Konkursui „MUSŲ UNIVERSITETAS“
ŠARVUOTIS 14-69“
I'uu laitų proletarai, vienykitės!
(TEATRINĖS STUDIJOS PIRMAKURSIŲ PREMJERA) Gegužės 22 d. Vakaras. Per sirengimo kambaryje sujudimas: į sceną ruošiasi Teatrinės studi jos I k. studentai. Pagaliau režisierius VI. LlMANTAS duoda ženklą pradėti. Visų dėmesys nukreiptas į sce ną, kur atgyja 1919 metų vaiz dai, žmonės. ...Šalis pavojuje: baltagvar diečių gaujos stengiasi už gniaužti jauną Tarybų respub liką. VERSININAS (art. Č. BLA ŽYS) ruošia valstiečių sukili mą. Aidi ryžtingi „Ura*4! Visi veržiasi į priekį. Kinietis Sin-Bin-U (art. V. Jūras) drąsiai stoja į kovą prieš baltagvardie čius ir, negailėdamas gyvybės, guldo galvą po traukinio ratais... Universiteto Teatrinė studija ieško naujovių, Ne vienas žiūrovas nustebo, matydamas, kaip keičiamos dekoracijos — uždangos šį kartą nebuvo. Kostiu mui __ visų vienodi, tik atski ros detalės padėjo atskirti kari darbininninką nuo valstiečio, Daugelis ką nuo inteligento, žiūrovų suglumo, kai R. KALVELIS, prieš tai vaidinęs Nepasirodė Pekzelasovą, staiga levanovo rolėje. št uPo spektaklio Teatrinės vadovas Z. dijos Iii ku**so sėkmingo BU'OŽIS palinkėjo šturmo scenoje. V. TEBELIŠKIS
O
5^0
O
TUKINTAI
į
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 16 (563)
1966 metų gegužės mėn. 25 <1 EINA NUO 1950 METŲ
AINA 2 KAP.
Agitpunktuosc—pagyvėjimas Rinkiminės apylinkės Nr. 2 agitpunkte, Įsikūrusiame Aktorių namuose, judru Jau sudaryta rinkiminės apylinkės komisija, tikslinami rinkėjų sąrašai. Ket virtadieniais 18—20 valandomis teikiamos medicininės, o penkta dieniais juridinės konsultacijos. Ypač daug dėmesio savo darbui skiria Bibliotekininkystės kated ros vyr. dėstytojas, istorijos mokslų kandidatas J. Basiulis, Archeologijos-etnografijos ka tedros vyr. laborantė D. Petraus kaitė ir kt. Į agitpunktą dažnai ateina rinkėjai su Įvairiais pageidavi-
mais, o kartais tiesiog pasiklau syti paskaitos ar koncerto. Gegužės 15 d. Universiteto Ak tų salėje vyko paskaita, tema „LTSR ir Vilniaus miesto vysty mosi perspektyvos". Po to kon certavo IFF saviveiklininkai. Ypač rūpinamasi tais rinkėjais, kurie ateis baisuoti pirmą kartą. Gegužės 27 d. jiems rengiamas klausimų-atsakymų vakaras, tema „Meilė—draugystė—šeima". I klausimus atsakinės filosofijos mokslų kandidatas N. SolovjoA. GIRCYTE
Sesija ne uz kalnų
Šoki, trypki, bernu-uži...
I
Foto A. MATULIONIO
Prie egzaminų slenksčio
„Bet žmonės vis eina ir eina... Mokosi, dirba, stengiasi, Aš, matyt, tarp j ų neradau savo vietos", — atmintyje tūno vieno• laiško žodžiai. Aš nesiruošiu autorei duoti atsrkymo. Ir vargu, ar ji mane iš girstų, nes ta mergina čia jau nesimoko. Mano nuomone, iši dalies ji yra teisi. Iš tikrųjų, kam penkis metus trinti audito rijos suolą ir kiekvieną dieną jausti, kad ne čia tavo vieta. S į kartą aš noriu rašyti ne apie tai. Noriu probėgom papa sakoti apie tuos, kurie šiandien mokosi ir kurie nori mokytis. Kai TFF komjaunimo komitete paklausiau, kokia grupė pirmauja, skretoiė Gema Jurkūnaitė ne iš kaito atsakė. — Neblogai mokosi ir akty vūs visuomeniniame darbe I ir IV kurso prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentai, nuo jų neatsilieka I kurso ger manistai. Tuo tarpu I ir IV kur so ru.sistais negalime džiaugtis. Po žiemos sesijos pastarajame kurse — net 13 Įsiskolinimų. Kai kur dar nelikviduotos senos skolos, o juk neužilgo sesija, Kiekviename kurse vyrauja savotiškos nuotaikos, Artinasi sesija. Studentai dirba, jaudinasi. Štai IV romanistų kurse mokosi 13 žmonių. — Kursas nedidelis, bet drau giškas, — pasakoja studentė M. Bieliauskaitė. — Per ketverius metus susigyvenom, turim savas tradicijas. Dirbti tenka daug. Ka dangi mums paskaitos po pietų, tai iš ryto renkamės užsienio kalbų kabinete ir mokomės. Dabar ne laikas suvedinėti žiemos sesijos rezultatus, bet, kada kalbama apie pavasario se-
siją, veita prisiminti ir praėju sią. Rusų kalbos ir literatūros I kurso studentai ruošiasi mažiau už kitus. Jei L. Nikolajevą, L, Markzon, G. Ščegolkova ir kiti žiemos sesiją išlaikė penketais, tai V. Jurevičiūtė ir B. Sčepakėnaitė dar ir šiandien turi įsiskolinimus iš antikinės literatūros. Ne kažin kokių rezultatų pasiekė šios specialybės IV kur sas. Jei ir ši sesija rusistams taip „pasiseks", lai „pavasario links mybes" tikrai bus nelinksmos. Užsukusi pas I kurso prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentes, kambaryje radau tik vieną Vidą Vaškevičiūtę. — Kitos mokosi, ruošiasi ryt dienos paskaitoms, — į mano klausimą atsakė ji. — Aš irgi skubu mintinai išmokti tekstą, o paskui eisiu į operą. Visos mes stengiamės kuo dažniau aplanky ti teatrus, nepamirštame kino. Bet daugiausia laiko skiriame mokslui. Gal dėl to ir sesijos mums nebūna tokios baisios. Vieno nesuprantu, kaip galima visą laiką sėdėti prie knygų ar ba iki pat sesijos visai jų ne paimti į rankas. Panašiai gyvena ir pirmo kur so germanistai. — Mūsų jau tokia specialybė. Jeigu kiekvieną dieną nesimoky si — nestudijuosi, — sako jie, nes per mėnesį vien namų skaitymo reikia paruošti net 203 puslapių. Sakoma, nėra namų be dūmų. Pasitaiko ir šiose grupėse nesutarimų, pasitaiko dvejetų už kolokvijumus. Bet žmonės vis eina ir eina. Stengiasi, dirba... St. RADlSAUSKAITE (Mūsų koresp.)
