Visų šalių proletarai, vienykitės!
raiRJ/BIDIS sucioenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V
KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1972 m. gegužės mėn. 19 d.
Nr. 16 (798)
čionybė Lietuvoje". Buvo pa teikti dar keli pranešimai. Konferencija praėjo įdo miai. Nors pranešimų buvo ir nedaug, bet jie buvo išsamūs, įvykiai ir žmonės gerai paruošti. Vyko diskusijos. Visiems pranešimams vado Respublikinės televizijos vavo dėstytojas Petras Pečiu, Įvriausioji programų jauni ra. B. ČEKANAUSKAS kli ir vaikams redakcija jau turis laikas ruošia konkursus, * [kirtus fizikos dalyko propa[avimui mokykloje „Ko neži. Gegužės 15 d. Lvovo srityje lojo Archimedas. . ." Mums [ lonu pranešti, kad nuola prasidėjo Lietuvos mokslo tinai šio konkurso vedantieji dienos, skirtos TSRS įkūrimo Daly [ Matematikos ir mechani- penkiasdešimtmečiui. Ls fakulteto antrakursiai Li. vauti jose j šį Vakarų Ukrai [ Ragauskaitė bei Jonas El- nos centrą vakar išvyko gru Lrmanas. Be to, šio konkurso pė respublikos mokslininkų iuri nariais yra Fizikos fakul- — „Žinijos draugijos" lekto ko dekanas doc. V. Kybar- rių, kuriems vadovauja Vil L ir to paties fakulteto vyr. niaus Universiteto prorekto iestytojas Alf. Juodviršis, rius doc. J. Grigonis. [au įvyko du „Ko nežinojo A. DARGUŽIS kruhimedas. . ." susitikimai, tūriuose doc. V. Kybartas paakojo žiūrovams apie priėmi mo į Fizikos fakultetą taisyk Vilniuje vieši VDR sporti is. pasidalijo mintimis, ko ninkų delegacija — Graifsvallas klaidas daro stojantieji, do universiteto vyrų ir mergi iikydami fizikos egzaminą. nų krepšinio komandos. Mūsų inf. Antradienį svečius rektora to posėdžių salėje priėmė prorektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius ir Fi I Pirmadienį Istorijos fakulte- zinio auklėjimo katedros dės | III kursų studentai psicho- tytoja J. Daktaraitė. logai, istorikai, žurnalistai suGraifsvaldo krepšininkai lengė mokslinę-ateistinę kon šią savaitę sužais keletą drau ferenciją. Joje buvo perskai- giškų rungtynių su mūsų | ,i penki pranešimai. „Apie universiteto sportininkais, ap lenovės lietuvių tikėjimus" žiūrės įžymiausias Vilniaus Lalbėjo III k. istorikas S. Bu- vietas, susitiks su studentais. |nveckas. Pranešimą „Apie Įatalikybę ir lietuvių kalbą" M. JUOZAITIS įkaitė istorikas V. Kuzmickas. Gerą pranešimą perškaitė [ Gricius. Jo tema „Lietuvos rikšto aspektai". I Istorikas A. Aputis perIkaitė pranešimą tema „Revo[ucija ir buržuazija", žurnaįvykiai ir žmonės Įstė Z. Gulbinaitė — „Krikš-
Moldavijos TSR mokslo dienos Mūsų respublikoje vyksta Tarybų Moldavijos mokslo savaitės renginiai, skirti TSRS įkūrimo penkiasdešimtmečiui, Šia proga Lietuvoje vieši broliškosios respublikos moks lininkų delegacija, vadovau jama Belcų miesto A. Ruso pedagoginio instituto rekto riaus, filosofijos mokslų kan didato, docento Ivano Borševičiaus. Delegacijos vadovas doc. I. Borševičius, K'išiniovo vals tybinio universiteto dekanas doc. I. Makriakas ir Kišinio-
vo S. Lažo politechnikos ins tituto dekanas doc. I. Samulas antradienį lankėsi mūsų Universitete. Svečius priėmė Universiteto rektorius prof. J. Kubilius. Priėmime daly vavo prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius, partijos komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, vietos komiteto pirmininkas doc. V. Staskonis, Filologijos fakulte to dekanas prof. J. Palionis, Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius, aukštojo mokslo ministerijos visuome-
STUDENTE, TAVO PAREIGA JĄ IŠLAIKYTI BE SKOLŲ
Lietuvos mokslininkų dėmesį Moldavijos respublikos moks lui. Svečias pažymėjo, jog tai, kas išgirsta ir pamatyta mūsų Universitete, — draugams moldavams labai įdomu, vertinga. Išsiaiškinta nemažai rūpimų klausimų. Vilniaus universiteto mokslininkų pa tyrimas ras platų kelią Mol davijos aukštajame moksle, suklestėjusiame tik Tarybų valdžios metais. M. ŽEMAITIS
„„Ji--
C S ■ I <1 "
SESIJA
PAŽYMĖJO J. AVYŽIAUS GIMTADIENĮ
šios sueigos „Vilnius — Leni no ordininkas", „Visos tautos kaip sesės" (Kauno raj. Eže rėlio vid. m-la). „Vietnamo mažieji kovotojai", „Žygiais,
Jaunųjų leniniečių o ne žodžiais mes Tėvynę mylim". Labai pakiliai praėjo sueigų ciklas „TSRS — 50“. Šių sueigų metu ugdomi meilės tarybinei Tėvynei, TSRS tautų draugystės ir pro internacionalizmo letarinio jausmai, kolektyvizmas ir1 draugiškumas. Sueigoms apie TSRS tautų draugystę naudo jami visuomeninių mokslų konkurso dalyvių — fakulte to studentų — referetai. Neišsenkamas šaltinis, ug dant idėjinius įsitikinimus, yra Vladimiro Lenino gyve nimas ir veikla, didvyriška tarybinės liaudies ir komjau nimo istorija. Eilėje mokyk lų buvo pravesti pokalbiai, sueigos apie Leniną, jo vai kystę, apie tarybinės liaudies žygdarbius, kviečiami darbo
ninių mokslų skyriaus virši ninkas G. Adomaitis ir vyr. metodininkas A. Burda. Prof. dr. J. Kubilius sve papasakojo čiams plačiai apie Universiteto istoriją ir dabarties problemas, apie mo kymo organizavimą, moksli nius darbus, studentų buitį bei laisvalaikį. Svečiai apžiūrėjo bibliote ką, lankėsi Universiteto labo ratorijose. Delegacijos vadovas doc. I. Borševičius padėkojo už bi čiulišką priėmimą ir didelį
f*
SAVAITĖ
Šiandien Visasąjunginei V. enino pionierių organizacipi sukanka 50 metų. Šis juiliejus — reikšmingas įvyis pionierių ir komjaunuo li} gyvenime. Visasąjunginė ionierių organizacija, savo retose vienijanti 23 milijous valkų, didžiuodamasi vainasi Vladimiro Lenino var lį. Lenino ordinas pionierių [ėliavoje — visaliaudinis jos ūopelnų pripažinimas. Rauonasis kaklaraištis tapo revoluciniu komunistų, komjau nuolių ir pionierių vienybės imboliu. Filologijos fakulteto kompunimo biuras, apsvarstęs ) KP CK nutarimą dėl visatjunginės V. Lenino pionieių organizacijos įkūrimo i'i-ųjų metinių, sudarė prieponių planą šiam jubiliejui. Fakulteto kursų komjaunimo 1 ganizacijos šefuoja 18 kai11,1 ir miesto mokyklų. Jos įrieda pionierių organizacif>ms sutikti Pionierijos ''i-metį ir auklėti jaunuosius 'vilniečius. Komjaunuoliai padėjo pra vesti sueigas apie tautų draulystę, pionierius — Tėvynės ;aro didvyrius. Pažymėtinos
LAIKRAŠTIS
pirmūnai, Socialistinio Darbo didvyriai. Fakulteto komjaunuoliai pa deda sudaryti albumus, rink ti medžiagą apie to miesto ar kaimo pirmuosius pionierius (Palangos I vid. mokykla), padeda mokyklų bibiotekėlems 'knygomis, žurnalais, vaizdine agitacija, Komjaunuoliai aktyviai įsijungia į še fuojamų mokyklų vaizdinės agitacijos darbą, skaito pio nierijos istorijos paskaitas. Kursų komjaunuoliai — ak tyvūs mokyklų saviveiklos festivalių, internacionalinių dienų pagalbininkai, rengia koncertus — vakarus. Vokie čių kalbos ir lit. spec. II k. komjaunuoliai surengė kelis koncertus Vilniaus raj. Lentvario vid. mokykloje.
