praėjusiuose dviej uose konkursuose pasirodė universiteto studentai? Rei ki* pasakyti, kad kiekybiniu atžvilgiu visiškai patenkina mai Pirmojo konkurso visasą junginiame ture iš aštuonių respublikos aukštųjų mokyk lų studentų pasiųstų darbų keturi priklausė universiteto auBėtiniams. Dar gausiau uni versitetas atstovavo respubli kai antrajame, praeitų mokslo mėtų, visasąjunginiame ture: iš a 4 nusiųstų darbų net 9 parašyti mūsų aukštosios mo kyklos studentų. Gausiai da lyvavome praeito konkurso respublikiniame ture — patei kėme 26 darbus (iš bendro pateiktų 65 darbų skaičiaus). Respublikos nugalėtojų dip lomus ir pinigines premijas gavo V k. stud. I. Radzevi čiūte, II k. stud. A. Nesavas, lllk. stud. P. Puikys, II k. stud K. Vaineikis, III k. stud. ___ V taraška, III k. stud. E. Ei- suomeninių-politlnių ir visų mokslų kated naitė, III k. stud. L. Sabajevai- humanitarinių ros. Reikėtų tam tikrą dali te®! k. stud. B. Sukaitytė, I konkursinių ir net diplominių k. jtud. S. Sabaitė. darbų temju profiliuoti kon Riek prasčiau reikalai klos kurso problematikos krypti mi. Nemažą darbą-gali atlikti tėsi visasąjunginėje areno ir universiteto SMD būreliai. je..'. Vilniaus Valstybinis pe Rimti uždaviniai kyla mūsų organizacijai. dagoginis institutas turi jau komjaunimo Praeitais metais maža kas ra net iris visasąjunginio kon šė VLKJS ir tarptautinio Jau kurso laureatus, Kauno Poli- nimo judėjimo istorijos klau tecjnikos institutas —- vieną, simais. Tą padėtį būtina ištai ■o mes kol kas visasąjunginių syti. Prieš keletą metų kilu sią iniciatyvą kolektyviai pa nugalėtojų neturime. rašyti universiteto komjauni
Ateinantiems mokslo me tams paskelbtas naujas visa- mo istoriją reikėtų realizuoti. sąJĮnginis studentų darbų vi Bendromis pastangomis tai vi suomeninių mokslų, VLKJS sai įmanoma. Aktyviau įsijunkime kaip ' ir tarptautinio jaunimo Judė jimo istorijos klausimais kon- paskaitininkai į „Žinijos" «urs is, skirtas šimtosioms V. draugijos veiklą, skelbkime Lenino g_imimo metinėms. Respublikinės konkursinės savo konkursinių darbų me komisijos pirmininkas — unl- džiagą sienlaikraščiuose, uni verjlteto TSKP istorijos ka versiteto daugiatiražiniame ir tedros vedėjas, prof. dr. K. laikraščiuo Navickas. Konkursui mes tu respublikiniuose rime rimčiausiai pasiruošti, se. Mūsų uždavinys — siekti juo- labiau, kad ir laiko pa ne tik kiekybės, bet ir koky kanka: universitete darbus bės, mūsų taikinys — visasą ia™ursui ^Uma pateikti Iki ?. • ,m 'l<ovo mėn. Respubli- junginio jubiliejinio konkur *ln* konferencija įvyks 1970 so laurai! m. gegužės mėn. Geriausi dar K. ADOMAITIS
jetukininko. Disciplinos pačios savaime patrauklios, jos lavi na jauno žmogaus intelektą ir daugumas studijuoja noriai. Bet ne visi susiformuoja spe cialistais. Studijuoju, nes man asmeniškai įdomu ir naudin ga, o dirbti pagal specialybę — nedirbsiu, nes „specialybe (...) aš biauriuosi". Juk tai egoizmas! Pasiutiš kas egoizmas tokioje nekalto je formoje, kuri leidžia reikšti jį viešai, visiškai nesidrovint šito!