irmo kurso lituanistus Į Universitetą atvedė didelės vil tys ir geri norai. Stojamuosius egzaminus laikė beveik šimtas žmonių. Be jaunimo, atėjusio iš vidurinių mokyklų, lietuvių kal bą pradėjo studijuoti ir trys buvę kariai. Su geru pluoštu pirmųjų beletristinių bandymų 1 literatūrini aukštosios mokyklos gyvenimą įsijungė Jonas Bučys, Petras Dirgėla, M. Kontrimaitė. Nedrąsiai ir su viltimis į litera tūrą žengė B. Kašelionis, Algis Krapavickas, Viktoras Brazaus kas. Pirmas kurso susirinkimas. Li tuanistai — 40 merginų ir 8 vaikinai — susikaupę klausėsi kurso vadovo lietuvių kalbos katedros vyr. dėstytojo A. Gir denio žodžių. Vadovas pabrėžė, kad dauguma lituanistų į Uni versitetą ateina, norėdami tapti poetais ar rašytojais. Tačiau il gainiui ši pačių studentų tapo ma drobė nublunka. Praėjusių metų statistika parodė, kad ra šytojais ir poetais į gyvenimą išėjo tik patys gabiausi ir darbščiausi literatai. Kiti tik šiaip sau specializuojasi literatū roje. O kas lieka tretiesiems? Kalba? Taip, kalba. Ir nebūtinai kal ba. Tretiesiems, patiems nuosek liausiems ir pastoviausiems, lie ka lietuvių kalba ir li teratūra. Juk tokią specialy bę pasirinko jie patys, stodami į Universitetą. Tačiau ne visi tai supranta, šiaip ar taip, dau gumą čia atvedė pirmieji eilė raščiai, išspausdinti rajoniniuo se laikraščiuose, skaityti literatų būrelių susirinkimuose ar sle piami stalčiuose. Gal dėl to vienpusiško požiū rio į savo specialybę iš karto ir iškilo tiek daug sunkumų. Nuo pat studijų pradžios prasi dėjo paskaitų praleidinėjimas. Gimnazistiškas nuotaikas su drumstė jau pirmieji TSKP se minarai, kurių metu nebuvo ga lima kuo ramiausiai snausti ar ba puošti suolų pirmakursiškais
„šedevrais“. Pirmas žingsnis, kurĮ padarė studentai — bandymas suvokti seminarų esmę. Man atrodo, tai jiems nelabai pavyko. Nesukly siu pasakęs, jog dauguma mareikalingas nė, kad seminaras tik savarankiškam studentų darkontroliuoti. Todėl lituanisbu i bijodami, tai_ ,___ , kad jų žinios ne būtų papildytos nežinomais da lykais, ko nesuprasdavo — pra leisdavo. Tuo tarpu dėstytoja pabrėžė, jog seminaras reikalin gas tam, kad patys studentai, dėstytojui padedant, išsiaiškintų pateikiamą medžiagą. Pirmoji sesija parodė, kad daugelis stu dentų neturi tikro, reikalingo, subrendusio požiūrio 1 visuome nę, j jos istoriją. Pasyvus daly vavimas seminariniuose užsi ėmimuose buvo viena iš pagrin dinių priežasčių, dėl kurių stu dentai gana primityviai atsaki nėjo egzamino metu. Norėčiau pateikti keletą pa vyzdžių. Atsakinėjant Petrui Dirgėlai, jautėsi, kad jam istorija — mokslas. Kiekvienas sakinys, kiekviena daug kartų seminaruo se kartota tezė studento lūpose buvo jo paties mąstymas, jo pa ties pasaulėžiūra. Atsakinėjant J. Bučiui, (jis dabar — neakivaizdininkas) krito į akis pernelyg gausios smulkmenos, Aš neapsiriksiu, pasakęs, kad pirmagauti kursis tikrai nesitikėjo trejeto. Juk jis nepadarė jokios klaidos. čia jau neminėsiu tokių kurioklaida zų, kaip J. Galdikaitės „savo ____ ...strainsnyje . _____ „Efek (apie ją tyviau dėstyti TSKP istoriją" 4ame šių metų „Tarybinio stu dento“ numeryje rašė vyr. dėst. K. Semaška). Kituose egzaminuose taip pat paaiškėjo menkas lituanistų pa siruošimas, nerimtas požiūris Į mokslą. Kurse negabių studentų, „sun kiai auklėjamų“ ir pan. nėra. Tačiau vienas pirmakursis iki šiol neišlaikė dviejų pirmos se sijos jskaitų ir egzaminų. Kas
kaltas? Antanas Kalanavičius mė gina savo plunksną poezijoje. Tačiau Kalanavičius į savo stu dijas žiūri, kaip į antraeilį da lyką. Jam reikėtų prisiminti tas mintis, kurias išreiškė vyr. dėst. A. Girdenis pirmojo lituanistų susirinkimo metu: poetais tam pa didelio apsiskaitymo, plačios erudicijos žmonės. Visiems poe tams buvo reikalinga, ir lotynų ir bet kuri kita užsienio kalba, ir elementariausi kalbotyros pa grindai. Kalanavičius išimties ne padarys. Be egoistiško požiūrio į save, kaip į poetą, reikalingas nepalyginamai platesnis požiūris į mokslą. Kurso akademiniame darbe reikalingas didesnis kolektyviš kumas ir centralizuotumas. Į tai didesnį dėmesį turėtų atkreipti kurso pirminės komjaunimo or ganizacijos sekretorė J. Irnastatė ir grupių seniūnai. Jie negali apsiriboti vien tik dvejetais ir pliusais, rašomais į grupės lan komumo žurnalą. Pirmos- grupės seniūnai nuolat keičiasi. Išrinko J. Bučį — tas perėjo į neaki vaizdinį skyrių, išrinko G. Griš kevičių — pastarasis susirgo. Dabar vėl naujas seniūnas. Rei kėtų, kad kuo kruopščiau būtų vedamas lankomumo žurnalas — kurso komjaunimo organizacijos akademiniame pagalbininkas darbe. Artėja antroji pirmakursių sesija. Jau dabar prasideda pirmieji sunkumai, [ lietuvių literaturos kolokvijūmą, įvykusį prieš kelias savaites, atėjo' ma žiau negu pusė visų lituanistų. Kurgi jų meilė literatūrai?! . Vienas iš pagrindinių uždavi nių — atkreipti rimtesnį dėme sį į paskaitų lankymą. Dar di desnis gero žinių įsisavinimo rodiklis — aktyvus dalyvavimas paskaitose. Lituanistams nereikėtų už miršti, kad jie studijuoja lietu vių kalbą ir literatūrą — spe cialybę, kurią pasirinko patys. V. DARGUŽIS (Musų koresp.)
MOKSLINIO LIETUVIŲ KALBOS BŪRELIO MINĖJIMAS Gegužės 14 d. Įvyko Moksli nio Lietuvių kalbos būrelio (se niausio Universitetel) dvidešimt mečio minėjimas. Į iškilmingą susirinkimą atvyko svečiai iš LTSR MA Lietuvių kalbos ir lite ratūros instituto, VVU Lietuvių kalbos katedros dėstytojai ir bū relio nariai. Susirinkimui vado vavo vienas pirmųjų būrelio pirmininkų doc. J. PALIONIS. Sveikinimo žodĮ susirinku siems svečiams ir būrelio nariams tarė doc. J. PIKCIL1NGIS, būre lio pirmininkė D. TARVYDAITĖ perskaitė pranešimą „Iš būrelio
istorijos", o po to sekė įdomiau sia susirinkimo dalis — buvušių mokslinių vadovų, pirmininkų, narių atsiminimai. Apie būrelio veiklą pasakojo draugai — Vi. GRINAVECKIS, A. GIRDENIS, J. KABELKA, J. KAZ LAUSKAS, J. PALIONIS, A. PUP KIS, A. RYBELIS, J. SENKUS, V. URBUTIS, Z ZINKEVIČIUS, studentė R. VENCKUTE. Po to doc. Z. Zinkevičius labiausiai pa sižymėjusioms būrelio narėms — A. Kepalaitei, M. Svabaitei, D. Tarvydaitei, R. Venckutei įteikė Garbės raštus.
Prof. J. Balčikonis, negalėjęs atvykti į susirinkimą, atsiuntė dovanų. Pirmininkė D. Tarvydaitė bū relio narių vardu padėkojo sve čiams už Įdomius atsiminimus ir už linkėjimus, o lietuvių kalbos katedros vedėjui doc. J. Pikči" lingiui ir moksliniam vadovui vyr. dėst. A. Girdeniui — už glo bą ir paramą, kurios būrelis visa da sulaukdavo. Z. MASKELIŪNAITĖ, lietuvių kalbos būrelio narė
2 psl.
/*/*^»/*^/*/*/*-*/*>*/*/,»^»/*^»^**
Musų rūpesčiai bendri (Tęsinys. Pradžia 14-ame numeryje)
Pagrindinė vedančioji mintis „TARYBINIO STUDENTO" pus lapiuose yra tarybinio jaunimo gyvenimas, jo džiaugsmai, rūpes čiai ir moralės klausimus anali zuojanti medžiaga. Bet į pusla pius ji ateina ne iš karto ii ne vienu metu yra matuojama. O kaip kartais trūksta fakul teto dėstytojo minčių. Studentai kuklinasi, gerbiamas dėstytojas tyli. Ir ne visi, tur būt, žinojo, kad fakultete yra nepamainomų, su didele meile dirbančių dėstyto jų... O štai jis prabilo. Prabilo ir skėsčiojo rankomis ne iš tribū nos, o dalinosi savo mintimis komjaunimo aktyvo susirinkime. Ir ta mintis buvo ne užuomina, ne įsakymas, o sumanus darbas kolektyve. Keletas savaičių kruopštaus dėstytojo ir komjau nuolių entuziastų darbo... Dabar jis fakultete ne tik gerbiamas prodekanas, bet „ir visokių išmo nių mėgėjas", pasišventęs įdo maus ir turiningo studentų gy venimo labui. Dėstytojas J. Bal kevičius ir fakulteto komjauni mas praaugo visus abejingai nu siteikusius ir verkšlenančius.
1966 metų gegužės mėn. 25 d.