Plojimais sutiko salė rašytoją Joną Avyžių, Dėstytojai, studentai, svečiai susirinko pirmadienį į Universiteto Ko lonų salę pasveikinti rašytoją 50-ties metų sukakties proga. Iškilmingą vakarą pradėjusi Lietuvių literatūros katedros dėstytoja E. Bukelienė aptarė rašytojo kūrybinį kelią. Perė męs iš mūsų literatūros klasi kų realistinį vaizdavimo būdą, pasirinkęs tradicinę kaimo te matiką, rašytojas kartu įnešė ir daug naujo į lietuvių litera tūrą, sukūrė charakterius, be kurių šiuolaikinės epochos žmogaus paveikslas tarybinė je lietuvių literatūroje atrody. tų nepilnas. J. Avyžius ne pa-
prastas kaimo metraštininkas, o rašytojas, kuris „sugeba už čiuopti jautriausias savo meto žmonių žaizdas". Studentai skaitė ištraukas iš brandžių rašytojo kūrinių. Universiteto dėstytojai, stu dentai, svečiai dėkojo J. Avy žiui už vertingus kūrinius, už žmonėms dovanojamą gėrį. Įteikiamos gėlės. Rašytojas apjuosiamas jubiliato juosta. Skamba nuotaikingi studentiški sveikinimai bei linkėjimai. Rašytojas dėkojo už šiltą susitikimą, paskaitė ištrauką iš naujos apysakos „Karaliaus akiniai". M. GIRDIUŠAS
kų dainų konkursą. Didelio susidomėjimo ir aktyvumo komjaunuoliai pasiekė, ren giant politinformacijas aktua liomis temomis. I šias polit-
skiriamas pionieriškam marš rutui „Į žinių šalį", kurio de vizas „Mokytis, mokytis, mo kytis". Pionieriai sudarė šefavimo grupes, padėdavo atsi liekantiems, stengėsi nepraleidinėti pamokų. Komjaunuoliai pokalbių, sueigų metu stengė si ugdyti sąmoningą mokslei vių drausmę, elgesio kultūrą, sąžiningumą, supratimą, kad gerai ir labai gerai mokytis yra jų svarbiausioji pilietinė pareiga. Tarybiniai pionieriai nuolat stiprina draugystę su bendra amžiais broliškose socialisti nėse šalyse, viso pasaulio dar bo žmonių vaikais. Fakulteto komjaunuoliai rengia viktori ną, klausimų-atsakymų vaka rus šiomis temomis (Vilniaus 16 vid; mokykla.) Pionieriai — mūsų pamaina, todėl visų komjaunuolių pa reiga ir tikslas padėti pionie rių draugovėms ir būriams sėkmingai užbaigti žygį „Vi sada pasiryžęs", garbingai pa minėti Pionierijos šventę — 50 metų jubiliejų. L. ANDRIKYTE Filologijos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotoja
vyresnieji draugai IV kursų studentai pedago ginės praktikos metu visapu siškai įsijungė į judėjimą „Pionierija — 50", padėjo pravesti pokalbius, vadovavo lenininei talkai, renkant me talo laužą, ruošė pionierius į VLKJS eiles, pravedė viktori nas „Noriu viską žinoti", dis putus „Kas man patinka „Lie tuvos pionieriaus" puslapiuo se", „Kaklaraiščiai kapitalo šalyse", sueigas „Pionieriaus garbės žodis", „VLKJS nariai — partizaninio judėjimo da lyviai", „Motina, meilė, pava saris", „9-ojo penkmečio skaičiai pasąkoja", „Kosmo nautams — šlovė", „Už saugų eismą", padėjo paruošti temi nius albumus „Skrydis į kos mosą", „Mes — pionierijos 50-mečiui", pravedė pionieriš-
O informacijas buvo įtraukti visų būrių pionieriai. Jie ne tik rinko medžiagą, bet ir suda rinėjo albumus, surengė pie šinių konkursą „Mano Tėvy nė" — TSRS" (Vilniaus raj. Marijampolio vid. m.). Akty vūs mokinių pagalbininkai —lietuvių k. tir lit. bei anglų k. ir lit. IV kursų studentai. Pakruojo raj. Linkuvos K. Požėlos mokyklos pionierių organizacijai lietuvių k. ir lit. spec. ketvirtakursiai komjau nuoliai (K. Garšva) padėjo redaguoti mokyklos pionierių sienlaikraščius, pravedė kari nius užsiėmimus, surengė ka rinės rikiuotės apžiūras, ap mokė pionierius rinkti krašto tyros medžiagą, padėjo jiems organizuoti darbą su spaliu kais. Ypač didelis dėmesys
Po Didžiosios Spalio Socia rimas ir darbo žmonių gero listinės revoliucijos, pradėjus vės užtikrinimas". Kartu, tik praktiškai įgyvendinti le esant tokiai sąlygai, buvo nininės — nacionalinės politi įmanoma planingai ir propor. kos principus,' palaipsniui di cingai vystyti visų tarybinių dėjo pasitikėjimas tarp tary respublikų ūkį, visas jo šakas. binių tautų ir nacijų. Tai bu Ir pagaliau, tarp tarybinių res vo svarbi prielaida jų tarpu publikų ir anksčiau buvo išryš savio suartėjimui ir glau kėjęs darbo pasidalinimas. Uk. džios sąjungos formavimuisi. raina, pavyzdžiui, aprūpinda Iš kitos pusės, Tarybų šalies vo šalį metalu ir anglimi, to meto tarptautinės aplinky Azerbaidžanas — nafta, iš Vi bės irgi vertė tarybines res durinės Azijos buvo gaunama publikas glaudžiau susivieny medvilnė, Maskva ir Petro ti, sutelkti savo jėgas. Štai gradas tiekė mašinas ir įren užsienio karinės intervencijos gimus. ir pilietinio karo metais tarp tarybinių respublikų buvo su daryta karinė sąjunga. 1921—— 1922 m .tarp jų susidarė dip TARYBŲ SOCIALISTINIŲ lomatinė sąjunga, pradėjo megztis ūkiniai ryšiai. 1922 RESPUBLIKŲ SĄJUNGAI — m. kovo mėn. tarp Užkauka zės tarybinių respublikų — 50 METŲ Azerbaidžano, Armėnijos ir Gruzijos — buvo sudaryta fe deratyvinė sąjunga. Iš jos su siformavo Užkaukazės Tarybų Vadinasi, tarybinių respub Federatyvinė Socialistinė Res likų (RTFSR, Ukrainos TSR, publika. Tarybinėms respublikoms Baltarusijos TSR, Užkaukazės pradėjus taikią ūkinę staty TFSR) susivienijimą skatino bą, iškilo būtinumas sueiti į objektyvios vidinės ir išorinės dar glaudesnius tarpusavio priežastys. Susivienijimui bu ryšius, susijungti į vieną vals vo palankios ir subjektyvios tybę. Tai daryti vertė tam prielaidos: lenininės naciona tikros priežastys, jų tarpe — linės politikos įgyvendinimo dėka Tarybų šalies darbo tarptautinės apystovos. Kaip žinome, atvirame žmonių tarpe išaugo ir sustip ginkluotame