SIAME
NUMERYJE: ANTRASIS UNIVERSITETO SĄSKRYDIS GERIAUSIEJI SMD KONFERENCIJOS DARBŲ AUTORIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAUCRASTIS
Nr. 16 (1 Oi 1) 1978 m gegužės 19 d. KAINA 2 KAK
EINA NUO 1950 METŲ
SUSITIKIMAI MOKSLŲ AKADEMIJOJE Mažiau kaip metai liko ik: iškilmių, kuriomis bus pažy mėtas mūsų Alma Mater gar bingas jubiliejus. Prasidėjo tiesioginis ruošimasis šiai šventei. Įtemptai dirba jubi liejinė komisija, jos sekcijos, organizuojami įvairūs rengi niai, ruošiami spaudai leidi niai apie mūsų aukštąją mo kyklą, gaminami suvenyrai. Universiteto rūmuose triūsia didelis būrys restauruotojų, statybininkų, dailininkų.. . Vienas iš renginių, skirtų di delei sukakčiai — respubliko je organizuojamos Universi teto mokslo dienos. Jos jau įvyko trijuose miestuose ir penkiolikoje rajonų. Pagaliau mūsų Alma Mater dienos atkeliavo ir į Vil nių. Prasidėjo jos Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje. Gegužės 11—12 dienomis daugiau kaip septyniasdešimt Universiteto profesorių, do centų, dėstytojų ir darbuoto jų susitiko su šimtais kolegų iš Mokslų Akademijos moks linio tyrimo institutų. Aptarti tarybinio mokslo laimėjimai,
tolesnės jo vystymo perspek tyvos. daug kalbėta apie ar tėjantį seniausios Sąjungoje aukštosios mokyklos jubilie jųPenktadienį, gegužės 12 d., Mokslų Akademijos Centri nių rūmų konferencijų salė je įvyko Universiteto moks lo dienų dalyvių baigiamasis susirinkimas. Nuoširdžiais aplodismentais Akademijos darbuotojai sutiko Universi teto rektorių prof. dr. J. Ku bilių, partinio komiteto sek retorių K Poškų, prorektorių J. Grigonį, visuomeninių or ganizacijų atstovus, daugu mos fakultetų dekanus, pro fesorius. Susirinkimą pradėjo Moks lų Akademijos prezidentas prof. J. Matulis. Jis pasa kė: ■— Mums kelia didelį pasi tenkinimą, kad jubiliejinė Vilniaus universiteto progra ma prasideda nuo Mokslų Akademijos. Mūsų kolekty vus riša tvirtos, nuolat besi plečiančios draugystės ir bendradarbiavimo gijos.
Susirinkimo prezidiume — šeimininkai ir
Lietuvos TSR Mokslų Aka demijos Zoologijos ir parazi tologijos institutas gegužės •1 d. sulaukė brangių svečių — Vilniaus V. Kapsuko Uni versiteto Gamtos fakulteto dekano doc. R. Tarvydo, prof. Basalyko, docentų A. Ma sionio, R. Lekevičiaus, R. Kazlausko. Šiandien čia selnosiuose Verkių rūmuose ■yko Vilniaus universiteto būrimo 400-jų metinių proga Prganizuotos mokslo die nos. Instituto vadovai ir moksli ninkų kolektyvas su svečiais Įkartu apžvelgė nueitą kelią,
Iš tikrųjų, mokslo dienos Vilniuje prasidėjo Mokslų Akademijoje neatsitiktinai. Akademijos prezidentas kal bėjo, kad šiuo metu bendro mis dviejų didžiausių respub likos mokslų įstaigų darbuo tojų jėgomis sprendžiama daugiau kaip dešimt svarbių fundamentalių ir moksliniųtechninių problemų. Siste mingai veikia bendri Mokslų Akademijos ir Universiteto seminarai, sudaryta šešiolika kūrybinio bendradarbiavimo sutarčių. Šie ryšiai tarp abiejų mokslo įstaigų — tra diciniai. Daugelis Universite to darbuotojų padėjo Moks lų Akademijai organizuoti institutus, pradėti mokslo ti riamąjį darbą po karo. Tais pat metais visi respublikos sostinėje gyvenę Mokslų Akademijos tikrieji nariai ir nariai korespondentai dirbo Universitete. Gera Universi teto Ir Mokslų Akademijos draugystės iliustracija yra prof. J. Matulio biografija. 1940—1941 metais jis buvo Vilniaus Universiteto Mate
svečiai.
malonios
Egzaminai, egzaminai... Prof. J. Matulis — garbės studentas.
tą įsimylėjęs ir aš, galėčiau valandų valandas pasakoti apie jį. Aišku, Universiteto istori ja didelė ir plati: išėjo jau du jos tomai, greit bus tre čias. Todėl rektorius tik trumpai apžvelgė mūsų Alma Mater istoriją, svarbiausius jos vystymosi periodus ir įvykius, pateikdamas daug įdomių, mažiau žinomų fak tų. Rektorius pabrėžė, kad vaisingiausias Universiteto gyvavimo laikotarpis — tary biniai metai. Įdomi detale: mūsų rektorius į Universitetą įstojo 1941 metais, kai atkur tas Vilniuje Universitetas buvo pertvarkomas į tarybi nę aukštąją mokyklą. Dabar tinis Mokslų Akademijos pre zidentas prof. J. Matulis tuo met buvo fakulteto, kur mo kėsi rektorius, dekanu. Rektorius kalbėjo apie mokslinį darbą Universitete, apie problemas, ruošiant liaudies ūkiui specialistus ir mokslinius darbuotojus, apie bendradarbiavimą su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyk lomis. Susirinkusieji išgirdo Nukelta j 4 psl.
Kalba rektorius prof. dr. J. Kubilius.
