>Sorl« skalu
> ;.sų šalių proletarai , vienykitės!
-1.
Auditorijų žiburiai
( ( ( ( i ( VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS Nr. Nr. 17—18; Eina nuo 1950 m. (527—528)
1965 m. birželio mėn. 3 d. KETVIRTADIENIS
j (
t
( (
| Kaina 4 kap.
J
(
Daugiau dėmesio spaudai! Gegužės 28 dieną Kaune vyko penktasis Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos valdybos plenumas, kuriame dalyvavo ir mūsų redak cijos atstovas. Pranešime apie Tarybų Lietuvos 25-ąsias metines ir spaudos uždavinius „Tiesos“ laik raščio vyr. redaktorius G. Zimanas palietė eilę svarbių klausimų ir pateikė spaudos dar buotojams daug faktų, liudijančių apie kai kurių respublikos laikraščių trūkumus. Peržvelgusi šių mokslo metų numerių me džiagą, redakcija savo gamybiniame pasita rime užakcentavo keletą negerovių. Redakcijos aktyvas šiais mokslo metai'; atkreipė rimtą dėmesį į studentų pasaulėžiū ros formavimo klausimus, į visuomeninių or ganizacijų darbo nušvietimą, kartas nuo kar to propagavo Internacionalinę mūsų studentų draugystę su TSRS aukštųjų mokyklų stu dentais, stengėsi, kad laikraštis taptų Uni versiteto gyvenimo veidrodžiu. Ryškiai su žibo nuo pat mokslo metų pradžios „Kom jaunimo prožektorius“. Tačiau laikraščio puslapiuose pasigendama kūrybiškų, marksistinių straipsnių šiandie ninio studentų gyvenimo klausimais. Fakul tetų partinės organizacijos bendradarbia rimą laikraštyje laiko antraeiliu dalyku (be je, laikraštis yra Partijos komiteto organas!). Komjaunimo komiteto nariai taip pat atsisa ko rašyti straipsnius iš Komjaunimo komiteto veiklos ir iš komjaunuolių gyvenimo. Iš pen kiolikos temų per semestrą pateiktų Komjau nimo komitetui (drg. J. Petruševičiui — Komj. komiteto sekret. pavaduotojui), redak cija gavo tik vieną (iš IFF). Dažnai, redak cijai prašant, iš Komjaunimo komiteto vei kėjų straipsnių pasiūlyta tematika, susidaro vaizdas, kad jaunos galvos linkę tik į dema gogiją, paradiškumą. Ar gražu drg. J. Pet ruševičiui sakyti: „Ai, kad žmonės labai ne klauso, aš sakau, kad parašytų, o jie sako laiko neturį“. Toks pasiteisinimas, redakcijos manymu, neturi jokio pagrindo. Komjauni mo komitetas privalo propaguoti komjaunimo gyvenimą savo laikraštyje. Redakcija norė jo įvesti ir skyrių „Komjaunimo gyvenimas“. Bet, deja. . . Net sekretorių retai galima su likti Komjaunimo komitete. Žinoma, gal kai
kur musų straipsnio tonas atrodys perdaug aštrus, tačiau juk „Tarybinis studentas“ yra ir Komjaunimo komiteto organas. Kitas sek retoriaus pavaduotojas Just. Karosas sausio 16 dieną pažadėjo parašyti straipsnį, labai svarbų ir aktualų, deja, dar ir šiandien te berašo. Iš tikrųjų, kam geriau pažįstamas komjaunimo gyvenimas ir kas turi rašyti į savo laikraštį, jei ne Komjaunimo komite tas, kuris mokslo metų pradžioje savo darbo planuose juodu ant balto įrašė: „Bendradar biavimas „Tarybiniams studente“. Užrašytos ir pavardės tų žmonių, kurie įpareigoti teik ti paramą laikraščiui. Deja, net ir faktinės medžiagos Komjaunimo komitetas, jų žodžiais tariant, „ne jėgose pateikti“. O ką kalbėti apie straipsnius komjaunuolių moralės, eti kos ir estetikos klausimais. Registruojančio pobūdžio straipsniai nieko gero nepasako ir daug nežada. O ar daug atsirado dėstytojų, kurie būtų patašę bent vieną išsamų, aktualiu studentų gyvenimo klausimu, straipsnį? Užmigo mūsų Universiteto kraštotyrinin kai ir ateistai. Juk laikraštis — kaip tik ir yra geriausia tribūna studentų auditorijai. Artėja 25-osios Tarybų Lietuvos metinės. Mieli draugai, vadovai ir studentai, kodėl dar iki šios dienos auditorijose, koridoriuose, bendrabučiuose bei jų teritorijose nesijaučia, kad mes pasitinkame tokį garbingą jubiliejų? Geras mokymasis, tvarka bendrabučių kambariuose, tai dar ne viskas. Reikia su tvarkyti auditorijas, koridorius ir aplinką. Susumuodami visus pasiekimus ir trūku mus, mes norime, kad tiek Komjaunimo ko mitetas, tiek ir partinė organizacija padarytų atitinkamas išvadas ir jaustų pareigą, kad laikraštis yra ne tik Rektorato bei Profkomiteto, bet ir jų organas. Peršasi ir tokia išvada, jei laikraštis lei džiamas visuomeniniais pagrindais, nemoka ma honoraro — ir rašyti j jį neverta. Gabių literatų mūsų Universitete daug. O kur jų kūryba, kurioje jaustųsi studentų gyvenimo pulsas? Nėra. Yra tik pirmieji daigai. Gyvenimas bėgte bėga į priekį. Mūsų iaūkia daug darbų, kurių atidėlioti negalima. Ir klaidų taip pat negalima kartoti.