susirėmime su rėjo savitarpio pasitikėjimo tarybų šalimi tarptautinis im jausmas. RKP (b) CK 1922 m. rug perializmas pralaimėjo. Ta čiau imperialistai neatsisakė pjūčio mėn. sudarė komisiją antitarybinių kėslų, kūrė nau tarybinių respublikų susivie jus planus antitarybinei inter nijimui paruošti, susivienijimo vencijai surengti. Tarybinės formai surasti. J. Stalinui pa respublikos buvo apsuptos ir siūlius, komisija priėmė rezo blokuojamos kapitalistinio pa liuciją, kad Ukraina, Baltaru saulio. Todėl ir reikėjo jung sija, Azerbaidžanas, Gruzija tis į vieną valstybę, turinčią ir Armėnija įeis į RTFSR su vieningas ginkluotas pajėgas, dėtį autonominių respublikų galinčias apginti šalį. V. Le teisėmis. V. Leninas (tuo metu ninas rašė, kad sąjunginė res jis sirgo ir negalėjo vadovauti publika reikalinga „kovai su šiam darbui), susipažinęs su pasauline buržuazija, apsigy rezoliucija, sukritikavo „autonomizacijos" idėją, nes tai nimui nuo jos intrigų". Svarbios buvo ir vidinėj reiškė tarybinių respublikų priežastys, skatinusios susi teisių mažinimą, o tuo pačiu jungti V. Leninas šiuo klau jų lygiateisiškumo pažeidimą simu sakė: „Reikalinga yra ir neatitiko tarybinių tautų glaudi ekonominė Tarybų draugystės ir pasitikėjimo sti Respublikų sąjunga, be kurios prinimo uždavinių. neįmanomas imperializmo su V. Leninas iškėlė idėją — griautų gamybinių jėgų atkū sukurti daugianacionalinę
valstybę savanoriško ir visiš kai lygiateisio susivienijimo pagrindu. Tai pilnai atitiko proletarinio internacionalizmo principus, pašalino bet kokią spragą nepasitikėjimui tarp tautų atsirasti. 1922 m. rugsėjo 27 d. V. Leninas kalbėjosi šiuo klausi mu su J. Stalinu. J. Stalinas pilnai sutiko su V. Lenino pa siūlyta mintimi ir vėliau ją gynė. Tuo pat metu V. Leninas pasiuntė laišką RKP (b) CK Politinio biuro nariams, kuria, me sakoma, kad tarybinės respublikos turi ne įstoti į RTFSR sudėtį, bet kartu su RTFSR susivienyti į lygiatei sių respublikų sąjungą. Komisija, pasiremdama V. Lenino pasiūlymu, paruošė naują rezoliuciją, o RKP (b)
Laisvųjų respublikų CK 1922 m. spalio mėn. ple numas priėmė nutarimą, kad daugianacionalinė valstybė kuriama visiško lygiateisišku mo pagrindu. Sį RKP (b) CK nutarimą palaikė ir kitos ta rybinės respublikos. 1922 m. gruodžio 30 d. Maskvoje prasidėjo pirmasis Visasąjunginis Tarybų suva žiavimas. Jis įkūrė Tarybų Socialistinių ' Respublikų Są jungą. Suvažiavimo priimtoje Deklaracijoje sakoma, kad TSRS įkūrimu siekiama užtik rinti „ir išorinį saugumą, ir vidaus ekonominį suklestėji mą, ir laisvę tautų nacionali niam vystymuisi".
TSRS Įkūrimas reiškė lenininės-nacionalinės politikos įgyvendinimą praktiškai, di delę internacionalinių idėjų pergalę. Tolesnis TSRS vys tymasis patvirtino šių idėjų gyvybingumą ir jų jėgą. Pa vyzdžiui, socializmo statybos laimėjimų dėka Vidurinėje Azijoje formavosi socialistinės valstybės, ir 1924 m. vyko jų nacionalinis valstybinis atri bojimas. Buvo sudarytos nau jos nacionalinės valstybės, ku rios palaipsniui sąjunginių respublikų teisėmis įstojo į TSRS sudėtį: Turkmėnija ir Uzbekija (1925 m.), Tadžikija (1931 m.), Kazachija ir Kirgi zija (1936 m.). Tais pačiais 1936 metais vietoje Užkaukazės Federaty vinės Respublikos susidarė trys atsikros sąjunginės res publikos: Armėnijos TSR; Azerbaidžano TSR ir Gruzijos TSR. 1940 m. vasarą TSRS susi grąžino Besarabiją, kurią 1918 m. buvo užgrobusi Ru munija. Besarabija buvo su jungta su Moldavijos ATSR. Moldavija TSRS Aukščiausio sios Tarybos nutarimu dabar buvo pertvarkyta į sąjunginę respubliką. Tais pat metais Pabaltijo respublikose atkūrus Tarybų valdžią, rugpiūčio mėn. TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvą, Latviją ir Estiją į TSRS sudėtį sąjunginių res publikų teisėmis. Šiuo metu TSRS sudėtyje yra 15 suverenių, lygiateisių sąjunginių respublikų, kurio se gyvena daugiau kaip šim tas tautybių ir nacijų. Todėl sąjunginių respublikų sudėty je įkurta 20 autonominių so cialistinių respublikų, 8 auto nominės sritys ir 10 nacionali nių apygardų. TSRS įkūrimas bei vysty masis buvo ir yra ryški leni ninės nacionalinės politikos pergalė. Jos jėga glūdi visų tarybinių tautybių ir nacijų lygiateisiškume, pasitikėjime.
Antanas AUGUS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas
MŪSŲ JUBILIATAI
Visada jaunas
Kiekvieno žmogaus paveikslas — savotiška jo biografija, bet kiekviename galima rasti bruožą, tokią detalę, kuri yra svarbiausia. Filosofi jos isto rijos ir ateizmo katedros vedėjo filosofijos dakta. ro Juozo Barzdaičio betarpiškumas, paprastumas pavergia kiekvieną, kam teko su juo bendrauti. Reikia būti labai jautriu ir įsimylėjusiu gyvenimą kad stebinantis visus vitališkumas niekada negęstų. Kasdieniniai rūpesčiai bei daugybė pareigų ne sugeba užgožti jo dėmesio ir pačioms menkiau sioms problemoms. Tarsi nėra jokio skirtumo tarp rūpesčių vadovaujant fakulteto partinei orga nizacijai, leidžiant „Problemas", ar patariant keb lioje situacijoje atsidūrusiam studentui. Jau se niai Alma Mater reikalai tapo ir jo paties rūpės čiais. Vienas pirmųjų Universiteto komjaunuolių, pirmasis jo komjaunimo sekretorius, visas jėgas skyręs jo suklestėjimui, šiandieną pasitinka pen kiasdešimtmetį toks pat jaunas ir gyvas ,jkaip si.dabras". Tai ir yra geriausias sėkmės laidas nau jiems sumanymams ir kūrybiniams užmojams. Geriausios kloties Jūsų darbe ir gyvenime! Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra Nuotraukoje: prof. J. Barzdaltis J. Repšys.
