įlAME [NUMERYJE:
Palydint šventes -4 Gegužės 5 — Spaudos diena 4- Ant Naniškių skardžio 4 Kalbos skyrelis 4- Studentiškos vestuvės 4 R- Gražio eilėraščiai 4- Feljetonas 4- Gegužės 9 d.
— Pergalės diena -4
Visų salių proletarai, vienykitės! EINA NUO 1950 M. 1964 M. GEGUŽES 7 D.
NR. 16 (485)
Kaina 2 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO REKTORATO PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PUČIA GEGUŽIO VĖJAI
AMŽINAS pavasario vėjas
Štai ir atėjo Gegužis. Atėjo su pirmuoju pava sariniu lietučiu, pirmuoju griaustiniu. Viso pasaulio žmonės karštai sutiko jį. Vienur jį lydėjo transpa rantai, dainos, kitur polici ninkų lazdos vaikė de monstrantus. Tačiau šven tiškos viso pasaulio žmo nių nuotaikos nieks nepa jėgė išsklaidyti... Na, bet mes apsilanky kime mūsų senajame uni versitete. Devinta valanda ryto. Nuo Čiurlionio gatvės į universitetą vienas po kito eina studentai. Ir visi tokie linksmi, sma gūs. Juk šiandien Gegužės Pirmoji, tai kaipgi nesi džiaugti. .. O studentai vis renkasi
pro juos nepadainavus ir nepašokus. Prisimena vie no seno kolūkiečio žo džiai: „Jūs jauni, tai kas gali linksmiau už jus dai nuoti, smagiau šokti, gra siau juoktis?“ Taip, teisin gi žodžiai. Renkasi ir mūsų dėsty tojai, profesoriai. Rimti, kelia skrybėlės, bet ir jų veiduose pamatysi jaunys tės džiaugsmo šešėlius. Jų laikais Gegužės Pirmąją nebūdavo tiek juoko. Pagaliau visi susirikia vo ir milžiniška jaunystės kolona pajudėjo Universi teto gatve žemyn. Kelią jaunystei! Dar šaltokas Gegužio vėjas plaiksto šilkines vėliavas, bet visų veiduose pavasariškos ir tokios šiltos, nuoširdžics šypsenos. Štai eina fizrr 1. medikai, fi-
spektą. Darnioje gretoje praėjo vėliavnešiai, o iš paskos dainuodami žy-
nių!
Retai mūsų žilasis univer sitetas mato tiek daug žmo-
giavo ansambliečiai, Vllniaus visuomenė jau „geral pažįsta universiteto nu sipelniusį dainų ir šokių liaudies ansamblį, ir da bar ansambliečiams, žygiuojantiems su dalna i prospektu, tai vienur,, tai
Jei pavasaris kaip amžinas laukimas, Jei pavasaris kaip amžinas gimimas — Tik pasižiūrėk — jis čia! .. (J. Degutytė)
Mamai Šiandien pirmiausiai kreipiuos į Tave. Šiandien mano ir Tavo diena. Nes nuo akimirkos šios Prieš devynioliką pavasarių lygiai Tu dovanojai man pirmą gegužį. Ne, tai Tu dovanojai mane. Pirmam ir amžinam gegužiui. Tai buvo sunki ir nuostabi tavo kelionė. Kurion išėjai per dūmų, griuvėsių ir skausmo tiltą. Išėjai man gegužio atnešti. Buvo didelis vienas skausmas. . . Bet džiaugsmas buvo didesnis už skausmą. . . Buvo laukai, pasipuošę purienom. Buvo obelys, žydėt besiruošiančios, Buvo kvapas gegužio svaigus. Toks svaigus Jis atrodė, kaip skausmas. :Nes jis maišės su dūmų ir karo kvapu. Ir tada — Tu grįžai iš kelionės. . . O Įbėgus Į tavo palatą, Seselė suriko: Iškelklm vėliavą! Karo niekad nebus.. . Tu sugrįžai tada iš kelionės. . . Buvai silpna ir labai išvargus. .. Buvo vienas skausmas. Bet džiaugsmas buvo didesnis už skausmą. Ir dovanojai man pirmą gegužį. Ne, tai mane dovanojai Pirmam — amžinam Taikos — laimės gegužiui. * * * Tu nieko neprimink ir nekalbėk apie skausmą — Aš jį žinau. Tu leisk žiūrėt J Jį man visada Pro vyšnių, obelų baltas rankas Ir pro skaras laukų, purienom aptaškytas. Leisk ir nebark Žiūrėt į viską pro gegužį, Kurio iškeliavai atnešt man tąsyk, Kai kvapą obelų ir vyšnių bundančių, Tu pajutai stipriau nei dūmų kvapą. Nes džiaugsmas buvo Tau stipresnis daug už skausmą. Nebark ir leisk Tikėt labiausiai neišpildomom svajonėm Ir apie viską daug sudėtingiau galvoti, Nei iš tikrųjų taip yra. •ir tegul tūkstantį man kartų bus sunku. Ir taip šviesu nebus, kaip aš galvoju, — Bet aš tikėsiu ir svajosiu. . . Nes dovanojai pirmąjį gegužį, Nes laimės ir šviesos gegužiui amžinam padovanojai. Nuo šios akimirkos Prieš devynioliką gegužių lygiai. Ir dabar — amžiams su pavasariu aš, Nes tam mane Tu pagimdei! Mama! .. G. DZIGAITE
Jaunystė!
ir renkasi. Prie durų duriuojasi vėliavnešiai, bė gioja merginos, laikydamos rankose žibutes, ir, lyg di liausią dovaną, prisega jas prie draugų krūtinių. ,(Gėlės, pirmosios pavasarlo gėlės-, talkos simbolis. Jos turi puošti visą pasau lį.) Ir kaip ’ ' gera paklaldžioti po triukšmingą stulentų būrį, paklausyti jų kalbų, kartu pasidžiaugti... Mūsų šaunieji ansamb liečiai tiesiog savo kailyje netveria. Dainuoja, šoka, kvatoja. Negalima praeiti
Eina ir eina kolonos.
lologai, ekonomistai... Da bar jau sunku atskirti ku rios nors specialybės stu dentus. Visi jie tapo vie ningu ir draugišku studen tišku būriu. O ansamblie čiai, jau išdainavo visą savo repertuarą. Bet argi jaunystei nutilti? Greit jie pradėjo dainuoti visas liauiies dainas iš eilės, kokia tik pasitaiko. Tai kas, kad žemaičiai nemoka visų dzūkiškų dainų... Jie pri taria savo draugams niū niavimu. Mūsų penktakur;iai — ir tie nesusilaiko. Tuoj pat ir jie užtraukia iainą. Studentlškoje kolonoje jie eina paskutinį ‘ kartą. Po metų žingsniuos demoiistracijo(e su naujais draugais. Bet argį tat svarbu? Kas galės užmiršti senąją Al ma Mater, pačius links miausius gyvenime studen tiškus metus?! Gana jau kiai studentų būryje jau čiasi ir pirmakursiai. Šiaip ar taip, jau praėjo beveik metai — per tą laiką jie sugebėjo pajusti visą stu dentiško gyvenimo skonį. Darniame draugų būryje nesimatė tik ketvirtakurVieni jų atlieka gao kiti pedagoginę ir dabar šventišdemonstracijoje eina su naujais savo darbo drau gais. Pagaliau nuaidėjo pat rankų salvės. Praėjo prie šais stovėję demonst rantai, ir mūsų studen tai užpildė Lenino pro-
vuoja tarybinis jaunimas!“ „Tegyvuoja tarybinis mokslas!“, o tiems atsaky-
kitur pasigirdo plojimai. Vilniečiai sveikina studen tų meno kolektyvą. Mūsų respublikos vado vai iš tribūnos karštai sveikina studentus: „Tegy-
Paskutinį su diplomantai.
