VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
JIS BUVO UŽ VADOVĄ 700
Gegužės 5-ąją sukako 150 metų nuo Karlo Markso gimi mo dienos. Tai svarbi istorinė data. Sunku pervertinti Karlo Markso, mokslinio komunizmo pradininko, genialaus mąstyto jo, liepsningo revoliucionie riaus reikšmę tautų likimui. Marksistinio mokymo teisin gumą patvirtino Spalio revo liucija, naujos visuomeninės santvarkos pergalė mūsų ša lyje. Musų studentai ir dėstyto jai gegužės 8 d. Aktų salėje VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, paminėjo garbingą sukaktį. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Labai įdomiai apie Karlo Markso veiklą papasakojo Fi 1968 M. GEGUŽĖS 15 D. Kaina 2 kap. losofijos katedros vedėjas doc. Nr. 16 (639) TREČIADIENIS EINA NUO 1950 METŲ. E. Meškauskas. Susirinkusieji žiūrėjo kon certą, kurį parodė svečiai — Odesos I. Mečnikovo univer siteto studentai. Jie supažindi no su ukrainiečių bei rusų liaudies dainomis ir šokiais.
UbEMTAS
DARBO IR POILSIO stovyklos 1968 metais
1968-ji — komjaunimo ju biliejiniai metai. Visos orga nizacijos savo darbą skiria šios šventės garbei, prisiima naujus Įsipareigojimus, atlieka didelį naudingą darbą visuo menei. Žymiai didesnį užmojį šiais metais turės Universiteto stu dentų darbo Ir poilsio stovyk los. Todėl stovyklų organiza vime yra nemaža esminių pa kitimų, kurie iš visų stovyk lautojų ir stovyklų organiza torių pareikalaus didesnių pa stangų ir svarbiausia — tei singo ir sąmoningo jų įverti nimo. Norisi, kad ir visi stu dentai, kurie dirbs šiose sto vyklose, teisingai suprastų šių metų uždavinius ir pasisteng tų kad jų darbas duotų dides nę naudą, kad jie susidarytų sau palankiausias sąlygas turi ningam poilsiui. Pirmą kartą organizuojamos 3 stambios stovyklos prie Universiteto statybų: Ekono mikos fakulteto rūmų, biblio tekos knygų saugyklos bei centrinių rūmų remonto. Šios, o taip pat ir kitos stovyklos mūsų respublikoje, yra svar
biausios. Suprantama, kad daugelis norėtų stovyklauti ne Vilniaus mieste. Tačiau Uni versiteto statybos yra kiekvie no studento garbės reikalas, o apie norų prisidėti prie jo gražinimo ir plėtimo darbų, yra ne kartą kalbėta masi niuose susirinkimuose. Ir ne tik kalbėta. Labai džiugu, kad filologai su entuziazmu palai kė šių stovyklų organizavimą ir jau dabar užsirašė dirbti jo se daugiau šio fakulteto stu dentų, negu buvo numatyta. Darbas Vilniuje prie stam bių Universiteto statybų parei kalaus iš stovyklautojų dide lio organizuotumo ir draus mės. Tikimės, kad visi tai su pras. Bet iš anksto pasakysi me, jog drausmės pažeidėjai bus griežtai baudžiami. To reikalauja Universiteto, viso jo kolektyvo, komjaunimo organizacijos interesai. Išsiplečia ir stovyklų geo grafija. Daugiau studentų iš vyks į užsienį bei kitas są jungines respublikas. Studen tai, kurie vyks į kitas sąjun gines respublikas, turi nepa miršti, kad atstovauja mūsų
respublikai, turi tam gerai pa siruošti. Daryti vienarūšes stovyklas nėra galimybės ir netikslinga. Panašiai stovyklos bus organi zuojamos ir artimiausiais me tais, todėl studentai savo stu dijų metais galės pabuvoti įvairiose stovyklose. Pagal bendrą nutarimą vi sos respublikos stovyklos šiais metais dirba pamainomis, ku rių trukmė nebe dvi, o trys savaitės. Taip yra todėl, kad statybinių organizacijų darbo savaitę sudaro 5 darbo dienos ir, be to, norima, kad studen tai didesne dalimi prisidėtų prie savo mokyklų statybų. Stovyklautojai kolūkiuose dirbs pagal tame ūkyje priim tą darbo režimą. Tikimės, kad visi studentai teisingai supras šių metų dar bo ir poilsio stovyklų uždavi nius, praturtins senas stovyk lų tradicijas, įneš vertingą indėlį į mūsų Universiteto ir kitų objektų statybas.
M. BRAZIŪNAS
Studentai — Vietnamui Visas pasaulis su pasipikti nimu smerkia amerikiečių ka rą Vietname ir stengiasi pa dėti mažutei tautai. Sekmadienis — poilsio die na. Tačiau yisi vilniečiai dir bo. Savo darbą jie paskyrė kovojančiam Vietnamui. Cent rinių rūmų kiemas 9 vai. jau buvo pilnas studentų. Tai vi si Universiteto pirmakursiai suruošė sekmadieninę talką. Jie plušėjo naujos poliklini kos, gyvenamojo namo Mont vilos gatvėje statybose ir ki tuose objektuose. Gausus da lyvavimas yra įrodymas, kad kiekvienas studentas neabejingas šių dienų įvykiams.
A. SKRUPSKELIS VVU Komjaunimo komiteto sekretorius
B. PIKOLYTĖ, D. ŠEPETYTĖ, D. BANIKONYTĖ
ryškėja konfliktas tarp as menybės ir ją supančių žmonių. Aiškios poeto pa stangos per praeitį iš reikšti nūdieną. Justino Marcinkevičiaus dramą štato Valstybinis Akademinis dramos teat ras. Galima tikėtis tikrai įdomaus sceninio veikalo.
ji įsteigta, kokie pagrindi niai jos uždaviniai — apie tai ir papasakojo LTSR MA akademikas prof. A. Girdzijauskas Medicinos fakulteto higienos būrelio nariams. Prof. A. Girdzijauskas asmeniškai pažinojo vieną iš žymiausių medicinos is torikų Stradinį. Latvijoje yra įsteigtas jo vardo Me dicinos istorijos muziejus. Profesorius papasakojo mums ir apie šį žmogų. Valanda praleista Aka
SUSIRINKOME LAIMES DAINUOTI
Antradienis. Paskutinis ba landžio vakaras. Mūsų sceno je Universiteto Aktų salėje blykčioja žalios, raudonos, mėlynos prožektorių šviesos. Salėje šypsenos ir plojimai, scenoje įvairių rasių, įvairių šalių žmonės dainuoja apie draugystę. Gaudydamos minutes tarp programos numerių, kalbina me svečius ir šeimininkus. Patrio Lumumbos universite to delegacijos vadovas Niko lajus Androsevas: — Mūsų Universitetas dar labai jaunas, — kalba jis. — Vyriausybės nutarimu ruoš ti kadrams ekonomiškai atsili kusioms šalims 1960 m. bu vo įkurtas Patrio Lumumbos universitetas. Šiandien pas jus svečiuojasi studentai iš An golos, Čilės, Kongo, Ceilono, Kolumbijos, Brazilijos, Martinikos ir kitų pasaulio valsty bių. Visos delegacijos vardu noriu padėkoti Interklubui,
V VU Y Gausus studentų ir dėstytojų būrys susirinko praeito antradienio vakarą į centrinių Universiteto rūmų Aktų salę pasiklau syti Justino Marcinkevi čiaus 2 dalių dramos-poemos „Mindaugas". Kūriny
jo pirmininkei šauniajai Irenai už šilumą, kurią mes pajuto me Lietuvos žemėje. Laukia me jūsų studentų Maskvoje. Matėme jūsų ansamblio pro gramą. Ji nuostabi, kaip ir pati lietuvių tauta. Ačiū už viską! Helvė Toomla — Tartu uni versiteto atstovė: — Aš sužavėta! Malati — studentė iš Indi jos: — Savo šokiu aš noriu iš reikšti dėkingumą jums. Svečiai iš saulėtosios Turk mėnijos — Ašchabado univer siteto atstovai — Anaberdijevas Atagranas, Jezlijevas Čari, Begenčiova Ogulnujaz kal bėjo: — Nors pas jus dar nežydi gėlės, kraštas vis tiek pui kus. nukelta į 4 psl.