TARYBINIS STUDENTAS
Apie juos tegul kalba patys studentai, „MEDIUMO" ir „PA LYDŲ Į VALSTYBINIUS EGZA MINUS“" dalyviai. Geru keliu einama nuo mažo darbo prie di delio. Taigi, gims diena, gims ir darbas. 2. KURSO VADOVAS, TRUM POS KALBOS IR STUDENTAS. — Kada studentas ateina į re dakciją? — Su geromis žiniomis ir pa rašyta medžiaga. — O kada dėstytojas? — Kai reikia parašyti užuojau tą kolegai ar pritrūkęs balto po pieriaus. Kodėl? Si ,.sentimentali trage dija" kartojasi jau kelinti metai iš eilės. Sutinki mūsų gausios studentų šeimos narį, jau seniai išlindusį iš studentiško švarko gerbiamą dėstytoją, taip vadinamą kurso vadovą. Įsikalbi. Ir jauti, kad jo kalba apie grupę ir mintys apie studentišką kolektyvą, yra kaž kur toli, toli. Dėstytojas, kuris turėtų būti neatskiriama fakulte to grandis — tiek paskaitų metu, tiek ir užkursiniame darbe — kalba, kad studentai šiais laikais labai išgudrėję ir auklių nepri pažįsta... Kažkada Istorijos ir fi lologijos fakulteto rimtų galvų
2SE5ESESE5B5E5H5ESBSE5E52Sasa5a5E5E5BSE5E5E52SESE5HSa5E5ES
Ką sako Emos šypsena?
susirinkime buvo ginčijama, jog dėstytojai, kaip kurso vadovai — visai nereikalingi. Beje, susirin kime buvo stengtasi atsikratyti kurso vadovų pareigų (buvo siū lyta skirti vadovais vyresniųjų kursų studentus). Neįdomus, nuo bodus, nieko naujo į auditoriją neinešantis dėstytojas-svečias, tur būt, ir negalėtų ilgai išsilai kyti pageidautinu vadovu kurse. Sakoma, ne darbas, kai penki vyrai vieną mazgą riša. Ne dar bas, kai lengva ranka studentui nubraukiama stipendija, atima mas bendrabutis, kai studentas pašalinamas iš komjaunimo. Mano bloknote išliko dar mokslo metų pradžioje rašytos pabirios mintys... Jis atėjo sun kiu metu. Jaunas .energingas, bet per daug kalbus vyriokas. Nusi vilko rugpiūčio saulėje nubluku sią seržanto milinę ir krito ant lovos. „Och, vyrai, velniai žino, kaip reikės gyventi", — ginda mas nuovargį skardžiu balsu pra tarė bendrabučio draugams. Jis ieškojo atsakymo savyje. Pavir tęs ant lovos ir žiūrėdamas blai viu žvilgsniu į lubas. Egzaminai išlaikyti. Jis — pilnateisis tūks tantinės fakulteto šeimos narys, seržantas, kandidatas į TSKP narius. Jaunuolis, tas greitakojis, armijos pirmūnas, linksmas ir atvirai žvelgiantis kiekvienam sutiktajam žmogui į akis, jau dvidešimt ketverius metus perlipęs vyras. Kas jis, kaip dabar jam sekasi prie knygų? Fakulteto sekretorė atsakė trumpai: — Viktoras B. mokosi. Pašalin tas iš bendrabučio. Parėjo girtas, neturėjo užsimokėti už taksi — prižadino kambario draugus. Li teratų būrelio pirmininkas. Nors kandidato stažas seniai praėjęs,
Sekmadienį, gegužės 15 d., kimas iš -tikrųjų nemažas, apie Universiteto Aktų salėje, kon kurį kalbėdami negalime nepa certavo Ekonomikos fakulteto minėti fakulteto profbiuro narės saviveiklininkai. Emos Žilinskaitės. Prieš metus Kaioant apie programos nei jai buvo pavestas kultmasinis giamas puses, galima drąsiai darbas. Pradžia buvo sunki, nes teigti, kad daugelis numerių, be viską reikėjo pradėti iš nieko. abejo, buvo mažokai repetuoti Mergina dirbo, kaip mokėjo, ir, arba sulipdyti pačią paskutinę kaip parodė apžiūra, entuziazminutę. Solistas Fima J udelevi- mas nenuėjo veltui. čius, dainavęs dainas iš RoberApmaudu, — sako Ema, — tino Lorečio repertuaro, aiškiai kada daugelis dėstytojų ir netgi pervertino savo balsinio diapa dekanas į saviveiklininkus žiūri zono galimybes, todėl aukštuose skeptiškai, su pašaipėle. Kad ir tonuose jautėsi nelygumai ir de kaip mes bebūtume veiklūs, pa tonacija. Tai rodo, kad F. Jude- rama, jei ne materialinė, tai nors Po kelių dienų lietingo oro ne levičiaus vokalas aiškiai nėra moralinė, be abejo, reikalinga. tikėtai šyptelėjo saulė. Ko dar daugiau gali trokšti „prisiekusio44 pribrendęs šių, palyginti, gana su Abejingumas yra blogas pagal turisto širdis! dėtingų dainų atlikimui. Bianko- bininkas. Jis tiktai numuša dar Keturi šimtai vyrų ir merginų kai pasirodė ir merginų duetas. bingą nuotaiką, slopina bet ko suėjo, suvažiavo prie Topelio ežero — į VII tradicinį Universi O vyrų kvartetas, reikalaujančią kį norą stengtis. teto turistų sąskrydį. didesnio patoso „Kosmonautų — Iš pradžių buvo sunku, — Kaip nekeista, bet Universitete dainą", atliko gana pasyviai. Dėl toliau kalba mergina, — tačiau vienintelė masinė turistų šventė yra sąskrydžiai. Kas pernai „Ta to, kad kai kurios dainos skam pirmieji ledai jau pralaužti. Pas rybiniame studente44 skaitė re bėjo nedarniai, buvo kaltas mus atėjo daug naujų dainą ir portažą „Nuo Ilgio ežero44, pa silpnai paruoštas akompaniamen- muziką mylinčių žmonių. Tiki sakys, — ir tada buvo orienta cinio sporto varžybos. Taip! tas. mės, kad vieną kartą reikalai iš Turistas — suaugęs su gamta. Kaip ir daugelio kitų fakultetų tikrųjų pajudės į priekį. Kaip ir gamta turistas nemėgsta kartojimo ir nenatūralumo. saviveiklininkų, ekonomistų Emos lūpose žaidžia santūri šiemet nusiplū programa buvo irgi pernelyg iš- šypsenėlė. Norėtųsi, kad po se kė.Orientacininkai Sekmadienį saulė žėrė spin tęsta, todėl į pabaigą ji tapo ga- kančios apžiūros ši šypsenėlė dulius, pelkės burbuliavo po na nuobodoka. kojomis, o kiek kar pavirstų skaidria ir džiaugsmin sportininkų tų tekdavo kapstytis, įsmukus iki Prie teigiamųjų programos sa- ga šypsena. juosmens. vybių galima priskirti gana įdo S. POVILAITIS Pirmo kurso gamtininkai A. miai išspręstą meninį koncerto apipavidalinimą. Tai didelis kon certo vadovo Vytauto Špokio nuopelnas. Saikingas ir taiklus AMŽINAS SKUBĖJIMAS — paklausė Danutė. Taip. Nuo pinotojo Kūdrų kai — Pėsčiomis? pranešėjų sąmojis, įspūdingi — O kaipqi kitaip? Tokiu lai mo iki Lukšių vidurinės — apie (nors kai kur ir paradiški) me ku važinėti autobusu — nusikal šeši kilometrai. Ne vienerius ir ninės agitbrigados numeriai, timas. ne dvejus metus, apsiavęs di Ir Jie ėjo tiesiai Neries skar džiulėmis tėvo klumpėmis, pabulgarų šokis Transkocharo (šo džiais. Čia užsikabindamas už žliupusiu pavasarėjančiu keliu ir kėjų kolektyvo vadovas B. Ža šakų, čia paduodamas Danutei per žiemos pusnis klampodavo limas) — tai tarytum miniatiūri ranką, Antanas savo Įprastiniais Antanas. Dabar laisvu laiku jis išvažiuoti toli už miesto, niai perliukai, kurie kartas nuo dideliais žinqsniais matavo tar mėpsta kur mėlynos ežerų akys prime be nuovarqio. karto švystelėdavo bendroje pro si —visai Aš nespėju... Žiūrėk, kaip na skendinčias krūmynuose pino tųjų Šakių rajono apylinkes. gramos visumoje. suprakaitavau. — Liko jau tik keli žinqsniai. „Kaip paila, kad šeimoje tebu Pelnytų aplodismentų susilauPriešais, tarp pušelių ir krū vo vienerios klumpės. . .“ — pakė mergaičių choras, nuoAntanas. Kiti keturi tarsi paminklas stovė palvoja taikingai padainavęs kompo- mokšnių, jo aukšta triatšakė liepa. Anta jaunesni broliai nepalėjo moky zitoriaus A. Kačenausko ,,Sesuo nas ne kartą matė, kaip šis me tis. Dabar Kūdrų kaime balų Sausinimo kanalais išžydrioji Vilija" ir B. Dvariono dis plačiu šakų vainiku paly nebėra. laukai, o ir krumus dėdavo paskutinį saulės spindu marqinti harmonizuotą „Vestuvių dainą" lį virš Vilniaus ir pirmasis sku išrovė melioratoriai. Kiek dėl jų Mergaičių choras Ekonomikos bėdavo pasitikti dienos. Tai būdavo varpo, kol Jaunos moks Antano rankos (prato fakultete įsikūrė vos prieš me tarsi jo tėvas, kuris stovėdavo leiviškos piliai 1 dumbliną žemę kartą qale qryčios tol, iškelti tus. Choro vadovė Dalia Dre- kiekvieną ismipusi plūpą. O arti reikėjo... kol pranykdavo tako vinqyje vinskai'.ė, be abejo, įdėjo daug Antano pilotė, kai šis qrįždavo — Tu tylus šiandien, — užuot triūso, nes per tokį trumpą lai Į dalini, pasibaiqus kareiviškoms žiūrėdama, kaip Vilnelė skęsta atostoqoms. Arba dabar, kai pa į vakaro sutemas, bandė prakal ką pasiekti bepriekaištingą atli sitinka binti Danutė. šeštadieniais suqrĮžtantĮ kimo kokybę iš tikrųjų neleng iš studijų— — Nejaupi... Prisiminiau Ge šiuo metu Antanas kažką nę, vieną ketvirto kurso ekono va. Norisi nuoširdžiai pasveikinti mistę. paskubomis rašė savo užrašų Dalią su džiuginančiais rezulta knyqutėje, o po keleto minučių — Draupaval? tais ir palinkėti tplesnės sėkmės. perskaitė: — Kai iš pirmo kurso pa „Niekada neužmiršiu dienos, šaukė i armiją, Ji parašydavo. O Ilgą laiką Ekonomikos fakulte tėtis padarė man klum kada prįžau, nustebo: „Su tuo to saviveiklininkai buvo pasku kada pačiu kostiumu? Nušiuręs!“ pes“. .. tinėje vietoje. Gi šiais metais — — Ko tu jaudiniesi dėl kiek — Ne|auqi tu, Antanai, Į vidu jie pretenduoja į trečią. Pasie- rinę vaikščiojai su klumpėmis? vienos smulkmenos?