Diskusija, tik iškėlus kele tą nagrinėtinų klausimų, ma tyt, eina į pabaigą. Artėja se sija — vieniems reikia laikyti egzaminus, kitiems reikia eg zaminuoti, o kai kam reikia ir procentus skaičiuoti. Bet greit ateis naujas semestras, prasi dės normalus kasdieninis dar bas, kartosis rūpesčiai, ir mes visi turėsime grįžti prie adap tacijos problematikos ir ją ak tyviau spręsti, kiek esame pa jėgūs ją spręsti. Juk univer sitetas — mūsų namai... X. LAKIS Mokslinio komunizmo katedros dėstytojas
Virš musų-krano strėlė
O JEIGU LAURAI? Respublikos studentų moks linių darbų apžiūros ir net visasąjunginiai tiksliųjų mokslų atstovų darbų kon kursai turi qana senas tradi cijas. Tačiau visuomeninių mokslų tematika specialūs konkursai pradėti ruošti vos prieš trejetą metų. Tą gerą iniciatyvą Didžiosios Spalio soicalistinės revoliucijos 50mečio proga parodė TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerija bei VLKJS CK.
gi studentai (su blogais vis kas būtų žymiai paprasčiau). Taip galvojančių atsirastų, tikriausiai, nemažai. Kaip rea guoti j tokius pareiškimus, kaip kalbėti su šitaip galvo jančiais studentais? Gal tai, kad jiems nepatinka jų busi masis darbas, jų asmeninis reikalas? Jie neblogi studen tai, tai svarbiausia, gal į visa kita reikia žiūrėti pro pirštus? Ten, kur eina kalba apie specialisto susiformavimą, apie jo susidomėjimą busimuoju darbu, — tai aukštosios mo kyklos problema (ką slėpti, į tai dažnai žiūrima, kaip į pa čio studijuojančiojo reikalą). Juk valstybinė skirstymo ko misija kompromisų nepripa žįsta, ji nesidomi, nori ar ne nori studentas dirbti pagal specialybę; baigei — būk ge ras, dirbk, kur esi reikalin gas. Taigi, vėl blogi ar pusiau blogi specialistai, po dvejų metų „atodarbio" bėgantys kartais, kur akys veda. Taip auga diplomuotų mašininkių, „asmeninių" sekretorių ir pan. kategorija (ir vėl suapvalinta logika. Bet reali logika). Yra specialybių, ypač hu manitarinių, kur šis klausimas taip pat aktualus, kaip ir dve
BUSIMI STUDENTAI Greit nuaidės paskutinis mokyklinis skambutis, prasi dės egzaminai. O paskui abi turientai išvažiuos. Paliks na mus. Lydės tik svajonės, ži nios ir ryžtas... Visa tai dar ateity. O dabar Tauragnų vi
durinės mokyklos abiturien tams įtempto darbo dienos. Nejučiomis atsimeni paskuti nius metus, praleistus mokyk loje, savo draugus, pradedi lyginti Ir patiki vienuoliktokais, Patikl, kad dauguma jų tvir-
UNIVERSITETO MIESTELIO STATYBOS
dyba bei vandentiekio darbų tresto septintoji valdyba. — Ar netrūksta statyboje darbo jėgos? Ar žymus stu dentų indėlis? Darbų vykdytojas minutėlei susimąsto. — Mūsų statybos valdyba stato ne vien tik čia. Įvairiose miesto vietose, prie įvairių statybų pluša mūsų darbinin kai. Taigi, nors studentai ir padeda, darbininkų trūksta. Todėl kviečiame kuo gau siausiai visus studentus prisi dėti nrie savo universiteto statybos. — Gal turite kokių nors sunkumų, gal kas nors trukdo statybai? - — teiraujamės. — Žinoma, sunkumų yra.
Sunkiau su armatūra, trūksta lentų. Tačiau, nežiūrint to, statybininkai pasistengs kaip galima greičiau atiduoti nau jąjį universitetą jo tikriesiems šeimininkams — studentams. Kol kas dar sunku įsivaiz duoti busimąjį miestelį. Dar nepradėti statyti didžiuliai ke turiolikos aukštų bendrabu čiai, kurių kiekviename gy vens 1200 studentų, dar tik planuose išsidėsčiusios sporto aikštelės, talpi valgykla. Juk kertinis miestelio statybos ak muo buvcr padėtas pernai. Bet prie jo gula kiti... G. JATKONIS
tai pasirinko gyvenimo kelią. Tiesa, abiturientai nelabai no riai atskleidžia savas „paslap tis", bet pamažu sužinau, kad nemažas būrelis atveš savo pareiškimus ir j universitetą. __ galvoja _____ Vidas Mačerauskas studijuoti skaičiavimo’ matematlką, Algė Ruzgaitė — bib-
liotekininkystę, mokyklos poe tas Laimontas Maniušis — lie tuvių kalbą ir literatūrą, Al doną Martinkėnaitę vilioja geologo profesija. Sėkmės tiek mokykloje, tiek stojant j senąją Alma Mater! K. RASTENIS