SAVAITE je, kurį skaitė autorius, atskleidžiamas sunkus Lie tuvai metas — feodaliniai vaidai, kova dėl valdžios, Mindaugo noras suburti mažo Pabaltijo kampelio žmones į didelę, galingą valstybę. Įvykių verpete
V. BAUŽA
Y Koks mokslo lygis buvo buržuazinėje Lietu voje, kas tai yra MA, kada
SUVESTI REZULTATAI Neseniai Universiteto studentų profsąjungos komitetas pravedė tarpfakultetinę meno saviveiklos apžiūrą ir bend rabučių konkursą, kurie skiriami komjaunimo penkiasde šimtmečiui pažymėti. ♦ Meno saviveiklos apžiūroje dalyvavo septynių fakultetų saviveikliniai kolektyvai. Dvi dienas vykusi apžiūra paro dė išaugusį meninį lygį, kūrybinį ieškojimą. Geriausių sa viveiklininkų vardą bei pereinamąją taurę iškovojo Ekono mikos fakulteto studentai, antri buvo — chemikai, trečioji vieta atiteko Medicinos fakulteto saviveiklininkams. Konkurse dalyvavo 5 bendrabučiai (II bendrabutis dėl jame vykusio remonto nedalyvavo) ir 35 kambariai. Šio konkurso metu buvo išaiškinti tvarkingiausi bendrabučiai, kambariai ir geriausiai dirbanti bendrabučio taryba. Konkurso rezultatai — tai visu mokslo metų darbo įverti nimas ir todėl, išaiškinant geriausiai besitvarkantį bend rabutį, buvo remiamasi visų metų patikrinimų įvertini mais. Tvarkingiausių bendrabučiu pripažintas V, antroje vietoje — VI (tarybos pirm. A. Jakimavičus) ir trečioje — I bendrabutis (tarybos pirm. E. Alijauskaitė). Tvarkingausių kambarių konkursas vyko visą balandžio mėnesį. Teisė dalyvauti konkurse buvo suteikta bendra bučių tarybų nutarimu tik geriausiai besitvarkantiems kambariams. (Kambarių konkurse dalyvavo ir II bendra bučio gyventojai). Kambariai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal gyvento jų skaičių iki 4 imtinai (18 kambarių) ir per 4 gyventojus (17 kambarių). Kambarių, dalyvavusių konkurse, gyventojai ypač gerai tvarkėsi, ir išaiškinti geriausius buvo labai nelengva ir bet kuri, iš pirmo žvilgsnio, smulkmena lėmė vietą. Suve dus rezultatus, paaiškėjo, kad I grupėje tvarkingiausio kambario vardą iškovojo VI bendrabučio 219 kambario gyventojai — MMF IV kurso studentai — A. Garbinčius, I. Krasauskas. A. Stankevičius, V. Sutkaitis, antrą vietą užėmė V bendrabučio 39 kambarys, trečioje vetoje — V bendrabučio 55 kambarys. II grupėje geriausio kambario vardą iškovojo II bend rabučio 54 kambario gyvento’os — IFF II kurso studentės — R. Daniulytė, D. Jadievič, V. Jakimovaitė, D. Koncevič, V. Paužolytė, O. Žukaitė, antrą vietą iškovojo III bendra bučio 52 kambarys ir trečią — V bendrabučio 48 kamba rys. Šių kambarių gyventojai 1968/69 metais bendrabučiu aprūpinami be eilės. Geriausiai dirba V. bendrabučio taryba, kurios darbui antrus metus vadovauja A. Ramašauskas. Ši taryba ket virtus metus iš eilės iškovojo geriausios tarybos vardą ir pereinamąją vėliavą. A. ABLINGIS Studentų profsąjungos komiteto narys
demijoje, mums davė daug naudos. G. LUKŠYTĖ Y Gegužės 12 d. skelbi mai pakvietė teatrinio me no mylėtojus Į A. Gribojedovo komediją „Vargas dėl proto". Tai paskutinė šių moks lo metų Universiteto teat rinės studijos premjera. Spektaklį režisavo Z. Buožls. Nelengvas uždavinys te ko II kurso lituanistui J. Kalinauskui — sukurti su
dėtingą Ciackio asmenybę. Repeticijų ir ilgų ieškoji mų valandos nenuėjo vel tui. Bene labiausiai žiūrovus sudomino kaprizinga ir iš lepinta Sofija, kurios pa veikslą sukūrė II kurso ekonomistė L Lukoševičiūtė. Po spektaklio žiūrovai karštais plojimais ir gėlė mis pasveikino jaunuosius aktorius ir režisierių. G. MILKEVIČIŪTĖ D. BANIKONYTĖ
1968 m. gegužės 15 d.
-*/*^*/» TARYBINIS STUDENTAS
PIRMOJI STOVYKLŲ VASARA Grįžus iš Kazachstano, 1956 metų rudenį daugelis kom jaunuolių talkininkų (F. Sliesoriūnas, D. Kazlauskas, R. Dimavičius, P. Našlėnas ir kiti) buvo išrinkti į vadovau jančius komjaunimo organi zacijos organus, papildė kom jaunimo aktyvo eiles. Įvyku sioje Universiteto komjauni mo konferencijoje studentų darbas plėšiniuose buvo gerai įvertintas, pasiūlyta ateityje plačiau organizuoti tokio po būdžio priemones. Be kitų įvairiausių reikalų, kurie tada rūpėjo mūsų komjaunimo organizacijai, ypač daug dėmesio skyrėme studentų darbo bei poilsio stovykioms organizuoti. Tais metais puikių iniciaty vų parodė Istorijos ir filologi jos fakulteto komjaunimo organizacija, kurios sekreto riumi buvo Jonas Bielinis. Šio fakulteto komjaunuoliai akty vistai pirmieji Universitete pradėjo sąjūdį už darbo bei poilsio stovyklų organizavimą respublikos kolūkiuose. Organizuoti darbo bei poil sio stovyklą Daugų rajono „Taikos keliu" kolūkyje su manėme 1957 metų pavasarį, kai pas studentus svečiavosi respublikinio žemės ūkio pir mūnų pasitarimo dalyviai. Su sitikimo su Istorijos ir filolo gijos fakulteto studentais me tu kolūkio pirmininkas Stasys Vėgėlė prasitarė, jog kolūkis norėtų Statyti kultūros namus. Jis pasiskundė, kad trūksta darbo jėgos. Fakulteto kom jaunuoliai tuoj pat pasižadėjo padėti kolūkiečiams. Pabaigė. Pradžia Nr. 13
Žilinų kultūros namų staty ba truko 100 darbo dienų. Komjaunuoliai parodė nepa prastą entuziazmą ir ištver mę. Jie atliko visus statybos darbus — nuo pamato duobių iki salės išdažymo. Patys len tas piovė, patys akmenis ir plytas vežė, patys automašinas remontavo. Į Žilinus suvažiavo busi mieji kalbininkai, žurnalistai, istorikai. O čia reikėjo sta lių, betonuotojų, mūrininkų. Bet komjaunuoliška aistra viską nugalėjo. Studentai iš moko naujas specialybes. Per penkias dienas mūrininkais tapo Mykolas Aleliūnas, Alek sas Šidlauskas, Vladas Andri jauskas. Po poros savaičių jie, jau „prityrę" meistrai, mokė naujai atvykusius draugus M. Masioką, E. Sopą, M. Binką dėti plytą prie plytos. Sienos diena iš dienos stiebėsi į vir šų. 1957 metų vasarą buvo atlikti pagrindiniai statybos darbai. Kultūros namus statyti baigėme 1958 metų vasarą. Ne viena iš šių dienų buvo sunki neprityrusiems statybi ninkams. Komjaunuolį litua nistą Augulį ištiko nelaimė: jis susilaužė rankas. Vienas kitas persišaldę susirgdavo. Tačiau nesėkmes nepalaužė komjaunuolių ryžto. Atminti nas toks atsitikimas. Dirbda mas statyboje, sunegalavo Vladas Andrijauskas. Medici nos darbuotojų rūpesčiu jį nuvežė į Daugų ligoninę. Vla das be draugų, be darbo ne rimo. Argi galima sirgti, kai darbas laukia! Komjaunuolis savavališkai pasišalino iš li goninės ir grįžo į statybą. Per 100 dienų pasikeitė 5 darbo pamainos. Jose dirbo apie 150 studentų. Visus juos galima būtų apibūdinti vienu žodžiu: „Šaunuoliai!". Tačiau norėčiau pažymėti geriausius iš geriausiųjų. Daug nemigo naktų teko patirti, daug iš tvermės parodyti pagrindi-
niam studentų darbo bei poil sio stovyklos organizatoriui — fakulteto komjaunuolių vadovui Jonui Bieliniui. Jis ne tik organizavo, bet ir pats dirbo statyboje. Prisimenu liekną, visada susimąsčiusį, nuoširdų komjaunuolį Algį Daunoravičių. Komjaunimas patikėjo jam stovyklos virši ninko pareigas, Algis dirbo negailėdamas nei jėgų, nei sveikatos. Stasys Janušonis statyboje pasižymėjo kaip geriausias stalius, Robertas Krapas — stalius-dailininkas. Vladas An drijauskas statyboje garsėjo mūrininko darbo įgūdžiais. Jis kasdien sukraudavo j pastato sienas po 3—4 kubi nius metrus plytų. Vladas Bernatonis statyboje pasižy mėjo kaip visų medžio darbų nepakeičiamas meistras, da žytojas, savo draugų mokyto jas. Daug daug šiltų žodžių galima būtų pasakyti apie Ja niną Mykolaitytę, Ireną Zabielaitę, Antaną Jakulį, Leoną Budrį, Alfredą Tytmoną, Rytį Trimonj, Rimą Skiauterį, Rim gaudą Mališauską, Julių Ste ponavičių, Edmundą Šlapakauską, Tadą Juknevičių, Aleksą Kvaraciejų, Jeronimą Petriką. Studentai ne tik dirbti, bet ir linksmintis mokėjo. Buvo organizuojami poilsio vaka rai, sportinės varžybos su kol ūkio jaunimu. Tyliais vasaros vakarais po Žilinų apylinkes sklisdavo stovyklautojų kolek tyvinės kūrybos dainos melo dija:
Žilinai, Žilinai, Ežerai kaip melsvieji linai, Žilinai, Žilinai, Neužmiršime jų amžinai ... Prisimenu, kaip džiaugsmin gai buvo atidaryti kultūros namai. 1958 metų rugpiūčio 3 dienų, sekmadienį, į atidary mo iškilmes suplaukė jauni
APIE ELGESIO KULTŪRA MINTYS IS IFF PARTINĖS ORGANIZACIJOS ATVIRO SUSIRINKIMO Po praūžusių gilių sociali nių sukrėtimų ir permainų mūsų visuomenė, įėjusi į nor malaus, taikaus gyvenimo vė žes, akyliau Įsižiūrėjo į save ir pamatė, kad žmonių santy kiuose ir elgesyje plačiai Išsi kerojęs storžieviškumas, ne kultūringumas. Šios ydos vis labiau tampa akivaizdžiomis, nuo jų mes visi kenčiame. Minėta padėtis reikalauja telkti mūsų pastangas, kad būtų sukurtas mūsų gyvenimo etiketas, pasižymintis aukšta kultūra ir pagarba žmogui. Apie tai mūsų šalyje dabar vis daugiau kalbama ir rašo ma. „Mes neturime teisės vie šojo elgesio kultūra kuo nors nusileisti kitiems. Ne tik gi lus komunistinis idėjiškumas, žinojimas, ne tik aukštos mo ralinės savybės, bet ir tary binio žmogaus elgesio kultūra turi atitikti lygį to progreso, kurį neša su savimi mūsų so cialistinė visuomenė, besiver žianti į komunizmą", — rašė neseniai „Pravdoje" TSRS liaudies artistė S. Giacintova. Savaime suprantama, kad kultūringo elgesio nešėjais ir auklėtojais pirmiausia turi būti inteligentija. Mūsų visų laukia rimtas, sunkus ir rei kalaujantis daug kantrybės darbas. Pokalbį šiais klausimais įniūsų Universitete pradėjo Istorijos ir filologijos fakulteto partinė organizacija, balan džio 29 d. suruošusi atvirą susirinkimą „Fakulteto stu dentų elgesio kultūra". Kaip’pažymėjo kalbėjusieji, JFF studentai apskritai yra
gero elgesio nešėjai visuome nėje, tačiau yra ir daug tai sytinų dalykų. — Mūsų studentams trūks ta mandagumo, — pabrėžė doc. R. Mironas. — Jie nėra įsisavinę daugelio mūsų gyve nimo normų bei tradicijų: gerbti vyresniuosius, netruk dyti kitų darbui, nukelti ke purę, įėjus į patalpą, nusi vilkti paltą, einant pas deka ną ar katedros vedėją ir kt. Į sveiklnimąsi su dėstytojais studentai dažnai žiūri utilitarlškai: sveikinasi tik prieš eg zaminą, o po jo — nė žiūrėti į tą pusę nenori. Didelė blo gybė — įpratimas rūkyti bet kur ir bet kada. Ne visada ir dėstytojai čia rodo teigiamą pavyzdį. — Elgesio kultūrą formuoja vidinės jėgos ir išorinės sąlygos, — kalbėjo doc. K. visos Rickevičiūtė. — Ne mūsų patalpos ir buitinės są lygos nuteikia gražiam elge siui, bet Ir tokiose sąlygose turime rūpintis žmogiškais tarpusavio santykiais. Ypač didesnį dėmesį reikėtų skirti pirmakursių auklėjimui, jų el gesiui buityje, kur dažnai pra siveržia jų egocentriški jaus mai. Reikia skatinti, kad stu dentai patys daugiau disku tuotų apie madas ir saiką jo se. Docentės nuomone, auklėti žmonių vidinę kultūrą reikia visų pirma per pagarbą dar bui, dalykui, kuriam žmogus save paskyrė. Universitetas — mokslo šventovė. Visi Jame dirbantys asmenys privalo ši to neužmiršti, visur sekti sa-
vo elgesį ir tuo užkrėsti studentus. Doc. J. Balkevičius atkreipė dėmesį j kalbos kultūrų, nes dar daug mūsų studentų... nemoka kalbėti, t. y. gražiai kreiptis, prisistatyti, laikytis atitinkamos distancijos pašne kovo atžvilgiu, nečlupinėti rankom nosies arba ausų kalbant, be varžymosi pasakyti viešų kalbų ir t. t. Pasitaiko, kad studentas į dėstytojų kreipiasi pavarde, o kai kurie pataikūniškai visus dėstytojus vadina profesoriais. Doc. V. Kostelnickis akcen tavo, kad dėstytojams reikia ieškoti draugiškesnio, jautres nio priėjimo prie studentų ir negalvoti, kad, išleidus spaus dintas elgesio taisykles, padė tis pasikeis, — atvirkščiai, spausdintos taisyklės veikla tik neigiamai. Takto reikšmę iš auklėtojų pusės, ugdant studentų mandagumų, taip pat pabrėžė Žurnalistikos katedros vedėjas St. Makauskas. Doc. P. Užkalnis, organiza cijos sekretorius v. d. J. Dobrovolskas, dėst. M. Bieliaus kienė pastebėjo, kad studentų auklėjimas dažnai nukrypsta tik į išorinio pasitempimo ugdymų, kad mums rimčiau reikia susirūpinti savo aplin kos sutvarkymu, kad daugiau pagarbos Universitetui turėtų parodyti buities tarnyba. Susirinkimas numatė atitin kamas darbo gaires, siekiant pagerinti elgesio kultūrų. Ja me iškeltos mintys, reikia manyti, susilauks atgarsio Ir kituose fakultetuose. A. KOVAS
mas iš aplinkinių Daugų rajo no kolūkių. Čia suvažiavo vi sų studentų darbo pamainų dalyviai. Iškilmingo akto me tu kalbas pasakė LKP Centro Komiteto sekretorius VI. Niunka, Universiteto prorek torius doc. E. Meškauskas. Studentams karštai dėkojo „Taikos keliu" kolūkio pirmininkas Stasys Vėgėlė, kolūkiečių jaunimo atstovai. Žilinų mokyklos pionieriai įteikė sta tybininkams gėlių puokštes. Geriausieji statybininkai buvo apdovanoti vertingomis dova nomis. Iškilmingoje aplinkoje Algis Daunoravičius įteikė kolūkio pirmininkui naujo pastato raktus ir statytojų simbolį — kalkėtą studentišką kepuraitę. Už sėkmingai atliktą Žilinų kultūros namų statybą Istori jos ir filologijos fakulteto komjaunimo organizacija bu vo apdovanota LLKJS Centro Komiteto Garbės raštu. 1957 metų vasarą studentai dalyvavo ir kitose darbo bei poilsio stovyklose. Iš anksto ruošėmės naujai studentų-talkininkų išvykai į Kazachstano plėšinines žemes. Reikėjo suorganizuoti žymiai daugiau talkininkų, negu 1956 metais. Čia daug pasi darbavo komjaunuoliai-aktyvistai, patys dalyvavę pirmo joje studentų išvykoje į plė šinius. Jie lankėsi komjauni mo organizacijų susirinkimuo se, pasakojo apie darbo sąly gas, patirtus įspūdžius. Neliko
ne vieno fakulteto, kuriame man nebūtų tekę dalyvauti ir kalbėti komjaunimo organiza cijų atviruose susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomas stu dentų talkininkų išvykos or ganizavimas. Tų vasarų mes sudarėme gausius studentų savanorių būrius iš kiekvieno fakulteto. Jie dirbo Kokčetavo srities kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose. 1957 metų vasarų dar buvo organizuota melioracijos dar bų stovykla Vilkaviškio ra jono Bartininkų kolūkyje. Čia šauniai padirbėjo keliasdešim ties teisininkų, ekonomistų ir filologų bei istorikų būrys. Ypač pasižymėjo Petras Setkauskas, Juozas Vidūnas, Pra nas Eigminas, Aleksas Vana gas, Kristina Našauskaitė, Nijolė Svilpaitė, Valerija Gy lytė. Studentai nusausino ke liasdešimt hektarų kolūkio žemių. Praėjo dešimt su viršum metų nuo tų dienų, kai Uni versiteto komjaunimo organi zacijos eilėse gimė studentų darbo bei poilsio stovyklų tra dicija. .. Šiandien pirmieji stovyklautojai aktyviai daly vauja įvairiuose respublikos liaudies ūkio kultūros ir mokslo vystymo baruose. Ne nuilstantis stovyklų organiza torius Jonas Bielinis dirba LKP CK skyriaus vedėjo pa vaduotoju. Neseniai jis apgy nė disertacijų ir tapo filologi jos mokslų kandidatu. Žilinų kultūros namų statybos virši
ninkas Algis Daunoravičius, baigęs Universitetų, išvyko į Tauragę ir iki šiol ten dirba rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. Leo nas Budrys ilgų laikų dirbo LKP CK aparate, o dabar mo kosi Visuomeninių Mokslų Akademijos prie TSKP Centro Komiteto aspirantūroje. Rytis Trimonis ir Vladas Andrijaus kas užima atsakingas pareigas Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijoje. Nerimstantį Rimų Skiauterį paviliojo Antarktidos platy bės: šiandien jis dalyvauja ta rybinėje antarktinėje ekspe dicijoje Mime. Robertas Krapas tapo žurnalistu, Vla das Bernatonis — mokytoju. Liko dėstyti mūsų Universite te Janina Mykolaitytė-Bielinienė, Juozas Vidūnas, Petras Setkauskas. Aspirantūroje mo kosi Stasys Janušonis ir Alek sas Kvaraciejus. Šaunieji plė šimų talkininkai Feliksas Sliesoriūnas ir Donatas Kazlaus kas darbuojasi Mokslų Aka demijoje. .. Mums, pirmiesiems studen tiškųjų darbo bei poilsio sto vyklų organizatoriams ir daly viams, visados bus malonu prisiminti tas kupinas džiaugs mo ir rūpesčių dienas. O ypač mus džiugina tai, kad dabarti niai Universiteto komjaunuo liai toliau puoselėja, turtina ir vysto komjaunimo organi zacijos tradicijas. Povilas BERNATAVIČIUS Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėstytojas, buvęs Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
III
š v i:\if
Ketvirtadienio rytų trauki nys išvežė Į Zydiškes kelis šimtus smagių ekonomistų, puošnių šypsenomis, gražių trykštančiu džiaugsmu. Su jais kartu važiavo ir svečiai — ukrainiečiai, latviai, estai vokiečiai. Tradicinė ekonomistų šven tė prasideda. Pasikeičiama dainomis. Odesiečiai dainuoja apie savo mylimą miestą, mu siškiai traukia „Ant kalno murai“. . . Paskui — žaidimai Mūsų vaikinai bando jėgas su ukrainiečiais. Ilgai vyrai dras ko kulnimis žemę. Gal ir ne gražu skriausti svečius, bet sportinė garbė taip pat svar bu. ir mūsų vaikinai nutem pia aplipusią virvę į savo pu sę. Virvės traukime panoro išbandyti savo jėgas ir mergi nos. Ir šį kartą stipresnės buvo lietuvaitės. greičiau Kuri komanda stiklinę. šaukštu pripilstys pastatytą toli nuo kibiro? Kas nupieš sąmojingiausią karika tūrą? Atvažiuoja garlaivis ir įstringa ant pakrantės smėlio. Pusvalandi vyrai darbuojasi, kol Galvės „laineris“ išeina į reidą, Ne vienas išsimaudė, bet nė vienas nesušalo, nes šventės laužai degė kiekvie
name. Šventė pasibaigė Trakuose A. REPECKA R. KVIETKAUSKO nuotr.