nepriimtas. — Viktorai, šiandien fakulteto partinės organizacijos ataskaiti nis. — Ką tu, aš geriau nueisiu į lietuvių literatūros istorijos kolokvijumą. Yra nusikaltimas — reikalinga bausmė. Bendrabučio tarybos pirmininkas Julius Dermontas nunešė raštelį į Dekanatą, ir Viktoras liko be bendrabučio. O ar kalbėjosi kas su Viktoru, ar jis buvo griežtai įspėtas? Ar ne per greit nuteisėme jį, atstumda mi nuo savęs? Kur buvo vadovo žodis, grupė? Jiems nesvarbu, kad Viktoras B. gyvena pusba džiu, kad jam terūpi paskaitos, kad jo nedomina fakulteto parti niai susirinkimai. Tėvai kolūkyje mažai teuždirba, išlaikytiniu bū ti negali. Kažkodėl mes tik eidami eiti, dirbdami dirbti mokomės. J. GIRDVAINIS (B. d.) į TSKP narius dar
MEDIKŲ VAKARAS Gepužės 14 dienos vakare Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje susirinko pausus studentų ir dės.ytojų būrys, čia vyko pasaulėžiūros klausimų popietė. Studentai bei dės.ytojai skaitė aktualius ir įdomius pranešimus. Doc. J. Markulis įžanpiniame žodyje nurodė, koks turi būti tikrasis ateistas, kaip vesti ateistinį darbą, kokias temas periau pasirinkti. Išklausėme doc. Pavilionio pranešimą „Relipija ir medicina“. Nemažą susi domėjimą sukėlė II kurso stu dentė, kalbėjusi apie telepatiją. Taip pat išklausėme daupelį ki tų pranešimų. Būtų malonu, kad l panašius vakarus, renpiamus mūsų fakultete, atsilankytų stu dentų ir iš kitų fakultetų. Norė tųsi, kad jie būtų ne tik kaip klausytojai, bet ir kaip prane šėjai. B. SKERNEVICIOTĖ, SMD spaudos sektorius
Padaryta dar ne viskas (Iš Universiteto IFF parti nės organizacijos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo). Praėjusį penki.ad.eni Uni versiteto Istorjos ir filologi jos fakulteto komunistai su vedė praėjusių metų darbo rezultatus. ! — Džiugu, — kalbėjo pari tinės organizacijos sekretor.us R. Mironas, — kad apie sa.o darba mes ka.bame kaip tik dabar, kai visa ša lis kovoja už TSKP XXIII suvažiav.mo nutarimų įgyven dinimą. Susirinkusieji sekė kiek vieną pranešėjo žodį. Ir ne veltui, nes iš sekretoriaus ataskaitos galima buvo daug pasimokyti, suvokti praėju sių metų darbe paliktas spra gas. T.e^a, faKu.ce.o parems biuras dirbo daug ir nuosek liai, tačiau jis vienas, matyt, nepajėgė kovoti visuose fron tuose. Dažnai aktyvistai sto kodavo fakulteto komunistų! paramos, todėl gana menkai buvo nagrinėjamos mokymo ir mokymosi problemos. Juk! žiemos sesiją penketais išlai kė vos 68 studentai. O 500! su viršum žmonių mokosi vi- ■ dutiniškai, daugelis dar ir; dabar turi skolų. Kovai su įsiskolinimais bu vo imtasi efektyvių priemo nių. Po to, kai kiekvienas skolininkas buvo apsvarsty tas biuro posėdyje, reikalai pamažu ėmė taisytis. Iš 58 skolininku teliko 18. Daug klaidų yra daroma auklėjamajame darbe. Kur sų vadovai egzistuoja beveik tik formaliai. O vadovaus, pil na to žodžio prasme, galima suskaičiuoti ant pirštų. Drg. R. Mironas priminė ir kitas negerovęs, stengėsi iš aiškinti jų priežastis, surasti kelią raciona’esniam proble mų sprendimui. — Ateityje stengsimės dirbti geriau. Jeigu praėju siais metais įvykdėme dar toli gražu ne viską, tai šie met pasistengsime, kad mū sų Istorijos ir filologijos fa kultetas taptų geriausiu visa me Universitete. — baigė ataskaitinį pranešimą fakulte to partinės organizacijos sek retorius. J. GUDELIAUSKAS
TURISTŲ PAVASARIO ŠVENTĖ Alminas ir A. Baltrūnas, sako, tokios košės dar niekada nemin kę. Jie, tur būt, iš baimės ir ,,nu nešė“ pirmą ir antrą vietas, o se ni „vilkai“ T. Šidiškis, A. Juoza pavičius ir kiti buvo atsargesni Ir vos nebuvo apdovanoti tradi ciniais tryliktų ir priešpaskutinių vietų „gaidžiais44 ir „lėlėmis44. Fizmatė V. Dobrovolskytė ir chemikės V. Krivickaitė ir D. Navickaitė, senos orientacinmkės, „fuksėms44 nepasidavė. 0 kaip sekėsi kliūčių ruožo sportininkėms? Visos! .. maudėsi... Topelio ežere.. . ten, ... kur aspirantai, distancijų viršininkai S. Juška ir J. Vaitkus įrengė bomą virš van dens, ir prie jo pririšę baidares be irklų, kiek toliau ežere įsmei gė raudoną vėliavėlę. Vikriausiai trasą praėjo chemikų II ir I ko mandos. Sunku buvo vyrams šokinėti
APYBRAIŽA^ JĮ — Man tik keista... Tos se nos tėvo klumpės... Vieni žmo nės qyvena, dažnai nesoėdami išperti puoduko kavos. Kiti — spėja tris kartus Į dieną dažy tis naqus. Jeipu tu nori, kad buvusioje pelkėje pavasari qalėtumei pastatyti elektro stulpą, pirmuoju nutraukti ' ‘" finišo *'-■*- juos' telę arba pamiršti prakaito lašą kaktos, jie pasijuoks ant savo iš tavęs, Štai aš kopsiu i kalną saulėlydžio, pažiūrėti paskutinio , liepos liko trys Iki triatšakės Trūksta jėqų. O jie žlnqsniai. moja, sakydami: niekinančiai štai ir išsikvėpei. „Dauq nori, Vis per tą skubėjimą...“ Danutė žiūrėjo į kažką, tik Jai vienai matomą, tamsoje. — Bet nuo perdidelės naštos pyvenime palima ir suklupti? . . Šiais žodžals Antanas nenorė jo tikėti. Nelenpva artileristo duona armijoje, štanpa. [vykdo ir viršija pirmą atskyri bėpime, dviračiu. — Iš tikrųjų, Danute, mes nuvyksime kada nors i Kauka zą pažiūrėti tos kalnų pasakos. Viską parodysiu. Man prieš tas varžybas atrodė — pasiums u pečiu ir pajudinsiu namą. O da bar. ..
