V/SŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1977 METŲ
; cam/Bims scuDenoas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GEGUŽĖS 6 D.
(
LAIKRAŠTIS
) ĮSTEIGTAS 1950 M.
ii
IŠEINA
!
PENKTADIENIAIS
KAINA 2 KAP.
Nr. 16 (1000)
I Tarybinio studento" re- mokslininko, garsaus visuo buvo ištikimas laiminga, Komunistų likimai, dėstytojų kūrybinės taryba, visuomeniniais fakul raščio redakcija I cija nuoširdžiai sveikina menės veikėjo. Jautiesi tvir partijos reikalui, tarybinės minties brendimas, mūsų iš tetų korespondentais, tikrai jeigu ji bent maža dalele pa I o korespondentus, talki- tesnis, skaitydamas jų nuo spaudos principams, Univer- tikimybė revoliucijos ir jau- nuoširdžiai atliekančiais šias deda jums, mūsų brangūs Ikus. skaitytojus su Sp*u- širdžius žodžius
apie meilę siteto metraštininko
paskir- nystės idealams. Ačiū jums, sunkias ir svarbias pareigas. talkininkai ir skaitytojai, bū
M dienai Malonu darbais darbui, profesijai, Tėvynei. čia! ir kaip galėdamas sten- kurie leidote pirmuosius laik- Mums daug padeda ir pa ti laimingais, siekti pasirink I įtikti šventę, gera, kad Regi, kaip kito, gražėjo mū to tikslo, geriau matyti ap tarimais. ir reiklumu Univer 3 net jai galime pateikti sų gerosios Alma Mater vei siteto vadovai, partijos komi link žydintį gyvenimą. Vis
tos Ižią dovaną — tūkstantąjį das. ir džiaugies^. kad | sų laikraščio numerį. dienos liko įamžintos mūsų I .aikraštis — ne tik sausi laikraštyje. I jieriaus lapai, išmarginti Jo redakcijoje darbavosi Universiteto I iraus šrifto raidėmis. Tai dabar žinomi Aus organizmas — nes jis dėstytojai E. Boreikattė. J. M> Ktyvo kūrinys, nes jame BieLinienė. R. Sidenavičius, S. | dalis mūsų gyvenimo, mū- Makauskas, J. Bulota. V. KazI svarstymų, ieškojimų. kO-" lauskienė, V. Kostelnickis. yt s. Kalba ne tik ši diena, garbingos respublikos žurna ai > ir pageltę laikraščio listų šeimos nariai A. Vasi Inplektai. Vartai tūkstantį liauskas. K. Kaukas, R. SiI nerių, ir susitinki su dau- daras, L. Braziulis, Alf. |>e žmonių — matai jų ke- Buckus. J. Mažeikis ir kt. I nuo studento iki įžymaus .Tarybinis tudentas" visada
Mūsų gyvenimo dalis gėsii pateisinti jam rodomą didelį pasitikėjimą, įvykdyti jam keliamus reikalavimus. Tūkstantis Universiteto sa vaičių. Toks dabar mūsų laikraščio darbo stažas. To gyvo organizmo, kuriame su siliejo penkių studentų kartų
raščio numerius, ačiū jums, kurie rašėte straipsnius ir skaitėte korektūras šeštąjį de šimtmetį, ačiū jums, šiandie nos bendraminčiai ir pagal bininkai. Redakcija gali didžiuotis savo aktyvu — redkolegija,
tetas, visuomeninės organiza cijos. Visada laukiame praveriant redakcijos duris Tei sės fakulteto pirmakursį V. Kaupą ir 11 k. žurnalistą L. Skirpstą, chemikę trečiakur sę V. Paukštytę ir MMF II k. studentę L Cvirkaitę... Dešimtys mūsų ištikimų laik raščio draugų — korespon dentų. konsultantų, talkinin kų. Jais gyvas laikraštis. Jūs kuriate laikraštį, o jis palydi jus į gyvenimą. Laik
kas keičiasi, tik lieka mūsų jaunystė, atsikartojanti laik raščio puslapiuose. Gražų ir reikšmingą metą gyvename — ruošiamės Di džiojo Spalio šešiasdešimtme čiui. Lai redakcijos darbuo tojų, visuomeninių korespon dentų, skaitytojų pastangomis būna įamžintos šios prasmin gos dienos, lai ir ateityje mūsų draugystė neišyra, kad gyvenimo dalį, likusią laik raštyje, galėtume prisiminti su pasididžiavimu.
I TARYBINIO STUDENTO“
IaikraSCiui
MYLIU UNIVERSITETĄ už jo žmones
jiiemet Spaudos diena ,,Tarybiniam studentui“ dviguba tvhntė — išleistas tūkstantasis laikraščio numeris, šia proI nuoširdžiai sveikiname redakcinę kolegiją, visuomeniI s korespondentus ir skaitytojus! B’er 27-erlus savo gyvavimo metus laikraštis visada busvarbiausių Universiteto Įvykių sūkuryje, sekdamas iausiais mūsų partinės spaudos pavyzdžiais, visada 'ojo už partijos įskeltų aukštajai mokyklai uždavinių vendinlmą, mobilizavo studentus gerai mokytis, ruoštis ti kūrybiškais, komunizmo idealams atsidavusiais spelistais. Laikraštyje pirmuosius savo kūrinius spausdidabar žinomi respublikos žurnalistai, rašytojai — Just, rcinkevičius ir R. Sadauskas, S. Geda ir VI. Vaicekaus. L. Ruikas ir R. Kašauskas, J. Stepšys ir R. PakalnišL. Grudzlnskas ir D. Sniukas bei daugelis kitų. Laiktis pirmąja žurnalistine mokykla buvo tūkstantiams dentų, kurie stengėsi Jo puslapiuose pasakoti apie saĮ studijas, dalytis savo mintimis, samprotavimais, liedakcijai keliami nemaži Laikrašč ... — reikalavimai. ----- ----- Laikraščiui ir lityje teks veiksmingai padėti Universiteto Kolektyvui I <dyti istorinius TSKP XXV suvažiavimo nutarimus, oarI qai sutikti Didžiojo Spalio 60-metj ir Alma Mater 400 I tų sukakti. I inkime „Tarybinio studento“ redakcijai, jos aktyvui ir Ijalbininkams kūrybinės sėkmės, išradingumo ir žurnaI inio meistriškumo, kad laikraštis būtų dar kovinI nis, gyvesnis, autoritetingesnis draugas, patarėjas, orliizatorius.
I
REKTORATAS. PARTIJOS~ KOMITETAS. KOMJAUNIMO KOMITETAS. STUDENTU PROFSĄJUNGOS KOMITETAS. DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Į MŪSŲ KLAUSIMUS ATSAKO BRONE JONAITYTE. IF III KURSO ŽURNALISTE 1. Kodėl pasirinkote šia specialybę? Jeigu būtų gali mybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip Įsivaizduojat savo būsimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Seniai turiu norą, galbūt ir poreikį, kažką visiems pa sakyti, gal ne visiems, bet viešai. Jei vėl reikėtų rinktis, tikriausiai, ir vėl stočiau į žurnalistiką. Save įsivaizduoju gamyklos radijo redaktore ir vienin tele tos redakcijos reportere, paskendusią gamyklos pro blemų liūne. To darbo reikšmė priklausys nuo mano žur nalistinio pasiruošimo, sugebėjimo susivokti gamyboje, už imti teisinga, blaivią poziciją, kad galėtum sąmoningai remti pažangius reiškinius, padėtum juos įtvirtinti.