(dešinėje)
ir
doc.
TSRS 50
Draugystė: Vilnius i-
Minskas Nuotraukose: Minsko stotyje — gėlės ir baltarusių studentų šypsenom Taip nuoširdžiai buvo sutikti ansambliečiai. Ansamblio meno vadovas V. Aleksandravičius (dešinė je) Ir Baltarusijos universiteto komjaunimo komiteto sekrė toriaus pavaduotojas V. Babuškinas (viduryje). Mūsų universiteto delegacija neša vainikus prie Pergalė paminklo Minske.
R. SAVICKO FOTOREPORTAŽAS
Visi dar gerai prisimena mūsų Alma Matėr svečius iš Minsko — Baltarusijos Leni no universiteto atstovus, va dovaujamus rektoriaus prof. A. Ševčenkos, viešėjusius ba landžio mėnesį. Ir štai atsakomasis vizitas. Gegužės 13 dieną mūsų uni versiteto vadovai: rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorek torius doc. B. Sudavičius, par tinio komiteto sekretorius doc. B. Bernatavičius WU komjaunimo komiteto sekre torius S. Imbrasas vįetos ko miteto pirmininkas doc. V. Staskonis bei nusipel nęs liaudies dainų ir šokių ansamblis išvyko į Minską. Po sutikimo stotyje įvyko mūsų delegacijos pokalbis su Baltarusijos universiteto rek
torato ir visuomeninių organi zacijų atstovais. Aptarti mokslinio bei kutūrinio bend radarbiavimo, ryšių stiprinimo klausimai. . . . Koncertas. Salė perpil dyta. Nuskambėjo lietuviška daina. Plojimai.. . plojimai... Už koncertą mums nuoširdžiai padėkojo Baltarusijos univer. siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas V. Babuškinas. Vakare susitiko me su Minsko ansambliečiais bendroje vakaronėje. Sekmadienį anksti rytą minskiečiai parodė savo Kari nės šlovės muziejų. Jo ekspo zicija pasakoja apie Baltarusi jos partizanų kovas. Atskira salė yra ir apie Lietuvos par tizanus. Mūsų universiteto vadovai
bei ansambliečiai padėjo vai niką prie Pergalės paminklo. Chatynė. .. Didžiojo Tėvy nės karo metais fašistai sude gino 192 šio kaimo žmones. Puikus architektūrinis atmini mo ansamblis bei varpų gaus mas primena žmonėms karo baisumus, kurie turėtų nieka da nesikartoti. Pakeliui į Minską priva žiuojam prie šlovės piliakal nio. Jį minskiečiai supylė pa gerbdami karius, išvadavu sius Minską. Daug pamatyta, daug suži nota. Sis renginys, skirtas TSRS 50-mečiui, dar labiau sustiprins Baltarusijos ir Lie tuvos studentų draugystę bei mokslininkų bendradarbiavi mą.
O O O Vėl dangų iš balų ištaškė vaikėzai, o seniai Pavėsiu >s guikšnoja pemykštĮ, įšilusį vyną. ■. Vėl rudenlus gimdo be nuobodžio žemė, Kvepia tyla žolės augimu ir kmynais...
onas Kalinauskas GI ui IR ALBINUTEI
Irgi mes bėgam Hų vidudienį sikabinę rankom, r šlamančią žolę.
S
Įirgi mes bėgam Hų vidudienį vo žingsnių negirdėdami, įkstančiom žolių viršūnėm. [stojom — kojos nutirpo. Lidai — į tėvų nepanašūs. . .
,dinčio gluosnio šaką ivonio dugne pasodinkim. . .
IMPROVIZACIJA Paskui laivą smėly užpustytą, Paskui juodą vėliavą šešėlis Pga lyg vilnis. Žuvų kitieji kaulai smėly tie akmens užduso...
Klajoja virš miestų vienišos mintys, ir medžiai J mirusias širdis gaivingus šešėlius vidudieniais tiesia. Ar būnam geri, ar būname kartais negražūs, Mes niekur negalim pabėgti nuo savo pavėsio.
Teka ir teka upės, meldžiasi žmonės, medžiai eina į šviesą, prieš vandenį grąžo šakas belapes
Gyvybės ir triukšmo pilną pasaulį pripylėm, — Už miestų rūdyja lietuj krūvos žodžių, darbų — lig dangaus, Tik medžiai auga tarp mūsų be gąlo lėtai, iškilmingai ir tyliai, Lyg žinodami, kad šitaip jau niekad daugiau nebeaugs.
paukščiai lizdus prisisiuva žemai prie žolės, apleidžia žmones šventieji: kiti kabo virš dvigulės lovos
kokių metų — į Ižio plunksnos rankose, fgragėlių vainikas [it pašiauštos galvos.
| žingsnių nebegirdėt, žolė aštri ir keista, senelė žiūri ilgai — Ltpažinus.
o o o
i
aria tą žemę, j molį kantriai lyg ašaras beria grūdus nelemtus: iš naujo kareiviai negrįžta namo. ..
sulopo milinę, nuo aukšto nukėlę senąją „Singer". persiuva rūbą, sienojus nudrasko nuo apkasų vis geležį renka iš dirvos, augina basus anūkus, lieka vieni ir ties tylinčiom upėm be laiko pasensta.
LIETUS Lietus, kelio dulkėm kvepiąs,
i
šiltam vabzdžių zizime,
lietus (jo šešėlis bėga palei sieną vidunaktį, pilkais sparnais), lietus, kaip išsiskyrimas triukšmingam uostamiesčio turguj, .kaip monotoniška jūros ramybė — lietus, tu, ateinanti pro senamiesčio arkas, pro sustingusius žvilgsnius, lietus, oranžinių plunksnų vaivorykštes (lietaus muzikos pilnas gaudesys), lietus, besidriekiančios žeme juodos šakos, lietaus amžina vienatvė, kantrus ir ilgas švilpimas languos, lietus, sukrinta blakstienos lyg burės, lyg vakaro tylūs sparnai...
. . .Kol supasi moters drabužis Lengvas vėjy, kol šakos Driekiasi žeme, suguldamos Į žolę. Kol visa gyva, Ko nėra čionai, Tu nebijok ugnies artumo, Nykaus ir atviro jos žvilgsnio, Ženklų, kur duryse paliko laikas.. .