per išdėliotas plytas, žiūrėk, už šoks ant vienos, nuo tos ant ant ros, o toliau. . . p.umt — iš kar to matosi, kad jie ne’anko meni nės gimnastikos užsiėmimų, Geriaus.ą la^ką parodė GF ir ChF komandos. Fizikos-matematikos fakulteto komanda liko trečia. Sąskrydyje gausiai da'yvavo dėstytojai chemikai. Gamtos fa kulteto dėstytolams ir dekanui kasmet antras gegužio sekmadie nis būna užimtas nuo ryto iki vakaro. Bet užtat gamtininkai antr: metai iš eilės parveža fa kultetui pereinamąją taurę. Ir — tik.. . devynis baudos taškus. Jungtinė FF ir MMF komanda (19 baudos taškų) liko antroje vieto’e, o chemikės (20 baudos taškų) trečioie. Jos laimėjo be veik visas pirmas vietas, bet... neatsilaikė vyrai. L. (AJAUSKAS UTK valdybos narys
tiek — Tu per dažnai jas prisime ni, Antanai. Asfaltuoto kelio vinpis juosė kalną. Posūkis. Tik keli žinpsniai ir finišas. Skardis. Ir liponinė. Pasislinko s.uburo, slanks telis. Pažeidimas. Gydymas tru ko mėnesius. Kartais atrodyda vo, kad viskas baipta. Sve.kas. Antanas pratarnavo ir demobili zavosi. Štai ir vėl Jis sėdi prie triat šakės liepos. Apie visa tai neži no netpi Danutė, nors jie, abu antro kurso vienos prupės litua nistai, daup kar.ų kalbė.osi ap.e gyvenimą, venas kitam skaitė savo eilėrašč.us. Kartais jam tik didelės valios pastanpomis tekdavo pakilti iš lovos. Ne siliovė vis dažniau pasikarsian tys skausmai kojoje. Tačiau šiandien jis pasakys. Nesijaudin damas, paprastai. Ji juk priva lo žinoti. Reikalinpa skubi ir sudėtinpa operacija. O ji, nors ir suner.musi, išklausys ir būti nai padrąsins: „Reikia skubėti... Reikia pyventi!“ — Jau Vienuolikta. Gal eisi me i namus? — Tau šalta? Paimk mano švarką.
1966 metų gegužės mėn. 25 d.
TARYBINIS STUDENTAS
mūsų vyrai, kokias specialybes jie pasirinko? Dauguma vyrų svajojo tapti chirurgais. Jų sva jonės išsipildė. Dirsė ir Stankevi čius vadovaujami prof. Alg. Marcinkevičiaus dirbs mokslinį tiriamąjį darbą. Keturi vaikinai pasirinko audringą jūrą. Jie ne išsigando sunkumų, nors puikiai žino, kad dirbti bus labai sunku, nes operacijas atlikti reikės bangų supamame laive. O konsultuotis nebus su kuo. Daug iš mūsų pasilieka dirbti Vilniuje: greitosios pagalbos sto tyje, gamyklose, institutuose ir fakultete. Mūsų kursas didelis, todėl nenuostabu, kad visi pla čiai išsisklaidė po visą Lietuvą. Visiems savo kurso draugams SEŠTAKURSIŲ SKIRSTYME. noriu palinkėti sėkmingos pra džios. Noriu, kad visi pateisintų Ė — Na, kaip? Ar baisu? Pasira fakulteto lūkesčius, neapviltų ge Jau nuo ankstyvo ryto studentai būriavosi fakulteto ko- šei? .. rųjų dėstytojų, kad įrodytų, jog ridoriuje. Vaikinai rūkė, mer — Nieko ypatingo. Visi žmo yra tikrai verti mediko vardo. ginos guodė viena 1kitą. Vi nės kaip žmonės. Pasirašiau į n. tomaševiCiūte si buvo susijaudinę. Pradeda Mažeikius. rinktis ir skirstymo komisija. Už Tikrai taip. Jeigu ištisus metus ima savo vietas rektorius, svei žmogus gerai mokėsi, buvo akty katos apsaugos ministras, fakul viu visuomenininku, tam gerai. teto dekanas ir kiti, o už durų Bet jei bijojo pajudinti pirštą ir trypčioja studentai ir rajonų nepastebimas pratūnojo visus stu vyr. gydytojai, visokiais būdais dijų metus, tai ko jam tikėtis? „gundantys" važiuoti dirbti pas Daug tą dieną buvo laimingų juos. Atė jo lauktoji valanda. . veidų. Taip pat buvo keletas ir rek- ašarojančių merginų. Dar kiti per Pasigirsta Universiteto toriaus balsas — pageidau- mokslo metus mokėsi vien treje ja dirbti pediatru į Mažeikius. tais ir... nepasirašė. Argi tai Busimieji gydytojai-jureivial (iš Ministras patvirtina, O už durų pasireiškia sąmoningumas? Su to kiais reikia kovoti. Ką gi veike žys, K. Garalis ir J. Valentinas. jau laukia draugai.
Ekonomikos iakulteto prekybi ninkams paskaitos jau bai gėsi. Dabar — gamybinė praktika. Be didelių tradicijų, tačiau iški.mingai praėjo paskutinė paskaita, kurių skaitė respublikos nusipelnęs ekonomistas doc. K. LUKŠA. Studentai docentui palinkėjo geros sveikatos ir padėkojo už gerą paskaitų skaitymą. Merginos įteikė gyvų gėlių.
STUDENTE,
kairės): K. Bukelis, K. Bau R. SIPAVIČIAUS nuotr.
Kad ateistai butų kovingi
A
Mūsų aukštoji mokykla turi senas ateistines tradicijas. Dar feodalinėje Lietuvoje, viešpatau jant jėzuitams, buvo tokių žmonių, kaip Lyščinskis, kuris išdrįso neigti dievą ir už tai buvo pasmerktas mirti. Be abejo, bundančioms studentų tarpe min tims, impulsą davė dėstytojai. Deja, laisvosios minties prigim tis ir vystymasis mūsų aukštojoje mokykloje dar nesusilaukė nuo dugnaus tyrinėjimo ir todėl ma žai teduoda naudos, ugdant ateis tines tradicijas. Dėstant kai kurias temas, pa vyzdžiui, „Krikščionybė ir ateiz mas Lietuvoje", kariais išryškė ja labai menkos studentų žinios iš Lietuvos istorijos, kas nelei džia jiems teisingai suvokti ka talikų bažnyčios vaidmens. Se novės lietuvių tikėjimo supra timas (ypač filologų tarpe) yra grynai romantinio pobūdžio ir gana nelengva įtikinti juos, kad žinios iš senosios lietuvių groži nės literatūros yra labai abejo-
finos. Dėstytojui, turinčiam rei kalų su neakivaizdininkais, ku rių nemaža dalis turi praktinį ateistinio darbo patyrimą, išky la daug sunkumų, taisant ir aiškinant pasitaikančias klaidas. Nemaža dalis ateistų-praktikų įsitikinę, kad religija apspren džia socialinį blogį. Moralės ir įeligijos klausimuose viešpatau ja dar didesnė painiava. Vieni teigia, kad religija daranti žmo gų doresnį, kiti — ne, tarytum tik religija nulemtų moralės ly gį ir pobūdį. Ir šiuo metu katalikų bažny čia ypač didelį dėmesį skiria moralės klausimams, o juk pra eityje moralinį auklėjimą ji išti sai laikė savo rankose. Todėl religinis moralės supratimas ne norom tebėra aktualus, praktiš kai vertinant daugelį mūsų ta rybinio gyvenimo reiškinių. Daž nai užmirštame, kad tarybinės visuomenės poreikiai ir tikslai, kuriuos apsprendžia socialistinės ekonomikos struktūra, nustato žmonių elgesio teigiamus ir nei giamus kriterijus. Todėl, norint išvengti religinio požiūrio į
daug turi Jiedu neskubėdami namų link.
PUSLAPIS
pasuko
2. TIKĖJIMAS IR GĖLĖS Tą dieną nerimo visi Vilniaus pirmos tarybinės ligoninės gy dytojai: bus operuojamas stu dentas Rudzevičius. Ir, tur būt, jie patys Jaudinosi labiau negu Antanas. Šiomis minutėmis jis, kaip ir visada, buvo kupinas kažkokio nenumalšinamai dide lio tikėjimo. Iki operacijos teli ko pusė valandos. Štai ten, už lango, grupės draugai: Julius, Genė, ji... Tačiau sukaustyti judėjimo raumenys neleidžia Antanui pasiekti draugų. Prieš kelias minutes Jie visi buvo ša lia, o vis tiktai, atrodo, kiek daug dar liko nepasakyta, štai ant spintelės stovi Danutės at neštos gėlės, dėl kurių Antanui buvo šiek tiek keista. — Kam? — svarstė Jis. — Kad prisiminčiau Kūdrų pievas... 0 gal ir gerai. Juk, kada žinai — pilni laukai gėlių ir už sie nos draugų būrys — tuomet ar nori, ar nenori — privalai gy venti. Rodyklė pasisuko pusę apskri timo. Operacija truks penkias valandas. Penkios valandos!
V. Jaskutėlis
Danutė sėdėjo koridoriuje, ta čiau iš operacinės niekas neiš ėjo. O jeigu... Nuo šios minties ........................................ ai sukdavosi galva. “ Buvo alštu, kad jei bent šiek tiek bus pažeistas stuburo smegenų ka nalas, Antanas visam laikui uks gulėti. Danutė nerimo: „Štai dabar jie ima Iš kojos transpontatą. Tačiau dar neskubėk, Da nute. Svarbiausia dar tik bus, bus!..“ — tuo laiku Ji kalbė josi pati su savimi. Ir sunku buvo pasakyti, kuri akimirka buvo svarbiausia tose penkiose tylos valandose. Rodyklė slinko ..................... lėtai, — Bum, bum, — laikrodis išmušdavo pusvalandžius, valandas, ir su kiekvienu garsu tarsi kažkas karštu vandeniu ____ .plikindavo širdį. Pro duris išėjo seselės. Gy dytojas. Danutė puolė prie Jų. „Atstatėme“ — pasakė kažkuris. Po keleto minučių palatoje Jie susitiks. Antanas džiaugsis, kad gali pajudinti kojų Ir rankų pirštus, ir mintyse, o gal ir garsiai pasakys: „Tai padarė gėlės ir tu.“ (Ji — Danutė Žu kauskaitė, antro kurso lituanis tė). Juk tikėjimas turi būti ga lingesnis už chirurgo peilj.
i
moralę, reikėtų skaityti studen tams nors ir nedidelį etikos kursą. Seniau tik bažnyčia pa žymėdavo svarbiausius žmogaus gyvenimo momentus. Bažnyčia žmogų krikštijo, bažnyčia jį ir laidojo. Tą pačią bažnyčia žmo nės lankydavo ir poilsio dieno mis. Tarybinis gyvenimas for muoja naujės tradicijas ir kei čia senųjų turinį. Turiningesni mūsų laisvadieniai, darbininkų ir revoliucinės šventės. Tik gai la, kad pastarųjų mes be eise nų, šokių ir koncertų beveik niekuo daugiau neatžymime. Naujomis tradicijomis paskuti niu metu laikomi iškilmingi studentų-piimakursių priėmimai, diplomantų išleistuvės, mediu mai. Reikėtų, tur būtt, visas šias ceremonijas smulkiai užrašyti į tradicijų knygas ir laikyti jas komjaunimo komitetuose. ~ Tuomet visa, kas nereikalinga ir neįdomu, atkristų savaime, o kas gražu ir tikrai studentiška prigytų ir būtų tobulinama, Sako, kokia inteligentija, tokia ir liaudis. Todėl labai svar bu, kad mūsų Universiteto auk-
lėtiniai būtų tinkamai paruošti ne tik savo specialybės, visuo meninio, bet ir ateistinio darbo frontui. Apie 'tai busimieji specialistai turėtų galvoti jau Universitete. Universitete šiuo metu yra aktyvių ateistų, Tai prof. P. Šlavenas, prof. K. Daukšas, doc. Markulis, doc. V. Niunka, doc. J. Barzdaitis, doc. J. Pavilionis ir daugelis kitų, kurie ir gyvu žodžiu, ir spaudoje gvildena ak tualias ateistines temas, varo platų ateistinio darbo barą. Reikėtų, kad aktyviu ateistu būtų ir kiekvienas bet kurios specialybės dėstytojas, sava, originalia forma skleidžiantis ateistinę mintį, kas, be abejo, turėtų didelės įtakos ir studen tams. Visos ateistines priemonės, ypač Universiteto ateistų būre lio veikla, turėtų būti veiksmin gos, nukreiptos reikiama link me, ruošiančios tikrai kovingus ateistus, apsiginklavusius tvir ta moksline materialistine pasau lėžiūra, mokančius tą pasaulė žiūrą pritaikyti praktikoje
štai šiandien dešimta diena, kai temperatūra viršija ketu riasdešimt. D-žniausiai Antano draugus pakeičia JI. Budi ištisą nušluosto parą, skaito Balzaką, prakaitą, sušukuoja plaukus, Perskaito draugams parašytus eilėraščius. kar — Tu žinai, vaikuti, (taip . tais Antanas ją vadindavo) — pūliai. Svetimkūniai neprigyja,— vieną rytą tokiais žodžiais Jis pasitiko Danutę. — Antra operacija? — sunku pasakyti, nustebo ji ar išsigan do. O jeigu ir išsigando, tai tik vienintelio skambesio: „Bum, bum“. — Danute, tu man nenešk gė lių. Jos nespėja vysti. Ji pravirko, nes buvo ' skaudu žiūrėti j tai, kas kartais taip su žmogaus Įnirtingai kovoja tikėjimu. Ši kova kartais būna beprasmiška. O laikrodis išmušdinėjo puses ir valandas. Ji vėl šluostė pra kaltą ir šukavo plaukus. Diena po dienos Antanui darėsi leng viau, tačiau kasdieninės žaizdos revizijos ir perrišinėlimai vis nesiliovė. Kraujo perpylimas. Vėl koridoriuie draugai. „Jūs Jau antrą kartą“, — stebisi gydyto jas, žiūrėdamas Į Danutę. Jos akyse spindi vos matoma laimė. Diena atėjo tarsi šventė. Su ramentais, prilaikomas seselių, Antanas šiandien žengė keletą
nedrąsių žingsnių. O sodelyje, lygiai taip pat, kain ir anapus Vilnelės, laipiojo tokia didelė kaitri saulė. Ar būna laimingesnių akimir kų, kada tiek daug turi: triatšakė liepa. Vilne'ė, gatvės, ir viskas viskas tavo! — Atsilikau moksle. — Pasiruoši. Mes padėsime. Kaip nors išlaikysi, — truputėli dvejodama, padrąsino Danutė. Prilaikomas Antanas ėjo so delio taku.
P. PEClURA
*»* .. .Ir taip praūžė egzaminų sesija. Iš tikrų'ų, Antanas ją iš laikė sėkmingai. — Prisimeni, domėdavaisi ku ris tavo eilėraštis man labiaus ai patinka?.. — paklausė kartą Da nutė. — Kuris? Protarpiais darydama pauzes, JI tyliai perskaitė: TEGUL AŠ BUSIU GRUMSTELIU, KURĮ VISI PRAEIVIAI SKARDO, TEGUL AŠ BUSIU UPELIU BE GILUMOS, BE VARDO, TEGUL AŠ B“SIU RAMUNE, KURI NUVYTO JAU ATŠLAIME, VISVIEN TURIU AŠ DAUG: TAVE. GYVENIMĄ IR LAIMĘ.
susirinkę j Lietuvių kalbos būrelio dvidešimties metų sukakties minėjimą, kreipia mės ) Tave, kviesdami įsi traukti į kilnų tolesnio lie tuvių kalbos ugdymo bei puoselėjimo darbą Universi tete. „Aš ne filologas“ — pa sakysi Tu. Tai nesvarbu! Ir medikas, teisininkas, chemi kas, ekonomistas ir kitas nė viename žingsnyje neišsiver čia be „žodžio paslaugų“, ir todėl savo kalbos kultūra turi rūpintis kiekvienas. Vi si puikiai žinome, kad kal bos kultūra — tai žmogaus kultūra, ir, kaip sakoma, gė da nemokėti savo kalbos. Kas nežino, kaip nukenčia mokslinė mintis, mokslinis teiginys, kai jis neišreiškia mas taisyklingu žodžiu! Ne paisant visų mūsų laimėjimų šiuose baruose, Universiteto auditorijose, koridoriuose, bendrabučiuose ir kitur dar ne visuomet skamba taisyk linga, graži lietuvių kalba, o neretai pasitaiko ir visiš ko jos nevalyvumo bei mažaraštingumo, jos žargoninimo, darkymo, luošinimo pa vyzdžių. O kaip dažnai skai tytojo akĮ traumatizuoja SMD darbų apžiūrose išsta tomų studentų referatų kal bos ydos: logikos ir sintak sės, skyrybos ir rašybos, ir t. t. Ir taip su kalba elgia mės Universitete, svarbiau sioje respublikos mokslo įstaigoje! Ar neatėjo laikas visam šiam nerūpestingumui tarti vieną kartą tvirtą: n e! Juk tam turime visas sąly gas. Studente! Per susirinkimus, aptarimus, minėjimus ir ki tur tu pastebėjai daugelio kartojamą kirčio, tarties klai dą, griozdiškai sudarytą ter miną, nevykusi vertinį, ne taisyklingą sintaksinę konst rukciją. Tau ausį rėžia ne malonų kvapą įgiję štampai ir šablonai, neįkandamos „formulės“ mokymo progra mose, mokymo priemonėse ir kitur. Nenumok į visa tai ranka ir nepalaikyk menk niekiu — parašyk į „Tarybi nį studentą“, į sienlaikraštį, kelk savo mokslinio būrelio susirinkimuose." Kalbos daly kuose būk reiklus sau ir savo kolegoms, rašant ir re cenzuojant kursinius, diplo minius ir kitus darbus. Salia savo specialybės sek stralpsnius kalbos mokslo klausimais, pasirodančius ,,Kalbos kul ūroje“. Yra ir kitoniškų kalbos darbo barų. šiandien mūsų akyse nyk te nyksta tarmės, smulkesni vietovardžiai. Esi kurios tar mės atstovas ir sugebi pa stebėti jos ypatybes, užrašyk j's pavyzdžių. Visų mūsų, in teligentų, gyvas reikalas tal kininkauti leidžiamam akade miniam „Lietuvių kalbos žo dynui“. Tad užrašinėk žo džius. Nebijok, kad Tavo pa teikiamas žodis gali būti ankčiau užrašytas: Tavo užrašy mas pravers, nustatant žo džio geografiją, jis bus pa teiktas gyvesnėje frazėje ir tuo užpildys spragą žodyno straipsnyje. Tikimės, kad šiam mūsų kreipimuisi neliksi abejingas. Atsimink: abejingumas gimta jai kalbai — abejingumas sa vo tautos, savo liaudies pra eičiai. dabarčiai ir ateičiai. Kreipimasis apsvarstytas ir priimtas 1966 m. gegu žės 14 d. iškilmingame lietuvių kalbos būrelio susirinkime.
Orientacininkų nauja pergalė
TARPFAKULTETINĖS VARŽYBOS „Darbo rezervų" stadione vyko Universiteto lengvosios at' letikos tarpfakultetinės varžy bos. Buvo laukiama atkaklios kovos tarp FMF, EF ir MF ta čiau, deja, Užmatai buvo visa galva aukštesni už kitus varžo vus. Surinkę 19.480 taškų, jie •pelnytai užėmė pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko Medicinos fakultetui (16.833 taškai), trečioje — Ekonomikos (15.119 taškų). Atskirose rungtyse nugalėjo: MOTERYS: 100 m Ir ?00 m. V. Vizbaraitė (EF) — 12,6 ir 26,2; 400 m. V. Butkutė (EF) — 1:05, 7; 80 m. b/b V. Vizbaraitė — 12,4. Šuolis į aukštį ir j tolį: V. Bra-
ziuiytė (MF) — 1.45 ir 4.63; ru tulys, diskas ir ietis: V. Manikaitė (EF) — 10. 68, 34. 36 ir 35. 25; 4X100 (EF) — 54,8. VYRAI: 100 m. V. Riabcevas (MF) — 11,2; 200 m. V. Riab cevas (MF) — 23,0 ir V. Do brovolskis (FF)) — 23,1; 400 m. ir 800 m. — V. Aleksandrovas (MMF) — 52,8 ir 2:02,9; 3000 m. — V. Lukauskas (EF) — 9:25, 3; 110 m. b, b — J. Mozūra (MF) — 15,8; šuolis i aukštį: M. Maknys (FMF) — 1.75 ; šuolis į tolį ir trišuods — V. Azarenko (MF) — 6.08 ir 12. 64; rutulys, diskas ir ietis: E. Kojelis — 12.20, 37.65 ir 62,66; 4X100 — (MF) — 46,8 ir (FMF) — 47,4.
Universiteto sportininkams šį pavasarį ypač gausu sportinių varžybų, spėjome išbandyti jė gas Vilniaus ir Kauno miestų orieUcinio sporto varžybose, o taip pat Universiteto turistų są skrydyje. Praėjusi šeštadienj-sekmadienį Kariotiškių (Trakų raj.) apy linkes užplūdo kaip niekad gau sus sportininkų būrys. Šį kartą vilniečiai surengė naktines var žybas. 11 vai. vakaro. Nešini kom pasais ir žemėlapiais, pirmieji varžybų dalyviai palieka starto aikštelę. O vėliau... Žiburių taš kai pasklinda po laukus ir po mišką. Tamsoje iš tikrųjų ne lengva surasti žvake apšviestą teisėjų palapinę ar kontrolinį punktą. Todėl visai nenuostabu, kad klaidžioti tenka net pirmaatskyrininkams. Vyrų grupėje 1 vietą iškovo jo Universiteto atstovas A. Ne krašas (MMF), moterų tarpe ge riausiai pasirodė V. Krivickaite (ChF), varžybose užėmusi III vietą. Bendioje įskaitoje nugalėjo Kauno Politechnikos institutas. E. VAITUKAITYTĖ
zjlllllllllllllllllllllllllllllinillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllli i -
Studijų drauqės ir varžovės sporte Nijolė ČIBIRAITE ir Audra KALVELYTĖ. C. MONTVILOS nuotr. Prieš savaitę (praėjusi trečiadienį) pasibaigė stipriausiųjų LTSR tenisininkų turnyras, kuriame gerai startavo dvi mū sų Universiteto studentės, III kurso biofizikės N. Čibiraitė ir respubliA. Kalvelytė. Pusfinalyje Nijolė Įveikė daugkartinę kos čempionę TSRS sporto meistrę D. Naujelytę. Finale Ji susitiko su savo kurso drauge Audra, kuri prieš tai atkaklioje kovoje nugalėjo kaunie.ę sporto meistrę O. Rimi'ūnaitę-Paškevičienę. Finalas buv> pati atkakliausia ir gražiausia __ turnyro dvikova. Po permainingos kovos nugalėtola tapo N Čibiraitė (2:6; 7:5; 6:4). MUSŲ inf.
?jlllllllllllllllllllllllllllllllillillllllllllllllllllllliiiiliilllllllllllllllllllliiiiimilillinilllllllllllr GEGUŽĖS 25-OJI ižsivadavimo diena.
—
Afrikos
Afrika, Afrika —20— VILNIAUS UNIVERSITETAS LENKŲ OKUPACIJOS METAIS
Reakcinė Lenkija, Antantės padedama, 1920 metų spa.lo mėnesį užgrobė Vilnių. Oku pacija tęsėsi iki 1939 metų spa.io 10 d. Tą dieną Tarybų Sąjunga, laikydamasi savo naciona.inės po.itikos principų, grąž no Lietuvai senąją sosti nę (pirmą kartą RTFSR Vi.nių Lietuvai grąžino ’ 1920 metais liepos mėnesj). Lenkų valdžia buvo užsibrėžusi polonizuoti Vilnių ir jo kraštą. Mieste ji stengėsi sudaryti lenkų gy ventojų daugumą, perkelda ma juos iš įvairių Lenkijos vietų. Buvo persekiojamos lietuviškos draugijos, mokyk los ir spauda. 1907 metais įkurta lietuvių Mokslo Draugi ja, kurioje veikė Lietuvos istorijos, filosofijos, matemati kos ir chemijos kursai, buvo uždaryta. Stepono Batoro var du pavadintas universitetas turėjo skleisti šovinistines, na cionalistines, antikomunistines idėjas. Mokslo personalą ir daugumą studentijos sudarė šlėktų kilmės lenkai. 1928—
1929 metų duomenimis visi 195 dėstytojai buvo lenkai, o studentų tautinė sudėtis buvo tokia: 2171 lenkas, 55 balta rusiai, 11 įusų, 50 lietuvių, 882 žydai ir kt. Nežiūrint oficialios reakci nės auklėjimo bei mokymo krypties, Universitetas išrgdė nemaža mokslo darbuotojų, gerų specialistų. Universitete buvo septyni fakultetai: huma nitarinis, teisės, malematikosgamtos, medicinos farmacijos, meno, technologijos ir žemės ūkio (pastarasis (steigtas kiek vėliau). 1934—1939 metais čia dir bo Įžymus blo.ogas-darvinlstas J. Dembovskls, vėliau iš rinktas TSRS Mokslų Akade mijos nariu, Lenkijos Mokslų Akademijos prezidentu, pali kęs pluoštą darbų. Jo darbai „Gyvulių psichologija" ir „Beždžionių psichologija" iš versti į rusų ka.bą. Žinomi taip pat istoriko H. Lamiausko darbai, botanikos profeso riaus J. Movšovičiaus „Vil niaus augmenijos sąrašas", „Panerių kalnų ir artimiausių apylinkių flora ir augmenijos
—21—
telkiniai" ir kt. Filologas J. Otrembskls nusipelnė lietu vių ka.bos moks.ui. Pažymė tini jo da bai: „Tve ečiaus tarmės aprašas", „Lietuvių kalbos gramatika" (lenkų klb.) 1963 metais mokslininkas bu vo atvykęs į Vilnių ir perskai tė savo darbą apie jotvingių ir ba tų fi.ologijos reikšmę indoeuropiečių kalbotyrai. Universitete studijavo žino mas lenkų rašytojas J. Putramentas, kūrinių „Pusė am žiaus", „Rugsėjis" autorius. Šioje aukštojoje mokyk oje veikė antifašistinė organiza cija „Front", palaikiusi ry šius su Vilniaus darbininkais Ir jaunimu. Pažangios jėgos leido laikraštį „Po prostu". 1930 m. kovo mėn. Univer sitete Įvyko visuotinis susirin kimas, kuriame buvo paskelb ta popiežiaus Pijaus XI bulė, raginanti pradėti „kryžiaus karą" prieš Tarybų Sąjungą. Siame sus rink'me kalbė ęs studentas J. Okulevičius pa smerkė pop'ežiaus mi itaristinius siekimus; demaskavo šio susirinkimo organizatorius, paske'bė šūkį TSRS garbei. O
1936 metais demonstracijos prie rotušės metu skambėjo šūkiai: „Reikalaujame sąjun gos su Tarybomis", „Salin fa šistinę vyriausybę", „Laisvę politiniams ka iniams". Pažangių pažiūrų dėstytojus ir studentus ponų valdžia žiau riai persekiojo. 1936 m. sausio mėn. Įvyko garsus „Universi teto komunistų procesas", ku riame pagal sufabrikuotas by las buvo teisiami teisės ma gistras St. Endrychovskis ir zoologijos katedros asisten tas J. Drukas. 1937 m į teismą pakliuvo jau minėti J. Dembovskls ir J. Putramentas. St. Endrychovskis savo ka boje pasakė, kad Adomas Mickevičius svajojęs ne apie tokią Lenkiją, kokią gina pro kuroras, bet apie liaudies Ienkiją, kuri Išsivaduos nuo visuomenės piktžaizdžių, ne bus kitų tautų engėja. Tam pa siekti vienintelis kelias — ko va. Šie tyri reakcinio universi teto pragiedruliai prisidėjo, nors ir labai maža da'ele, prie bendros tarptautinės kovos už socia'izmą.