2. Kaip jūs suprantate pasakymą žmonėms“.
LAIKRAŠTIS — NE TIK KOLEKTYVINIS PROPAGANDISTAS IR KOLEKTYVINIS AGITATORIUS, BET TAIP PAT IR KOLEKTYVINIS ORGANIZATORIUS V. LENINAS 1
Nepamirštamoji pergalė l|į
pavasarį trisdešimt antkartą garbės sargyboje h' -paminklų ir obeliskų ka li -iŠ didvyriams sustings įvaiių kartų žmonės. Pergalės I tą pagerbsime tuos, kas I a plačia krūtine pridengė Ilgią tėvynę, nugalėjo virš į aulio pakibusį fašizmo paI ą. Švenčių proga prie į valaus stalo" pakvietėme I Bojo Tėvynės karo daiyI Civilinės gynybos štabo ,|r Įninką V. Raikovą, kom| nlmo komiteto narį Ch F I lt. studentą A. Žilinską lr Į1 k. _____ _ fakulteto _____ studentą, J'jaunimo biuro narį R. •lulevlčių. laras paliko jūsų atminty' daug laug neišdildomų prislmiI <1- Labiausiai jaudinantys, I >&t, susiję su Pergalės lia. Kaip jus pasiekė ta l'gl žinia? I ' Ralkovas: Tą tolimąjį llių Uju pavasarį buvau LeninI do artileristų mokyklos pantas. Baigėsi mokslai, ir I’ ruošėmės į frontą. GeguI devintąją važiavome į į ‘Iloną karinėms praty »
boms. Pirmoje stotelėje suti ko mus minia džiūgaujančių žmonių. Ten ir sužinojome, kad fašistinė Vokietija kapi tuliavo. Džiaugsmui, aišku, nebuvo ribų. Šokome ir dai navome kartu su visais. Tie sa, pauostyti parako teko — visa laida buvo pasiųsta į To limuosius Rytus ir dalyvavo militaristinės Japonijos su triuškinime. Pergalės dieną kalbame apie mūsų tėvų ir brolių nar sumą bei pasiaukojimą. Kaip, jūsų nuomone, didvyriškumas reiškiasi dabar? A. Žilinskas: Didvyrišku mas, pasiaukojimas labai pla čios sąvokos. Kiekvienam darbe, kiekvienam poelgy jos reiškiasi vis kitaip. Ma nyčiau, kad studentams tai ■— padaryti daugiau ir geriau. Ne kiekvienas tai gali, bet tokių studentų yra. Yra vi sos sąlygos parodyti tai, ką gali. Savotiškas didvyrišku mas ir bus ryžtis tam. V. Ralkovas: Mūsų dieno mis, žinoma, pati sąvokos
prasmė kiek pakinta. Dabar mūsų didvyriai garsėja savo darbais. Šių dienų jaunimas ne ką blogesnis už mūsų kartos jaunimą. Aš įsitikinęs, jeigu reikėtų, jis rodytų ne mažesnius narsumo ir pasiau kojimo stebuklus. Pagaliau — kad ir BAM-o statyba. Argi tai ne didvyriškumas? R. Stasiulevičius: Dabarti nis jaunimas gana anksti pra deda domėtis karo istorija. Tėvų pasakojimai, knygos, kino filmai — visa tai pade da įsivaizduoti tai, ko nema tėme savo akimis. Tik nere tai pasitaiko, kad Pergalės diena būna vienintelis kar tas metuose, kai jaunimas susimąsto apie savo tėvų jau nystę. Gal tai ir natūralu. Gyvenimas nestovi vietoje. Kiekviena karta turi atlikti savąjį žygdarbį. Universiteto studentai daž nai susitinka su karo vetera nais. Pokalbiuose jie sužino vyresniosios kartos darbus ir nuopelnus. Sakykit, kokią reikšmę idėjiniam jaunimo
auklėjimui turi karinis pat riotinis darbas? V. Ralkovas: Be abejo, jis turi didelę auklėjamąją reikš mę. Bendraudamas su vyres niosios kartos žmonėmis, karo veteranais, jaunuolis dažnai susimąsto ir apie savo vietą gyvenime. Įvertina nuveik tus darbus, ieško, kur gali būti labiausiai reikalingas. Tegul jis tą savo vietą ne iš karto ras. Bet jau ta pati mintis daro jį drausmingesni, tauresnį ir, sakyčiau, naudin gesnį visuomenei. A. Žilinskas: Kariniame patriotiniame darbe, man ro dos, reikėtų labiau akcentuo ti antrąją pusę - - kaip tik patriotinį auklėjimą. Išugdyti kiekvienam meilės Tėvynei jausmą labai svarbu. Tada visi žmogaus poelgiai nu kreipti bendram visuomenės tikslui. Sis auklėjimas atlieka mas kasdien, tik rezultatus ne visada galima apčiuopti. R. Stasiulevičius: Manyčiau, he visada randame ir tinka mas šio darbo formas. Tai dažniausiai daug ką sugadi na. Svarbiausia — sudomin ti studentus. Tik tada pasiek sime tikslą. Kalbėjosi L. KUSAUSKAS
—
„Būti
reikalingu
Būti reikalingu žmonėms — turėti vertę, kuri gali duo ti naudos ne tik tau pačiam, tavo šeimai, bet ir dides niam kolektyvui. 3. Kas tai yra laimė?
Laimė ir yra — būti reikalingu žmonėms. 4. _ šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revo liucijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia Jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pasaulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Gėriuosi Ispanijos pilietinio karo savanorių internacio nalinėmis brigadomis, jų pasiaukojimu, kovine draugys te, beje, plačiai ir įspūdingai aprašyta grožinėje literatū roje rašytojų — tų įvykių dalyvių. Labiausiai imponuoja V. Mickevičiaus-Kapsuko asmeny bė. Revoliucionierius — tai stiprios valios žmogus, labai iš silavinęs, turintis savo tikslą — ne bet kokį, o kuris at neštų jo tautai, žmonijai geresnę būtį, ir siekiantis tą savo tikslą realizuoti revoliuciniu keliu. 5. Ko Jūs labiausiai nekenčiate?
Nekenčiu racionalistų ir žmonių, kurie situacijoje — „reikia" ir „man reikia" renkasi pastarąją galimybę. 6. Kokį įžymių žmonių dėmėjęs?
posakį
esate
užsirašęs ar įsi
Sent — Egziuperi: „Yra tik viena tikra vertybė — tai žmogaus ryšys su žmogumi". 7. Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna jaunimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
teisūs
Žinoma, ne. Neteisūs jie tada, kai. nesuvokdami, kad jų pažiūros gali pasenti, atsilikti, siūlo perša savo jaunų dienų tiesą kaip tikrą, nenuginčijamą. 8. Jūsų laikas?
mėgstamiausia
knyga, muzikos
kūrinys,
metų
Mėgstamiausia knyga? Vienos negaliu išskirti, tai ir Sent-Egziuperi „Žemė — žmonių planeta", Remarko „Trys draugai", Vienuolio „Paskenduolė". Muzikos kūrinys — L Bethoveno „Elyzai". Metų laikas — žiema. 9. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentų Jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmogus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)?
Neseku jokiu žmogumi, nesiekiu būti panaši į kažką vieną. Labiausiai iš dėstytojų mane žavi Rusų literatūros katedros doc. E. Safronova. 10. Už ką jūs mylite Universitetą?
Universitetą myliu už jo žmones — savo kurso drau gus. kai kuriuos dėstytojus, už gražias studentų tradicijas, kiemelių skliautus ir Istorikų liepą.
Dvasios galia, ryžto stiprumas .^interviu su UNIVERSITETO
REKTORIUMI PROFESORIUMI
JONU KUBILIUM
Garsi MChAT’o aktorė A. Jabločkina yra' sakiusi: „Gali ma susenti ir jaunystėje. Juk pasitaiko ir taip, kad žmogaus veidas ir kūnas dar jauni, o savo sielos skurdumu ir tuš tybe — jau gerokai suse nęs. .." Vienaip jaunystę vertina jauni, kitaip — pagy venę žmonės. Ką reiškia būti Vilniaus universitetą, kaip jaunam! savo tautos švietėją, mini ne Ką reiškia būti fiziologiškai tik musų, bet ir kaimynų — pirmiausia lenkų ir baltarusių jaunam, ■ visiems aišku. Labai — mokslo bei kultūros istori gera būti jaunam, kiekvienas kai. Netgi jėzuitų valdymo iš mūsų pavydi tiems,- kas da laikais čia pasigirsdavo pro bar džiaugiasi šiuo laimingu gresyviausių savo metui min gyvenimo mirksniu. Pavydžiu čių, pranokusių anuometinį ir aš dabarties jaunimui — mokslo lygį, visuomeninę san didžiausia dovana man būtų tvarką. Vilniaus universiteto buvusi turėti tokias sąlygas įtaka, platūs moksliniai ryžiai mokytis ir dirbti. Ir šiandien tolydžio stiprėjo ir augo. Čia pasiryžęs pasikeisti su kiek buvo justi ir prancūzų encik- vienu jaunu žmogum, atiduot lopedistų, ir rusų dekabristų jam savo titulus, kad tik. .. pažiūros, materialistinės pa Deja, į jaunystę sugrįžti ne saulėžiūros pradmenys, anti- įmanoma. Jaunystė, aišku, ne tik, kū klerikalinės nuotaikos. Sekda mi Universiteto istorijos am no jaunumas. Ir daugelį me žius, randam ištakas interna lų nugyvenęs žmogus gali cionalinių tradicijų, vis tvatė būti jaunas. Dvasios galia, jusių ir virtusių mūsų dienomis ryžto stiprumas, mokėjimas nuosekliu bendradarbiavimu aukotis ir aukoti, sugebėji su šalies ir kai kuriomis už mas būti vienybėje su liaudi sienio aukštosiomis mokyklo mi jos žygyje j didžiąją atei mis. Mes galime operuoti tį — komunizmą daro žmogų daugeliu faktų ir skaičių, liudi jauną. Turbūt jau visiems įgriso jančių mūsų, kaip mokslo ir mokymo įstaigos, suklestėji kalbos apie tą senų ir jaunų mą ir išaugimą tarybiniais ginčą, kad visuomet seniems metais, jos brandą, darbo žmonėms nepatinka jaunimas (nieko nepadarysi — visais mastus ir užmojus. Universitetas jaunas ne laikais taip buvo). Noriu viena vien čia besimokančiais jau pasakyt — jeigu jau pradedi nais žmonėmis. Jis visada galvoti, kad tau nepatinka jaunas savo pažangia moksli jauni žmonės, pirmiausia pa ne mintimi, įtaka visuomenės galvok, ar tu nesi jau pase nęs. .Nereikia spręsti apie gyvenimui, kultūrai.
