canvBims _ scunencas B Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. gegužės 18 d.
SESIJA @ SESIJA Kalbuosi su Gamtos fakul teto prodekane doc. L šarkiniene: — šią sesiją studentai lai ke egzaminus neblogai. Ne maža studentų, kuriais gali ma pasidžiaugti. Tai 4 kur so biologės J. Bražėnaitė (Lenino stipendininkė), A Mockutė, I. Sližiūtė. Jos lai ke egzaminus vien penke tais. Neblogai sekasi ir A. Ostrauskui. To, beje, nepa sakysi apie tos pačios spe cialybės studentę O. Radavičiūtę.
Abejingų grupėje nėra FAF ekonominės kiberne tikos specialybės trečiakur siai geriausios akademinės grupės konkurse užėmė ant rąją vietą. Abejingų čia nėra. Mokosi ir stengiasi visi. 1 rūpėję daug mokslo pirmū nų, Jau nuo pirmo kurso čia vyrauja darbo. nuotaika. Mokymo programa III kur sui labai plati, kursas svar bus, žiemos sesija pareika lavo bene daugiausia pastan gų, atkaklaus darbo. Tačiau rezultatai, kaip visada, — geri. Daugumas egzaminus išlaikė gerai ir labai gerai, 6 studentai gauna padidintas tipendijas. Grupė didžiuoja si ne tik mokslo pirmūnais, bet ir aktyviais visuomeni ninkais. R. Navikaitė, V. Griciūtė, P. Baublys daug laiko ir jėgų atiduoda visuo meniniam darbui, kuris, jų nuomone, ne mažiau svar bus už studijas. Grupės seniūnė Eglė Pau lavičiūtė — mokslo pirmū nė, K. Markso stipendininkė, orientacijos sporto meistrė, LTSR čempionė. Sportininkų grupėje yra ir daugiau. Ėji kas V. Navickas, irkluotojas H Petružis gina ne tik fa kulteto, bet ir Universiteto sportinę garbę. I. Gelumbeckaitė ir L. Kausinytė dainuoja akademinia me chore, šoka dainų ir šo kių liaudies ansamblyje.
Sesija Pramonės ekonomikos fa kulteto trečiakursiams gegu žės mėnuo — egzaminų me tas. Po sesijos jų laukia prak tika pramonės įmonėse. Geriausiai egzaminus laiko pramonės planavimo specialy bės 1 gr. studentai. Šiuo me tu grupės geriausieji — B. Biekšaitė, R. Bertašiūtė, J. Buda, J. Kneita. Neblogai se kasi ir 2 grupei. Galima pasi džiaugti A. Macelytės, J. Ziūkaitės darbu. Yra ir daugiau jaunuolių, kurių studijų kny gelėse puikuojasi geri šios se sijos pažymiai. Tai darbo eko nomikos specialybės 2 gr. stu dentai J. Bagužytė, O. Ciuplinskaitė, R. Eimutavičius, G. Bukas, E. STULGAITYTĖ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Būsimieji geologai išlaikė jau tris egzaminus. Gerai se kasi trečiakursiams L. Mekšriunaitei, R. Simaškaitei, E. Vitkevičiūtei, L. Primudrovai, ketvirtakursiams B. Kai riui, R. Kalendrai, A. Kurti naičiui ir kitiems. Yra ir a*> siliekančių. Ne pirmą sesiją kelia rūpestį trečiakursis J. Račius. [skaitos, egzaminai, džiaugs mai ir bėdos. O po to — va sara. Pilna skubėjimo, lėki mo, darbų ir poilsio. Sėk mės sesijos metu! Kad vasa ra butų saulėta, o pečių ne slėgtų pavasario „skolos“.
B. ZVONKUTR
Daug studentų dirba moks linį darbą. Ekonominė kiber netika, ši nauja mokslo sri tis, reikalauja nuolatinio ži nių plėtimo. Geras specialis tas turi būti ne tik puikus matematikas, bet ir mokėti kūrybiškai mąstyti. 8 žmonės dalyvauja SMD. Aktyviausie ji iš jų — mokslo pirmūnai nuo I kurso L. Žilėnas ir V. Geralavičius. Stengiantis galima visur suspėti, daug nuveikti. Juk kūryba — darbe, o romanti ka — sunkumuose. Grupės seniūnė sako: — Nors pas mus tinginių ir nėra, tačiau atsiliekančių dar pasitaiko. Visus ne sklandumus aptariame kom jaunimo susirinkimuose. Kar tais nuomonių būna įvairių, todėl tenka pasiginčyti. Vi sada stengiamės vieni kitus suprasti. Svarbiausia, kad tvirtėtų grupė, nes, dirbant visiems drauge, galima labai daug padaryti. Prieš akis — vėl sesija. Tai artimiausias ir svarbiausias mūsų uždavi nys, kurį sprendžiame jau dabar: grupėje — bendrai visi, skaitykloje — atskirai kiekvienas. Kai esi visada užimtas, įsijungęs į darbo ritmą, net nepajunti, kaip greitai bėga atšvęstas laikas. Neseniai mediumas. Nueita pusė kelio. Reikia žengti toliau į priekį, tikėti savo jėgomis, niekada nesustoti ir nenuleisti rankų. Taip galvoja ekonominės kibernetikos trečiakursiai, iš kurių daug ko galima pasi mokyti, kurių pavyzdys skatina dirbti. JOKANTAITE
Straipsnis paruoštas pagal kalbą respublikos studentų sąskrydyje.
Man teko didelė laimė atstovauti savajam Vilniaus Universitetui, Visasąjunginia me studentų sąskrydyje. Di džiulį įspūdį mums, sąskry džio dalyviams, paliko TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo kalba, Komunistų partija aukštai įvertino studentijos veiklą, paragino mus mokytis, dirb ti ir kovoti, kaip mokė Leni nas. Mes, šiandieniniai studentai ,ir būsime tie žmonės, kuriems vyresnioji karta perduos mokslo ir technikos, so cialinės pažangos estafetę, ku riems artimiausioje ateityje reikės aktyviai prisidėti prie istorinės svarbos uždavinio vykdymo: organiškai sujungti mokslo bei technikos revoliucijos laimėjimus su socialistinio ūkio sistemos pranašumais, reikės dirbti mokslo tiriamąjį darbą, reikės auklėti jaunąją kartą, paga liau, reikės kurti kultūrines vertybes. Giliai atmintin įstri go TSKP CK Generalinio Sekretoriaus drg. L. Brež nevo** žodžiai, kad 4,tarybinis specialistas šiandien — tai žmogus, kuris gerai įsisavino marksizmo - leninizmo pa grindus, aiškiai mato politi nius partijos ir šalies tiks lus, ypač plačiai moksliškai ir praktiškai paruoštas, tobu lai moka savo specialybę". Taigi, mūsų mokymosi orien tyru turi būti reikalavimai, kuriuos šiandieną kelia parti-
J. PECKAITIS IV k. teisininkas
ja ir liaudis tarybiniam spe cialistui. Universiteto komjaunimo organizacija, padėdama dės tytojų kolektyvui, partinei organizacijai ruošti tokia linkme jaunuosius specialis tus, daugiausia dėmesio ski ria studentų mokymuisi, ug do juose meilę pasirinktai specialybei bei žinioms. Pa staraisiais metais suaktyvė jo fakultetų akademinių ko misijų veikla, studentų moky mosi klausimai pastoviai svarstomi komjaunimo susi rinkimuose, komitetų posė džiuose. Tradiciniu tapo kon kursas akademinei grupei iš aiškinti, kurio tikslas pa siekti kuo geresnių rezultatų moksle, visuomeninėje - po litinėje praktikoje. Štai Teisės fakulteto IV kurso 3-oji komjaunimo gru pė jau antri metai iš eilės pripažįstama geriausia Uni versitete. Grupės branduolys — gruporgė J. Vilimaitė, seniūnas J. Vasiliauskas, V. Tamulytė ir V. Rapšys — išlaikė egzaminus penketais. Iš 24 grupės studentų — 6 mokslo pirmūnai, labai gerais ir gerais pažymiais mokosi — 15, tik 3 studentai turėjo po patenkinamą pažymį. Visi komjaunuoliai turi pastovius visuomeninius įsipareigoji mus. Šios grupės sėkmės lai das — įtemptas kūrybinis darbas, aktyvi visuomeninė veikla. Čia sukurta kūrybiš kumo, entuziazmo, savitarpio
Universiteto kom jaunimo darbų ir sumanymų verpete visada sutiksi busi mąjį teisininką Jus tiną Pečkaitj. Jis jau kelinti metai vadovauja fakulteto komjaunimo orga nizacijai, kuri tapo viena geriausių mū sų aukštojoje mo kykloje. Nuoširdus, be galo sąžiningai atliekantis savo pa reigas, draugiškas vaikinas pelnytai turi autoritetą res publikos studentijos tarpe.. Neseniai Jus tinas Pečkaitis už gerą mokymąsi (jis Lenino stipendinin kas) ir visuomeni nę veiklą buvo ap dovanotas LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo Garbės raštu.