Universiteto tinklininkės
Tur būt, daugelis studentų ži lš beviltiškai rūškano miego no, kad Universiteto tinklininkės Tavo sūnūs į naują ateitį jau kelinti metai iš eilės yra res publikos čempionės. LTSR nusi pelnęs treneris sjx>rto meistras S. Batoras subūrė damų ir pajė Po sunkaus maratono atbėga, gų kolektyvą, kuris sudaro mūsų Iškovoję gyvenimui patentą. respublikos tinklinio rinktinės branduolį. Garbingą respublikos • O virš žemės fanfaros J paskelbia čempionių vardą jos iškovojo ir t Tavo rytą lyg pasaka gerą... 1966 m. čempionate. Patekusios Į * Kelias dykumos tavo pageltę, finalinį turnyrą, jos nugalėjo vi t Žydi sodai tavoje Sacharoje... sas savo varžoves. LTSR čem pionėmis tapo: T. Mitrofanova, • Krinta pančiai, ir žengia J. Žilaitytė, B. Celkonaitė, V. t iš lėto Cluladytė, A. Žaldarytė, S. Bra* Per pasaulį išdidūs Lumumbos zinskaja, I. Burneikaitė (visos iš « 11 ant rankų per visą planetą EF), R. Cepikova, N. Švager (IFF) ♦ Neša Afriką, Afriką ir V. Mažeikytė (ChF). ♦ bundančią. Antroji vieta respublikos čem ♦ Algis KRAPAVICKAS pionate atiteko Kauno „Mediko" komandai, III-oji — Panevėžio Absolventų choro koncertas „Technikai" ir ketvirtoji — Kau no „Politechnikos" merginoms.
I
Praėjusi Šeštadieni Aktų sa lėje su gausia programa pasi rodė Universiteto absolventų choras. Ypač šiltų apladismentų susi laukė M. K. ČIURLIONIO harmo nizuotos lietuvių I. dainos „Šė riau žirgeli“ ir „Siuntė mane močiutė“, angių I. daina, har monizuota A. KOŽEVNIKOVO „Mano mielas“ (solistė R. VASI LIAUSKAITĖ), B. SMETANOS , Lopšinė“ ir J. BRAMSO „Su die“. baugiau kam keturi šimtai žiūrovų plojo ir vyrų vokaliniam tercetui — J. BURBULEVIČIUI, G. ČESNIUI ir A. ČESNAVIČIUI už padainuotas dainas. Tai lie tuvių liaudies daina, harmoni zuota J. BAŠINSKO, „Ei, jojau, jojau“, amerikiečių liaudies dai na. harmonizuota J. MILERIO „Žalieji laukai“ Ir V. BUDREVIČIAUS „Aš lauksiu prie Vil niaus“. Gėlėmis ir aolodismentais dė kojo LTSR nusipelniusiam ar tistui. choro va-’-vu’ ir dirigen tui Vytautui ČETKAUSKUI. Už gera koncer av:ma ororektorius doc. Br. Sudavičius įtei kė Universiteto GARBĖS RASTĄ.
PLATINTOJŲ ŽINIAI! Dar galima užsiprenume ruoti „TARYBINĮ STUDEN TĄ“ nuo birželio 1 dienos iki Naujųjų Metų (42 kap.). Užsisakoma per studentų profkomitetą kasdien nuo 15 iki 17 vai. PASTABA: Laikraštis išeis ir vasara — du kartus per mėnesį (bus didesnės apim ties). REDAKCIJOS SPAUDOS SEKTORIUS
DĖSTYTOJAU, STUDENTE! Universiteto administracija ir visuomeninėj o-nani-acHos nuoširdžiai užjaučia Univer siteto Tarybos moks'im sek retorių Aleksandra INDRIULAITĮ, Jo tėveliui mirus.
SUSITIKIMAI, VAKARAI LEKTORIUME Gegužės 25 d.
ŽMOGAUS VEIKLOS LABIRIN TAI (kalbės profesorius K. Daušas Pradžia 19 v
Gegužės 26 d.
SUSITIKIMAS SU VILNIAUS GETO POGRINDININKAIS (kalbės Centrino archyvo moksliniai bendradarbiai ir buvę pogrindininkai) 19 vai.
Gegužės 27 d.
NA''JI INTERJERO KLAUSI MAI. AR VISUOMET JAU KUS JOSŲ BUTAS? 19 vai.
Gegužės 28 d.
RUOŠIANTIS RINK'MAMS I TSRS AUKŠČIAUSIAI' TA RYBA (Masių dalyvavimas liaudies ūkio valdyme ko munizmo statybas laikotar piu) 18 vai.
Gegužės 31 d.
VVU tinklininkės žaidė tarp tautiniame turnyre Leipcige (VDR). Šiuo metu jos dalyvauja TSRS „A" klasės II pogrupio tinklinio pirmenybėse ir užima II vietą. Baigiamasis turas įvyks rugpiūčio mėnesį. Vėl reikės daug ir kantriai ruoštis. Jau prasidėjo 1966 metų res publikos aukštų ų mokykių spar takiada. Mūsų merginos sausu rezultatu (3:0), nugalėjo Vilniaus „Šviesos" ir „Politechnikos", Šiaulių „Pedagogo" tinklininkės. Ateityje laukia susitikimai su Kauno studenčių komandomis. Žaisti bus sunku, nes šiose varžy bose negalės dalyvauti pagrindi nės mūsų puolėjos T. Mitrofano va ir S. Brazinskaja. Jos pakvies tos Į TSRS merginų rinktinę. Pergalės atveju mūsų merginų laukia visasąjunginės varžybos Odesoje. Ir merginoms, Ir jų treneriui S. Batorui poilsiauti nėra kada. Varžybų nestinga tiek žiemą, tiek ir vasarą. Džiugu, kad mūsų merginos, aktyviai sportuodamos, neužmirš ta Ir savo tiesioginės parelgosmokslo. A. PUPELIS
VAKARAS TURISTAMS . KUR KELIAUSIME ŠIĄ VASA RĄ?“ 19 vai.
Po paskaitų demonstruojami kinofilmai. Kolektyvinės pa raiškos priimamos ir bilietai larduodsmi Centriniame lekto riume (Liudo Giros 22, II aukštas, telef. 2-25-72).
Universiteto turistų klubas siūlo ateinančias vasaros atostogas pra e.sti turistinia me žygyje. Jei dar nenuspren-'ei. kur keliauti, pasi rink KARPATUS, KAUKAZĄ, VIDURINĘ AZIJĄ, URALĄ, KARELIJĄ, PABALTIJĮ, LIE TUVA. Keliausime nėščiomis, bai darėmis, valtim s ir t. t. Gegužės 27 d. 20 vai. Ir birželio 10 d. 20 vai. Turistų klube renkamės bendram pa sitarimui. Reikiamą konsulta ciją apie pasirinktą kelionę g-lima gauti kiekvieną penk tadieni 20 — 21.30 vai. Uni versiteto Turistų klube (Čiur lionio 21, Sporto katedra). UTK
oooooooooooooooooooo Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorė D. ZINKEVIČIŪTĖ
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3Rinko ir spaudė I.KP CK spaustuvė TIRAŽAS 25nO LV 10438
Užs. Nr. 3312