„Jaunatvė, kuriai 400 metų", amžinai jaunas" j — tai tik kėli epitetai iš tų dažnai var tojamų, kai kalbama apie Vil niaus universitetą, nuėjusį ne lengvą šimtmečių kelią ir da bar besiruošiantį garbingai sa vo sukakčiai. Kuo gi iš tikrų jų jauna mūsų Alma Mater!
jaunimą iš antraeilių požymių — mados dalykų ir pan.; ma da yra mada, ji ateina ir pra eina. Pagaliau — nėra ko no rėti, kad jaunimas rengtųsi, kaip mes rengėmės kažkada, kad mėgtų tuos pačius šo kius, tą pačią estradinę -mu ziką, kuri mums patiko. Nėr ko norėt, kad niekas nesikeis tų. Svarbiausia, žinoma, jau nimui ir vyresnės kartos žmo nėms savo santykiuose būti tolerantiškiems. Vyresnė karta turi didesnę patirtį, bet ji ir konservatyvesnė. Jaunimas gi mažiau patyręs, bet energin giau stoja už pažangą, mėgs ta į daug ką žiūrėti kritiš kai. Kritika — gerai, jei ji konstruktyvi, jei jos tikslas — pažanga, jei ji jungiama su pozityviu darbu.
Praeitų metų pabaigoje „Pravda" išspausdino veda mąjį „Studentijos globotojai". Buvo ten tokios eilutės: „Mo kytojo ir mokinio kūrybinė są junga — puiki mūsų aukšto sios mokyklos tradicija". Kaip ji gyva Universitete! Kokioms studentų žmogiškosioms ir da lykinėms savybėms Jūs, Ger biamas Rektoriau, teikiate pir menybę rinkdamasis mokinį! Vadovavau daugiau nei dvidešimčiai aspirantų, iš ma no mokinių jau yra ir dakta rų, ir profesorių. O jei dar priskaičiuotume studentus ma tematikus, kuriems dėstau jau ne pirmą dešimtmetį. . . Pasirinkti mokinį nelengva, sunku žmogų iš karto „per kąsti". Man patinka paprasti, sąžiningi, darbštūs, mėgstą
mokslą (o kam tokie nepatin ka?). Tiesa, kai kas mokslą „mėgsta" ir kitais sumetimais. Šileris rašė, kad mokslas „vie niems dievaitė, šventa ir ne paliesta, kitiems karvutė, duo danti sviesto". Stengiuosi, kad tokių žmonių — antro sios kategorijos — nepatektų. Deja, pasitaiko. Manau, kad moksliniam darbui reikia specialiai ieško ti gabių žmonių dar vidurinė je ir per studijų metus juos individualiai ugdyti. Paimkim matematiką. Ji respublikoje išaugo per labai trumpą lai ką — kokį dvidešimt metų. Tam reikėjo daug pastangų. „Deimančiukų" buvo ieškota ir rasta. Juos pažinome dar iš matematikos olimpiadų, nuo pat pirmojo kurso, nesitenkin dami vien oficialia programa, papildomai su jais dirbome. Žinoma, pasitaiko mokslinin kų uždaro būdo, 'š prigim ties „atsiskyrėlių". Gal reika lingi ir tokie. Mokslui ir vi suomenei daugiau naudos, duoda mokslininkai, išugdę gausų mokinių būrį. Moksle negali būti monopolijos, ne gali būti ir „paskutinių mohi kanų Man patinka truputį- net patriarchališka bendravimo forma — kada prdfesura' ir studentai ne tik vadina, bet ir laiko save kolegomis. Ži noma, vienas yra vyresnis, pa tarėjas, turintis didesnę patir tį, daugiau žinių, o kitas, jo vadovaujamas, tik pradeda ke lią į mokslo viršūnes. Bet abu atėjo j Universitetą siekti tų pačių tikslų. Aišku, tam tik ras atstumas liks, kad ir kaip stengsies, bet kuo daugiau bendrauti su jaunimu — būti na. Ir tai reikia daryti ne vien iš katedros aukštybių. Pernai laikraštyje kalbėjo mės su keliais studentų ger biamais dėstytojais apie šiandieninį tarybinį studentą. Kaip Jūs nusakytumėte jo op timalų modelį! Pirmiausia sąlyga — kad studentas trokštų įgyti žinių, tapti visuomenei naudingu žmogumi. Kad *ai būtų jo tikslas ir kad tik šito tikslo vedamas jis būtų atėjęs į Uni versitetą. Kad atkakliai ir są žiningai to tikslo — žinių — siektų. Reikia, kad studentas for muotų savo asmenybę, turėtų tvirtus idėjinius įsitikinimus. Neišvengiama Kiekvienam būti išprususiam literatūroje, menuose. Humanitarinių spe cialybių žmonėms pravartu
bent elementariausiai išmany ti ir apie tiksliuosius bei gam tos mokslus. Gerai, kad kiekvienas stu dentas, be savo specialybės, turėtų naudingą :r mėgstamą užsiėmimą laisvalaikiui. Aišku, nėra reikalo, kad kiekvienas būtų visų organizacijų narys, dalyvautų visuose pūreliuose, posėdžiuose. . . Kitus darbus reikia pasirinkti pagal gali mybes, kad nekliudytų pa grindiniam dalykui — gerai mokytis. „Seniai praėjo tie laikai, kai studentus tik baltarankiais vadino. Mūsų studentija ne bijo sąžiningo darbo prakai to ir gerai pažįsta jo skonį. Studentai pastatė kultūros na mus Daugų rajono „Taikos keliu" kolūkyje, iškasė tris kilometrus pagrindinio melio racijos kanalo ir išvalė nuo krūmų pustrečio ha Kaišiado rių rajone, padėjo kertinį ak menį Vievio rajono vaikų na mų septynmetės mokyklos sta tybai. Galima . pagrįstai di džiuotis ir šauniaisiais Ka zachstano plėšinių, derliaus nuėmimo talkininkais. . Dauge lio jų krūtine*., puošia meda liai „Už plėšinių žemių įsisa vinimą".. Kasdieninis darbas padėjo išugdyti daug gabių vlauomenininkų, kurie ir dar be, ir moksle pirmieji“. Taip rašėte „Tarybiniame studen te", kai šalis minėjo dar tik 41-ąsias Didžiojo Spalio meti nes. Praėjo dvidešimt metų, o jaunystės nerimo galia nė kiek nepasilpo — dabar ga lėtume išvardyti dar dides nius darbus, kuriais pagrįstai didžiuojasi mūsų komjaunimo organizacija. Studentų statybiniai būriai — didelė darbo mokykla. Mano karta, anot poeto, at ėjo nuo žagrės. Tad jai dar binis auklėjimas nebuvo toks aktualus: daugelis buvo paži nę nuosavo prakaito skonį. Šiandien mūsų visuomenės žmogui ne darbininkui iš tik rųjų reikia fizinio darbo. La bai gerai, kad jaunimui suda roma galimybė padirbėti: tre čiasis semestras, rudens tal kos, savitvarkos darbai Uni versitete. Nesibaidyti darbo, išmokti gerbti kitų triūsą — gerai, bet mūsų manymu, tai tik viena studentų darbinio auklėjimo pusė. Nemažiau svarbu moky tis dirbti ir savo darbą, ku riam ruošiesi aukštojoje mo kykloje. Ar komjaunimo orga nizacija, daug laiko ir energi jos skirianti trečiajam semest