SlAME PUSLAPYJE: V K. LITUANISTO EILERASClAI III K. ŽURNALISTO NOVELE
*
Saulius nori surikti, bet ne prato, kad karštligiškai ieško artėjo iš abiejų pusių. Matė valandą? — Juozo akys klai-* stengiasi nutverti tėvelį už gali. Smegenys tarsi būtų su to menko šiaudelio, kuris aną me, kaip sąjungininkų bom džiojo veidais, stengėsi sutik nosies: akimirką pavirstų išganingu bonešių junginiai sudaužė ti jų akis. Kaip — ateis? — Kiek gegutė ture; vai vyniotos į šlapią skudurą. . . Neskauda, tik kūnas apsunks Nojaus laivu. Drezdeną. .. .Saulius atsiduso: „Jis kų? — Tu nors kažką pastatei, Tėvelis muistosi, kraipo ta, lenkia prie žemės... Išmovėme vasario antroje bent turės ką prisiminti tada. Jie pabunda beveik kartu. — nerimo Saulius. pusėje. Slinkom — vis miške Laukdamas vokietaitės, jis galvą. Pagaliau Laimutė nu Guli atmerktomis akimis. — Keturis tiltus... liais, vis toliau nuo piktos pamirš mirtį. O aš? Perkūne čiumpa tėčio nosį, spaudžia Ir tyli. Tai ryja minutes sieninis — Mirsi — o žmonės eis, akies. Skarmaluoti, alkani dievaiti...“. ir patenkinta krykščia: Galvoja. važiuos per juos. .. — Kiek gegutė turės vai likrodis. ėjom, nežinodami, kur einam, Galva apsunko, limpa Taip ir prasikankino iki ry — Sugrius ir tiltai. .. Ją sutikome antros dienos blakstienos. Miegoti. .. mie kų? .. .Juozas savam kaime. to, kuris įsiveržė pro atvirą Vėl pauzė. Saulius jautė, pavakary. Šviesiaplaukė mer goti. .. miegoti. Durys tyliai užsivėrė, išPasiima dalgį ir eina už sodo. langą su skvarbia vėsa. usysis atsargiai nušlepeno kad inžinieriaus ramybė turi gaitė pušynėly rinko žabus. .. .Naktis. Juozas atsikėlė ir, užsime aridoriumi. Trejetas palato- kažkokį pagrindą. Mus pamačiusi; išsigando, bet Koridoriaus sienos, nu Vaikai parsinešė triušių. Ku — Inžinieriau, aš norėjau nebėgo. ■ tai suprato kaip pabrėžtitviekstos elektros šviesas, rį laiką dar šėrė, o paskui tęs ant kaklo rankšluostį, nu. būti rašytoju... nusibodo, ir žoliauti tenka tė tapseno į prausyklą. li rodomą užuojautą. Tarėmės neilgai: baltos iki skausmo. Inžinierius skutasi. — Daug skaičiau, sten vui. Prikemša gležnų dobiliu Inžinierius sugraibė cigare— Ji išduos, — pasakiau. Tylu. Saulius dar tįsojo lovoje, : ir užsirūkė, iš trečio karto giausi analizuoti gyvenimą, — Jie nužudė dujų kame Budintis gydytojas savo kų. Numeta dalgį ir išsitiesia pažinti žmones. Kiekvienas roje dešimt lakūnų iš mano kabinete apsnūdęs varto kny. ant pievos. Akys skęsta dan bet, apsižiūrėjęs, kad liko įrėžęs degtuką. vienas, irgi išlipo. Saulius sėdėjo, užsikvem žmogiškasis likimas, kurį su pulko, — bloškė Piteris. gą. Jeseninas. O, gydytojas gaus mėlynėje. Atnešė pusryčius. Viskas dingsta. ps ant stalo, ir papilkėjusio- žinodavau, vis labiau kristali — Ji — vokietė. dar ir lyrikas. . . Pusę dešimtos — gydytojo Juozas bauerio sodyboje, iis akimis stebėjo žvirblį, zavo mintį, kad mano gyve nimas — tai ratas, kuriame neša šunims ėdalo. Orą su vizitacija. Šįryt atėjo sky Iraksintį ant palangės. drebina klaikus motorų kau riaus vyr. gydytojas. Juozas tįsojo lovoje, sunė- telpa visos svajonės, kančios, Prisėdo prie inžinieriaus. visi mano darbai ir lūkesčiai. kimas. . . Padangė pilna lėk ęs pirštus ant viršugalvio. — Kokia savijauta? tuvų. .. Juozas meta kibirą, Jie dar nesuprato, kas įvy Tą akimirką, kai aš mirsiu, Vytautas KATILIUS bėga. .. Iš trobos iššoka vo — Į aną pasaulį ruošia ti. Žodis, išgirstas prieš kele ratas išnyks. .. lyg ratilai ba kietis, puola vytis. „Hunde! mės. .. li minučių, dar nesmogė bai los paviršiuje. . . Hunde! — Šunis, šunis nepa— Negi šis nusibodo? Inžinierius stengėsi nusisa savo prasme, o tūnojo — Kaip?! Juk mes serga šypsoti: šėreil". Juozas užlekia ant lažkur pasąmonėje. — Tu ignoruoji bene svaraukštos uolos. Baueris atsili me vėžiu! — vos nepašoko Vėžys. Paskutinė stadija. biausią žmogaus, kaip proko. Juozas užropoja ant uo tas. •Temsta. — Kas jums taip jau ap los krašto, žiūri žemyn.. Apa Dienos šviesa palengva taujančios būtybės bruožą: čioje ant akmenų krūvos sė reiškė? uodo ir vienodino daiktus, kol gyveni, negalvok apie — Gydytojas... Tas jau di šviesiaplaukė mergaitė. įmones. Jei kuris iš jų išties- mirtį. Kitaip galima išprotė Gute Nacht. .. Ji kvato nas. Vakar vakare. .. lavo ranką paimti cigaretę ar ti, nes kiekviena nauja die Saulius jautė, kad dar mi ja... O viešpatie! Uola iaip sujudėdavo, prieblandos na priartina ją, šaltaveidę.. . dingsta. Juozas, Piteris ir An nutė, ir krūtinė sprogs. utapyto paveikslo harmoni- Žmogaus gyvenimas netektų Tai buvo jau nuosprendis. Už palatos lango ošia nak tonas, susikibę už rankų, šo Vyr. gydytojas atsistojo: prasmės... a akimirkai sutrikdavo. Už ką ją užmušėme — ne tis. Ošia, tiesą pasakius, du ka aplink laužą.. . Paskui ap — Visa tai — nesąmonė. — Prasmės? KAM? Nuožmiausiu priešu netikš žinau. Gal buvom matę per beržai, suglaudę šakas ties sižiūri, kad lauže dega Drez O su gydytoju aš pašnekėsiu. Inžinierius tylėjo. ai pasidarė tyla. Ji iš visų palange. Kai kieman įsuka denas. . . Staugia bombone Prie durų dar atsigręžė: — A a a! .. — baisus riks nelyg daug mirčify >usių apgaubė žmones tvirta Vokietaitė gulėjo kniūbs „Greitosios pagalbos" mašina, šiai. .. Sūnys, vėl šunys. .. — Jus, — parodė į Sauiena, ir mintys, atsimušę į tą mas, atrodė, nukels ligoninės čia, ant bliuzelės didėjo krau jos žibintų mestas šviesos Ant samanų kniūbsčia guli lių, ir jus — bakstelėjo ta laubtą, grįžta atgal į smege- stogą. pluoštas nušliaužia palatos vokietaitė... Raitosi krauju žinieriaus pusėn, Inžinierius su Saulium pa jo plėmas. rytoj išlis, kad vėl