davo griausmingas „va lio!“ Ir štai vėl pasuko į uni versitetą. Vėl vėliavų miš kas susirinko prie senosios Alma Mater. O apie pirmą, kai bai gėsi mitingas, studentai išsiskirstė. Vieni jų išvyks į tėviškes pailsėti kiti pa siliks Vilniuje. Juk sesija jau visai netoli. Reikia pa simokyti. Pučia gaivūs Gegužio vėjai. Kačiukais pasipuošė žilvyčiai, miškuose žydi ži butės ir šilagėlės — pir mieji pavasario žiedai. Pa vasaris prikėlė gamtą nau jam gyvenimui. Naujam gyvenimui ruošiasi tarybi nis studentas. Ir tegu visuomet gaivūs pavasario vėjai atgaivina gėles ir žemę! Tegu visuo met būna talkūs Gegužiai! G. GALVYTIS, mūsų spec. korespondentas J. GIRDVAINIO nuotr. 1964 m. gegužės 1 d.
su studentais eina demonstracijoje mu-
SVEIKINAME „TARYBINIO STUDEN TO" REDAKCIJA SPAUDOS DIENOS PROGA KARSTAI SVEIKINA: J. P1KCILINGĮ — Lietu vių kalbos katedros vedėją, M. SAULENAITĘ — FMF I k. L. JUŠKAITĘ — IFF III k.. A. KEPALAITĘ — IFF II k., S. KAUNECKAITĘ — IFF III k.,
S. KANIŠAUSKĄ FMF II k., J. GIRDVAINI — IFF I k., N. CEKNYTĘ — FMF III k V. MARCINKEVIČIŲ — IFF II k. — AKTYVIUS MU SŲ PAGALBININKUS, RUOŠIANT LAIKRAŠTĮ SPAUDAI. IŠLEIDŽIANT IR PLATINANT JĮ STUDENTŲ TARPE. REDAKCIJA
Ugningas tiesos žodis, Ant Naniškių skardžio
1912 m. pradžia. Po Pra nimo. Dar 1912 m. lapkričio ir užuoajutos balsą. „Pravdą“ Saulė leidosi. Jos didžiu man, todėl nemaža laiko pa- Eiles skaitė II kurso lituanisgos konferencijos visoje Ru mėnesį „Pravda“ rašė apie skaitė lis raudonas diskas slėpėsi už skyriau tam, kad papasakoti tė M. Gečiauskaitė, to paties buržuazinėje Lietuvoje, tolumoje sijoje prasidėjo revoliucinio Žemaitijos valstiečių kovą nors vien dunksančio miško apie fizmatus, jų specialy-i fakulteto literatai ‘ "Zur už tai grėsė daug A. judėjimo kilimas. Kruvini Le prieš dvarininką Tiškevičių, metų kalėjimo. Tačiau ir ka medžių viršūnių. Apačioje — bę, jų poilsį, gyvenimą. At ba, J. Levickas, S. Šaltenis ir nos įvykiai pakėlė į kovą 400 pagarsėjusį savo dvarų gausu pieva, didžiulė, kiek balota. rodytų, kad agitatoriumi bu kiti. Mums tik reikėjo įver sienos nesulaikė tiesos Užpakaly tūkstančių Rusijos darbinin mu ir žiaurumu valstiečių at lėjimo — Naniškės, vie vau neblogu, jei ne lituanis tinimo. Koks Jis — įvertini žodžio — laikraštis prasi nas iš Dzūkijos kų. Proletariatui reikėjo le žvilgiu. Valstiečiai padegė skverbdavo kaimelių. tai, kurių buvo žymiai dau mas — tai žino patys vakaro i niūrias kameras, Plačiai išsimėtęs savo galaus laikraščio, kuris tęstų vieno Tiškęvičiaus dvaro pa fortus, vien patiems karcerius. Nerasime nė kiemiais, apsuptas pušynų, sa giau, ir kurie „agitavo“ ne dalyviai. Žinoma, „Iskros“ pradėtą darbą, vie status su grūdų atsargomis ir vien pasakojimais apie būre apie tai spręsti sunku, tik svarbesnio įvykio lietu, vo nytų revoliucines jėgas kovai žemės ūkio mašinomis. Ry vieno centre slėpė mokyklą. At lius, bet ir savo eilėmis, ap aišku, kad vakaras praėjo vių liaudies kovų už laisvę ir prieš caro reakciją ir likvida šium su tuo įvykiu keletas nepriklausomybę vykus iš miesto, vienaaukštis sakymais. Plojo visiems. Sun nuoširdžiai, įdomiai. istorijoje, torius, vestų partiją ir darbi valstiečių buvo suimta. Tai pastatas atrodė labai žemas ku pasakyti, kam daugiau. S. BENISAUSKAS kurio neapžymėtų ir never ir ninkus į mūšį dėl galutinės buvo, žinoma, stichinė, silpnai tintų mažas. Bet tai tik pirmas „Pravda “ , apie kurį ■X*X*^*X*X»X*X»X*X*XW pergalės. Tokioje aplinkoje įspūdis. Žinoma, prisitrankius. neskelbtų milijoninėms skaity 1912 m. balandžio 22 (gegu tojų masėms. Štai 1935 m. kaip ir visur, duobėtais Dzū žės 5 dieną) Peterburge išėjo „Pravdos“ 239 numeryje ran kijos keliais, vėsinant dar šal pirmasis legalaus marksistinio LAIKRAŠTIS YRA NE dame tokjo turinio informaci tokam pavasariniam vėjui, dienraščio „Pravda“ numeris. TIK KOLEKTYVINIS PRO ją: „Paskutinėmis dienomis mokykla neatrodė labai šilta Si diena nuo to laiko kiekvie. Ant stalo guli atverstas geometrijos vadovėlis. Ritinį, PAGANDISTAS IR KO Lietuvos rajone, kuris yra vo prieglauda. Ji buvo tuščia, nais metais skirta partinės-tatik vienas kitas mokinukas briaunainį pakeičia mintys, kuriomis aš nuskrieju į praei LEKTYVINIS AGITATO kiečių pasienyje, vyko valstie ryblnės spaudos apžiūrai. Se tį, žvilgteriu į ateitį. RIUS, BET TAIP PAT IR čių neramumai. Valstiečiai at įsispoksodavo j mus ir, nesu nas spaudos dienos pažymėji pratęs, kas mes tokie, nusuk Liko trys savaitės. Iki mokslo metų pabaigos Jau skai KOLEKTYVINIS ORGA sisakinėjo pristatyti į miestą mo tradicijas, susijusias su čluojame ne mėnesius, bet dienas, valandas. Pasidarė NIZATORIUS. maisto produktus, reikalauda davo akis į šalį. Palaukėme „Pravda“, turi ir mūsų resbrangi kiekviena minutė. T pustrečios valandos, kol visi publikos darbo žmonės. V. Leninas, Raštai 5 t. mi pakelti jų kalnas, o taip susirinko už stalo. Norėjome —1 O, kad būčiau dešimtokas! — atsidūsta klasės drau pat sumažinti skolas ir t.t. Kai Su „Pravda" tampriai su10 psl. gas Vytas. kuriose vietose vyko susidūri paprastai pasikalbėti, būdami rišta ir lietuvių liaudies išsiTaigi, kad būtum. . . mokinių tarpe, bet šie — „ką mai su policija. Trys valstlevadavimo kovų, pergalių ir čia svečiai stovės, tegul sėdi, Skrieja paskutinės nerūpestingos dienos, nusinešdamos _ čiai nuo gautų žaizdų mirė. kuriamojo darbo istorija. vaikystės džiaugsmą. Jau