Šventės
nužymėtą kūrybiniais laimė jimais, pasidalijo mintimis, moksliniais sumanymais atei čiai, vystant tarybinį mokslą, šviečiant savo kraštą. Aptar tos gairės sudaryti kūrybinio bendradarbiavimo sutartį tarp Gamtos fakulteto ir instituto iki 1990 m. Gausiai susirinkusių nuotai ką praskaidrino atsilankęs Universiteto folklorinis an samblis, vadovaujamas labai kūrybingos vadovės Zitos Kelmickaitės. Ansamblis pa
matikos — gamtos fakulteto dekanas, profesorius. Po karo 1944—1945 metais prof. J. Matulis buvo mūsų aukšto sios mokyklos prorektorius mokymo ir mokslo reikalams. Arba paimkime mūsų rekto rių prof. dr. J. Kubilių. Jis — LTSR Mokslų Akademijos prezidiumo narys, akademi kas. Prof. J. Matulis kalbėdamas pabrėžė, kad Universitetas šiandien yra pagrindinė res publikos mokslinių kadrų kalvė. Jis pateikė tokį fak tą: iš 1650 Mokslų Akademi jos sistemoje dirbančių mokslinių bendradarbių 70 procentų yra Vilniaus univer siteto absolventai. Įdomus ir kitas faktas: 150 mūsų aukš tosios mokyklos vyresniųjų kursų studentų atlieka šiuo metu praktiką Mokslų Aka demijos institutuose. Baigdamas prof. J. Matulis pasakė: — Universiteto 400 metų jubiliejus — tai ne tik jūsų darbuotojų ir studentų šven tė. Džiugu šį jubiliejų minėti visiems respublikos mokslo darbuotojams. Mes sveikina me jus, Universiteto atsto vus, linkime visada laikyti aukštai iškėlus tarybinio mokslo vėliavą. Žodis suteikiamas Universi teto rektoriui prof. dr. J. Ku biliui. Padėkojęs už linkėji mus, gerus žodžius apie Uni versitetą, rektorius tarė: — Sako, kiekvienas rekto rius yra įsimylėjęs savo aukštąją mokyklą. Universite-
akimirkos
rodė įdomią, negirdėtą ausiai ir nematytą akiai folklorinę programą, pavadintą „Sup kit, meskit mani jaunų", ku rią sudarė pavasario kalen dorinės dainos ir žaidimai. Tai nuostabiai sutapo su me tų laiku ir mūsų nuotaika, kai už senųjų rūmų langų, parke girdėti įmantrūs paukš čių balsai, marguoja žibučių ir plukių žiedai. Įvairiuose koncertuose dažnam gerokai pabosta pastatytų garso stip rintuvų pernelyg didelis
triukšmas. Čia to nebuvo. Visus žavėjo natūraliai atlie kamos paruginės, sūpuoklinės dainos, vyrų lalavimai, aukš taičių kadrilius, kuriam pri tarė senovinė kaimo armoni ka. Visiems patiko tai, kad dainos ir žaidimai buvo au tentiški, niekur kitur negir dėti, pačios vadovės ar kitų surasti ir užrašyti liaudyje. Mūsų nuomone, tai didelis ansamblio nuopelnas. Programą labai maloniai paįvairino pasakotojai Dovilė Jonušytė, Nijolė Krinickaitė, Kazys Jonušas ir kiti, aukš taičių, žemaičių ir dzūkų
ŠVENTINE ESTAFETE
tarmėmis papasakoję apie se nojo kaimo pavasario darbus ir kitus nutikimus iš jauni mo gyvenimo. Visa tai bu vo atlikta su trykštančiu jau natvišku entuziazmu, kuris pasiekė kiekvieną žiūrovą. Šia proga visam Universite to folkloriniam ansambliui ir jo vadovei Z. Kelmickaitei už suteiktas malonias akimirkas dar kartą tariame ačiū, lin kėdami tolimesnės kūrybinės sėkmės D. ŠEMETULSKIS
Zoologijos ir parazitologijos instituto mokslinis sekretorius
Atėjo pavasaris — gražiau sias metų laikas. Tačiau stu dentams pavasaris ne tik iš vykų, turistinių žygių metąs — prieš akis pavasario sesi jaKaip studentai ruošiasi pa vasario sesijai? Apie tai pa prašiau papasakoti Istorijos fakulteto prodekanę doc. G. Raguotienę. — Egzaminai trečiakur siams jau įpusėjo. Ne visonąs grupėms vienodai sekasi. Be veik visa M grupė blogai iš laikė sociologijos įskaitą. Kas dėl to kaltas? Gal studentų aplaidumas, o gal ir tai, kad Saulėtekio korpusuose mes neturime bibliotekos. Norint perskaityti vieną ar kitą kny gą, vadovėlį, reikia važiuoti į Centrinius rūmus. Trūksta ir techninių, vaizdinių moky mo priemonių. — Neseniai vykusi kontro linė sesija parodė mūsų trū kumus ir laimėjimus. Šiais metais studentai laiku parašė ir atidavė, — tęsia prodekanė, — kursinius darbus. Te mas paskirstėm rugsėjo pra džioje. Semestro metu kont roliuodavome, kaip studentai rašo darbus. Neblogai sekasi ir mūsų absolventams — ginami dip lominiai darbai. Įvertinimai labai aukšti—- iš šešiolikos apsigynusiųjų devyni penke tai. Čia verta paminėti stu dentus G. Navickaitę, R. Kal vaitytę, kurso seniūnę J. Ur bonaitę. Sunki pavasario sesija šie met laukia pirmakursių. Jie laikys 5 egzaminus, tarp ku rių ir aukštoji- matematika, LTSR istorija. Daug triūso, ruošiant pirmakursius sesijai, įdėjo kuratoriai P. Saudar gas, J. Urbonaitė, Z. Grenciavičienė. Jie organizavo su sirinkimus, kur aptarė artė jančios sesijos problemas, kalbėjosi su studentais. Žiemos sesiją labais gerais pažymiais išlaikė nemaža pir makursių. Norisi paminėti L. Kielių, R. Urbonaitę. Ma nome, kad šį kartą jų stu dijų knygelėse puikuosis penketai. — Malonu kalbėti apie ge rai pasirodžiusius studentus, tačiau reikia paminėti ir kai kuriuos sunkumus, — tęsia prodekanė G. Raguotienė. — Turiu galvoje studentus, ku rie nelanko paskaitų, laiku neišlaiko įskaitų. Jie yra našta ir kursui, ir dėstyto jams. Pavyzdžiui, trečiakur sis V. Jurevičius jau turi, pradedant mažiausiomis ir baigiant didžiausiomis, nuo baudų. Nelanko paskaitų tre čiakursiai R. Balnys, A. Pet raitis, antrakursis G. Genys. — Yra ir tokių, — šypteli prodekanė, — kurie ima ir išvažiuoja savaitei kitai „pa atostogauti", kai visi mokosi Ką gi, pažiūrėsime, kokie bus pavasario sesijos rezultatai. R. SARTATAVICIUS
Universiteto įl ojo sąskrydžio atgarsiai Žiupsnelis istorijos
Sąjunginis komjaunimo ir jaunimo žygis tarybinės liau dies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis prasi dėjo prieš dešimtį metų kaip turistinė ekspedicija. Jau įvyko astuoni sąjunginiai ir tiek pat respublikinių sąskry džių, kurie akivaizdžiai paro dė, kad šis žygis yra puikus kelias, susipažįstant su savo šalies ir liaudies istorija, nū diena, tradicijomis ir perga lėmis. VIII Respublikiniame sąskrydyje, vykusiame 1976 m. liepos 1—-4 d. d. Kaune, Universiteto komanda už ėmė II vietą tarp respublikos aukštųjų mokyklų. I-asis Universiteto sąskry dis vyko 1977 m. gegužės 7 —9 d. d. Jame dalyvavo apie 200 žygio dalyvių. Nu galėtojais lakultetų tarpe ta po: I vieta — Fizikos fakultetas II vieta — Teisės lakultetas III vieta —- Filologijos fa kultetas
Su daina žygiuoja sąskry džio dalyviai. Iškilminga ri kiuotė. Rimti veidai. Būrių vadai raportuoja stovyklos komisarei, VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojai Z. Besasparytei apie pasiruošimą sąskrydžiui. Įtei kiami daiktiniai raportai. Teisė pakelti žydrai raudoną sąskrydžio vėliavą suteikia ma pirmojo sąskrydžio nu galėtojams — Fizikos fakul teto atstovams. Sąskrydžio vėliava plevėsuoja šiltame pavasario vėjyje, skelbdama, kad prasidėjo II-asis Univer siteto sąskrydis. Universiteto Rektorato,
riai, nors ir ne pesimistai, ne ištvėrė garsiai neišreiškę pa sitenkinimo šia išmone. O vakaras su savimi atne šė dar vieną renginį — susi tikimą su Didžiojo Tėvynės karo veteranais. Savo prisi minimais pasidalino Univer siteto SDAALR komiteto pir mininkas A. Sapožnikovas. Apie pirmas karo dienas pa sakojo atsargos papulkininkis V. Raikovas, savo kovą pra dėjęs partizanų grupėje „Už Tarybų Lietuvą". Užmiršęs viską, rodosi, galėtum klau syti ir klausyti šių žmonių pasakojimų, primenančių ait riais parako dūmais kvepian-
TfiVĮJ PĖDOMIS partinio komiteto vardu są skrydžio dalyvius sveikina Universiteto partijos komite to sekretoriaus pavaduotojas doc. VI. Gobis. Sveikinimo žodį taria VU komjaunimo komiteto sekretorius, sąskry džio štabo viršininkas H. Ramonas. Tie, kurie nekantravo pa rodyti savo jėgą, sumanumą
čius laukus, žūtbūtines kovas už kiekvieną žemės lopinėlį. Tarytum susumuodamas vi sos dienos darbus, įsiliepsno draugystės laužas. Ilgai, jo nenutilo muzikos garsai, skambios dainos, klegesys. Šokis šokį keitė, pailsėję — nuvargusius. Kitos dienos rytas nieko gero nežadėjo. Juodi švini-
kėjo pereiti per upe per mestą rąstą, daug kam neiš laikė nervai. Krito, kėlėsi, vėl ėjo ir vėl krito, vėl, vėl... kol laimingai nepasie kė kito kranto. Ne viena mergina ir gailesčio ašarą nubraukė. Baisiausia, kaip pareiškė viena sąskrydžio dalyvė, buvo lipti į medį. Štai kur pasirodė kiekvieno drąsa, vyriškumas. Ne vienas lipda mas pagalvojo, kad nuo su gebėjimų bus aišku, kiek tai rizikinga.. . Šaunūs vaikinai! Kita rungtis — sužeisto li gonio pernešimas. Pavargusi ranka vėl turėjo tvirtai lai kyti šautuvą, akis turėjo ne apgauti. Nors pataikyti į di delį balioną ir nebuvo ypa tinga problema, tačiau ret karčiais tekdavo iš naujo užtaisinėti šautuvą. Kas pasakė, kad tąkart bu vo šalta, tas suklydo! Pui kiausiai tai įrodė kita rungtis. Plaustu reikėjo apiplaukti balionus, Nesudėtinga, nors plaustas, palyginti, ir mažo kas, bet kai brangi kiekviežiūrima, Buvo ir tokių akina sekundė, tada j nieką nemirkų, kai padėtis atrodė vi
Kas daugiau patalkė... Priekyje VU SDAALR komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas.