\
(
( j .( ( (
TURININGO GYVENIMO ŽMOGUS. „Chemijos pa grindų", „Kokybinės analizės", „Kiekybinės analizės". „Neorganinės chemijos", „Neorganinės sintezės", „Che mijos žodyno" vadovėlių aukštosioms mokykloms auto rius. Visada optimistinės nuotaikos, sąmojingas, nepakei čiamas lektorius, puikus tiesioginio darbo derinimo su vi suomenine veikla pavyzdys augančiam atžalynui pla čios auditorijos gerbiamas profesorius K Daukšas
PIRMIEJI REZULTATAI "3 Ekonomikos fakultete prasidėjo egzaminų sesija. Valstybinį politinės ekonomi jos egzaminą laikė pramonės ekonomikos specialybės V kur so studentai. Penketu įvertin tos E. Latvėnaltės žinios. Ne pasisekė L. Cerapai. Tą patį egzaminą laikė ir materiali nio-techninio aprūpinimo spe cialybės V kurso studentai. Kezultatai taip pat nėra džiu
ginantys, o ypač N. Baltušnikaitei. U- Medicinos fakulteto gy domosios medicinos speclaly bės IV kurso studentai jau iš laikė 4 egzaminus. Labai ge ras žinias parodė M. Antana vičiūtė, D. Štaraitė. J. Bune vičiūtė ir kt. Kai kuriuos eg zamlnų sesija ir apvylė, pvz. D. Jurgaitytė gavo net 2 dve jetus, po dvejetą turi N. Ra davičiūtė ir O. Jablonskytė
UNIVERSITETO REKTORATO POSĖDIS Rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektoriai tr visų fakultetų deuemn^aptaria pavasario egzaminų sesi/ą, kuriai skiri mus kuo' rimčiausias dėmesys Sesijos rezultatai - puiki studentų dovana Tarybų Lietuvos dvidešimtpenkmefiui. O įo^zezultatai turi būti džiuginantys. * 1 \ /. GIRA1CI0 nuotrauka
MUSŲ ŽEMAITE ADOLFAS SPRINDIS Universiteto docentas
Srauni upė kunkuliuoja, įkrito „kaip muselė į išrū verda, graužia krantus, pa- gas“. įkrito, bet nežuvo, nesu glemždama ne vieną medį. klupo. nesusitaikė su pilku, Jos srovė ridena akmenėlius kasdieniu, liūdnu žemaičių Ir smilteles, tačiau JI neįvei valstietės moters likimu. . . kia uolos. Kiek besidaužytų, Jos širdis nerimo, užslėp kiek beputotų upė, uola stovi tas talentas kunkuliavo, ver nenugalima. Tik šnlokščian- žėsi, netilpo krūtinėje. Juk tys, šnekantys vandenys glu dar jaunystėje, anot jos pa dina Ją, ir kaskart Ji pasirodo čios, ji rašinėjo „kaži kokias vis gražesnė, vis didingesnė. ellikes ir swoje pametnlkl“. Taip Ir laiko tėkmė, kaip Talentas buvo, Jis ruseno, ta srauni upė, nunešė. pa smilko sunkių darbų, nepritek skandino užmarštin tūkstan lių, rūpesčių slopinamas. Ne čius vardų, nuplovė be pėdsa buvo sąlygų jam pasireikšti, kų. Tačiau Ji neįveikė uolos nebuvo skatintojo, nebuvo ki — mūsų Žemaitės. Nugalėjusi birkšties. Ir talentas tylėjo. Praėjo velk trisdešimt me laiką. Ji stovi šalia mūsų, ir jos vardas žėri vaiskiausiomis tų beminant kaimo purvynus. spalvomis. Atsirado, susirikiavo eilė Ir nors laikas srovena, o Ji vaikų. O ta moteris buvo tar stovi, ta moteris, valstietiškai si iš geležies. Darbuose nepa apsigobusi skarele. Aukšta lūžo jos rankos ir nenurimo kakta, suspaustom lūpom, širdis. Reikėjo tik mažytės ki šviesiom, nuostabia šiluma spinduliuojančiom aklim. O birkšties. koks mįslingas tas raukšlėmis Ir šit lietuvių nacionalinio pažymėtas veidas. Klek jame išsivadavimo judėjimo atgar sukaupta išminties, grožio, siai pasiekė ir užkampyje, meilės mūsų liaudžiai! tarp miškų pasimetusius, prie Uola! Didinga uola! drumzlinos Ušnoa susigūžu Per laiko kalnynus ji atro sius Ušnėnus. Ir čia atvilnijo do dar brangesnė, dar reikš liaudies kovų prieš priespau mingesnė. Ji — mūsų liau dą idėjos, kurioms Ji neliko dies vargų ir kančių, svajonių abejinga. Atsirado ir klblrštis ir lūkesčių simbolis. Ji — — ugningas, karštas kaimynų mūsų liaudies paveikslas. Tos sūnaus gimnazisto Povilo Vi liaudies, kuri, nors buvo šinskio žodis. klupdoma po baudžiavos jun Tai Jis, tas „geltonsnapis gu, buvo niekinama, stumdo gimnazistėlis“, padavė jai ma ir plėšoma savų ir sveti lietuvišką knygelę ir drau mų engėjų, kalinama ir tre džiamos spaudos. Tai jis į li miama caro satrapų, tačiau teratūrą jai nurodė kelius. Tai nepalūžo, nenulenkė galvos, jis pabudino talentą, įpūtė o maištavo, veržėsi į šviesą, kūrybinę ugnį. „Dabar kaip į gražesnį gyvenimą. vabalai pavasarį pradeda kru Žemaitė ir liaudis — neat tėti, — pripažino ji pati, — skiriama, neatidaloma. Galvo taip mano jausmai, gulėję už jam apie Žemaitę, o jaučiam, mirę keliasdešimt metų, gai matom liaudį, liaudies gyveni vinas ir kruta su didžiausiu mo kelią. Savo vitaline jėga džiaugsmu“. Talentas pabudo. Žemaitė išaugo iš liaudies. Iš liaudies pasisėmusi jėgų, ji Velk penkiasdešimties metų pakilo ir iškilo virš jos galin valstietė moteris, septynių ga uola. vaikų motina, paėmė į su Stebinantis Jos ryžtas, iš grubusią nuo darbo ranką tvermė, liaudies Jėgų suvoki plunksną ir ant paprasto vy mas. Ji nutraukė ryšius su niojamo popieriaus parašė bajorija ir atėjo į pobaudžia „Rudens vakarą“, pirmą savo vinės Lietuvos kaimą. Ištekė kūrinį. Be Jokių literatūros jusi už valstiečio, nešė ant sa dėsnių, stichiškai išsiliejo iš vo pečių kaimo moters vargus jos širdies sodrūs valstiečių Ir nepriteklius. Anot pačios. gyvenimo vaizdai, pasigirdo J
» j iii?.?.