dabar reikia spręsti, kur toliau o ir mums bus maloniau kal „Pravdą skaitė Lietuvoje nuo suorganizuota valstiečių- kova Yra daug sužeistų“. mokysies, dirbsi, kaip gyvensi. Aš mokysiuos tik ten, kur bėtis". Taigi, su pakilia pat jos pirmo numerio. „Prav prieš dvarininką, ir ji negalė „Pravda“ nuolat skelbė me nuotaika traukia širdis. Mano aistra — knyga. Ją pamilau ankstyvo pradėjome. A. Bucda“ rašė apie Lietuvos darbi jo atnešti kaimo darbo žmo džiagą apie lenkų ponų ir kus trumpai joje vaikystėje. Retkarčiais naujos mintys sugriaudavo ne papasakojo apie ninkų sunkią padėtį ir kovą nėms didesnio laimėjimo. hitlerininkų užmačias Lietu universiteto gyvenimą, tvirtą ateities svajonių rūmą, bet literatūrą aš vis vien my supa už geresnį gyvenimą, užjaus vos teritorijos ir valstybingu žindino vyresnių klasių mo lėjau. Apie ją aš daug svajojau. „Pravda “ visada žiūrėjo į dama lietuvius darbininkus valstietiją, kaip į artimiausią mo atžvilgiu, užstodama lie kinius su naujomis priėmimo Meilė knygai, ateities svajonė sustiprėjo galutinai prieš ir padėdama jiems kovoti, or proletariato sąjungininką ko tuvių liaudį nuo agresijos, vi į universitetą taisyklėmis. Ka tris metus, kada iš savo mokytojo, literatų būrelio vadovo ganizuotis. 1912—1914 me sam pasauliui demonstruoda dangi Alfonsas baigė šią mo pirmą kartą Išgirdau apie universitetą. Jeigu man gerai pa už carizmo nuvertimą. ma tais šiame laikraštyje pasiro voje taikią Tarybų šalies polivyks baigti mokyklą ir išlaikyti stojamuosius egzaminus į jis dar atsimena dau Laikraštis nuolat stengėsi dė korespondencijos iš Vil auklėti plačiąsias valstiečių tiką ir rūpinimąsi mažų šalių kyklą, universitetą, mokysius istorijos ir filologijos fakultete. Filo gelį savo jaunesniųjų drau niaus, Kauno, Šiaulių, Pane likimu. logija — tris metus puoselėtas kūdikis. Knygos, gų. Jis mus ir supažindino. vėžio ir kitų Lietuvos mies mases revoliucine dvasia, pa mokytojai padėjo surasti man savo gyvenimo kelią, sustipri Kaip šiandien „Pravdą O geriau susipažinome, pasa tų apie darbininkų padėtį ir teikdamas rimtus ekonominės vertina no ateities svajonę. Tarybų Lietuvos dar kodami aplė universiteto gy ir politinės kovos pavyzdžius. kovą už savo teises. ’ O juk iš tikrųjų ji gali išsipildyti. bo žmonės, galima spręsti iš venimą. Antrakursė lituanistė 1914 m. birželio 1 d. „TruNepakęsdaml dvarininkų ir kad jos prenumeratorių Vida Gaižutytė papasakojo' Varėnos rajonas, buožių jungo, Lietuvos vals dovaja Pravda“ (taip tuo lai to, Naniškių vid. mokykla, ku vadinosi „Pravda“, jau ke skaičius Lietuvoje siekia be apie savo fakultetą, specialy tiečiai ir dvaro darbininkai lintą XI klasės mokinė bes. Panaši misija teko ir kartą caro valdžios pri veik 20 tūkstančiu. emigruodavo į tolimus kraš Onutė KAZIUKONYTE J. BULOTA tus, o sąmoningesni kilo į ko versta keisti pavadinimą) nu vą už savo teises. Štai 191'2 meryje pranešė apie dvaro m. „Pravdos“ 82 nr. rašoma, darbininkų streiką Zubovo kad Vilniaus gubernijos dar dvare ties Šiauliais. Sis strei bininkai verbuojami išvykti į kas buvo laimėtas, darbininkų Elzasą-Lotaringiją, tų pačių reikalavimai patenkinti. Tais metų 84 nr. pranešama apie pačiais metais viename straips padidėjusią Lietuvos ir viso nyje „Pravda“ ragino darbi Pabaltijo žemės ūkio darbi ninkus sustiprinti savo dien ninkų emigraciją į Ameriką. raščio platinimą kaimo darbo 1913 m. pavasarį „Pravda“ žmonių tarpe. Po revoliucijos, ugningu įspėjo Lietuvos valstiečius dėl kažkokio Brazilijos plantato žodžiu kovodama prieš baltąDažnai girdime sakant: niu už save žmogumi, nevar rių agento Gutmano, jau ku gvardlečius ir interventus, de Dėstytojas, kada galėsiu totinas. Galima juo kreiptis 1. „Šie trūkumai nedidina knygos privalumų“. ris laikas verbuojančio darbui maskuodama imperializmo ir tik tada, kai norime parodyti, laikyti įskaitą? 2. „Potekstės sukūrimas ir yra kiekvieno kūrybinio pro plantacijose ir žadančio auk fašizmo augimą Vakaruose, ceso privalumas“. . Vedėjas, gal ateisit į me kad mūsų santykiai su juo yra so kalnus. Tikrumoje emigran „Pravda“ visada surasdavo no saviveiklos apžiūrą? itin intymūs, bičiuliški. Pvz.: 3. „Kodėl tad ji nemato tų privalumų, kuriuos suteikia tų laukė vergija ir mirtis vietos savo puslapiuose ir lie laisvos, nuo atominio ginklo zonos sukūrimas Siaurės Euro Pirmininkas, išleiski,t mane Jonas, ar prausei? Taigi mi nuo tropinių ligų ir bado. Ko tuvių liaudies gyvenimui, jos poje?“ iš susirinkimo ir t. t. nėtuose sakiniuose reikėtų respondencija „Pravdoje“ apie interesams. Reikia atsiminti, kad šauk taip kreiptis: 4. „Pakilę į TU-104, Amerikos lakūnai gerai atsiliepia „Pravda“ skelbė pasauliui apie tarybinio lėktuvo privalumus“. perėjūnų žadamą rojų Brazili dami, klausdami, prašydami 1. Dėstytojau, kada galėsiu joje baigiama klausimu „Ar apie kruviną Lietuvos prole ar ragindami, atseit, kreipda laikyti įskaitą? O ką gi iš tikrųjų reiškia privalumas? Jis reiškia prine geriau namuose kovoti už tariato ir valstiečių kovą už valymą ką nors daryti, atlikti, pareigą, įpareigojimą, prie miesi į ką, turime vartoti 2. Vedėjau, gal ateisit į me žmoniškas gyvenimo sąly Tarybų valdžią 1918—1919 dermę, prievolę. Plg.: „Darbas visiems privalomas“. „Visi šauksmininką. Tai yra litera no saviveiklos apžiūrą? SA metais. Iš „Pravdos“ viso pa privalo mylėti savo didžiąją Tėvynę“. tūrinės lietuvių kalbos kreipi 3. Pirmininke, išleiskit n. ) gas?