žo, kuris, dideliam džiaugsmui tų, kuriems teko išsimaudyti, buvo sukrautas iš plausto. Štai kur geras kerstas! Nors dulksnojo smulkus lietutis, tačiau niekas negaĮėjo išgąsdinti saviveiklininkų. Galima buvo išgirsti ir įvairių patarimų, pamatyti įžymių cirko artistų. Netrūko jumoro ir juoko; vis-
sąskrydžio. . . Diplomai ir medaliai pa skirstyti, viskas paruošta sąskrydžio uždarymui. Uždary me dalyvauja miesto komjaunimo komiteto pirmasis sekretorius A. Matulevičius, miesto komjaunimo komiteto skyriaus vedėjas Vaičiulionis. Pereinamoji taurė ir diplomas įteikiami Teisės fakulteto komandai su šauniu kapi-
Universiteto 11-ojo sąskrydžio
suvestinė (balais)
VI
3 C/3
MMF FF CHF GF MF FilF IF PEF PF EKFF TF
Sąskrydžio nugalėtoja — Teisės fakulteto papulkininkis V. Raikovas.
komanda,
8 7 3 11 4 5 — 6 — 10 99
10 7 9 4 2 11 5 8 — 6 3
ką nutraukė negailestingai j ežero ir miško valdas įsiver žusi tamsa. Su nekantrumu laukėme kito ryto. Ką jis atneš gero? Ir teko nusivilti. Ryte taip nesinorėjo keltis ir eiti į lauką — į palapinių stogus barbeno lietaus lašai. Net pusryčiai ir tie negalėjo daug ko išvilioti, o ką jau bekal-
dešinėje — kalba
7 10 6 2 4 5 3 8 — 11 9
90 71 71 61 34 52 20 68 — 78 102
sai kritiška, daug kam teko iki juosmens išbandyti ežere vandens temperatūrą. Tačiau studentas liks studentu, nie kad nenusiviliančiu nesėk me: Po tokio priverstinio maudymosi tikriausiai ne vienam kilo noras ir pačiam išsimaudyti. Estafetės finišas — virvu tės deginimas. Ir kaip nu džiugo gamtininkai, sužinoję, jog pasiekė geriausią rezul tatą. Džiaugsmui nebuvo ga lo! Tie, kas sušalo, vakare, galėjo pasišildyti prie lau-
II IV IV VI VIII VII IX V — III I
tonu Sigitu Židoniu priešą kyje. Nuleidžiama vėliava Tris dienas trukęs sąskrydis pasibaigė. Iš chemikų jumoro (k apie juos)
Niekad nevalgyk savo su muštinio, nes jų turi įsidėję kiti. (Chemikai savo sumuš tiniais vaišino štabo narius Aut.) Kas sveria daugiau normos siūlome kasdien po penkis kartus nubėgti iki štabo (Kaip pasirodė,' vadai nors ir ne daugiausia, bė bėti apie muziką, kuri taip svėrė švinines giodavo į štabą daugiau. Aut.) trukdo sumerkti Ką gali suvalgyk šiandien akis... neatidėk rytojui. (Trečią die Lietui lyjant, žiūrovams ną pritrūko maisto ir chemi skanduojant, įvyko pats pas- kai pasitenkino ketvirta vie kutinis mūšis tarp komandų ta. Aut.) — alpinistų futbolas „tumbi Be turizmo ir dainos ne—jumbi". Nenutyla komenta .bus vasaros geros. (Blogai toriaus balsas, skelbiantis re pasirodė saviveikloje, todėl zultatus, nenutyla žiūrovų per sąskrydžio uždarymą lijo. ovacijos. Ir nesvarbu, kad vi Aut.) Jei teisėjai valgo žolę, si, išskyrus komentatorių, šla pi. Nuotaika pakili. Ir kaip giedros nelauk. (Žolės neval nusiviliama, kai pranešama, gė, bet ir giedros nebuvo. jog finalinės kovos dėl blo Aut.) V. KVEDARAS gų meteorologinių sąlygų Nuotraukos autoriaus. bus atidėtos iki.. . trečiojo
ŽENGIA JAUNOJI KARTA
ir ištvermę, galėjo .parodyti visus savo sugebėjimus dar-'. bo desante. Tuo labiau, kad darbas buvo abipusiai nau niai debesys dengė visą dan dingas: valomas miškas ir gų. Protarpiais nukrisdavo tuo pačiu nešamos malkos lašai, pranašaujantys lietų. laužui. Ir nors kelias iki lau Tačiau sportinės penkiakovės žavietės ne iš trumpiausių, ir didelė kliūtis — į ežerą įte dalyviai įrodė, jog net blo kantis upeliukas — tačiau gas oras negali sutrukdyti tai neįbaugino jaunimo, dir pasiekti gerų sportinių rezul bančio su dideliu entuziaz tatų. Granatos metimas, pri mu. Ir nesvarbu, kad kai ku sitraukimai ir atsispaudimai, rie vaikinai nešė daug leng krosas, šuoliai į tolį, šaudy rąstus už mergi mas — tokios rungtys, kurio (A. BALTAKIS) vesnius nas. .. Svarbiausia čia buvo se stengėsi pasirodyti patys stipriausi. Ir kokių gudrybių Prie Tapelių ežero, apsup tiksiąs — laužas! Tuo tarpu pažvelkime j buvo nesigriebta. Filologai to žavingu mišku, rinkosi Universiteto Il-ojo sąskry- stovyklavietes. Daug išmonės kiekvienoje rungtyje stengėsi pasiųsti vis naujų atstovų. Kam nemalonu būti pirmam! Deja, viskam ateina galas, taip ir jiems teko nusileisti prieš štabo nutarimą anuliuo ti visus taškus. Niekam ne nusileido teisininkai, kuriuos žūtbūt stengėsi pavyti mate matikai. Pastarieji, matyt, mažai dar knygų perkandę, nesugebėjo matematiškai ap skaičiuoti nuotolio, skirian čio abi komandas. Bene geriausia buvo orien tacininkams, pasijutusiems miško stichijoje. Jei ne kom pasas ir žemėlapis, vargu ar būtume sulaukę lauku sugrįž tant. Net . istorikų būrio va das, aukodamasis savo nepil nos komandos labui, sugrįžo anksčiau, turbūt bijodamas Orientacininkai: greičiau nukopijuosi žemėlapį, turėsi pasiklysti... Štai čia „nu daugiau laiko. skriaustieji" filologai ir atsi revanšavo už prarastus taš džio dalyviai. Pėsti ir va- , ir sumanumo parodyta, no kus! Tačiau daugiausia žiūrovų žiuoti, kas kaip išmano. O rint gražiai sutvarkyti ir pa jaunimo būta atkaklaus — puošti aplinką. Nenorėjo vie sutraukė sukarinta turistinė buvo ir tokių, kurie po klai- ni kitiems nusileisti nei che estafetė, Pradžia buvo visai džiojimų naktį vis dėlto pa- mikai, nei finansistai, nei fi lengva: greitai ir be klaidų siekė tikslą. zikai. Tikriausiai nė vienas pastatyti palapinę, numesti Įvairiaspalvėm palapinėm nepraėjo pro chemikų pada granatą į taikinį. Toliau jau pasipuošė miškas, skambios rytą stendą, kuriame buvo pavargusiom rankom teko ardainos sklido ramiu ežero patarimai turistui, virėjui, dyti ir vėl surinkti automapaviršium. Studentija — norom nenorom privertę nu tą, virvės pagalba pereiti linksma liaudis, tuo labiau, sišypsoti net pesimistą. Tuo upelį. Pradžia daug kam žakad susirinko virš šimto. labiau sąskrydžio štabo na dėjo pergalę. Tačiau kai reiLyg nusiaubtas derlius ankstyvas Jie tapo visi nebūtim. Vien motinos mato juos gyvus Su rankom, plaukais ir akim. Medaliai jų misinginiai Prie dulkės teprisegti. Galvojo, kad jie paskutiniai, Bet buvo po jų ir kiti — Įaugę į smėlį. į klintį, Išdeginti ugnimi.