blaškytųsi, dauAntonas verkė. siena, išplėšia iš tamsos sta- paplūdęs Piteris... Staugia leisiu namo, ytųsi, keldamos vos ne fizi- šoko. Lovoje klūpojo Juozas. Piteris išbalęs sėdėjo ant lą, lovas. lėktuvai... Pikiruoja... aaA! Durys užsidarė. TrinktelėU skausmą. Antklodė lyg balta toga ka žemės ir kartojo: Trejetas palatoje miega. AAAI! damos. — Velniop! — This damn life... This Man rodos... Ne, tik pra ...Saulius universitete. Trejetas palatoje tylėjo. Saulius neištveria, atsisto- bėjo jam ant pečių. Akys žiūrėkite! Jie sapnuoja... sustiklėjusios ir pilnos pir- damn war... Nuėjo Sarbievijaus kieman, Staiga Saulius pradėjo kvaa ir žingsniuoja po palatą. Prakeiktas gyvenimas, pra.. .Inžinierius šypsosi pro atsisėdo ant cementinių laip- toti. Raitėsi iš juoko, spardė. .Durys atsivėrė, seselė mykščio laukinio siaubo, veikeiktas karas... miegus. Jis savo namuose. tų prie fontano. si, rankomis maigydamas parideno vežimėlį su padėklais. das persikreipęs, baltas. Aš vėmiau, įsikibęs pušies. Sėdi ant sofos. Jam ant ke — A a a! Taip sėdėjo, galva buvo galvę. — Vakarienė. Mumyse pabudo gailestis. lių — dukrelė. Inžinierius nutvėrė jį už tuščia, keista ramybė atpalai* * * •Sutemo. Tam prireikė mirties. Juodi plaukai banguoja davo raumenis. Gydytojas, bene dvidešimt Juozas užsnūdo. Anuodu pečių, papurtė: .. .Vėl ėjome. — Juozai, atsipeikėk! Juo ant petukų, akutės blyksi iš Kieme tuščia. Paskaitos. ketvertų metų vyras, pašaiJengėsi nežiūrėti jo pusėn — Piteris žuvo tą patį vakarą, po garbanos, užkritusios ant Staiga Saulių kažkas sure- piai žvelgė j pabalusį iš pykzai! i 'I! Pavydėjo miego. Tas švokštė pro sukąstus kai žandarai paleido mūsų veidelio. mia iš abiejų pusių. Jis pasi- čio šefo veidą. Inžinierius vėl prisidegė pėdsakais šunis. Vilkšunis dantis: muisto, bet veltui. Ir nieko — Nesivarginkite, kole— Tėti, o tu myli mane? Jgaretę. — Myliu. daugiau ant suoliuko nėra. ga. .. Aš pats sergu vėžiu.. . — Ji atėjo... Vėl atėjo. .. perkando jam gerklę. — Nikotiną; — plaučių Antoną nušovė sekantį ry — Ko jums reikia? — klau. Ir niekas manęs neišgydys. — O kaip tu mane myli? iriešas, — nusišaipė Saulius. „Gute Nacht"! O viešpatie! tą. Aniedu išsižioję žiūrėjo. Vyr. gydytojo veidas išty— valiūkiškai šnairuoja ma- šia Saulius, — Ką padės mirštančiam Aš parėjau į savo Kazlų zylė. Juozas rimo. Į akis grįžo Iš kairės pusės šnabžda: so. liziną.. . — atšovė inžiniegyvybė. Rūdą. ’ius. — Hm... Įsivaizduok, atei — Tu mirsi po mėnesio... — Kolega, kokia žodžio — O ji ateina. .. Kartą — na dabar giltinė — senė gel Sauliui išdžiūva gerklė: .kažkas" reikšmė? — suardė — Ji atėjo... Gute Nacht! Saulių siutino jo ramumas. — Aš dar jaunas. .. Atsto- nejaukią tylą jaunojo gydy...— Mus tris — čeką An du per mėnesį vokietaitė tonu veidu, su dalgiu ant pe — Kodėl turiu mirti, inži toną, anglą Piterį ir mane — praveria nakčia mano kamba ties. Ateina ir sako: „Vienas kitę nuo manęs. .. Aš para- tojo balsas, nieriau? — prašvokštė. — Nežinai... — nustebo — Aš irgi su varnom neiš iš konclagerio atidavė baue- rio duris, apklosto mane, pa iš judviejų eis su manimi... šydu knygą... Kai numirsiu, riui. Netoli Drezdeno. Dirbti. sako Gute ~ ‘ Nacht", dar pa- jis mirs". Aš pasakyčiau: žmonės ją vis tiek skaitys, vyr gydytojas. — Atrodo, tai eisiu. .. pakeiksnodavo, stovi valandėlę ir išnyksta. „Imk mane, neliesk mano Nes ji bus apie juos... įvardis. O kam jums prireikė — Aš dar jaunas, labai Vokietis Gute Nacht! švainėm vadindavo, bet šėrė mažytės dukrelės". — Tu mirsi, nieko nepara- to „kažkas"? aunas, — teisinosi tas. gerai. Tai aš smogiau jai peiliu. Laimutė susimąsto. Neil- šęs... — šnabžda tas pats — Kalbėdami jie dažnai — Ir aš ne senis. — Ar ji ateis mano mirties gam. Vėl užsiropščia aukštyn, balsas. Prasidėjo 1945-tieji. Frontai vartojo šitą žodį... Patylėjo. Jiedu puikiai suI
Gydytojas atsilošė fotely, įvargusiu žvilgsniu apmetė ibinetą. Atsirėmė alkunė. is į stalą ir suspaudė galvą linais. Tik-tak... tik-tak.. . tik-
S
AKISTATA
Aktų salėje įvyko antrasis Universiteto estradinės muzikos festivalis Jame dalyvavo 7 fakultetų (IF, IPEF, MF, PF, FF, MMF, FAF) saviveiklininkai. Trumpai apie festivalyje da lyvavusius kolektyvus. Pirmieji pasirodė 'Istorijos fakulteto studentai. Tai jau nas kolektyvas, pirmą kartą išėjęs prieš tokią didelę audi toriją. Gal todėl ir pasirody mas jų buvo vidutinis. Gražiai nuskambėjo ansamblio va dovo A. Paliono sukurtos dai nos. PEF instrumentinis-vokalinis ansamblis savo veido ne parodė — festivalyje sugroti kūriniai buvo tik užsienio an samblių mėgdžiojimas. MF instrumentinis-vokalinis ansamblis jau gyvuoja dveji metais Tai subrendęs kolekty vas, turintis gerą vadovą. Ma loniai nustebino medikų ban dymas pauzes tarp muzikinių
kūrinių užpildyti meniniu skaitymu. Ansamblio vadovas L. Alesionka buvo apdovano tas FF profbiuro Geriausio vokalisto prizu. Prekybos fakulteto ansamb lis išsyk išsiskyrė aukštesniu atlikimo lygiu. Gerai parink tas repertuaras, A. Norkaus malonus balsas, būgnininko virtuoziškumas tikrai „papir ko" žiūrovus. PF vokalinis-
R. SAVICKO nuotraukoje: prancūzų k. ir lit. spec ant rakursė D. Sarkūnaitė ir pirmakursis J. Subačius Roma nisto dienos koncerte.
STUDENTŲ DARBO, BUITIES IR POILSIO KONKURSAS
instrumentinis ansamblis (va dovas R. Gaivenis) buvo ap dovanotas studentų profkomi. teto Populiariausio festivalio ansamblio prizu. Tai didelis jauno kolektyvo laimėjimas. Labai šiltai žiūrovai priėmė FAF III k. studento A. Gižio pasirodymą. Jam buvo įteik tas Fil. F profbiuro prizas už geriausią lietuviškos dainos interpretaciją.