pagalbos aplinka. Kolektyvas gyvena principu — visi už vieną, vienas už visus. Džiu gu, kad tokių grupių Univer sitete vis daugėja: jose plačiausiai atsiskleidžia ir tosi studento gabumai, kolektyvas skatina juos ieškoti, nuolat tobulėti. Didelę reikšmę turi studen tų savarankiško darbo kont rolės sistema, fakultetuose taikomos įvairios tos siste mos formos. Tačiau kai ku riose komjaunimo grupėse suvesti rezultatai ne visada svarstomi, o tai menkina sistemos efektyvumą. Univer sitete tapo tradicinėmis tėvų dienos. Didelę reikšmę turi informaciniai laiškai tėvams ir vidurinėms mokykloms
KOKIE BUVO TAVO DARBO METAI, TOKIE BUS IR EGZAMINŲ PAŽYMIAI ATEINA SESIJOS BANGA: ĮSKAITOS. EGZAMINAI. DŽIAUGSMAI IR BĖDOS. O PO TO VASARA. PILNA SKUBĖJIMO, LĖKIMO, DARBU IR POILSIO. SĖKMĖS SESIJOS METU! KAD VASARA BOTŲ TIKRAI SAULĖTA. O PEČIŲ NESLĖGPAVASARIO ,.SKOLOS“.
Chemiką kitaip vargu ar įsivaizduojam, kaip laborato rijoje. Antrakursiai joje pra leidžia kiekvieną savaitę po dešimtį valandų. Pirmą jų grupę radau Analizinės che mijos laboratorijoje. „Atlie kam kiekybinę analizę; dar bas reikalauja kruopštumo", todėl visiška tyla, susikaupę žvilgsniai (nuotraukose I. Malaiška, L. Daugirdaitė)... Grupės dauguma jau bai gia darbus laboratorijoje ir ruošiasi sesijai, tikėdamiesi geresnių rezultatų, negu pra ėjusioje: kad nebūtų skolinin kų, nc-pasiduotų žiemos sesi jos penketukininkai (A. Bal čiūnas, A. Babenskas, J. Bar kauskas), juos vysis kiti... V. BRAZIŪNAS
Nr. 16 (836)
apie jų auklėtinių mokymąsi Universitete. Komjaunimo or ganizacija vis plačiau propa guoja mokslo pirmūnų dar bo metodiką. Įdiegiant visuomeninės-po litinės praktikos sistemą, su stiprėjo priimtų įsipareigoji mų vykdymo kontrolė, kom jaunimo organizacijos ryšiai su dekanatais, katedromis. To dėka kasmet kyla Universite to studentų pažangumo ro dikliai. Džiugu, kad mūsų univer sitete kas dešimtas studentas yra mokslo pirmūnas. Tačiau mus jaudina tas faktas, kad iš Universiteto už nesąžinin gą pažiūrą į mokymąsi pa šalinama dešimtys studentų. (Nukelta į 2 psl.)
TRUMPAI Praėjusią savaitę Švenčio nyse prie Partizanų pilkapio įvyko Pergalės šventės iškil mės. Jose dalyvavo ir Univer siteto sportininkai, saviveikli ninkai, Universiteto kolektyvo sveikinimus švenčioniškiams perdavė LLKJS VVU komite to sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis. E. TUREVlClUS
Matematikos ir mechanikos fakultete jvyko konferencija, skirta Lenino vardo suteiki mo komjaunimo organizacijai 50-čiui ir TSKP įkūrimo 70čiui. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė I kurso studentai. V. KUODIS
Kostromos darbo ir poilsio stovyklos būrio nariai atlieka praktiką 3-oje namų statybos valdyboje: susipažįsta su bu simojo darbo specifika, įran kiais ir mechanizmais. E. STULGAITYTĖ
Kviečiame į pokalbį
Konferencijoje ir Paskutiniais studijų metais, lygindamas įvairias konferen cijas, noriu pareikšti keletą pastabų dėl tokių renginių organizavimo Universitete. Viena iš blogybių, kad bū na studentų, kurie nežino, ar jie SMD nariai, ar ne. Dar bus rašo prieš pat konferen cijas, šturmuodami. Būna at vejų, kai pateikiamos kursi nių darbų dalys. Taip atsi tinka, manau, todėl, kad per mažai skatiname rašančius — gal būt, ateities mokslinin kus. Kaip pastebėjau, pasku tiniaisiais metais mūsų uni versiteto etnografų ir archeo
logų darbai visasąjunginėse studentų konferencijose „ski na laurus", o pačiam Univer sitete vertinami vienpusiškai, dažniausiai paties pranešimo mokslinio vadovo. Tuo už kertamas kelias gilesnėms diskusijoms. Be to, studentų konferencijose dalyvauja tik vienas kitas dėstytojas (daž niausiai — kas sudaro ver tinimo komisiją), o visai ne kenktų žinomų mokslininkų dalyvavimas šiose savotiško se studentų šventėse. Aišku, nenormalu, jei per dieną išklausoma 15 prane šimų. Negerai, kad pirmakur-
po
|OS
šiai konferencijos metu turi sėdėti paskaitose. Šaudamas du zuikius, gali nė vieno ne nušauti! Dalis ateina pasi klausyti tik dėl to, kad atsi žymėtų dalyvavę, todėl pra nešimai ne visuomet įdėmiai išklausomi. Trūksta draugų pasisakymų, analizavimo. Tai neskatina studentų eiti dides nių ieškojimų keliu. Juk be archeologų ir etnografų retas kuris pranešimus iliustruoja fotonuotraukomis, skaidrėmis ar piešiniais. O mėgėjiškos kino juostos demonstravimas mūsų konferencijoje — ne girdėtas įvykis. Be to, nerei
kėtų konferencijoms paruoš tus pranešimus taip greitai „numarinti". Juk būtų galima surasti auditoriją žmonių, ku rie mielai paklausytų stu dentų darbų. Labai plinta studentų važi nėjimas po įvairias respub likas. Tai bene geriausias skatinimas įvairinti savo dar bus, kelti jų mokslinį lygį. Mums patiems reikia daugiau kviestis svečių į savo konfe rencijas. Būsimiems etnogra fams netgi būtina artimiau bendradarbiauti su Rygos universiteto kolegomis: gimi ningų tautų etnografijoje daug bendrų problemų. Jauniesniems draugams lin kiu pasiekti, kad SMD kon ferencijos ateityje taptų dar galingesne pažinimo versme ir pasidarytų tikromis stu dentų šventėmis. V. BALTRUŠAITIS V k. Istorikas
Kviečiame į pokalbį „STUDENTŲ KŪRYBA IR SMD" Jį pradėjome „TS" 12-ame numeryje. Dar vieną pasisakymą apie SMD mokslinės ir organizacinės veiklos problemas spausdinome 15-ame numeryje. Laukiame Jūsų laiškų!
