visų
samu
pRotecajz&i,vienyKires!
caRVBims sr.u nencas
-nrn»’ p • • 11 • 1 lt 1 * * * |f 11 » »• • • •« į M »«' j»«»1
i
f t l
i t
{ 1986 M.
J J
^jaunuoliai svarsto... I Suvažiavimo medžiagą ir nutrimai su entuziazmu, nuoaptariami kiekvienaLgniai L darbo kolektyve. Ekonomi jos, politikos, ideologijos, Įimtos apsaugos bei ki ts problemos jaudina ir Alma Įlater studentus. Filologijos |akulteto ketvirto kurso liteLai svarstė TSKP XXVII luvažiavimo medžiagą, Studenles L. Kempinaiitė, K. GaižausLaite, L. Levišauskaitė, A. KaLakervičiūtė kalbėjo apie ideoĮoginio auklėjimo, valdymo to bulinimo, ekonominio bei sotalinio vystymo problemas. Po to studentai aptarė iškilusius Klausimus. -
Nuo 1985 m. gruodžio 3 d. iki 1986 m. vasario 15 d. vyko visuomenės mokslų septintoji viktorina, skirta TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimams. Ją organizavo Universiteto komjaunibei studentų mo komitetas mokslinės draugijos TSKP istori jos būrelis. Viktorinos žiuri ga vo 193 atsakymus, iš kurių 94 individualūs ir 99 kolektyviniai. Viktorinoje dalyvavo 1456 stu dentai. Susumavus jos rezultatus, žiuri pirmosios vietos neskyrė. Antrąją vietą, surinkę 24 balus iš 39 galimų; užėmė istorijos fakulteto istorijos specialybės IV kurso Jll grupės studentai, (komjaunimo organizacijos sek
retorė Vida Degutytė), trečiąją — filologijos fakulteto rusų kal bos ir literatūros specialybės I kurso IV grupės studentai. (Kom jaunimo organizacijos sekretorė Dalia Urbonavičiūtė). Du paska tinamieji prizai paskirti medici nos fakulteto pirmakursiui Neri jui Račkauskui ir fizikos fakul teto II kurso I grupės studen tams (komjaunimo organizacijos sekretorė Vilma Vaidelytė). Susumuojant Universiteto kom jaunimo ir jaunimo X sąskrydžio rezultatus, bus atsižvelgiama ir į dalyvavimą viktorinoje. Pagal surinktų balų skaičių fakultetai vietomis pasiskirstė taip: 1. EKFF, 2. FilF, 3. -4. MF ir IF, 5. MaF, 6 — 7. FF ir PF 8. ChF, 9. TF 10. PEF
Gera tradicija, kad viktorino je dalyvauja beveik visa aka deminė grupė. Pagrindinį vaid menį propaguojant viktoriną, skatinant studentus joje daly vauti, atliko fakultetų ir grupių komjaunimo biurai. Geru žodžiu reikia paminėti ekonominės ki bernetikos ir finansų, istorijos, filologijos, matematikos, medi cinos fakultetų komjaunimo or ganizacijų veiklą prisidedant prie viktorinos organizavimo, Yra ir neigiamų dalykų: kai kurių fakultetų studentai atsiuntė mažai atsakymų arba ir visai nedalyvavo viktorinoje (pavyzdžiui, gamtos fakulteto atstovai). Pasitaikė studentų, kurie nusira šinėjo atsakymus vieni nuo ki tų. (Ko gero, vertėtų tokių „iš minčių" pavardes ateityje skel bti „Tarybiniame studente"). Žiuri tokių darbų visai nevertino. Daugiausia studentams padėjo visuomenės mokslų kabineto
BALANDŽIO 29
t
\ i t f
t
Susumuoti viktorinos rezultatai
Nr. 16 (1355)
i I
t
(ILNIAUS darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystes ordinų valstybinio v. kapsuko t 4 universiteto rektorato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų savaitraštis
k TSKP XXVII [(VAŽIAVIMO utarimų ŠVIESOJE a
LEIDŽLAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
I I f
darbuotojai, paruošę svarbiau sios literatūros sąrašą. Pageidau tina, kad j šį darbą įsijungtų ir Saulėtekio alėjoje įsikūrusio' marksizmo-leninizmo kabineto darbuotojai. Studentams turėtų padėti visuomenės mokslų dės tytojai. Nors viktorinos dalyvių skaičius žymiai išaugo, tačiau atsakymų į klausimus mokslinis lygis lieka toks pat. Reikėtų šį klausimą aptarti VU komjauni mo komitete. Nuoširdžiai dėkoju žiuri na riams — dėstytojams ir studen tams, aktyviai prisidėjusiems prie viktorinos organizavimo ir darbų vertinimo: doc. G. Juknie nei, VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojui E. Va liukevičiui, studentams R. Daujotui, L. Klikūnaitėi, L. Jankaus kaitei, S. Šiliauskui, šiliauskui, V. Lukšiui, A. Anusauskui. Žiuri komisijos pirmininkas doc. P. VITKAUSKAS
nuinuMmHiiMNiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiinintiiiiiinntuiHiiiiiti^
v
A
Pažymiai surašyti... kas slypi uz jų?
Atsakinėja žurnalistikos specialybės penktakursis Vytautas Makauskas. Jo žinios buvo įvertintos „labai gerai".