M. KURAIČIO nuotraukoje (kairėje): darbų vykdytojas V. Jakaitis su I k. rusistėmis.
Nauji dokumentai k ygv "i Ma' universiteto rankraštynui Visi žinome, kad kiekvienas žmogus turi savo likimą, bet jau senovės romėnai sakė: „Habent sua fata libelli“ — ir knygos turi savo likimą. Tik rai, liūdnas knygos, dokumen to likimas, pakliuvus jai į grubias nemokšos rankas; pa tekęs į nusimanančio, mokslo vertę suprantančio žmogaus globą kiekvienas, kiek vertin gesnis spausdintas žodis ne pražus mokslui, pratęs savo istoriją.
Tokios mintys užplūdo, kai aš susipažinau su A. Zičkum, žemaičiu iš Palangos, žmogu mi, kuris daugiau kaip 20 me tų saugojo žymaus lietuvių visuomeninio veikėjo J. Šliūpo laiškus. J. Šliūpas — „Aušros" re daktorius, „laisvamanybės" vadovas, buržuazinės Lietu vos valstybės kūrėjas, antrojo pasaulinio karo pabaigoje pa sitraukė į Vakarus. Jo name Palangoje apsigyvenęs kaž koks provizorius dūmais pa leido visą J. Šliūpo archyvinį palikimą. Tik nežymią jo dalį atsitiktinumo dėka pavyko iš gelbėti A. Zičkui. Ji ir pateko į mano rankas. Kad A. Zičkus išgelbėjo J. Šliūpo rankraš čius, manau, neatsitiktinis da lykas. Mes greitai suradome bendrą kalbą — dvasiniu sai tu tapo Lietuvos istorija. A. Žičkaus knygų lentynoje — daugelis Lietuvos istorijos lei dinių, kurių nerasime ir žymių šiandienos inteligentų butuo se. A. Zičkus ne tik istorijos mylėtojas. Jis aistringas kraš totyrininkas: renka iš pirminių šaltinių visas istorines žinias
Kai norisi ilgiau pamiegoti
apie Žemaitiją ir žemaičius, Naujai atsėstieji laiškai, su dą. — A. K.), tai nebus kam gintarinę Palangą. Dar dau prantama, nėra lygiaverčiai nė dirbt, nebus kam nė bažny giau — jis Palangos metrašti savo reikšme: vieni jų liečia čios pabudavot. Visi bus mo ninkas. Dviejuose albumuose J. Šliūpo šeimos reikalus, bet kyti. Mokytam nieko nereikia, saugoma visa Palangos kuror kiti turi ir mokslinę išlieka nei bažnyčios, nei dievo. Nie to ir miesto vaizdi istorija — mąją vertę. Žymi jo laiškų da ko dėl jo nereikia. Jis išran nuotraukos. Daugelis nuotrau lis skirta nacionalinės valsty da, kad net sutvertojo dan kų unikalios, turinčios moks bės atkūrimo reikalams. Įdo gaus ir žemės nėra, žmonės iš linę vertę: čia tipiški pajūrio mu, kad J. Šliūpas buržuazinės bezdžionkų prasidėjo." Laiško žvejai, primityvios gintaro valstybės atkūrimo šaknų aiutorius ne tik absoliučiai nei dirbtuvėlės meistrai, kitose ieškojo Lietuvos didžiojoje gia mokslo naudą, bet ir at nuotraukose poilsiaują J. Ba- kunigaikštystėje. Jau tuomet meta bet kokį „tautos budinisanavičius, J. Jablonskis ir ki J. Šliūpas propagavo šiandien mą iš miego". Prieš tokius priimtą teiginį, kad Lietuvos klerikalus, jų tamsin mus as ti Lietuvos mokslo vyrai. Šiandie® A. Zičkus — „Gin didžiosios kunigaikštystės is menis ir