rui, negalėtų tiek pat da rūpintis ir būsimoje special to profesinių, savarankis darbo įgūdžių, pagarbos sa profesijai ugdymu! Labai teisingai oastebėjo Mūsų komjaunimo rūpėsi proporcijos ne visada bū teisingos: kartais trečiajam ; mestrui skiriama daugiau c mesio, negu mokymuisi — p grindinei studento pareig Kaip tik ją vykdydamas dentas ugdo valią, darbšl mq, kūrybiškumą. Mokymą — didžiausias darbas. Skali ti studentą kasdien gerai atlikti — irgi darbinis aukl jimas. Mes žinome, kad Univeri teto vadovai labai atidii skaito „Tarybinį studentą Esame už tai labai dėkingi įpareigojami, dėkingi ir j nuoširdžius patarimus, par.iiJ reiklumą. Universiteto v.d vai ne kartą yra pasisj laikraštyje, vienaip ar k J lietę šiandien kalbamus kld simus. Taigi ir šis mūsų intJ viu — savotiškas svarbi, d laikraščio darbo krypčių J žvelgimas. Norėtume išgiJ Jūsų, Gerbiamas Rėkto J nuomonę apie laikraštį, iii linkėjimus mūsų bendr j biams, skaitytojams. Sunku šiandien įsivaizdd Universitetą be laikraščio I istorija jau nemaža, daug 1 kių prabėgo, daug ir dės ,1 jų, ir studentų kartų rašė į I Visaip sekėsi — tr gėrėsi numerių (tiek apipavidalini! tiek turiniu) išeidavo, ir I tesnių. Norėtume, kad laikraštis I sada teisingai atspindėtų I versiteto gyvenimą, būtų I sų kronikininkas, keltų probl mas ir padėtų šalinti .trūl mus. Ir dabar laikraštis j mus, jaunimo skaitomas. I liomis galimybėmis daug 1 daroma. Bet tobulėti galo I ra. Norėčiau palinkėti, kad I daug tūkstančių „Tary I studento" numerių išeitų I kaskart jis gerėtų. Te visada „Tarybinis 1 dentas" išlieka mūsų lai jaunatvišku draugj, te I bendradarbiai, redkolegija i suomeniniai korespondel semiasi žurnalistinio meisll kūmo, niekad nepristinga I rybinės išmonės, išradingue operatyvumo. I
Labai dėkojame. Kalbėjosi A. JUODuI
HimTTmiiiiniinniiiininiiiiFiiiiHiiiiiinfiiniiiiiiiiiiinuiiiiniiriiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiinMiniiiniHiiiniiiininiiiiiiiniiiiiiiniimiiininHiiiiiiiHimiiiiiiiiifiiinfiinjiiiiiiniiinunirimnfflmiiHiHiiiniiniHnniHnininininiiiniuiniHiiniffliffimiHii
Kviečia į darbą ir kovą Sulaukėme „Tarybinio stu dento“ 1000-ojo numerio! Tai neeilinis įvykis Universiteto gyvenime, maloni šventė laikraščio darbuotojams, re dakcijos aktyvui, korespon dentams. „Tarybinis studentas" — mano jaunystės 'aikraštis. O buvo taip. 1950 metų pradžio je Universiteto partinis biu ras nutarė leisti dėstytojų ir studentų laikraštį. Buvo suda ryta redkolegija, išspręsti vi si organizaciniai klausimai. 1950 m. vasario 15 d.,, pralei
dę vos ne visą naktį „Tie sos" spaustuvėje (tarp tų pir mųjų nebuvo nė vieno žurna listo, nė vieno, kuris bent kiek būtų išmanęs laikraščio leidimo reikalus) skaitytojams įteikėme pirmąjį „Tarybinio studento" numerį. Jis buvo išleistas 2-jų puslapių, 1000 egzempliorių tiražu. Prisime • nu, pirmoje redkolegijoje dir bo tada dar studentas, šian dien gerai žinomas mokslinin kas prof. J. Palionis, V. Ru dokas ir daug kitų entuzias tų. Tai buvo rimtas visuome
Gegužės Pirmąją mūsų studentai šventė kartu su Interklubo svečiais — tra dicinės internacionalinės
ninis įpareigojimas. Nuėjęs 27-erių metų kelią, „Tarybinio studento" laikraš tis yra populiarus ir laukia mas. Jis ragina siekti naujų mokslo viršūnių, kviečia į darbą ir kovą už Komunistų partijos idealus. Šventės proga norėčiau pa linkėti, kad ir toliau „Tarybi nio studento" laikraštis iš reikštų mūsų senojo univer siteto gyvenimo pulso jau Eliza veta BOREIKAITŽ natVišką tviksėjimą, visada pirmoji laikraščio redaktorė, atidžiai, išsamiai ir operaty FAF Politinės ekonomijos viai ne tik informuotų apitf’ katedros docentė
kuriuose dalyvavo Vietna mo, Mongolijos, Kubos jaunuolių, besimokančių TSRS aukštosiose mokyk lose, Talino ir Kauno po litechnikos institutų, Tar tu universiteto studentų. Galime pranešti malo nią žinią, kad Tarptauti nės studentų sąjungos savaitės, skirtos Didžiojo Garbės raštais apdovano Spalio 60-mėčiuį, daly ta Universiteto komjauni mo organizacija ir kom viais. • Vyko įdomūs renginiai, jaunimo komiteto narys
INTERNACIONALINĖS DIENOS
nenuilstamą viso kolektyvo darbą, jo laimėjimus, bet ir ateities kūrybos planus, teik tų aktyvią paramą partijos komitetui ir rektoratui moky mo ir auklėjimo procese bei jo tobulinime, ruošiant kūry biškus, tvirtų komunistinių įsitikinimų specialistus. Artėja istorinė data — Universiteto 400-metis. Tikiu, kad „Tarybinio studento" laikraštis aktyviai prisidės prie jo garbingo sutikimo.
V. Elinskas už internacio nalinės draugystės ryšių plėtimą, už aktyvų daly vavimą pasaulio jaunimo judėjime už socialinę pa žangą ir taiką. LLKJS CK padėkos raš tai už studentų auklėjimą proletarinio internaciona lizmo dvasia įteikti Tei sės ir Pramonės ekonomi kos fakultetų komjaunimo organizacijoms. „TS" tat
AKTYVIAUSIEMS Spaudos dienos ir „Tarybi nio studento" tūkstantojo numerio Išėjimo proga rek toriaus įsakymn apdovanoti aktyviausi laikraščio tatkinin kai ir visuomeniniai kores pondentai:
Pagyrimo raštais — Gintarė Adomaitytė, IF II k. žurnalistė. Zenonas Burnys, Filosofijos istorijos ir at<n katedros aspirantas, Anzelmas Katkus, TF Valstybinės teisės kai et dėstytojas, Leonas Kllšauskas, IF IV k. žurnalistas Pareikštos Rektoriaus padėkos — Virginijai Paukštytei (Ch F III k.), Elenai Žledaltel (FIL. F II k.), Vidai Žldanavičlūtei (PF III k.), Leonijai Cvlrkaitei (MMF II k.) Onutei Bakanauskaitei (PEF III k.) Leonardui Skirpstui (IF II k.) Eugenijui Stumbriui (FF II k.)