Istorijos fakultete baigėsi Mokslinio komunizmo valstybiniM egzaminų pirmas turas. Sausio—kovo mėn. egzaminus laikė istorijos, žurnalistikos ir bibliotekininkystės bei biblio grafijos specialybių dieninio ir neakivaizdinio skyrių diploman81 (psichologijos specialybės studentai egzaminą laikys birželio mėn.). Susumavus egzaminų rezultatus, formalūs rodikliai atr°do šitaip: iš 168 dieninio gyriaus studentų labai gerai egzaminą išlaikė 53 studentai, gerai — 73, patenkinamai — 36, ‘^Patenkinamai — 1. Neakivaiz dinio skyriaus 117 studentų ži ruos įvertintos: labai gerai — 1t gerai — 59, patenkinamai — ■ Pažymėję, jog (visų trijų -Pecialybių neakivaizdininkai egzaminus laikė prasčiau, negu '•eninio skyriaus studentai, paeoal'zuokime dieninio skyriaus dudentų egzaminų rezultatus. triniausia palyginsime atskirų
specialybių studentų žinių ver tinimą. Iš bendro 168 dieninio skyriaus studentų diplomantų skaičiaus labai gerus jsažymius gavo 32 proc. studentų, gerus — 46 proc., patenkinamus apie 21 proc. ir nepatenkinamus — 0,6 proc. Iš 58 istorikų labai gerai išlaikė 28 proc., gerai — 55 proc., patenkinamai — 17 proc. Iš 76 bibliotekininkų: lagai gerai — 39 proc., gerai — 41 proc., patenkinamai — 20 proc. Tarp žurnalistų (jų laikė 34): labai gerai — 21 proc., gerai — 44 proc., patenkinamai — 32 proc., nepatenkinamai — 2,9 proc. (vienas studentas). Ly gindami atskirų specialybių stu dentų žinias, pažymėsime, jog kiek tvirtesnės yra istorikų ži nios. Istorikams daugiau būdin gas konkrečios medžiagos žino jimas. Jų atsakymai trukdavo ilgiau. Daugelis jų geriau su vokia istorinio proceso dėsnin gumą, sugeba atskleisti įvykių
ir reiškinių priežastis. Žurnalis tams būdinga gražesnė iškalba, sklandesnis kalbos stilius, bet jie truputį nusileidžia istorikams visuomeninių procesų gilesnio suvokimo ir loginio įprasmini mo požiūriu. Be to, ir darbštu mu studijų metais, taip pat ruo šiantis patiems egzaminams. Da lyko esmės suvokimo, mąstymo logikos, o ir konkrečios medžia gos žinojimo prasme bene silp niausios buvo bibliotekininkų žinios (tiksliau bibliotekininkių, nes iš 76 laikiusiųjų egzaminus buvo vos 7 vyrai). Prisipažinsime, jog vertinant jų žinias, truputėlį buvo „kilstelėtos gir nos". Atsižvelgėme į daugelio stropumą. drausmingumą, į įdėtą darbą ir studijų, ir ruošimosi egzaminui metu. Čia pateikti bendri specialy bių studentų žinių vertinimai ir bendros pastabos, remiantis ne visada tiksliais statistiniais vi durkiais. Darbščių, sąžiningų, gerai besimokančių studentų, be abejonės, yra visose specialybė se,. visose grupėse, lygiai kaip ir abejingų studijoms, bandan čių praslysti (ir praslystančių) su paviršutiniškomis žiniomis, pasikliaujančių bendru išpru simu". Norėtume pažymėti ge riausiai išlaikiusius valstybinį mokslinio komunizmo egzaminą (o ir geriausiai studijavusius vi suomenės mokslus per visą stu dijų laikotarpį) studentus. Tai istorikai P. Butkus, A. Jančys, D. Kalibatas, D. Rybelytė, S. Sidabraitė, S. Siliauskas, L. Ulvidaitė, žurnalistai V. Makaus kas, D. Žilytė, bibliotekininkai S. Aniulienė, B. Lapinskaitė, D. Petkevičiūtė, N. Pranaitytė, Ž. Sabonytė, R. Vareikaitė. Taigi egzaminai išlaikyti, pa žymiai surašyti, marksizmo stu dijos aukštojoje mokykloje baigtos. Ir vis dėlto lieka nepa sitenkinimo diplomantų žinio-
mis, egzaminų rezultatais nuo sėdų. Kartu tai nepasitenkini mas ir mūsų — visuomenės mckslų dėstytojų — darbo re zultatais. Jeigu žiūrėsime ne Į formalius rodiklius, o į dalyko esmę, nedaug galėtume suminėti studentų, kurie per visus studi jų metus siekė sistemingai stu dijuoti, kūrybiškai įsisavinti marksizmo-leninizmo teoriją. Iš egzaminų rezultatų mato me, jog daugiau kaip penkta dalis visų studentų gavo paten kinamus pažymius. Tai reiškia, kad jų žinios laibai paviršutiniš kos. Jie nesugeba net suformu luoti klausimo juo labiau at skleisti jo esmės. Atsakymams j klausimus būdingas mokykliškumas, perskaityto teksto me chaniškas, daugeliu atvejų dar ir nesklandus atkartojimas. Ne sugebėjimas daryti gilesnių api bendrinimų, logiškai išdėstyti mintis, pasinaudoti marksizmo klasikų veikalais, būdingi ir daugeliui studentų, kurių žinios įvertintos „ketvertu". Jie būna neblogai išmokę vadovėlio me džiagą, sugeba ;ją įsiminti ir daugiau ar mažiau sklandžiai at pasakoti. Bet ir jų atsakymuose trūksta gilesnio medžiagos teo rinio įprasminimo. Egzaminų komisijų nariai domėjosi, kaip atskiri studentai informuoti apie mūsų šalies vidaus gyvenimo ir tarptautinius įvykius. Pasirodo, jog daugelio jų bendras infor muotumas labai menkas. Ne vie nas nežino elementariausių poli tinio gyvenimo reiškinių ir fak tų. Yra studentų, kurie nieko negali pasakyti apie šiuolaikinio komunistinio judėjimo mastą, išvardinti socialistinių šalių, pa minėti nors vieną kitą socialis tinės orientacijos valstybę, nie ko negirdėję apie labai svarbius Tarybų Sąjungos pasiūlymus nu siginklavimo klausimais, negali paaiškinti, kokia yra mūsų ša
lies valdžios ir valdymo organų struktūra ir 1.1, ir pan. Daug studentų nesugeba pa aiškinti svarbiausių dialektinio ir istorinio materializmo, politi nės ekonomijos ir mokslinio ko munizmo kategorijų ir sąvokų (pvz., tokių, kaip materialistinė istorijos samprata, pridedamoji vertė, socialinė revoliucija, kla sės, proletariato diktatūra ir 1.1.), silpnai žino ir esmines partijos istorijos kurso proble mas. Savaime suprantama, jog ne visi studentai vienodai gabūs ir vienodai gali įsisavinti neleng vas visuomenės mokslų discipli nas. Tačiau daugeliui jų trūks ta darbštumo per visus studijų metus. Stebėjimai rodo, jog ne maža studentų dalis nesistemingai studijūoja marksizmo discip linas, dažnai praleidinėja šių dalykų paskaitas, nesiruošia se minarams. Daugelis jų šiokias tokias pastangas parodo tik li kus savaitei ar kelioms dienoms iki egzamino. Tarp kita ko, tai rodo ir nepilnos auditorijos mokslo metų eigoje, ir perpildy tos prieš pat egzaminą, apžval ginių paskaitų ir konsultacijų metu. Kitaip sakant, ruošiamasi ne gyvenimui, o egzaminui.. Daugelis ir dėl geresnio pažy mio nesistengia. Kad tik šiaip taip išlaikytų! Šiose pastabose nesiekta pla čiau atskleisti minėtų reiškiniu priežastis, o tik konstatuoti kai kurie trūkumai. Šiuo metu, kai aukštoji mokykla ruošiasi refor mai, reikia giliau analizuoti ir visuomenės mokslų dėstymo būklę. Pasiekti, kad kiekvienam būsimam specialistui marksizmas-leninizmas būtų ne gražių idėjų ir teiginių rinkinys, o tik ras vadovas jo kūrybinėje pra ktinėje veikloje — sunkus, su dėtingas, bet ir garbingas mū sų uždavinys. P. BERNATAVIČIUS Mokslinio komunizmo katedros docentas
2 Tarybinis studentas
Laukiame jūsų sąskrydyje
Universiteto komjaunuoliai ak tyviai dalyvauja žygyje tarybi nės liaudies ir komunistų partijos revoliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis. Sąjunginio žygio organizavimas susideda iš kon kursų, kurių tikslas yra plačiai propaguoti tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlo vės tradicijas, įtraukti į žygį naujas jaunimo mases, apibend rinti geriausių kolektyvų darbo patyrimą. Didelę reikšmę jaunimo kariniam-patriotiniam darbui turi mokslinio-tiriamojo darbo karihe-patriotine tematika organiza vimas, kuris jungia visuomenės mokslų viktorinos ir referato ka rine-patriotine tematika konkur sus. Visuomenės mokslų vikto riną organizuoja Universiteto komjaunimo komitetas kartu su studentų mokslinės draugijos TSKP istorijos būreliu. Skelbia mi klausimai liečia TSKP ir VLKJS, TSRS užsienio ir vidaus politikos temas. Sėkmingiausiai viktorinoje sekasi dalyvauti eko nominės kibernetikos ir finansų, filologijos, istorijos ir medicinos fakultetų studentams. Referato karine-patriotine te matika konkursas skatina stu dentus giliai kūrybiškai nagrinė ti marksizmo-leninizmo teoriją, šiuolaikinę TSKP politiką, VLKJS ir tarptautinio jaunimo istoriją, domėtis revoliucinės praeities
įvykiais, Didžiojo Tėvynės karo dalyvių žygiais, darbo ir šlovės tradicijomis. Universiteto komjaunuoliai ak tyviai dalyvauja ekspedicijoje „Mano Tėvynė — TSRS", vado vaujant turistų klubui, organi zuojami įdomūs ir sudėtingi tu ristiniai—kategoriniai žygiai. Kasmet Universiteto komjauni mo komitetas skelbia sieninės spaudos ir vaizdinės agitacijos karine-patriotine tematika kon kursą. Apžiūra—konkursas vyk sta ištisus metus. Periodiškai ko misija, sudaryta iš Universiteto SDAALR ir komjaunimo komite tų narių, tikrina vaizdinę agi taciją fakultetuose. Susumavus pirmojo reido rezultatus, norėtų si pagirti prekybos, filologijos, istorijos fakultetus. Gražia tradicija tapo žiemos atostogų metu organizuoti žie mos žygius tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis. Žygių maršrutai nusidriekia po įvairius respubli kos ir šalies miestus, turtingus savo tradicijomis. Žiemos žygių metu komjaunuoliai lankosi pra monės įmonėse, mokyklose, skaito paskaitas, bendrauja su karo ir darbo veteranais, susipa žįsta su istorinėmis vietomis, garsiomis savo šlovinga praeiti mi. * Minėtus konkursus ir visą komjaunimo organizacijos veiklą jaunimo karinio-patriotinio auk lėjimo srityje mokslo metų pa
baigoje apvainikuoja bene svar biausias metų renginys — Uni versiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydis. Pagal susiklosčiusias tradicijas sąskrydis kasmet or ganizuojamas Švenčionių rajone prie Peršaukščio ežero, pažymint pergalės Didžiajame Tėvynės kare dieną. Šioje vietoje Uni versiteto ir Švenčionių rajono jaunimas 1970 metais supylė Partizanų šlovės kalvą, įamžin dami Tarybų Lietuvos partiza nų žygdarbius. Nuo 1977 metų čia vyksta Universiteto jaunimo sąskrydžiai. Sąskrydžių istorijo je jau devyni pavasariai. Universiteto komjaunimo ko mitetas jau pradėjo pasiruoši mą dešimtajam jubiliejiniam sąskrydžiui, skirtam Tarptauti niams taikos metams. Jo metu bus susumuoti visų metų darbo rezultatai. Gegužės 8—9 dieno mis fakultetų komandos dalyvaus turistinės sukarintos estafetės, PDG daugiakovės, virvės trau kimo, sportinio orientavimosi, dvipūdės kilnojimo varžybose. Sąskrydžio dalyvių laukia daik tinio raporto, stovyklavietės api pavidalinimo, sąskrydžio sien laikraščio, studentiškos meno saviveiklos konkursai, linksmi pokštai, šokiai, dainos, meno kolektyvų pasirodymai. Gegužės 9-ąją, pažymint Per galės Didžiajame Tėvynės kare 41-ąsias metines, prie Partizanų šlovės kalvos vyks Švenčionių rajono darbo žmonių šventė, ku rioje dalyvaus ir mūsų Univer siteto atstovai. Valerijus SKINDERSKIS LLKJS VU komiteto narys atsakingas už karinį-patriotinį auklėjimą
Nuotraukose — praėjusio są skrydžio akimirkos.
A ŽINIOS IŠ MEDICINOS FAKULTETO A. v
SVECIAVOMĖS PAS KOLEGA Balandžio 8—9 d. Leningrado pediatrijos medicinos institute vyko SMD konferencija „Valkų organizmo ypatumai (normalūs ir patologiški)". Kaip ir kiekvie nais metais į ją buvo pakviesti Vilniaus universiteto medicinos fakulteto studentai. Pediatrijos institute moksliniam tiriamajam darbui skiriamas la bai didelis dėmesys. Jame daly vauja 95 proc. studentų. Institute yra 42 katedros Ir visose ruošiami SMD darbai, Viena perspektyviausių SMD veiklos formų — studentų probteminės laboratorijos (SPL). Valkų Ilgų katedroje sukurta SPL (maksi, vadovas J. M. Voronovas) aktyviai dalyvauja spren džiant kompleksinę mokslinę problemą „Valkų širdies reu matinės ligos". SPL nariai įsisa vina ir tobulina perspektyvios diagnostikos metodus, tiria vais tų pašalinį poveikį širdies — kraujagyslių sistemai, sudaro ir diegia Į praktiką ligų diferenci nės diagnostikos lenteles. Antro ji SPL įkurta valkų chirurgijos katedroje (moksl. vadovas prof. G. I. Balrovas). Čia tobulinami valkų ligų mikrochlrurginio gy dymo metodai. SPL nariai sava rankiškai ieško sprendimų, todėl betarpiškai yra suinteresuoti ty rimų rezultatais ir atsako už jų kokybę. Antroji SMD grandis — tai mokymosi tiriamasis darbas, Dėstytojai suteikia galimybę studentams skaityti papildomą literatūrą ir referuoti užsiėmimų metu, visokeriopai įtraukia stu dentus j mokymosi procesą. Platų mastą įgauna mokslinė praktinė veikla „Studentai — liaudies ūkiui", kuri prasidėjo prieš 5 metus. Į ją įeina medicinls SSB aprūpinimas, profi laktinės gyventojų apžiūros ir sanitarinis švietimas. Per XI
penkmetį profilaktiškai patikrl ta 600000 žmonių, perskaiJ 14000 paskaitų, išleista 1500 nitarinių lapelių. Vasarą OrJ nizuojamos dvi išvažiuojamos] studentų poliklinikos savaranki kai atlieka Vologodsko ir gorodo sričių gyventojų medi ninj patikrinimą, siunčia stati nariniam gydymui J rajonų | gonines ar savo institutą. gJ kų metu studentai įgauna n kainuojamus praktinius ĮgūdijJ XXX SMD konferencija vyko sekcijų. Darbas prasidėjo n pat ryto, nuo paskaitų buvo J leidžiami tik SMD nariai Bud] gas bruožas tas, kad L įingj] do studentų ir svečių iš Mas] vos, Lvovo, Rygos, Tartu, Sveri lovsko pranešimai atsj mdė rimtą nuveiktą darbą, juose J telkta daug pasiūlymų. Auk] tai buvo (vertinti ir mūsų SM pediatrijos būrelio darbai — J kovoti I ir II laipsnio dipiomJ (domu kad organizuojamą tropį nės medicinos sekcija, kurioj savo darbus skaitė institute be] mokantys studentai iš Afganu tano, Kongo, Bulgarijos, indijo] Graikijos, Jemeno, Malio, Per] Po konferencijos svečiai buv pakviesti į ekskursiją „Leninąr] do tiltai". Gidė parodė mud kiek įstabaus grožio turi arck tektų ros detalės, papasakojo i] triguojančias tiltų statybos ist< rijas. Nepakartojamą jspudį palik] Ermitaže veikianti JAV koleJ cionleriaus A. Hamerio arod] „Penkių amžių šedevrai", kuria je grožėjomės Rembranto, Ticia] no, Rubenso, Van Gogo drobe mis. Išvažiuodami pakvietėme Lt ningrado studentus atvykti į mū sų SMD konferenciją. MF V kurso studentą] A. KUČINSKAS
SVEIKINAME!
Kas yra meilė? Kaip ją iš Įima rasti kristalą, turintį tiek saugoti? Ar visiems ji prieina pat briaunų, kaip meilė? Ji turi ma? ir t. t., ir t. t. — visi šie tiek tų briaunų, subjektyvių at klausimai seni ir amžinai jauni spalvių ir vertinimų, kad jų ne kaip pats pasaulis. Pakanka pa įmanoma aprėpti charakteristi sakyti, kad jau daugiau kaip ka. Be bendrų dalykų, kiekvie du šimtus metų meilę tiria ir nas žmogus įžvelgia meilėje apdainuoja visi pasaulio poetai. dar ir kažką asmeniško, indivi Ir ne vien poetai. M. Gorkis dualaus, nepakartojamo, ir net rašė, kad be saulės nežydi gė nenusakomo žodžiais. Štai kai lės, be meilės nėra laimės. Tik kurios įžymių mąstytojų mintys riausiai, kaip be saulės spindu apie meilę: lių negali žydėti gėlės, taip be riausiai, kaip be saulės spindu lių negali susilieti į harmonin gą vienovę žmogaus kūrybinės potencijos. Juk yra žinoma, kad žmogaus gyvenimas —r kū rybinis procesas. Žmogaus pa šaukimas — sužmoginti ne tik ntmu jį supančią gamtą, bet ir savo paties prigimtį. Gamtos ir žmoMeilė — pati stipriausia iš gaus tobulėjimo procese didelį visų aistrų, kadangi ji vienu vaidmenį vaidina meilės jaus- metu užvaldo protą, širdį ir mas. kūną. F. VOLTERAS. Tačiau kas yra meilė? Apie Tikroji meilė apvalo, išaukštai daug parašyta, rašoma da- tina kiekvieną žmogų, vlsiškai bar, dar daugiau bus parašyta pakeičia jį. N. CERNYŠEVSKIS. ateityje, Asmenybės ir santykių Kai myli, atrandi savyje tokj tarp asmenybių vystymasis bei turtą, tiek švelnumo, meilumo, suklestėjimas neišvengiamai su jog net pačiam nesitiki, kad siję su meilės vystymusi ir su taip sugebi mylėti. A. CECHOklestėjimu. Tačiau ar galima VAS. tarp viso, kas parašyta žmonių, Žmoguje įkunytas amžinas, jį rasti tokį meilės apibūdinimą, išaukštinąs poreikis mylėti. kuris iki galo atsakytų į iškel A. TRANSAS. tąjį klausimą? Manding, ne. Jaunystėje net ir pats laikiBet kodėl? O argi gamtoje ga- nlausias žmogaus jausmas, visi
mellės malonumai turi būti es tetiški, antraip bus nedorovin gi. V. BELINSKIS. Meilę reikia suprasti ne tik kaip sveiko lytinio instinkto patenkinimą. Šis jausmas, tel kiantis daug džiaugsmo, turi būti susijęs su idėjiniu artumu, vieno tikslo troškimu, kova dėl bendro reikalo. N. KRUPSKA JA. Meilė, trokštanti būti tik dva-
LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo įsaku už ilga metį vaisingą darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gy venime VU ekonominės kiber-
netikos ir finansų fakulteto dekanui Jonui Mackevičiui suteik tas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.
ko ir dvasinio potraukio santy kiuose tarp vyro ir moters vie novė. Be to, kūniškas potraukis sąlygoja tiek sveiko lytinio in stinkto patenkinimo, tiek vai kų — aukščiausios meilės pras mės — gimimo džiaugsmą. O dvasinis potraukis — dorovinį ir estetinį šio jausmo turtinimą. Svarbiausias meilės bruožas — atrankumas. Jis puikiai apibū dintas žinomu posakiu „Širdžiai
torinio vystymosi procese mei lė vis labiau tampa ne tik gau tos dovana, bet ir visuomenes pažangos laimėjimu asmenybes gyvenime. Jo kelias vingiuotas ir nuklotas erškėčiais. Privačios nuosavybės viešpatavimo saly-1 gomis meilė negalėjo būti P3'1 grindinis vedybinės sąjungos ir šeimos motyvas. Vyravo mate rialinio suinteresuotumo sumeti mai O jie dažniausiai iškreip davo, žalodavo ne tik santuo kinius, bet ir šeimyninius s311' tykius. Meilė kaip pagrindinis santuokos motyvas pradėjo ryš kėti tarp proletariato — pačios pažangiausios, nuosekliai revo liucinės buržuazinės revoliuci jos klasės. Socialistinėje visuo menėje meilė tampa pagrindi niu santuokos ir sutuoktiniu santykių motyvu. Šis tarsi pabrėžia dorovinių santy kių tarp sutuoktinių vaidmenį Jis praplečia įvairių doroviniu normų veikimo sritį. Prie meiles šliejasi ir su ja sąveikauja dv rovinė sutuoktinių ir tėvų P3' reiga — saugoti šeimą, vaikus, rūpintis jos gerove. Savitarpio pagarba, pasiaukojipagalba, mas — tai moralinė atsako®)’' bė.
SAULĖTAS JAUSMAS ui
IHUIMUBiniVIUBIMIUUMtlINHUII
sine, tampa šešėliu; o jeigu ji neturi dvasinio prado tai — banalybė. H. SENKEVIČIUS. Kad ir kaip būtų idealizuoja ma meilė argi galima nematyti to jog gamta apdovanojo žmo nes šiuo nuostabiu jausmu tiek jų laimei, tiek žmonių giminės gausinimui ir pratęsimui. V. BELINSKIS. Kas būdinga visiems čia su minėtiems aforizmams ir sam protavimams? Kokia mintis ryš kėja kiekviename iš jų, paga liau, kokia yra meilės esmės ir dialektika? Galima atsakyti, kad meilė — tai harmoningos kūniš-
nepaliepsi". Meilės apibūdinimo požiūriu labiausiai apibendrinamas yra Voltero pasakymas — jis vienas iš pirmųjų pastebėjo, kad meilė aprėpia tris potraukius: proto, širdies ir kūno. Kitaip sakant, meilė — tai potraukis prie laimės, gėrio ir grožio, Apskritai gyvenime ir santykiuose su mylimu žmogumi. Kaip tik natūralaus gamtos poreikio lytinio žmogaus gyvenimo — dorovinis ir esteti nis turtinimas atskleidžia ne tik tai, ką duoda gamta, bet ir tai, kas įgyjama su kultūra. Is-
doc. Nikolajus SOLOVJOVAS Tęsinys kitame Nr.
3 Tarybinis studentas
„VVU SMD įkurta 1946—47 m. m. Pirmasis draugijos mokslįs vadovas buvo prof. V. Girdzijauskas. SMD, telkdama gaIr darbščius studentus Į mokslo tiriamąjį darbą, tapo rimta tedrų, dekanatų ir rektorato pagalbininke". Vilniaus universitetas. V., „Mintis", 1966, p. 267.
sąlygos ir smėlių litologinė cha rakteristika jų infiltracinių sa vybių įvertinimui" (moksl. vad. prof., geolog. ir minerolog. m. daktaras A. Gaigalas). I laipsnio diplomu: A. Abromavičius, moksl. dar bas „Noriūnų objekto devono amžiaus vandensparinių uolie nų filtraciniai tyrimai" (moksl. vad. asist. P. Klizas). II laipsnio diplomu: S. Rinkevičius, moksl. darbas „Šiaurės Lietuvos karstinio rajo no aktyvios požeminio vandens apykaitos zonos vandeningų ho rizontų parametrų įvertinimas"
ristatome nugalėtojus Jau daug metų vyksta sąjun gai geriausių gamtos, technii ir humanitarinių mokslų aitų darbų konkurso resputnial turai. Juose dalyvauja ri publlkos aukštųjų mo lų studentai, kurie šiam konul pristato savo mokslinius jus. Toks konkursas buvo btas ir šiais metais. Respubliam turui aukštosios mo te pristatė daugiau nei 180 alinių darbų. Džiugu, kad įe ture aktyviai dalyvavo ir versi teto atstovai. Komisija tatė apdovanoti Lietuvos 5 Aukštojo ir specialiojo ulinio mokslo ministerijos k JS CK medaliais net 13 mu šima Mater studentų darbų, laipsnio diplomais — 7, II solo diplomais — 6 ir III šulo diplomais — 11 darbų, kibiame respublikinio turo alėtoj us: IATEMATIKOS MOKSLAI Medaliu apdovanojamas: Zitikis, moksl. darbas „Ne liečiantys operatoriai ir neuno taško principas Banacho ■ese" (moksl. vad. f. m. m. prof. V. Paulauskas). Diplomais apdovanojami: Uioza, moksl. darbas Hacinio moduliavimo panaumokymo procese" Si. vad. f. m. m. k., doc. utys). Gaidelytė, moksl. darbas kokių realių adityvių arit’ių funkcijų antrojo centrilomento įverčio tikslinimas" ’*• vad. f. m. m. dr., prof. bilius). Griviškis, moksl. darbas °A npsMBIi AAH pemeHUst ifflHoii CHCTeMBI ypOBHeHHH «Hrepa» **• vad. f. m. m. k., doc. nauskas). CHEMIJOS mokslai *«daliu apdovanojama: Vasiliauskaitė, moksl. dar' 4 — Benzodioksanų, aroll41ne žiede turinčių metilDtetilamino, kopailamino !js- sintezė" (moksl. vad. k., asist. G. -Purvaveckas). laipsnio diplomu: dugnas, moksl. darbas "ro elektrodo paviršiaus *Ha cianidiniuose elektro• (moksl. vad. ch. m. k., G. Baltrūnas). JH laipsnio diplomu: ‘dt°lyte, moksl. darbas dažų asociatų naudol°dselektyviniuose elekt' (moksl. vad. ch. m. k., "Dunikienė). 'ZIKOS MOKSLAI il,a,s apdovanojami: iv moksl. darbas „Kom*S sklaidos spektrų tyrie,°elektriniame krista>as| *moIcsl- vad- Pr°L dr.
' n^aitė' moksL darbas U koncentracijos ir Pri^ yl3i.ų kitimo dinami^žadintuose Si mol,f (moksl. vad. f. ! Jarašiūnas). IdlalPsnio diplomu: fe1*5' mcksl- darbas „Ga 1iniH savybių tyrimas,
esant stipriam sužadinimui pi(moksl. vad. doc., geolog. ir mikasekundiniais impulsais" (moksl. nerolog. m. kand. M. Dobkevi vad. asp. V. Netikšis). čius). IH laipsnio diplomais: POLIGRAFIJA IR KNYGŲ LEIDIMAS, BIBLIOTEKININKYS A. Džiugys, moksl. darbas „Faziškai moduliuotų šviesos TE, MOKSLINĖ-TECHNINE IN impulsų stiprinimo dėsningai pa FORMACIJA, KULTŪROS IK rametriniuose stiprintuvuose" ŠVIETIMO DARBAS (moksl. vad. doc. A. Stabinis). Medaliu apdovanojama: K. Karaznevič, moksl. darbas D. Belinskaitė, moksl. darbas „Smūginė jonizacija n—Si:H" „TSRS ir VDR mokslininkų ben (moksl. vad. doc. G. Juška). dradarbiavimas informatikos sri TEISĖS MOKSLAI tyje: publikacijų ir citavimo ana Medaliu apdovanojama: lizė" (moksl. vad. vyr. dėst., E. Salūgaitė, moksl. darbas pedagogikos m. kand., O. Vo „Tėvystės nustatymas teismine verienė). I laipsnio diplomu: tvarka" (moksl. vad. doc. P. Rasimavičius). S. Rastenytė, moksl. darbas I laipsnio diplomu: „Lietuviška spauda Didžiajame G. Rumianceva, moksl. darbas Tėvynės kare" (moksl. vad. doc., „Asmenybės socialinio teisinio ist. mokslų kand. V. Stonienė). aktyvumo socialistinėje visuo III laipsnio diplomu: menėje teorinių klausimų išvys R. Vareikaitė, moksl. darbas tymas TSKP XXVII suvažiavimo „Grožinės ir pažintinės literatū dokumentuose" (moksl. vad. doc. ros santykis IV—VIII klasių A. Gintautas). moksleivių literatūroje" (moksl. III laipsnio diplomu: vad. doc., pedagogikos mokslų L. Mirošnikova, moksl. darbas kand. G. Raguotienė). „TSKP XXVII suvažiavimas FILOLOGIJOS MOKSLAI apie tarybinės v;suomenės poli I laipsnio diplomu apdovano tinės sistemos tobulinimą" jamas: (moksl. vad. doc. A. Girtautas). G. Vi liūnas, moksl. darbas BIOLOGIJOS MOKSLAI „G. Patacko poetinės kalbos Medaliais apdovanojami: santykis su tradicija" (moksl. K. Beitas, moksl. darbas „Re vad. doc. V. Pakerienė). gos analizatoriaus smegenų žie II laipsnio diplomu: vės neuronai-ersnitiniai vizualiA. Judžentis, moksl. darbas nės informacijos keitikliai" „Dėl Lietuvių kalbos kompara(moksl. vad. doc. D. Kirvalis). tyvinių konstrukcijų" (moksl. R. Žurauskaitė, moksl. darbas vad. prof. V. Urbutis). „Fitihormonų poveikis lubino III laipsnio diplomais: šaknų gliuminsintetazės aktyvu D. Vilniškytė, moksl. darbas mui" (moksl. vad. doc. J. Gruo „Žodžių baltas, laikas, ieškoti, dienė). mokykla asociaciniai laukai ru II laipsnio diplomais: sų ir bilingvių lietuvių šneka V. Tučkienė, moksl. darbas mojoje kalboje" (moksl. vad. „Bac. circulans D-hidratoinhid- prof. V. Cekmonas). rolazės biosintezė" (moksl. vad. R. Miliūnaitė, moksl. darbas prof. P. Bluzmanas ir vyr. m. b. „Bendrinė kalbos dalykų vertės J. Osaitė). motyvacija „Kalbos kultūroje" M. Feigina, moksl. darbas (moksl. vad. doc. A. Pupkis). „Augalinės medžiagos paruoši EKONOMINE KIBERNETIKA mas liucernos somatinės hibridi IR FINANSAI zacijos bandymams" (moksl. vad. Medaliu apdovanojama: doc. J. Gruodienė). R. Armalytė, moksl. darbas III laipsnio dipuomu: R. Plaipa, mok’šl. darbas 9t „Kolūkių pajamų skirstymas ir RNR5 ir 3' galų modifikacija ir kreditavimo problemos" (moksl. vad. e. doc. p. A. Kalaina). jos įtaka fermentiniam metiliniI laipsnio diplomu: mui" (moksl. vad. prof. B. Juod L. Ges, moksl. darbas „Mate ka). rialinių resursų analizė" (moksl. GEOGRAFIJOS MOKSLAI vad. prof. J. Mackevičius). Medaliu apdovanojamas: III laipsnio diplomu: R. Povilanskas, moksl. darbas A. Markevičiūtė, moksl. dar „Šiuolaikiniai Klaipėdos sąsiau rio dugno reljefo keitimo fakto bas „Darbo užmokesčio apskai tos tobulinimas visuomeninio riai" (moksl. vad. geogr. m. maitinimo įmonėse" (moksl. vad. kand., doc. E. Cervinskas). doc. E. Žižys). II laipsnio diplomu: MEDICINOS MOKSLAI V. Bezaras, moksl. darb. „Lie tuvos TSR kėlių tinklas kaip Medaliu apdovanojami: kultūrinio kraštovaizdžio elemen L. Riauba (moksl. vad. prof. tas" (moksl. vad. geogr. m. D. Mikalauskaitė) ir A. Kučins kand., doc. D. Galvydytė). kas (moksl. vad. med. mokslų III laipsnio diplomu: kand. V. Ciolotas). J. Taminskas, moksl. darbas I laipsnio diplomais: „Šiaurės Lietuvos karstinių ežeV. Janulevičiūtė ir R. Karpušrų hidrologija" (moksJ. vad. geogr. kand. vyr. dėst. K. Kil- kaitė (moksl. vad. doc. J. Jautakienė). kus). III laipsnio diplomais: GEOLOGIJOS — MINEROLOGIJOS MOKSLAI IR KALNA G. Radžiūnas ir V. Tarutis KASYBA (moksl. vad. prof. S. Pavilonis) Medaliu apdovanojamas: A. Jazukevičius ir V. Milius J. Satkūnas, moksl. darbas (moksl. vad. dėst. A. Adomai „Užpalių apylinkių geologinės tis).
Pranešimai svetur Pernai VVU studentai mokslinius pranešimus skaitė įvairiuose šalies miestuose: Tbilisyje, Taline, Kijeve, Maskvoje, Leningra de, Tartu. Kaip sekėsi kelionės ir kokį įspūdį jos paliko daly viams, paklausiau istorijos fakulteto psichologijos specialybės IV kurso studentės Aušros Griškonytės, kurie viešėjo Kijeve ir skaitė pranešimą „Sėkmės ir nesėkmės atribucija sporte". — Ukrainos sostinės universiteto penkių dienų konferencijoje pranešimus skaitė studentai iš Leningrado, Rostovo prie Dono, Maskvos ir Vilniaus. Tai nepaprastai įdomus renginys. Dauguma neįsivaizduoja, kaip galima išsėdėti salėje po kelias valandas ir klausyti „nuobodžių" pranešimų. Bet tai netiesa. Kiekvieną die ną salės (būdavo pilnut pilnutėlės. Ir nuobodžiauti nėra kada: tik spėk užsiiašinėti įdomesnę mintį ar idėją, kurias klausytojai su tikdavo labai palaikiai. Puikiai buvo organizuotas laisvalaikis. Buvo rodoma įvairi kul tūrinė programa, suteiktos galimybės aplankyti operos ir baleto, dramos teatrus. įdomi kelionė po Ukrainos sostinę, lankė mės gražiausiose miesto vietose. Vyko susitikimai, pokalbiai, diskusijos. Nejautėm, kad esam svetur. Visada buvom draugų būry.
„tai BUVO ŠVENTĖ“ Medalį už mokslinį darbą „Kolūkių pajamų skirstymas ir kreditavimo problemos" konkur so komisija paskyrė ekonomi nės kibernetikos Ir finansų fakulteto IV kurso studen tei Loretai Armalytei. Šią džiugią žinią skubėjau pranešti pirmoji. Loreta sutiko mane šypsoda masi. Mat, apie savo laurus jau buvo girdėjusi. Susėdom abi pasišnekėti. — Į SMD įstojau ,1984 metais, paskatinta dėstytojo A. Rudžio. Na, o koks tu SMD narys, jei tik priklausai draugijai, ir viskas. Juk tam ir studentais esam, kad ieškotume, kurtume. Parašyti mokslinį darbą, žino ma, nelengva. Knygų nemažai, kitokios literatūros reikia pasi skaityti. Esu labai dėkinga ma no mokslinio darbo vadovui e. doc. p. A. Kalainai, kuris man daug padėjo, patarė, paaiškino. Jau eidama pas Loretą žino jau, kad pernai įsavo pranešimą ji skaitė Tartu universitete, to dėl paprašiau papasakoti apie šią kelionę.
— Važiavau j Tartu kartu su IV kurso studente L. Adomony te. Universitete buvo surengta sąjunginė konferencija. Jos me tu vyko studentų dienos: įvai rūs susitikimai, pokalbiai, drau gystės vakarai, diskotekos, naujos pažintys, nauji draugai. Ir dabar susirašinėju su drau gais iš Estijos. Tai buvo tikra šventė. Norėčiau, kad tokia ke lionė būtų ne paskutinė. Padėkoju už pokalbį. Eidama galvoju: „Tikrai, gal ir ne pa skutinė, nes L. Armalytės dar bas pasiūlytas skaityti ir sąjun giniame mokslinių darbų ture". Taigi, Loreta, dar bus šventė!
PUSLAPĮ PARENGĖ ŽURNALISTIKOS KURSO STUDENTE RASA RUZGAITE.
SPECIALYBES PIRMO
Ekonominės geografijos sekcijoje PEF studentų mokslinės drau gijos ekonominės geografijos sekcija savo darbą pradėjo stei giamuoju susirinkimu, įvykusiu 1985 m. spalio dvidešimt devin tąją. Jo metu būrelio pirminin ku išrinktas pramonės planavimo specialybės I k. 2 gr. studentas R. Prakapas, pavaduotoja — dar bo ekonomikos specialybės I k. 1 gr. studentė J. Aleksytė, sek retore — DE I k. 2 gr. studen tė D. Gaižutytė. Šiuo metu SMD veikloje dalyvauja 20 studentų. Būrelio mokslinis vadovas doc. V. Lastas. Sekcijos nariai domisi ir studi juoja Lietuvos pramonės vysty mąsi, agropramoninį kompleksą, transporto geografiją ir kt. Kas antrą savaitę vykstančių susirin kimo metu skaitomi pranešimai. Labai įdomus buvo stud. R. Prakapo pranešimas tema „Lietuvos
TSR miestų gamtos apsauga", stud. A. Lukšytės „LTSR geležin kelių transportas pastaraisiais dešimtmečiais" ir kt. Susirinkimų metu vyksta įdo mūs susitikimai su dėstytojais, pabuvojusiais užsienio šalyse. Labai sudomino doc. V. Lasto pasakojimas apie Didžiąją Brita niją. Ilgam įsiminė dėst. I. Bražukienės Įspūdžiai apie Indiją ir Nepalą. Su dideliu susidomėji mu klausėmės dekano doc. V. Grigoro pasakojimo apie ke lionę į Japoniją. Sekcijos nariai neapsiriboja vien veikla būrelio viduje. Dau gelis ruošiasi skaityti praneši mus aktualiais mūsų respublikos ekonominio gyvenimo klausimais SMD konferencijoje. D. GAIŽUTYTĖ PEF SMD ekonominės geogra fijos sekcijos sekretorė
iiiMS
4 Tarybinis studentas
Trečiajam turui „Ateizmas ir religija Lietuvo je". Si tema pakvietė VVU stu dentus į ateistinės viktorinos trečiąjį, baigiamąjį, turą. Turo klausimai buvo nesudėtingi, se niai visiems žinomi. Tad dar kartą teko prisiminti pamirštas žinias. Kokia ateistinė knyga Lietuvoje susilaukė didžiausio pasisekimo? Kokie ateistinės minties puoselėtojai ir propa guotojai WU istorijoje? Svar biausios naujosios partijos Pro gramos mintys apie ateistinį auklėjimą? Kuo reikšmingi 1924 metai Lietuvos ateizmo istorijo je? Kodėl iš visų Europos šalių krikščionybė vėliausiai buvo įvesta Lietuvoje? .. Kaip ir buvo tikėtasi nugalė tojais tapo istorijos fakulteto studentai: A. Dubonis A. Va lentas, J. Palidauskaitė, V. De gutytė, R. Vizgintaitė, A. Juozapaitis, surinkę 88 balus. Jie aiškiai, be priekaištų atsakinėjo į pateiktus klausimus. Antroji vieta pripažinta fizikams G. Nalūnaitei, A. Gailiūnui, E. Ka
Sportas
pasibaigus
zakevičiui, A. Brazdeikiui. Šio fakulteto sąskaitoje 68 balai. Trečioji — atiteko medicinos fakulteto studentėms: D. — V. Aukūnaitei, J. Jakavičiūtei, E. Gintautaitei, A. Grigaitei, N. Stankevičiūtei, V. Valušytei — surinkusioms 63 balus. Toliau „išsirikiavo“ teisės, gamtos, chemijos, filologijos, prekybos, ekonominės kibernetikos ir fi nansų, pramonės ekonomikos, matematikos fakultetai. „Yra nemažai baltų dėmių, ne viskas dar žinoma iš Lietu vos ateizmo, religijos istori jos“, — kalbėjo mokslinio ateiz mo katedros vedėjas doc. J. Mačiulis. Ne viskas džiugina ir viktorinos organizatorę, VU komjaunimo komiteto narę, ekonominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto ketvirtakursę Eglę Jokūbaitytę. — Kiekvieno turo klausimai spausdinami „Tarybiniame stu dente" prieš dvi savaites, rei kiamą literatūrą gauna visi stu dentai. Prieš turą dar kartą per
spėjame. Lieka tik perskaityti ir ateiti, — sako Eglė. — Ta čiau. .. Iš anksto paruošta salė, do vanos laukė dalyvių ir... tarsi skaičiavo vėluojančius. .. Beliko tik apgailestauti, jog neišvydo me nei matematikos, nei pramo nės ekonomikos fakultetų atsto vų. Trečiasis turas jų „nedomi no". Kodėl? Nejaugi neįmanoma turiningam vakarui paaukoti vieną kitą valandą. Pasibaigus konkursui moksli nio ateizmo katedros vedėjas doc. J. Mačiulis ir dėst. P. Pečiūra visiems viktorinos daly viams įteikė A. Balsio knygelę „Lietuvių tauta ir katalikybė" su autoriaus autografu. Prizines vietas užėmusių fakultetų stu dentai gavo.. . tortus; aktyviau siems įteiktos atminimo dova nėlės. . . Gegužės 13-ąją į Peda goginį institutą pakvies respub likinis ateistinių žinių konkur sas.
Madona LUCKAITĖ
Lietingą sekmadienio rytą VALDO VILŪNO FOTOREPORTAŽAS
trijų klasių automobiliais. Pir mieji startavo „Žigulių" vairuo tojai. Varžybų dalyviai turėjo greitai ir tiksliai pravažiuoti „gyvatukę", įvaryti automobilį į „garažą", išlaviruoti „tunelio" labirintais ir tiksliai numatytoje vietoje sustoti. Šiose varžybose lėmė ne tik greitis, svarbiausia
važiuojant surinkti kuo mažiau baudos taškų, nes kiekvienas netikslumas didino baudos taškų skaičių. Šioje automobilių kla sėje pirmą vietą užėmė A. Ba čiulis, prorektoriaus administra cijos ir ūkio reikalams pava duotojas, antrą — S. Gaidys, istorijos ir filologijos fakultetų
FESTIVALIS BAIGĖSI - FESTIVALIS TĘSIASI Tą vakarą VVU teatro salė je sėdimų vietų trūko: kas tai sėsi ant palangės, kas rėmėsi į medines balkono kolonas. Tarpfakultetinis meno saviveiklos festivalis baigėsi laureatų ir dip lomantų koncertu. Laureatais pripažinti: PEF miniatiūrų teatras MaF miniatiūrų teatras MaF merginų duetas TF miniatiūrų teatras MF dainų ir šokių ansamblis MF merginų instrumentinis ko lektyvas FilF skaitovų grupė TF folklorinis ansamblis. Diplomantais tapo: MF estradinis kolektyvas MF šokėja Rūta Stanikūnaitė MF skaitovė Lina Vanagaitė EKFF vokalinis instrumentinis ansamblis EKFF ritminių šokių kolektyvas FilF folklorinis kolektyvas GF lėlių teatras PEF folklorinis ansamblis Pasirodymus vertinti nebuvo lengva, nes studentiška scena
nemėgsta monotonijos, kartoji mosi — pabandyk nepaklysi žanrų įvairovėje. Todėl vieton; suskirstyti buvo tik folklorinii ansamblių ir miniatiūrų teatn pasirodymai. Geriausiai įvertin tas TF folklorinis ansamblis, anf ra vieta — PEF, trečia — fi ansambliams. Stipriausiu pripa žinias PEF miniatiūrų teahi antra vieta — MF, trečia — j teatrams. Pereinamasis prizas, kuriu apdovanojamas geriausiai fest valiui pasiruošęs fakultetas, pa! liko centriniame kultūros klub — pirmoji vieta niekam nebuv paskirta, antrąją pasidalino MF ir PEF, trečia atiteko Fil Prizas už masiškumą buv įteiktas medikams. Jų programi je dainavo, šoko, deklamav grojo virš SO studentų. Baigiamasis vakaras — t trumpas stabtelėjimas, pora v landų šventiškoje scenoje. I žvilgterėjimas į save — kok mes. Tik naujo festivaiio pr džia. Niką AUKŠTAITYTI
rūmų komendantas. trečią — G. Mackevičius skaičiavimo centro tiekimo skyriaus vedė jas. „Voigų" klasėje geriausių rezultatų pasiekė A. Buika, ga ražo mechanikas, antras buvo prorektorius administracijos ir ūkio reikalams P. Eigminas, trečias — šių eilučių autorius, atstovavęs „Tarybinio studen to" redakcijai. Automobilių „UAZ" klasėje prizines vietas pasidalino A. Cipinis, garažo
viršininkas, R. Zaremba, dar ninkas ir S. Gaidys. Varžybų organizatoriai ir d lyviai pasigedo būtų ūkio sli riaus darbuotojų, kurie šik; Į varžybas neatvyko.
Nuotraukose: VU SDAA komiteto pirmininkas A. Sap< nikovas (teikia apdovanoji S. Gaidžiui; varžybų momeol (temptai dirbo varžybų vyr. t sėjas A. Bačiulis.
Lietingą sekmadienio rytą au tomobilių stovėjimo aikštelė prie fizikos fakulteto nebuvo tuščia. Čia į figūrinio vairavi mo varžybas, skirtas Pergalės dienai, susirinko Universite to administracijos ir ūkio dar buotojai. Buvo rungtyniauta net
ŽIEMĄ BESIVAIKANT Būna kartais ir taip — turis tai, pasiklausę, kaip varva van duo nuo stogų ir nusprendę, kad visas sniegas Lietuvoje per nak tį neištirps, kraunasi kuprines, impregnuoja slides. Mūsų maršrutas buvo tradici nis — Trakų rajono kalvos, ežerai, miesteliukai, tik netradi cinė grupė — ekonomistų de šimtukas. Ir nė vieno gamti ninko. Sako, būna kartais (ir taip — pramonininkai, prekybi ninkai ir ekonominės kiberneti kos bei finansų fakultetų turis tai susijungia į bendrą grupę. Traukinyje mus palydi nuste bę ir atlaidūs žvilgsniai. O sau lė Lentvaryje taip švyti, kad mums jau darosi nejauku. Bet buvusio Tiškevičiaus dvaro savi ta gotika pažadina norą keliau ti toliau. Ir jau nesvarbu, kad slidėmis mindomas sniegas be žiūrint virsta vandeniu, kad ten ka perbristi „ežerus". Drėgnoje baltumoje ryškėja Trakų pilis.
O (kitą rytą truputį spusteli šaltis. Kalnai kalneliai, šliuožimas ir griuvimai. Atrodo, gam ta mūsų pagailėjo grąžindama žiemą. Jau sutemus pasiekėme Aukštadvarį. Visi buvome per daug pavargę, nebegirdėjome kaip į mokyklos langus beldžia lietus. Atsikėlus teko imti slidės į rankas ir tik pasiekus mišką bandyti šliuožti. Po kojomis driekias baltas kelias, iki pat Velnio duobės. Ir vėl vakarykštis džiūgavimas. Žybsi velniūkščiai akyse riedant į Velnio duobę. O ir paskui, dar ne vieną sa vaitgalį Universiteto turistai vaikėsi žiemą Utenos, Ignalinos rajonuose, susibūrė į žiemos se zono uždarymą Katlaukyje. O Melagių kermošiuje pamatę lin ksmuolių grupę su slidėmis tik riausiai ne vienas pagalvojo, kad tai paprasčiausias pokštas... Rima GRAŠY i Ė, EKFF III k. studentė
AR TURĖSIME
LAPIŲ
KAVINĘ?
MEDŽIOKLE
Gerbiamieji skaitytojai! Nori me pranešti Jums, kad kelių VU visuomeninių organizacijų iniciatyva, aktyviai parėmus rektoratui, Saulėtekio ai. 22 ant rajame aukšte įsikūrusį bufetą numatoma paversti studentų ka vine, kurioje po paskaitų bus galima pailsėti, pasiklausyti mu zikos, susitikti su įdomiais žmonėmis. Mūsų kavinė — mūsų pačių reikalas! Nuo mūsų priklausys, ar jos gyvavimas bus ilgas ir prasmingas, ar joje bus Įdomu ir jauku. Savo mintis, pasiūlymus, idėjas, pageidavi mus dėl studentų kavinės siųs kite redakcijai, VU studentų profsąjungos komitetui, fakulte tų kultūros klubams. Tuo pačiu pranešame, kad kavinę numaty ta atidaryti gegužės 5 d. Pakvie timai fakultetų kultūros klubuo se. T. S. inf.
Pavasarį visi gyviai atkuto, į lyrą orą iš visų plyšių ėmė lįs ti. Ir senas lapinas iškišo iš olos nosį, įtariai ėmė uostinėti orą ir tuoj pat nėrė atgal, pa matęs keistą būtybę, antenom kailiui, mosikuojančią. Tik jo pasirodo, joks pavojus negrėsė — čia visai kitos lapės medžiojamos buvo: miške paslėpti au-
SODININKŲ
DĖMESIUI!
VVU sodininkų bendrijas „Ąžuolas" narys G. Beržinskas perleidžia savo sklypų Nr. 93, III sode. Sklype yra nebaigtas statyti namelis S-l L-85.
Gydytojų tobulinimosi fa kulteto darbuotojai nuošir džiai užjaučia kardiologijos katedros docentę Birutę— Valeriją ABRAITIENĘ dėl brolio mirties.
tematiniai radijo siųstuvą1medžiotojas, specialiu pelen foriumi aps'ginklavęs, komf ir žemėlapiu nešinas, o10* krūmus, taloną pasižymėjo nuskuodė tolyn. Universitete kių medžiotojų irgi nuo 5 būta, ir, pavasariui atėjus, ' čiame jų gretas papildyti, finės pelengacijos sekcija P' ir „apginkluoja“ naujus ni VU Radijo centre (Saulėfek9, I korpusas, 9 aukš.) trei’ niais 18 vai. Treniruotės vyū madieniais Vilniaus apytej]
Medicinos fakulteto Ir psichinių ligų kate11] darbuotojai nuoširdžiai “Jį čia doc. Juzefą ANDRU-'* VlClENĘ seseriai mirus.
Mirus akušerijos ir logijos katedros docėį Anatolijui GAMPERUL 'j cinos fakulteto dekanate5! visuomeninės orga“i;,)f1 nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1133. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. I.V 13181. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. sCoBercKMH cryflenr» — oprau naprKOMa, peKTopaTa, KOMMTera KOMcoMona, npotpuoMa opfleHoa Tpyposoro napoflOB BHnkHKiccKoro yHMBepcMTera mm. B. Kancynaca. Ha hmtobckom «3WKe. Pegaurop A. JlMnuirac.
Kpacuoro
sHaMCHH
m
ApynsČM
Redakto*’*
a.
Į
J