kovojo J. Šliūpas. taro" poilsio namų direkto- torinę reikšmę lėmė du jos Kaip tik J. Šliūpo skleista laisnuopelnai: sugebėjimas at vamanybė sudaro jo veiklos rjaus pavaduotojas. Susimas- remti Vakarų Europos feodalų išliekamąją vertę ir istorinę čiau: kodėl kaip tik jis jaučia agresiją ir jėga, įgalinusi at reikšmę. Ne veltui jo pasekė tokią atsakomybę ir prieš at- mušti totorių-mongolų puoli jams JAV buvo sukurtas net eitį, ir prieš praeitį, kodėl bū mą Rytuose. J. Šliūpas savo specialus „šiiūptarnių" termi veikloje skyrė didelį dėmesį nas. Ištisus dešimtmečius besi tent jis išsaugojo mokslui ver JAV lietuvių subūrimui į vi tęsusi J. Šliūpo politinė veikla tingus dokumentus? Ir supra suomenines organizacijas, lei buvo pašvęsta lietuviu buržua tau: pati Žemaitija, meilė tėvų do knygas ir sakė aibes švie zijos interesams, todėl ji neil žemei, jos praeičiai ir dabar tėjiškų, antiklerikalinių kalbų. gai tarnavo progresui. Štai to Ne kartą klerikalai apie jį kia J. Šliūpo asmenybė atsi čiai transformavo šį įgimtą skleidė būtus ir nebūtus fak skleidžia mums iš naujai at jausmą į pomėgį istorijai. Ne tus. Štai viename laiške rastų laiškų. atsitiktinai šneku apie meilę (1894. III. 12) jis rašo: „čion Aišku, kad žmogaus gyve gamtai. Juk A. Zičkus ir liau rūpuželnikai naują planą prieš nimą lemia daugelis faktorių, mane padarė: skleidžia gandą dies dailininkas — jo kambarį po miestelį, būk aš gaunąs nuo bet knygos ir dokumento — puošia keliasdešimt iš fantas maskolių rėdo po 200 rublių tik žmogus. Rūpinkimės jų li tiškai susiraizgiusių šakų iš už lietuvius, kuriuos aš išduo- kimu: juk ir mūsų laikais, dąs jam... Jau jėzujjai savo drožtų skulptūrėlių. šunybėmis mato tur būt, ga kaip matote, žmonėse yra dar Perduodamą universitetui J. lą pareinant, kad tokių įran nemažai kultūrinių ir istorinių Šliūpo palikimą sudaro 9 J. kių griebiasi". vertybių. Mokėkite jas išgau Šliūpo ranka rašyti laiškai, ir J. Šliūpas negailėjo aštres ti, ieškokite ir surisite.. Bet trylikos įvairių asmenų jam nio žodžio klerikalams. Todėl rastąsias vertybes privalote adresuoti laiškai — viso 36 jis susilaukė ne tik jų, bet ir perduoti mokslo centrams, mažiau išprususių žmonių rankraštiniai lapai. Tiesa, be plūdimo. Naujai atrastame ne universitetui, nes lik tuomet šių laiškų A. Zičkus maloniai žinomo autoriaus XIX a. pa jos bus prieinamos žmonėms, sutiko perleisti universitetui ir baigos laiške rašoma: „.. .kaip mokslui. XVIII a. pradžios lotynų ir bris visi tokie akademčikai, kaip barzdočius (kurį laiką jis lenkų kalbomis rašytą knygą, pasirašinėjo „Baisiu barzdo Vyr. dėst. A. KAZLAUSKAS Lietuvos TSR ‘ ‘istorijos kurioje paskelbtos Žečpospo čiumi", bet, rodosi, jau tuomet J. Šliūpas želdino vešlią barz- katedros vedėjo pavaduotojas litos seimo delegatų kalbos.