TARYBINIS STUDENTAS **-»**»**•»•***’**
3 psl.
S
<
M. maCkinyte geografė ŽEMES JĖGOS Šią naktį ugnimi palijo: šalta ugnis šaltom pašvaistėm laukus, miškus nudegino, nuglaistė, bet žemė tos šaltos ugnies nebijo...
iš žaibų, iš vėjo ir kartu... Kartu tu rodei trapų debesėlį, ir gintariukų saują išplautų?
Kam mokei pasiimti jėgą
Kam gi mokei suprasti erdvę,
Ilgai dar neužmiega žemė, sugėrusi visus žaibus. Čia pat ir žvaigždės, ir dangus, Čia pat, arti. Ir žemei gera.
LIETUS Atiduosi milijoną saulių? Aš vis tiek sapnuosiu lietų, Gaivų, šiltą, labai smarkų. . . Atneši juodžiausią naktį? Aš vis tiek sapnuosiu rasą, šviesią, skaidrią, labai šaltą. . . Atiduosi man ryškiausią žvaigždę? Man vis tiek sapnuosis akys, Kitos akys, labai geros.. . Paseksi gražiausią pasaką? Aš vis tiek sapnuosiu dainą, Stiprią, skambią, labai plačią... Atiduosi milijoną saulių? Aš vis tiek sapnuosiu lietų. SAULĖS AKYS Šiandien linksma linksma linksma:
V
KARTAIS Kartais mums trūksta druskos, Kartais gėlo vandens, Kartais triukšmingos muzikos, Kartais ramybės. Gyvens Mumyse tie likimai Medžių, vabzdžių ir žmonių Dienos marga karuselė
Šviesios šviesios Saulės akys — klevo ryškiojo dažai. . . Liūdnos liūdnos Saulės akys — Vėjo supami beržai. Saulės akys — džiaugsmo akys, vaiskiai spindinti rasa. Saulės akys — skausmo akys, gęstanti rudens šviesa.. .
Krenta lapai — Saulės akys, tik negęsta Saulė, ne! Mes juk irgi Saulės akys, Saulę nešame Žeme.
je KUNČINAS filologas
NUMIRĖ SENAS SKULPTORIUS Numirė senas skulptorius. Sugrįžo i molį, kurį jis lipdė. Sugrįžo į žemę, kurią jis kasė. Sugrįžo į žmones, kuriuos mylėjo.
Numirė senas skulptorius. Nesuprastas gabalas. Nesuprastas gabalas. Nauju kapu ropoja vabalas. Gal boružė, gal grambuolys. Tuo nauju kapo akmeniu. Tuo nesuprastu gabalu.
Šaknim J viršų auga medžiai, Nes jų viršūnės glosto ir guodžia Tą gabalą. Geros tos medžių viršūnės.
K. PETROŠIŪTĖ matematikė PO LIETAUS Kai skaidriąja rasa Lietūs žemę išpraus, Ir spindės ji visa, Tu išeik po lietaus. Kai griaustinio rūstaus Išsigąs debesis, Tu išeik.. . Po lietaus Juoksis žemė šviesi.
Senas klevas jaunai Vėl šypsosis. Tik tau. Tu išeik. Būtinai. Į gatves. Po lietaus.
Aš praeisiu. Nukrėsiu rasas nuo beržų Nors ir šimto. Na, ir kas, kad praeiviai sakys: „Negražu, Nerimta!" Man per maža balto beržyno dainų Ir žibuoklių mėlio. Tyro džiaugsmo šiandien ieškot išeinu Tarp pavasario akvarelių.
Ugnis ir atgaivinantis lietus. Vėjo šuoras tamsus ir saulės zuikutis.. Viskas, viskas eina kartu, Visko reikia ir turi būti!
Saulei į akis žiūriu, — į geltoną lapų šilką, liepsną švelniąją klevų.
Mes — pačiame vidury. Slegia mus nesėkmės piktos. Guodžia džiaugsmai dideli, O kartais taip noris likti Tuo pačiu savimi. Kartais mes būnam paukščiais, Kartais irzliais meškinais, Kartais iš antro aukšto Rankomis liečiam žvaigždes.
Numirė senas skulptorius.
galaktikas apžvelgti ir kartu... Kartu liepei mylėt tik vieną žvaigždę, tą vieną žiburėlį tarp šimtų?
R. JASINSKAITĖ gamtininke PAVASARIS — ŽEMEI Ant vėjo galiūno Plačiųjų sparnų, Ant saulės gelsvos Gintarinių šypsnių, Su sauja lašų, Su melsva žibute Skrendu aš, skrendu Pas Tave.
Man šypseną šiltą Tu dovanok. Sutik svetingai, Tik nekartok, Kas buvo jau. Noriu, kad būtų Geriau! Meile uždegsiu Tave, Jos liespna Dūmais karčiaisiais Pasklis, ir žaizda, Jos padaryta, Ilgai neužgis, Bet juk tam duota Širdis! .. Skubu aš, skubu Pas Tave, pas Tave. Nešu ir audrą, ir tylą Drauge. Sutik! Sutiki! Žeme balta, Nubraukim ašaras žiemai. Sveika! =«««««««« N. BLAZEVICIOTĖ lituanistė
*** Nuo užgriūvančio dangaus, topoliai aukšti, pasaugokit, kol dar niekam nebuvau žemuogių pirmųjų sauja. Kol dar niekam nebuvau pirmas pasakytas žodis Žmonės! Prie jūsų laužų ateinam lauktas laiškas, geras molis, kelias, vedantis namo. Įsiliepsnoti. Kol dar niekas nepamatė Nešam po širdį, kosminę dainą mano tikro gero aš. Nuo užgriūvančio dangaus, Išmokę dainuoti. topoliai aukšti, pasaugokit. Po aštuoniolika saulėtų metų, R. LIPSKYTE Svajų bedugnę, matematikė Prie laužo karščio dar nepripratę, RENKUOSI KELIĄ Nešam j ugnį. Kiek daug kelių kelelių Vingiuoja bėga, tiesias. Skubam, kad visos mūsų sekundės Kuriam pabert smiltelę, Kurį ranka paliesti? Brangiai kainuotų, Skubam, kad jaunos širdys be skundo Renkuosi vieną kelią. Prabėgti juo nenoriu laužais liepsnotų. Tuščiom baltom rankelėm — Liepsną širdy branginsiu kaip Nešuos nors žodžio svorį. dainą, Kaip gera eiti, žingsnį Kaip juodą duoną. Ramiai nukelt į tolį. — Šiandien prie jūsų laužų ateinam. Gyvenime nedingsi, Jei rankoj jusi svorį. Girdite, žmonės?
Kaip pavasaris ši daina, Kaip daina pavasaris. Kiekvienam veide šypsena. Kodėl ant beržo — ašaros?
**«*«**«»* A. CIUPRINSKAS ekonomistas IS „ARABESKŲ" ATRADAU SAVE ATGIMIMAS. Atradau save, Sugrįžtu, sugrįžtu aš prie jūros. kažkur žemėj paliktą, Ir vėl aš — jaunas ir gaivus — atsitiktinai Vejuosi gaudžiančių bangų paviršium braidydamas pievų žolę. Baltos žuvėdros mėlyną šešėlį... Atradau save, kažkur matytą AIKŠČIŲ VIDUDIENIAI rytmečio lakių svajonių. . . Plaukia valandos lyg baltapūkiai debesėliai, Atradau save Ir miega paukščiai popiečio metu, prie laiko kelio Tiktai melsvi šešėliai krvpsta Į rytus, stovint... Melsvi kilniųjų katedrų šešėliai... Atradau save dienų vestuvėj VASARA grojant. .. Tokios vaiskios ir skaidriai giedros birželio dienos Jau seniai mane Pilnos bespalvių žodžių, šilumos ir saulės. vilioja šitie toliai, Mano širdis dabar tokia pat skaidri ir perregima ir slapta Ir jau nebemeta žemėn šešėlio... vis grot bandžiau ligi tolei. . .' PRIE TRIUKŠMINGOS, BĖGANČIOS UPĖS Ir kodėl surandam Kadaise buvau labai ir labai jaunas. kartais Numečiau savo širdį lyg ramunės žiedą į tekantį vandenį, taip vėlai save, Tai kaipgi dabar sugauti ją, plaukiančią pasroviui, kai laivai Pasiklydusią klegančių veidų ir greitų it vėjas dienų palikę krantą, verpetuose? . . skrodžia jau marias.
** B. RIBOKAS bibliotekininkas
LUNATIKAS Juodų stogų plokštumomis prarajos link Žengė lunatikas, ištiesęs ilgas ir plonas rankas, Tartum norėdamas pasiekti auksinį iliuzijų mėnulį Ir apkabinti didelį nakties pasaulį — tartum moterį. ..
oooooooooooooooooooooooooooooooooc
LANGAS
Visi susirinko į tankiai su žėlusį sodą. Atsargiai brai džiojo po šlapią žolę, stengda v. LUŽYS kamuoliuką siūlų iš širdies miesi alkūnėmis neliesti pra teisininkas ir nešiosies, žydusių obelų. Gale sodo — kol jis dils ir leisis, Kažkur didelis pilkšvas vandens plo kol nutrūks. pačiam akiračio krašte tas — Kauno marios... susikerta dvi horizontalės — Bet žinoki — Kiekvienais metais, kokius išėjimai man nebaisūs, du neapčiuopti keliai, orus beatpūštų gegužės vė tik už ilgesį dvi neišspręstos lygtys jas, šimtai kauniečių autobu tikriausiai niekad niekad su X nežinomųjų. neatleisiu. sais, pėsčiomis traukia į šią Kažkur susivienija amžinas jaukią pakaunės sodybą, ku dvejinimasis rioje gyveno ir rašė mūsų gyvenantis manyje, šalimais, Nėris... Į vienintelę didelę MANOJI DZŪKIJA kaip šešėlis ir saulė, pavasario šventę — Poezijos Tave myliu, kaip krantas ir jūra, Pavasarį... Tavęs ilgiuos, kaip troškimas ir neviltis. Tą sykį nenusisekė. Po manasis Dzūkų krašte. Kažkur ankstyvų karščių oras pabiuTenai baltuos beržynuos pačiam akiračio krašte ro. Visi gūžėsi nuo marias pavaikystė mano lakstė, susikerta keliai, šiaušusio vėjo. Dengė galvas į girią brido kuriais turėjome praeiti, lietsargiais, slėpėsi po lietpal brido ir paklydo. ir tie, kuriais praėjome, čiais, iš kažkur ištrauktais fa Tenai man veidą kad, trokšdamas neros lakštais. Mačiau stu iš nevilties ir abejonių strazdanom dentus su algebros konspek pavasariai aptaškė. ir begalės klaustukų, tais. .. Mačiau senutes, pavar Svajonę mano išnešė surasčiau tikrąjį save. gusiomis rankomis apglėbusias nedrąsią svetimus valkus. Jos gal čia jauni gandriukai, Nuo pat ryto užklydo visai atsitiktinai. Gal pašokę iš lizdų. šiandien saulė šitaip švyti, šie poezijos žodžiai pirmi ir Tenai prie prūdo Nuo pat ryto paskutiniai... Bet jos slepiasi Visos gatvės, žmonės, skverai senas gluosnis, nuo lietaus, tildo neramius senasis mano draugas, saule aptaškyti. vaikus, ir klausosi, klausosi. .. nuo metų, nuo minčių Patylėk, dar nesakyki, Skaitė Mieželaitis... Skaitė ką aš pats seniai seniai žinau. nepakelia šakų. Baltakis... Degutytė... Visas Neatstumki mano meilės šitą Ten ežeruos saulėlydžiai mūsų tautos poezijos žiedas, rytą. užgęsta, taip retai besusirenkantis į beržais sustingsta jeigu savo vieną būrį... Eilės apie duomano ilgesys. tyčia ar netyčia praradai. ną, saulę ir negrįžusius. Ir Mani sapnai pasidarė truputį šilčiau, lyg Patylėk dar. Nieko nesakyki. anksti rodais išklysta, nuo nematomos ugnies, P” Delnuose išnešiu savo meilę kaip pievom rūkas, tuo apniūkusiu gegužės dan su pirmais gaidžiais. paskutinį, gal būt, sykį gumi. .. Ilgai iki sutemų klau priešais tokią saulę palaikyti. Tenai man gimto sodžiaus sėmės Tylos, kurioje skambė švelnias, geras dainas jo Poezijos Žodis. beržai širdy O paskui išeisi? O paskui išjungė mikrofo Taip. Paėmus mano ilgesį — viršūnėmis užrašė. nus, technikai sukrovė į maši nas susuktas vielas. .. Mieže laitis padėjo pluoštą pavasari A. KAROSAITĖ lituanistė nių gėlių ant namo laiptų. Ir visi išsiskirstė. VAIKYSTĖ Ėjau iš lėto sodo taku, nu Molinis ąsotis, pamenu, sudužo, bertu nužydėjusials žiedla Prisigėrė pieno murkiančios katytės. piais. Ir prie pat vartelių kaž Išdidžiai į kampą žengė glostyt ūsų, kodėl atsigręžiau. Sodo gi O bobulė ėmė bartis ir tvarkytis.. . lumoje švietė vienintelis, gelsvas langas... Geras buvo pienas apkūnios žalmargės, Ji gyva. Mums ir katinėliams būdavo lig soties.. . Ir aš ramus sugrįžau na Pieno prisigėrus, sapnui akys merkės — mo. A. DARGIS Ir kodėl sudužo molinis ąsotis? ..
SUSIRINKOME LAIMĖS DAINUOTI atkelta iš 1 psl.
Scenoje netilo dainos. Skambėjo kaltinimas ameriko niškiems agresoriams ir laisvę mylinčio Mikio Teodorakio dainos. Studentai atvežė savos tėvynės dalelę. Spalvingais nacionaliniais šokiais žavėjo Indijos, Kipro, Ceilono vaiki nai ir merginos. Didelis būrys jaunuolių mūsų bendraamžių džiaugėsi kartu su mumis draugyste ir artėjančiu gegužiu. Sunku bū tų kalbėti apie įspūdžius, ku riuos paliko vakaras. Norisi padėkoti Interklubo nariams už tai, kad svečiai pamilo mūsų kraštą. — Studentai atvažiuoja į Vilnių labai mažai težinodami apie Lietuvą, smalsūs, todėl mes siekiame būti ne tik ge rais šeimininkais, apie ku riuos mūsų svečiai pasakos įvairiose Pietų Amerikos ša lyse, Afrikos kampeliuose, broliškose respublikose, — kalba Interklubo pirmininkė Irena Tumavičiūtė. — Mes rodome ir pasakojame viską, kas geriausia mūsų šalyje, pa sakojame apie krašto praeitį, šiandieną. Malonu, kai sukeli susidomėjimą tuo, kas brangu pačiam. Po to žmonės pasida ro atviresni, nuoširdesni.
NOVOSIBIRSK 3
16 vai. Maskvos laiku mūsų natus, apie Barnaulo metaluTU-104 nusileido Novosibirsko gijos 'kombinato ----' ’ matematiMums teko laimė vienos Tolmačiovo aerouoste. Jau modelį, stovintį ’direktoriaj trumpos pertraukėlės metu su pradeda temti. Pasireiškia kabinete, apie 10 su viršuj trukdyti tolimosios Brazilijos daugiau kaip 5 vai. skirtumas Sibiro mokslų akademij, vaikinus, atvežusius į Vil tarp Vilniaus vietos laiko ir miestelio iriamųjų institut nių šaunų estradinį orkestrą. Novosibirsko. kuriuose dirba matematikai Jie noriai dalijosi įspūdžiais: Skubame į miestą. Čia per Jau spėjome susidarą — Mes visam gyvenimui sėdame į kitą autobusą. 27 km vaizdą ir apie Novosibirsį pamilome Lietuvą. Grįžę į sa kelio — ir mes garsiajame Si universitetą iš studentų pas] vo šalį, būtinai papasakosime, biro Mokslų Akademijos kojimų, iš to, ką pamatėme] kokia graži Lietuva, kokie miestelyje. Norėtųsi kai ką Novosibirsko universitet-J nuostabūs jos žmonės. apžiūrėti, bet aplink tikra Si įkurtas 1963 m. Jame mokei biro naktis, tik toli matyti 3800 studentų, iš kurių 10(3 Daug gerų žodžių buvo pa per mišką nusitiesusių gatvių — Matematikos fakultetj sakyta apie mūsų studentų magistralės, o taip pat dauge Prie Universiteto veikia jaj svetingumą, apie mūsų ginta lio mokslinių tyrimo institutų nųjų fizikų-matematikų m.c rinės Lietuvos, kurią saugo koloninės emblemos. ja Čiurlionio karalių delnai, kykla, iš kurios daugelis vėl Nesinori miego, nepratę 19 liau ateina į Universiteto at grožį. vai. gulti.. Rytas prasideda pa ditorijas. Iki šių metų matema gal iš anksto paruoštą ir labai tikos fakultetą baigė 900 siu suspaustą programą. Svečių dentų iš kurių 500 dirba Si | APIE MUS RAŠO | — apie 50 žmonių, daugiausia biro Mokslų Akademiin matematikai iš 13 TSRS uni miestelio tiriamuosiuose insti g Vilniaus universiteto 4 versitetų. Universitetų geogra tufuose. g dainų ir šokių liaudies an- g fija plati: pradedant Vladi Visus pagrindinius matema z samblio šokėjai sukūrė se-g vostoku ir baigiant Vilniumi tikos kursus, anot akad. So g novinį lietuvių liaudies g bei Ryga. bolevo — skaičiavimo techni g šokį „Muštinis", kuris g Pirmiausia ekskursija į No ką, studentai praeina per j Ž vaizduoja lietuvių kovas v, vosibirską. Už autobuso langų metus. 4—5 metai — tai specsniegas su lietumi, vėjas — kursai, diplominis. Speckursu] % prieš kryžiuočius, — tai g tikras Pabaltijo pavasaris. Iš skaito žymiausi Sibiro Moks g parašas po nuotrauka, ku- g g rią kovo 1 d. numeryje at- g autobuso stengiamės nelipti, lų Akademijos mokslininkai klausomės ekskursijos vado daugiausia mokslo tiriamuo g spausdino pažangus JAV g vės pasakojamos Novosibirsko siuose institutuose. Fizikai g lietuvių laikraštis „Lais-g istorijos. g vė". To paties laikraščio g chemikai atlieka darbus n Vakare kai kas pasirenka supažindina su naujais prie-' g kovo 19 d. numeryje iš- g g spausdintas mūsų Univer-g Novosibirsko teatrus, kai kas taisais, įrengimais. i? skuba j susitikimą su jaunųjų g siteto rektoriaus akademi- g Šiais metais matematikol I. VOVERYTĖ, g ko J. Kubiliaus laiškas A. g mokslininkų klubo „Po in- diena sutapo su balandžio pir N. MONKEVlClOTĖ tegralu" vadovu fiz.-mat. m. mąja. Bimbai. g kand. Burušteinu. II k. žurnalistės Iškilmingo minėjimo vaka Sekmadienį prasideda kom jaunimo seminaras. Jame da ro metu studentus pasveikino lyvauja visi svečiai, visų No akademikas Sobolevas. Fakul dekanas Ovšianikovas esi?", „Nuo asilo iki mąstyto tinę juostą pamatysi retai. O pirmasis sekretorius R. Vaba vosibirsko aukštųjų mokyklų teto SUKASI ĮDOMYBIŲ skaito balandžio 1 dienos de jo arba šis tas apie informa gaila. . . Lietuvos dokumenta las supažindino mus su nacio atstovai, srities komjaunimo ciją“, „Vincas Svirskis”, „Išti listą darbai visais atžvilgiais nalinio kino ateitimi, su savo kanato įsakymą. Nepaisant to, RATAS komiteto sekretorius, Novosi kimybė”, „Laikas eina per išsiskiria iš sąjunginės tokio draugų ir. be abejo, savo kū kad dekanas net labai rimtai pobūdžio kino produkcijos ir rybiniais planais. Kino kriti birsko universiteto rektorius, Neseniai UŽK nariai susiti miestą“, „Miške“, „Šauksmas”. savo novatoriškumu, ir naujų kė M. Maicienė papasakojo partinės organizacijos sekreto skaito savo „rimtą" šventini ko su Lietuvos kino darbuo Po peržiūros sekė pokalbis temų bei pateikimo formų apie įsakymą, po kiekvieno įsaky paskutinįjį „Didžiojo tojais. Nacionaliniam kinema apie matytus filmus su jų kū ieškojimais. Ir tie ieškojimai Gintaro” kino festivalį, supa rius. mo punkto per salę nusirita tografui atstovavo režisieriai rėjais. Pasirodė, kad audito dažniausiai Pagrindinį baigiasi gerais, žindino su prizais. pranešimą juoko bangos. kuriuos ir operatoriai R. Vabalas, R. rija menkai žino lietuviško naujais atradimais. Tik gaila, yra Iškovojęs Lietuvos kino „Komjaunimo organizacijos Verba. S. Lazėnas, kino kri kino raidą, o su dokumenta menas visasąjunginėje ........................... ir Sveikiname mes, svečiai, uždaviniai studentijos auklėji tikai M. Maicienė, R. Paurai- listų darbais tėra susipažinu kad gana dažnai respublikos tarptautinėje arenoje. tė ir kino studijos darbuoto si atsitiktinai. Ir tai, matyt, ne žiūrovo jie nepasiekia. me" padarė Novosibirsko uni įteikiame atminimo dovanėles R. KANOPKAITE, jai V. Imbrasas ir A. Viesulas. mūsų kaltė, nes Vilniaus kino Pokalbio metu Lietuvos ki versiteto rektorius S. Beliaje- šeimininkams. Įteikiamas di sąjungos D. PIKOLYTĖ Mes matėme filmus „Kas tu teatruose lietuvišką dokumen- nematografininkų vas. Seka pasisakymai apie delis tortas III kurso futbolo studentijos savivaldos vysty komandai, laimėjusiai šventi mą, apie komjaunimo CK III nį turnyrą. Laukė dovana ir plenumo iškeltus uždavinius, „TSRS rinktinės" (komandai, apie penkerių metų komjauni sudarytai iš svečių), bet, pra mo darbo planą, apie lenin sidėjus sniego pūgai, rungty gradiečių sociologinius tyri nės neįvyko, dovana liko ne mus, diskusijos, svečių pasisa įteikta. Toliau sekė linksmoji dalis: kymai. Vakare — Matematikos fa Linksmųjų ir išradingųjų klu PASAULIS — SLIDUS kad nė vieno sakinio nesurez- čiau tą pasakų priemonę, ku kulteto fuksų įšventinimo j bas tarp „mažylių" (I, II, III glau. ri karalaičius paverčia nema SESIJA TAI MŪŠIS. LAI studentus ceremonija, savi kursų) komandos ir „korifėjų" .Pangda.* (IV kurso) komandos, šokiai. veiklos koncertas, šokiai. I. Ar tik ne apie Slavočins- tomais! ^Tintai MĖTI JĮ — MŪSŲ UŽDAVI ont aucCLtoSekanti diena — matemati — Atiduokit man savo bi kio eilėdarą klausinėjo? Mes vėl Vilniuje, bet dar kų diena — Universitete. Pa ilgai prisiminsime Sibiro Į II. Ne, ne apie Slavočinskį. lietą, — skęstančiojo balsu NYS! Patariame: skaitų pagal tvarkaraštį nėra, Mokslų Akademijos miestelį, Apie kažkokią Lazdynų Pelė- paprašiau išlipančio keleivio. Tas sustojo ir įsmeigė į dą sužinoti norėjo... 1. Jeigu per fizikos egza užtat paskaitas skaito akade puikų priėmimą, rimtą kom I. !? mane tokį žvilgsnį, kaip vil miną tavęs paklaus, kaip dir mikai Socialistinio darbo did jaunimo seminaro atmosfera, ba transformatorius, atsakyk: vyris Sobolevas, Sibiro Moks nuoširdžius Novosibirsko uni Nesišypsokite, tai ne šiaip kas j Raudonkepuraitę. EISI (.PARODĄ? lų Akademijos prezidentas versiteto studentus. — Beje, aš nepatikrinau sau juokas. Tikėsite ar neti— Ū-ū-ūū-ūūūll! Lavrentjevas. Mums, kaip s ve“ kėsite, be tai tikrovėje įvykęs jūsų bilieto! J. BALTRUŠAITIS 2. Jeigu tau duos linzę ir člams, paliekamos vietos, o PATS 3OJE — !!!!???? pokalbis. MMF komjaunimo sekretorius DALYVAUJU? paprašys parodyti fokusą, sa 400 vietų auditorijoje studen A. BAGDONAITĖ R. ŠVILPYNĖ kyk, kad atėjai laikyti egza tai sėdi net ant langų, stovi mino, o ne fokusų rodyti. praėjimuose, nes visi norin REDAKCINĖ KOLEGIJA YLOS MAIŠE 3. Filosofijos dėstytoją ga tieji netelpa. „Matematika ir dabartis". — Gaila, bet šį mėnesį ne lima kontratakuoti klausimu: i NEPASLĖPSI Mūsų tarpe jau nuo seno Akademikas Sobolevas pasa galėsiu sumokėti jums už — Viena galva gerai, o dvi Klesti „MODERNUSIS GEGUŽĖS 17 d. 20 vai. ( kambarį, — sako studentas dar geriau, tad kodėl žmogus koja apie naujus atradimus, Kūlvirsčia išsiritau iš au- šeimininkei. naujausias matematikos kryp VVU Komjaunimo komite- / MENAS"! sudvejintas iš apačios? ditorijos ir tiesiog į šeštuką. te renkasi studentai, pada-' KUR ieškoti jo šaknų? tis ,apie su matematikų pagal — Jūs taip kalbėjote ir Tiesa, bilietą. . . O kapeikos. .. Ant suolų ir ant stalų! vę pareiškimus į stovyklą; 4. Prieš sesiją nemiegok ba sukurtos chemijos kombipraėjusį mėnesį, — šyptelėjo Apskritai, kam čia grūsti jas Kazachstane. paskaitose — nežinosi kada šeimininkė. į to besočio ryklio — auto Dar priimami į būrį vy- ( laikyti įskaitą, o jeigu jau vis — Tai argi aš neišlaikiau NESIŠYPSOKITE mato nasrus. Geriau nusipirk rai. Nuoširdžiai užjaučiame tiek miegi, neknark — pabu žodžio? kurso draugę Birutę DAsiu du sąsiuvinius, arba ke VVU Komjaunimo dinsi greta miegantį draugą. RACIUTE ir liūdime drau Prie auditorijos, kur vyksta turis pieštukus, arba bandelę komitetas ge, jos tėveliui mirus. 5. Penketą gauti lengviau, lietuvių literatūros istorijos bufete, arba. .. arba... arba. . . I kurso lituanistai negu trejetą — penketą pa egzaminas, susitiko du drau -— Keleiviai, paruoškite bi — Myli mane? gai. rašo iš pirmo karto, o kad — Beprotiškai. lietus kontrolei. gautum trejetą, kartais tenka I. Na, kaip, išlaikei? — Ar mirtum dėl manęs? — Viešpatie!!! net dešimt kartų laikyti. II. Išvijo, kur ten išlaiky Užsimerkiau ir susigužiau — O ne, mano meilė nemir Nuoširdžiai užjaučiame • REIKALINGI pionierių <urso draugę Ireną LAN6. Jeigu pajusi, kad plausi. .. Tokį klausimą užmetė. kamputyje. O, kad aš turė- tinga. i vadovai darbui Palangoje KELYTĘ Jos broliui tra kioji, žinok, kad tuoj nuskę ‘birželio 4—30 dienomis. giškai žuvus. si. Aprūpinama maistu, moka III k. germanistai ir vadovas. mas atlyginimas. 7. Pavytas iš egzamino, Pareiškimus nešti į VVU guoskis taip: „Kiekvienas ne Komjaunimo komitetą. ša savo kryželį". VVU Komjaunimo komitetas KO TIK NEBŪNA... Ekonomikos fakulteto
įsįį m
auditorija
Linksmoji ® Cha-cHa^
I
(Vokiečių jumoras)
llSIMAOIM
Sveikiname tubistu sąsk RVDŽiO a
dolyviu/J
Cirke kilo didžiulis sujudi mas. — Kas atsitiko? — klausia jojikas. 1—. Liūtas užpuolė ponią di^kstorienę! — atsako klou-
— Gaila, toks žvėris susi laukė tokio nelemto galo.
studentų profbiuras reiš kia gilią užuojautą Mary tei BLOŽYTEI dėl Jos my limo tėvelio mirties. l«
EF spec. Lidiją limai laučia
darbo ekonomikos I k. II qr. studentę NOVIKOVĄ, jos my mamytei mirus, užgrupės draugai.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 2958
LV 10163