Praeitų metų festivalio lau reatai fizikai šiemet atsiuntė naują kolektyvą. Turint ome ny tai, kad muzikantai — pir mo kurso studentai, galima ti kėtis ateity neblogo ansamb lio. Pasirodymas festivalyje tam teikia vilčių. MMF kolektyvas jau senas, turintis susiklosčiusias tradici jas Ansamblio repertuare daug savos kūrybos dainų. Jo pasirodymą žiūrovai pri ėmė labai šiltai. Šiuo metu tai vienas iš stipriausių ansamb lių universitete. Prizo įsteigėjams teko ilgai galvoti, kam skirti pagrindinį festivalio prizą — prekybinin kams ar medikams. Festivalis parodė išaugusį MF, MMF ansamblių meistriš kumą, naujų grupių (PF, FF ir kitų) galimybes. Tikėkimės, kad ateityje dar ne kartą susitiksime su šiais ansamb liais. Studentų profkomitetas nu mato ir toliau rengti tokius festivalius. E. DARAŠKEVlClUTE
Filologijos fakultete tęsiasi internacionalinės dienos. Ge gužės 10-ąją gausus žiūrovų būrys vėl susirinko Sarbievi jaus kieme. Po dvi valandas trukusio prancūziškų filmų demonstravimo kieme nuai dėjo galingi prancūzų revoliu cinės dainos „Marseljetė" garsai. Taip prasidėjo Roma nisto diena. Kas nepabūgo šalto oro, girdėjo daug pran cūziškų dainų, skaniai pasi juokė iš linksmų pasakojimų, garsios Lafonteno pasakėčios apie varną, lapę ir sūrį, naujo prancūziško-žemaitiško operos žanro.
Gegužės 13 d. Sarbievijaus kieme skambėjo vokiečių kal ba. Į 92 auditoriją prigužėjo tiek svečių, kad vos užteko vietos stovėti. Labai įspūdin gai programą vedė personažai iš brolių Grimų pasakos „Bre meno miesto muzikantai“: Katinas, Gaidys, Asilas, Šuo. Iš Fausto lūpų gavome pasi grožėti nustabia Gėtės, kalba. Dėkingi žiūrovai ilgai plojo I ir II kurso germanistams. Po šventinio koncerto svečius pakvietė į Sarbievijaus kie mą, kur vyko žaidimai prie laužo ir šokiai. V. JONAITYTE
9^771 um s C ATSAKO
„Tarybinio studento" Nr. 13 straipsnyje „Triukš mas vidurnaktį" rašėme apie girtuokliavimą „Tauro" bend rabutyje. Salia studentų, kaip
pažeidėjų, buvo paminėta ir Vilniaus viešosios A. Mickevičiaus bibliotekos darbuotoja B. Sorokaitė. Iš bibliotekos gavome laišką. Direktorius
Konkursai
1. Efektyvumą, išreišktą pi nigais; 2. Produkcijos koky bės gerinimą; 3. Darbo na šumo kėlimą; 4. Sanitariniuhigieniniu darbo apsaugos są lygų gerinimą; 5. Darbo są lygų gerinimą (darbo paleng vinimą, supaprastinimą); 6. Gamtos apsaugą; 7. Darbo or ganizavimo tobulinimą; 8. Naujų prietaisų, įrengimų, mašinų kūrimą; 9. Gydymo būdų supaprastinimą, atpigi. nimą; 10. Nereikalingų, ne ekonomiškų darbų atsisaky mą; 11. Darbų originalumą, naujoviškumą; 12. Perspekty vinių liaudies ūkio vystymo planų sudarymą ir kt. III. Įdiegtų arba įdiegiamų mokslinių tiriamųjų darbų pristatymo konkursui privalo mi dokumentai: 1. Trumpa darbo anotaci ja; 2. Organizacijos arba įmo nės, įdiegusios Universitete atliktą mokslinį tiriamąjį dar bą, atsiliepimas. IV. Privalomus dokumentus pristatyti savo fakulteto ko misijos nariui iki 1972 metų gruodžio 15 d. V. Už geriausius mokslinius tiriamuosius darbus skiriamos 1—3 premijos bendrai 1000 rublių sumai.
Konkursai
riausių rezultatų tokiuose klubų) dėmesys sanitarinio lo reikalams doc. J. Grigonis LTSR Aukštojo ir specialio darbo baruose, kaip antai: švietimo klausimams: sanitari (pirmininkas), Mokslinio tyri jo vidurinio mokslo ministeri studentų darbo laiko organi nio švietimo planas, Sveikatos mo sektoriaus mokslinis sek ja ir Švietimo, aukštųjų mo zavimas; darbo sąlygų moko universitetas ir jo veikla ir retorius R. Šimkūnas, Fizikos kyklų ir mokslo įstaigų dar mosiose patalpose, biblioteko pan. fakulteto dekanas doc. V. Ky buotojų profsąjungos Respub se, darbo kambariuose suda Universiteto komisija rezul. bartas, Chemijos fakulteto likinis komitetas organizuoja rymas; kultūrinių-masinių tatus suveda ir konkurso me dekanas doc. E. Ramanaus konkursą. Jo tikslas — iš priemonių pravedimas klu džiagą prisiunčia Respubliki kas, Matematikos ir mechani aiškinti aukštąją mokyklą, buose, bendrabučiuose; svei- nei komisijai iki 1972 m. kos fakulteto dekanas doc. kurioje didžiausias dėmesys katingumo-sportinių stovyklų lapkričio 1 d. A. Raudeliūnas, Gamtos fakul kreipiamas studentų komunis organizavimas žiemos ir vasa Respublikinė komisija at. teto dekanas doc. R. Tarvy tiniam auklėjimui, darbo, ros atostogų metu, politinis- renka geriausias mokyklas ir das, Medicinos fakulteto probuities ir poilsio organizavi auklėjimąsis, kulūtrinis-masi- veda respublikinio konkurso dekanas mokslo reikalams mui, gydomojo ir profilakto- nis darbas jose; studentų da rezultatus bei išaiškina nuga prof. J. Markulis, Pramonės rinio darbo gerinimui. ekonomikos fakulteto prodelyvavimas visuomenei naudin lėtojus. Universitete konkursą or game darbe, sportinių įrengi Kolektyvas, užėmęs pirmąją kanas mokslo reikalams ek. ganizuoja ir jam vadovauja nių statyboje; materialinės vietą, pristatomas visasąjun m. kand. J. Žvinklys, Preky komisija, sudaryta iš rektora bendrabučių bazės sustiprini giniam konkursui, apdovano bos fakulteto prodekanė to ir studentų visuomeni mo, naujų statybų plano vyk jamas pereinamuoju prizu ir mokslo reikalams e. doc. p. nių organizacijų atstovų: dymas; pavyzdingas mokymo 500 rublių pinigine premija. K. Vaištarienė, Finansų ir darbuotojų profkomiteto patalpų, gyvenamųjų kamba II vietos nugalėtojui skiria apskaitos fakulteto prodekapirmininko pavaduotojas doc. rių užlaikymas, įrengimų, in mas Garbės raštas ir 300 rub nas mokslo reikalams doc. V. Dvareckas (pirminin ventoriaus tausojimas, sava lių piniginė premija. J. Laškovas, MTS vyr. ekono kas), darbuotojų profkomiteto laikis patalpų valymas, re III vietos nugalėtojui skiria mistas R. Radžiūnas. narys doc. J. Bitė, darbuotojų guliarus patalynės keitimas, mas Garbės raštas ir 150 rb. profkomiteto narys v. d. B. griežtas vidaus ir sanitarijos Cereška, komjaunimo komite taisyklių laikymasis bendra NUOSTATAI to sekretoriaus pavaduotojas