v- ■ • •
protestas prieš moters panie gražiau gyventų, susikurtų mo keliu, duodama geriausius pavyzdžius. kinimą, pasigirdo liaudies laimę. Tai ji pirmoji puikiai su Atėjo Žemaitė. veržimasis į šviesą, geresnio Ir atėjo Į lietuvių literatūrą siejo valstiečio vaizdavimą su gyvenimo troškimas. Taip iš liaudies gelmių pobaudžiavinis žemaičių kai subtiliu jo buities, aplinka atėjo valstietė Žymantienė į mas. Nuogas, ryškus, nepa- mos, krašto piešiniu. Jos kūri gražintas, nepadailintas. Su niuose lyg koks- akompani lietuvių literatūrą. socialiniais prieštaravimais, mentas, lydįs valstietį darbe Taip gimė Žemaitė. Žemaitė — rašytoja, nuo su kaimo idiotizmo reiški ir rūpesčiuose, tviska, žėri stabi liaudies gyvenimo vaiz niais, su niūriais tamsos šešė Žemaitijos krašto grožis, jos duotoja. Ilgus metus sukaup liais, o kartu ir su giedros gamta. Atėjo Žemaitė ir atnešė į tas gyvenimo patyrimas išsi prošvaistėmis, su šviesos spin veržė, kaip tas užsnūdęs vul duliais. Neišpasakytas rašy lietuvių grožinę prozą gra kanas. Išsiveržė, kad sužėrė tojos objektyvumas, gyveni žiausią, gyvų gyviausią pei tų, kad atneštų į lietuvių lite mo tikrovės pažinimas, pasta zažą. Iki jos niekas nebuvo sukūręs tokių spalvingų, tokių ratūrą Lietuvos pobaudžiavi bumas! Atėjo Žemaitė Ir atsivedė raiškių, užgriebiančių visus nį kaimą su jo žmonėmis, su visą būrį ryškiausių, spalvin metų laikus peizažinių plejų vargais ir rūpesčiais. O jį nuoširdžiai lydėjo ska giausių savo gadynės valstie šinlų. Tai ji tarsi ant delno at tinantis Povilo Višinskio žo čių — su jų troškimais, su jų dis. Jis pirmasis įžvelgė tarp gyvenimu ir jausmais. Atvedė skleidė žemaičių krašto gro primargintų popieriaus lape ji puikios, tyros sielos kaimo žybes, su pilko vieversėlio či ir spalvingiausiu lių talentą, kurstė kūrybinę žmones, žmones, nesusitai renimu liepsną savo išmintingais pa kančius su niūriu likimu, ko paukščių klegesiu, su rudenio vojančius, besistiepiančius į spalvomis, nuraudusiais šer tarimais. sukaupusius savyje kil mukšniais, iš po kiminų ap Dar tebuvo sukurti vos keli gėrį, šviesiausius liaudies kloto pasistiepusiais grybais Jos kūriniai, o Jau įžvalgiai P. niausius, bruožus. Čia ir skleldžiąs po Lietuviškas Žemaitės pelza Višinskis rašė: „Tikiuosi, kaimą šviesą, platinąs lietu žas. Spalvingas, nepakartoja užims (Žemaitė — A. S.) pri viškas knygas šviesus jaunuo deramą vietą mūsų Jaunos li lis, gimnazistas Bronislavas, mas, žemaitiškas! Peizažas lydi, supa jos raštų veikė teratūros Istorijoje; tai kūrėja čia darbščioji Janikė, ku jus, jis ryškina jų charakte iš pašaukimo“. O po metų jis rios irrankose tirpsta, ir rius, jis kontrastuoja jų vėl pabrėžė: „Dabar aš turiu Katrė, tas darbas mielas šviesos sunkiems, skaudiems išgyve daugiau tikrumo ir ramybės spindulėlis tamsių Vingių ka ntmams. — žinau, kad neapsirikau, ralystėje, ir prie knygos be Ir čia glūdi Žemaitės talen laikydamas savo senutę — ta siveržianti Zosikė.. . tas. Ir čia stebinantis pastabu lentu ir kad visi mano darbai Visą galeriją sodrių, ne mas, nepaprastas grožio tam talentui išvystyti — ne pakartojamai spalvingų vei įvairių gamtos skambėjimo veltui“. Žemaitė, paėmusi plunksną kėjų- ji atvedė į lietuvių li garsų suvokimas ir meniškas į rankas, jos nebepadėjo. Dir teratūrą. Tai ji, Žemaitė, su įprasminimas. Atėjo Žemaitė, ir vėl atsi bo ji kantriai, atkakliai, kaip telkė jiems gyvybę, atsklei tegali dirbti valstietė moteris, dė visapusiškus, individuali skleidė nuostabūs lietuvių zuotus, pllnakraujus jų cha kalbos turtai, tarsi atsivėrė turinti neišpasakytą energiją rakterius. Tai ji, ta skarele