Nesunku įsivaizduoti ap sileidėlių kambarį studentų bendrabutyje: anklodė pa tiesta ant stalo, kas antra lova sujaukta, pilna nuo rūkų, šiukšlių... Panašus vaizdas ir II bendrabučio 35-tame kam baryje. Jame gyvena 13 vaikinų. Budėjimo grafiko nėra, triukšmas irgi dažnas reiškinys, kiek galima į spręsti iš kaimynų nusiskundimų, nemėgstai vyrai tvarkos, neklauso bendrabučio tarybos. M. Glinskas kartais palinksmina savo draugus: sukuria kambario vidury laužą(l), pašoka meksikietiškus šo kius. .. Kovo 25 d. Istorijos fa kulteto profbiuro nariai apsvarstė vaikinų elge sį. Davė dvi savaites lai ko susitvarkyti, seniūnas buvo įpareigotas atsiskai tyti už sugadintą kamba rio inventorių. Kambario gyventojus: M. Glinską, H. Vaitiekūną ir A. Nor vaišą, jeigu nesilaikys tvarkos, nutarta be įspėji mo šalinti iš bendrabučio. Vos mėnuo spėjo pra bėgti, ir vėl — posėdis... Balandžio 10 ir 17 die nomis už kambario švarą vėl išdygo nauji dvejetai. Vieną iš tų dienų budėjo H. Vaitiekūnas, antrą — V. Lobis. — Baisu prisimint tokį kambarį, — sako bibliote kininkų spec. I. kurso va dovas V. Urbonas, po pir mojo svarstymo lankęsis bendrabutyje. Su malonu mu vadovas galba apie 43čią kambarį, kuriame gy vena irgi 12 studentų — merginų, ir iš kurio pasi
SESIJA VEJA SESIJĄ
I
Studentams prasideda karšt ligiško darbo ir įtampos metas. Kad susimąstytume apie artė jančios sesijos rezultatus, pri siminkime praėjusiąją. Po žiemos sesijos skolininkų Filologijos fakultete buvo 143, Istorijos — apie 90, Ekonomi kos — 280. Šitie skaičiai ro do, kad trūko studentams būti no sistemingo darbo, gero pa siruošimo. — Blogiausi rezultatai — bibliotekininkystės antrame kurse, kur beveik kas trečias studentas turi įsiskolinimus iš vieno ar daugiau dalykų, — • pasakoja Istorijos fak. kom jaunimo komiteto narė E. Bubnaitė.
MEDIKŲ DIENOS O MF mokslininkų šei ma pasipildė dar vienu medicinos mokslų dakta ru. Higienos katedros ve dėjas doc. VI. Kviklys, dar būdamas studentu, susido mėjo valkų ir paauglių higienos klausimais ir visą laiką pastoviai dirbo šioje srityje. Ilgamečio darbo re zultatas: daktarinė diserta cija „Vaikų ir paauglių hi gienos raida Lietuvoje", kurią docentas sėkmingai apgynė fakulteto Taryboje. O Medicinos fakulteto IV ir V kursų studentai prof. Biziulevičlaus inicia tyva aplankė Rygos Stradinio medicinos istorijos muziejų. Ši išvyka daug padės studentams, mokantis me dicinos istorijos kursą.
Žinoma, akademinis sekto rius nesėdėjo rankų susidėjęs. Kas dvi savaites kvietė skoli ninkus j posėdžius, kalbėjosi su jais. Kas mėnesį sudarinėjo lankomumo lenteles. Buvo ruo šiama informacija apie draus mę, įvestas akademinis skyre lis sienlaikraštyje. Padėjo. Ne išsilaikę skolų liko tik septyni studentai. Efektyvių priemonių ėmėsi Filologijos fakulteto akademi nis sektorius. Štai ką papasa kojo komjaunimo komiteto na rė, trečio kurso angliste K. Jurkšaitė: — Studentams, gavusiems nepatenkinamus pažymius, žie mos atostogos baigėsi viena savaite anksčiau. Buvo likvi duotos vos ne visos skolos. Nesitikėjom, bet.. . Užtat Filologijos fakultete ir liko tik penki studentai, tu rį įsiskolinimus. Ekonomikos fakultete dar
D. BANIKONYTĖ
KRUTA BIO CHEMIKAI 1
yra 29 skolininkai, kurie net iki šiol nesugebėjo pasiruošti ir perlaikyti egzaminus. Jiems nepadėjo jokie „vaistai". .Ant rakursis V. Lakis, atsakingas už akademinio sektoriaus darbą, varto planą: — Skolininkai buvo' svars tomi savose grupėse. Blogiau sią darbo ekonomikos spec. I k. kvietėme į komjaunimo komiteto posėdį. Kontroliuo jame studentų lankomumą, to dėl dvejetų skaičius žurnaluo se sumažėjo. Ir dabar, artėjant pavasario sesijai, grupėse vyksta susi rinkimai akademiniais klausi mais, aptariami koliokviumų rezultatai. Įpusėti baigia gegužė. Nors dabar atsiminkime, kad nebus leidžiama laikyti egzaminų studentams, turintiems bent vieną seną įsiskolinimą. Taigi... A DIDŽIULYTĖ
Plačiu žingsniu eina pa vasaris, artindamas karš čiausias studentų dienas sesiją. Todėl nenuostabi: kad vis pilnėja auditori jos, skaityklos, laboratorl jos. Vieni studentai ruošiasi egzaminams, o kitiems jau gamybinė praktiki Chemijos fakulteto bioche mijos specialybės ketvirto kurso studentai ją atlieki Eksperimentiniame Mediči nos bei Biochemijos insti tuose, savojo universiteto laboratorijose, Praktikai Biochemijos vadovauja katedros vedėjas doc. A Glemža. Studentai dirbs iki rugsėjo mėnesio. Po U — diplominis darbas. Nuotraukoje matomo darbščią IV kurso studen te komjaunuolę Sofiją i’1 Į kelytę biochemijos labcn I torijoje spektrofotonie-l pagalba nustatančią f<'i’,| mentinės reakcijos greit® J. MAŽEIKIO nuotrauka ir tekstas.