“ Tokios kovos pavyzdžių to saulio darbininkai sužinojo nio forma. Vardininkas čia ne iš susirinkimo. Vadinas, turėtume sakyti: D. MISELYTE, li ieškoti nereikėjo. Jų patei apie fašistų žvėriškumus 1926 skamba nemandagiai, familia 1. „Šie trukumai nedidina knygos gerų ypatybių, tei kė „Pravda“ ir iš pačios Lie m. persversmo metu Lietuvo giamybių“. riai, ir jis, kalbant su vyresII k. lituanistė tuvos dvaro darbininkų gyve- je. Jie pakėlė galingą protesto 2. „Potekstės sukūrimas ir yra kiekvieno kūrybinio pro ceso teigiama ypatybė, teigiamas bruožas“. 3. „Kodėl tad ji nemato tų gerų pusių, teigiamybių, PAS DRAUGUS kurias teikia. . .“ 4. „Pakilę į TU-104, Amerikos lakūnai gerai atsiliepė apie tarybinio lėktuvo ypatybes“. Jeigu daiktai lyginami, tai „privalumą“ galima keisti „pranašumu", pvz.: Gana dažnai tarptautiniuose žodžiuose priebalsius prieš Puslaidininkių privalumas visų pirma yra tame ^pus priešakinius balsus (e, i) ištariame kietai. Ypač ausį rėžia laidininkiai visų pirma turi tą pranašumą), kad jie nepapras kieti priebalsiai šiuose žodžiuose: studentas, direktorius, ma tai sumažina aparato gabaritus". nevrai, nervai, profesija, koncertas ir 1.1. . J. PIKCILINGIS, Lietuvių kalboje priebalsiai prieš balsius e, ę, ė, i, į, y Lietuvių kalbos katedros docentas yra visada tariami minkštai, o prieš a, ą, o u, ų, ū tariami kartais kietai, kartais minkštai. Jei prieš a, ą, o, u, ų, ū VARDINĖ TARINIO DALIS aajT priebalsiai tariami minkštai, tai po jų rašoma raidė i (prieš patį balsį), pvz., kliūti, kriokti ir 1.1. Iš kitos pusės tarpI Vardinė tarinio dalis! Atro visi taptų gražūs. 3. Daugelis . tautiniuose žodžiuose neretai priebalsis (ypač 1) suminkšti do, toks paprastas, visiems nuo mūsų berniukų pasikeitė, tapo namas ir be reikalo, pavyzdžiui, tariama: rezultatas, kon vidurinės mokyklos laikų ge sultacija, filmas ir 1.1. Reikia gerai žinoti, kad tarptautiniai žodžiai yra tokia pat neatskiriama lietuvių kalbos žodyno rai žinomas dalykas. Taip! Bet daug mandagesni. 4. Toks jis štai keletas sakinių iš „Tary buvo beveik visada. Ir t. t. dalis, kaip ir visi kiti lietuvių kalbos žodžiai — vadinasi, binio studento“ ir studentų juos visus reikėtų tarti pagal nusistovėjusias mūsų literatū Vardinė tarinio dalis deri šnekamosios kalbos: 1. Taip, rinės kalbos tarties normas. Kadangi prieš kietą priebalsį taip, šiandien jis nori būti nama ir su papildiniu, kai ta lietuviai taria tik kietus priebalsius, nereikėtų jų minkš laimingesnių, negu vakar. 2. rinys reiškia veiksmą, nukreip tinti ir tokiuose tarptautiniuose žodžiuose. Taigi žodžius Štai aš ir panorau, kad visi tą į objektą. Vadinasi, saki filmas, kultas, kultūra, paltas, skulptūra ir 1.1, mes turime taptų/ gražiais. 3. DaugeCis tarti tik su kietu 1. Išimtį čia galėtų sudaryti tik tikriniai Prieš Gegužio šventes baigėsi Baku uni nius: 1. Apsiskaitymas paleng mūsų berniukų pasikeitė, tapo vardai ir vienas kitas muzikinis terminas (pvz., polka, val versiteto studentų festivalis, kuriame daly iaug mangadesniais, išmoko vina pačių pamokų ruošimą, sas), nors ir čia kietasis 1 yra priimtinesnis. vavo ir mūsų studentai. gerbti darbą. 4. Tokiu jis bu padaro jas įdomesnėmis. 2. Vienas kitas asmuo (ypač kilęs iš didesnio miesto ir Viršutinėje nuotraukoje: šeimininkai sutin. vo beveik visada. 5. Laiko trū Vienas vis ragino draugus bū neturįs tarmės) neretai prieš k, g taria dantinį n. pvz.: dar ka svečius. kumas jaučiamas ir aukštojo bininkas, slidininkas, užtvanka, rungtynės-; rinkiniai ir t.t. Apačioje: mes draugų tarpe. je mokykloje, bet mums gy ti budriais, laiku pasteibėtl Iš tikrųjų tiek literatūrinėje kalboje, tiek daugely tarmių J. Giraičio nuotr. venti jis tikrai neduoda, kai priešą. — reikėtų ištaisyti prieš gomurinlus sprogstamuosius priebalsius g, k, n tegali pasižadame sau būti sąžinin taip: 1. Apsiskaitymas paleng būti tik gomurinls (jis tariamas panašiai kaip g, tik minkš gais. tasis gomurys nuleidžiamas). vina pačių pamokų ruošimą, Dantinį n prieš k ir g turime rusų kalboje — tai galima Šiuose sakiniuose yra klai padaro jas įdomesnes. 2. Vie iš karto pastebėti, palyginus tank ir lietuvių tankas tarimą. dingas vardinės tarinio dalies nas vis ragino draugus būti Kartais visai be reikalo žodžio gale priebalsius tariame vartojimas. O šių klaidų iš budrius, laiku pastebėti prie minkštai, pvz.: dėl. ypač, dirbt, buvus, man ir t.t. vengsime, prisiminę paprastą šą. Žodžio gale literatūrinė kalba turi tik kietuosius priebalsius. Minkštieji priebalsiai čia, be abejo, yra atėję iš ry- ■ taisyklę: Jei vardinė tarinio Veiksnį reiškiant naudinin tinių lietuvių tarmių ir literatūrinei kalbai nėra teiktini. dalis reiškiama derinamais žo Visos šios priebalsių tarimo klaidos yra lengvai ištaiso ku, ir vardinė tarinio dalis džiais, tai ji visada derinama mos. Ypač lengvai galima atsikratyti tarptautinių žodžių įgyja šio linksnio formą. Pvz.: su veiksniu. Vadinasi, minėtus fonetikos ydų: tam reikia tik mesti dirbtines tarties manie ras ir grįžti į normalų, įprastą kalbėjimo būdą. sakinius reikėtų ištaisysi: 1. Mums visada reikia būti bud Taip, taip, šiandien jis nori riems. būti laimingesnis, negu va R. VENCKUTĖ I. KATILIŪTĖ, kar. fj. Štai aš ir panorau, kad II k. lituanistė II k. lituanistė
Ateities svajonė
KALBOS SKYRELIS
Ar tokia „privalumo“ reikšmė?