10 8 9 7 4 — 4 6 7 7 11
Varžybos plaustais, dešinėje — po
įtemptų kovų
malonu
pailsėti prielaužo.
PREKYBOS FAKULTETAS
Anglų kalbos sekcija
Prekių mokslo sekcija
I vieta — V k. stud. V. Migonytei (vad. doc. E. Geniušienė) II vieta — IV k, stud. P. Balčiūnaitei (VVPI. vad. doc. I. Kubilienė) III vieta — III k. stud. R. Ivaškutei (vad. doc. R. Apriiaskytė)
I vieta — III k. stud. V. Vaitekauskui (vad. dėst. Z. Kėvelaitis) II vieta — II k. stud. A. Stankūnaitei (vad. vyr. dėst. 1 Degutytė), H k. stud. D. Sakalytei (vad. vyr. dėst. 1. Dek'utytė) III vieta — III k. stud. A. Buteikytei (vad. dėst. Z. KėveLaitis). III k. stud. N. Gobytei (vad. dėst. Z. Kėvelaitis) Materialinio aprūpinimo sekcija
I vieta — V k. stud. V. Simkevičiūtė (vad. doc. J. Stan kevičius II vieta — V k. stud. G. Galvanauskaitė (vad. dėsi. L Gudkovas) III vieta — III k. stud. J. Urbonavičius (vad. doc. j. Stankevičius. V k. stud. E. Vaišutytė (vad. dėst. A. Sa vaniauskas)
Prekybos ekonomikos sekcija I vieta — III k. stud. G. Gailiui. R. Gaidžiui, R. Žu kauskui (vad. doc. A. Venckus) II vieta — III k. stud. V. Lašinyted (vad. doc. B. Cereška) III vieta — III k. stud. B. Aleliūnaitei. S. Gaubytei ir J Grigaliūnaitei (vad. doc. A. Venckus). IV k. stud. V. Zidonavičiūtei ir V. Zuromskaitei (vad. doc. B. Cereška)
Politinės ekonomijos sekcija
I vieta — R. Bagdonaitei ir D. Mackonvtel (vad. doc. V. Kindurys) „ , , . . II vieta — stud. E. Baranauskui ir D. Kvietkauskaitei (Vad. doc. A. Jablonskis). III vieta — M. Sniegenaitei (vad. prof. S. Ginaitė) CHEMIJOS FAKULTETAS
Stambiamolekulinių junųiniu chemijos sekcija I vieta — V k. stud. R. Giedraičiui (vad. asp. T. Ališaus kiene doc. D. Bajoras) I k. stud. R. Mažeikai II vieta - V k. stud. Z. Kiseliovailtei ir IV k. stud. A. Sapalaitei (vad. doc. J. Kudaba, ir vyr. lab. V. Skreb vtė III vieta — V k. stud. V. Karakauskaitei ir IV k. stud. K. Radzevičiui (vad. asp. R. Mikučionis ir doc. L. Radžiū nas Fizikinės cherrnijos sekcija
f vieta — III k. stud. elektrochemijos spec. stud. G. Baltrūnui (vad. doc. J. Januševičienė) ir vyr. lab. R Pranculytė) II vieta — II k. stud. H. Cesiuliui (vad. doc. T. Jan kauskas ir vyr. m. b. V. Daujotis) III vieta — IV k. elektrochemijos spec. stud. Z. Mazaliauskaitei (vad. doc. A. Levinskas ir vyr. m. b. S. Asmalis) .( . Analizinės chemijos sekcija I vieta — —- IV k. stud. N. Najulytei (vad. doc. M. Finį) kelšteinaitė) k -stud. L.-------Gabrytei. D. Striukaitei. A. MoII vieta — - II .. ... ----- .— j . ■, ■ --------- ----■ dėst. žeiko I k stud. N. .. Nikiforovai. B. Saudarytei (vad. P. Bartkus), II k. stud. D. Baranauskaitei (vad. vyr. dėst. A. Bunikis)
Organinės chemijos sekcija I vieta — III k. stud. J. Vienožinskiui (vad. dėst. R. Martlnkus) , , , . _ „ II vieta — IV k. stud. G. Gavėnui (vad. vyr. lab R. Ber notas ir dėst. P. Adomėnas). II k. stud. J. Sarlauskui (vad. dėst. P. Vainikavičius)
III vieta — III k. stud. Z. Brazaitis)
Vokiečių kalbos sekcija I vieta — V k. stud. N. Cyvienei II vieta — V k. stud. R. Stukelytei III vieta — IV k. stud. R. Zarankaitei Prancūzų kalbos sekcija
I vieta — V k. stud. B. Narvilaitei (vad. e. prof. p. D. Čebelis) II vieta — IV k. stud. I. Simonaltei (vad. dėst. L. Rapšytė) III vieta — V. k. stud. M. Ilgevlčiūtei (vad. e. prof. p. D. Čebelis) Užsienio literatūros sekcija
I vieta — III k. stud. L. Jonučiui (vad. dėst. A. Pavi lionienė) II vieta — III k. stud. L. Grlgorjevai (vad. dėst. J. Var naitė) III vieta — III k. stud. L. Danbrauskaitei (vad. dėst. S. Kabelvtė) TEISES FAKULTETAS
k. stud. D. Kleizaitei (vad. prof. S. Van k. stud. G. Saveljevai (vad. doc. P. Pet
k. stud. S. šadbarui (vad. doc. A. CirtauN. Šimkūnaitei (vad. dėst. V. Pumputis)
NUGALĖTOJAI STruDj
SUPAŽINDINAME SU SMD XXX KONFERENCIJOS GE RIAUSIŲ DARBŲ AUTO RIAIS
Baudžiamosios teisės ir kriminalistikos sekcija I vieta — V II vieta — V lauskas), IV k. cius) III vieta — A. Čepas)
k. stud. A. Biguzai (vad. doc. A. Čepas) k. stud. Z. Sobltnskaitei (vad. doc. M. Kaz stud. Kriščiūnaitei (vad. vyr. dėst. J. NoV
k. stud.