SMD bobose
Filologijos fakultete devy niems SMD būreliams priklau so 200 su viršum narių. Tai nedaug, palyginus su viso fa kulteto studentų skaičiumi. Apie tai, kaip įtraukti studen tus į SMD veiklą, kaip tvarky ti būrelių darbą, kitas proble mas aptarė fakulteto SMD na riai, susirinkę į Universiteto kavinę. Vakaro metu SMD centrinės tarybos, studentų profkomiteto atminimo dovanėlės buvo įteiktos XXV SMD konferen cijos laureatams R. Bagvilaitei, I. Lupeikaitei ir kitiems.
Zoologų būrelis gyvuoja jau apie dvidešimt metų ir yra vienas stambiausių ir veikliausių Universitete. „En tuziazmo visiems penkiasde šimčiai būrelio narių tikrai pakanka", — su pasididžiavi mu pasakoja vadovas doc. R. Kazlauskas. — Tai ir trečia kursis A. Manikas, tiriantis drugius, ir ketvirtakursis G. Gražulevičius bei būrelio pir mininkas trečiakursis S. Sin kevičius, besidomintys paukš čiais, ir daugelis kitų. O penk to kurso studentės B. Palinkinaitė ir V. Budrytė jau kelin B. VALAINYTE ti metai tiria Žuvinto ežero
(Atkelta iš 1 psl.)
NESKUBĖK, paklausyk... paukščius. Jų pranešimas, re. Nagrinėjami ir grynai perskaitytas SMD konferenci praktinės reikšmės klausimai: joje, susilaukė geriausio įver kaip praturtinti Vilniaus Vin tinimo. Beje, laboratorinio gio parką sparnuočiais ir kt. darbo būrelyje maža. Dau Būrelio nariai negaili nei lai giausia tyrinėjama lauko sąly ko, nei jėgų šiam darbui. Vi gomis". si labai myli gamtos grožį ir Būrelio nariai tiria gyvūnų trokšta ne tik išsaugoti, bet ir apsaugą, Elektrėnų dirbtinio praturtinti gyvūnijos pasaulį ežero paukščius, Čepkelių Artėja vasara. Kaip ir visa raisto gyvūniją, paukščių mi da, ji bus karšta zoologams. graciją Ventės Rage, daug Juos, apsirūpinusius pagrindi dirbama mažai ištirtame Biržu niais savo ginklais — žiūro lio ežero draustinyje. Šią va nais ir fotoaprataais — sutik sarą ichtiologai, doc. A. Kub- sime ne viename žaviame res licko vadovaujami, vykdys ty publikos kampelyje. rinėjimus Stirnų ežeruose, o entomologai — Viešvilės eže V. BARTASEVIČIUS
PUSĖ AMŽIAUS Respublikos matematikai pažymėjo Universiteto Skai čiavimo katedros docento P. Golokvosčiaus 50-ąsias gimi mo metines. P. Golokvosčius sėkmingai dirba mokslo tiriamąjį dar bą. Jis skaito mokslinius pra nešimus įvairiose respublikos ir šalies matematikų konfe rencijose, pasitarimuose, se minaruose ir suvažiavimuose. Šiais mokslo metais buvo iš vykęs į Prahos universitetą, kuriame padarė keletą moks linių pranešimų. P. Golokvosčiui neretai tenka recenzuoti mokslinius straipsnius, būti disertacijų oficialiuoju opo nentu. Darbo Universitete metu P. Golokvosčius skaitė ir skai to įvairius bendrus ir specia lius matematikos kursus, va dovauja kursiniams ir diplo miniams darbams. Kartu su doc. V. Paulausku paruošė ir išleido aukštųjų mokyklų studentams „Diferencialinių lygčių" vadovėlį.
KIEKVIENO STUDENTO PAREIGA LAIKYTI PDG NORMAS 1973 m. birželio 24 d. kiekvienas komjaunuolis, jau nuolis turės raportuoti, kaip jis išlaikė visasąjunginį fizinio ir karinio pasiruošimo egzaminą. O juk kiek vieno komjaunuolio „fizinio pasiruošimo atestate" at žyma „įskaityta" bus įrašyta tada, kai jis išlaikys vi sas sportinio komplekso „Pasiruošęs darbui ir Tarybų Sąjungos gynybai" normas. Universiteto PDG komisija skelbia tokį normų lalky- į mo tvarkaraštį: plaukimas — pirmadieniais .antradieniais, trečiadie niais, ketvirtadieniais, penktadieniais — „Žalgirio" at virame plaukimo baseine nuo 12 iki 14 vai. Šaudymas — antradieniais, trečiadieniais, ketvirta dieniais — 9—12 vai. — šaudykloje prie „Darbo rerervų" stadiono. lengvoji atletika — pirmadieniais, antradieniais trečiadieniais, ketvirtadieniais — 17—19 vai. „Darbu rezervų" stadione. Prieš laikydami normas visi studentai turi pasitik rinti sveikatą medicinos kontrolės kabinete prie Uni versiteto Fizinio auklėjimo katedros. WU PDG komiaij a
MOKYTIS KOMUNIZMO-PRIESAKAS MUM.S
Matyt, nepanaudojami visi rezervai geresniam pažangu mui pasiekti, komjaunimo or ganizacijos darbe dar yra me ugdyti mokėjimą pasiimti eityje, todėl komjaunimo or versiteto studentų žinios iš trūkumų. Ne visada efekty visą žmonių žinių sumą ir ganizacijos rūpestis ir moky visuomenės mokslų, įdiegian vūs yra kai kurių fakultetų pasiimti taip, kad komuniz mo procese, ir SMD veikloje čių studentams mokslinio komjaunimo biurų posėdžiai mas nebūtų kažkas išmokta, padėti ruošti kūrybingą spe galvojimo ir argumentavimo — juose trūksta principingu o būtų tai, kas pačių per cialistą, mokantį giliai, moks įgūdžių visuomeninių reiški mo, dalykiškumo, retai galvota. liškai mąstyti, mokantį stu nių pažinime, yra neblogos. svarstoma grupių komjauni Vien aukštosios mokyklos dijuoti, atrinkti ir suprasti Bendras visuomeninių moks mo organizacijų veikla, ne programos įsisavinimo nepa tai, kas svarbiausia didžiulia lų disciplinų pažangumas vir apibendrinamas jų kovos už kanka. Gyvenimas reikalauja me žinių sraute. Taigi, Leni šija 97 proc. žinias patyrimas, neatsklei ruošti sugebančius kūrybiškai no priesakas: „Mokytis, mo Daugiau dėmesio reiktų džiami trūkumai, kai kurių dirbti ir mąstyti specialistus kytis ir dar kartą mokytis" skirti visuomeninių mokslų grupių, o kartais ir fakultetų — tai objektyvi komunizmo mums skamba kaip pagrindi disciplinų seminariniams už akademinio sektoriaus darbo statybos reikmė, sąlygojama nis, konkretus nurodymas, siėmimams. Kai kurių stu planuose trūksta konkretumo. mokslinės ir techninės pažan kaip mūsų partijos ir liaudies dentų atsakymuose maža dis Komjaunimo organizaciją gos. Čia didelę reikšmę turi priesakas, kaip aktualiausias kusinės medžiagos, jie nesu jaudina ir tai, kad dar ne Studentų mokslinė draugija. gyvenimo šūkis. Bet mes, ta geba teorinių žinių pritaiky maža studentų egzaminams Dalyvavimas jos veikloje su rybiniai studentai, neturime ti praktikoje, ne visada su ruošiasi tik iš konspektų, daro galimybę gilinti žinias, teisės užmiršti ir kito Lenino geba savarankiškai, moksliš mažai dirba savarankiškai, skatina savarankiškam darbui, šūkio, raginimo, kad mokymo kai argumentuotai vertinti ypač semestro metu. Vieni tiriamajai veiklai. Mokslinės procesas būtų derinamas su visuomeninius reiškinius. studentai studijų metu visą konferencijos skatina studen komunistinio auklėjimo pro Pažangumo rodikliai iš vi informaciją stengiasi koncent tų kūrybinę mintį, ugdo bu cesu. suomeninių mokslų disciplinų ruoti atmintyje, o kiti ją simuosius mokslininkus. Pa Didelis stimulas visam ideo geresni, negu specialybės da perdirba sąmoningai, siekda staraisiais metais vis plačiau loginiam darbui, ypač studen lykų. Tačiau vien rodikliais mi suprasti dalyko esmę, studentai pradėjo dalyvauti tijos internacionaliniam auk vadovautis nepakanka. Kar analizuoja reiškinius ir fak ūkiskaitiniuose darbuose, bet lėjimui suaktyvinti, buvo pa tais pažymys neparodo mark tus, išskirdami juose esmi mus jaudina toks faktas, kad siruošimas 50-mečio jubilie sistinės-lenininės teorijos ži nius bruožus — kaip tik to kartais silpnai besimokantys jui. Komjaunimo organizaci nojimo gilumo, mąstysenos, kios studijos ugdo studento studentai susižavi ūkiskaiti ja, sumaniai vadovaujama rimtesnių teiginių argumenta mąstyseną, jo sugebėjimus; niu darbu, o profesoriai, do partinės organizacijos ir rek vimo. Praėjus po egzamino tai iš tikrųjų studijos pyve- centai, jų darbų vadovai po torato, siekia, kad internacio kuriam laikui, nemažos dalies nimui, o ne egzaminui. Todėl mokslinio darbo priedanga nalinis principas taptų kas studentų žinios iš visuome komjaunimo organizacija tu žiūri į tokius studentus, kaip dieninio akademinio jaunimo nės mokslų būna tik patenki ri rupinis, kad pagrindinis į pigią darbo jėgą, o ne į gyvenimo norma. namos. O tai, mūsų nuomo dėmesys būtų skiriamas stu mokymo objektą. Teisingai Marksistinis - lenininis mo ne, atsitinka dėlto, kad spe dentų kūrybinio mąstymo ug pasielgė mūsų universiteto kymas — bet kurio profilio cialiųjų disciplinų dėstytojai, dymui, savarankiškumo ir ak vadovybė, uždraudusi silp specialisto žinių pagrindas, dėstydami savo dalyką, nesu tyvumo skatinimui. Kaip tik nai besimokantiems studen neatskiriama jų sudėtinė da kelia vidinio poreikio studi -apie tokią mokymo sistemą tams dalyvauti ūkiskaitinių lis. Neveltui Universitete di juoti marksistinę - lenininę kalbėjo V. Leninas, pabrėž sutarčių darbuose. delis dėmesys skiriamas vi metodologiją, grįžti prie po damas, kad vietoj seno, sau Aukštoji mokykla jau ne suomeninių mokslų studijavi litinės ekonomijos ar filoso so mokymo, senojo kalimo, gali duoti visų tų žinių, ku mui. Pastarųjų mokslą metų fijos vadovėlio, marksizmosenojo muštravimo mes turi- rių specialistui prireikia at rezultatai parodė, kad Uni leninizmo klasikų veikalų.
Doc. P. Golokvosčius aktyviai dalyvauja Universiteto ir fakulteto visuomenln- e veikloje. Ne kartą buvo ren kamas į fakulteto profblurą, dalyvavo respublikinių jau' nųjų matematikų olimpiadų rengime. Šiuo metu yra fa kulteto Mokslinės Tarybos sekretorius, kitų moksliniu ir metodinių tarybų narys. Ypač dideli docento nuopelnai Skaičiavimo matematikos ka tedrai. Būdamas ilgą laiką jos vadovu, P. Golokvosčius įdėjo daug energijos ir su manumo suburiant katedros kolektyvą, ruošiant skaičia vimo matematikos specialis tus. P. Golokvosčius pasižymi dideliu darbštumu, kuklumu. Visi jo mokiniai ir bendra darbiai pažįsta docentą kaip gerą pedagogą, nuoširdų bi čiulį ir principingą žmogų. E. doc. p. V. MERKYS Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas, vyr. dėst. J. AMBRASAS
Komjaunimo organizaciją jau dina ir tai, kad turimų žinių iš visuomenės mokslų suma ne visada tampa studentų pasaulėžiūros pagrindu bei elgesio motyvais. Pasitaiko smerktinų studentų elgesio faktų, kaip nesąžininga pa žiūra į mokymąsi, nedraus mingumas, įvairūs socialisti nio bendravimo normų pažei dimai. Didelę reikšmę marksistinės pasaulėžiūros formavimuisi turi ir visuomenės mokslų darbų konkursas. Džiugu pa žymėti, kad kas trečias stu dentas, studijuojantis visuo meninių mokslų disciplinas, jame dalyvauja. Tačiau ir šiame komjaunuoliško darbo bare yra trūkumų. Komjau nimo aktyvas nepakankamai padeda visuomeninių mokslų dėstytojams įtraukti kuo dau giau studentų į visuomenės mokslų konkurso 1-ąjį turą, organizuoti konferencijas kur suose, grupėse. Apie Universiteto komjau nimo organizacijos veiklos efektyvumą, ugdant studen tų klasinį sąmoningumą, kal ba studentų visuomeninis po litinis aktyvumas. Štai kele tas skaičių: 62% komjaunuo lių turi pastovius komjauni mo įpareigojimus, praėjusią vasarą ir rudens talkoje at liktų darbų sąmatinė vertė lygi beveik 2 milijonams rublių, rudens talkos metu perskaityta apie 600 paskaitų,
šiais metais žiemos atostogų metu mūsų komjaunuoliai perskaitė 2800 paskaitų res publikos gyventojams. Uni versiteto akademinis jaunimas aktyviai dalyvavo, įamžinai..t partizanų kovų atminimą Švenčionių rajone. Komjau nimo organizacija rūpinsis ir toliau, kad visuomeninis dar bas būtų kryptingas, įvairus ir turiningas, kad dar studen to suole vaikinai ir merginos galėtų išmėginti savo iėgas įvairiose gamybinės ir visuo meninės - politinės veiklos sferose. Čia padės neseniai sudaryta visuomeninės - poli tinės praktikos sistema, ku rios tikslas — kad kuo ma žiau būtų studentų, pasyvių juos supančio pasaulio stebė tojų, kad kuo daugiau mūsų išleidžiamų specialistų akty viai dalyvautų savo kolekty vų visuomeniniame - politi niame gyvenime ir būtų dar aukštosios mokyklos suole iš siugdę šio darbo įgūdžius Su džiaugsmu mes sutiko me TSKP CK ir Ministrų Ta rybos nuta'rimus toliau gerin ti aukštųjų mokyklų studen tų materialines ir buitines są lygas, tobulinti aukštąjį mokslą. Palankesnės sąlygos studijavimui padeda dar ge riau ruoštis būsimajai profe sijai. Tai mus, tarybinius stu dentus, įpareigoja dar atkak liau mokytis, siekti geresnių specialybės žinių, nuolat to bulėti. Visa tai įpareigoja mus prisiminti, kad bet kurį savo poelgį turime matuoti vienu matu — naudingumo tėvynei, reikalingumo žmo nėms matu.
Vilnius ~ Odesa:
SUSIGIMINIAVĘ
UNIVERSITETAI
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Odesos Darbo Raudonosios vėliavos or dino I. Mečnikovo universiteto pasiun tiniai. A. SABALIAUSKO nuotraukoje: odeslečių sutikimas geležinkelio stotyje. Nuotraukoje kairėje: Odesos Universi teto centriniai rūmai.