bučiuose; sistemingas visuo J. Galinaitis, kultūros klubo meninių kontrolierių veiklos I. Mokslinių tiriamųjų dar Siekiant geriau panaudoti pirmininkas Z. Levickas, pro organizavimas, valgyklų, bu. mokslinių tiriamųjų darbų re bų rezultatų įdiegimas į prak rektoriaus padėjėjas butų rei fetų darbo tikrinimas; plati zultatus praktikoje, paskatin tiką suprantamas kaip šių kalams S. Mickus, Studentų sveikatos studentų tarpe ti šių darbų, turinčių praktinį rezultatų realizacija techni profkomiteto pirmininko pa propaganda, komunistinės pritaikymą, tolimesnį vystymą niams, technologiniams, ga vaduotojas J. Surblys, parti buities elgesio normų įdiegi ir gautų rezultatų įdiegimą į mybos valdymo ir organizavijos komiteto narė doc. B. Pur- mas studentams; reguliarus praktiką, Universitete iki mo procesams kurti bei tobu vaneckienė, Turistų klubo konkursų-apžiūrų pravedimas 1973 m. vasario 1 d. praveda linti, tolesniam mokslinių ti pirmininkas E. Stankevičius. tarp bendrabučių, korpusų, mas konkursas geriausiam riamųjų darbų vystymui ir aukštų, kambarių; medicininių (efektyviausiam) moksliniam t. t. KONKURSO SĄLYGOS II. įdiegtų arba įdiegiamų punktų, izoliatorių, profilakto tiriamajam darbui išaiškinti, tiriamųjų darbų t riumų įrengimas ir priežiūra; kurio rezultatai įdiegti arba mokslinių Konkurso nugalėtojais lai visuomeninių organizacijų buvo diegiami 1972 m. efektyvumo įvertinimo pag komi tie aukštųjų mokyklų (profsąjungos, Raudonojo Sudaryta tokia konkurso rindiniais kriterijais reikia kolektyvai, kurie pasieks ge kryžiaus, kultūros bei sporto komisija: prorektorius moks laikyti: LAIKRAŠTIS EINA NUO 1S50 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
Vytautas Gutauskas Š. m. gegužės mėn. 10 d. po ilgos ir sunkios Ilgos mir buvęs ilgametis Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mediči nos fakulteto dėstytojas, gabus pedagoginio-auklėjarrojc visuomeninio bei administracinio darbo vykdytojas ir Or ganizatorius Jonas-Vytautas Gutauskas. V. Gutauskas gimė 1918 m. rugsėjo 17 d. Burbiškės valstiečių šeimoje. 1937 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžioj, lietuvių gimnaziją, o 1945 m. — su pagyrimu Vilniau Valstybinio universiteto Medicinos fakultetą. Dar būdama studentu, V. Gutauskas nuo 1944 m. spalio mėn. praded dirbti Patologinės anatomijos katedros vyresniuoju la^ rantu, 1946 m. skiriamas šios katedros asistentu, 1948 n— vyresniuoju dėstytoju. Pirmaisiais savo darbo fakultete metais V. Gutauską daug jėgų ir pastangų skiria atkuriant karo nuniokotų ka tedrų darbą, parengiant studentams patologinės fizioloqj jos konspektinę mokymosi medžiagą bei diegiant tarybin dėstymo metodologiją aukštojoje mokykloje. 1960 — 1963 m. V. Gutauskas sėkmingai dirba Medicino fakulteto prodekanu, 1962—1965 m. eina Fiziologijos ir pa tologinės anatomijos katedros vedėjo pareigas. V. Gutaus kas buvo renkamas fakulteto profsąjungos vietos komite to pirmininku, fakulteto Raudonojo Kryžiaus draugijos pir mininku, fakulteto Tarybos sekretoriumi. 1961 m. Vytautas Gutauskas priimamas į TSKP eiles, buvo renkamas fakul teto partinio biuro nariu. 1950 m. baigė vakarinį Marksiz mo-leninizmo universitetą. V. Gutauskas buvo kvalifikuotas, eruduotas pedaqoqai patofiziologas. Be pedagoginio darbo, V. Gutauskas sėkmingai dirt* įvairų administracinį, mokslinį, metodinį darbą už fakul teto ribų. 1968 metais, pablogėjus sveikatai, iš fakulteto perėji dirbti į Respublikinį mokslinį medicinos ir medicininei techninės informacijos skyrių, kur išdirbo iki mirties sky riaus vedėju. V. Gutauskas paskelbė spaudoje daug mokslinių straips nių medžiagų apykaitos reguliacijos, kraujo ir periferinei limfos apytakos kitimų klausimais įvairių patologijų a t ve jais, rašė įvairiais mokslo populiarinimo, sanitarinio švie timo klausimais, 1959 m. kartu su bendraautoriais išleidi monografiją „Lietuviškoji medicininė bibliografija 19401957“. Už gerą darbą ir visuomeninę veiklą V. Gutauskas ap dovanotas dviem Lietuvos TSR Aukščiausiosios Taryboj Prezidiumo garbės raštais, „TSRS Sveikatos apsaugos žy mūno“ ženklu, įvairiom padėkom. Šviesus velionio Vytauto Gutausko, gydytojo, pėda go go, mokslininko, visuomenininko ir tyro žmogaus bei gej ro draugo atminimas visam laikui liks jo mokinių, bendra darbių, visų jį pažinojusių atmintyje.
Prcf. S. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanai Doc. S. KEBLAį Patologinės fiziologijos ir patologinė! anatomijos katedros vedėjai
Nuoširdžiai užjaučiame Fizikos fak. III k. stud. Si uitą ŽILIONĮ dėl tėvelio mirties. Grupės draugai Giliai užjaučiame Teisės fakulteto laborantę Dangi rą PETRULĖNAITę dėl brolio tragiškos mirties. TF darbuotojų kolektyvas
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 2320 LV 01583
drg. V. Rimša rašo, to! E. Sorokaitės neleistiną poeld bendrabutyje apsvarstys piS minė komjaunimo organizad ja.
Skelbimai Studentų profsąjungos ko mitetas gavo poilsinius k’ ia lapius į: 1. Odesos politechnikos s tituto stovyklą „Caika", 't>J liepos 16 d. (20 dienų). 2. Odesos technologini; instituto stovyklą „Cemomot ka", nuo liepos 19 d. (20 die nų). Stovyklos yra Juodosios ju ros pakrantėje netoli Odesos 3. Drogobičų pedagogo:b instituto stovykla „Smerička liepos mėn. (20 dienų). Stovykla yra prie Karpoj garsiose Truskaveco gydykis se. Stovykloje galima naudo tis gydomuoju mineralinii vandeniu. Kelialapių kainos į visas šias poilsio stovyklas — 6* rb., studentų profsąjungos n» riams — 18 rb. 4. Krasnodaro Politechnikos instituto stovykla prie Juodo sios jūros, S. Kaukaze (pri? Tuapse) nuo liepos 20 d. |1 savaitės). Kelialapio kaina 32 rb„ profsąjungos nariam — 15 rb.
RADINYS Universiteto kavinėje rasti piniginė su pinigais. Kreipti' į I k. bibliotekininką A. Ickei vlčių. FAF ekonominės infor macijos specialybės IV k. I grupės draugai ir vado vas nuoširdžiai užjaučia Mildą GUTAUSKAITĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA