V1ENYKJTĖS!
ŠIANDIEN
NUMERYJE: AKIRATIS
xxx bendradarbiauja MOKSLININKAI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950
Artėja tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvy nės kare keturiasdešimtosios metinės. Ruošiamasi pažy mėti respublikos išvadavimo iš hitlerinės okupacijos ke turiasdešimtmetį. Pažymint dvi tokias reikš mingas istorines datas, būtų nekuklu pasakoti asmeniškus karo atsiminimus. Apsiribo siu keliomis mintimis apie mano kartą, dalyvavusią Di džiajame Tėvynės kare. Buvau Kauno universiteto vyresniojo kurso studentas, 1940 metų pradžioje pašauk tas į kariuomenę. Tarnau jant prasidėjęs karas. Išėjau į frontą kaip ir milijonai dvidešimtmečių vaikinų, tuo metu tarnavusių kariuomenė je. Iš pradžių priklausiau 29-am Lietuviškam teritori niam korpusui, vėliau — 16ai Lietuviškai divizijai. Dabartiniam jaunimui ka ro veteranai — pagyvenę, pražilę žmonės. Pergalės die ną, prisisegę ordinus ir me dalius, žygiuoja kolona per miestą ir deda gėles ant žu vusių karių kapų. Ogi tie pagyvenę vyrai — tai buvę karo metais studen tų amžiaus jaunuoliai, pa kėlę ant savo pečių didelę karo sunkumų ir pavojų naštą. Iš tų pagyvenusių vy rų buvę jauni karininkai, būrių ir kuopų vadai, tokie patys dvidešimtmečiai, vedę j mūšį savo padalinius, žen gę koja kojon su kareiviais. Tad dabartiniai studentai ga li žiūrėti į karo veteranus kaip į savo bendraamžius, iškovojusius šlovingą perga lę sunkiausiame žmonijos is torijoje kare. O žuvę mūšio lauke taip ir liko dvidešimt mečiai. Didžiosios pergalės gilioji prasmė ir yra ta, kad jos vaisiais gali naudotis jauno ji karta — gali augti, mo
RŪSČIOMS DIENOMS
METŲ
1984 m. gegužės 11 d., penktadienis
Nr. 16 (1275)
kaina iškovota pergalė. Dvidešimt milijonų aukų! Maža to, milijonai našlaičių, našlių, suluošintų šeimų, invalidų. Motinos, iki šios dienos laukiančios stebuklų, tikinčios, kad jų žuvę sūnūs dar grįš. Tie milijonai aukų — tai ir materialinės gėrybės, dvasinės, kultūros ir mokslo vertybės, kurias nesugrąžinamai sunaikino karas. Tarybiniai kariai, apgynę savo Tėvynės laisvę, nepriklausomybę ir garbę, kartu apgynė Europą nuo fašizmo, Siuo metu dar daug motinų Vakarų Europoje ir net JAV turi būti dėkingos Tarybinei Armijai, kad jų sūnūs grįžo
Priešas negailestingai sugriovė daug mūsų miestų ir kaimų. Niekada neužmiršime 1945 metų Vilniaus griuvėsių. Ir dabar sunku prisiminti mūsų Alma Mater po karo. Universitetas buvo apgriautas, nusiaubtas: be langų ir durų, be invnetoriaus. Trūko mokslinių kadrų. Bet studentai tais pokario metais nekūrentose auditorijose labai rimtai ir atkakliai dirbo, nepaisė jokių sunkumų ir trūkumų. Neatsitiktinai didžioji dalis dabartinių Universiteto mokslininkų, proiesorių ir yra pokario absolVentai. Didžiuojamės jais. Dabar matome išaugusį, kles
tintį Vilniaus universitetą, restauruotą, su naujais mo komaisiais korpusais, puikiai įrengtomis laboratorijomis, skaičiavimo centru. Mes įsitikinę, kad pagrin dinė prielaida tokiam Uni versiteto klestėjimui, kaip ir visos respublikas laimė jimams švietimo ir kultūros srityse, yra tarybinės liau dies pergalė Didžiajame Tė vynės kare. Keli dešimtmečiai dirbu Universiteto Mokslinės bib liotekos Senų ir retų spaudi nių skyriuje. Darbo vieta ir skyriaus skaitykla — istorinėje puošnioje P. Smu glevičiaus salėje. Prisimenu, čia skaitė ir dirbo senosios mokslininkų kartos atstovai — profesoriai P. Pakarklis, K. Jablonskis, J. Lebedys, čia brendo ir išaugo vėliau išgarsėjęs jaunesniųjų moks lininkų lituanistų būrys. Dažnai čia lankosi svečiai: įžymūs mokslininkai, meno ir kultūros darbuotojai,, dip lomatai, valstybės veikėjai. Net per trumpas pažintis įžymūs svečiai žavi savo in telektualumu, gilia pagarba Vilniaus universitetui. Praėjus beveik keturiasde šimčiai metų po tų audringų dienų, man visuomet bran gūs karo metų bendražy giai. Ypač šventas žuvusių karių atminimas. Man taip pat labai artimi kolegos, pa skyrę savo gyvenimą kny gai ir jos tyrinėjimui, kur jie begyventų — Vilniuje, Maskvoje, Leningrade ar už sienyje. Pažvelgus į turtinguosius skyriaus fondus — pasauli nės ir nacionalinės kultūros lobius, suvoki, kaip greitai laikas bėga, kiek dar daug neatliktų darbų. Ir kadaise buvęs karo sūkuryje, galvo ju: kaip svarbu, kad mūsų žemėje būtų taikai
gimtos žemės laisvę. — Operacija „Bagratlonas“ — taip buvo pavadintas Lietuvos vadavimo planas, — pasakoja generolas-
majoras P. Petronis, prie žemėlapių atkurdamas Įvykius. — Šio plano jgyvendi. nimui buvo sikrtos didelės karinės pajėgos — 2 fron-
tai, 14 armijų... Pergalė mums kainavo brangiai. Lletuvoje yra 182 kapinės, ku riose palaidota afple 80 000 Tarybinės Armijos karių,
kytis ir dirbti taikos sąlygomis. Kiekvienas jaunuolis turi atminti, kad priešas buvo labai stiprus, žiaurus ir negailestingas. Visi okupuotos Europos resursai, iš visur suvarytos milijoninės darbo stovyklos tarnavo priešui, didžiulės Vokietijos satelitų kariuomenės kovojo prieš Tarybų Sąjungą. Zinoma, kokia brangia
iš karo. Tarybinė Armija daugianacionalinė. Karas išmokė mus, jo dalyvius, gerbti kitų tautų žmones. Drauge pakėlėme karo sunkumus, drauge ėjom į mūšį. O žuvę buvo laidojami brolių kapuošė. Nė vienas mūsų neužmirš, kad, vaduojant Lietuvą iš vokiškųjų grobikų, žuvo virš 75 tūkstančių karių.
NOJUS FEIGELMANAS — Didžiojo Tėvynės katro ve teranas, 16-osios Lietuviškos divizijos kovų bendražygis, jau beveik 40 metų dirba Vilniaus universitete. Savo gy venimą paskyręs knygos tyrinėjimui, dažnai publikuoja straipsnius knygotyros klausimais mūsų respublikos, są junginėje Ir užsienio spaudoje, išleido knygas „Lietuvos inkunabulai" ir „Senoji lietuviška knyga Vilniaus univer sitete", šiuo metu ruošia darbą apie paleotipus Vilniaus universitete. Štai keletas jo minčių apie karą, bendražygius, apie Vilniaus universitetą, savo darbą.
ATMINTI Didžiojoje Auloje įvyko konferencija, skirta Lietuvos išvadavimo iš fašistinių gro bikų 40-mečiui. Joje dalyva vo Didžiojo Tėvynės karo veteranai — generolas-majoras Pranas Petronis, pulki ninkas Arkadijus Litvlnovas, Tarybų Sąjungos didvyris, partizanų būrio vadas Sta sys Apyvala, taip pat kari nės katedros karininkai, Universiteto studentai. Jau keturiasdešimt metų taikios Lietuvos padangės nedrumsčia karo dūmai, ta čiau negalima pamiršti tų dienų, kai visos Tarybų ša lies sūnūs kovėsi už mūsų
Vido NAUJIKO nuotrauka.
Kaina 2 kap.
„DARBO VETERANO" MEDALIU UŽ ILGAMETĮ SĄŽININGĄ DARBĄ APDOVANOTI GRYBAUSKAS Vladas, Kosto — Pramonės ekonomikos fakulteto docentas. GRIŠKONAITE Julija, Kazio — Kauno vakarinio fakul teto docentė. GODLIAUSKA1TE Liucina, Adolfo — Medicinos fakul. teto technikė. IGNATAVlClUTĖ Birutė Jadvyga, Kleopo — Gydytojų tobulinimosi fakulteto profesorė. JASINEVlClENfi Stasė, Juozo — Filologijos fakulteto vyr. metodininkė. JAROSCUK Demjan Jefimovlč — Mokslinio tyrimo da lies elektromechanikas. JUŠKEVIČIENE Genovaitė, Jurgio — vyr. buhalterė. KATILIENE Teodora, Adolfo — Filologijos fakulteto dėstytoja, pensininkė. KATINIENE Bronė, Juozo — F11F dėstytoja, pensinin kė. KRUTULYTE Regina, Petro — Istorijos fakulteto do centė. KESMINIENE Viktorija — MB bibliotekininkė, pensi ninkė. KRASAUSKAS Jonas, Andriaus — Ūkio sk. ChF rūmų komendantas. KAZLAUSKAS Stasys, Stasio — Bendrabučių komen dantas. KOLESKINA Leokadija, Stanislovo — Mokslinės blblto. tekos rūbininkė. KIUBERIS Paulius, Kazio — Pramonės ekonomikos fak. docentas. KUNCAITE Bronė, Antano — EKFF vyr. metodininkė. KUZNECOVA Raiša Vasiljevna — Karinės kattedros laborantė. LIMANTAS Vladas, Prano — Estetinio lavinimo ka tedros vyr. dėstytojas. LAPINSKAS Vincas, Alfonso — Gydytojų tobulinimosi fak. Rentgenologijos ir ftiziatrljos katedros profesorius. LAIGONA1TĖ Adelė, Motiejaus — Filologijos fakulte to docentė. MANIUŠ1ENE Emilija, Juozo — Matematikos fak. la borantė. MIKALAJŪNIENE Antanina, Vinco — vyr. inspektorė. MAŽ1ULIENĖ Janina, Andriaus — Filologijos fak, do centė. MOROZAITE Eugenija, Nikolajaus — Gamtos fak. Eks perimentinės laboratorijos laborantė. MUNDRIENE Zuzana, Jurgio — buvusi ekonomistė, pensininkė. Tęsinys kitame numeryje
kritusių už Lietuvos išvada vimą. — Sostinė Vilnius buvo svarbus fašistų strateginis punktas, — tęsė pasakojimą pulkininkas Arkadijus Lltvlnovas. — Buvo žinoma, kad Hitleris davė įsakymą nesi traukti iš Vilniaus, siuntė pastiprinimus. Tarybinei Ar mijai iškilo itin sunkus už davinys — užimti miestą ir kuo mažiau sugriauti jį. Tarybų Sąjungos didvyris Stasys Apyvala kalbėjo apie partizaninį judėjimą Lietuvo je karo metais. „Vilniaus" partizanų būriui vadovavo Grigas. „Grigas" — buvęs S. Apyvalos slapyvardis. Ak. tyvlai įsijungę į bėglų karą, Lietuvos partizanai darė di delius nuostolius okupantams. Konferencijos pabaigoje kalbėjo Teisės fakulteto IV kurso studentas L. Abroma vičius. Jis padėkojo vetera nams už įdomius pasakoji mus. Audrius RAKAUSKAS, IF I kurso studentas
TRUMPAI Matematikos ir Chemijos fakultetų dekanatai ir vi suomeninės organizacijos su rengė Gegužės 1-osios šven čių minėjimą. Kalbėjo TSKP istorijos ka tedros docentas, revoliucinio judėjimo dalyvis, Komunistų partijos veteranas — Laury nas Kapočius. Jis dalijosi įspūdžiais iš Gegužės Pirmosios šventimo istorijos, pasakojo apie šventės organizatorius bur žuazijos valdymo metais Lie tuvoje 1919—1939 m. Minėjime dalyvavo ChF dekanas prof. A. Levinskas, partinio biuro sekretorius V. Daujotis, MaF dekanas doc. V. Merkys, partinio biuro sekretorius doc. G. Misevičius. Matematikos fakulteto stu dentų statybos būrio „Integ ralas" agitmeninė brigada parodė programą. Aldona ŠILALYTE
Tarybinis studentas 2
Gegutės 15 dieną VU vyks respublikos aukštųjų mokyklų studentų sąskrydis „Ateizmo tradicijos ir da bartis". 1. Studentų mokslinė pra ktinė konferencija „Aktua lios ateistinio darbo proble mos aukštojoje mokyklo je". VU teatro salėje. Pra džia 11 vai. 2. Renginiai fakultetuose. Pradžia 16 vai. VU TEATRO SALĖJE. Mokslinė konferencija „Kultūra, religija, ateizmas". P. Venclovos novelių insce nizacijos: Elegija Jonui Biliūnui
(LTSR valstybinės konserva torijos Klaipėdos Teatrinio meno fakultetas). Elegija Kazimierui Llščlnskiui (VU Kiemo teatras). Montažas „Tikiu žmogu mi“ (Vilniaus valstybinio pedagoginio Instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakulte tas). DIDŽIOJI AULA. Pokalbis „Gamtamokslinė mintis kovoje prieš religiją". Scenos vaizdeliai: Antikristo laikai (Vilniaus valstybinio pedagoginio ins tituto Gamtos-geografijos fa kultetas). Pasaulio sukūrimas (VU Gamtos fakultetas). Kauno medicinos instituto
etnografinio ansamblio pro grama. SAULĖTEKIO ALĖJA 9 (JK 1A.) Pokalbis „Gamtamokslinė mintis Vilniaus universite te". Kauno politechnikos insti tuto ateistinės agitmeninės brigados programa. Lietuvos žemės ūkio aka demijos etnografinio ansamb lio programa „Rugelio ma gija". 3. VU Kiemo teatro spek taklis: Lukianas „Misterija humana“. Pradžia 22.30 vai. Mokslo muziejuje veiks ateistinė paroda.
MTP poveikis žmogaus pasaulėžiūrai socializmo sąlygomis
nę", į teisėtvarkos palaiky mą, į socialinį aprūpinimą ir kitus socialinius reiškinius. Kita religingumo charak terio kitimo tendencija, są MTP socialinis-ekonominis sias problemas. Kokios tai gaus išnaudojimo panaikini lygota MTP, yra religinių pagrindas — naujo tipo ga problemos? mas socialistinėse šalyse vaizdinių deformacija, jų mybinės bazės sukūrimas ir Visų pirma, tai žmogaus griauna socialines religijos nykimas. naujo tipo dirbančiojo, kuris prisiderinimo prie naujų, šaknis. Mokslo ir technikos pasie visapusiškai pritaiko savo ži MTP pasikeitusių Socialistinėse šalyse, kur įtakoje kimų skverbimasis į gamybą nias ir gabumus gamybinėje darbo, buities sąlygų. Prie MTP tendencijos veikia kar ir buitį, į visas žmonių veik ir kitose visuomeninio gyve pasikeitusio gyvenimo turi tu su pagrindinėmis ekono los sritis, lydimas darbo tu nimo sferose, formavimas. nio ir stiliaus. minėmis, socialinėmis-politinėrinio ir charakterio žmo Socialistinėje visuomenėje, mis ir dvasinėmis tendenci gaus santykio su supančia Dabartinėmis sąlygomis, jomis, MTP proceso sekulialaisvoje nuo išnaudojimo ir aplinka ir kitais žmonėmis, kai MTP į pirmą vietą iš rizacinis poveikis į religijos socialinių antagonizmų, pa būdų ir formų, poreikių kėlė intensyvius, kokybinius sąmonę yra stiprinamas visų grindinės mokslo-technikos ir struktūros ir dinamikos, mą ekonominio augimo faktorius, socialinio - ekonominio vys kitų visuomeninio gyvenimo stymo stilių ir gyvenimo bū pavertė žmogaus vystymąsi, tymosi tendencijos papildo pusių. Tai: visuomenės eko do pakitimai veda prie to, jo gabumus, išsilavinimą, nominio potencialo išaugi viena kitą, susidaro galimy kultūra lemiamu dinamiško ir mas, liaudies materialinės ir kad ypač pažeidžiami tampa bės harmoningai plėtotis so efektyvaus gamybos vystymo kultūrinės gerovės išaugimas, religiniai požiūriai į žmogų cialinei ir mokslo-technikos ir jo darbą, į jį supančią faktoriumi, akivaizdžiai mato socialistinių visuomeninių pažangai. MTP dėka žmogus gamtą, į Žemės kilmę, vys mi socializmo pranašumai, santykių tobulinimas ir visų keičia, tobulina ne tik vi kai ne žmogus naudojamas visuomeninio gyvenimo pusių tymąsi ir jos vietą kosmose, suomenės materialinę techni į organinės gyvybės atsiradi gamybai, o gamyba žmogui, demokratizacijos gilėjimas, nę bazę, bet tuo pačiu kei mo ir evoliucijos procesus. kaį sudarytos sąlygos har socialistinės kultūros ir čiasi ir pats — gilėja jo Vis platesnių tikinčiųjų moningam žmogaus vystymui liaudies švietimo suklestėji darbiniai įgūdžiai ir gamybi masių sąmonėje įvyksta savo si. Tačiau šios palankios są mas, marksistinės-lenininės nė kvalifikacija, jo kultūri rūšies „pasaulėžiūros dvival nės ir dorovinės vertybės, lygos veikia ne automatiškai, partijos ir vyriausybės auk dystė". Ir nori jie to, ar ne, o realizuojamos tik per tiks lėjamoji veikla. visa pasaulėžiūra. Tai ypač jų pažiūrose, jų sąmonėje, lingą ir įvairiapusią veiklą, Dabartiniu metu yra papli akivaizdu socialistinėje vi kurią praveda visuomenė, tusi taip vadinama „revoliu kasdieniniuose darbuose vis suomenėje, nes socialistinės akivaizdžiau pasireiškia ne komunistų partija. cija teologija”, kuri vietoj gamybos galutinis tikslas — pasitikėjimas religinėmis do tvirtinimų apie gmomis. patenkinimas žmogaus indi Šiuolaikinio žmogaus .pa- tradicinių vidualių ir visuomeninių po saulėžiūros orientacijas vei- visuomenės socialinės struktūBūtent šia aplinkybe aiški reikių, jo fizinis, dvasinis ir kia teisingo atitikimo tarp ros keitimo nebūtinumą ir namas tas faktas, kad dabar negalimumą dėl žmogaus pri fundamentaliųjų ir taikomų dorovinis tobulėjimas. tiniam tikinčiajam būdingas Kalbant apie MTP poveikį jų tyrimų, iš vienos pusės, gimties nuodėmingumus vis prieštaringas derinimas jo dvasiniam žmogaus pasauliui, ir jų praktinės realizacijos labiau šneka apie socialinių sąmonėje įvairių, kartais net būtina atkreipti dėmesį į 2 masinėje gamyboje iš kitos, permainų būtinumą. Ypač šį vienas kitam prieštaraujan ypač svarbias aplinkybes. Vi problema. Masinė gamyba, tendencija charakteringa so čių elementų. Sąmonėje pa kulto tar sų pirma, tai gana gilus ir kuri remiasi naujais mokslo- cialistinių šalių slaptingai persipina religinės įvairiapusis poveikis. Jis technikos pasiekimais ne tik nams. idėjos, supratimas apie pa Rusų pravoslavų cerkvės saulį, žmogaus vietą jame, pasireiškia ne tik darbinės duoda visuomenei akivaiz veiklos sferoje, bet ir visa džius darbo produktus, bet susirinkime, įvykusiame 1977 gyvenimo prasmę ir t. t. su me žmogaus gyvenimo būde, ir sudaro galimybę neigiamai m. gegužės 30 — liepos 2 mokslinėmis žiniomis apie jo pasaulėžiūroje, žmogaus veikti žmogaus egzistavimo dienomis, Maskvos patriar gamybą ir visuomenę, su Šis prieštaravimas chas pabrėžė, kad mūsų ša socializmo idealų patrauklu mąstyme ir jausmuose. Be aplinką. to, šį poveikį jaučia ne tik socializme neįgauna % tokio lyje MTP vystosi kartu su mu. atskiros žmonių grupės, su aštraus pobūdžio kaip kapi socialine pažanga, kad taryReligingumo charakteris sietos su gamyba, mokslu, talizme, bet ir čia jis išky binė socialistinė šalis drau- ir lygis priklauso nuo įsi švietimu, bet ir visi žmonės, la. Todėl būtina įvertinti giškomis visų piliečių, įskai- jungimo į visuomeninę ga nepriklausomai nuo jų socia kiekvieno pasiekimo reikšmę tant ir įvairių religijų tikin- mybą, nuo industrializavimo linės padėties ir darbo cha ir jį diegti, atsižvelgiant ne čiuosius, pastangomis įgyven laipsnio, darbo techninio tik į ekonominę jo reikšmę, dina mokslo ir technikos aprūpinimo ir pasitenkinimo rakterio. Antra, MTP veikia žmo bet ir į socialinę, politinę, vystymą, siekia ekonomikos darbu. Taigi aišku, kad reli ir kultūros augimo, kad vi gingumo lygio ir charakterio gaus dvasinį pasaulį ne tiek ekologinę. savo mokslo, technikos, ga Į kapitalizmo gynėjų klau sa tai daroma kiekvieno ta nevienodumas žymia dalimi mybiniais komponentais, kiek simą, kad gyvenimo techni rybinio piliečio labui. priklauso nuo MTP vystymo Didžiosios Spalio revoliuci si netolygumo įvairiose ma socialiniu kryptingumu ir zacija, urbanizacija ir pana socialiniais mokslo - techni šūs MTP padariniai aštrina jos 60-mečio proga jis pa terialinės gamybos šakose. kos pasiekimų įdiegimo pa „nekomunikabilumo“ tarp brėžė, kad pravoslavybės ša Geros socialinės-ekonomi dariniais. Norint teisingai su žmonių, tarp žmogaus ir vi lininkai kaip ir visi tarybi nės darbinės veiklos sąly niai žmonės, yra įkvėpti veikti MTP poveikio žmogaus- suomenės problemą, ko pa gos, esant palankiai idėjineiteisingos neklasinės dorovinei atmosferai socialis pasaulėžiūrai ir vertybinėms sėkoje visuomenė praranda aukštų orientacijoms gylį, laipsnį ir galimybę daryti poveikį žmo visuomenės idealų ir kad tiniame gamybiniame kolek kryptingumą, ją reikia na gui, o žmogus — norą ir jie toliau neša savo indėlį į tyve, šalina objektyvaus grinėti nenutrūkstamame są galimybę veikti visuomenę, mūsų visuomenės klestėjimą charakterio priežastis, ve ir tobulėjimą. ryšyje su kitais socialiniais galima atsakyti, kad socializ dančias prie konservatyvu Būtina pabrėžti, kad kulto mo, religingumo atgaminimo. procesais. Taip nagrinėjant, mo visuomenėje MTP pasie bus aišku, kodėl nėra tiesio kimai naudojami žmogaus la tarnai visomis jėgomis sten D. JUKNEVIČIŪTĖ ginio pritaikymo ir mūsų am bui, dvasiniam jo tobulėji- giasi suformuoti tikintiesiems PEF IV kurso studentė naują visuomeninę-krikščiožininkų pasaulėžiūros moks mui. nišką sąmonę. Sintezuojant liškumo lygio, kodėl kai ku Be to, veikiant soclali- giltj pravoslavų tikėjimą, at rių žmonių pasaulėžiūrines niams-politiniams, moksliorientacijas labiau veikia ne niams-techniniams faktoriams, sidavimą tradicijoms ir so mokslo - technikos pasieki keliantiems pertvarkymus vi cialistinį mąstymo būdą. Įvairios religinės pasaulė mai, o prieštaravimai jų sose žmonių gyvenimo sri lieka realizacijoje ir praktiniame tyse, susilpnėjo religingumo žiūros modifikacijos svetimos, priešiškos moksliš pritaikyme. procesas. kam visuomenės supratimui, Žmogaus pasaulėžiūros ori marksistinei MTP sąlygotas žmogaus socialistinei, entacijas stipriai veikia nau jos ir sudėtingos problemos, galybės išaugimas, jo pri ideologijai. Žmogaus sąmonės struktūros kurios yra MTP pasekmė. klausomumo nuo stichinių Žios problemos iškyla žmo gamtos jėgų susilpnėjimas ir kryptingumo formavimuisi pamatus, didelę įtaką turi ne tik dar nėms ir kapitalistinėje, ir so griauna religijos cialistinėje visuomenėje. So jos pagrindą (iškreiptą ant binė ir socialinė-politinė vei žmo kla, bet ir požiūris į sveika cializmo planingas ir propor gamtinių jėgų vaizdą cingas vystymas suteikia pri gaus sąmonėje). Vis gilesnis tos apsaugą, kai kvalifikuota valumus, palyginus su kapi socialinių-ekonominių proce medicininė pagalba vertina talizmu, sprendžiant iškilu- sų esmės suvokimas, žmo ma labiau už „dievo malo
PASAULIETIŠKAS RUSŲ IKONŲ TURINYS Krikščionybė Rusijoje įves bando išreikšti per šviesos ta X a. Ir naujai religijai simboliką: trys šviesos šaltiįtvirtinti beį propaguoti rei niai, o šviesa viena. Šviesa kėjo kitų priemonių. Dide priimame kaip visumą, nors lis dėmesys buvo skiriamas ji susideda iš trejybės. raštingumo plitimui, staty „Trejybėje" — trys angebai, menui ir tapybai. Pa lai, namas, medis, kalnas grindinis vaidmuo viduram taurė — tradicinės ikonos žių Rusijoje tenka ikonų elementai. Bet A. Rubliovo menui. Bet ikonų tapyba, ikonoje jie įgauna daug pla. kaip atskira meno šaka, nė tesnę reikšmę. ra vienareikšmė. Norint at Kairysis angelas — tėvo skleisti jos platesnę pasaulie atvaizdas, kuris savo valios tinę reikšmę, reikia peržvel dėka sukūrė visatą. Narna gti rusų ikonos vystymosi esantis virš jo, parodo an raidą. gelą kaip konkretaus, rea XIII—XIV a. rusų kultūrai laus gyvenimo kūrėją. Vi (ypač architektūrai ir tapy durinysis angelas' — tai sū. bai) didelę reikšmę turėjo naus atvaizdas. Jam lemta Bizantijos kultūra. Rusų iko įkūnyti ir priimti žmogiška, na glaudžiai susijusi su Teo- ją prigimtį ir savo mintim; fano Graiko vardu, kuris išpirkti žmonijos kaltę. Jam XIV a. atvyko iš Bizantijos reikia panaikinti skirtumą į Rusiją ir tapė Novgorode tarp dieviškumo ir žmogių bei Maskvoje. Teofanas, kaip kūmo. Iš meilės žmogui jis dailininkas, ryškiai išsiski sutinka tapti auka. Bet ta: riantis savo darbais, ir pui ne klusnus nuolankumas, o kus pedagogas, rusų menui sutikimas. Jis sugeba išrei perteikė savitus Bizantijos kšti savo norą (veide suskultūros bruožus. T. Graiko mąstymas ir ryžtas). Medži ikonose vyrauja biblinis tu- figūra virš angelo — ta rinys („Baisus teismas", mintis apie „gyvenimo me„Įžengimas į pragarą" ir kt.). dį". Taurė simbolizuoja Vaizdavimo objektas: Kris mirtį, kančią, kuri bus pritus, angelai, dievo apaštalai, imta su palaima. serafimai, archangelai. Kris Trečiasis angelas — Dva tus vaizduojamas didesnis sia-Ramtatoja. Kalnas — pa už kitas ikonos figūras, sto kilimo, išaukštinimo įvaizvintis virš jų. Ikonose vy dis. rauja ramumas, sustingimas, Visos trys figūros paga: nėra gyvumo, jaučiamas as ketizmas ir dramatizmas. spalvas ir kompoziciją susi. Toks ikonų kryptingumas jungia į vieną visumą — į visiškai atitinka to meto re vieną šviesą. „Trejybė1 išreiliginę pasaulėžiūrą. Bet tuo škia susijungimo, meilės, au negalima apsiriboti. T. Grai kojimosi idėją. Kai kurie kri ko ikonos sukelia pasigėrė tikai „Trejybę" traktavo kaip jimo jausmą. Menininkas ne rusų liaudies „nacionalinio sistengė kurti įvairiapusiškai susivienijimo" idėją. Bet jos ne tik dėl religijos riboja reikšmė platesnė. A. Rublio mo šventųjų vaizdavimo ka vas suteikė bibliniams hero nono, bet ir dėl savo, kaip jams nacionalinio charakte dailininko, tikslo. Jis siekė rio niuansus, bet svarbiausia tobulybės, vaizduodamas ti atskleidė humanizmo koncep pišką herojų. Stebint Teofa- ciją (o humanizmas — vie no gana panašius vienas į nas iš ryškiausių rusų meno kitą personažus, monotoniš bruožų). Vėlesnių rusų ikonų turi kumo jausmą nustelbia aki palaipsniui keičiasi vaizdus dailininko potėpio nys tobulėjimas. Ir dar, toks vei- XVI a. — „Kristaus šventyk. dų-kaukių vaizdavimas aiški los atnaujinimas mūsų atgi „Senojo įstatymo namas ne tik religinio kano mimui”, „Kariaujant no vyravimu, bet ir Bizanti trejybė...", Kirilas Beloziersjos dailės polinkiu į monu- bažnyčia. mentalitzmą. Tai davė pra kis ir Kirilas Aleksandrijsdžią rusų monumentaliajai kis su Kirilo Belozierskio gyvenimo aprašymu". „Žmo dailei. Jokia pasaulėžiūra negali nos taikintojos", „Lūka, ta ilgai viešpatauti be dialekti pantis dievo motinos ikoną nio vystymosi. Krikščionybė, „Senojo įstatymo trejybė ir atitrūkusi nuo realaus gyve gyvenimas arba trejybės ke nimo eigos, tapo kanonu. Ir liai. Sara minko tešlą". Iko dėl to jau pačioje Bizantijo nų pavadinimai patys at je iškyla prieštaravimai. skleidžia savo turinį. Ikonos Greta religinių pažiūrų į tampa savotišku rusų istori asmenybę iškyla Varlaamo jos metraščiu. Iš jų galima mokymas: „Norint priartėti spręsti apie šalies tradici prie dievo, reikia, antikos jas, buitinio gyvenimo ypa filosofų pavyzdžiu, pažinti tumus. Ikonose pradedame mus supantį pasaulį". Si vaizduoti masines scenas. Iš mintis įkūnijama vėlesnėse auga fono reikšmė: peizaža rusų ikonose (daugiausia — arba architektūriniai momenpurmą tai nustelbia netgi A. Rubliovo kūryboje). planą. Įvedami ne simboli XXX niai, bet realistiniai gamtos Ikonas pradėjo tapyti Ru gėlės (medžiai, elementai sijoje XI a. Ir nuo XI a. iki paukščiai, gyvūnai), AtsiranXVII a. Rusijoje daugiau da gausi ornamentika. sia vyrauja ikonos menas. Rusų ikonose dažnai vaiz Vėliau, XVIII—XIX a., ši meno šaka išlieka gyva tik duojama dievo motina su liaudies kūryboje. Rusų kūdikiu. XVI—XVII a. šio ikonos vystymosi kulminaci tipo ikonos įgauna naują at ja — A. Rubliovo kūryba. spalvį — jose išryškėja mo Dailininkas savo darbais api tinos meilės jausmas. Netgi bendrino ankstesnės rusų pavadinimas „Dievo motina ikonos bruožus, kurie sti Kūdikio džiūgavimas" paro chiškai buvo susiję ir su do santykio tarp personažu nacionaliniu charakteriu, ir pakitimą. Kristaus kūnas la davė impulsą bei tendenciją bai padidinamas. Akių patolesniam rusų ikonos vys -gyvėjimas, pozų atsipalaida vimas leidžia pajusti šilumą tymuisi. Pati įžymiausia A. Rub švelnumą. Asketizmą keičia Tokia ikoną — „Trejybė". jausminis pagrindas. liovo (Pagal savo daugiareikšmiš pat tendencija „Išganytojo kumą ji artima mūsų am- pavaizdavime (chronologiška: žiaus menui.). Joje slypi fi nuo XII iki XVI a.). XVI a. rusų ikonose atsi losofinė mintis — kaip reli ginę trejybės idėją įteigti randa ir fantastiniai, alegori žmogaus sąmonei. Tai tas niai elementai. Ikonoje „Kri pats — kaip suprasti erdvės stoforas su šuns galva" pabegalybės arba amžinybės Nukeita j 4 psl. idėją. A. Rubliovas trejybę
3
Tarybinis
studentas
SPAUDOS ŠVENTĖ-84 Ar tik negimė nauja tradlcija? Gal ir taip, nes atsiliepimai apie šventę geri, o dauglatūkstantlnės dalyvių ir svečių minios neįstengė išvaikyti net pavasariškas lietus. Spaudos darbuotojai mokėjo išgarsinti savo šventę, todėl gegužės penktosios rytą Vingio parkas knibždėte knibždėjo. Margaspalviai spaudos kioskai, nosį riečlantys kvapai prekybininkų užeigose, abejingai praeiti neduodantys saviveiklinlnkai ir žurnalistai, siūlantys laikraščius ir žurnalus, gėllų paroda, begalės loterijų, pokštų ir — Žurnalistikos katedros dėstytojų ir studentų karnavalinė eisena. Ją Pegasas vedė nuo Universiteto iki pat Vingio parko, Kaip išmanydami studentai stengėsi (gyvendinti doc. L. V. Zelmanto priesaką — kelti šurmulį, o ir pats katedros vedėjas prie to akty viai prisidėjo. Praeiviams ramybės nedavė įkyrios lalkraščių pardavėios ir balsingi
radijo centro atstovai. Būsimiejt žurnalistai pakeliui visus prisijungti kvietė. Svelkino su švente medikai, o studentai — žurnalistai savo ruožtu — jaunavedžius, nepamiršdami, juos jparelgoti nuo mažU dienų savo valkams (skiepyti meilę spaudai ir dešimtajai mūzai — Žurnalistikai. Šventės metu įteikti prizai ir apdovanojimai V. Mickevlčiaus - Kapsuko premijos laureatams, geriausioms spaustuvėms, redakcijoms. Geriaušia jaunoji žurnalistė — I. Ziemylė, kuriai LTSR žurnalistų sąjungos atsakingasis sekretorius D. Mickevičius įteikė prizą už sėkmingiausią praktiką. Spaudos darbuotojus sveikino meno koiektyvai. Kažkas pasakė: „Mūsų spauda masiška', reikėtų, kad ir jos diena taptų tokia pat švente". Gytė SURVILAITE, žurnalistikos specialybės I k. studentė
Šventės akimirkas užfiksavo
fotografai — žurnalistikos
specialybės
studentai
E. Janulytė, S. Mickevičius.
Tarybinis
studantas
4
Iš auditorijos, kur parda-Paskuį pirmoji sesija, o movinėjo knygas, Rima išėjo kytis vis dar nebuvo pra nusivylusi. Būta gerų, o jai dėta. Rima tada kalė iki liko tik Diuma. Nusipirko — apkvaišimo. O Arvydas taip gal kada prireiks, bet nuo nemokėjo. Jis galėdavo kal bėti tik tai, ką tik gerai taika buvo jau ne ta. Uždavinius jis ge— Na, ko tu dabar? Žiū išmanė. rėk, ten dar kažką parduo riau už Rimą spręsdavo. da! Gražina ją nusitempė Bet egzaminų neišlaikė, o prie būrjo studentų. O ten perlaikinėti net nėjo. Atsi pardavinėjo matematikų ėmė dokumentus. O pavasa dienų gaireles, medalius, at rį išėjo į armiją. Dabar jau virukus. Jos nusipirko MA- turi grįžti. DI-11 vokų. Gražūs, su Palauk, o kodėl jam nepasiuntus to gražaus voko? dviem mažais katinukais. —• Tai nusiusiu Robertui! — džiaugėsi Gražina. Tik dabar Rima pamatė, kad vokai „kareiviški" be ženklelių. Tai kur juos dėti? — Gražūs tokie. apsidžiaugtų... Bet Paskui ji išėjo namo,. Vė- Gal kai jas pūtė į nugarą ir nešė tiek laiko jau praėjo, Gal Rima jam neberašo. plaukus toli į priekį. Šiltas ! vėjas. Virš raudonų sena- metai. Taip tolo nutolo vismiesčio stogų baltavo Jono kas. Jai savi rūpesčiai, jam Rima — savi. bažnyčios varpinė, Festivalis vyko fakulteto nors stengėsi galvoti ką reikės kieme, po dideliu sprogsmalonaus. Vakare KonservatoŠįvakar tančiu medžiu, grįžti j fakultetą. — festivalis, Niekada dar rijos studentai rodė vaidimatematikų nimą. Rima stovėjo prie ko tokio renginio geriau savaitėje nėra buvę. Daug lonėlės ir girdėjo matė. Universiteto ko anksčiau nėra buvę. Kad negu ir ir loterijos. Visokiausių da ekonomistai šoko tango lykų galėjai išlošti. Jai te ne tik tango. Daugybė bur ko prodekano portretas su nų kvatojo fakulteto langai autografu. Neįkainuojamas. ir minia kieme. Scenoje pa Kas tiesa, tai tiesa — pro- sirodė jėgos žonglieriai, ir grasino sudekanas tikrai neįkainuoja lentinė pakyla mas. Nei per daug griežtas, griūti. Gražina šnipštelėjo į nei per daug geras. Ypač jį ausį kaimynei iš kairės. — Apie ką dabar visos žino tie, kuriems sesijos sunkiai sekasi. O kam Ma galvoja? tematikos fakultete sesijos — Apie tą patį... sekasi? Kai išmeta už ne Penktakursis Džiugas vemokėjimą, ar nuo pervargi dė koncertą, rodė fokusus, mo negali ištarti žodžio, dalino visiems artistams torkai..., kai nueini pas pro- tus. Jam pačiam turbūt ne dekaną, pabara jis tave, lei liko. O buvo vertas. džia laikyti dar kartą, ir Paskui vaikinukai medi vėl noris gyventi. Tiesa, kai grojo džiazą. Ir visam daug kas iškrenta. Arvydas kūne išsiliejo džiaugsmas, irgi iškrito. Jis perėjo čia, ėmė pulsuoti lyg sula pa kai neįstojo į fiziką. Rude vasario klevuos. Krūpčiojo nį Rima su juo praleido vakaro vėsa. daug valandų. Ir kiekvieną Šoko tik svečiai ekonodieną „pradėdavo" mokytis. mistai. Rima įsikibo drau-
geį filologei į ranką, — Ar matematikai nemėgsta džiazo? Ar nemėgsta šokti? — Tokie jau jie yra, greitai aiškino Rima. Kol išsijudina... o šokti labai mėgsta. Kad būtum kokia trečiadienį mačius, buvo vakaronė! Fakulteto etnografinis vedė. Šoko po romis ir be porų. Svečių iš Kijevo universiteto buvo... Dainų kiek pridainavam. Tik pradėti visada nedrąsu.
Dienos matematikų Vėliau, kai grojo Tartu universiteto studentų an samblis, Rima stovėjo prie kolonėlės viena. Žinojo, kad vis tiek aplink pradės šok ti. Žiūrėjo didelėm vėsiom akim medžiui į šakas. Ir tikrai išsijudino minia. Svar biausia — atrodyti laiminga. Kiekvienas spyglys, į kurį įsibrėžiam, mus moko apsi mesti ir net save įtikinti, kad neskauda. Gal apsimes ti, kad kas nors laukia, iš eiti namo? O parėjus pati kėti, kad jjavargo kojos, iš karto atsigulti ir užmigti? Ne, gal geriau tuoj pat, šį vakar, parašyti laišką Arvy dui? Papasakoti, kad buvai pametus adresą... Ne, ne, koks šaltas šis vakaras. Gal jam daugybę kartų buvo liūdna, o tu... Koks negra žus šis vakaras. O rytas buvo nelauktai gražus. Vėjas vėl ją pasiti ko, kopiančią Partizanų gat ve. Ir ji negalėjo bėgti, o ėjo koja už kojos pro retus šviesius alyvų lapelius, prisimerkusi, rankas nuleidusi. Ir pavėlavo į paskaitą. Nedrįso įeiti į auditoriją, slankiojo po pirmąjį todėl aukštą, skelbi skaitinėjo mus. Iš pradžių nieko nesu-
prato. Paskui ėmė atpažinti žodžius ir žmones nuotrau kose. Šiomis dienesnis fakul tete kabėjo daug spalvingų plakatų, naujų stendų. Ma tematikų dienų kronika. Štai prodekanas atiden gia molinį dekano biustą, Daliaus darbo. Štai šypsosi iš nuotraukos dekanas su mažučiu kačiuku Mafiuku rankose. Tą kačiuką su dau gybe balionų nuleido nuo stogo dėžutėje po to, kai dekanas iškilmingai pradėjo šventę. Paskui buvo galima nusipirkti ledų, loterijos bi laimėti pepsi-kolos lietų, butelį, sužinoti savo psichocharakteristiką ir loginę t. t. Čia pat rašo apie docento Šukio paskaitą „Matema tika ir gyvenimas". Sako, įdomu, buvo, Rima negirdėskaitykloje ir jo. Sėdėjo konspektavo pedagogiką, Antradienį vyko krepšinio varžybos tarp dėstytojų ir studentų. Rašo, kad dideliu skirtumu laimėjo studentai. Tik nuotraukų nėra. Įdomu, kurie dėstytojai žaidė?! Ša chmatų varžybas irgi laimė jo studentai. O vakare, po spec. kursų, dėst. Bikelienė pasakojo apie Braziliją. Ten gimusi ir užaugusi kalbėjo apie tą kraštą šiltai ir gy vai. Rodė skaidres, nuo traukas, leido muziką. Dvi valandos kaip mat prabėgo. Atsiprašinėjo, kad mus per ilgai išlaikė. Susijaudinusi buvo. Bet mes galėjom klausyti. Bet mes galėjom klausyti dar ir dar. Suskambo muzika. Per trauka. Ir Rama jau žinojo, kaip viskas bus. Dabar išeis iš auditorijų studentai, su sės ant suolų palei langus ir klausysis. Paskui bus baigiamasis vakaras, dalins garbės raštus SMD konferen cijos nugalėtojams. O pa grindiniai matematikų savai tės dailininkai vaikščios pilkais megztiniais ir netu rės kada atsiimti apdovano jimų. Kalbės svečiai iš Ry gos, Leningrado, Kijevo universitetų. Paskui bus LIK-as tarp dėstytojų ir studentų, ir rūmus drebins juokas, Bus diskotekų, atrakcionų. Jinai išeis anksčiau, kol linksma. Pareis pėsčia namo pro aptaškytas liepas, Perrašys patį nekalčiausią A. Mikutos eilėraštį ir vietoj matematikų ženklelio ant dienų voko užrašys: Arvy-
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
PSICHOLOGŲ KONFERENCIJA Vyko respublikinė moksli nė konferencija „Asmenybės pažįstamosios veiklos psicho loginiai aspektai", kurią or ganizavo Universiteto Psichologijos katedra ir TSRS Psichologų draugijos Lietu vos respublikinis skyrius. Konferenciją atidarė TSRS Psichologų draugijos Lietu pirmlninkas vos skyriaus prof. A. Gučas, Pranešimus skaitė Maskvos M. Lomonosovo socialinės pslchologijos katedros vedėja, profesorė G. Andrejevą, Tartu univer siteto docentas P. Tulviste ir Vilniaus universiteto Psicho logijos katedros vedėjas doc. J. Lapė. Pranešimai buvo skaitomi keturiose sekcijose, Pirmojoje sekcijoje buvo nagrinėja mos bendrosios asmenybės pažįstamųjų procesų proble mos. Antrosios sekcijos dar bo tema — valko ir nedagoginės psichologijos klausi
mai, susiję su asmenybės pažįstamaisiais procesais. Profesinių interesų ir tarp asmeninio bendravimo klau simai buvo nagrinėjaini tre čiojoje sekcijoje. Ketvirto sios sekcijos pranešimai lie tė asmenybės pažįstamųjų procesų sutrikimus. Baigiamajame posėdyje bu vo aptartos atskirų sekcijų darbas. Pažymėta, kad tokio pobūdžio mokslinės konfe rencijos yra labai naudin gos, leidžia pasikeisti patir timi ir žiniomis įvairiose srityse dirbančius psicholo gus, susipažinti su darbų problematika kitose mūsų šalies miestuose. Konferenci joje dalyvavo svečiai iš Ma skvos, Jaroslavlio, Rygos ir Tartu. R. BISTRICKAS, Psichologijos katedros stažuotojas, A. RAMANAUSKAITE vyr. laborantė
PASAULIETIŠKAS RUSŲ IKONŲ TURINYS
ves reikšmių — moralinė. Raudona spalva atspindi kančią ir tikėjimo ugnį (rei kšmių dviplaniškumas), ža lia — gyvenimo jaunystę, balta — „dieviškąją šviesą". Čia spalvos atitinka religinę simboliką. Bet skirtingai nuo Bizantijos meno tradicijų, tonai lengvai susijungia, iš reikšdami harmoniją. Atro do, kad spalvos patenkina žmogų, išreikšdamos jo nuo taikų pusiausvyrą, dvasinę ramybę. Senosios Rusijos meistrai dažnai priartėdavo prie „švariosios tapybos" idealo, apie kurį vėliau svajojo naujojo amžiaus koloristai. Kad spalva išreikštų tai, ką ji turį išreikšti pagal savo kilmę, Rusų ikona padarė didelę įtaką vitražo, miniatiūros tobulėjimui, netgi atskirų dailininkų: PetrovoVodkino, Matiso ir kt. kūry bai. Nijolė KURŠAITYTE, FilF V kurso studentė
Atkelta iš 2 psl. vaizduota žmogaus figūra su šuns galva. XVII a. kuria S. Ušakovas. („Išganytojas", „Archangelas Michailas, nugalintis velnią", „Dievo moti na"). Šis dailininkas į rusų ikonos meną įvedė folklorą. S. Ušakovo ikonose folklori niai elementai ir biblinis siužetas yra neatskiriamai susiję, Pagrindinis „Išganytojo" bruožas — liaudiškūmas (lūpos, akys atlaidžios). Dievo motina turi Alionuškos (rusų liaudies pasakų motyvai) bruožų, Rusų ikona tampa iliustratyvia, pasakojančiojo pobūdžio, ir nustoja būti pagrindine meno šaka rusų dailėje. Viena iš rusų ikonos spal-
Ilona PIKČILINGYTE, MaF III kurso studentė
Ramunės KARVELYTES, MaF IV kurso studentės, nuotrauka.
to studentų liaudies teatras. 19.30 vai. Teatro P. Vais, 2-jų dalių pjesė. salėje, Rygos universiteto 2ANO-POLIO -------------MARATO studentų teatro judesio ir PERSEKIOJIMAS IR NU2U- plastikos grupė. Plastinė DYMAS. kompozicija Režisierius V. Golikovas APMĄSTYMAI. Režisierius A Rutentalis. 14 d. 19.30 vai. Teatro salėje 19, 20 d. d. 22.30 vai. Ar Leningrado K. Markso kul- kadų kiemelis. Vilniaus uni turos namų pantomimos versiteto Kiemo teatras. trupė, Pantomimos spektakJust. Marcinkevičiaus teat lis ralizuotas poezijos spektak LINIJA lis Scenarijaus autorius ir re SIENA. žisierius V. Prusakovas. Režisierė N. Kurklietytė.
KIEMO TEATRO 84
PAVASARIS-
GEGUŽĖS MĖN. d. 18 vai. Sarbievijaus
11 kieme INAUGURATIO. Teatralizuotas koncertą;.
12 d. 19.30 vai. Teatro sa lėje ESTŲ STUDENTŲ KŪRYBOS VAKARAS.
13 d. 19.30 vai. Teatro sa lėje Leningrado universite-
16 d. 19.30 vai.; 21 d. 15 vai. Teatro salėje. Kauno DPG Jaunimo muzikinė studija. V. Bielovas. Spektaklismonologas SAVAITGALIS. Režisierius LTSR n. a. S. Rubinovas. 17 d. 15 vai.; 19.30 vai. Teatro salėje. LTSR valst. konservatorijos Klaipėdos fa kultetu Mokomasis teatras. P. Ignotaitis. Tragikomedi ja TRIUŠIŲ SALA. Just. Marcinkevičius, Tragifarsas IKARAS. Režisierius P. Bielskis.
Majakovskis 2-jų fejeriška komedija MISTERIJA BUF. Režisierius LTSR n. Limantas.
dalių
a.
v.
22 d. 19.30 vai. Teatro salėje Kauno Energetikos kultūros namų eksperimentinis teatras PIPKAS (arba „Pipo ir Piko kelionės"). Režisierė A. Urbonavičiū tė.
23 d. 19 vai. Mokslo muziejuje BAROKO MUZIKOS 20 d. 13 vai. Mokslo mu VAKARAS. ziejuje Vilniaus universiteto VU Akademinio choro kaKamerinės muzikos ansamb merinė grupė. Vadovas B. lio Jankauskas, ir VU kamerinės 100-asis KONCERTAS muzikos ansamblis. Vadovas Vadovas P. Koncė. P. Koncė. 21 d. 19.30 vai. Teatro XXX salėje. Kauno L20A studen tų teatras. Bilietai parduodami valanG. Mareckaitė. 2-jų dalių _ . baladė apie buvusius ir dą prieš kiekvieną. renginį Centriniuose Universiteto rū esančius muose (Universiteto g. 3). EGLĖS NAMAI. i Teatro salę ir Režisierė LTSR n. a. A. įėjimas Mokslo muziejų — per Sar Jodkaitė. bievijaus ir Didįjį kiemą; Į 21, 22 d. d. 22.30 vai. Arkadų kiemelį — per Sar Daukanto kie Sarbievijaus kieme Vilniaus bievijaus ir mus. Teatro te!.: 61-40-96. universiteto Kiemo teatras.
ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą. Prie pareiškimo pridedama: kadrų įskaitos lapas su nuotrauka, diplomo nuorašas, rajono centrinės ligoni nės charakteristika-rekomendacija, išrašas iš darbo knygėlės. Dokumentai priimami Universiteto aspirantūros skyriuje (Universiteto g. 3, CR, 3 a, 53-54 kab., tel. 62-25-36) iki š. m. birželio Į klinikinę ordinatūrą pri 1 d. imami gydytojai, turintieji REKTORIUS
Vilniaus Darbo raudono sios vėliavos ir Tautų drau gystės ordinų valstybinis V. Kapsuko universitetas skel bia, kad 1984 metais priims į šių specialybių klinikinę ordinatūrą: akušerijos Ir ginekologijos, valkų ligų, vidaus ligų, chlrurgirentgenologijos, jos, socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organiza vimo, nervų ligų.
Dingusį studento pažymė Nr. 830693, išduotą jimą FilF Aušrai GRUDZEVlClŪTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800361, išduotą PF studentei Danutei JURJONAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėišduotą j imą Nr. 831065, PEF studentui Gerdui JAN KELIŪNUI, laikyti negalio jančiu.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10202. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500.UŽS. Nr. 1401. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Tiesos g. 1 eCoBeTCKHH cTyĄeHT» — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Autom, npocpKOMa opAenon TpyAOBoro Kpacnoro SHaMean u Apy«(5bi HapoAOB BHABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm, B. Kancysaca. Ha ahtobckom sntiKe. PeAaicrop H. BapanHHųxaBrre. ______________________ ___
Redaktorė J. VARAPNICKAirt