V. Slvilevičlenei
Ivad.
doc.
Civilinės ir darbo teisės sekcija
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
I vieta — IV k. stud. B. Miškinytei (vad. prof. J. Žė ruolis) II vieta — IV k. stud. V. Mikolaiūnui (vad. A. Dambr*ei u s4cas) Iii vieta — IV k. stud. G. Grumbinaitei (vad. doc. L. Kučinskas)
Klasikinės filologijos sekcija
EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS
I vieta — I k. stud. A. Antanaičiui (vad. doc. J. Dum ė i us) II vieta - I k. stud. S. Narbutui (vad. doc. J. Dumčius) III k. stud. R. Karnackaitel (vad. dėst. III vieta • E. Ulčinaitė)
Lietuvių kalbos sekcija I vieta — stud. J. Pabrėžai (vad. doc. A. Girdenis) II vieta — stud. R. Žukaitei (vad. prof. V. Urbutis), stud. A. Kalniūtei (vad. doc. A. Girdenis) III vieta - stud. D. Ulčinskaitei (vad. prof. V. Urbuns). stud. E. Vasiliauskaitei (vad. doc. E. Jakaitienė), stud. D. Juciūtel (vad. doc. A. Girdenis)
Lietuvių literatūros sekcija I vieta — IV k. stud. A. Birmantaltei (vad. prof. D. Sauka) II vieta - IV k. stud. S. Mikutaitei (vad. doc. V. Areška) III vieta — III k. stud. E. Gedrimaiitei (vad. doc. A. Jovaišas)
Rusu kalbos sekcija I vieta _ IV k. stud. A. Litvinui (vad. doc. L. Sudavičienė) II vieta — IV k. stud. V. Butkutei (vad. doc. Z. Zakarian). IV k.:. stud. S. Larčenko (vad. O. Sulskaja) IV K. k. SIUU. stud. iv. N. /vY.i.n, Avinai (vad. “ dėst. O aCSulskaIII vieta — IV ““.‘i, '" ---Š7T ia), V k stud. A. Ananjevai (vad. S. Steponavičienė). IV k. stud. E. Timofeieval (vad. dėst. A. Dundaltė)
Rusų klasikinės literatūros sekcija I vieta — stud. J. Ambrulaitytei (vad. doc. R. Slderavijs)
II vieta — IV k. stud. N. Dalydėnienei (vad. dėst. A. I.ysovas) stud IV k. L. Niiegatinai (vad. dėst. E. Kostinas). III k. stud G. Beliajavai (vad. doc. E. Cervinskienė) III vieta — I k. stud. J. Toper (vad. doc. N. Mitropolskaia)
(vad. vyr. dėst.
Buhalterinės apskaitos (lietuvių qr.) sekcija I vieta — IV k. stud. R. Purvinskaitei (vad. doc. J. Mackevičius) II vieta — III k. stud. K. Jurevičiui (vad. e. doc. p. L. Krivka), IV k. stud. V. Cchhebopaševai (vad. doc. A. Jankaltienė), IV k. stud. V. Martinkėnaitei (vad. doc. A. Jankaitienė) III vieta — III k. stud. A. Kadagytei (vad. doc. J. Mac kevičius). IV k. stud. A. Kinderytei (vad. dėst. E. Masiu lytė), IV k. stud. B. Žukauskaitei (vad. doc. A. Jankaitiene)
Politinės ekonomijos (lietuvių qr.) sekcija
I vieta — II k. stud. R. Patalavičiui (vad. doc. V. Sko nimas) H vieta III k. stud. N. Dudėnaitei (vad. doc. J. Gai žiūnas), U k. stud. L. Kulvinskaitei (vad. doc. J. Miški nis) III vieta — II k. stud. G. Vytegorovai (vad. doc. I. Zeberskis). 11 k. stud. A. Cekutytei (vad. doc. V. Skominas)
Politinės ekonomijos (rusų gr.) sekcija
I vieta — II k. stud. I. Suboto-vai II vieta*— II k. stud. J. Baranovskai III vieta — 11 k. stud. A. Klseliovui
PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Darbo ekonomikos sekcija
Tarybinio valstybingumo sekcija I vieta — IV cevičius) II vieta — II kevičius) III vieta — II tas). III k. stud.
S. Sabalytei
Finansų kredito sekcija
I vieta — IV k. stud. A. Juozeliūnul (vad. doc. V. Ma Sci 1 skas) II vieta — V k. stud. O. Blažytei (vad. doc. V. Meidūnas), IV k. stud. J. Astrauskui (vad. doc. B Kilius) III vieta — IV k. stud. L. Vlščiūtei (vad. doc. J. Vizba ras) Statistikos sekcija
I vieta — IV k. stud. R. Reklaitytei (vad. doc. J. Laškovas) II vieta — IV k. stud. N. Garmutei (e. doc. p. B. Gurk lys) III vieta — IV k. stud. D. Lapinskaitei (vad. vyr. dėst. M. Sokaitytė) • Ekonominės kibernetikos sekcija
I vieta — V k. stud. N. Gečaitei (vad. vyr. dėst. V. Mač i e kils) II vieta — IV k. stud. J. Knl-Stupytei (vad. doc. A. Bart kus) III vieta — IV k. stud. A. Brazauskui ir V k. stud. V. Imbrasul (vad. vyr. dėst. R. Pladls)
Buhalterinės apskaitos (rusų qr.) sekcija I vieta — IV k. stud. L. Trikoz (vad. vyr. dėst. G. Savonlakienė) II vieta — III k. stud. M. Brovariec (vad. vyr. dėst. G. Savoniaklenė). IV k. stud. S. Korvel (vad. vyr. dėst. E. Zlžvs) III vieta — III k. stud. J. Petrovskajai (vad. vyr. dėst. Z. Gaidienė), IV k. stud. J. Masalskajai (vad. doc. J. Mac kevičius)
Ekonominės informacijos sekcija I vieta — III k. stud. R. Veromej (vad. doc. A. Bart kus) II vieta — IV k. stud. N. Vlasovai ir I. Zalytei (vad.. doc. L. Slmanauskas)
I vieta — IV k. stud. M. Stankutei (vad. ek. R. Kirlaitė), III k. stud. S. Bulatovai (vad. doc. M. ris) ii vieta — Iii k. stud. A. Juozaičiui (vad. ek. A. Šalčius), III k. stud. D. Slrvinskai (vad. doc. M. ris) III vieta — V. k. stud. R. Greičiūtei (vad. doc. zauskas). IV k. stud. A. Ragalevičiūtei (vad. doc. zauskas). V k. stud. D. Averkaitei (vad. ek. kand. muolis!