Nuo pirmojo
jaunuoliai, mes nebojome pa vojų, nors respublikoje vy ko klasių kova. Būtent mūsų Universiteto Aktų salėje pir mą kartą savo garsų eilėraš tį „Skeptikams" perskaitė poetas Antanas Jonynas. Mes, Universiteto literatai, mokė mės iš jo revoliucinio kovin gumo. Aiškiu švyturiu mums švietė revoliucingos Juliaus Janonio eilės. Taip augome mes, jūsų vyresnieji broliai, jūsų tėvų kartos studentai. spalio 17 d. 1950 metų „Tarybinis studentas" išeilėraštį spausdino mano sveikini„Komjaunuoliškas mas". Lai kelios jo eilutės tebegalioja sveikinimu šian dienos jaunystei —
Visa grupė — mokslo pirmūnai Dideli džiaugsmą ir pasididžiavimą mes jaučiame, ka da egzaminų sesija baigiasi gerai, kada, padėję taskutinio egzamino bilietą ant stalo, išeiname iš auditorijos. Čia mus pasitinka grupės draugai, pasipila klausimai, įvairios kalbos. Įspūdžiai apie egzaminą. Dar džiugiau, maloniau esti, kada grupėje nėra nė viieno. kuris išeitų .š egzami no liūdnas. Tai gerai supranta Ekonomikos fak. politinės ekonomi jas spec. IV kurso studentai. Jau artinantis egzaminų se sijai. visa grupė, kaip vienas, ėmėsi darbo. Kas jautėsi silpnas vienoje ar kitoje mokslo šakoje, tam padėjo kiti grupės draugai, o ką visa grupė mažiau suo-ato — Į pagalbą atėjo profesorius Dz. Budrys. Pirmasis egzaminas buvo išlaikytas vien labai gerai. Tai paskatino ekonomistus dar geriau ruoštis, ir kitus tris egzaminus išlaikyti taip pat labai gerai. Nė vienas grupės draugas neapvylė kolektyvo. Visa grupė — moks lo pirmūnai. V. DANILIONAS
1955 m. gegužės 31 d. numeryle apie juos pa pasakojo mūsų laikraštis. Butų jdomu sužinoti, kur dabar dirba tos laidos specialistai. Gal kas Iš mū sų skaitytojų žino ar mokėsi šioje grupėje.
Draugai, darbe kaip plienas sutvirtėję, Gyvybe degant širdis jūs ■ jaučiu! Tad leiskite ir man, draugai ■ ? brangieji, Pasveikint jus pbėllšku ' žodžiu.
NORISI UGRĮZTI 1959 .m. gegužės mėn. „Ta rybinis studentas" rašė: ... Ipolitas Nekrošius Mask vos M. Lomonosovo univer siteto TMF apgynė savo dip lominį darbą „Darbininkų ir tarnautojų atleidimas iš dar bo už darbo drausmės lau žymą." Kaip susiklostė toles nis jo likimas? . I k. žurnalistas A. Griga liūnas susitiko su Teisės fa kulteto prodekanu doc. I. Nekrošiumi. — Buvau paskirtas Vil niaus universiteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros asistentu, dėsčiau. 1962 m. pradžioje, partijos CK pakvietus, pradėjau dirb ti LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriuje. 1965 m. gruodžio mėnesį tapau aspi rantu Civilinės teisės ir civi linio proceso katedroje. 1967 m. gegužės mėnesį ap gyniau disertaciją, ėmiau lėstyti Tarybinę darbo teisę, vėliau dar ir Romėnų teisę, — pasakoja docentas. ... Dabar studentai dažnai skundžiasi laiko stoka. Ma no studijavimo laikais nebū davo tokios problemos, nors ir užsiėmimų turėdavome daugiau negu dabar — ne po penkias, o po astuonias va landas per dieną. Ir tada trūkdavo laiko, jei jo nepla nuodavai. Jei nedirbsi kas dien, visada laiko trūks. Anksčiau materialiniai stu dentų poreikiai buvo mažes ni. Dirbančių studentų tada buvo mažiau negu dabar, nors stipendijas buvo perpus mažesnės. Mano kurse buvo 50 žmonių. Iš jų dirbo tik vienas — dabartinis televizi jos diktorius J. Baranauskas, tuomet praėjęs radijo dikto rių konkursą. Studentai tais metais bu vo gal kiek savarankiškesni. Nebūdavo tada jokių kurato rių, o studentai sugebėdavo ir gerai studijuoti, ir akty viai dalyvauti visuomeninėje veikloje. Mane patį buvo iš rinkę fakulteto komjaunimo biuro sekretoriumi, buvau Universiteto komjaunimo ko miteto nariu. Šiek tiek patar davo partinės organizacijos sekretorius, o šiaip viską — patys. Jei reikėdavo svars tyti kokį prasižengusį drau gą, tai • niekas nestumdavo — patys principingai svarstyda vome. Dabar kartais nuosavos energijos yra parodoma daug mažiau, negu reikėtų. Studijų laikas buvo neblo gas. Tų metų niekas nesi gailėjo ir nesigaili. Visi nori greičiau užbaigti aukštąją, o užbaigus — juo toliau nuo tų laikų, tuo labiau norisi sugrįžti į juos.
L. SKIRPSTO nuotraukoje: pirmoji'laikraščio re/ daktorė E. Boreikaltė (antra iš dešinės) su grupelė fakultetų visuomeninių korespondenčių: E. Paukšty te (Ch F), A. Ambrasaite (Fil. F), R. Balaševičiūte (GF) ir J. Pekarskaite (IF).
Universitetą baigusių mokytojų suvažiavimas Kiekvienais metais mūsų Universitetą baigia ir nema žas būrys mokytojų. Išvyksta jie i miestus ir kaimus, ir užmiršta mus. Tiesa, ir Universitetas retai teprisimena savo auklėtinius. Todėl, siekdamas sustiprinti ryšius, VIT komjaunimo komitetas nutarė surengti mokytoju — Uni versiteto auklėtiniu suvažlavima. Buvo išsiųsta 130 kvie timų. Praėjusį penktadieni — pirmąja suvažiavimo dieną — mokytojai apsilankė akademinėse grupėse. Studentai — busimieji mokytojai klausėsi pasakojimų apie darbą mo kyklose, apie sunkumus, kuriuos sutinka jaunasis moky tojas. Mokytojai atsakė i studentus dominančius klausi mus. Antrąją suvažiavimo dieną mokytojai pabuvojo savo specialybių katedrose, kuriu darbuotojai papasakojo apie ruošiamus darbus. Mokytojai pareiškė savo pretenzijas dėl išėjusių knygų, ypač vadovėlių. Sekmadieni Iš ryto mokytojai kartu su dėstytojais ir studentais dalyvavo bendrame pirmojo Universiteto auk_____ _________ suvažiavimo ____________ _________ lėtinių. mokytoju posėdyje. Kalbėję prorektorflus mokymo reikalams E. Meškauskas. įvairių mokyklų mokytojai nurodė būtinumą ir toliau palaikyti ryšius tarp Universiteto ir lo auklėtinių mokytojų, iškėlė daug konk rečių pasiūlymų mokomajam auklėjamajam darbui Uni versitete gerinti. Susirinkusieji išklausė akademinio choro koncertą. Taip „Tarybinis studentas“ rašė 1958 m. balan džio 3 d.