neišsenkanti versmė. Iš jos ir sveikatą. Ušnėnų pirkios moteris, sukūrė raštų įsiveržė į mūsų prozą lange per naktis negeso žibu apsigobusi literatūrinius ti sodrus, giliai liaudiškas žodis, rys, skleisdamas šviesą į gū valstiečių džią tamsą. Ji dirbo, palinkusi pus. Dar J. Biliūnas su pasi turtinga sinonlmlka, daugia prie stalo, nusvarinusi žilą gėrėjimu rašė, kad Žemaitė prasmė žodžio reikšmė, gra „perstata mums tipiškus žmo žiauslomis spalvomis sužėrėjo galvą, trokšdama greičiau iš nes — sodiečius su tipiško lietuvių kalba. Iš jos, lš’Že lieti susikaupusį skausmą ir mis fizionomijomis, būdu ir maitės, pajutome savo kalbos rūpesčius. Nei namų apyvokos pažiūromis į gyvenimą“. Ir turtingumą ir grožį. darbai, nei vyro priekaištai, prie įžvalgių J. Biliūno Žemaitė ėjo su liaudimi. kad žibalą be reikalo degi žodžiųšiųnieko nebetenka pri Žemaitės kūriniai lydėjo nanti, nei valkų šurmuliavižemaitės veikėjai, jų liaudį jos gyvenimo keliuo mas ir siautimas nėbeužgesl- dėti. pats kalba už sa se, kovose dėl talkos ir ge no Joje kūrybinės ugnies. Ji raiškumas Tie Žemaitės literatūri resnės ateities. Ir liaudis ne dirbo, kūrė, rašė, kokios sąly ve. niai tipai ir šiandien neprara užmiršo Žemaitės, teisėtai pa gos bebūtų. „Vot, Ir dabar ra do gilios apibendrinančios vadino Ją savo gyvenimo šau kamaroj, — gyrėsi P. Vi vaizduotoja, savo rašytoja. šinskiu!, — kur tu gulėjai, o prasmės. Žemaitė neužmirštama. Nebuvo Žemaitės, ir netu troboj Petruks Veikšo, Tadeu Be jos sunku suprasti, ne šas su muzikoms, Benls su rėjome tokios plačios, takios klemeta, Andriuks besedlą objektyvios, tokio realistinės įmanoma taip aiškiai suvokti rėžia kaip padūkę. . . Domė Lietuvos kaimo ir Jo žmonių ne tik liaudies gyvenimo po Ir tuo baudžiavinėje gadynėje, bet tik su Elike sukinėjas, dulkes drobės. Neturėjome. beria. .. Ir aš į taktą rašau“. metu nieko negalime pastatyti ir mūsų grožinės prozos vys tymosl kelių. Kas mums K Ir JI rašė. Širdim plakė, greta jos. Nieko. Donelaitis poezijoje, Žemai Ji uola. Didinga uola! smerkė visa, kas kėsinosi į liaudies gerovę, kas gniaužė Atėjo Žemaitė, ir mūsų tė — prozoje. Žemaitė — Ir išnaudojo Ją, kas trukdė grožinė proza pašoko aukš kalnas, nuo kurio puikiai ma geresnį gyvenimą susikurti. tyn, pakilo į literatūros vir tomas mūsų prozos vystymą Prieš tamsos karalystę, prieš šūnes. Savo talento Jėga Že sis. Jos laimėjimai ir nesėk vlngišką grubumą, purvą Ji maitė Išvedė prozą Iš dar mės. kėlė šviesos, gėrio, grožio buvusio valančiško didaktlzŽemaitė gyva. Ji šalia mū reiškinius. Kėlė kaip atsvarą, mo, Ištraukė Iš schematlzmo sų. Uola. Didinga uola. nes pati siekė, kad liaudis varžtų, pasuko kritinio realiz (Ii „Lit. Ir mems“)
2. Auditorijų žiburiai
KETVIRTO BENDRABUČIO 58 KAMBARIO MERGINOMS ir vakarai trumpi. Bai gėsi kolokvijumai ir seminarai — prasidėjo egzaminų sesija. Bet kai visos kartu į moks lus kimba — ir darbas sparčiau eina. Būsimos ekonomistės Z. GOBYTE, G. MIKUTAITE ir D. OKlJSAITE su nauja pavasario dovana grįžo iš parduotuvės. Tik kambario seniūnė NIJOLE RIMDZIŪTE su draugėmis I. STANKEVIČIŪTE ir B. SAMAITE gilinasi knygų, puslapiuose. Joms rytoj svarbus egzaminas.
TARYBŲ. LIETUVOS
Nuo Baltijos iki Juodosios juros
Atidaryta paroda Kolonų salėje atidaryta paroda, skirta Tarybų Lietu vos dvidešimtoenkmečiui. Parodos stenduose plačiai pavaizduotas visų fakultetų gyvenimas, pasiekti laimėji mai. Vaizdingos diagramos, piešiniai rodo studentų bei mokslinių darbuotojų skai čiaus augimą. Daug vietos skiriama Uni versiteto gyvenimui, SMD veiklai, darbo ir poilsio stc* vykioms, įdomioms išvykoms, susitikimams. Mūsų inf.
Šventinis vakaras Daug studentų ir dėstytojų Šeštadienio vakare susirinko Į Universiteto Aktų salę. Čia jvyko Istorijos ir filologijos fa kulteto vakaras, skirtas Tarybų Lietuvos 25-mečiui pažymėti. Už prezidiumo stalo docentas Petras Užkalnis, docentas Juo zas Pikčillngis ir kiti Didžiojo Tėvynės karo dalyviai. Vakarą atidarė fakulteto prodekanas Jonas Balkevičius. Apie 1940 — I945 metų komjaunimą papasa kojo docentas Eugenijus Meš kauskas. Sis vakaras sutapo ir su kita data. Po oficialiosios dalies sce noje pasirodė Istorijos ir filolo gijos fakulteto saviveiklininkai, kurie šiemet koncertavo ne tik Vilniuje, bet Ir Ariogalos, Prie nų, Anykščių rajonų žemdir biams. Sis koncertas buvo jų jubiliejinis, 50-is šiais mokslo metais. Žiūrovai vėl ųausiai plojo vyrų ansambliui, estrados dainininkams. Be to, tą vakarą buvo suves ti visuomeninio darbo rezultatai Ir geriausi visuomenininkai, sportininkai, saviveiklininkai apdovanoti rektoriaus, LTSR Me no rūmų ir Lenino rajono kom jaunimo komiteto garbės raštais bei asmeninėmis dovanomis. Ap dovanotųjų tarpe diplomantai Antanas Gudelis, Irena Plpiraitė, Juozas Milašius ir kiti, kurie Universiteto scenoje pasirodė paskutini kartą. VYTAUTAS VITKONAS, (mūsų koresp.)
Studento žodį—liaudžiai Dar keletas sunkių savai čių ir prasidės vasaros atos togos. Aišku, kiekvienas sten giasi jas kuo geriau ir kuo naudingiau praleisti. SMD nariai atostogų metu skaito visuomenei Įdomias pa skaitas, populiarina mokslo ir technikos žinias. Reikia pasakyti, kad SMD nariai jau turi paskaltinio darbo patirtį. Nuoširdžiai šio je srityje padirbėjo medikai Z. Gerdaitytė, G. Jonikaltė, V. Baužys, E. Baužlenė, che mikai Br. Ingaunytė, H. Polukordaitė, Z. Poškutė, gamti ninkai B. Glovackaitė, B. Merkytė, D. Lingytė. Bet to kių aktyvių studentų tėra ne-
žiburiai
daug. Juk kiekvienas studen tas, o tuo labiau SMD narys, galėtų paruošti ir perskaityti nors po vieną paskaitą, pasi naudodamas savo kursinių ar ba mokslinių darbų medžiaga, žinoma, atitinkamai ją apdo rojęs. Paskaitų medžiaga lekto rius per SMD pirmininkus aprūpina „Žinijos“ Draugija. Remiantis šia medžiaga, pas kaitą paruošti nėra sunku. Bet praktika parodė, kad didesnio pasisekimo susilaukia savarankiškai paruošti refe ratai. Kai žinios yra geriau įsisavintos, lengviau atsakyti ir 1 pateikiamus klausimus, duoti išsamius paaiškinimus. Be to, ruoštis paskaitoms stu dentams padeda dėstytojai, moksliniai vadovai. Kai kurie studentai teisi nasi patalpų nebuvimu. Ta čiau toks pasiteisininmas sle pia tik nenorą dirbti. Patirtis rodo, kad studentai gali per skaityti darbininkams paskai tą pietų pertraukos, poilsio vakaro metu. Išspręsti organi zacinius klausimus visada mielai padeda vietos komjau nimo organizacija. Kultūros namų vadovai. Už aktyvų dalyvavimą paskaitinėje veikloje, už gerą paskaitų kokybę, „Žinijos“ Draugija taikys materialinio paskatinimo priemones. Akty viai skleisdami mokslo ir technikos žinias, mes atsily ginsime visuomenei už tai, ką mes gauname iš jos. Todėl paskaitiniam darbui vasaros atostogų metu turi ruoštis vi si SMD nariai. Sis darbas ne tik nesutrukdys poilsio, bet ir patikrins bei Įtvirtins žinias, padės jgyti mums reikalingų paskaitinlo ir propagandinio darbo {gūdžių. J. ALEKSANDRAVIČIUS. SMD CT pirmininkas
Už gerą darbą
Medicinos punktas tik pirmi metai bendrabutyje, bet jo paslaugos dažnai esti neatidėliotinos ir būtinos... Susižei dė Adomas koją ir ką? Kur kitur — jei ne į med. punktą. Sį kartą vedėjos Danutės Steckytės nebuvo (MF IV k.), bet užtat jos draugės D. Silgalytė (V k.) ir E. Dzėnaite (I k.) suteikė greitąją pagalbą... „Kai daktaras vietoje ir koja mažiau beskauda", — sako Adomas Pletkus (I k.), — netikit, rytoj pat ant dviračio sėsiu ir vyksiu į treniruotę".
Gegužės 22 dieną FMF antro kurso II qr. matematikai išvy ko i kelionę po Tarybų Lietuvą maršrutu Vilnius — Ignalina — Zarasai — Anykščiai — Vilnius. Šia ekskursija matematikai bu vo premijuoti už gerą darbą Kėdainių rajono „Liaudies“ kol ūkyje, kur buvo organizuota darbo ir poilsio stovykla. Matematikai aplankė M. Melnikaitės muziejų, pabuvojo prie Stelmužės ąžuolo, kurj 7 mergi nos vis tik (stengė apkabinti. Ekskursantai lankėsi ir rašytojų A. Baranausko, J. Biliūno gimti nėse, apžiūrėjo Lietuvos milži ną — Puntuką. Ekskursija matematikai labai patenkinti ir šią vasarą pasiryš žę dar geriau dirbti. M. SNIEGAITYTĖ
Nuo Baltijos iki Juodosios jūros — toks mūsų ansambliečių šio pavasario maršrutas, kurio tikslas — saulėtoji Bulgarija. Pirmasis ansambliečių koncertas įvyko Sofijos studentų rū muose. Koncertas susilaukė didelio pasisekimo, dalyvius sveiki no G. Dimitrovo vardo studentų ansamblio vadovas B. Semerdžiovas. — Ačiū už tikrą meną, draugai, — pasakė jis. Ansambliečiai koncertavo Plevene, „Tresieniko" žemės ūkio kooperatyve, kur svečių iš Lietuvos koncertu čia buvo atidaryti nauji Kultūros rūmai. Paskutines dienas Bulgarijoje ansambliečiai praleido Varno je, pagarsėjusioje kurortais. Atsisveikindami su Bulgarija, an sambliečiai koncertavo uoste. Daina ir šokis buvo nuoširdūs kaip niekada. O „Klumpakojį" šoko tiesiog ant asfalto. „Večna družba“, „Iki susitikimo Vilniuje", „Laukiame Var noje", — tokie žodžiai skambėjo, atsisveikinant su nuostabia ša limi Bulgarija. „T. STUD." koresp.
BENDRABUČIŲ KONKURSO REZULTATAI (TARYBŲ LIETUVOS 25-OSIOMS MĖTINĖMS)
A. BENDRABUČIŲ TARPE 1. PIRMOJI VIETA SKIRTA BENDRABUČIUI Nr. 5, (1782 taškai). Bendrabučio Tarybos pirminin kas Medicinos fak. V k. stud. Sipavičius Romas, Bui ties sektoriaus vadovas Medicinos fak. stud. Satrauskas Albertas. 2. ANTROJI VIETA SKIRTA BENDRABUČIUI Nr. 6, (1205 taškai). Bendrabučio Tarybos pirminin kas IFF I k. stud. Dermontas Julius, Buities sekto riaus vadovas IFF II k. stud. Kabelytė Jūratė. 3. TRECIOJI VIETA SKIRTA BENDRABUČIUI Nr. 2. (1005 taškai). Bendrabučio Tarybos pirmininkė EF III k. stud. Fllomenkaitė Audra, Buities sektoriaus vadovas IFF I k. stud. Gimbickaja Gina. 4. KETVIRTOJI VIETA SKIRTA BENDRABU ČIUI Nr. 1, (710 taškų). Bendrabučio Tarybos pirmlninknė TF II k. stud. Jarošiūnaitė Lida, Buities sek toriaus vadovas EF I k. stud. Jonaitis Zenonas. 5. PENKTOJI VIETA SKIRTA BENDRABUČIUI Nr. 3, (541 taškas). Bendrabučio Tarybos pirmininkė FMF V k. stud. Skvireckaltė Laima, Buities sekto riaus vadovas GF IV k. stud. Stankevičiūtė Birutė. 6. SESTOJI VIETA SKIRTA BENDRABUČIUI Nr. 4, (170 taškų). Bendrabučio Tarybos pirmininkė ChF III k. stud. Mikulevičiūtė Regina, Buities sekto riaus vadovas ChF III k. stud. Bedenytė Vanda. B. KAMBARIŲ TARPE LOS GRUPES (KAMBARIAI SU 3—5 GYVEN TOJAIS): 1. Pirmoji vieta skirta bendrabučio Nr. 5 36 kambariui. 2. Antroji vieta skirta bendrabučio Nr. 5 16 kambariui. 3. Trečioji vieta skirta bendrabučio Nr. 1 441 kambariui. 4. Ketvirtoji vieta skirta bendrabučiui Nr. 3 112 kambariui. 5. Penktoji vieta skirta bendrabučio Nr. 1 318 kambariui. 6. Šeštoji vieta skirta bendrabučio Nr. 1 s 12 kambariui.
II-OS GRUPES (KAMBARIAI SU 6 IR DAUGIAU GYVENTOJAIS: 1. Pirmoji vieta skirta bendrabučio Nr. 2 32 kambariui. 2. Antroji vieta skirta bendrabučio Nr. 4 52 kambariui. 3. Trečioji vieta skirta bendrabučio Nr. 2 15 kambariui.
Ekskursija į chemijos gigantus Išvyka į Padauguvį Gegužės 7—9 d. d. SMD kraštotyros būrelis suruošė eks kursiją į Padauguvį — po buvusias Livonijos ordino pilis. Jai vadovavo TSRS istorijos katedros docentas A. Šidlauskas. Išvykoje dalyvavo I —III kursų istorikai. Maršrutas gana (domus. Grožėjomės Zarasų ežerais ir kloniais, aplankėme M. Melnikaitės paminklą. Toliau kelias vingiavo į Stelmužę, kur gėrėjomės tūkstantmečiu seneliu — seniausiu Europoje ąžuolu. Apžiūrėjome ir vietos muziejų. Susidomėję klausėmės majoro Nikolajevo įdomaus ir ilgo pasakojimo apie Daugpilio (Dinaburgo — kalavijuočių, Dvinsko — rusų) tvirtovės istoriją. Majoras (jis yra parašęs tvir tovės istoriją) vedžiojo mus po 5 km ilqio tvirtovės teritori ją, supažindino su fortifikaciniais įrengimais bei įvairiais ka rinės paskirties pastatais. Tvirtovė, kurios pradžia siejama su Rusios galios augimu ir Livonijos ordino bei Rygos vyskupo riterių užkariavimais Padauguvio žemėse, ėjo iš rankų į ran kas, matė švedus, pajuto lietuviško kardo smūgį, atlaikė NaKoleono karvedžio maršalo Udino kavalerijos atakas ir nureipė prancūzų smūgį nuo Peterburgo. Originalios konstruk cijos tvirtovė, stovėdama strateginėje vietoje — Dauguvos vingyje — sustiprinta eile redutu ir pylimų, vandens grio viais buvo sunkiai įveikiama. IŠ čia ordino riteriai ruošė žy gius į Lietuvą ir į Rusios kunigaikštystes. Dauguva ėjo svar bus prekybinis kelias. Važiuojant pagal Dauguvos tėkmę, ant aukšto, stataus skardžio stūkso kadaise buvusios galingos Koknisės tvirtovės griuvėsiai. Ji regėjo ir lietuvių pulkus. Keliau dami padauguviu į Rygą, sutinkame ir kitas pilis. Vienas jų statė Ordinas, kitas — Rygos vyskupas. Šios pilys buvo atra mos punktai, vykdant užkariavimus. Vadovas A. Šidlauskas išsamiai papasakojo tvirtovių ir mū šių istoriją. Rygoje susitikome su vietos Universiteto istorikais, kurie mus supažindino su latvių sostines praeitimi. Mes grožėjomės miestu, kuris garsus į dangų šaunančiais, bažnyčių bokštais, pilimis ir geriausiais pasaulyje vargonais. Aplankėme puikiai sutvarkytas kapines, kur palaidoti išgarsėję pilietinio karo me tais latvių šauliai, kovų už Tarybų valdžią, už mūsų socialis tinę Tėvynę dalyviai. Prie amžinosios ugnies aukuro padėjome qyvų gėlių puokštę. Greta J. Rainio kapas su bareljefiniu ant kapiu. Mūsų kaimynai moka pagerbti įžymius krašto žmones. Gerą įspūdį paliko etnografijos muziejus. Tai vienintelis Ša lyje muziejus, įrengtas natūralioje aplinkoje (miške), po atvi ru dangum. Užeini į XVIII ar XIX a. latvio trobą, svirną su aruodais, ir atrodo, kad apsilankei pas kurį nors Latvijos valstietį. Čia ir šulinys, ir tvartas, ir. sodas, ir takeliai, pabars tyti smėliu. . . Tokie natūralūs eksponatai stipriai veikia vaiz duotę, gerai įsimenami, ryškiai perteikia senojo kaimo buitį bei papročius. O pasivaikščiojimas po sakais kvepiantį, pilną paukš čių čiulbesio mišką —- malonumas. Latvijos Šveicarijoje, Siguldoje, ant reto grožio kalvų dunk so griuvėsiai pilies, kurioje Ordinas surinkdavo savo riterius grobiamiesiems žyqiams. Dar keli vingiuoto, nuolaidaus kelio kilometrai, ir prieš mus išdygsta ritinio formos Krimuldos pi lis, buvusi Rygos vyskupo nuosavybė. Nuo Jos bokšto atsiveria platūs horizontai. Daug dar įspūdingų dalykų matėme brolių žemėje. Grįžda mi susipažinome Biržuose su buvusio Lietuvos hetmono Jonušo Radvilos pilimi, aplankėme jo kapą. Vadovas A. Šidlauskas smulkiai nušvietė Lietuvos protestantų šalininko geneologiją. Išvyka turi svarbią pažintinę reikšmę ir pakeičia daugelį kaip taisyklė, gana greitai šia tema paskaitų, kurių turinys, prisimiršta. Kiekvienas ekskursijos dalyvis laukia daugiau panašių išvykų. A. MATULEVIČIUS IFF IV k. istorikas
6.
Chemijos fakulteto aspirantai (iš kairės į dešinę) A. Urbonas, G. Lukšytė ir R. Karlauskas kalbasi su buvusiu kurso draug u Kėdainių chemijos kombinato laboratorijos viršininku V. Lle pa (antras iš dešinės).
Gegužės 26 d. Chemijos fakul tete buvo suorganizuota ekskur sija į Jonavos azotinių trąšų ga. myktą bei Kėdainių chemijos kombinatą. Reikia pažymėti, kad šiuo me tu labai išaugo du Lietuvos chemijos pramonės centrai — Jonava ir Kėdainiai. Jau dabar dideliais kiekiais išleidžiamos azotinės trąšos, kurios reikalin gos žemės ūkio produktyvumui pakelti. Taip pat artimiausiu metu numatoma Jonavoje ati daryti daug nauju cechų įvai rioms cheminėms medžiagoms gaminti. Ypač didelį įspūdį padarė Kėdainių chemijos komb’natas, jo išleidžiamos cheminės pro dukcijos įvairumas bei kiekis. Čia gaminama chemijos pramo
nės „duona“ — sieros rūgštis, iš čia ! kolūkinius laukus ’škeliauja superfosfatas, j metalur gijos kombinatams tiekiamas aliuminio flouridas ir kiti che mijos produktai. Apie įmonių įrengimus, gami nių technologiją ekskursantams nuoširdžiai papasakojo buvę mūsų Chemijos fakulteto auklė tiniai: A. Jasnauskas, V. Liepa, E. Petrauskas, J. Garjonytė, S. Navardauskaitė, V. Kazlauskai tė ir kt. Čia dirba trys mūsų fakultetą baigusios laidos. Šiuo metu čia atlieka gamybinę prak tiką dalis IV k. chemikų. Ekskursija į chemijos gigan tus buvo labai įdomi ir naudin ga. Chemijos fakulteto dėstyto jams, ji,be abejo, padės vaiz džiau ir konkrečiau perteikti
ETNOGRAFŲ KONFERENCIJA siu metų balandžio mėn. pa baigoje Dagestano sostinėje Machač-Kaloje įvyko IV Visasą junginė studentų — etnografų konferencija. Joje gausiai da lyvavo atstovai iš visų Tarybų Sąjungos universitetų, o taip pat ir iš daugelio pedagoginių institutų Gausiausią delegaci ją atsiuntė Gruzijos Valstybinis universitetas. Konferencijoje mokslinių pra nešimų skaitymas vyko trijomis sekcijomis: a) TSRS tautų mate rialinė kultūra ir liaudies ūkis: b) TSRS tautų visuomeninė santvarka*; c) TSRS tautų buitis ir kultūra. Buvo išklausyti 57 pranešimai. Po kiekvieno pra nešimo kildavo įdomios disku
Auditorijų žiburiai
sijos. Ypač daug ginčų ir dis kusijų sukėlė Mask/os univer siteto atstovės N. Pikinos pra nešimas apie etninės psicholo gijos formavimosi problemą. Dalyvaudami konferencijoje, mes smulkiai susipažinome su atskirų tautų ir net atskirų et ninlų grupių kultūra, papro čiais, buitimi. Mus maloniai nustebino gausus vietos stu dentų dalvvavimas konferen cijoje. Kiekvienas pranešimas dvelkė meile ir pasididžiavimu savo kraštu Jau pirmą dieną susipažino me su Universitetu, studentų veikla. Studentų mokslinės drau gijos tarybos atstovai pasiūlė visiems konferencijos dalyviams pasidalinti moksliniu patyrimu. Dagestano universitete praveda mos fakultetinės ir tarpfakultetinės mokslinės konferencijos bei seminarai, organizuojami susitikimai su įžymiais moks lininkais bei gamybos novato riais. Čia kasmet organizuoja mi moksliniu darbų konkursai bei parodos, leidžiami geriausių mokslinių darbų biuleteniai, al manachai. Nepastebimai prabėgo laikas, ir štai jau baigiamasis posėdis. Jame buvo sprendžiamas klau Simas, kur vyks sekanti kon ferencija? Buvo pasiūlyta se kančią konferenciją organizuo ti Vilniuje. Konferencijos daly viai šį pasiūlymą sutiko labai 'džiaugsmingai. Tai mums buvo staigmena. Ką gi, beliko tik pa dėkoti už suteiktą garbę. Tad ruoškimės jau iš anksto tinkamai sutikti broliškųjų res publikų atstovus V Visasąjungi nėje studentų etnografų konfe rencijoje. Irodykime, kad ir mūsų Universiteto studentai moka draugiškai Ir Šiltai su tikti svečius. J. BUDRYTE, Konferencijos dalyvė
TURISTŲ DĖMESIUI! S. m. liepos 12 d. organi zuojamas turistinis žygis į Pamirą. Maršrutas labai įdo mus. Kviečiame du vyrus. Prašome skubiai kreiptis tel. 7-79-83 nuo 17 vai. (Ri mantas Gogelis).
studentams žinias apie Lietuvos cheminės pramonės vystymąsi ir perspektyvas. St. PUNTEŽIS (Nuotrauka autoriaus)
ISTORIJA Lietuvos TSR istorijos šal tintai T. 2. (1861—1917) Red. kolegija: J. žiugžd. (vyr. red.) ir kt Sudarė L Mulevičius, E. Grlškūnaltė i: A. Tyla. V., ,,Mintis", 1965. Tomas apima kapitalistinių gamybinių jėgų ir kapitalistiniu socialinių-ekonominių santykiu vystymosi laikotarpi nuo bau džiavos panaikinimo 1861 m. ik; Didžiosios Spalio socialistinė^ revoliucijos.
LITERATŪROS MOKSLAS Lankutis, J. E. Mieželalči, poezija. V., „Vaga“, 1965 Knygoje analizuojama Lenini nės premijos laureato kūryba Knygos gale — S. Kurliandčikc sudaryta poeto kurinių, vertimu bei literatūros apie jį bibliogra f i ja.
Prūseika, L. Publicistika Sudarė S. J. Jokubka ir J. S Mažeika. V., „Mintis“, 1965
žymaus JAV pažangiųjų lietu vių veikėjo, žurnalisto publicis tinių straipsnių rinkinys.
GROŽINĖ LITERATŪRA Jeseninas, Sergejus. Mėlj nas gaisras. Vertė Just. Mar cinkevičius. Dail. R. Gibavi čius. V„ „Vaga“, 1965. Žymaus rusu tarybinio poet< suvenyrinis eilėraščių rinkinėlis išleistas kaip nemokamas prie das ,.Naujų knygų“ pren įmere toriams.
Dostojevskis, F. Jaunuolis 3-jų d. romanas. T. 1. Verti A. Lagunavičius ir L. Žuraus kas. V„ „Vaga“, 1965.
Rusų literatūros klasiko ro manas apie „atsitiktinėje še moję“ išaugusio jaunuolio klai džiojimus ir ieškojimus. Knyga įeina j Dostojevskio raštų šeri Ją-
Saja, K. Dvi „Vaga“, 1965.
pjesės.
V
Leidinyje išspausdinta 2 d. b pav. drama „Saulė ir stulpas ir 3 v. 6 pav. komedija „Galdžk pentinai“.
Narečionis, R. Vėžys. Hu moreskos. Dail. G. Karosas V.. „Vaga“, 1965.
Rinkinys, Išjuokiąs dar pasi taikančias smulkias mūsų vi suomenės ydas.
oooooooooooooooooooc Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės A. KEPALAITE ir R. STANKAITYTe,____________
TRECIO BENDRABUČIO 12 KAMBARIO VYRAI aktyvūs visuomenininkai ir pažan gūs studentai. Kas Fizikas ir matematikas fakultete nepažįstais. POVILAIČIO, Vyt. NAKIT'llO, J. MACIONIO ir Alg. Sejono, kurie ne tik savo kruopščiu darbu nusipelnė drau gų pagarbos, bet ir bendrabutyje įizmatų tarpe iškovojo geriausio kambario vardą. J. GIRDVAINIO fotoreportažas
Politinės ekonomijos ka tedros kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą vyr. dėst. D. VEDERAITEI, mirus jos mylimai mamytei.
MOŠŲ SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Sekantis „Tarybinio studento“ numeris išeis birželio mėn. 17 d. Redakcija
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17, Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.
_____ Tiražas 2500 egz. L V 08376 Užs. Nr. 3686