kand. Krejekand. Kre.ieR. RaR. RaD. Sa
Pramonės įmonių organizavimo ir planavimo sekcija I vieta — IV k. stud. A. Mazurevičiūtei. N. Mažuolytei (vad. vyr. dėst. E. Vabalas) II vieta — IV k. stud. A. Gedminaitei ir J. Sapkaitei (vad. doc. V. Astrauskas) III vieta — IV k. stud. J. Skamarakui (vad. doc. J. Pauliukonis). IV k. stud. V. Grebliauskaltei (vad. doc. V. Astrauskas). III k. stud. R. Radzevičiui (Vad. vyr. dėst. E. Vabalas)
Pramonės ekonomikos sekcila
I vieta — IV k. stud. Z. Križinauskaitei (vad. dėst. K. Prunskienė). IV k. stud. N. Volūngevičiūtei (vad. doc. T. Chomentauskas) II vieta — IV k. stud. L. Matulionytel (vad. dėst. P. Viekus). IV k. stud. I. Budrytei (vad. ek. kand. V. Bu lotienė) III vieta — III k. stud. R. Giedraičiui (vad. ek. kand. K. Glaveckas). IV k. stud. D. Liaubaitei (vad. dėst. D. Ra čienė), IV k. stud. A. Jaraitei ir R. Dalbokaitel (vad. doc. K. Prunskienė) SMD PRIE VISUOMENINIU MOKSLU KATEDRŲ
Socioloqiinių tyrimų sekcija I vieta — III k. stud. J. Užupytei ir V. Kubickaitei (vad. vyr. m. b. J. Eidukas) II vieta — IV k. stud. V. Žvirblytei ir III k. stud. V. Smolenskaltei (vad. vyr. m. b. J. Eidukas) III vieta — III k. stud. A. Mališauskaitei ir Z. Lauga lytei (vad. vyr. m. b. J. Eidukas) TSKP istorijos sekcija I vieta — II k. stud. N. Geležauskaitei (vad. dėst. C. Bauža) II vieta — III k. stud. A. Cesiuliui (vad. doc. L. Kapo čius), IV k. stud. D. Kallbataitel (vad. doc. J. Blelinienė) III vieta — III k. stud. N. Strakauskaitei (vad. dėst. M. Bložė). IV k. stud. G. Surgailiui (vad. doc. S. Čepulie nė). III k. stud. V. Malinauskui (vad. dėst. J. Bernatavi čius) ISTORIJOS FAKULTETAS
TSRS ir Lietuvos TSR istorijos sekcija I vieta — IV k. stud. E. Aleksandravičiui (vad. doc. A. Šidlauskas ir dėst. A. Kulakauskas). A. Bumblauskul IV k. stud. vad. doc. R. Batūra) II vieta — III k. stud. P. Jokūbauskaitei (vad. prof. S T ari 7.11 t ) III vieta — II k. stud. P. Baršlui (vad. dėst. A. Kula kauskas). IV k. stud. V. Drevlnskui (vad. doc. R. Batūra) Visuotinės istorijos sekcija
I vieta -— V k. stud. L. Janulevičiui (vad. doc. A. Valtkūnas) II vieta — IV k. stud. J. Matljoškaitei (vad. dėst. Bacys) ir IV k. stud. V. Žaliui (vad. doc. R. Žiugžda) III vieta — IV k. stud. G. Žiugždai (vad. doc. A. Vaitkūnas), IV k. stud. E. Maslauskui (vad. dėst. A. Bacys)
Psichologijos sekcija I vieta — IV k. stud. M. Trakumaitei (vad. vyr. dėst. A. Suslavičius). V k. stud. R. Augiui ir III k. stud. G. Chomentauskui (vad. dėst. A. Poškienė) II vieta — IV k. stud. L. Zalytei (vad. vyr. dėst. A. Sus lavičius). IV k. stud. V. Musteikytei (vad. dėst. D. Gai lienė) III vieta — V k. stud. A. V^lantinui (vad. dėst. A. Poš kienė) (Tęsinys kitame numeryje)
Pastaba: atsiprašome už galimus netikslumus — šis są rašas spausdintas pagal SMD fakultetų tarybų protokolus.
niiiiiiiiiniiiiiiinniiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiMiiuiiiiiiiiiiuiiHHiMiiiniiiTiiiiininHniiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiinuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiimiiiiiHMiiiiimiiiiHiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiuimiiiiMiuiiiHiMBiiiiiiuiiiinnimiiiiiiiiiu
ŠIEMET - TRISDEŠIMTOJI Kaip ir kiekvienais metais šį pavasarį, Gamtos fakultete Įvyko studentų SMD konfe rencija. Kelias dienas vyko sekcijų susirinkimai, buvo Perskaityti 128 pranešimai, analizuojama studentų moks linė veikla per paskutiniuo sius metus, o konferencijai pasibaigus — išaiškinti ge riausieji, aktyviausieji. Fa kulteto SMD pirmininkas S. Paltanavičius sako, kad ši konferencija ne eilinė — ji vyko mūsų Alma Mater 400UjtĮ metinių išvakarėse, be to — trisdešimtoji. Puikiai
jai buvo •pasiruoštą. Graži tradicija, kad į SMD konferencijas kviečiama ir svečitj. Šiemet 16 pranešimų perskaitė studentai iš Rygos, Kaliningrado, Permės, Lvovo, Tbilisio. Į konferenciją taip pat buvo atvykę svečiai iš Lenkijos ir Čekoslovakijos, Taigi mūsų gamtininkai neapsiriboja tik savo namais, O bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų Sąjungos ir užsienio aukštųjų mokyklų labai naudingas. Pabuvoję sekcijų susirinkimuose, galim įsitikinti, kad
studentai drąsiai pasirenka ir sudėtingesnes temas, neišsigąsta ir jas nagrinėja plačiai, sugeba surinkti įdomią ir turtingą medžiagą, paruošti išsamius pranešimus. Pavyzdžiui, fizinės geografijos ir kraštovaizdžio sekcijoje studentai perskaitė 30 praneŠimų. Pirmąją vietą gavęs trečiakursis V. Raguckis (ekonominės geografijos spec.), gvildeno temą: „Vilniaus gyventojų trumpalaikės rekreacijos klausimai". Autorius moksliškai išnagrinėjo tokį aktualų praktinį
klausimą, kaip respublikos sostinės trumpalaikio poilsio organizavimas ir "pagrindė šios problemos sprendimą. Jis taip pat sudarė originalią ekono minės geografinės analizės metodiką, panaudojo naujau sius rekreacinius tyrimus. Meteorologijos klimatolo gijos sekcijoje tarp prizinin kų ketvirtakursis hidrologas H. Pauliukevičius, kuris nag rinėjo Lietuvos upių nuotė kio keitimąsi. Darbas labai savarankiškas: sugebėta rasti geros iliustracinės medžiagos, pateikta daug įdomių statisti nių duomenų. Gražu ir pagirtina tai, kad fakulteto SMD įtraukia į mokslinę veiklą ne tik dieni
nio skyriaus studentus.. Štai zoologijos sekcijoje neaki vaizdinio skyriaus penktakur sė R. Liubinavičiūtė savo pranešime įdomiai išnagrinė jo sunkiųjų metalų — cinko ir vario —r. įtaką biochemi niams procesams ir jų vaid menį įvairiose mitybinėse grandyse. Už šį pranešimą autorei paskirta pirmoji vie ta. Tačiau kai kuriose sekcijo se komisijai buvo nelengva objektyviai įvertinti studentų darbus. Dažni grupiniai dar bai, pasitaikė labai panašių temų. Pavyzdžiui, „Neries slėnis Nemenčinės atkarpo je", „Neries slėnio krašto vaizdžio Nemenčinės atkarpo
je analizė", „Neries slėnio kraštovaizdžio Nemenčinės atkarpoje ūkinis įvertini mas". Visi šie pranešimai bu vo perskaityti fizinės geogra fijos ir kraštotvarkos sekcijo je. Daug ir rimtai padirbėta daugelio studentų, tad prisė jo skirti dvi tris pirmąsias ar tris keturias trečiąsias vie tas. . . Džiugu, kad studentai neabsiriboja tuo, kas pateikia ma per paskaitas. Universi tete jie įsigys ne tik diplo mus, bet ir įgaus mokslinės veiklos pagrindus, kurie labai pravers busimajame jų dar be. L. CIBULSKA1TE
MUSŲ DUDORELIAI
MitterviH
K. Jankausko nuotraukose: sveikiname nugalėtojus; dešinėje — žygiuoja bėgimo dalyviai. Apačioje — finišuoja IF IV k. stud. G. Gendrėnas.
Šventinė estafetė
I-oji dalis. Oficiali.
Ankstyvą gegužės 7-osios rytą reti praeiviai nustebu siais žvilgsniais lydėjo spor tine uniforma apsirengusius jaunuolius, būreliais ar pa vieniui traukiančius į Gedi mino aikštę. Šie sportininkai — estafetinio bėgimo Vil niaus gatvėmis, skirto Tary binės liaudies pergalės Di džiajame Tėvynės kare 33osioms metinėms, dalyviai.
Iškilmingo atidarymo paradui išsirikiavo net 146 komandos, tarp jų — šešios iš Univer siteto; Mūsų sportininkai rungėsi aukštųjų mokyklų grupėje kartu su savo nuo latiniais varžovais — VVPI ir VISI studentais. Nuskambėjo sveikinimo žo džiai, į dangų pakilo įvai riaspalvių raketų puokštė. Pusvalandžiui sustoja maši nos, pro kurių langus žvalgo si vilniečiai. Pagaliau startas duotas. Nelengva kova laukė sportininkų — 13 etapų sli džiomis Vilniaus gatvėmis — lyg tyčia pradėjo lyti. Pirmosios žinios iš trasos nedžiugino — Universiteto rinktinė ilgą laiką bėgo tre čiąja. Ir tik paskutiniame etape IF ketvirtakursis G.
Gendrėnas sugebėjo aplenkti savo varžovą iš VISI ir fini šuoti antrasis.. O nugalėjo favoritai — VVPI studentai, pasiekę estafetės rekordą — 13,34 sek. VU rinktinė ap dovanota II-jo laipsnio diplo mu ir atminimo gairele už masiškumą II-ji dalis. Neoficiali.
Nors Universitetas ir buvo apdovanotas gairele už ma siškumą (atstovavo vis tik 6 komandos), tačiau šįmet kai kurios komandos buvo suda rytos ekspromtu — čia pat, vietoje. Gausiai susirinkę is torikai papildė neatvykusiųjų kolegų iš kitų fakultetų gre tas. Čia, žinoma, nieko nėra smerktino — atrinkti patys
pajėgiausi, greičiausi ir suda rytos kelios stiprios koman dos. Šventinė estafetė baigėsi. Mūsų Universiteto rinktinę galima tik pagirti. Pagirti už valią, atkaklumą, ryžtą, mo kėjimą kovoti iki paskutinės akimirkos.
Rašydami iš anksto apmąs tome savo temą, žinome, apie ką bus kalbama. Šį kar tą buvo visai kitaip. Mano pašnekovas — Vidas Kerbelis, VU Pučiamųjų orkestro vadovas, labai įdomus pašne kovas. Neseniai šis kolekty vas, dalyvavęs miesto savi veiklos apžiūroje, užėmė pir mą vietą. Taigi tikėjausi, jog Vido pasakojimas bus įdo mus, kupinas įspūdžių iš ke lionių. Bet jo kalboje nebu vo pasididžiavimo, buvo galima įžvelgti tiktai karto ką ., nusivylimo gaidelę. Anksčiau Universitetas tu pėjo neblogą pučiamųjų orkestrą, laimėjusį ne vieną irlz'nę vietą. Tiesą sakant, tai buvo veteranų orkestras'. Neblogas, tačiau:;; -iširo. Iš■io vadovas, su savimi išsi vedęs' orkestrantus. Bet tai tebuvo lengvesnės duonos eškojimar. tiesiog buvo per nąžai Universiteto visuoneninių organizacijų dėme;io. — Dabartinis kolektyvas susikūrė prieš du su puse metų. Jame buvo likę tik trys buvusio orkestro nariai. Trūko orkestrantų, ko, beje, ir dabar trūksta. Šiuo metu repeticijas lanko 25 studen tai, iš kurių trys merginos. Daugiausia orkestre groja
pirmų—trecių kursų stud. tai, — pasakoja V. Kerbelis. — Girtis neturime kuo, pa. darėme viską, ką galėjome. O darbo tikrai įdėta daug. Įtemptos dviejų mėnesių re peticijos prieš apžiūrą ir — nugalėtojų laurai. Nusipelnė šis kolektyvas savo darbu nugalėtojo vardo, nusipelnė pagyrimo. Jis — geriausias 1978 metų šio žanro Vil niaus miesto kolektyvas. Kalbuosi su seniausiu ko lektyvo nariu Dainium Sknpkausku. — Ar sunku? Truputį Studijos atima nemažai laiko, o repetuojam tris kartus per savaitę. Bet norint, viską ga lima padaryti. Sunku buvo pradžioje, o dabar — nieko. Ateityje, tikiuosi, bus leng viau. ' Mokykloje Dainius grojo triūba, dabar orkestre — ne pamainomas žmogus. Tai va dovo žodžiai. Teko girdėti, kaip šis ko lektyvas grojo per tradicinę Melagių dieną. Šaunu! Nors ir tada, tikriausiai, .turėjo nemaža savų rūpesčių. O pabaigai norėtųsi pa reikšti kolektyvo norą: dides nės pagalbos iš mūsų Alma Mater. Vieniem nelengva nugalėti visus sunkumus, tuo labiau, kad jų nemažai. Tad palinkėkime orkestro daly viams geros kloties ir dar daug nugalėtojų laurų? V. KVEDARAS
iiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiinii
R. PRANIUNAS
SUSITIKIMAI MOKSLŲ AKADEMIJOJE
APIE SVEIKATĄ IR TRIS SAVAITĖS DIENAS .. .Pirmas ratas, antras, tre kausku. Šis neseniai grįžęs iš popieriniai rūpesčiai. Svar čias. Veidai įraudę, tingiau Tartu universiteto, pasirodo, biausia •— krūvių kaita. Nė juda rankos, sunkiau ir re irgi apie tai galvojo. Estijos ra geresnio vaisto nuo proti čiau kilnojasi kojos. Bet nie aukštosiose mokyklose gy nio darbo, kaip, pamiršus so kas nesustoja... Tik vieną vuoja „Sveikatingumo gru lidų amžių, truputį pabėgio pavėlavusį sutinka pastaba: pės". O jeigu pabandžius ir ti, pamiklinti kaulus. Puikiau „aha, kaip visada vėluoji!" čia? Ir pabandė. Pradžioj su sia fizinė ir dvasinė reabilita Po keliolikos minučių salėje sirinkdavo 10—15 žmonių cija, — kalba prof. S. Pavi atsiranda keturi čiužiniai. kartą per savaitę — šeštadie lonis. — Ypač krepšinis ge Gimnastikos pratimai atlieka nį. Visi be galo skirtingi rai veikia. Universalūs jude mi taip pat atkakliai, be kai; tiek galimybėmis, tiek no siai, mažiau traumų, apsnūdi bų, kaip ir bėgimas. Čiuži rais. mas dingsta. niai greit dingsta, salėje ima — Ir teko daugiau indivi Prodekanas galvoja pana bumsėti krepšinio kamuo dualiai dirbti. Vienam širdis, šiai: liai. Tyla .. ir santūrumas ' iš kitam plaučiai šlubuoja. Bū — Dabar tai kaip miegas, nyksta. Skardena teisėjo davo, kad pulsas po užsiėmi kaip valgis reikalinga. Šalia švilpukas, tildydamas įsismar mų pakildavo iki 140 tvinks jaunų žmonių ir pačiam no kavusius žaidėjus. Vienas jau nių per minutę. Nei pabėgti, risi tokiam būti. Kiekvienas nepatenkintas: ,,. .. ar jus nei laiptais greičiau užlipti nori pratęsti aktyviąją savo skaičiuojate, ar ne?". „Gal negalėjo. Skųsdavosi mano gyvenimo dalį. Užsiėmimai, užteks, berniukai?" -*• visus entuziastai, kad visi kaulai dušas, ir diena tarsi iš naujo atšaldo, perspėjantis trenerio gelia. Maniau, kad nieko do prasideda. Gali laisvai dar balsas. ro neišeis. Žmonės užsiėmę buotis iki pusiaunakčio. 'Užsiėmimas pasibaigė. Da visi ,rašo mokslinius darbus, Doc. A. Bitė šypsosi: bar. galima susipažinti — o čia žaidimai.. . Ir žaidimai — Pirmiausia, žinoma, Medicinos fakulteto dekanas parodė savo! „Mano auklėti prof. S. Pavilonis, prodeka- niai" pasidarė lieknesni, žva sveikata. Pradžioje reikėjo nas doc. M. Sakalinskas, lesni, lengvesni ir pareikala šiek tiek prievartos sau — Nervų ir psichinių ligų ka vo užsiėmimų dažniau. Pra po darbo norisi namo grei tedros prof. J. Lėlis, higienis dėjom rinktis po du, tris čiau. O dabar tai malonumas tas doc. A. Bitė, e. prof. p. kartus. Žmonės supanašėjo, — geraširdiškos pašaipėlės, J. Serapinas. „Kiti užimti — padidėjo fizinis pajėgumas.. . juokas, puiki nuotaika, atgi ar komandiruotėse, ar užsi Žiemą salėje užsiiminėjame, jęs kūnas — viskas — į ėmimuose," — paaiškina gru o atšilus — Vingio parke, - sveikatą. Prof. J. Lėlis, vyriausias pės vadovas, sporto fiziolo kalba doc. J. Jankauskas. gas doc. J. Jankauskas. — O kas lanko šią grupę? grupės narys: Jūs jau nekantraujate, lau — Tai Medicinos fakulteto — Naudingas daiktas, bet kiate paaiškinimų? Viskam dėstytojų grupė. Ugnelę įpu anksčiau vis kažkaip laiko savas laikas ir vieta. čia fakulteto dekanas prof. S. nebuvo. Laiko galima visada Pirmadienis. Pokalbiai tema Pavilonis —- didelis sporto atrasti, bet vienam ir noro — Homini nihil utilius sani- mėgėjas. Yra apie 15 žmo nėra. O čia vienas nuo kito tate — žmogui nieko nėra nių. O amžius įvairus — užsikrečiam valia, noru ir naudingiau už sveikatą. jauniausiam apie 40 metų, o gera nuotaika. Kada žmogus jaučiasi pats vyriausiam — virš 60. Man M. Sakalinskas nelaimingiausias ir labiausiai atrodo, jie patenkinti užsi su Prodekanas šypsena prisimena: pavydi kitiems, laimingie ėmimais, bet geriausia pakal siems? Tada, kai suserga. Kai bėti su jais pačiais. — Pradžioje buvo tiek en ima kankinti skausmai, staiga Trečiadienis. Pokalbiai apie tuziazmo ,kad net persisteng supranta, kad jis vakar buvo sporto naudą ir nepatogumus. davome. Kitą dieną lipame sveikas ir todėl laimingas. Ir Ar mes mokame ilsėtis? laiptais, įsikibdami į turėklus, šiandien jis pasiryžęs viskam, Pasibaigia darbo diena, ap tyliai kentėdami skausmą ko kad tik atgautų sveikatą. ima nuovargis, ir nuotaika jose, o garsiai juokiamės iš Kaip išsaugoti sveikatą? — dažnai sugadinta kokio menk kito. Nedidelių traumų bū tai, matyt, neramino prof. S. niekio. Grįžti namo suirzęs, davo. „Ir žmonos kartais paPavilonį, kai jis, grįžęs iš nėra noro ko nors griebtis. siskųsdavo", — patvirtina Druskininkų sanatorijos 1975 — Ateinam čia susiraukę, prof. S. Pavilonis. — O kaip į tokį jūsų at m., sušneko su doc. J. Jan pikti. Čia, salėje nukrinta
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
siskyrimą žiūri bendradarbės moterys? — Nagi, garsiai pasišaipo, o širdyje pavydi! — taip ma no visi grupės vyrai. Prof. S. Pavilonis atlaides nis: — Gerai būtų ir joms su rengti tokius užsiėmimus, bet trūksta patalpų. — O kaip šeima reaguoja? Prodekanas užtikrina, kad šeimos galvos darbingumas ir gera nuotaika į naudą visai šeimai. Dekanas atsako trum pai, kad nesą tokio įstatymo, jog žmonos galėtų uždrausti sportuoti. Šeštadienis. „Trys savaitės dienos: pir madienis, trečiadienis ir šeš tadienis ,kai susirenkame į sporto salę, yra ypatingos. Ir darbas tądien geriau sekasi. Užsiėmimai tapo maloniu įpročiu. Jeigu reikia rinktis, kur tą vakarą eiti, paklaus kite grupės narių — daž niausiai skuba čia. Ir sąžinę nuramini — užsiėmimais gali pasiteisinti, nenuėjęs į kokį nelabai malonų susitikimą. Visur gelbsti, — fiksuoju prodekano mintis. Vadinasi, galima pasakyti dėl šios grupės įkūrimo tiks lų — „verba docent, exempla trahunt". Bet prof. S. Pa vilonis kažkaip išsitarė pokal byje: „mes neturėjome tokio tikslo, kam nors parodyti pa vyzdį. Mes vadovavomės gry nai asmeniniais sumetimais". .. .Užsiėmimai baigėsi. Sa lė tuštėja. Vėl prisimenu žo džius: „su kokia nuotaika mes beateitume, išeiname kuo geriausiai nusiteikę". Profeso riai S. Pavilonis, J. Lėlis, J. Serapinas, doc. M. Sakalins kas, A. Bitė atsisveikina šyp sodamiesi. O jei šypsena nuo širdi .vadinasi, žmogus paten kintas, sveikas ir dėl to jau laimingas.
Atkelta iš 1 psl.
apie pasiruošimą Universiteto 400 metų jubiliejui. Baigęs pasakojimą, prof. dr. J. Kubilius įteikė Mokslų Akademijos prezidiumui du Vilniaus Universiteto istori jos tomus. Be to, buvo pra nešta, kad Universiteto stu dentai, įvertindami prof. J. Matulio nuopelnus, priima jį į garbės studentų tarpą. Stu dentės profesoriui padovano jo studentišką kepuraitę. Rektorius pajuokavo ta proga: — Garbės studento parei gos nedidelės: stengtis vi saip padėti Universitetui. . .
mo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničas, kiti svečiai, aka demikai, profesoriai. Susirinkimo dalyviams kon certavo Universiteto dainų ir šokių ansamblis. Taigi mokslo dienos Moks lų Akademijoje pasibaigė Jų ypatybė buvo, kad jose dalyvavo dešimtys Universi teto profesorių, docentų, dės tytojų. „Žinijos" draugijos atsakingoji sekretorė O. Puikauninkienė (beje, daug pri sidedanti prie tokių dienų jiganizavimo) pasakė, mokslo drenos iki jubiliejaus įvyks visuose respublikos ra jonuose ir miestuose.
Mokslų Akademijos prezidentas J. Matulis dėkoja Uni versiteto mokslininkams už apsilankymą.
Susirinkime dalyvavo Lie tuvos KP CK sekretorius, Universiteto jubiliejinio ko miteto pirmininkas L. Šepe tys, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduo tojas A. Cesnavičius, Lietu vos KP CK mokslo ir moky-
.. .Artėja ne tik mūsų sos Tarybų šalies šventė. kaip dera.
jubiliejus. Tai šventė. Tai vi Lietuvos, visos Pažymėta ji bus
Mindaugas MILIEŠKA Kęsto JŪRELES nuotraukos
iiiiHiiiiniiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiitiiiiiiiiiiitimiiHiiiiiiiuiiniim
Nuoširdžiai užjaučiame MF sanitarijos - higienos spec. VI k. studentą Auri mą Andriušj dėl tėvelio mirties. Grupės draugai
ChF chemijos spec. III k. I gr. studentai ir ku ratorė nuoširdžiai užjau čia grupės seniūnę Biru tę Jankevičiūtę dėl stai gios tėvelio mirties.
V. DOTAITĖ
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
REDAKTORĘ
Tiražas 4300
LV 11308
Užs. Nr. 1552
A. NUGARAITĖ