Šalies/ aukštosiose mokyklose • PO SENĄJĮ TALINĄ Mes Taline — viename iš gražiausių viduramžių archi tektūrinių ansamblių šalyje. Tvirti rankų paspaudimai, šilti sveikinimo žodžiai — viskas iš draugų estų. .. Ne matyti veidai, negirdėti balsai. Bet tai tik trumpam. Greit, labai greit mes jau pažįstami, tikri bičiuliai. Kitą dieną ekskursijoje mus lydėjo ir įdomiai papasakojo apie Talino praeitį, plačiau supažindino su miesto įžymy bėmis draugai estai — Poli technikos Instituto studentai. Aplankėme istorinius muzie jus, liaudies meistrų darbų parodą, garsųjį gėlyną „Piri tą1', Rotušę, vienuolyno griu vėsius Piritoje, gėrėjomės gi liai alsuojančia melsvąja Bal tija. Daug pamatėme, daug suži nojome Estijoje. Ekskursija, kurią Universiteto studentų profsąjungos komitetas orga nizavo bendrabučio Nr. 5 ta rybai — daugkartinei konkur sų laimėtojai — paliko neiš dildomą įspūdį.. . P. KIRDEIKIS
• IKI SUSITIKIMO,
kijevieCiai
Graži draugystė sieja Kijevo Prekybos instituto Ekonomikos fakulteto studentus su mūsų Universiteto Preky bos fakulteto prekybos ekono mikos specialybės antrakur siais. Tai patvirtina ir nesena mūsų trijų dienų viešnagė pas savo draugus kijeviečius. Daug gerų prisiminimų liks atmintyje” apie šį seną, įdomų savo architektūra, nepaprastai žalią (58% viso miesto ploto ūžimą žalioji augmenija), tur ingą muziejais miestą. Tikr'ausiai, ne vienas norėtume yėl pasigėrėti auksu tviskan čiais Sofijos, Vladimiro ir ki tais soborais; užsukti j puikų savo interjeru ir retais ekspo natais Vakarų Europos, Rytų lr Rusijos meno muziejų. Ilgai Prisiminsim Šlovės parką ant niepro upės kranto, kur prie obelisko Nežinomam kariui Ylos minute pagerbėme krituį1Us už laisvę, už saulę, kuri aiP aiškiai švietė dabar ums, ir kurios spinduliais ne yenas iš jų dar būtų galėjęs dnaugtis. Instituto studentai daug dira ~~ baigia tvarkyti naujus
rūmus. Čia pat praėjo ir Vi sasąjunginė komunistinė šeš tadieninė talka, kurioje daly vavome ir mes. Su gėlėmis ir transparantais ėjome drau ge į talką, kuri virto šven te. Iškilmingame talkos pra džios paskelbimo akte kartu su sveikinimais išgirdom ne vieną padėkos žodį už mūsų parodytą iniciatyva. Malonu buvo sužinoti ir tai, kad mes buvome pirmoji kitų respubli kų studentų grupė, atvykusi į naujuosius Prekybos instituto rūmus. Darbai statybose netrukdo studentams lankyti paskaitas. Tiesa, čia už be pateisinamos priežasties praleistas 4 valan das studentas gauna įspėjimą, o už 6 valandas mėnesį nemo kama stipendija. Mūsų drau gai juokauja: „Universitetas raudonas (vienintelis pastatas Kijeve, nudažytas tokia spal va), rektorius baltas (žilas), o įstatymai juodi." Išsiskirdami aerodrome ne girdėjom „viso gero!" Skam bėjo lietuviškas „Iki pasima tymo" ir ukrainietiškas „Do pabačini"! R. KILIJONAITE PF profbiuro narė • ORIENTACININKAI MASKVOJE
Su gėlėmis Baltarusijos sto tyje mūsų universiteto orien tacininkus sutiko draugai iš Maskvos energetikos instituto. Įsėdę į instituto autobusą, apie dvi valandas važiavome į Pamaskvio miškus. Buvo lai ko ne tik pasidalinti sportinio darbo patyrimu, bet ir arčiau susipažinti. Maskviečiai dar nėra labai prityrę orientaci ninkai, dėl to jie stengėsi kiek galima daugiau sužinoti iš mūsų prityrusių meistrų, ku rių tarpe buvo respublikos čempionai ir prizininkai. Atkakli kova miško take liuose ir tankmėje tęsėsi apie dvi valandas ir pasibaigė įti kinančia mūsų orientacininkų kandidatės j sporto meistrus ekonomistės Audros Baranaus kaitės ir sporto meistro fiziko Rimanto Eigėlio pergale. Vi sas prizines vietas iškovojo mūsų studentai, kurie ir lai mėjo pirmąjį mačą. Turėjome progos pavažinėti po Maskvą, geriau susipažinti su šalies sostine. Mačas buvo organizuotas Maskvos Energetikos instituto ir mūsų universiteto komjau nimo ir studentų profsąjungos komitetams užmezgus bendra darbiavimo ir draugystės ry šius. Rudenį lauksime MEI orien tacininkų atvykstant pas mus į svečius. V. JANUŠKIS
1865 m. gegužės 13 d. pir mąkart atvėrė duris Odesos (Novorosijsko) universitetas. Trijuose fakultetuose studijas pradėjo 175 studentai. Patys šviesiausi universiteto istorijos puslapiai susiję su veikla mokslininko, kurio var du pavadinta mūsų aukštoji mokykla. I. Mečnikovas čia dirbo 1867—1882 m. su nedi delėmis pertraukomis. Kaip tik tuo laiku jis padarė savo didžiuosius atradimus. Kartu su I. Meonikovu Odesos universitete dirbo to kie žymūs mokslininkai, kaip I. Sečenovas ir A. Kovalevskis, N. Zelinskis ir M. Ūmovas, U. Langė ir daugelis ki tų. Odesos universitetas gali di džiuotis ir revoliucinėmis tra dicijomis. Įvairiu metu čia veikė revoliuciniai būreliai, čia dirbo pirmasis Ukrainoje profesorius komunistas E. Sčepkinas. Tarybų valdžios metais uni versitetas iš nedidelės moky mo įstaigos, kurioje galėjo lavintis tik turčių vaikai, tapo iš tikrųjų liaudies universite tu, kuriame studijuoja ne šimtai, o tūkstančiai jaunų žmonių — darbo liaudies ats tovai. Už nuopelnus, ruošiant aukštos kvalifikacijos specia
Li.nt.“M. •»»
listus ir vystant mokslą, Ode sos universitetas ryšium su jo šimtmečio jubiliejumi 1965 m. apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordi nu. Dabar pagrindinėje Odesos aukštojoje mokykloje yra 9 fakultetai, 67 katedros, kurio se dirba 622 dėstytojai, jų tar pe 4 Ukrainos LTSR Mokslų akademijos nariai korespon dentai, 56 profesoriai ir moks lų daktarai, 340 docentų ir kandidatų. Studentų yra daugiau kaip 11 tūkstančių. Jų būryje dau gelio tautybių atstovai, čia taip pat sutiksime 19-os užsie nio šalių pasiuntinius. Universitetas yra pasirašęs draugystės ir bendradarbiavi mo sutartį su Segedo (Vengri ja) universitetu. Ypač glaudūs ryšiai mūsų aukštąją mokyklą sieja su vi sais TSRS universitetais. 1972 m. pasirašėme draugystės su tartis su Vilniaus, Latvijos, Kubanės, Kišiniovo, Turkmė nijos universitetais. Tai, kad ši sutartis vykdoma, aiškiai parodė ir mūsų XXIX SMD konferencija, kurioje dalyva vo susigiminiavusių universi tetų delegacijos. Universitete vyksta įtemp tas mokslinis darbas. Svarbūs tyrinėjimai atliekami Organi
nės chemijos katedroje, Fizi kos institute, observatorijoje. Mokslinių tyrimų bendras ekonominis efektas viršija 3 tūkst. rublių išlaidų. Universitetas nuolat auga. Paskutiniaisiais metais, pasta tyti du studentų bendrabučiai, kyla humanitarinių mokslų korpusas, numatyta pastatyti dar du bendrabučius. Kasmet tobulėja mokymo procesas, gerėja mokslinio darbo sąlygos, kuriami nauji
kabinetai, diegiami progra muoto mokymo metodai. Uni versitete sukonstruotos moky mo mašinos ir ištisi kompleksai — klasės, aukštai įvertin tos VLUPP. Daugiatūkstantinis universi teto kolektyvas, įkvėptas isto rinių TSKP XXIV suvažiavi mo nutarimų, gerina aukštos kvalifikacijos specialistų ren gimą, specialistų, sugebančių spręsti sudėtingiausius uždavi nius, būti mokslo, technikos ir kultūros progreso avangarde. Prof. A. BOGATSKIS UTSR MA narys korespondentas, Odesos universiteto rektorius
šių metų kovo mėnesį Odesos uni versitetui Tarybų Sąjungos 50-mečio proga buvo Įteik tas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo minis terijos ir švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokymo įstaigų profsąjungos Cent ro komiteto Prezi diumo Garbės raš tas už pasiektus laimėjimus rengiant specialistus. Nuo trauko j e: UTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministeri jos Kolegijos narys N. Orlovas įteikia jubiliejinį Garbės raštą universiteto rektoriui prof. A. Bogatskiui.
***“ Kaip tapti šmaikščiu
Šmaikščiųjų rajonu vadina senamiestį kai kurie sostinės piliečiai, ir, ko gero, jie ne klysta. Jau netoli tas laikąs, kai kalbininkai pagaliau nu spręs studentų žargoną įraši nėti į stereo plokšteles ir pla tinti jas dideliais tiražais. O žargonas nepakartojamasl Jei gu netikite, pasiklausykite ne kaltų pokalbių, arba — dar geriau — pasišnekučiuokite su pačiais studentais. Pienininkas iš Balbieriškio tai padarė. Nutaręs netikėtu vizitu ma loniai nustebinti dukrą, jis beviltiškai pasiklydo mįslin guose Universiteto labirintuo se. Visą popietę ieškojo savo jaunėlės, ir, kai patikliai klau sinėdavo, kurgi studijuojama anglų kalba, studentai atsai niai vis mestelėdavo jam — „maždaug ten, tėvuk". O knygelėje turistams „Vilniaus senamiestis", kurią specialiai pirko dar Balbieriškyje, nebu vo nieko panaudotino šiam at vejui. — Štai koks jis — Vilniaus universitetas! — egzaltuotu balsu tarė jis sau, klestelėda mas Skargos kieme ant len tų atsipūsti. O kai aprimo kiek, ėmė kimšti pypkę ir mąstyti apie
žodžio „maždaug" prasmę. Priešais jį studentai zujo į vieną ir į kitą pusę. Kai greta stabtelėjo paplepėti netikėtai susidūrę seni bičiuliai, tėvu kas iš Balbieriškio įtempė klausą, tikėdamasis nugirsti šį tą naudingo. — Kas naujo? — klausė in teligentiškos išvaizdos jaunuo lis. — Maždaug nieko gero. Mūsų vazonas visai iškreizėjo, — kalbėjo šaunus vyrukas. — Jūsų dekanas? — Kas daugiau! — Tai jau nebe fruktas? — Ne. Dabar vazonas. — Sakai, iškreizėjo? — Tiksliai. Pensiją man nu ėmė. Pasiautėm praeitą mė nesį ir... — .. .Ir, maždaug, zalaužė? — Zalaužė. Tiksliai! — O kaip Henka? Seniai mačiau. — Henka? Chochmačius jis. Pastoviai mus šiurpina. Vis atmeta kokį bajerį. — Savas čiuvakas, tiksliai. — Jis taip, maždaug, ir sa ko: „Chebra, žiūrėkit, tuoj bus chochma". Paskutinį kar tą, maždaug, užmigo per pir mą paskaitą ir nuo kėdės nu smuko. .. Visi, maždaug, griu
vo. O kaip tavo kursinis? Jau baigei? — Ne. Maždaug, vis dar dročinuosi. Pakalbėję išsiskirstė, o tė vukas, taip ir neišgirdo nei apie dukrą, nei apie anglų kalbos studijas. Jis kaip rei kiant net ir nesuprato tos in teligentiškos šnekos, tačiau pradėjo įtarti, ar mieste žodis „maždaug" nereiškia to pa ties, ką jų pieninėj „dzie", o žodis „tiksliai" gal irgi reiš kia „dzie". Kai Balbieriškio pienininkas vėl paklausinėjo, kurgi moko si anglistai, ir jam parodė gestu „maždaug ten", — tai jau ėjo jis tiesiai tiesiai ten... kol susidūrė su dukra. — Grandioziška! — džiūga vo jaunėlė. — Palaikyk cizą, — paprašė ji vienos iš drau gių ir puolė mylimam tėve liui ant kaklo. Tėvukas net apsiašarojo. Tai jo duktė mokytoja bus. Vaikus mokys. — Tėtė, na ir barzda, maž daug, tavo! Tiksliai duria! Bet kaip čia tu sugalvojai? Pa šiurpinai mane! Tiksliai! Maž daug, kaip mama, sakyk? O'kei? Ir po kokius purvynus, maždaug, braidžiojai? Oi ko kie šūzai! Tiksliai!
Vargšas pienininkas negavo nė žodžio įterpti — tik mirk čiojo ir šypsojosi. — Žinai ką? Man liko dar paskaita, o tu eik į kirpyklą ir nusiskusk. Gerai? Nepatogu prieš šeimininkę, jei mano tė tis bus, maždaug, apšepęs kaip hipis. Kirpykla — Toto rių gatvėje. Netoliese. Reiš kia, taip: eisi, maždaug, ten, o paskui maždaug, po dešinei ir po to tiksliai tiesiai. .. O’kei! — baigė ji ir pakštelė jusi tėvukui į žandą, nubėgo su draugėmis. Kirpyklą jis lengvai rado, nes jau įprato orientuotis mieste. Kai kirpėjas paklau sė, ar pagurklį dar skusti prieš plauką, pienininkas iš Balbieriškio perbraukė smiliu mi pasmakrę ir pasakė: — Maždaug, dar gali padročinti. — O'kei, — sutiko kirpė jas. Beveik du trečdaliai kir pyklos klientų yra Universite to studentai.
Taigi, tapti šmaikščiu visai paprasta — pienininkas iš Balbieriškio tam sugaišo vie ną popietę. V. ROŽUKAS
• SIŪLOME
j
Rūpinkimės tvarka Partija ir Vyriausybė nuo lat rūpinasi studentų mokymo si sąlygų gerinimu. Kasmet mūsų senasis universitetas puošiasi naujais statybų pas toliais "auna vis moderniškesnius ir sudėtingesnius įren gimus, mokslo priemones, naujus baldus. Esamos verty bės bus tik tada pilnai panau dotos, jei žmonės dirbdami tausos ir saugos jas. VVU Tarybos ir Darbuoto jų profsąjungos komiteto jungtiniame posėdyje buvo rekomenduota paruošti nuo status dėl studentų dalyvavi mo saugant ir tausojant so cialistinį turtą, palaikant Uni versitete švarą ir pavyzdingą tvarką. Mūsų nuomone, atsakingas už švarą ir tvarką auditorijo se paskaitų metu turi būti se niūnas. Jis turėtų eilės tvar ka kiekvieną dieną skirti budinčiuosius švarai palaikyti auditorijose, kontroliuoti jų darbą, du kartus per metus (ar dažniau) organizuoti šva ros talką, kurios metu stu dentai išplautų langus, stalus (jų pačių prirašinėtusl) nuva lytų dulkes, gal net atliktų smulkų inventoriaus remontą. Auditorijos budintysis tą dieną būtų lyg seniūno pagal bininkas. Jis turėtų prieš pa skaitą patikrinti, ar yra krei dos, drėgna kempinė, ar nu valyta lenta, paruošti vaizdi nes priemones, pertraukų me tu atidaryti langus, išvėdinti
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
Filologijos fakulteto II kur so stud. A. Lukauskaitė, Isto rijos fakulteto II kurso stud. D. Sešelgytė ir IV kurso stud. V. Paltarokaitė.
Bandymai suprasti „Sieną“ J. Marcinkevičiaus „Siena" — daugiaprasmių simbolių, sudėtingo filosofinio karkaso poema, ir kiekvienas sceno je ją įsivaizduoja vis kitaip. Universiteto teatras, nors ir sukaupęs nemažą inscenizavi mo patyrimą (vos ne kiekvie-, nais metais inscenizuojami mūsų gimtosios literatūros ge riausi ir įdomiausi kūriniai — už tai kolektyvui tikrai reikia padėkoti), tokio sunkaus ir atsakingo kūrybinio uždavi nio ,tur būt, dar neturėjo. Kuo geresnis ir žinomesnis kūrinys, tuo didesni įpareigo jimai. Žinoma, mes negalime reikalauti, kad inscenizatoriai skaitytų pažodžiui. Atgimęs scenoje, kūrinys tampa sava rankišku kūrybiniu faktu. Vis dėlto, nors negalime reikalau ti visiško adekvatumo tarp grožinės literatūros kūrinio ir spektaklio, bet turime teisę ir privalome reikalauti meninio lygiavertiškumo. Naujoji premjera — teatra lizuotas poezijos spektaklis, todėl suprantamas režisierės N. Kurklietytės pasirinktas at viro sąlygiškumo kelias (to aišku, reikalauja ir poema) Adaptuojant „Sieną", visiš kai atsisakyta „dabarties" pla no — pasakojimo apie Mar
celės dieną (gaila, kad dėl to „Siena" scenoje tapo ;au ne Miesto poema). Atrodytų, ne sant buitinių detalių, spektak lis turėjo įgauti dar didesnę simbolinę ir filosofiškai api bendrinančią jėgą. Deja, išėjo atvirkščiai: mes išvystame tik Marcelės, jos šeimos gyveni mo istori:ą. Tik kur-ne-kur atskiros moters gyvenimas, meilė, kova išauga, kaip ori ginale, iki bendražmogiškų problemų. . . Suprimityvinti pagrindiniai simboliai, o kitų iš viso nėra. Reikiamai išryš kintas tik Dinozauro simbolis; jo antipodas — Meilės ir sie kimų vėliava — gerokai su banalintas; Sienos tegalime apčiuopti efemeriškus kontū rus, nors mimai ir negaili pas tangų. Yra ir daugiau bėdų. Man atrodo, nepavykusi režisierės pasiūlyta Marcelės interpreta cija — nepavydėtinoj Dadėty atsidūrė V. Jurgelevičiūtė, kūrusi šį vaidmenį. Čia neiš sigelbėtų ir kita aktorė, kad ir turinti didesnę išraiškos priemonių atsargą. Mat, ji scenoje privalo tarsi sekti skaitovus iš paskos, atidžiai jų klausytis ir. . . „vaidinti", „psichologizuoti". Na, V. Jur gelevičiūtė ir „psichologizuo-
MERGINOS ŠAUDO TAIKLIAU
LTSR STUDENTŲ XXI ŽAIDYNĖSE
Neseniai pasibaigusiose res publikos studentų XXI žaidy nių šaudymo varžybose mūsų universiteto studentės, nuga lėjusios komandomis visuose keturiuose pratimuose, iškovo jo pereinamąjį prizą (surinko 134 taškus). 2. VISI — 96, 3. KPI — 70 tšk. Pirmą kartą 60 šūvių gulo mis mažojo kalibro šautuvu netikėtai taikliausiai šaudė VISI atstovė T. Čechovą — 566 tšk. Mūsiškė Chemijos fak. trečiakursė R. Komsa at siliko nuo čempionės vos vie nu tašku. Jai talkininkavo Fi zikos fak. IV k. stud. D. Januševičiūtė — 560 tšk. ir I k. medikė V. Mažilytė— 552 tšk. (Pažymėsime, kad R. Komsa praeitą savaitę Lietu vos šaudymo čempionate pa siekė revanšą: šiame pratime išmušė 574 taškus ir iškovo jo pirmąją vietą!) Pratime iš trijų padė čių — gulomis, stačiomis ir klupomis — po 20 šūvių ma žojo kalibro šautuvu čempio nės aukso medalį iškovojo R. Komsa. Ji gulomis išmušė du kartus po 97 taškus. Labai rūpestingai ir taikliai ji šaudė stačiomis — 94 ir 87. Kiek silpniau, anot jos, Regina šaudė klupomis — išmušė 93 ir 95 taškus. Pratimo sumoje talentinga sportininkė išmušė
LAIKRAŠTIS eina NUO 1950 METŲ
auditoriją, siekti, kad visi stu dentai išeitų iš auditorijos, po paskaitų patikrinti tvarką au ditorijoje, užgesinti šviesą. Trūkumus (išklibusi kėdė, per degusi lempa, išmuštas langas ir t. t.) įrašyti į dekanate esantį „Defektu žurnalą". Tie sa, šiuo metu tokio žurnalo dar nėra, bet, mūsų nuomo ne, jis tikrai reikalingas ir sa vo egzistavimą turėtų patei sinti. Toks žurnalas paleng vintų aptarnaujančio ūkinio personalo, rūmų komendantų darbą. Tai būtų ir pačių dar bo kontrolės priemonė. Siekiant labiau įtraukti stu dentus į pavyzdingos tvarkos palaikymą visose Universiteto patalpose ir padidinti jų pilie tinę atsakomybę už socialisti nio turto apsaugą bei tausoji mą, reikėtų skirti budinčiuosius (2—3 studentus) ir fa kultetų patalpose. Jie turėtų budėti nuo 9 vai. iki 17 vai., kontroliuoti auditorijų budin čiųjų darbą, leisti studentams ir dėstytojams rūkyti tik tam skirtose vietose, kontroliuoti bendrą tvarką, būti tikru de kanate padėjėju, palaikant tvarką fakultete. Didesnį darbą turėtų atlikti šiame bare ir fakultetų dės tytojų bei studentų profsąjun ginės organizacijos ,ypač or ganizuojant bendrafakultetines talkas, mobilizuojant vi sus studentus sistemingam švaros ir tvarkos palaikymui. R. SARKIUNAS Studentų profkomiteto narys
Jau antra savaitė StuokosGucevičiaus kieme vyksta te atro festivalis — graži jaunų jų aktorių pavasarinė dovana žiūrovui. Užvakar buvo demonstruo jami kino mėgėjų filmai. Stu dentai matė KPI studijos fil mą „Jautrumas", kėdainiečių parodiją „Rankena be durų", Moldavijos pionierių multfilmų studijos, Sverdlovskio moksleivių darbus, vilniečių V. Buklio ir A. Baryso „Ma dos aukas“ bei A. Blinstrubo „Grūdus". B. ZVONKUTĖ J. JAKIMAVIČIAUS nuotrau koje: scena iš Vydūno „Probočių šešėlių".
net 563 taškus ir pirmą kartą Įvykdė TSRS sporto meistro normą. D. Januševičiūtė — 513 tšk. ir V. Mažilytė — 505 tšk. Mažojo kalibro pistoletu pratime po 30 šūvių į apvalų ir siluetinį taikinius iš 25 m čempionės aukso medalį iš kovojo mūsų Istorijos fakul teto trečiakursė R. Chaimovičiūtė — 558 tšk. Mūsiškės IF antrakursė L. Ostrauskaitė ir MMF „fuksė“ G. Siniauskaitė, išmušusios atitinkamai 529 ir 526 tšk., užėmė šeštą ir septintą vietas. Beje, Genu tei, komandoje draugiškai va dinamai „Mažyte" (mažiausia ir jauniausia) nepavyko, šau dant į siluetą: užsikirto pisto letas — taip atsirado vienas „riestainis". Paskutinį pratimą po 30 šūvių iš 50 m mūsų merginų „trio” šaudė 'gerai. Čempione tapo garsioji VISI sporto meistrė A. Treinytė — 263 tšk. „Sidabrą" iškovojo kandi datė į sporto meistrus R. Chaimovičiūtė — 257 tšk. „Mažytė", išmušusi 251 tšk., buvo ketvirta. 7. L. Ostraus kaitė —■ 228 tšk. Po šių var žybų R. Chaimovičiūtė daly vavo LTSR šaudymo čempio nate ir, šiame pratime išmu šusi 266 taškus, tapo respub likos čempione.
KAINA 2 KAP.
Vyrų grupėje, laimėjusi tris komandinius pratimus iš keturių, kaip ir buvo tikėta si (komandoje trys sporto meistrai, LTSR čempionai), pirmą vietą iškovojo VISI — 151 tšk. 2. KPI — 79, 3. VVU — 78.
Spyrio? Mažojo kalibro šautuvu 60 šūvių gulomis taikliausiai šaudė sp. m. V. Žuravskis (VISI) — 590 tšk. 5. V. Beiša (MF IV k.) — 573 tšk., 6. K. Pileckas (MMF II k.) — 572 tšk., IV k. medikai V. Leščiauskas ir V. Misevičius — atitinkamai 561 ir 553 tšk. Komandomis: 1. VISI. 2. KPI. 3. VVU. Šaudant iš tri jų padėčių po 20 šūvių čem pionu tapo irgi V. Žuravs kis — 561 tšk. „Sidabras" atiteko V. Beišai — 551 tšk. 6. V. Misevičius — 533 tšk. K. Pileckas ir V. Leščiauskas atitinkamai — 516 ir 512. Komandomis mūsų kvartetas" j priekį tepraleido tik VISI ekipą.
REDAKCIJOS ADRESAS:
V. Ciurkinas (FF IV k.), V. Dubauskas (MMF III k.), D. Vaitkevičius (ChF III k.) ir GF „fuksas" K. Savickas, pirmoje pratimo dalyje pisto letu 30 šūvių į apvalų tai kinį iš 25 m nuotolio išmu šę 1087 tšk., buvo net lyde riais komandomis. Šaudant 30 šūvių į siluetą juos su 1083 taškų „kraičiu" vijosi KPI ir VISI (1072 tšk.) eki pos. Pasivijo ir pralenkė. Mū sų vyrai į siluetą šaudė že miau savo galimybių. Įskaiti nius taškus tedavė V. Ciur kinas — 545 (277 ir 268) tšk. — VII vieta ir V. Dubaus kas 538 tšk. — VIII vieta (D. Vaitkevičius — 536, K. Savickas — 528). Komando mis: 1. KPI. 2. VISI. 3. VVU. Pratime po 30 šūvių į apva lų taikinį iš 50 m pistoletu ypač taikliai šaudė sp. m. V. Turla (VISI) — 281 tšk. Mūsiškis K. Savickas — 258 tšk. — IV vieta. 6. V. Du bauskas — 253 tšk. D. Vait kevičius — 234, V. Ciurki nas — 227. Komandomis; 1. VISI. 2. KPI. 3. VVU. Taigi mūsų komandos va dovo dėst. I. Vorobiejaus planuotos merginoms pirma ir vyrams trečia vietos įvyk dytos. Ar galėjome ..vyrų planą" viršyti? TaiD, galėjom. Nuo KPI rinktinės atsilikome
ja". Pavyzdžiui, išklausiusi žo džių: „Pasakė šitaip ir nuėjo pavargusi, išsisėmusi, tuščia", — ji, „vaidindama" pavargu sią, tikrai išpėdina j užkuli sius. . . Primityvu, pigiai bui tiška. .. Net prabilusi paga liau pati, aktorė negali atgau ti pasitikėjimo, savarankišku mo; ypač tai juntame pirmo je spektaklio pusėje. Į pabai gą V. Jurgelevičiūtė atrodo įtikimiau: pavyzdžiui, antrasis susirėmimas su Dinozauru, nors kiek ir drastiškas, bet jau įtaigesnis. Dėkingesni šiame spektakly je Adomo ir Sūnaus vaidme nys (J. Masiokas). Tik akto riui derėtų vengti sentimenta lumo, o, kuriant Sūnaus pa veikslą, — dekoratyvumo (tie sa, ir originale Sūnaus cha rakteris neišvengia šios ypa tybės). Pagrindinę naštą spektakly je neša — ir gana sėkmingai — skaitovai. S. Beržinis ir A. Tubytė sudaro tarsi kont rastą: pirmojo tekstai sutam pa dažniausiai su kulminaci niais taškais, ir jis emocingas, kiek retoriškas; A. Tubytė veikia žiūrovus jau ramiau, nuosaikiau. Kaip tik šis skai tovų duetas ir daro spektaklį sugestyvų, patrauklų. Atrodo,
tik vienu balu. Šautuvu po 2-jų pratimų mūsų vyrai bu vo antri, bet šaudant pistole tu į siluetą beveik visi mū sų šauliai po kartą prašovė „riestainį". Respublikos SDAALR spor tinio šaudymo klubo virši ninkas N. Pulatovas labai rū pestingas, daug mums pade da, beje, jis buvo šių varžy bų vyr. teisėju ir pavyzdin gai jas pravedė. Klube mums padėjo ir sp. m. V. Pulatova, varžyboms paskolino geres nius pistoletus. Ginklus gerai taisė ginklininkas. S. Drėma. Jiems nuoširdus, studentiškas ačiū! Tačiau minėtame klube dažnai vyksta varžybos ir mums ne visada patogu il gai laukti. Kovo mėn. vieną sekmadienį, nors šaudykla buvo visai tuščia, mūsų iš viso neįsileido. Kartais susi laukiame net nepagrįstų priekaištų. Visa tai trukdo mums tinkamai treniruotis, ruoštis varžyboms. Matyt, Universitetui reikia pasistatyti nuosavą šaudyklą, nes, būdami kampininkais, neretai nukenčiame.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
V. BEISA VVU sporto klubo narys, V. MISEVIČIUS VVU SDAALR šaudymo sekcijos pirmininkas
Užs. Nr. 2191
A. Tubytės tonas artimesnis poemai, tik kartais pristinga susikaupimo, vidinės šilumos, ir tada tekstas skamba mono toniškai, tarsi prozos atkarpa. Nemenkinant S. Beržinio at radimų šiame pastatyme, ten ka pastebėti, kad jis vietomis per daug egzaltuotas, patetiš kas ir todėl neapčiuopiantis žodžio simbolikos bei filosofiškūmo. Be abejo, abiejų skaito vų dar laukia darbas su teks tu: tai tik padės tolesnei spektaklio sėkmei. Jau įpratome Universiteto teatre matyti pantomimos sce nas. Neapseita be jų ir šiame spektaklyje. Tik bėda, kad iš spektaklio į spektaklį jos ke liauja mažai pakitusios, net judesiai panašūs! Nepretenzingas dailininko G. Kličiaus darbas (vienas ki tas gali net pasigesti ryškes nio prasminio akcento, nes „Saulė", nors ir graži, dide lės prasmės šiame spektaklyje neturi). Savo funkcijas gerai atlieka ir M. Urbaičio muzi ka. Baigiant šias pastabas, gali ma, kaip ir po kiekvienos premjeros, tradiciškai pasaky ti: pastatymas dar tobulės aktoriai preciziškiau nuglu dins savo vaidmenis. Tik rei kia pridurti, kad praverstų ir radikalesnės permainos. Juoba, kad ši premjera nebu vo eilinė. V. VASILIAUSKAS
Skelbimai Gegužės 23 d. Universitete baigiasi X Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio loterijos bilietų platinimas. Komjauni mo komiteto nutarimu, fakul tetas, laiku ir 100% išplati nęs bilietus bus apdovanotas pinigine premija. STUDENTŲ
DĖMESIUI!
Studentų profsąjungos ko mitete yra kelialapių i Uni versiteto vilą Palangoje. I pamaina liepos 1—15 II pamaina liepos 16 — 29 III pamaina liepos 30 rugpiučio 12 IV pamaina rugpiučio 13— 26 Kelialapio kaina 7 rub. Pareiškimus priima fakultetų profbiurai. Sporto — sveikatingumo stovyklai žydiškėse vasaros atostogų metu reikalingas tiekėjas, sandėlininkas, virė jos, virėjų pavaduotojos. Mokamas atlyginimas.
PROFORGŲ DĖMESIUI!
Iki gegužės 25 dienos rei kia pravesti grupėse susirin kimus ir sudaryti pageidau jančių gyventi bendrabutyje sąrašą eilės tvarka. Grupes susirinkimo nutarimo proto; kolo išrašą reikia pristatyt' fakulteto profbiurui. Primename, kad grupės nesumokėjusios profsąjunė?’ nario mokesčio, bendrabučių skirstyme nedalyvaus. Studentų profkomitetas
LV 11219
REDAKTORĖ ALGIS KUSTA