Vardininkas ar šauksmininkas?
KAI KURIOS MOŠŲ TARTIES KLAIDOS
♦
I
Sėkmės, Irena ir Sauliau REPORTAŽAS IS UNI VERSITETO FMF II K. STUDENTO S. KANI ŠAUSKO IR VILNIAUS PEDAGOGINIO INSTI TUTO UŽSIENIO KALBŲ FAKULTETO II K. STU DENTES I. TURAUSKAITES VESTUVIŲ. O O 'O
teiginio mes prijungiame taip pat ir savo nuomonę — jos atitiko visus tris rei kalavimus. Bet mes truputį nukry pome į šoną. Taigi, pradė sim viską iš eilės. Tiesa, iš pradžių buvo truputį vi siems kartu. Dalyvaujan tieji vestuvėse (reikia ma-
atsitiko — neaišku. Vieni sako, kad jie mokykloje draugavo, kiti — kad jie įsimylėjo iš pirmo žvilgs nio. Nesupaisysi visų bai; kų, kaip sako mūsų tėve liai. Bet ėmė ir atsitiko I onkretus faktas: vieną dieną (konkrečiai nežinom — gal būt, ir vakare, vie: ną valandą, kelintą — ■ taip pat tiksliai nežinom) pasakė jis: „Vedam“. Ji : kukliai patylėjo... ir suti;■ ko (tegu atleidžia mums : šio reportažo kaltininkai ir :• skaitytojas, kadangi mes : nežinom, kuris iš jų dvie::**jų pasiūlė vestis ir kuris :• kukliai patylėjo). Bet, at:: virai šnekant, faktas lieka :: faktu. , Vedybų teoremą perskai:: tė Vilniaus miesto Metri kacijos skyriuje. O teore :: mos įrodymas prasidėjo jiems abiems užsimovus ant dešinės rankos tam •• skirto piršto po gražų ve:: dybinį žiedą. Įrodymo tę sinys ir pabaiga vyko vie; name iš Vilniaus pastatų. Susirinko labai daug / liaudies, kuri norėjo suži noti, ar teisingai bus įro dyta teorema. Bet mes lei:: džiame sau manyti, kad ne ;• vien tame buvo esmė. Žmonės sako, kad ves•: tuvės būna vieną kartą : gyvenime (nors kai kas ne labai nori su tuo sutikti, ■■ tačiau Saulius ir Irena už garantavo, kad vestuvės :: tikrai būna tik kartą), ir todėl reikia dėti visas pa: stangas, kad jos būtų: 1) : šaunios, 2) linksmos ir 3) laimingos. Kiek mums teko girdėti — prie šio -------------------
voje) ėmė ir uždainavo: „Kartu, kartu! . .“ Mes iš pradžių nesupratome reika lo, bet, kai Irena pasibu čiavo su Sauliumi, gailėjo mės nenufotografavę to įspūdingo momento. Tai buvo pirmas teisėtas ir vi
seniūnė Ir Sauliaus grupės seniūnas (žiūrėkite antrą Ir trečią nuotraukas). Visus svečius jie supažindino su vestuvių kaltininkais. Tarp kitko, piršlį neblogai pa vadavo ir instituto dėstyto ja O. žiugždienė (nuotrau ka ketvirta). Taigi, viskas ėjo savo vaga. Staiga kažkas pasiū lė pašokti, bet visi griežtai užprotestavo. Pirmą šokį turi pašokti jaunieji! Ir štai Irena ir Saulius, pir mą kartą kaip sutuoktiniai, šoka gražiausią pasaulyje šokį — valsą. Po to dar kartą jie šoko, bet nuo jų neatsiliko ir svečiai. Paga liau visi pavargę išgužėjo į lauką. Tik jaunieji su tuoktiniai kažko delsė. Pa žiūrėsime, kame gi reika las. Mes iš paskos. O štai (nuotrauka penkta) matote, kas įvyko vėliau. Išgąsdinę jaunuosius, mes, paprastai kalbant, pasistengėm kuo greičiau pasitraukti į nuo šalesnę vietą. Bet viskas baigėsi sėkmingai. Ir toliau visi linksmino si, kėlė tostus, daug lai mės palinkėjo jauniesiems, ir visiems buvo taip links ma ir smagu, jog dainos dažnai drebino kambario sienas, o grindys tiesiog siūbavo po vikriomis šokė jų kojomis. Tai, tur būt, ir baigsi me, nes sutuoktuvių teore ma jau įrodyta. Ir buvo
Savo sudėtimi mūsų kursas yra gana įvairus. Čia studi juoja žmonės, ką tik atėję Iš mokyklos suolo, ir taip pat žmonės, kaip sakoma, matę visko — stažininkal. Suvažiavome mes iš visų respublikos kampelių, O pora studentų atvyko net iš Ka
Už tvarką bendrabučiuose
»I> t» >> >
sų matomas pasibučiavi mas. Štai pažiūrė.kite į pirmą nuotrauką, argi ne laimingiausi pasaulyje at rodo Irena ir Saulius? Žiū rėtum į juos ir neatsižiūrė tum. Rodos, kiekvienam jie nori dovanoti savo šypseną ir gerą nuotaiką. Staiga visi pasigedo universiteto fizikos ir ma tematikos fakulteto deka no V. Kybarto. Juk jis tu rėjo būti piršlys! Liaudis sako, jog nėra padėties be išeities. Piršlį pavadavo Pedagoginio instituto vo kiečių kalbos ir literatūros specialybės antro kurso
NEKARTOKIME SENŲ KLAIDŲ
Jau praėjo bendrabučių skirstymas tarybose. Kas per metus tinginavo, nesitvarkė, tie dabar laksto pas dekaną, į biurą, verkšlena, skundžiasi. Nieko nepadarysi — atly t ginimas pagal darbą. Blogiausia, kad studentai nedaro iš t vadų iš skaudžių savo draugų pamokų. Nespėjo baigtis »>t skirstymas tarybose, o studentai jau vėl prisirinko naujų dvejetų už netvarką. Daugelis bendrabučių gyventojų gal •♦> voja, kad, praėjus skirstymui, bendrabučių tarybos nebekels ► savo nuomonės. Taip galvoja „Tauro“ 135, 424, 427, 443 i»> kambarių gyventojai, kurie turi po du dvejetus. O 133 kam ■» barys pasiekė savotišką rekordą — net trįs. Šio kambario > gyventojas Kvartūnas skundžiasi, kad diplomantai nesi» t> tvarko. Atseit, jie — diplomantai, ir bendrabučio sekantiems metams jiems nereikia. Diplomantų tarpe jau seniai paste E bima tokia pažiūra. Su ja reikia griežtai kovoti. Iš bendra bučio galima pašalinti ir diplomantą, nors jam liko gy tai visai neseniai, mūsų venti bendrabutyje tik du mėnesiai. respublikoje, Vilniuje. Ka Šiais metais vietų bendrabučiuose skirstymą vėl pave da — nebūtina visiems ži dėme pačioms grupėms. Grupės sudaro rekomendacinius