AUKŠTO
SKRYDŽIO! Nepamirštami, nepamiršta mi jaunystės metai. Ir mie loji Alma Mater — svajo nių ir susimąstymo, darbų ir ieškojimų vieta. Čia mes atnešdavome savo nedrąsą ir siekimus, savo pirmuosius ei lėraščius, čia „Tarybinio stu dento" puslapiuose pasirodė ir pirmieji mano literatūriniai baidymai. Man teko didelė laimė mokytis Universitete tuo me tu, kai savo pirmuosius, ryš kius apsakymus respubliktnėję spaudoje pradėjo spausdinti studentas — nūnai pla čiai tinamas rašytojas — Mykolas Šluokis, Prisimenu mūsų mielą Justiną Marcin kevičių, skaitantį literatų bū relio susirinkime savo eilė raščius. Švelnius, lyriškus, ryškia liaudies kūrybos gaidele skambančius... Kas ta da žinojo, kad už poros de šimtmečių iš drovaus, kuk laus. šviesiaplaukio vaikino užaugs dvasios milžinas, kad jis sukurs neužmirštamos reikšmės kūrinius: poemas „Kraujas ir pelenai", „Ka tedra", „Mindaugas", „Maž vydas", kad jis ant savo pe čių užsidės didelę atsakomy bę už savo liaudį, literatūrą, už žmogų. Tai bus vė liau, už dviejų dešimtmečių, o dabar, jaunystės akimis, aš jį matau rymantį pertraukos tarp paskaitų metu Filologi jos fakulteto kiemelyje ties berželiu. Mums viskas nauja tame gražiausiame pasaulio
mieste, tame Vilniuje, kur tyliai šlama berželis, pava sarį taip įgaiviai sulapojęs. Jaunystė, visiką matanti ir viską girdinti jaunystė, Ir profemylimų dėstytojų šorių Vinco Mykolaičio-Puti no, Kosto Korsako paskaitos, ir literatų būrelio susirinki mai erdvioje auditorijoje, ir iškylos į tuomet miesto pa kraštyje — Šeškinėje — dunksančius miškus. Mes, li teratai, keliaudavome. Atsi menu kelionę į Anykščius, kur mus gražiai sutiko lietu vių literatūros klasikas An tanas Vienuolis-Žukauskas, išvedžiojo mus savo myli momis literatūrinėmis vieto mis. Daug dar kartų teko ma tytis su mylimu rašytoju, bet šis, jaunystės dienų susitiki mas, liks nepamirštamas. Ir dabar, nukeliavusi į Anykš čius. pastovėjusi prie Anta no Vienuolio kapo, prisime nu viską: jaunatve spindin čias jo akis, balsą, žodžius. Ir dar brangesnė pasidaro ši žemė, kuria vaikščiojo jaunatviškai žvalus žmogus, di delis žmogaus sielos žinovas, patekęs mums ne tik savo raštų storus tomus, bet ir meilę gimtajam kraštui. Daug, daug prisiminimų kelia studijų metai, veikla literatų būrelyje. Neilgai aš buvau šio būrelio pirminin ke, bet ir dabar matau jo narių veidus, jų entuziazmą, Buvo sunkūs pokario metai, visko trūko, o mes derinome savo balso stygas, apdainavome gimtąją žemę, svajojome apie jos rytdieną. Ir bū davome laimingi, kada mūsų žodis pasiekdavo skaitytoją. Mes jautėmės einą gyvenimo priekyje. Pokario metų kom
keliai į žvaigždes, todėl ir • _• _ normalius dalykus, neretai pa- Į ' L' I U laikydavome keistokais. \JJ_J — Laukia naujo mūsų laikraščio, — juokaudavome. Medicinos mokslų kandida — Ką ten laikraščio... — pridurdavo kitas. — Matot— tė O. Minkevičiūtė šypsoda_______ ma' sutinka prie Akušerijosmeilė nerūdija! Ši'andien, „Tarybinio stu sena Nežinia, ar šiedu vilniečiai 8>rtekologijos katedros durų: dento" šventės dieną, noriu ~ TruPutl užtrukau visiems. jums, brangieji, pa beužsuka dabar į šį savo šir» ’-ia... džiai mitulį mielą kampeli. .D'1' !ll> 0Perac linkėti gražaus jaunatviško ooiui • ' ’kasdienybės sūkuryje ’ .j .'r ...Pavartę ir • • .Pavartę 1959 m.’gruodžio skrydžio, didelių- darbų mū- bei Į .............Šis . ttapus' mėnesio- „Tarybinio <rJ studen sų tėvynės, mūsų Alma Ma- mums pasfmiršo numerius, te užtiksim epizodas iš studento metų. to“ ter labui. Tačiau, kai atsigrįžti atgal, straipsnelį ąpię Medicinos Vilija ŠULCAITE nejučiomis prisimeni „Tary- fakulteto IV k. studentę Olpoetė binio studento" redakcijoje gą Minkevičiūtę, visuomenipraleistas valandas, ranka pa- įlinkę, pirmūnę, komunistę, ti tiesiasi atskleisti šio laik Ir štai po 18 metų vėl susi raščio naujausią numerį, kad tikimas šio laikraščio pusla Paprašiau gydytoją vėl įsilietom šviežumos, kad piuose. vėl pajustum gaivų dvelks prisiminti studijų metus. — Be abejonės, tai patys mą ir sau vienas pratari: „O vis dėlto sena meilė nerū gražiausi metai. Nesibaigian tis skubėjimas, noras būti dija. .." visur, ir suspėti... Pareigų Leonas BRAZIULIS visokių turėjau: 1958—1959 „Tiesos" redakcijos m. buvau fakulteto komjau Redakcijos kambarėlis šainformacijos skyriaus nimo sekretorė, 1961 m. — lia Universiteto komjaunimo vedėjas, Universiteto SMD tarybos komiteto patalpų, tur būt, žurnalistikos specialybės pirmininkė. daugeliui pradedančiųjų žur 1963 m. absolventas Įstrigo atmintin 1962 m. X nalistų atrodė pats šviesiau Pasaulinis jaunimo ir studen sias, pats erdviausias pasau tų festivalis Helsinkyje; Bu lyje. Čia Įlipdavome visi — vome 13 žmonių iš Lietuvos. pradedant redaktoriumi ir Teko susitikti su J. Gagaribaigiant ateinančia mašinin nu... Kur dar studentų kon ke (kurjeriais būdavome ferencijos Minske, Tartu, kiekvienas). Lvove, kelionės į Lenkiją, Langai atsiverdavo į M. Čekoslovakiją — bene pir Počiobuto kiemelį, kuriame mos studentų išvykos į už priešais mūsų redakciją sto sienio šalis. vėjo suoliukas. Kone kas va Gydytojos akys nušvinta— karą stebėdavome čia nuolat pirmieji pradėjom vasaros apsilankančią pasėdėti vieną darbo ir poilsio stovyklas! porelę. Tai nebuvo kokie „Prisimenu, statėm ligoni gimnazistiškai apsvaigę jau nę Meškuičiuose. Trejetą me nuoliai ar pirmakursiai įsimytų nuo 1959-ųjų ten triūsėm. lėjėliai, o abu, matyt, šilto Kaip ruošėmės! Mokėmės nu ir šalto raigavę, su gerokai ėję pas statybininkus mūry pašarmojusiais smilkiniais ti, daryti skiedinius. Beveik žmonės. vieni pastatėm. Ir žmonės ne Susiglausdavoi jie kaip du pamiršo — yra lenta su įraburktionėliai, susikabindavo i šu, kad mes statę." rankomis kaip vaikai ir, ne O po Universiteto baigipratardami nė žodžio, mįs mo? seka naujas klausilingai žvelgdavo aukštyn — mas. „Paskyrimas j Akušeri gal šifruodami giliaprasmius jos-ginekologijos katedrą. Te TRAUKA lotyniškus užrašus ant senų ko daug metų būt kuratore. jų, kadaise buvusios obser Šio piešinuko autorius — 1975 metais disertacija, apie vatorijos sienų, gal šiaip ty buvęs aktyvus . „Tarybinio 15 spausdintų darbų..." liai mąstydami. .. studento“ bendradarbis, da Tai vis faktai, skaičiai. Buvome jaunatviškai pa- bar Tauragės rajono „Leni niečio balso“ laikraščio atsa Jaučiu, ne taip norėjau pa šaipūs, be nuolaidų, katego kingasis sekretorius Rober kalbėti apie gydytoją. Ant riški, mums rūpėjo kitokie tas Krapas. stalo stovi tulpės — kažkas dovanojo. — Kažin, kaip ten mano Garbės seniūnas ligonė? — staiga susirūpina — Kur buvai vakar? Kodėl praleidai paskaitas? Seniū gydytoja. — Va taip ,ir bū nai žiūri tau į akis ir laukia atsakymo. O žurnale 10, 2. na -— padarai operaciją, pas 20, 50. Tai tuščios vietos. Studentai nebuvo paskaitose. TF IV kurso žurnalas švarutėlis. Teisingiau, jo iš Viso kui užmigt negali, vis galvo nėra. Susirinko draugai ir nutarė — nereikia šitos kny ji, ar neatsitiko kas. gos. Kurso aktyvas ir komunistai tegu kontroliuoja. Pa Svarbiausia gydytojui, man galiau mes patys turim sąžine. Užteks, nebereikia žurna rodos, mokėti kiekvieną žmo lo. Nereikia seniūno. Mes sąžiningai lankysime paskaitas. Ir. kad nebūtų širdies smūgio seniūnui Pigagai. draugai gų suprasti, prieiti ir... rei jam suteikia titulą — Garbės seniūnas. Šiaip sau. Stipen kiamu momentu nusišypsoti. dijoms paimti. Draugai, žinoma juokavo, bet Pigaga ne Ypač čia, kur moterys — pyko. Pagaliau nebus visų tu barnių, tų prašymu — ne juk mano pacientai vien jos. pažymėk. Pro langą mėgina pažvelg Fakulteto vadovybė, profsąiungos Ir komjaunimo orga nizacijos palaiko šią iniciatyvą. Juk IV k. pažangiausias ti saulė. Tulpės dar ryškiau fakultete. Tokiais žmonėmis verta tikėti. sužydi. Gydytojos veide — Kaip jūs manot, draugai, dėl Garbės seniūnų? Gal parūpestis. „Reikia eit, pasižiū mėginkit? V. VAICEKAUSKAS rėt ligonės". Užsiveria kabi TF III k. neto durys. Dabar 18 vai. 45 Gydytojos Olgos ši korespondencija buvo išspausdinta mūsų laik- minutės. darbo diena raštyje 1963 m. vasario 15 dieną. Jos autorius — Minkevičiūtės nūnai žinomas respublikos žurnalistas, V. Mickevi tęsiasi... čiaus — Kapsuko premijos laureatas, „Jaunimo V. DOTAITE gretų“ žurnalo redaktoriaus pavaduotojas V. Vaice I k. žurnalistė kauskas.
