VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENY RITES!
cam/Bos scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ____________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS EINA NUO 1860 MiilŲ
1982 m. gegužės 7 diena,
penktadienis
Nrj 16 (1195)
Kaina 2 kap.
MAK-as: ne bausti, o padėti Jau nuo pirmųjų mokymosi Universitete dienu studentas susiduria su mokymo-auklėilmo komisija (MAK-u), kuri rūpinasi, kad studentai būtu pažangūs, nepraleldinėtu pa skaitų, būtu drausmingi. Šios komisijos vra visuose Uni versiteto fakultetuose. Aišku, kad ne visos los dirba vie nodai, ne vienodos problemos iškvla. ne vienodai jos vra sprendžiamos, bet tikslas vie nas. Apie Filologijos fakulteto MAK-o veiklą, iškylančius sunkumus ir kaip stengiamasi juos (veikti „Tarybinio studen to" skaitytojams papasakojo Filologuos fakulteto MAK-o pirmininkė. III kurso studen tė, būsimoil vokiečiu kalbos specialistė Rasa PUNKAITfi.
viso fakulteto mokymo-auklė. jlmo darbu. Be to, fakultete labai daug akademiniu gru pių — net 100, todėl MAK-ui nelengva aprėpti j u veiklą. Turime Ir dar viena bėdą, kuri vra ne tik mūsų fakul tete. Ne paslaptis, kad grupiu seniūnai ne visada atsakin gai žymi grupiu žurnalus —
— Pradžiai, galbūt iau ta pęs tradiciniu, klausimas: kaip prasidėjo Jūsų, kaip MAK-o Pirmininkės, veikla?
neretai „nepastebimi" stu dentai, praleidinėl antys pa skaitas arba vėluojantys i jas. Kontroliuoti seniūnų veiklą taip pat nelengvas už davinys. tuo labiau, jeigu jie neatsakingai žiūri i savo pareigas. Taigi, esminiai sunkumai vra susiję su organizaciniu — Na, jeigu iau užsiminėte darbu.
— Šios veiklos trukmė dar gana trumpa — pirmi ninke buvau išrinkta tik šiais mokslo metais. Žengiant pir muosius žingsnius buvo ne lengva — viskas nauja, ne įprasta, slėgė tam tikra at sakomybė. Pamažu pripratau prie šito darbo, tačiau tvir tinti, kad jis lengvas negaliu.
— O kokiu priemonių ima apie tam tikrus sunkumus, tai gal papasakokite, kokios masi, siekiant padarvti MAK-o problemos iškvla ir kaip jas veikla naudingesne? sprendžia Filologijos fakulte. — Mūsų MAK-as dažnai to MAK-as? tikrina, kaip lankomi užsi — Mūsų MAK-as dirba klek kitokiu principu nei kitu fakultetu. Pas mus nėra smul kiai skirstoma komisijos veik ia atskiroms specialvbėms, kursams. I los sudėti ielna atstovai iš visų fakulteto specialybių, kurie ir rūpinasi
ėmimai. Kartais i šluos „rei dus" pakviečiami fakulteto dekanas ir prodekanas. Nepažangūs ir nedrausmingi stu dentai svarstomi savo grupė se, kai kuriuos dekanatas įspė ja. Apskritai, užsiėmimu lan komumu skustis negalime —
niau nelanko visuomeninių mokslų užsiėmimu, o po to stebisi, kodėl dėstytojai taip negailestingai „kerta" juos, nors jiems atrodo, kad i u ži ši problema nėra tokia opi, nios turi būti ivertintos daug kaip kad kituose fakultetuo geriau. Tuo tarpu MAK-as se. užkerta kelią užsiėmimu pra Be šito, mes kiekviena se leidinėjimams, tuo pačiu pa mestrą rengiame vadinamas deda studentui... „signalines sėslias", kuriu — MAK-o veikla turėtu bū metu studentai, artėjant se ti labai glaudžiai susijusi su mestro pabaigai, vertinami 3 dekanato veikla. Kokia šiuo balu sistema. Surinkus tam atžvilgiu padėtis filologijos tikra neigiamu balų skaičių, fakultete? studentas gali būti dekanato — Taip, mūsų fakultete {spėtas arba i am neskiriama MAK-as labai artimai bendrastipendija. blauta su fakulteto deka Bandome išspręsti ir iau mi natu. Tai ir suprantama — nėta problemą dėl seniūnų juk Ir MAK-o, ir dekanato neatsakingumo. Mes kartas tikslas tas pats — kovoti už Be nuo karto surenkame juos vi studentu pažangumą... sus kartu ir tų susirinkimų iau minėtos fakulteto dekano metu bendrai stengiamės Ir prodekano paramos, mes kontroliuoti ir koreguoti jų gauname Ir kitokia pagalbą. veiklą. Fljologljos fakultete vra moMes taip pat prisidėjome kymo-auklėjimo komisija, j prie šiais metais vykusios kurios sudėti {eina fakulteto olimpiados „Studentas ir dėstytojai. Ir su kuriais mūsą mokslo bei technikos pažan MAK-as taip pat glaudžiai ga" organizavimo. Vis norė bendradarbiauja. Ir be to, mes tųsi, kad organizuojant {vai apie visus nusižengimus, rius renginius, fakulteto stu drausmės laužymo faktus tu dentai dalyvautų aktyviau, rime pranešti Filologijos ko kol kas pasigendame. fakulteto dekanatui, kuris Ir — Nemažai daliai studentu svarsto šiuos prasižengimus.
— Nors Jūs dar neseniai MAK-as dažnai suprantamas, kaip „studentu, nelankančiu vadovaujate Filologijos fa užsiėmimu, gaudymo organi kultete MAK-ui, bet gal iau turite kokiu nors subrandintu zacija". . . — Aš asmeniškai nesutin idėjų ar linkėjimu?
ku su tokia nuomone. Taip, dažnai tenka tikrinti, kaip studentai lanko paskaitas, perduoti nepažangius studen tus svarstymui i dekanatą Ir 1.1. Nepaisant to, kokiu nors „teroristiniu" priemonių prieš studentus nesiimame. Klaidin gai supranta MAK-o veiklą tie, kurie mano, jog pagrin dinė los funkcila vra bausti. Atvirkščiai, mokvmo-auklėilmo komlslla stengiasi padėti studentams. Pavyzdžiui, vra pastebėta, kad studentai daž
— Na, rimtesniu ldėiu koi kas dar neturiu, o norėtųsi, kad patvs studentai paleng vintu mums darbą savo geru elgesiu ir pažangumu. Tuomet Ir MAK-o veikla bus daug sklandesnė, ir nereikės Imtis griežtu sankcijų.
Tikėsimės, kad šie norai išsipildvs, o kol kas belieka palinkėti sėkmės filoJtyni MAK-ui jo veikloje. Kalbėjosi Tautvydas MEŠKONIS
SIAME
numeryje: garbes raštas
—
GERAI,.. BET?
XXX
NAUJA RUBRIKA DIPLOMANTAMS XXX
UTK SĄSKRYDIS XXX
STUDENTŲ FOTODARBAI
DVIDEŠIMT SESTOJI SAVAITĖ:
kovinės
Baigėsi fotokonkursas, skir. tas Pergalės dienai. Rezulta tai susumuoti, Universiteto centrinių rūmų vestibiulyje surengta paroda.
Džiugu, jog šiame konkur se gausiai dalyvavo Istorijos. Prekybos fakultetų studentai. Džiugu, kad penkiolikos au torių darbai buvo įvairių te mų, išsiskyrė puikia atlikimo technika. Pirmąją vietą žiuri pasky rė Istorijos fakulteto 3 kurso studentui Ramūnui Guigai. Ramūnas konkursui pateikė nemažai darbų iš užsiėmimų karinio rengimo katedroje. Beje, su antro kurso žurnalis tu Kęstučiu Oginsku buvo parengęs įdomų ir turinin. gą fotopasakojimą iš karinės katedros. Taip Kęstutis Oginskas tapo savotišku fotokonkurso dalyviu. Panašiai at sitiko ir su antro kurso žur nalisčių Janinos Prankaitės ir Renatos Pajėdaitės publikaci ja „Melagio kermošiuje". Janinos nuotraukos puikiai atitiko potemės „Studentų šiokiadieniai, šventės ir tra dicijos" reikalavimus, o Re natos tekstas pagyvino nuo traukas ir taip pat papuošė mūsų „Tarybini studentą"
Šlovės
Įdomią seriją „Viena die na karinėje katedroje" pa teikė MF II kurso studentas Arvydas Šatkuš, kuris antrą ja vieta pasidalino su IV kurso fiziku Arūnu Gudeliu. Arūno Gudelio nuotraukos įvairios savo tematika. Bene labiausiai išsiskiria iš auto riaus darbų portretai. Kiek kitoks rakursas — ir viskas jautriai perteikiama fotonuo traukoje. Trečiosios vietos laimėtojo Neringo Šeirio, GF II kurso geologo, darbai išsiskiria savita kompozicija. Beje, Ne. ringui sekasi detalizuoti, to dėl norėtųsi, jog pačios deta lės būtų parenkamos taik liau: Maloniai nuteikė 5 kurso matematikės Jūratės Pauliūtės debiutas mūsų laikraštyje. Tiesa, jos nuotraukos tebu vo iš potemės „Studentų šio kiadieniai, šventės ir tradici jos", tačiau autorės padirbėta rimtai ir nuoširdžiai. Žiuri, o taip pat ir „Tary binio studento" redakcija dė koja visiems fotokonkurso dalyviams, linki kūrybinės sėkmės ir. žinia, tikisi susitikti kituose konkursuose. Jolanta VARAPNICKAITE
Žengė darnios gretos, su pakilia nuotaika darbo žmonių kolektyvai išėjo pasitikti Gegužės 1-osios. Šventinėje demonstracijoje dalyvavo ir mūsų Univer siteto dėstytojai ir studentai. Šią šventę pasitikome svariais pasiekimais moks le, visuomeninėje veikloje. Štai šventės dienomis Universitete vyko Internacionalinės dienos, kuriose dalyvavo broliškų respublikų, socialistinių šalių aukš. tųjų mokyklų pasiuntiniai. Internacionalinės drau gystės, bendradarbiavimo stiprinimas — viena gra žiausių mūsų Universiteto tradicijų. Todėl tokią džiugi mums buvo Gegužes 1-oji —proletarinio soli darumo šventė. Šventinės demonstracijos gretose žengė geriausi Universiteto sportininkai, aktyvūs visuomenininkai, mokslo pirmūnai, meno saviveiklos entuziastai. Plaikstėsi vėliavų šilkai, skambėjo dainos, šūkiai. Studentija raportavo partijai ir vyriausybei apie laimėjimus moksle, pasiekimus visuomeninėje veik loje, sporte, meno saviveikloje. Žengė Gegužis, o drauge su juo, su visos šalies liaudimi žengėm ir mes — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko Universiteto studentai ir dėstytojai.
Todėl reikia nemažai pastan- Universitetas palaiko rvilus gu ir konkrečios pagalbos, su savo auklėtiniais pirmais kad šis, naujai organlzuatas ir antrais metais no baigimo, Gamtos, skyrius, taptų reikliu, sau- kaip juos vertina darbo vlePirmą kartą, 197? m., buvo tis išaugo iki 6,2 mln, rb„ Flzikos, Chemijos, tuose. Šio rodiklio tlkaiaa — paruošti TSRS aukštui u mo gautas patvirtintas tu darbu Teisės, Pramonės fakultetai. giu darbo vietu organlzatoaktyvinti aukštuiu mokyklų rium. Universitete neįvykdomi efektas kyklų socialistinio lenktynia ekonominis dauNemaži uždaviniai sprestl- veiklą, rūpintis savo auklėti iaunuiu nei 4 mln. rb„ vlrš dieninio skyriaus vimo sąlygų nuostatai ir nuo glau metals. Tai matyti niais. Dekanatas tokius ryšius to prasidėto šalvie socialisti 50% dieninio skyriaus stu- specialistu išleidimo planai. nl ir šiais Iš mūsų socialistinio lenkty palaiko, Tai ne naujas reišklMedicinos fakultete įvynis lenktyniavimas tarp aukš. dentu dalyvauja SMD velkio- Vėl norisi priminti, kad 1981 jy jungtinė Lietuvos tųjų mokyklų. Gražu, kad mū |e. (vykdyti pagrindiniai ūki m. specialistu išleidimo pla niavimo isiparelgollmu. pa nys, bet dekanatuose, o tuo skelbtu „Tarybiniame studen su kolektyvas kasmet aktyviai nės veiklos rodikliai. Salia no neįvykdė Matematikos — te" (1982 kovo 19 d. Nr. 9). pačiu ir rektorate. pakanka- fiziolofių draugijos ir Lie torLX tuvos TSR aukštųjų modalyvauja sąjunginiame so pasiekimų yrą nevisiškai at 6, Istorijos — 6, Pramonės Šiais metais tebelieka ak Atsiliepiant l partijos kvle-Įkvklil SMD fiziologijos cialistiniame lenktyniavime. liktų darbų. Tie keli šaukš ekonomikos — 12, Prekybos Nuo to laiko, kiekvienais me tai deguto aukštui u mokyklų —3, Ekonominės kibernetikos tualu priėmimas i aspirantū tlmą, taupiai naudoti visu būrelių konferencija. Joje Teisės ra, kadangi planas ne ka ma tais, Universiteto kolektyvas tarpe saiunginiame lenktynia ir finansų — 28, ir rūšių resursus, mes negalime dalyvavo Kauno medici metus, žesnis už praėl ilsius vienaip ar kitaip tarp sąjun vime mūsų pozicijas smar fakultetas — 2. Kaip mato išleisti iš dėmesio ir klausi- nos ir Kūno kultūros insgos aukštųjų mokyklų pa kiai susilpnino. Apmaudu, me, kai kurie fakultetai per Čia didesni reiklumą turi rosusijusiu su elektros titutų, veterinarijos ir že skyrius, mu, žymimas, kaip socialistinio kad prie tam tikru, palyginus mažai imasi priemonių turi dytl aspirantūros energijos, kuro, finansiniu lė-Įmės ūkio akademijų, Unilenktyniavimo nugalėtolas. nedidelių, pastangų to gali- mam kontingentui balgiamuo- fakultetu prodekanai mokslo šų popieriau ir kitu medžią u medicinos fa. ffinlu vertybių taupymą. 1981 I. . .. . . , _ m. Universitete sutaupyta —Įkulteto fiziologijos bure elektros energijos. Taupyti bų nariai ir dėstytojai, reikia ir šiemet. Įžanginį žodį konferen Neabejoju, kad sutelkus cijoje tarė KMI normalio7 ■■ ■ pastangas, sustiprinus visuo sįQs įf patologinės fiziolo meninę kontrole, ypač mūkatedros vedėjas sluose kursuose Išlaikyti. Kai reikalams ir katedrų vedėjai. su profsąlungos komiteto gaAktyviai dalyvautame sa- ma buvo išvengti. B. Padegimas, įdo atkreiptinas dėmesys mvblnio darbo komislios, ga1981 metais Universitetas kurie fakultetu dekanai kelia Ypač junginiame konkurse papasakojęs apie geriausioji aukštoji mokykla, neįvykdė priėmimo i aspi i vyresnius kursus studentus komplektuojant neakivaizdi lime tikėtis 1982 metais aukš- miai tesnlo įvertinimo sąjunginia- aktualius šiuolaikinės fiorganlzuolant studentu darbo rantūra plano (planas 77 as sulyginai, kurie vėliau palie ne aspirantūra. Jziologijos klausimus. Perir poilsio sąlygas. Praėjusiais menys, priimta 59). Šio plano kami kartoti kursą arba iš Mūsų Įsipareigojimuose Įra me lenktyniavime. Žinoma, tai bus nelengva, skaityta daug įdomių pra metais Universitetui prlpažin. neĮvykdė Matematikos, Fizi braukiami iš studentu sarašu. šyta: „garantuoti, kad ne ma ta I vieta, įteikta Raudo kos, Ekonominės kibernetikos Matyt, pravartu, dar karta žiau 20% viso Universiteto našiais metais sutinkamai su nešimų, kaip „Atleto" modekanu mokslinto pedagoginio perso ™ VPSCT Sir VLKJS O<|terų krepšinio komandos noji vėliava ir piniginė pre Ir finansų apskaitos fakulte atkreipti fakultetu Įvairiomis formomis mija. Už praėjusius — 1981 tai. Nepateisinama tai, kad dėmėsi, iog iaunuiu specia nalo nutarimu „Dė^ sąjun^nio so- “^alus anaerobinis metus Universiteto kolekty tam tikra, planuota, darbuoto- listu laidos plano vykdymas pakeltu kvalifikaciją". Todėl pageidautina, kad jau šian cialistinio lenktyniavimo TSRS ^laktatinis raumenų galinvas pažymėtas Garbės raštu, tu dalis nekelia kvaliflkacilos. yra griežtai privalomas. Kur kas geresni rezultatai dien katedrose ir fakultetuo įkūrimo 60-mečlui pažymėti, Rumas ir aerobinis fizinis tačiau ar patenkina ils mus? Iš viso, kelti kvaliflkacilos tvar- darbingumas varžybose", Manau, ne. 1981 m. visi pa neišvyko 48 darbuotojai, ku turėtu būti saugumo techni se būtu aiškiai Ir konkrečiai rezultatu susumavimo grindiniai rodikliai geri ir nei rie privalėjo tai padaryti. kos sritvle. Dar neišvengia žinoma kas, kada Ir kur vyks kos Ir dėl priemonių šio lenk- „Triukšmo įtaka triušių „Raciono labai geri. Praėluslals metais Čia ne viską padarė šie fa me nelaimingu atsitikimu dar ta, laiku paruošiami atitinka tvnlavimo nugalėtojams ska-Įkūno masei“, apgintos 6 daktaro ir 37 kan kultetai: Matematikos — ne bo vietose. Praėluslals metais mi dokumentai. Ne pro šąli tinti“ rezultatus susumuoti energetinės vertės įtaka". ir ši Idausima aptarti katedrose didato disertacijos, už žymius kėlė kvaliflkacilos 2 darbuo sukurtas darbo apsaugos . .uŠ1” J**?. mėTa1U- -Kraujo serumo ?-lipo Todėl laiko užduočių vykdyki . , . . mokslo darbus 11 Universite tojai, Istorijos — 5, Filologi saugumo technikos skyrius. bei dekanatuose. mul liks labai nedaug. proteinų, ]ų cholesterino Kalbant apie sąjungini soto darbuoto! u apdovanoti res jos — 4, Medicinos — 7, Pre Tačiau lis, kol kas, atlieka Doc. Ignas ŽEBERSKIS nustatymas ir reikšme lr publikinės reikšmės premijo kybos — 7, Ekonominės ki vykdytojo, o ne organizato clalistini lenktyniavimą Universiteto darbuotol u -Ciklinio guanosin 3 5 — mis, išleisti 62 vadovėliai Ir bernetikos ir finansų — riaus funkcijas. Darbo rodik siekiant prizinės vietos 1982 žinoti kad profsąjungos komiteto monofosfato (cGMP) poky mokymo priemonės, bendra 6. Tuo tarpu truputi viršijo liai saiunginiame lenktynia metams, reikia pirmininkas |Į čiai anafilaksinio šoko mokslo tiriamųjų darbu aplm- kvalifikacijos kėlimo Planus: vime užima ypatinga vieta. (vestas naujas rodiklis, kaip metu ir pošokiniame periode", „Priešaritminis E2 ir F2 priešišeminis | prostaglandinų veikimas 9 anafilaksinio šoko me neris patenkintas: „Dabar ios (DIPLOMANTŲ DĖMESIUI! Nauja rubrika: Teisininko konsultacija tu". isitikino, kad sunkus darbas Medicinos fakulteto Fi ir griežta drausmė tiktai i ziologijos ir biochemijos ""Mūsų komanda gana fauna. Ka?met Alma Ma
SVARSTOME,
—------ -
PATARIA ME,
--- —
— !■
SIŪLOME
i
'■<
fe rra
1 I ko
Į Į Į Į
GERAI
GARBĖS RAŠTAS
BET?
Į Į Į Į Į ,• Į K1JOS Į pr.° .’ Į Į Į Į
1 I Į Į Į Į 1
Į Į, Į
Į Į
įTARTUENSĮS
—
Į j Į Į Į Į r, Į Į Į Į Į Į Į
JAUNIEJI SPECIALISTAI: TEISĖS IR PAREIGOS
(Mikalauskaitė1 pasidalijo 1 mintimis apie skaitytus pranešimus, kalbėjo apie konferencijos naudą stu dentams, SMD fiziologijos mokslinių būrelių bendra ryšius, jų veik darbiavimo menei naudingos veiklos rankišką gamybinės vakarykščiam Į Perspektyvą. los kelią, 1 ----------srityje, laikytis drausmės. • Konferencija baigėsi, Vengimas visuomenei nau aukštosios mokyklos stu studentai ir dėstytojai vėl dingo darbo nesuderina dentui, kyla nemažai klau išsiskirstė po laboratori mas su socialistinės visuo simų ir neaiškumų, susiju teisėmis, jas. Sėkmės Jums darbe! menės principais. „Kiek sių su jo darbo Laima MRAZAUSKAITf lengvatomis vienas darbas visuomenės pareigomis. SMD Fiziologijos naudai, tiek fizinis, tiek ir ir kt. Todėl, matyt, neat būrelio pirmininkė laikraščio re protinis, — pabrėžiama sitiktinai įvairumo dėlei truputis sta- dabarties _ mokslo pagrin- TSKP Programoje, — yra dakcija gauna prašymų Idus, pasižyminčius giliais gerbiamas ir garbingas... plačiau nušviesti ir pako Visi žinome, kad mūsų kai tistikos. mynai estai ši rudeni švęs Estijos irkluotojai jau šven- komunistiniais įsitikini- Todėl kiekvienas darbin mentuoti šiuo metu ga didžiuli jubiliejų — Tartu tė savo iubilieiu — 100 me- mais ir tauriomis doroviTRUMPAI liojančius teisinius aktus, universitetui 350 metu Todėl tu. Lietuvoje šios sporto ša-|nėmis savybėmis." Tarybi- gas žmogus turi dalyvau kuriuose reguliuojamos ti kuriant ta s priemones, jau dabar universitete vyksta kos atstovai, toki pat iubilie- nės aukštosios mokyklos Universiteto teatro salėje daug švenčiu, skirtu šiam ju iu švęs tik po keleriu metu. misija — ruošti tokius kurios reikalingos jo gyve jaunųjų specialistų teisėsi ir pareigos. Mes paprašė- Įvyko darbuotojųi profsaiunbiliejui. vUnt' n Vb fVS Sv .lrk uoto,®ls Į jaunuosius specialistus, ku- nimui ir veiklai, visuome Vienoje jų teko Pabuvoti. viena po kitos skriejo pro fi-l . • j- .. nės gerovei. Žmogus, ku me mūsų laikraščio red I gos aktvvo pasitarimas. Pa sitarime pranešima „Dėl sugebėtų igyvendinti ris Rautų Balandžio 24 diena vvko irk nišo linija. Estai nenorėjo iš visuomenės kolegijos narį, Teisės fa TSRS XVII profsąjungų suva lengvai atiduoti taurės. Juk barti jos politiką, spręsti lavimo regata, skirta Tartu (teisės kokių nors gėrybių, neda kulteto dėstytoją žiavimo įgyvendinimo“ skaitė ir sudėtingas lyvaudamas darbe, universiteto jubiliejui. Daly šiemet ii ypatinga — iubilie- aktualias būtų mokslų kandidatą Anzelmą šakos respublikinio komiteto vavo Vilniaus ir Tartu uni iinėl Paskutinieji startai lėmė nūdienos mokslo ir techniveltėdis ir gyventų kitų KATKŲ atsakyti j aktu pirmininkė drg. D. Verslovieversitetu komandos. Diena nugalėtoius. Jais tapo šeimi- kos problemas, aliausius mūsų diploman nė Pranešėja ir dalvvavu. sąskaita". taurė lieka pasitaikė puiki. Ir varžybų ninkai. Taigi Šią pareigą ir teisę ypač tams (ir ne tik jiems) išky šieji diskusijoje kėlė toles i Musų salyje teise vieta nebloga — pačiame Tartu. Tačiau nusiminti ne* miesto centre. Žiūrovai varžy verta Visi stengėsi kiek ga- darbą yra ne tik kiekvieno svarbu atsiminti jaunajam lančius klausimus, susiju nio profsąjungos darbo geri bas galėjo stebėti iš abieju Įėjo, ir jeigu ne ši. tai atei- darbingo piliečio morali- specialistui, žmogui, pra sius su jaunųjų specialistų nimo klausimus. Pasitarimo statusu. Medžią metu buvo patvirtintas kon upės krantu ir net nuo tilto. nanti karta taurė tikrai ati- Į nė pareiga, jo garbės rei- dedančiam savarankišką teisiniu kretus priemonių planas prof O iu prisirinko tikrai nema teks Vilniaus universiteto kalas, bet ir juridinė pa gamybinės veiklos kelią. gą pradėsime publikuoti sąjungų suvažiavimo nutari, Įreiga, įtvirtinta Pagrindi- Suteikimas žai! „Tiek dar niekados čia darbo jauna kitame numeryie. Visus mams igvvendinti. Pasitarime Musu irkluotojams tai buvoĮniame šalies jstatvme nebuvo!" — tvirtino vaižvbu jam specialistui planine mūsų laikraščio skaityto dalyvavo partijos Universi teisėjai. Tokia aplinka nu lvp iėuu patikrinimas Dneš tcdc ga kviečiame rašyti, teto komiteto sekretorius doc. metu startus Konstitucijos, 60-aia- tvarka — viena iš konsti- jus skaidrino nuotaika ir mūsų svarbiausius Jūsų V. Gobis. __ _ ____ _ _ mokyklų — LTSR aukštuiu Įme straipsnyie: sąžiningai tucinės teisės j darbą ga- klausti. Laukiame sportininkams. Pradedant sava laiškų! „T. S." inf. Taigi prasideda varžybos. studentu soorto’kiubu va'ržv- Įdirbti pasirinktoje visuo mantijų. Jas atidarė Tartu universite bas. to Rektorius. Būtina pacituoti I Tartu Universiteto soortižodžius, kuriuos Rektorius ninkai pasiryžę sugrįžti. „O pasakė užbaigdamas kalba: kaip kitaip. — sako treneris „Ir tegul varžybose būna su E. Bodindorfas. — juk Taurė I VPF skyriuose upės. Budeliu pišoną apardė upė. Netoli ap m. virš * laužytas vienas irklas ir pra pasiliko!" augės medžiais stovi daug di llakalnls. Legendos pasakota, durta viena valtis!" Matysi Aušra J ONIKAITE desnis piliakalnis, vadinamas kad tame vra paslėptu turtu me, šie žodžiai netruko išsi Pilies kalnu. Apžiūrėjom 17 — skarbų, ir piliakalnis vapildyti. Skarbakalniu. Pa amžiuje statytos buvusio baž dinamas Laukiame pirmojo šūvio nvčlos ir vienuolyno lieka sigrožėle Neries vingiais, besignalo. Salia stovi VU irk nas, koplyčią, patraukėm I sidriekiančiomis tolumomls. lavimo treneris E. BorinadorPer Gegužės 1-osios šven- žuvę Didžlajatne Tėvynės Laukagalj. Kaimo laukuose toliau traukėme palei upe. | tęs grupė Universiteto kraš- kare, fas. Jis nenustygsta vietoje, sustoiom prie namo, apsuptas peikiu, jaunu eglai Neries pakrante nuėjome Iki — iuk turi startuoti io auk totvrlninku klubo nariu ke- kuriame 1918—1919 m. buvo čių stovi Pavaliu piliakalnis. Gegužinės. Apžiūrėjom iš lėtinės. Tačiau kodėl pi nesi liavome po Kaišiadorių rajo- įsikūręs Žaslių revoliucinis Kaime yra akmuo su Įspaus lauko akmenų statytą įdo girdi startinio šūvio? Greitai ną. Aplankėme įdomius ir komitetas. Nuėjome prie ak ta „žmogaus pėda", o pakraš mios architektūros bažnyčia. sužinome. Pildosi rektoriau/ vertingus kultūros bei gam- mens Naujažerio km,. Žaslių tyje šalia vienišo galingo Nors oras nelepino — lvnojo. linkėjimai. Estėms lūžo irk- -, tos paminklus, grožėjomės pakraštyje su giliai Įspaus ąžuolo guli legendomis Ir pa pūtė žvarbus vėjas, nuotaika las. . . Pagaliau startas duo puikiomis apylinkėmis Ne- tais mitologiniais ženklais. sakomis apipintas Laukaga- pakeldavo gražūs gimtinės tas. Nekantraudami laukiame ries- pakrantėse. Patraukėme i Paparčius. Kai galio mitologinis akmuo. vaizdai, susitikimai su ka! * Žygi pradėjom Žasliuose. mo pakraštyje. Žiežmaros kaipasirodant pirmųjų. Tai lie Toliau patraukėm Neries mo žmonėmis, i u išmonė ir tuvaitės! Startavusi pirmoji kairiajame linksmas būdas. Aplankėme kapines, kuriose riajame krante iškyla nedide link. Stačiame — aštuonvietė laimėjo. Tre- ~ palaidoti tarybiniai kariai, lis gražus piliakalnis. Jo vieną Neries krante, Iškilęs apie 60 A. BAJORAS
Irklais sumojavus
Daugelis II—III kurso studen- ter baigia šimtai jaunųm tai. Vaikinai daugiausia fizi- specialistų, kurie sraunia kai, o merginos Matematikos upe įsilieja j daugiatūksir Ekonominės kibernetikos tantinį mūsų respublikos ir finansų fakulteto studentės. dirbančiųjų kolektyvą, Estu komandoje startavo Svarbiausia aukštosios irkluotoja, sporto meistrė — lmokvkln£! narpiaa ir jos Helena Jaščenina. Ji lietuvė, m°KVkloq pareiga ir besimokanti Tartu universite- Rartringci paskirtis, _ te sportinės medicinos sne- nurodo draugas L. Brezcialvbės. nevas, — rengti specia • Na. o varžybos tęsiasi. Čia listus, vertus mūsų eponetruko išsipildyti ir antrasis chos, tikrus masių organirektoriaus linkėjimas, — mū- Į zatorius ir auklėtojus, pat su merginu keturvietė pradu- rjotus ir internacionalistus, dl S Ui nesulruk’ I tobulai įsisąmoninusius
Į Į Į Į Į
Įne Į Į Į Į I . Į Į Į Į
.
I ĮTSRS
Į Į Į
Po Kaišiadorių rajoną
uo
i I I I I I I
I
I
š t f
XXX
Gegužės švenčių išvakarėse JK la ivvko draugystės mi tingas, kuriame dalyvavo VU internacionalinių dienų svečiai — studentai iš VSR, Jameno, Portugalijos, Pana mos ir kitų šalių. Leningrado Hidrometeorologijos institu to studentai (jis „globoja" daugiau kaip 50 šalių jauni mą) parengė neilgą, visai neprašmatnią, bet nuoširdžią programą. Svečių pasisaky mai, trunkantys vos 5—6 mi nutes, dainos, šokiai — vis kas buvo labai paprasta, bet paliko mielą ir gerą įspūdi„Aš noriu papasakoti apie savo šalies jaunimą, — pra dėjo Luisas Antonijo Maran Kūpąs iš Panamos, — mes turime 3 uždavinius. Pirmas — dar kasant Panamos ka nalą, aiškinome darbininkams, kad jis priklauso mūsų liau džiai, studentai dirbo propa gandinį darbą. Mano Tėvynė je dar daug neraštingų, — mūsų antras uždavinys — iš mokyti žmones rašto. Ir tre čias — tarptautinių santykių, ypač su TSRS, reguliavimas. Buržuazija to nenori, o mes turime kovoti su ja. Mūsų liaudis daug padėjo Nikarag vai karo metu ne tik gink lais ir medikamentais — mūsų šalies frontas kovėsi už jos laisvę. Ne visi grįžo na„—D . mo Vietnamietis Fam Ny Chanis apie savo Tėvynę: „Viet name yra 3 universitetai. Da bar jaunimo ir studentijos pagrindinis tikslas — likvi duoti karo padarinius. Žemė je liko minos, įvairūs ginklai ir sprogstamos medžiagos, — studentai vasarą ją išvalo ir atkariauja liaudies ūkiui. Nors mano šalis tokia ma žytė. tačiau ioie daug gy ventojų — virš 50 milijonų, — ji yra karštas pasaulio že mėlapio taškas". Prieš auditoriją išeina ne didukė juodaplaukė portugalė — Marija Kandina Dos San tos: „Aš mokausi Okeanologi-
Gegužės 1—2 dienomis Ig nalinos apylinkėse įvyko XXIII UTK sąskrydis. Čia taip pat buvo varžomasi ir dėl tarpfakultetinės spartakia dos baigiamosios rungties — turizmo — rezultatų. Snausti nebuvo kada. Tik atvykus iki Kaltanėnų, duo damas startas turistinėms pės čiųjų lenktynėms (rali). Po Labanoro girią pasklinda pen kiolika komandų. Šaunuoliai gamtininkai — startavo jų net penkios komandos. Drąsios EKFF merginos — nepabūgo vienos išbėgti i trasa. Suju dimas jaučiamas ir tarp tei sininkų — pirmąkart atvyko i turizmo sąskrydį. Kaip kam Pasiseks šešių kilometrų lenk tynėse? .. Kaip įveiks visas gamtos „pakištas" kliūtis?.. Kaip orientuosis žemėlapyje, ras visus kontrolinius punk tus? .. Kaip visi keturi ko mandos žmonės mokės tar pusavyje susitarti, bendram „šūviui" į finišą sutelkti jė gas? .. Daug klaustukų paki bo besiruošiant startui... Bet jau paskutinė komanda ski na sau kelią pušynais, ežerų ir upių pakrantėmis. Visi kiti sąskrydžio dalyviai pa traukė į stovyklavietę prie Kiaunos ir Žeimenos upių santakos. Kraunamas didžiu lis laužas, renkama vieta garbingai UTK vėliavai, ku rią, kaip žinoma, pakels pra ėjusio saskrvdžio nugalėtojai — gamtininkai. Vos spėjo po šakotų pušų spyglija išdyg ti palapinės, — o čia jau finišuoja Istorijos fakulteto
nai pajuokaujama. Kiekvienas, kaip sakoma, „šoka kaip moka". Labai rim. tai pasirodė rimtas Leningra do hidrologijos institutas, kurio studentai čekai, mon golai. vietnamiečiai, pana miečiai dainavo savo gimtą ją kalba. Bet pasirodymas — tai tik pradžia. Atitinkamai nagai delegacijų sugebėjimus, buvo paskirstytos ir užduotys. Tbilisiečiai dainavo technini tekstą, maskviečiai gana vaiz dingai surežisavo kasdienine scena iš pasivažinėjimu met. ro. o Leningrado hidrologijos instituto studentė iš Čeko-, slovakijos „atkūrė" lietuviu liaudies daina „Joja, ioia lie tuvaičiai". .. ir. kaip nekeista, melodija buvo labai panaši. Na, o paskui dainavo medikas Vygantas Kazlauskas be savo „Dublio". Ties paskutiniu sa. kiniu, iau. atrodo. vertėtu sušukti: „Valio! Kokie mes nuostabūs organizatoriai bei
jos fakultete. Po revoliuci jos mano Tėvynė suka de mokratijos keliu, kyla pragy venimo lygis. Dar yra daug neraštingumo, ir jį likviduo ja jaunimas". Vėliau Marija komentuoja rodomas skaidres iš Portugalijos revoliucijos. „Laba diena, draugai lietu viai!" — audringų katučių susilaukia studento padekla muoti Eug. Matulevičiaus ei lėraščiai, įspūdingas Jemeno liaudies šokis, Vietnamo šo kėjos. Dainos iš mongolės, Panamos studento, vietnamie čio lūpų kalba apie meilę, taiką, apie amžinai likusį gy vą Viktoro Charos atminimą. Pasibaigus mitingui, „pasi gavau" II kurso studentą iš Jemeno: — Jūs dalyvavote ne vie name internacionaliniame mi tinge, aplankėte daug miestų, na, o kokį įspūdį paliko Vil niaus universitetas, gal ko nors pasigedote? — bandau išprovokuoti. — O, ne, man viskas labai patiko — ir priėmimas, ir mi tingas buvo gerai paruoštas. Labai gražus jūsų miestas Vilnius. Mus lydi kelios mer ginos, VU studentės, vieną dieną viena, kitą — kita. Tik su kalba mums sunkiau. — Norėtumėt geresnio šefavimo? — nepasiduodu. Juodos akys linksmai prisi merkia, mergina nusišypso ir linkteli galvą. — Dėkoju už pokalbį. Be abejo, daug šiltų padė kos žodžių susilaukė ir su silauks interklubo aktyvistai, tikrai nemaža prakaito išlie ję festivaliams, mitingams, vakaronėms organizuoti. O pabaigai — žiupsnelį drus kos. (Tik čia ne vien interk lubo. bet ir kiekvieno mūsų rūpestis). Truputį liūdna, kad neaktyvūs — esame tokie svečias iš tolimiausios šalies atkeliavęs, tikrai turėtų kaž ką įdomaus papasakoti, o kal bos nabaigoie: „Ar bus klau simų?" Tyla. .. Žmogelis skėste
li rankom (arba mosteli — nelygint temperamentas) ir sėdasi į vietą. Ir lieka neišs pręstos problemos, neišsakyti geriausi žodžiai, gyvenimo gabalėlis užslėptas. Laisvė SL1OŽYTE XXX Per internacionalines die nas Universitete buvo su rengtas susirinkimas. Jo metu internacionaliniu klubų vadovai kalbėjo apie savo aukštuiu mokyklų internacio. nalinj darba. tradicijas. Svečiai iš Leningrado hidrometerologiios instituto Dasakoio anie rvšius su kitomis šalies aukštosiomis mokvklo-
komanda. „Na, kaip trasa patiko?" — klausia pėsčiųjų rištinių lenktynių viršinin kas T. Šidiškis. „Puiki!" — laimingas istorikas V. Šimė nas. daugiausiai Dadėies ko „Ir geresnė negu mandai. pernai", — priduria A. Montvydas. Ir kur čia nepatiks. Dar ilgai negalėjome nurim ti, prisiminėme trasą, kupstus, vandenį, telkšantį kimsynuose. Šios lenktynės, kurios labai panašios į orientacinį sportą, tik labiau turistiškos, man, kaip ir kitiems pirmą kartą dalyvavusiems, patiko. Trasa netrumna. bet pavargti lyg ir nebuvo kur, kliūtys papras čiausios, sutinkamos kiekvie name žygyje. Pagaliau paaiš kėjo, kad šiose lenktynėse istorikai pirmi. Sako, kad pergalė dažnai būna netikė ta. „Viskas, draugai, dėsninga — pažanga". — išdėstė fa kulteto sporto sekcijos pir mininkas S. Gudeliauskas. Bet gamtininkus nelabai dideliu skirtumu pavyko aplenkti. Išmonės ir sąmojaus netrūko PEF turistams, kurie, vado vaujami N. Matulevičiūtės, su daiktiniu raportu atvyko prie sąskrydžio štabo. Aky-
Konkursų daug, o tikslas - vienas
nrie mūsų šalies taikios Dolitikos". Apie tai kalba ir Rygos universiteto studentai, sve čiai iš Ordžonikidzės institu to. Tbilisio universiteto stu dentai Žurnalistikos katedros doc. J. Bulota dalijosi įspūdžiais iš kelionių po užsieni, kalbė jo apie mūsų studentijos kul tūrini gyvenimą. Aldona ŠILALYTĖ
XXX Interklublečtal susltaudlnc ir pilni kuo geriausiu minčių jau bevelk tris savaites vars tė komjaunimo komiteto du ris. Čia rinkdavosi pirmojo
Internacionalinių dienų mozaika mis. „Mūsų atvažiavimas i Vilnių — noras susidraugauti su VU interklubu „Juventus". — kalbėjo draugai. Leningrade studijuoja iau. nimas iš Čekoslovakijos, Pa namos. Mongolijos. Jemeno, Suomijos, Portugalijos. Vene suelos. Jaunimo pasiuntiniu 1š šių šalių sulaukė ir VU stu dentai. Svečiai papasakojo apie savo šalių jaunimo tra. diciias ir šventes. „Svarbiausia, kad pasau lyje būtu taika, — sako svečiai iš Venesuelos. — Pati didžiausia mūsų šalies prob lema — kova prieš neutro nine bomba". „Mūsų interklubas vadinasi „Taikos planeta", — sako Minsko Politechnikos institu to studentas A. Baranovas. — Šia organizacija taip pavadi nome ne veltui. Karo metais Baltarusijos TSR patvrė daug nuostoliu. Ne tik respubli ka, bet ir visa šalis žino, ką reiškia karas. Todėl ir mes. studentai. prisidedame
lai komisija sekė komandų meninės saviveiklos pasiro dymus: veteranu gamtininku pateikia gyva „radini" — keliauninką, GF šmaikščiai panagrinėtas turizmo proble mas. „Bravo istorikams!" — buvo girdėti šauksmai no programėlės, kur turizmo pradmenys atrasti dar akmens amžiuje ir per visus istori nės formacijos etapus atves ti iki šių dienų. Didelių sim patijų susilaukė gražus svečių iš Konservatorijos bei mies to turistų klubų ansambliukas, savo originalaus akomponavimo garsams pritaikęs net.. . meškerę. Sujungė vi sus prie laužo balsingos gam tininkų dainos, liaudiški žai dimai. O rytą komandų jau lau kė kliūčių ruožas. Paskutiniai trasos viršininko E. Vaitke vičiaus patarimai, nurodymai, ir — į startą. Apsiraišioję abalachovo diržais, kilpomis, užsikabinę karabinus, startuo jantys panašėjo į alpinistus.
rokfestivalio organizacinis komitetas. Dienos bėgo ne pastebimai greitai Ir visos buvo vienodai Įtemptos. Fes tivalis prasidėto balandžio 28 d. O kaip tą vakarą sugu žėto i aktu sale svečiai buvo nustebę — ji be galo pasikel tus. Reikėjo dėkoti R. Janulevlčlūtei, V. Levlšauskaitei, V. Vasiliauskui, kurie sten gėsi, kad kiekvienas salėle pa jaustu tikrai festivalio nuo taiką. Artėja pirmojo kon certo pradžia. Scenoje ve dantieji — Sigis Kerušauskas ir Ramūnas Danulis. Tą va karą grojo Maskvos ko lektyvai „Redkaia ptlca", „Cas pik'1 ir debiutavę mūsų festivalyje svečiai iš Gruzijos. Antros dienos koncerto pra džioje aktu salė nesutalpino visu norinčių patekti. Ir iš tiesų tą dieną visi liko suža vėti svečiais iš Latvilos: Ju rijaus Kulakovo grupe. Nuo širdžiai priėmė žiūrovai And rejų Iziumski iš Leningrado ir kitus.
Sekundės lekia! .. Žaibiškai šauna į viršų palapinė. Prie kitos užduoties! Gal suvirpa ne vieno iš keturių koman dos narių rankos, rišant maz gą ar kimbant į virvę ir „švytuokle" įveikiant įsivaiz duojamą prarają. Horizonta liai „traversų" šiuožiama ant virvės — taip žygyje įveikia mos upės. Sportinis pakili mas, nusileidimas, baidarės, „diulferis" .. .Nesugaišti ne vienos minutės! Laikytis vi sų saugumo technikos rei kalavimų! Teisėjai griežti. Šio kliūčių ruožo be treniruo tės gerai neįveiksi. Gamti ninkai, ekonomistai prieš sąs krydį buvo įsirengę trasas, todėl ir jautėsi iu ivaldvta technika. Smalsi komisija pasižvalgė, nuomonę apie šeimininkavimą gamtoje susidarė ir iš stovyk laviečių įrengimo. Vertinimo kriterijus, nurodytus nuosta tuose, geriausiai atliko GF komandos skaidrių . ciklas „Asveja" (aut. V. Bezaras).
Matyt tiek svečiai, tiek or ganizacinis komitetas nepa stebėjo, kaip prabėgo paskuti nė festivalio diena, o va kare vėl pilnutėlė salė. Pir mieji koncertuoja „Plligri. mas" iš mūsų Universiteto, šilčiausiais aplodismentais pri imami svečiai iš Maskvos „Smeščenlle". Žiūrovai nusprendė, log geriausiai festivalyje pasiro dė Jurilaus Kulakovo grupė, „Mozaika" ir „Ekipažas“. Iš dalinti prizai. Vieni pavargę, kiti pergyvena kažko nesu gebėję Išsakyti, bet visi lai mingi, kad galėjo išreikšti savo mintis, kad savo muzi ka pasiekė žiūrovus. Laimingi ir festivalio orga nizacinio komiteto nariai, kad festivalis vyko ne taip |au blogai. Nes ils buvo pir mas, kai daug kam ir daug kas buvo nežinoma. Ir kaip puiku, kad interkiube dirba Henrita Pautienytė. Ramunė Januševlčiūtė, Rytis Ambraze vičius, Rita Griciūtė, Audra Daugirdaitė. Daiva Rupšytė, Alvydas Skirka. Vitalijus Va sillauskas ir daugelis kitu kurie negailėto nei savo lai ko. nei lėgu. kurie gyveno festivalio rūpesčiais. Ar jis buvo reikalingas kėlėme sau klausima. Matyt taip, nes paklausyti ir pasi žiūrėti plaukė daugybė žmo nių. O ar ils pavyko? Tegu sprendžia žiūrovai. Edita MASAITYTfi
EKFF III kurso studentė XXX Svečiu i draugystės vakarą prigužėjo daug. įvairiu. o visu svarbiausia aktyviu ir energingu. Iš Maskvos. Lenin. grado, Rvgos. Talino. Tartu, Minsko, o taip pat iš Or džonikidzės (Osetiios ATSR) miestu. Diskotekų salė at rodė svetingai — geri švie sos efektai. puiki muzika, žiūrovu veiduose, šioks toks susijaudinimas dalyviu at žvilgiu. . . ir vėl viskas iš pradžių. Dainuojama buvo rimtai, su nedideliais pokš teliais. o kartais tiesiog liūd.
Pirma vieta gamtininkams ir už fotonuotraukas, pasako jančias apie „pėdas smėly" — įsimintiną žygį po Kur šių Neriją. PEF II sudėtin gumo kategorijos vandens žygio Minija aprašymas pri pažintas pavyzdine ataskaita. Susumavus 1982 m. žiemos se zono rezultatus fakultetuose, paaiškėjo, kad turistiškiausias PEF. Na, o masiškiausiai sąs krydyje dalyvavo gamtinin kai. Įvairiuose konkursuose vie ni kitiems nusileisti nenorė jo gamtininkai ir ekonomistai, jie dalijosi tai pirmas, tai antras vietas. Sąskrydžio nu galėtojais skelbiamas GF. Jiems garbingai pralaimėjo PEF. Na, o treti buvo isto rikai. Šios vietos fakulte tams įrašomos ir į spartakia dos lentelę už turizmo rezul tatus. Keista, kad į sąskrydį neat vyko fizikai, chemikai, mate matikai, prekybininkai. Gal jie teisinasi, kad ne varžy-
dalyviai"!
Bet būta keletas
ir nemažu klaidu, kurios to kiame masiniame reneinvie paprastai aikštėn neiškvla ir baigiasi tvliais pastebėjimais draugo ausin: girdi, čia lvg ir ne vietoj, lvg ir ne i tema. Tai reikėtų taikyti Univer siteto pantomimos trunės pasirodymui.
Matyt,
tapo
madinga derinti nesuderina mus dalykus, arba oarodvti viską, ka mes turim. Panto mima pasilinkminimu progra mai gal ir tinka, bet tik tam tikrame kontekste... ir jokiu būdu ne no sunkios itemntos renginiu dienos, kuriuos ko gero didvyriškai atlaikė mūsų svečiai. Paprasčiausias nesi skaitymas su žiūrovu, „juokis, o dabar dar ir mastvk. ne svarbu. kad pavargęs". Žino ma, vėl galima būtu nutylėti arba pasidalinti mintimis su draugais iš dešinės ar iš kairės. Na, bet tai telieka pa mokos ateities renginiams. Tad iki kitu susitikimu! Ilona IKAMAITĖ
bose esmė, svarbu keliauti. Suprantama. Bet jeigu vieną kartą per metus organizuoja mas toks renginys, šventė, ar galima „pasididžiuoti" ir ne atvykti? . . Juk čia pamatai ir draugų jėgas, požiūrį j keliones, pamatai ir save. Varžybos daromos ne tik dėl varžybų. Tuo labiau, kad pa vyzdžiui, PEF, EKFF ir kt. baidarėmis ir pėsčiomis pa siekė saskrvdi, suderino ir žygį, ir varžybas. Sąskrydyje varžybų, kon kursų daug, o tikslas vie nas — keliauti, mokytis ke liauti. Tačiau bet kokią ver tę, turizmo supratimą praras žygis vien dėl kilometrų. Ma no nuomone, turizmas ne vien rezultatai, gerai įvaldyta tech nika, bet ir pažintinė žygio reikšmė. Todėl ir einama vis naujomis vietovėmis, gilina masi į istoriją, etnografiją, gamtos įdomybes... Krašto grožis ir lobiai neišsemiami. Jūratė MARKELIŪNAITE
STUDENTŲ FOTODARBAI
Nuotaikos — lyg spal vos. Jų gama tokia plati— nuo pačios juodžiausios iki šviesiausios. Dar yra šiltų ir šaltų, ryškių ir švelnių — kokių tik pa geidaujate. Visos jos įdo mios, kartais net keistokos, ypač tada, kai jas užfik suoja, „sugauna". Nuotai kos piešia portretų, kuris be jų būtų tik blankus štrichas. įsižiūrėkime į žmogaus veidų: kiek įvai riausių nuotaikos atspal vių- Koks gražus ir mie las gali būti žvilgsnis ai šypsnys, jei tik sugebėsi me pastebėti tų grožį. Ramūno Guigos nuotrau kose — jauni veidai. Jie žydi pačiomis šviesiausio mis pavasario spalvomis. Renata PAJEDAITE
STUDENTŲ Šventės . . .o vakare teisininku die. na buvo visko! Susirinku siems grojo net 3 diskotekos: ,,Felix", „Kentauras", „Press Club". Tie. kurie nenorėjo šokti, bandė savo laime auk cione. Ir kokiu tik išlošimu
Istorijos fakulteto turis tams šovė puiki mintis — organizuoti fakulteto turis tų sąskrydi. Nuspręsta: šeštadieni — visi i Rykantus. Štai ir šeštadienis. Ir Ry kantai. O kur turistai? O štai jie... vienas, du, trys... dvy. iika. Tiesa, iš pradžių mūsų buvo daugiau. bet I kurso žurnalistai, išaušus sekmadie nio rytui, prieš pačia varžy bų pradžia išskubėjo i Vil nių. Sušalo? Nusivylė? Išsigan do kliūčių ruožo? — Neaiš ku. Juokinga ir liūdna: iš viso Istorijos fakulteto sąskrydyje dalyvavo tik 2 komandos — IV kurso (sąskrydžio nugalė tojai) ir II kurso istorikai (llems atiteko II vieta). O III vietos taip ir nebuvo kam skirti. „Pirmas blynas visada su degęs", — šypteli sąskrydžio rengėjai „užkietėję" turistai— istorikai: ketvirtakursė Vlka Samochvalova, antrakursis Saulius Gudeliauskas ir „fak sas" Arūnas Vaicekauskas. Na, o gal kitais metais laužas degs kaitriau, dainos skambės linksmiau ir bus daugiau košės valgytai u?
Jūratė KUMAITYTĖ
čia nebuvo, ir kas tik čia ne. bandė savo laimės! 2inoma. svarbiausios pergalės atiteko vvrams. kurie kėlė prekių kainas net iki dešimties rub liu. .. Vienas toks lvderis už 5 rublius išlošė gražias, raus vas. .. kelnaites, su kuriomis pažadėjo ateiti i kitą teisi, ninku diena. Vadinasi, mes dar susitiksime!
O prijaučiančiuiu teatrui netrūko ir čia! Ir kaip nesi verš!, nesierūsi i didžiausia auditorija Teisės fakultete, jei ant duru kabo masinantis skelbimas: Pseudo opera ..Mo. terš sutvėrimas". Deja. atoa. šakoti operos turinio neįma noma — reikia tai pamatyti pačiam... Nors teisininkai ta vakarą tvirtino, kad rodo ia
FOTOINFORMACIJA
pirma ir paskutini karta, mes tikimės jos tęsinio — „Sei mvninė laimė"! Mėgstantys vienatve klau sėsi Gintaro Babravičiaus dainų. Supraskite mus teisin gai: kad ir kokioje salėje jūs besėdėtumėte, kad ir klek žmonių ioie būtu — jeigu klausotės gitaristo, visuomet būsite vienas. Taigi, buvo visko, kaip narašyta Teisės fakulteto kvie timuose: muzikos ir šokiu, daug gražiu jaunu veidu, ruletė, parodu valgiu ir gėri mu. kvalifikuota čigonė... Gal ir galima būtu rasti trūkurnu, nesklandumu, bet visi mes atėjome su gera nuotai. ka, visi atėjome linksmintis. V. GEINYTE
XXX Kai Universiteto fizika: šventė savo FiDi, Rygos uni versitete taip pat nebuvo ra mu. Ten buvo švenčiama ekonomistu diena, kuri entuziazpiu ir išradingumu visiš kai galėjo varžytis su FiDi. Rvviečlai šioje srityje tik naujokai. Fakulteto dekanas prof. Zeltgalvis pasakojo, kad šiai tradicijai vos keletas
metu, tačiau ii iau įsitvirti no fakulteto gyvenime. Jau nuo ankstyvo rvto stu dentai skubėjo i savo audi torijas. Bet ne i paskaitas. Ju veiduose švietė šypse nos. Susikaupė iie ruošė sa vo auditorijas reiklios komi sijos apžiūrai, iškėlusiai su dėtingus reikalavimus. Audi torijose turėfo būti linksma, idomu. Štai III kurso ekono minės informacijos mechani zuoto apdorojimo organiza vimo specialybės studentai „sukonstravo“ ESM. kuri kiek vienam galėjo išduoti infor macija apie ateiti. Interesan tams talkininkavo ..skaičia vimo centro" darbuotojai. Jie matavo ūgi ypatingu matuok liu. kuris nustato, kad žemu tė studentė siekia net 190 cm, o aukštas vyrukas — vos 150 cm. Čiulptuku buvo matuojamas pulsas, mediniais skaitikliais skaičiuojamas raumenų galingumas. Visa informacija surašoma i anke ta. kurioje pačiam reikėjo nurodyti apetitą, požiūri i varške ir 1.1. Paruošta infor maciją įveda i mašina, ir net rukus gaunamas atsakymas, pavyzdžiui, nurodoma vyro
išvaizda senatvėje ir net su iliustracijomis. Tačiau smal sumas veda toliau. Ant duru kabo paslaptingas užrašas ..Pragaras" Ir baisu, ir ido mu atverti duris, bet nugali smalsumas, ir pakliūni i tamsa, kur kažkas nematomas užriša akis ir veda už ranku įvairiausi garsai įtikina, kad esi nežemiškoje aplinkoje Kai atriša akis, tai net pama tai visus baisumus, o išėjės lauk pajunti palengvėjimą -r nuovargi — juk buvai pragare. Reikia kažkur pail sėti. čia irgi platus pasirin kimas: galima eiti pasiklau syti muzikos, pasižiūrėti diafilmu. o iei išalkai — iki so ties pavalgyti studentu val gykloje arba bare. Tačiau dar laukia presskonferenciia. Studentai ios lau kia nekantriai — vis dėlto idomu daugiau sužinoti apie dėstytojus. Nors klausimai ■buvo daug kuklesni negu mū su matematiku, bet padėjo sužinoti ši bei ta apie dėstv toju egzaminavimo metode silpnąsias vietas, anie požiū ri i studentes ir daug kitu studentams svarbiu dalyku. Virginija RUBIKAITt
studentei Leokadijai RAKOVSKAI. laikvti negalio jančiu. Dingusi studento pažvmėiiDingusi studento pažvmėii- ma Nr. 801427, išduota PF ma Nr. 781620, išduota EKFF studentei Vilmai STOŠKU studentei Daliai VINCEVI- TEI. laikvti negaliojančiu. ClOTEI, laikyti negalioian. Dingusi studento pažvmėiičiu. ma Nr. 810097, išduota MaF Dingusi studento pažvmėii- studentei Natalijai Volkovai, ma Nr. 781541, išduota EKFF laikvti negaliojančiu
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“. Telefonai — OlllTO, ketvirtadieniais spaustuvėle 610414 Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vlln iuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 1 spaudos lankas. aCoseTcKnd cryAenT* — opraa napTKOita, pesropaTa, Koaonvra AKCM Aitbu, apotjiKOMa spAonos TpyA°Boro npaonero saaMesu h ApyncObi napoAOB Bnasnoccnoro ynasepcnTeTa hm. B. Kancyxaca. HA ahtosckom «UKe. PaAaKTop JL BapanmmKaūTe.
Užs. Nr. 1315 LV 02180 Tiražas 4500
EKFF buhalterinės ap skaitos specialybės I kur so III qrupės studentai ir kuratorius nuoširdžiai už jaučia Skaidrę STASIULY TĘ dėl tėvelio mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame Aldona RASKAUSKAITĘ mirus mylimam tėveliui. EKFF III kurso buhalterinės apskaitos specialybės II grupė
Redaktorė J. VARAPNICKAITF