noti. Pasiklauskit tų, sąrašus, atsižvelgdamos į studentų mokymąsi, visuomeninį kurie ten buvo, gėrė vyną darbą ir materialinę padėtį. Daugelis grupių atsižvelgia vien tik i materialinę padėtį. Jei studentas turi įsikolinimų, ir midų. negauna stipendijos, tai išeina, kad jo materialinė padėtis O mes, baigdami, iš visos sunki. Laikydamiesi tokios pažiūros, mes negalėsime ko širdies linkime, Irena ir voti su skolininkais. Kai kurios grupės aktyvistus stengiasi Sauliau, kad Jūsų gyveni įrašyti į sąrašo galą, neatsižvelgdamos į jų mokymąsi ir me nebūtų nė vienos sun materialinę padėtį. Girdi, jie vis tiek gaus. Si tendencija kios valandėlės. Mylėkit jaučiama jau seniai. Studentai nesupranta, kad aktyvistams vienas kitą! Juk vestuvės nėra atskiro fondo. būna tik kartą gyvenime. Vietų bendrabučiuose mažiau, todėl tik pačios grupės Ar ne? gali paskirstyti jas teisingai. Jei grupės tai supras, bus lengviau skirstyti komisijai, nebus bereikalingų lakstymų Alf. BUCKUS pas dekaną ir rektorių. Autoriaus nuotraukos A. JESISKIS
zachstano. Taip pat yra mū sų tarpe studentas iš Kauka- . zo. žodžiu, visas Internacio nalas. Pradžioje viskas atrodė keistai. Kaip čia reikės studijuoti? Pažymių nerašo, į paskaitas nevaro — gyvenimas! Bet žiemos sesija parodė, kad kai kurie atvyko ne stu dijuoti, bet studentauti. Sesijos metu ypač nesisekė TSKP istorija. Nors reikėjo gauti tik įskaitą, bet vargo buvo daug. Net pusė grupės pirmą sykį negavo įskaitos. Sinicinas, Železniakova įskalSinycinas, Železniakova įskai tą gavo tik šio semestro ant roje pusėje. O juk jie gali mokytis. Tik valios kartais trūksta. Kodėl gi tiek žmonių negavo įskaitų? Seminarai praeidavo labai neįdomiai, blankiai. Kiekvieną sykį pa sisakydavo tie patys studentai, o kiti sėdėdavo galvas nulei dę arba visai neateidavo. O apie paskaitų lankymą nebu vo ir kalbos. Ateina pusė gru pės, ir gerai. Didelė kaltė dėl to tenka komjaunimo organizacijai ir sekretoriui. Jie nepadėjo gru pei. „To dar betrūko, kad mes rūpintumėm& kitais. Ką jie, maži vaikai?" — šnekėjo geriau besimokantieji. Būdavo atvejų, kai pats gruporgas at eidavo nespasiruošęs. Tautosaka sekėsi šiek tiek geriau. Seminarų metu pasisa kydavo beveik visi studentai. Matėsi, kad žmonės domisi, skaito. Tai parodė ir sesija. Egzaminą išlaikė beveik visi. Tie, kurie neišlaikė, tai tik dėl savo apsileidimo. Gėdą or ganizacijai ir grupei daro ir tai, kad egzamino neišlaikė ir gruporgo pavaduotoja Pet rauskaitė. O ji gi stažlninkė! Aišku, ne visi mūsų grupė je blogai mokosi. Yra studen tų, kaip Abaichonovas, Janulaitė, kurie ir gerai mokosi, ir yra aktyvūs visuomenininkai. Antro semestro rezultatai geresni už pirmo. Išmokome ruoštis TSKP seminarams. Jų metu pasisako net tie, kurie anksčiau ir atsistoti bijodavo. Tikimės, kad pavasario se siją išlaikysime žymiai geres niais pažymiais. „Baigti sesiją be įsiskolini mų!“ — toks mūsų šūkis.
N. SADRINCEVAS I k. rusistas
Mano draugai, dienos ir aš
REMIGIJUS GRAŽYS 1. ĮŽANGA
A t ė jom... Sutemo. Ir medžių didžiuliai šešėliai Juda danguj, žvaigždžių šviesoje. Ir skersvėjis tarp namų pašėlęs. . . Žemė sena, žemė nauja. Nuo vėjo to šalto, aštraus ir nežinomo Žiburiai mirguliuoja lyg vandeny. Parvirto aukštielninkas kelias į lygumą Ir klausosi žingsnių, kada tu eini. . . .Tą naktį keleivis žingsniavo per vėją. Pavargęs, jaunas ir įdomus. Dangaus ekrane Jo šešėlis judėjo... Jis atėjo į savo namus. Darvlskas priešaky Laimonui T. Dar mūsų keliai nenutlestl. Ir būsimos žmonos dar su žindukais. Ir .gera džiaugsmą nešioti širdy. Kai protas, jausmai neatbukę.
Ir jaudina viskas piktai ar linksmai. Ir savo keliu drąsiai eisim.
Lai kaltina, kalba. Čia mūsų namai, — Mes prieš ateities stosim teismą. Vilioja kas dieną šviesi mintis Ir žydintis grožis merginų. Būsim Tėvynės tikra ateitim Lyg atodūsio paskutinio!
4.
★
Alfonsui B Tarytum gyvsidabrio sunkios Juostos Į žemę įsispaudė upės. Ir medžių tie nesudėtingi mostai, Ir paukščiai tuos medžius aptūpę.
t.
3.
Keliai neišskiria...Rimantui S.
Pliuškenąs! Ir bangose Šioj žemėj Nešoki jau
vaikai tarsi pirmykštės žuvys. vaivorykštės vėl juokias. metų dvidešimt išbuvus, su lietsargiu nuo stogo.
6. Dienoms bėga n, tr“.
Ir šitie įvairus autobusai Tapo tavo kambario dalim. Ir girdi, kaip vėjas pučia, Balsas eina vis tylyn, tylyn...
Vidui M.
Ir atsiveria dangus kas naktį Lyg tas dugnas ežero gilaus. Ir skaudu — draugų netekti, Gera — vardo — dar kažkas paklaus.
Linksmink kvailius, Vaidink tarp kvailių. Linksma pačiam iš jų pasijuokti. Po to, žinau, kambary bus tylu, Nejuokingi bus rankų mostai.
Kaip džiaugsmą supranti — medį žalią. Kaip mintį — šio pasaulio laimę gėlą. Tu vaikštai tarp žmonių po visą žemę, Ir niekada nebūk tarp jų tamsiu šešėliu.
Tik jauti, kad nuo tėvų nutolsti Ir mintim, ir darbu, ir spalva. Jei kažkur ir kelsim tostą, — Tai tik, mama, kelsim už tave!
5.
Ir trumpina dieną laikas — vagis —, Skambėkit, tvlrtėklt žingsniai! Žiūrės tau nelaimė tiesiog į akis, Ir bus nuo to velniškai linksma.
Arvydui V Skiriesi nuo mūsų staugiančio būrio, Kuklus kaip gaujoj vilkų. Duodu prispįaudyt į savo kepurę — Nuo to kartais būna sunku.
Ir turi paslėpęs vieną mintį Po tų valandų našta sunkia, — Stipriai stipriai tėvą apkabinti. Išbučiuot ir negalvot už ką. 7. PABAIGA Draugai, dovanokit man po portretą. Kad tik akys gerai matytųs, — Išdidžios ir drąsios visad spindėtų. Kad aš tvirtas kelčiaus kas rytą. Draugai, dovanokit man po portretą. ..
Aš aplankysiu kaip draugas tave. Barbensiu į langą vienodai. . . Susivėlus išlįs Sančos Pančos galva, Prie durų kaip ietis stovės Don Kichotas.
i
Bevelk rimtai
Būk linksmas! Jauski gyvenimo karštį. Nuo ryžto, drąsos bus tvarka ir šviesu. Gera iš latvių' eilėraščius versti. Tik gyvenimo nepakelsi tiesų.
BAIMĖ ETIUDAS Komjaunimo komiteto narlams buvo viskas aišku, Palikti jį komjaunime negaĮima. Ir štai stoyl jis — griežtų veido bruožų, prigesusių akių žmogus. Stovi nuleidęs galvą. Vienas iš komiteto narių paklausė: — Ar jūs norėtumėte mo kytis ir būti pašalintas Iš komjaunimo, ar atvirkščiai? —- Komjaunime, — lūžtančiu balsu, atsakė jis. — Kodėl? Jis patylėjo, po to tyllal pradėjo: — Jūs visi gerai žinote, kad aš geriu, kad daug kartų sukėliau muštynes. Už tai tu rėsiu atsakyti. Beit pasakosiu viską iš eilės. I komjaunimą įstojau 1956 metais. Tik po pusantrų meitų apie tai sužinojo tėvai. Prisimenu, kaip Išbalo moti na, kaip tėvas kažkuo užsimo jo ant manęs. Mušė Ilgai. Ty lėjau sukandęs dantis. Aš ne
verkiau, tik skruostais tekėjo ašaros. Staiga pajutau, kaip kažkas trenkė į galvą, ir nete kau sąmonės. Atsipeikėjau sekančios die nos rytą. Nieks nepaklausė manęs, ar skauda, nieks nepa. siūlė man pavalgyti. Gulėjau girgždančioje' medinėje lovo je, nenurengtas, neapklostytas. O komjaunimo bilietą Iš gelbėjo mažasis broliukas, su radęs jau šiukšlyne. Po to praėjo daug metų. Tėvai ligi šiol liko ištikimi bažnyčiai, o aš taip ir likau vienintelis komjaunuolis kalme. Svajojau ir apie tai, kada įstosiu į partiją, bet svajonės liko svajonėmis, kai vieną kartą tėvą išvežė greitoji, ir sekančią dieną motina sužino jo, kad jos vyrui beliko gy venti daugiausiai du metai. Vėžys padarė savo.
STOGAI (MINIATURA) Jie saugo nuo kritulių. Šiferio sto greit dengiamas. Dailesnės atrodo namų stogai — iš surenkamų pane mastika ir ruberoidu. ♦ * ♦ Ėjome iš kino. Lietus pliaupė, ir lašai šoko fokstrotą. Išskleidžiau merginai skėtį — laikiną stogą. Ji, šypsoda masi, prisiglaudė ir nebijojo lietaus. Grindinyje telkšojo balos. . . Nebuvo nutekėjimo šulinių, ir rinkosi vanduo. Žmonės šlapo kojas ir keikė lietų. .. * * ♦ Žemės stogas — kosmosas. Skirtas taikos tikslams, — saugo nuo kritulių. Jie, kaip karo pavojus, susirenka ten, kur nėra nutekėjimo šulinių. . Dabar — pavasaris. Sušilo mūrai. Skaisčia saule pra švito langai. Nematomai artėja gegužis. Taip, reikalingas pirmasis lietus, kad aplink sužaliuotų. .. Visi planetos stogai pasipuoš šventinėmis vėliavomis. . . Iškėlę antenas ir globodami balandžių būrius, kaip žmonės, švęs Gegužės Pirmąją. * ♦ ♦ Visokių yra stogų. .. J, CIAPAS
Stogų yra visokių. gas būna ilgaamžis ir čerpės. Daugiaaukščių lių; padengiami karšta
GEGUŽES 9 DIENA — PERGALES DIENA PRIEŠ VOKIŠKĄJĮ FAŠIZMĄ.
Kai sužinojau apie tai, pa sijutau, tarytum žemė būtų iš slydusi iš po kojų. Ir nuo to laiko kažkoks keistas maudu lys ir mirties baimė. Draugų neturėjau. Neturiu jų ir da bar. Visiems aš atrodau sun kaus charakterio ir žiaurus žmogus. Merginos taip pat ne surado manyje idealo. Gal būt, todėl aš pradėjau gerti, o išgėręs pradėdavau muštis. Juk niekada gyvenime nieks nepakalbėjo su manim kaip su žmogumi, niekas neatvėrė man savo širdies. O tėvai manęs jau nelaikė savo sūnumi. Pasakykit, ką aš tu rėjau daryti? Visiems buvau svetimas. Todėl mane dažnai apimdavo siutulys, ir aš norė davau atkeršyti visiems žmo nėms, už tai, kad greit mirs tėvas, kad žmonės niekina ma ne. Aš be galo pavydžiu tiems, kurie turi merginas, kurie my li. Aš pavydžiu tiems, kuriems SA ŽEME ŽYDI NUO JŲ. gyvenimas — dovana, O man gyvenimas — amžina kančia, Paguosdavo mane tik alkohoGreit Išsitraukė iš kišenės lis. komjaunimo bilietą, ir beveik Kai kurso draugai susirln- bėgte priėjo prie durų. Atsi kime nutarė pašalinti mane iš gręžė trumpam, lyg norėda komjaunimo, aš norėjau papa mas kažką pasakyti, ir išėjo. sakoti nors dalelę to, apie ką Mačiau jo skruostais riedan aš pasakojau dabar. Bet visi čias ašaras. Supratau, o gal neturėjo laiko, džiaugėsi, jog visi suprato, kad šis žmogus baigiasi susirinkimas, baigian atsisveikina ir su tuo, ką dar tis susirinkimui ir aš pajutau, turėjo gyvenime. kad jie- negalės suprasti ma Visi tylėjo, tik merginos ty nęs. liai šluostėsi ašaras. Turėjau jau tris komjaunuo Pirmininkaujantis atsistojo liškas bausmes,— vieną kartą ir, lyg bijodamas suardyti mir man dovanojo, ir kiekvieną tiną tylą, pratarė: kartą aš prižadėdavau negerti, — Jau per vėlu, draugai. bet niekas nenorėjo klausyti manęs. Visų akyse aš buvau Faktai lieka faktais. . . Jo žvilgsnis sutojo ties ant pasmerktas. stalo gulinčiu komjaunimo bi Labai norėčiau būti kom- lietu, ir jis nutilo... jaunuoliu, būti kartu su juR. CESNA mis. Bet. . . — jo balsas lūžo.
Algis — vaikinas prin cipingas. Kartais net per daug. Dar vienuoliktoje klasėje jis suorganizavo abiturientišką kukurūzų augintojų brigadą: Mes visi kaip vienas, mūsų draugystė kaip plie nas! Dirbsime, dainuosime, auginsime. Mūsų tarpe ne bus bailių, nebus išdavi kų! Mokytojai gėrėjosi savo išaugintu šaunuoliu. Apie Algio kalbą abiturientų iš leistuvėse rašė rajoninė spauda. O kai po mėnesio susirinko kukurūzų augin tojų brigada, Algio nebu vo —• kažkas sakė matęs jį, važiuojantį laikyti stojamų jų egzaminų į institutą. Brigada, nusižiūrėjusi į Algį, subiro. Bet gal ir ne dėl to — labai lietingas ruduo pasitaikė. Jau pirmame kurse Al gis parodė, ką gali ir mo ka, sutriuškindamas idėji niame plane seną, žilą do centą Virpakojį. Per kaž kokios knygos neigiamo herojaus teismą Virpakojis gynė jaunimo auklėjimą pagal principą „Lenk me dį, kol jaunas“. — Tokie teiginiai mus pasiekė iš supelėjusios feo dalizmo epochos, — pašo ko Algis. — Tai rutina ir konservatizmas. Medis lenkiamas darosi kreivas ir kuprotas, o mes, — čia Algis trenkė kumščiu sau į krūtinę, — einame tiesiu keliu! Mes — naujos epo chos jaunimas, mes nesilankstome, mes patys 1-a-nk-s-t-o-m-e! Ir niekam ne leisime savęs lankstyti. Nors Virpakojis kalbėjo ne apie visą jaunimą, o tik apie konkrečius apta riamos knygos kišenva gius, Algio kritika susi laukė aplodismentų. Do centui pasidarė bloga, o naktį jis pasimirė. Sako,
. Spausdina LKP CK Lalkra KiųĖ Ir žurnalų laldyklos spa«»«vė.
LV 06890
J. GIRDVAINIO nuotr.
Iš užrašų knygutės Mergaitė buvo taip storai nusitepusl lūpas, antakius, skruostus, kad man norėjosi prisegti lapelį su užrašu: ..At sargiai — dažyta!". * * ♦ Meilė — tai vienas sekmadienis džiaugsmo ir visa sa vaitė liūdesio. * * * Paauglys bučiavo mergaitę, prirėmęs ją prie sienos Virš jų galvų švietė didžiulis mėlynas plakatas raudonomųĄl raidėmis: „Nežaiskite su ugnimi!“. * * * Simfoninių koncertų klausytojų daugumą sudaro vieni šos mergaitės. * * * Ant trijų mėnesių amžiaus mergaitės kapo paminklinės lentos užrašyta: ,,Cla ilsisi. . .“ Nejaugi žmogus, gyvenęs tris mėnesius, pavargo? . . C. K.
Respublikinė spauda pa FELJETONAS rašė apie Algio iniciatyvą dėl to — Birutė, šiaip ar kad jis labai pergyvenęs ir išspausdino jo portretą. taip, mergina senamadiš dėl to ginčo su Algiu. Bet Pionieriai ruošėsi jo var ka, su kasyte, o Danutė — mirė Virkapojis, greičiau du pavadinti savo draugouž chemiją kaip buityje, siai, ne dėl to — mat, jau vę. Po poros mėnesių Al 'į taip ir šukuosenoje. senas buvo. gis jau mokėsi aspirantu- * Į naujas aukštumas Al Trečiame kurse žybtelė roję. Atsirado, žinoma, ir gio principialumas pakilo jo nauji Algio principai. pavyduolių. Kažkas leido penktame kurse. Jaunų Jis suvarė į ožio ragą gandus, jog Algis už specialistų paskirstymo iš kurso draugą Jeronimą, ėmęs vietą, į kurią aspi vakarėse jis metė grupei nuslėpusį nuo grupės susi rantūrai buvo numatytas šūkį: „Širdžiai paliepus, rašinėjimą su dieduko bro inžinierius, baigęs institutą visi į kaimą!“ lio giminaičiais, iškeliavu su pagyrimu ir jau turė siais Amerikon prieš pusę — Draugai, kaime mū jęs trejų metu darbo stažą šimtmečio. sų laukia gimtieji kolūkių didelėje statyboje. Bet gal tam inžinieriui nepasisekė laukai, jaunystės draugai, — Mes žinom, kur nu visai ne dėl to... kombainai ir kitokie me veda žmogų tokie ryšiai! chanizmai! Tad visi į kai — Tai dėl ko gi, po — triuškino Algis drau šimts velnių?! mą! Mūsų grupėje neatsi gus, bandžiusius užstoti ras nė vieno, kuris susivi (Autorius susilaiko ir Jeronimą. liotų miesčioniškais pato neatsako į šį klausimą dėl -4 Ir šį kartą Algio sąži to, kad Algis jau greitai gumais centre! Mes už nė buvo rami, nors ant darbo romantiką. Mes pri baigs aspirantūrą ir, tik nugaros turėjo užmautą valome atiduoti skolą liau riausiai, vėl parodys savo megztinį iš siuntinio su principingumą žymiai pladžiai, kuri mus... kuri ženklu „USA“. Na ir kas?! mus. .,, — čia Algio bal tesniu mastu, Bet gal ir Siuntinius iš dėdės, susi sas suvirpėjo ir nuskendo ne dėl to). t painiojusio su esesininkais audringuose ąplodismenir atsidūrusio anapus, gau tuose. J. DALGIS na ne Algis, o jo motinos pusseserė. Jeronimas po to svarstymo perėjo į neaki KORESPONDENTŲ ŽINIAI vaizdinį skyrių — kažkas Pranešame, kad šių metų gegužės mėnesį 8 dieną (penk suabejojo dėl stipendijos. Bet tikriausiai ne dėl to ■ tadienį) „Tarybinio studento“ redakcijos patalpose kviečia mas korespondentų pasitarimas. — tas vaikinas visada bu vo keistuolis. Visų fakultetų sienlaikraščių redaktorių ir laikraščio korespondentų dalyvavimas būtinas. Netrukus Algiui atsira Redakcija do proga įrodyti savo mo ralinį tyrumą meilės bei draugystės dirvonuos. Jis griežtai nutraukė santykius su Birute, kuri padėjo ant DĖMESIO! etažerės motinos margutį PRANEŠAME VISŲ FAKULTETŲ SPAUDOS PLA ir rimtai susidraugavo su Danute, kuri toje pat vie TINTOJAMS, KAD „TARYBINIS STUDENAS“ PLATI NAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ PO PIETŲ. toje ant etažerės laikė REDAKCIJA DIRBA KIEKVIENA DIENĄ, 1SSKYRUS dirbtinio žemės palydovo ANTRADIENI NUO 13 IKI 17 VALANDOS. maketą. Kažkoks nepraus PRAŠOME CHEMIJOS MEDICINOS, ISTORIJOS IR taburnis tvirtino, kad Al FILOLOGIJOS FAKULTETŲ SPAUDOS PLATINTOJUS gis meilės objektą pakeitė ATSIIMTI JIEMS PRIKLAUSANČIUS LAIKRASCIUS. kitais sumetimais, būtent, Redakcija sužinojęs apie Birutės tė vą — mūrininką, pirkusį dviratį su motorėliu, ir apie Danutės tėvą — mi nistro pavaduotoją, pirkusį REDAKCINE KOLEGIJA „Volgą“. Bet gal ir ne
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. «CoBeTCKHfi CTyAčHT» opraH BHjibHioccKoro rocyjiapcTBeHHoro /HHBepcmeTa
Telef. 7 79 17 Užs. Nr. 2861