Gaivus jaunatvės dvelksmas
iki tūkstantojo
HENRIKAS BAKAHAS
Baigėsi Universiteto li teratų konkursas — 77, skirtas V. Montvilos at minimui pagerbti. Vertini mo komisija — R. Kašauskas, B. Raguotis, V. Daujotytė — Pakerienė, E. Bukelienė, pirmininkau jama VI. Šimkaus, susipa žinusi su konkursui pa
teikta kūryba, ją įvertino taip: I vieta paskirta Henri kui Bakanui (IV k. litua nistui) už eilėraščius, II vieta — Liudvikui Gadeikiui (IV k. lituanis tui) už noveles, Justinui Kubiliui (IV k. lituanis tui) už poemą „Karaliau čius", III vieta — Arvydui Reneckiui (I k. lituanis tui), Liudai Giedraitytei (III k. žurnalistei), Arvy dui Geniui (I k. lituanis tui) — už eilėraščius. Paskatinti gerai konkur se pasirodę Antanas Mic kus (FaF) ir Lolita Tirvaitė (Fil. F)
ARVYDAS GENYS
TOKS LAIKAS „Dabar apie medžius kalbėti būtų nuodėmė..(B. Brechtas)
SAPNAS aš Juodą gandrą skrendant) regėjau galva gracingai pakreipta Į kairę Jis dairės | mane ir Jo sparnų šešėlis atsispindėjo pelkių akyse bridau gilyn šaukiau delnais užspaudęs lūpas nes nenorėjau kad šitas paukštis atitoltų nuo manęs, jau taisės lyti mes abu pavargom suraižė viksvos sunkės šiltas kraujas iš kojų raudonų iš plaštakų į mus artėjo miegas ir aš galvojau kad tau nieko neparvešiu dovanų. tamsa išskyrė, negalėjau sekti jo mostų Įžiūrėti kelio aplink miškai Ir niekur nesimatė žiburių lietus pagavo, aš dariausi nuogas nuo srūvančio vandens nuo žodžių srauto kuriuo tikėjau viską pasakysiąs ir tu tada verkei po Vilniaus bokštais turėdama vien tuščią kriauklę delnuose vėjarodės girgždėjo bet nerodė vėjo o aš ralzgiaus atskirtas su žolėm pelkynų vidury nepatikėsi kaip troškau tąsyk grjžti prie žmonių. KĘSTUTIS GRIŠKEVIČIUS
Dabar apie medžius kalbėti būtų nuodėmė. Dabar šypsotis vienišiems praeiviams būtų kvaila. Toks laikas. Sniegas be dėmės. Ir tiktai pienas baltas šiam pasaulyje. Dabar Ispanijoj jaunystę šaudo, Lorkal Dabar virš Čilės tuštuma, Nerudai Ir natiurmortuos Pikaso ryšeliai morkų — Lyg surištos sukruvintos Jų rankos. Tu po medžiu mane kvieti. Šypsaisi. Ir tavo akys šviesios tartum eilės. Pasaulyje tylu. Begarsis gaisras Nušviečia mūsų siela* tartum meilė.
S7:7.W/A7A7»:n7.WO
Rašėme, kad Universitetui paskirta antroji vieta sąjun giniame studentų darbo, bui ties ir poilsio sąlygų gerini mo konkurse. Praėjusį trečia dienį visi tie, kas daugiau siai prisidėjo prie šio pasie kimo, susirinko kavinėje ap tarti nuveiktų darbų, pakal bėti apie rytdienos planus. Į vakarą atvyko Universiteto profsąjungos vietos komiteto pirmininkas doc. I. Žeberskis, studentų profsąjungos komi teto pirmininkas A. Kairys,
jo pavaduotojas A. Trumpulis, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Bajarūnas, butų skyriaus vir šininkė J. Ragaišienė, bend rabučių komendantai, tarybų pirmininkai. Įžanginį žodį tarė A. Kai rys. Jis pažymėjo, kad į šį pasiekimą ūkio darbuotojai ir profsąjungos komitetas jau seniai buvo nusitaikę. Res publikiniame konkurse buvo užimamos prizinės vietos, o 1976 — pirmoji! Tai leido „išplaukti į sąjunginius van denis". A. Trumpulis trumpai apibūdino studentų profsą jungos ūkį. Dabar apie 44 proc. studentų gauna vietas
1975. GEGUŽES 9-O.TI Dar anksti. Dar anksti, Dar tik trisdešimt Metų po karo, Tik kodėl taip aitri Atmintis vis gyvena Prie ugnies amžinosios. Prie rausvo granito — Nepaskęsta žieduos. Nesubyra kaip stiklas. Mūsų motinos — Juodosios skaros Per baltą gegužį
bendrabutyje. Profkomitetas, butų skyrius, komendantai deda visas pastangas, kad studentams juose gyventi bū tų patogu ir malonu. Nuošir džiai studentų reikalais rūpi nasi J. Ragaišienė, 3 bendra bučio komendante S. Leona vičienė, X bendrabučio ko mendante M. Vedrickienė ir daugelis kitų. Negaili savo jėgų ir laiko daugelis bend rabučių tarybų pirmininkų. Geriausi jų — J. Močiekutė (Fil. F.), V. Karalius (FAF). Baigiami statyti du pen kiaaukščiai bendrabučiai po du korpusus, du šešiolikaaukščiai. Rūpesčių ir darbų prisidės. Vakaro dalyviai kal-
ginų, o čia tave capt milicija ir — į šaltąją. Taip galima pusę studentų išgaudyti, žiū rėkit, kiek jų su merginomis kalbasi... Tik užmiršo jie paminėti, kad nei iš šio nei iš to pra dėjo užkabinėti merginas, grasino jas užstojusiems vai kinams. Užmiršo, kad girtas dainuosi, blaivus — vaito si. .. L KALVAITIS
• PLYTGALIŲ METYTOJAS • SMD, „TAURO" KAVINE pranešimą SMD. Išėjome apie puse dvylikos “ — rašo A. IR... SALTA NAKTIS Šakalys. „Čiurlionio gatvėje pama Nesistebėkite, neradę ry tėme dvi mergaites, po to šio tarp šių trijų sąvokų. prisistatė šeši vaikinai, po to Tik likimo ironija gali su atvažiavo milicija" — tęsia jungti jas į kažką bendro. E. Gudžinskas ir dar pridu Taip atsitiko vieną dieną ria: „P. S. Grįžau iš paskaitų MMF II k. studentui E. Gu- ir susitikau trečio kurso stu džinskui ir trečiakursiams A. dentus, einančius į kavinę. Šakaliui bei R. PikšriuL Ma Kokia proga jie ėjo? Vieno tyt, geriausiai viską papasa iš jų, Rūtenio, buvo ką tik kos jų pačių pasiaiškinimai buvo skaitytas pranešimas. Kavinėje mes išgėrėme 2 (kalba netaisyta): „Šiandien „Tauro" kavinė degtinės.“ Štai kaip. Prieini prie mer je šventėme Pikšrio Rūtenio
REDAKCIJOS ADRESAS:
Chemijos fakulteto kom jaunimo organizacijos biuras nutarė pašalinti vaikiną iš komjaunimo eilių. Dekanatas pasiūlė rektoratui už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, pašalinti jį iš Universiteto. Dabar jis nebe studentas. Dabar... Pra sidėjo viskas, matyt, daug anksčiau.. . Dar vidurinėje mokykloje Vaclovas Dubauskas nebuvo iš uoliųjų mokinių, neapsiėjo be raginimų, nors ateityje sa ve įsivaizdavo’ diplomuotu chemiku. Įstojęs į Universi tetą, vaikinas ir čia tikėjosi
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
E/NU PIRMYN... Neaprėpiamos yra žmonijos gyvenimo platumos ir gilu ma, todėl Ir jo atspindžio variacijos taip pat nesoskaičiuo jamos. Minties kelias visad buvo grįstas kraštutinumu, ginčo, svarstymo akimirkomis, o tiesa visuomet ouvo sa vo laiko duktė. Ne tik abstraktūs mokslo vyrų teiginiai, bet ir meninė mintis praturtina mūsų pažinimą. Jeigu šios žymių žmonių mintys padės plačiau ir įvairiapusiškiau su vokti detales ir visumą, paskatins tiksliau suformuluoti savo požiūrį, ar bent susimąstyti, tikėsimės, kad jos atli ko savo paskirtį. Z. BURNYS
Einu pirmyn tikėdamas ge šiuos žodžius, nes jie rodo resne ateitim, o kelią skinuo- tikrąją žmogaus vertę gani si abejone. (M. Prlšvinas) toje. (A. Sent Egziuperi!