Rūpinkimės švara patys Kiekvienam malonu matyti švarią auditoriją. O juk mū sų fakultete, t. y. Ekonomikos, pasitaiko ir tokių studentų, kurie mėgsta savo mintis reikšti ant suolų paviršiaus, brai žo juos, gadina mūsų pačių turtą, savo darbo vietą. Be veik kiekvienam suole rasi ir šiukšlių kolekciją. Ar ne lai kas būtų susirūpinti tokia padėtimi? Gal reikėtų auditorijose įvesti tokią tvarką, kaip bend rabučiuose: kiekvieną savaitę paskirti budinčią grupę, ku ri tikrintų švarą ir pagal balųsistemą nustatytų, kuri grupė tvarkingiausia ir švariausia. Tai būtų įmanoma, jei kiek viena grupė turėtų jai priskirtą auditoriją. Gal studentai turėtų ir kitų pasiūlymų? Dabar, po talkos, mūsų auditorijos kol kas švarios. Te gu, kolegos, jos lieka švarios iki paskutinės paskaitos šiais mokslo metais! G. SEMSYTE, N. PREIBYTE
savinta nors menka tvar kingumo dalelytė pad 35-tam kambariui švari lentelėje iškopti bent ik ,1 trejeto... Padėtis nė kiek nep keitė po svarstymo. Kas gi iš tikrųjų trukdo jiems su I sitvarkyti? — Didžiausia kaltė ten ka budinčiam, — sakr kambario seniūnas A. Ste-1 ponavičius. — Mano budėjimo meti dvejetą gavom dėl išori nio nevalyto lango, — tei sinasi H. Vaitiekūnas. O iš tikrųjų?.. Ka: draugai išeina į paskaitas ;1! A. Norvaiša, I k. žurna. - į tas, apsiverčia lovoj ant j kito šono pačiam nuo: blausiam sapnui. Vėlai at sikėlęs, nespėja susitvar kyti, išeina, palikęs ne-l tvarką. Su Norvaiša iš ry- ' to mėgsta pasilikti ir I k 1 bibliotekininkas H. Vaitie-B kūnas. Jeigu Norvaiši I tiaukia dūmą ir barsi kur pakliūva nuorūkas, ta. J pastarasis „užmirštą" antį 1 stalo popierius, naudotu: 1 daiktus. — Pats turi susitvarky J ti. Už tave kitas nesutvir kys. Ir budintis kambaryji nespės pasKui tave vaiki- , čioti ir rinkti šiukšles, manau, kiekvienas sutikt® su šiomis II bendrabučic ■ tarybos pirmininkės B. Za-1 relytės ir studentų prof-1 komiteto nario, atsakingi už bendrabučio taryboi I darbą, J. Bičkūno minti-; mis. Todėl už bendrabučio® taisyklių laužymą ir n, laikymą tvarkos H. Vai-11 tiekūną ir A. Norvaišai nutarta pašalinti iš bendra bučio M. Glinskas ir A ; Steponavičius perduoti dėl kanatui: pasiūlyta jiems i pareikšti papeikimą.
DĖMES1O!
Darbo ir poilsio stovyk los žvejybiniame laive na riai pirmadienį (V. 12 d.) renkasi 20 vai. Komjauni mo komitete.
Išeina penktadieniais Laikraštis įsteigtas 1950 m. • Redakcijos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, te Kaina 2 kp. lefonas 2-58-84 • Spaudė LK P CK laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
LV 15939 Užs. Nr. 2076
REDKOLEGIJA