Atskubėję suklumpa. Raudonosios rožės — Nežinomam kariui Nežinomam vaikui — Sulaiko ant skruosto Sulaiko sulaiko Tą skaidrią, kaip perlas. Tą karštą, kaip kraujas Raukšlė ašarėlę. O žemėj vaitoja negrjžę, Kartoja vardus jų sukepusios Ilgesiu lūpos, Kartojasi nuolat Kartojasi laikas, Tik akys Nustebusio vaiko Nematė dar karo. Ir niekad tegul Nepamato...
bėjo, kaip toliau gerinti stu dentų buitį, siekti, kad pa vyzdinį turėtume ne vieną, o daugiau bendrabučių. „TS" inf.
Daug kas niekina gyveni Jis suprato, koks didinga mo gėrybes, bet neveik nie yra vokiečių idealizmas, ku kas nelinkęs jomis pasidalin riam jis taip dažnai jautė ne ti. (F. Larošiuko) apykantą. nes menkoms šie loms tai veidmainystės ir Gyvenimas — tai džiunglės, kvailumo šaltinis. Suprato ištryškusios gėlių vainiku. kad tikėjimas, kuris susikuria (L. Verharnas) savą skirtingą pasaulį šiam*Gyvenimas — yra komedija pasaulyje, yra savotiškai gra (R. Rotaria* tiems, kurie galvoja, ir tra žus. gedija tiems, kurie jaučia. Tie, kurie žiūrėdami į pa (M. Lamis) šaulį ir žmones vaitoja. ka<J Tai toksai yra gyvenimas, viskas tamsu ir aprūkę, yra kad ir kiek žiūrėtum į praeitį teisūs, bet šios tamsios spa: ar į ateitį, arba net į aklą da vos — tik jų pačių tulžingo bartį. Ugnis, niekad negęstan nuotaikos atspindys; tikrieji ti kūno krosnyje, poreikis nu tonai yna švelnūs ir subtilūs, eiti bent kiek toliau, nei įma tačiau juos regi tiktai tyra (H. Plrsooa i noma, kovoti iki galo, per žvilgsnis. žengti ribą, sieną, gyventi Esmę sudaro ne tai. kas iš žūtbūt veržiantis per nevil reikšta, bet tai, kas dar ne ties ir rezignacijos tamsą. (P. Gogenas; (A. Roa Bastosas) išreikšta.
Mes vaikštome išdidžiai už vertę galvą, nors būdami juokinga didybe svaigstan čios dulkės, nežinome, kuo puikuotis ir kaip keltis, o esame trumpalaikiai amžinojo tapsmo momentai, atsitiktiny bės begalinėse visumos me tamorfozėse. (A. Periušo)
Tikrai gailėtis Įritu gali tik tas, kas jau gailėjosi savęs (C. Dikensa
Duodu žodį, pakėliau tai, Nežinojimas yra būtina ko joks žvėris nepakeltų, — žmonių laimės sąlyga. nežinau nieko tauresnio už (A. Fransasi
SPORTAS
Pagražėjo po talkos Palan gos poilsio namų teritorija. Tvarkymo darbuose nuošir džiai dalyvavo PF materiali nio-techninio aprūpinimo spec. studentai: V. Juzėnas, V. Kščenovičius, R. Janulionytė, D. Mackonytė, R. Mi lašius (I k.), J. Urbanavičius, V. Tirevičius (II k.), N. Dalinkevičiūtė (V k.). Vietos komitetas dėkoja šiems stu Greifsvaidė (VDR) vyko dentams už sąžiningą ir gerą krepšinio turnyras. Jame da darbą. lyvavo keturių VDR, Vroc lavo bei Vilniaus universite tų komandos. „Mokslo" žai dėjai sėkmingai apgynė lie lengvos duonos. Kai prispau tuviško krepšinio garbę. Jie dė mokslai, nusprendė metus įtikinančiai įveikė visus var pailsėti akademinėse atosto žovus ir iškovojo pirmą vie gose. Pailsėjo, vėl sugrįžo.. . tą. Naujieji jo draugai, III kur so stambiamolekulinių jungi AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ nių chemijos spec. studentai, SPARTAKIADOJE ypatingų naujoko pastangų nepastebėjo. Turėjo V. Du Sėkmingai kovas pradėjo bauskas akademinių skolų, „Mokslo“ tinki minkai.Jie bet ne jos rūpėjo.. . įveikė visus pogrupio varžo Apie tą kovo 22-osios va vus ir drauge su SPI ir VISI karą trečiakursiai chemikai komandomis pateko į finalą. sužinojo vėliau, kada Vaclo „Mokslo" futbolininkai taip vas, padaręs nusikaltimą, bu pat žais spartakiados finale. vo sulaikytas milicijos. Tą dieną mūsų herojus su drau gais praleido kažkokio namo rūsy: gėrė vyną, alų. Gir UNIVERSITETO KIEMO tuokliavo, kol keli nuvirto. Dubausko su „biču" būta TEATRO PAVASARIS tvirtesnių — vyrams dar trū Renginys skirtas Didžiojo ko iki „visiškos pergalės". Nusvirduliavo „Minsko" par Spalio 60-mečiui duotuvės link. Gegužės 7 d. 20 vai. Šven Vaikinai iki jos nebenu ėjo. Pajutę jėgų perteklių, čionių karių kapuose — kaip visada būna apgirtu Poezijos montažas, skirta; siam, čiupo už pakarpos po Pergalės dienai — „Komu rą vaikiukų ir riktelėjo: „Meskit po dešimt kapeikų"! Grupės drauqai nuošir Praeiviai bandė drausti įžū džiai užjaučia TF II k. 3 qr. studentę Eleną SA liuosius, V. Dubauskas grie BALIAUSKAITE dėl tėvo bė plytgalį... mirties. J. VALANClOTE
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. Ūžt. Hr. 14S4
Kuris niekad nekelia abe jonių, nuostabos, niekada ne kelia nors kiek siaubo, — tas kvailys, tuštybė, ironiška figūra. (T. Manau
LV 04160
I
Jie pralaimėjo VPI „Šviesai (0:3), bet įveikė VISI „Inži nerijos" komandą (1:0). Panašus likimas ištiko „Mokslo" rankininkus. Pra laimėję VPI „Šviesai" ir įveikę SPI atstovus, mūsiški u kovos finale. Blogiau sekėsi mūsų su kūmų kilnotojams. Jiems atiteko tik septintoji vieta. 'Pi: mi — KKI atletai. tarpfakultetinEje
SPARTAKIADOJE
Baigėsi PDG daugiakoves varžybos. Vaikinų grupėie nugalėjo Fizikos fakulteto sportininkai. Antri — FA! treti — MF atstovai. Merge nų komandos prizininkės: 1. MF, 2. FAF, 3. FF. Apdovanojimus .pasidalu.o ir lengvaatlečiai. Prizines vil tas iškovojo FF, MMF, M F vaikinų bei FAF, MF ir FF merginų komandos. Gerai varžybose pasirodė PEF pirmakursis E. Malusi vičius. Jo mesta ietis nu skriejo 67 m 82 cm. Neblo gą rezultatą pasiekė FF tre čiakursė B. Griigaladė, nu stūmusi rutulį 12 m 92 cm G ADOMAITYTE
nos ugnys .
14—15 d. 20 vaL Skargokieme — numatoma premje ra. V. Sukšlno „Iki trečiųjų gaidžių" (režisierė N. Kurk lietytė).
Bilietai parduodami knygy ne prie Universiteto. Nuoširdžiai užjaučiame TF II k. 4 qrupės studen tą Rimą SIPAVIČIŲ dėl tėvo mirties. Grupės drauqai
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA