hinc iturad astra Y»
Gruodžio 19
Trečiadienis
1990 n Kaina 4 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 17—18 (1503—1504)
SVEIKI, SULAUKĘ Šv. KALĖDŲ! Valdas GEDGAUDAS
ELEGIJA
E?
Dvylika brolių juodvarniais lakstančių, sese, naktį kalėdų j tavo duris pasibels suskliaudę sparnus ant įdubusio slenksčio akmens užgiedos ir girdėsi kaip žodžių žvaigždynai užgesę nebyliai ant dvylikos brolių juodvarniais lakstančių kris naktį kalėdų kai angelas vėjo apkurtęs jų sparnus išgalęs kai sutviskęs tikėjimo durklas sutaikęs tave su savim ir pasauliu nuslys
o4 tuo •E E ’E u
mano riešu o dvylika brolių krauju apsitaškę spindės naktį kalėdų mėnulio šviesoj tarsi purpuro žvakės ir dangaus vidury sužėrės dvi didelės mylinčios akys mano sese — neverk — tuoj žvaigždė užgimimo širdy patekės...
n4 '3 H3 ,S3 z
L. MICKEVIČIAUS nuotr. Ar kivyskupas J. Steponavičius.
O
cU/d t.
l A
/
/{uU
„KALĖDŲ RYTĄ - SAULĖ PRAŽYDO“ Šokdamos ore, leidžiasi supasi mažytės snaigės, pasida duoda mos sušąlusią gruodžio žemę. At rodo. sustingo visas pasaulis. Balta Šalčio pasaka sustabdė net laiką. Ne, laikas nesustoja... Toliau bėga minutės, valandos, dienos. . . Pavargusios snaigės nusileis pailsėti ant stogų, me džio šakų, o laikas bėgs tolyn, gindamas gruodžio dienas artin damas šventišką kalėdų rytą. . . „Kalėdų rytą — saulė pražy do. . ." Jau pieši baltą žemę, ir baltos saulės spinduliuose sidab ro rasa šviečia šerkšnu apsnig
tos medžių šakos, širdį užlieja švelnumas. Nori mylėti visą pa saulį, nori visiems dovanoti ma žytę gėrio sėklą — nuoširdžią šypseną, ir kiekvieną žmogų pa vadinti draugu. Baltas gyvenimas — tik sap ne. Kaip ir žmonės, be [mode rnių. nusivylimų, apgaulių, tik sapne. Te sapnas kūčių vakarą tampa gyvenimu. Susėskime prie balta staltiese užtiesto stalo, šir dyje atsinešę pasaką. . . r,--- --- Loreta PRZEVALSKAITE V. NAUJIKO nuotrauka
PRIMENAME
1991 m. vasario 11 d. Jei studentas neišlaikys egza mino, antrą kartą laikyti egza miną galės pas tą patį dėstyto ją. Vėl neišlaikiusį egzamino studentą trečiąjį kartą egzami nuos komisija. „U. V.“ lniorm.
♦ Rudens semestras baigiasi š. m. gruodžio 22 d. Kalėdinės šventės nuo gruodžio 24 d. iki 26 d. Įskaitos ir egzaminai lai komi iki sausio 26 d. Pavasario semestro pradžia —
C
o V
A £ rr) z • ' -7-
ala „Respublika“ Ja-u beveik du metai mūsų laikraštis vadinasi „Universitas Vilnensis". Matyt, „Tarybinis studentas" labiau patiko Jona vos „Azoto" gamybinio susivie nijimo laikraščio redakcijai, jei jo ir šiandien nepamiršta ir uo liai siunčia savo laikraštį „Tary binio studento" redakcijai. O Vilniaus pedagoginis institutas atsiuntė savo korespondenciją „Juventus" redakcijai. Estai, lat viai amerikiečiai, suomiai, nesiblaško — jų atsiunčiami laikraš čiai skirti „Universitas Vilnen sis" redakcijai. L. B.
C
Z/
-
i >
*
Ą/ čz
•
LIKVIDUOJAMA karinė katedra X 1990 lapkričio 30 d. Įsakymas K—809.
Remdamasis 1990 m. lapkričio 26 d. Rektorato nutarimu, ĮSA KAU: 1. Karinę katedrą likviduoti nuo 1991 m. vasario 1 d. 2. Karinės katedros pedagoginį personalą perduoti Pabaltijo karinės apygardos žinion. 3. Karinės katedros pagalbinio ir techninio personalo darbuoto jus atleisti iš darbo nuo 1991 m. sausio 31 d. pagal Darbo įstatymų kodekso 43 str. 1 p. dėl katedros likvidavimo, 4. Karinės katedros turto ir patalpų priėmimui sudaryti ko misiją. L. e. Rektorius p. Prof.dr. R. PAVILIONIS
Universitas Vilnensis
NAUJA STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ TVARKA Neseniai spaudoje šmėkštelėjo -sąmojingas pastebėjimas, esą „nėra nieko pastoviau už laiki nąjį pagrindinį įstatymą". Taip negaliu pasakyti apie stojamųjų egzaminų į Universitetą tvarką, ji, kaip ir pernai, šiemet vėl bus nauja. Šiuo klausimu ir . krei piausi į prorektorl ? mokymo rei kalams prof. R. PAVII.IONĮ: — Kokia bus šiemet stojimo ( Universitetą tvarka? — Stojamuosius egzaminus stojantieji pradės laikyti prieš -abitūros egzaminus, t. y. antroje gegužės mėnesio pusėje (apie 15—20 dieną). Bus laikomi ben drieji egzaminai, kurie bus įrašyti į stojančiųjų brandos atestatus. Pakartotinai mokykloje jų laiky ti nebereikės. Stojantysis taip pat galės laikyti daugiau egza minų nei skirta jo pasirinktai specialybei, išlaikydamas Uni versitete didesnę dalį abitūros egzaminų. Po brandos egzaminų moksleiviai grįš pas mus dar 'kartą tam, kad išlaikytų specia lųjį egzaminą. Tie, kurie Uni versitete gaus nepatenkinamą pažymį, turės teisę tą dalyką perlaikyti mokykloje. — O ką daryti tiems mokslei viams, kurie baigė mokyklą auk ščiau? — Jiems galioja ta pati tvar ka. Egzaminus laikys visi vienu mętu. Beje,. šiemet visi stojan tieji turės lygias stojimo teises kadangi medalį laikysime tiktai ■stojančiojo garbės reikalu. Me dalis neturės jokios įtakos ba lams. — Kuo pagrįstas toks stoja mų! U egzaminų tvarkos pakeiti mas? Kuo jis naudingas Univer sitetui? — Įdiegiant naują sistemą, at sirado galimybė realizuoti jau
senokai skelbtą tikslą, kad sto jantieji ir 'baigiantieji mokyklas laikytų vienus egzaminus. Be to, patikriname, kaip mokykla pa ruošė stojantįjį į Universitetą, įsitikinama, koks abiturientų iš prusimas. O tai — gera paska ta tobulėjimui. Tuo pačiu suda rome galimybę pasitikrinti savo „intelektualią sveikatą" anks čiau, nei stojantieji, tai galėtų padaryti stodami į kitą aukštąją mokyklą. Be to, gabesni vienuo liktokai, žemesniųjų klasių moks leiviai gali pabandyti stoti į Universitetą, jeigu jie jaučiasi esą pakankamai pasiruošę studi joms. — Ar reikės mokėti tam tik rą sumą už stojimą į Universi tetą? — Taip, mokestis bus imamas. Jo dydį nustatys naujai išrinkta Universiteto Taryba. — Norėčiau konkrečiau suži noti, kaip vyks busimųjų stu dentų priėmimas. — Egzaminų datas stojantieji sužinos kov0 mėnesį. Dirbs tech niniai darbuotojai, kurie suskirstys stojančiuosius į grupes. Moksleivei iš anksto žinos, ko kiomis dienomis jie laikys bend ruosius egzaminus. — O ar bus galimybė neturin tiems pastogės egzaminų metu gauti bendrabutį? — Mes duosime bendrabučius, tiktai tuo atveju, jei jo labai reikės (nepatogus transporto at vykimo grafikas, etc.j. Mums ža da padėti Kultūros ir švietimo ministerija. — Ar bus kūrybinis egzami nas, pavyzdžiui, žurnalistams? — Taip. bus. — Dėkui už pokalbį. Remigijus BIELINSKAS
Švedijoj nebuvęs,
Atėjo politikų metas A. Z. Kiekvienas Jūsų straips nis sukelia šiokią tokią audrą visuomenėje. Ar šios audros gū siai paliečia Jus ir Jūs 4 šeimą? A. J. Seimą liečia minimaliai. Mane tiktai stiprina, nes aš už siimu ne juokais ir žinau,, ką darau. Bet kokios kantra versi jos priverčia žmogų tik dar labiau apsispręsti ir išryškinti savo poziciją. Griežtų grąsinimų dar neteko girdėti, nors neapy kantos daug. Kaip pavyzdį galiu paminėti vieną laišką, nes nesiti kėjau, kad galima tiek nusiristi. Laiškas rašytas rusiškai, bet pasi rašytas lietuviškai, vilniečio Algi manto Simonaičio, pertekęs pyk čiu ir sunkiais kaltinimais, kad aš esąs KGB agentas ir t. t. Pa prastai tie, kurie neigiamai pa sisako apie mano straipsnius, va dovaujasi emocijomis ir pateikia tai, ką jaučia. Visos šios reakci jos skatina toliau dirbti, nes kalbama ne apie emocijas o apie visiškai savarankišką poli tinę, humanitarinę poziciją, ku ri turi būti apginta, ir jai turi būti vietos Lietuvoje. A. Z. Liberalų klubas ir libe ralų sąjunga. Jūs esate aktyvus klubo narys, bet labiau norėtu me sužinoti ar esate liberalų są jungos narys? A. J. Kol kas liberalų sąjunga neturi narystės, nežinome, ko kia ji bus. Tikriausiai — labai demokratiška, kokios neturi nė viena Lietuvos partija. Žmones burs idėjos, o ne struktūros, pas tarųjų veikla suintensyvės tik rinkimų metu. Tai Vakarų tipo partija. Aš pats, kiek galėjau gyniau ir propagavau liberaliz mo, t. y. laisvo žmogaus politi nes idėjas. Švietėjiška veikla užsiimu daugiau nei pusmetį „Lietuvos ryto" laikraštyje, o dabar atėjo metas turėti ne tik atskirus žmonių pasisakymus, bet ir tam tikrą politinę liniją, kaip atsvarą tai politikai, kuri tik deklaruoja laisvą rinką, spaudą, o iš tikrųjų užima val džią ir visą tai žlugdo Libera lai išsiskiria tuo, kad jie ne
JĄ GALI PAŽINTI — Susikūrus Lietuvos—Švedi jos draugijai žmonės ėmė do mėtis, ieškoti informacijos apie Švediją. Todėl mes ir nuspren dėme organizuoti Švedijos in formacinį centrą. Tam tinka-miausia vieta bibliotekoje — profesorių skaitykla. Švedijos institutas atsiuntė leidinių siun tą. Žinoma, tai tik pirmieji mū sų žingsniai. . . — pasakoja Uni versiteto bibliotekos direktorės pavaduetojas A. ČAPLIKAS. Švedijos informaciniame centre nepamačiau nei švedų (ne Šve dų!), nei ne švedų šiuolaikinės technikos. Pasirodo, visa tai g&li puikiai pakeisti keletas lenty nų knygų. Imu vieną iš jų ir vartau: visų pirma į akis krinta kokybiška poligrafija, puikios nuotraukos, daugybė lentelių ir grafikų, padedančių geriau orientuotis pasirinktoje medžia goje. Visi bukletai ir knygos anglų kalba, išskyrus vieną. Sis gi, mano nuostabai, parašytas lietuvių kalba. Iš švedų kalbos jį vertė Stokholmo universiteto bendradarbis Andersas Kreugeris. „Švedijos politika XX a.", „Imigracijos politika ir įstaty mai", „Švedijos literatūros isto rija" ir t. t. Išvardijau pirmų pasitaikiusių knygų pavadinimus, kad suprastumėte, kokia plati ir įvairi yra čia pateikta informa
cija. Nekalbu apie enciklopedi nio pobūdžio leidinius. Šios kny gos ir bukletai, kaip jau buvo minėta, gauti iš Švedijos insti tuto. Pacituosiu ištrauką iš lietu viško bukleto: „Švedijos Institu tas yra vyriausybės finansuoja ma įstaiga, įkurta informacijai apie visuomenę ir kultūrą pla tinti užsienyje ir informaciniams ryšiams plėtoti su kitomis šali mis." Šio instituto dėmesys ir pa galba, kuriant informacinį cent rą, tiksliai atspindi jo tikslus. Deja, Švedijai dabar pasiūlyti mes negalime tikslios ir gausios informacijos apie Lietuvą. Ne tik dėl menkų poligrafinių ga limybių, bet ir dėl to, kad pap rasčiausiai Lietuvoje nėra pana šaus pobūdžio informacijos. Gal būt ateity. . . Na, o dabar galite padėkoti švedams tik savo dė mesiu. Labai norėtųsi, kad šios kny gos netaptų vien tik lentynų puošmena, bet būtų skaitomos. Beveik kiekvienas, manau, čia atėjęs, gali rasti jį dominančią informaciją apie šią netolimą ša lį. Aš paklausiau, kokio dėme sio susilaukė šis centras. Kaip supratau, tų knygų dar nevagia ir saugoti jų kol kas nereikia... Pasirodo, visai nebūtina važiuoti į Švediją, kad ją galėtum pa žinti. Nerijus ADOMAITIS
Artėja Kalėdų ir Naujųjų me tų naktys — norų išsipildymo naktys. Štai kaip mūsų senoliai darydavo: Naujųjų metų išva karėse pripildavo dubenį van dens, surašydavo ant kortelių įvairius norus ir sumesdavo jas į vandenį arba sudėdavo ant du bens krašto. Ant dėželės ar prie riešuto kevalo prilipdydavo žva kutę ir, pasukę vandenį, paleis davo ją plaukioti. Prie kurios kortelės žvakutė sustos — tas noras ir išsipildys. Pabandykite taip išsiburti ir jūs. Tai, ką papasakosiu, — ne stebuklas, o realybė. Bet žinau, šią realybę daugelis sapnuoja ir galbūt bando išburti. . . Kęstutis. KUORAS, dar bestu dijuodamas Gamtos fakultete biologiją, savo iniciatyva išvyko studijuoti į ŠVEDIJĄ, gilinti sa vo žinių ekologijos srityje. Ypač jį domina limnologija (vandens mokslas). Štai ką jis papasakojo: — Jei studentas studijuoja, pavyzdžiui, biologiją, nei mate matikos, nei politinių iųpkslų jis nesimoko. Iš ryto klauso tik specialybės paskaitų, o po pietų — laboratoriniai darbai. Mokslas nemokamas, bet labai brangus pragyvenimas. Maistas — bran giausias Europoje. Tik Japonija juos aplenkia. Studentai gyvena taip vadinamuose studentų kam bariuose. Bendrabučių, kuriuose
valdžios klausimą traktuoja kaip pagrindinį. Ji kaip tik turi būti apribota ir iš jos atimta teisė kiš tis į piliečių iniciatyvą. Val džia turi tik saugoti įstatymus. Žinoma, tam turi pasiruošti ir visuomenė. Vien paėmus val džią niekas nepasikeis. Aš, būda mas liberalių pažiūrų žmogus, suprantu, kad tai ne šios die nos, o rytdienos partija. A. Z. Klek, Jūsų nuomone, reikės laiko, kad liberalios pa žiūros Įsitvirtintų mūsų visuo menėje? A. J. Visų pirma reiktų ati daryti visas sienas į Vakarus. Liberalai yra savotiški disidentai šiandieninėje Lietuvoje bet, manau, pasiekus normalią de mokratinę situaciją — ateis ir liberalų metas. Reiks nemažai dėmesio skirti įstatymų teisin gumui, nes daugelis jų yra ne teisėti. Įstatymai, žlugdantys asmenybės laisvę, yra neteisėti. Ir valdžia yra neteisėta, nors ir visų rinkta, jeigu ji žlugdo asmens laisvę. Šių dalykų ne reikia užmiršti kasdieninėje po litikoje. Kiek laiko tai įgali trukti? Priklausys visų pirma nuo mūsų, nuo Europos; nuo to, kaip mes išspręsime nepriklausomybės klausimą su Maskva, o antra — kiek Europa bus suinteresuota savo įtakos sferų plėtimu Lietu voje. Nesu didelis optimistas ir nesitikiu kad mums patiems pa vyks išsiugdyti demokratiją to kią kokia ji yra demokratinėse šalyse. Dabar ne tie laikai ir negalime skirti šimtmečių de mokratijos ugdymui. Manau, be dešimties metų šia prasme tvir čiau ant kojų neatsistosime. A. Z. Jūsų devizas „Tiesa padarys Jus laisvus“. Ar šiuo me tu užtenka mums tiesos ir vie šumo, kad taptume laisvi? A. J. Jeigu daugiau žmonių laikytųsi šio principo, tai poli tika tikrai būtų sveikesnė. Ko va už valdžią vyksta visais rangais, čia jau apie tiesą kalbėti
gyventų po 4 studentus, Švedi joje nėra. 19 m2 kambaryje gali gyventi tik 1 studentas, draugai ar šeima paprastai gyvena kelių kambarių bute. Daugelis stengia si turėti privačius butus. Studen tų kambarius nori gauti tik apie 20 proc. studentų. Už studentų kambarį per mėnesį tenka sumo kėti 200 dolerių, bet tai yra la bai mažai, nes dalį apmoka val stybė Be automobilio Švedijoje ne-
STEBUKLŲ išsiversi, nes buto centre 3 me tams nuoma prilygsta buto kainai užmiestyje. Visi į paskaitas at važiuoja nuosavais automobi liais. Švedijoje buvau susitikęs su Latvijos Švietimo ministru, kuris buvo atvykęs į Švediją sudaryti sutarčių dėl Latvijos studentų siuntimų į įvairiausius Švedijos universitetus studijuoti marke tingo, teisės. Reikėtų daugiau žy gių į Švediją, nes daugelis Šve dijos organizacijų turi galimy bes remti Baltijos šalis. Jei lat viams, estams, ta parama di džiulė, tai mes užmirštami. Kai aš prisistatydavau esąs iš Lietu vos, dažnai po kiek laiko tai užmiršdavo ir kreipdavosi į ma ne, kaip į atvykusį iš Latvijos. Taigi, galiu tik pritarti Kęsto žodžiams: Daugiau žygių į Šve-
šios Arvydo Juozaičio min tys buvo Išsakytos birželio mėnesio pabaigoje ir turėjo pasirodyti „Forumo" laikraš čio puslapiuose, bet laikraščio leidybą nutraukė blokada ir interviu nepasiekė skaitytojų. Nors praėjo beveik pusmetis, bet, manau, šios mintys autualios ir šiandien. Gal taip net ir Įdomiau, nes galima Įvertinti, kaip per ŠĮ laikotar pį pasikeitė politinė situacija Lietuvoje. sunku. Dar daug kur dirbame kaip senais laikais. Pavyzdžiui, „Lietuvos ryte" išspausdintame proteste dėl vieno mano strai psnio, pasirašytame šešių depu tatų teigiama kad aš, dirbdamas Sąjūdyje „nuo pat pradžių" bu vau Vakaruose. Lygiai me tus aš niekui nevažiavau sunkiausiu Sąjūdžiui metu. Visiškas absurdas, bet taip teigia AT deputatai, — sąjūdinin kai. Taigi, jeigu tiesa ir nepada rys mūsų laisvais, tai bent ne leis sakyti gėdingų dalykų. Dar dažnai mes pasiduodame jaus mams. Anksčiau jausmai buvo su siję su viltimi, o dabar pradeda sietis su desperacija. Tai labai nepageidautina. Da bar visus klausimus turi spręs ti išrinkti politikai, ir nereikia apeliuoti į tai, esą tai daryti tu ri rinkėjai. Tai mano manymu, nepateisinama, nes reikia greitų dinamiškų sprendimų. Atėjo politikų metas, ir jie turi įrody ti, kad moka dirbti. Tam jie ir buvo išrinkti. „Tarimasis su tau ta" yra panašus j atsakomybės nusiėmimą. Taip ir stumdys žo džius vienas nuo kito, o tie, kurie turės tvirtą poziciją, per žengiant visas padorumo ribas bus triuškinami. Pragaras taip pat grįstas gerais norais. Net meilė nėra argumentas, nes nė ra garantijos, kad objektas, ku rį aš myliu, nuo mano meilės nenukęntės. Reikia racionalumo ir išmanymo.
A. Z. Dėkoju už pokalbį.
Artūras ZUOKAS
diją. . . Galbūt tos stebukladarės naktys ir jums padovanos kelio nę į Švediją, o galbūt į ŠVEI CARIJĄ. Apie Šveicariją papa sakojo Gytis BARANAUSKAS neseniai grįžęs iš studentų kon ferencijos „Mėlynoji šviesa", skirtos Europos susivienij imo problemoms. — Mokslas Šveicarijoje nefnokamas, bet stipendijas gauna tik tie, kurių tėvų mažos pajamos. Ir tokių stipendijų dydis toks, kiek trūksta tėvams pajamų. Daugelis studentų gyvena iš tė vų kišenės. Reklamose pabrėžiama, kad studentai negali dirbti. Tačiau jei mokaisi, privalai tai daryti. Užsieniečiams Šveicarijoje rea liausia studijuoti jau pabaigus
NAKTIS... aukštojo mokslo studijas kur ki tur. Mat ten nėra bendrijų ir fondų, šelpiančių atvykusius. Išvykti studijuoti į Šveicariją įmanoma tik per asmeninius kontaktus.
O jei jūs manote, kad žodžiai, keliaujantys sveikinimuose: „Yra metuose viena naktis, kai nenori miego ir lauki stebuklo. . .", tik gražūs žodžiai, tai,, žinokit, klys tate. Agnė ANDRIULYTE
3
Universitas Vilnensis
1990A2.49
Gruodžio 28 dieną - Universiteto REKTORIAUS rinkimai KANDIDATAI;
Remigijus BALTRAMIEJONAS
(g. m. 1945) Fizikos matematikos mokslų dakta ras, profesorius, Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos instituto direktorius. Vilniaus Universitetas, nau juoju statutu įteisinęs autonomi ją ir depolitizaciją, pradėjo sa vo šimtametės istorijos naują etapą. Šiuo istoriniu Nepriklau somos, Lietuvos valstybės atsta tymo laikotarpiu Vilniaus Uni versiteto, aukštos kvalifikacijos jaunųjų specialistų kalvės, šiuo laikinio mokslo centro ir tautos dvasinės kultūros židinio, vaid muo yra ypatingai svarbus. Lietuvai atkuriant tradicinius kultūrinius saitus su Vakarų Eu ropa, mes visi turime siekti, kad Vilniaus Universitetas sugrįžtų lygiaverčiu nariu į Vakarų Eu ropos universitetų šeimą. Tam turime įgyvendinti autonomijos, akademinės laisvės ir humaniz mo principus, radikaliai keisti studijų procesą ir jų bazę, mo dernizuoti mokslinę įrangą ir biblioteką, maksimaliai panaudo ti leidybos galimybes, optimizuo ti valdymo struktūras, pagrįstas maksimalia statutu numatyta fa kultetų savivalda, sudaryti efek tyvius mokslinius, kultūrinius ir dalykinius ryšius su kitomis Res publikos ir užsienio institucijo mis, vyriausybinėmis ir visuo meninėmis organizacijomis,, įgy vendinti socialinių garantijų ir buities gerinimo programas. Nežiūrint Vilniaus Universiteto pasiektų žymių laimėjimų dau gialypėje jo veikloje, paveldėjome ir daug blogybių. Jų šak nys, kurias turime išrauti, slypi, pirma, studijų ir mokslo ideolo giniuose pančiuose, (slaptos sto jančiųjų charakteristikos, nusi kalstamos bolševizmo ideologijos prievartinis piršimas, pseudomokslo toleravimas, akademinės laiayės ribojimas komandine-administracine valdymo struktūra, specfondų ir cenzūros sistema, ryšių su užsieniu suvaržymas ir t. t.j, antra, Lietuvos mokslo ži nybiniuose barjeruose, kurie, su darė galimybes neproporcingai plėtoti atskiras mokslo sritis, ne atsižvelgiant į gyvybiškus Lie tuvos interesus, trečia, skur
džiuose valstybės skiriamuose resursuose fundamentiniam moks lui, studijoms, materialinei bazei plėtoti ir socialinėms reikmėms tenkinti, ketvirta, iš svetur pri mestoje neracionalioje ir nehu maniškoje mokslo sistemoje, penkta, užblokuotuose ryšių su Vakarų kultūros centrais ka naluose. Šalindamas esamas negeroves ir kreipdamas Universiteto veik lą link nustatytų idealų, rekto rius privalėtų remtis kolektyvi ne išmintimi, atstovaujama Uni versiteto Taryba, bei būti de mokratiškas, vadovaudamas Se nato darbui. Universiteto administracijos ir ūkio tarnybų pagrindinė pareiga — sudaryti tokias mokslinio dar bo ir studijų sąlygas, kuriose stropūs klausytojai palankiau siai tobulėtų, siekdami aukštos kvalifikacijos pasirinktoje srity je kaip kūrybingos asmenybės, o mokslininkai ir pedagogai galėtų pilniausiai realizuoti savo kūry bines įgalias. Pagrindinis visų Universiteto darbuotojų veiklos vertinimo kri terijus — tarnavimas Lietuvai, darbas Lietuvos dvasinio ir eko nominio gyvenimo turtinimui, jos tarptautinio prestižo kėlimui. Universiteto artėjimo prie sa vo idealų tempai priklausys nuo teisingai išrikiuotos veiklos pro gramos, viso kolektyvo atkak laus darbo, bendrų tikslų suvoki mo ir susitelkimo, o taip pat nuo Vyriausybės, tautos, Pasaulio Lie tuvių Bendruomenės bei kitų ša lių visokeriopos paramos. Norė čiau pabrėžti, kad šiuo, ypač sunkiu ir atsakingu Lietuvos ko vos už savo laisvę, ir nepriklau somybę laikotarpiu, pirmiausia turime galvoti, ką Universitetas gali duoti Lietuvai, atgaivinant dvasinę kultūrą, įgyvendinant ekonomikos ir švietimo reformas, saugant gyventojų sveikatą ir gamtą, plėtojant ūkį, teisėtvarką, informatiką, kalbų mokymą ir kt. Studijos. Šiais metais taiky-
Vilniaus universitetas yra Res publikos mokymo ir mokslo įs taiga su savo šimtmetinėmis tradicijomis, turintis ypatingų nuopelnų lietuvių tautai. Uni versitetas privalo išlikti pag rindine Respublikos aukštąja mokykla, toliau tęsiančia huma nistines tradicijas bei plėtojančia demokratiją. Universitetas privalo tapti Respublikos moks lo centru/ organiškai suartėdamas su Mokslų Akademijos mo ksliniais institutais. Rektorius savo organizacinėje veikloje vadovaujasi universi teto Statutu, Tarybos ir Sena to sprendimais bei respublikos įstatymais. Rektorius organizuo ja visų universiteto mokymo ir harmoningą mokslo struktūrų vystymąsi, didelį dėmesį skiria finansavimo problemų sprendi mui, ypatingai rūpinasi studen tų, profesūros, mokslinių ir ki tų darbuotojų socialinės sferos plėtote. Rektorius kolegialiai vadovau ja universitetui ir turi veto tei sę. Šiame pereinamąjame laikotar pyje būtina išsaugoti milžinišką universiteto intelektualinį po tencialą, pasiekti fundamentalių jų tyrimų tęstinumą. Svarbiausias universiteto vi sų struktūrų tikslas — mokslo ir mokymo vienybė ruošiant aukš čiausiosios kvalifikacijos spe cialistus. Todėl privalomas kva lifikuotų mdkslininkų lygiateisis dalyvavimas studentų mokyme. Mokslinių laboratorijų bazės neatsiejamos nuo mokymo pro ceso. Siekiant iš esmės demokrati zuoti ir suaktyvinti universiteto fakultetų darbą, decentralizuoti mokymo, mokslinę, finansinę-
tos konkursinio studentų priėmi mo į Universitetą taisyklės bu vo tobulesnės už ankstesniąsias, tačiau studentų priėmimo prob lema išlieka aktuali. Mažinant stojančiųjų psichologinę įtampą reikėtų įgyvendinti dabar svars tomą idėją apie abitūros ir sto jamųjų egzaminų sutapatinimą. Svarstytina ir natūralios atran kos idėja priimant į Universite tą be stojamųjų egzaminų ir imant mokestį už studijas pirma jame kurse, išimtis taikant ma terialiai neaprūpintam jaunimui. Būtina kuo ryžtingiau atsisa kyti mokyklinio tipo ,,konveje rinio" jaunųjų specialistų ruoši mo, sudarant sąlygas rimtoms dviejų pakopų (kur tai prasmin ga) studijoms; Kiekvienai spe cialybei bei studijų pakopai rei kia sudaryti būtinųjų mokymo disciplinų ir jų minimalios apim ties. o taip pat platų laisvai pa sirenkamų disciplinų sąrašą,, nu matant ir alternatyvų dėstytojų pasirinkimą. Tarp kitko, studen tų prašymu ir dekanato pritari mu keleto tokių dėstytojų, pa kviestų iš užsienio, pragyveni mo išlaidas apmokėtų Atviros Lietuvos Fondas. Siekiant mažinti konfliktines situacijas tarp dėstytojų ir stu dentų, siūlau studentų žinias tik rinti tik egzaminų komisijose, sakykime, iš 2 asmenų. Tam šiuo metu Universitetui prireik tų panaudoti 50 etatų iš dabar esančių 120 laisvų. Artinant studijų sąlygas prie Vakarų Europos standartų, dės tytojų ir studentų paskaitų krū vis smarkiai sumažėtų. Sutaupy tą laiką vieni galėtų skirti mo ksliniam darbui, bei mokymo priemonių ruošimui, o kiti —intensyvioms savarankiškoms studijoms. Deja,, tam realizuoti būtina moderni biblioteką, pa kankamai aprūpinta mokymo ir mokslo literatūra, kopijavimo ir informacijos paieškos technika, o taip pat modernizuotos mokslo ir mokymo laboratorijos.
ekonominę veiklą būtina pavesti fakultetams: — tiriant Respublikos specia listų poreiki, savarankiškai orga nizuoti studijas įmokymo proce so daugiapakopiškumas), prakti nę bei ūkinę veiklą, garantuoti specialistų aukštą profesinį pasi ruošimą bei kultūrą. — suteikti finansinį savistovu mą (atskira sąskaita, antspau das), o katedroms ir mokslinėms struktūroms — savarankiškumą (virtualinės sąskaitos fakultetuo se), — organizuoti komercinę-ūkinę veiklą, netrukdančią ir než lugdančią mokslo ir mokymo proceso, — savarankiškai integruotis su Mokslų Akademijos atskirais padaliniais ir paritetiniais pag rindais naudotis jų baze, moky mo procesui suaktyvinti kvies tis žymiausius mokslininkus. Fakultetai iš savo komercinėsūknės ir kitos veiklos turėtų formuoti centralizuotus universi teto fondus. Humanizuoti gamtos fakultetų studijas, o humanitariniuose fa kultetuose — teikti informatikos žinių minimumą. Įvesti privalo mą ir sustiprintą užsienio kalbų dėstymą visų fakultetų studen tams bei moksliniam-techniniam personalui. Siekti esminio pedagoginio krūvio sumažinimo profesūrai, dėstytojams. Parengti aukštos kvalifikacijos pedagoginių kadrų ruošimo pro gramą.
Išspręsti vadovėlių, konspektų ir kitų mokymo priemonių leidy bą. Užtikrinti kiekvenam studen tui mokymo priemones. Plėsti studentų savivaldą. Palikti studijas stacionare ne mokamas, diferencijuojant sti pendijos .dydį priklausomai nuo pažangumo. Įvesti įvairias studi jų apmokėjimo sąlygas vakari niame ir neakivaizdiniame sky riuose. Organizuoti studentų, aspiran tų, dėstytojų, mokslo darbuotojų stažuotes užsienyje. Sukurti naują universiteto ad ministracijos ir ūkinių padalinių infrastruktūrą, garantuojančią normalų darbą. Išskirtinį dėmesį skirti univer siteto darbuotojų socialinei sfe rai, sudarant realią programą. Pirmaeiliai socialinės sferos už daviniai: — sugrąžinti senojo univer siteto kvartalą profesūros buiti nėms sąlygoms gerinti, — organizuoti darbuotojų kva lifikuotą medicininį aptarnavimą, — plėsti studentų ir darbuoto jų poilsio bazes — centralizuotai statyti indi vidualius namus (sublokuotus individualius namus), — v statyti nauj us studentų ir darbuotojoj bendrabučius, gyve namuosius namus. Universiteto tolesnio augimo ir vystymosi būtina prielaida — Rektoriaus, Tarybos, Senato, pro fesūros, studentų, mokslo ir ki tų darbuotojų tarpusavio pa garba, sutarimas, dėmesys.
Bronius GRIGELIONIS
(g. m. 1935) Fizikos-matematikos mokslų dakta ras, profesorius, Lietuvos mokslų Akademijos aka demikas, Matematikos ir informatikos instituto Mokslinės tarybos pirmininkas, sektoriaus vedė jas. Dabartinė situacija, be atskirų išimčių, yra apverktina. Paminė siu tik tai, kad šiais metais už valiutą prenumeruojamų pe riodinių leidinių sąraše yra tik 6 pavadinimai ir iš jų nė vieno humanitarinio pobūdžio. Šiuo metu vien tik matematikos ir vien tik Europoje išleidžiama apie 250 periodinių leidinių.
Žengiant link Vakarų Europos universitetų lygio skubiai reikia spręsti biliotekos problemas. Šuo metu jau paruoštas naujo bibliotekos pastato projektas. Išnaudojant pasaulio simpatijas Lietuvai, galėtume prašyti hu manitarinės pagalbos ne tik iš pa saulio Lietuvių bendruomenės, (Nukelta į 4 psl.)
Universitas Vilnensis
4
1990.12.19\
—------------------------ ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ —■..................................................... ..................... ........................................
Vilniaus Universitetas yra ir turi išlikti vienu svarbiausiu Lietuvos mokymo, mokslo ir kul tūros centru. Kad neatsiliktų nuo gyvenimo, jame turi būti Įgyvendinta nemažai reformų. Reformuoti Universitetą galima dviem 'keliais: revoliuciniu ir evoliuciniu. Manau, kad daugelį reformų VU reikėtų įgyvendinti evoliuciniu kielių. Esu įsitikinęs, kad studijos ir mokslas universi tete turi turėti vienodus priori tetus. Studijos. 1. Pirmiausia, reikia užbaigti suformuoti dvipakopę (bakalaurai, magistrai) studijų sistemą. Tai neturi būti privalo ma visiems fakultetams. Kokiuo se fakultetuose turi būti įvesta ši sistema, nuspręs katedros ir fakultetai. 2. Būtina išsiaiškinti, kokių specialybių ar specializacijų ir kiek specialistų turi ruošti VU. Ar reikia mums ruošti tiek daug kai kurių specialybių studentų — juk kiekvieno studento pa ruošimas kainuoja 3000 — 6000 rublių. O finansinė VU padėtis 1991 metais neaiški. 3. Silpna VU mokymo bazė. Ji neatitinka šiuolaikinių reikalavimų: trūksta naujos aparatūros, reagentų, me džiagų indų. Blogiausia, kad aparatūra, reikalinga biologams, chemikams, fizikams, medikams negaminama Lietuvoje. Mažai gaminama TSRS. O valiutos įsi gyti aparatūrai iš Vakarų Euro pos šalių nėra. Taigi, kardinaliai pagerinti mokymo bazę nema tau galimybių tol, kol Lietuva neturės savo pinigų ir kol tie pinigai netaps konvertuojamais. Dalinai pagerinti padėtį galima racionaliau panaudojant studi joms katedrose esančių moksli nių laboratorijų bazę, Lietuvos Mokslų Akademijos ir kitų orga nizacijų bazes. Tam reikia ten kurti katedrų filialus. 4. Kadrai. Reikia peržiūrėti ka tedrų vedėjų ir viso pedagogi nio personalo sudėtį. Katedrų vedėjais turi būti išrinkti ga biausi energingiausi pedagogai, kurie nebijotų konkurencijos ir savo vadovaujamoje katedroje suburtų gabius ir perspektyvius žmones Geriausi mokslinių labo ratorijų bendradarbiai galėtų bū ti pedagoginio personalo rezer vu. Būtina siųsti gabius žmones j užsienio mokslo centrus ir ruošti pamainą. Tuo turi rūpin tis fakultetai ir katedros. Tai reikia pradėti nedelsiant, nes universitete dabar dirba daugiau
Atkelta iš 3 psl. bet ir iš kitų šalių universitetų ar labdaros fondų. Tokios pagal bos reikia šauktis ir gelbstint rankraštyno bei retų leidinių lo byną. įgyvendinant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, kitas svar bus darbas yra daktarantūros or ganizavimas vietoje šiuo metu degradavusios aspirantūros, ša lia mokslinio darbo numatant ir intensyvias specialias studijas. Sį darbą sėkmingai įveiksime tik sutarčių pagrindu kooperuojan tis su Lietuvos Mokslų Akade mija, mokslo institutais, kitomis Respublikos aukštosiomis mo kyklomis, plėsdami intensyvius mokslinius mainus su užsienio universitetais. Šitoks bendradar biavimas bus būtinas ir žemes nėse studijų pakopose, rūpinan tis, kad absolventų žinių lygis atitiktų kitų šalių standartus. Tik galėdami garantuoti klausyto jams pakankamai aukštą studijų kokybę galėsime viešai disku tuoti dėl mokamų studijų. Tuo met sukauptume lėšas Universi teto modernizacijai. Sėkmingam studijų procesui lemiamą reikšmę turi Lietuvos švietimo sistemos funkcionavi mas kurios kuratoriaus vaidmenį vėl turėtų susigrąžinti Vilniaus Universitetas.
——___________________ __________________ _________________________
negu 50 proc. profesorių ir apie 25 proc docentų, kuriems jau virš 60 metų, o docentų nuo 50 iki 60 metų — virš 40 proc. Taigi, iš pastarųjų vargu ar ga lima tikėtis aukščiausios kvalifi kacijos kadrų. 5. Pedagoginis krūvis. Turi bū ti žymiai sumažintas. Dėstytojas neturėtų skaityti per metus dau giau kaip 2—3 teorinius kursus. Kitaip jis negali sekti ir pateikti studentams naujausių mokslo naujienų. Negali pats produkty viai vykdyti mokslinių tyrimų. Efektyviau mokymo procese turi dalyvauti mokslinių laboratorijų darbuotojai. Už pedagoginį dar bą jiems reikia mokėti, o jei to kių galimybių nėra — užskaityti pedagoginį stažą. Tai ypatingai svarbu tiems, kurie perspekty voje taps dėstytojais. Mokymo procese reikia panaudoti žy miausius Lietuvos MA ir kitų or ganizacijų mokslininkus. 6. Studijų turinys. Studentai privalo pradėti studijuoti, o ne mckytis kaip vidurinėje mokyk loje. Reikia, kad to norėtų stu dentai. Daugiau dėmesio turi skirti ir dėstytojai Savarankiš koms studijoms stinga ir vado vėlių. Dabar,, kai VU turi lei dyklą su spaustuve, kiekvienas dėstytojas gali paruošti savo paskaitų konspektus,, atspaus dintų juos ir išdalintų studen tams, prieš pradedant studijuoti teorinį kursą. Mokymas tuomet vyktų daugiau seminarų, disku sijų forma. Studentams reikia sudaryti galimybę pasirinkti dis ciplinas, kurios siūlomos tam tikrame sąraše. Galėtų būti ir alternatyvūs vienos ir tos pačios disciplinos dėstytojai. 7. Reikia rimtai pagalvoti apie vakarini ir neakivaizdinį specia listų ruošimą. Ar šiuo metu tai reikalinga? Manau, kad ne. Mokslas. Kiekvieno universite to prestižą atspindi mokslinių darbų lygis jame. Todėl moksli nis tiriamasis darbąs VU turi bū ti vienodai svarbus kaip ir mo kymas. Katedra — pagrindinis padalinys, kuriame turi būti vykdomi moksliniai tyrimai. Jų tematika turi nesiskirti nuo ka tedros profilio. Katedros sudė tyje gali būti įkurtos mokslinės laboratorijos (MTL). Jos gali bū ti ir autonominiais fakultetų pa daliniais. Siūlau kurti tarpkatedrines ir net tarpfakultetines la boratorijas. Pagrindiniai tyrimai VU turi būti fundamentiniai ir finansuojami iš Respublikos biu
ūkis. VU ūkis labai apleistas. Ilgus metus ūkio dalyje dirbo daug nekompetentingų žmonių. Reiktų sudaryti atskiras briga das, kurios aptarnautų konkre čius fakultetus. Jose turėtų dir bti įvairių sričių specialistai. Reikia padidinti jiems atlygini mus, nes už 80—100 rub. šalt kalviais, santechnikais ar sta liais dabar dirba „mėlynanosiai". Iki šiol neefektyviai dirba ir VU tiekimo tarnyba. Mūsų apsi rūpinimą aparatūra, medžiago mis ir kt. lems tiesioginiai ry šiai, o ne buvusi užsakominėplaninė sistema. Todėl tiekimo skyrius turės visiškai pakeisti savo veiklą. Buitis. Kritiška VU darbuotojų buitis. Eilėje butams gauti lau kia virš 400 žmonių ir ši eilė vis didėja. Per metus VU gauna vidutiniškai 10—20 butų. Todėl ir nepasilieka katedrose gabiau si žmonės: perspektyvų butui gauti jokių, o jei dar prisimin sime, kad asistento alga — 120 (g. m. 1943) Chemijos mokslų daktaras, profe rublių? Taigi, VU pasilieka tik sorius, Lietuvos Mokslų Akademijos narys kores tai mokslo fanatikai, tačiau jų vis mažėja. Būtina padidinti vi pondentas, Gamtos mokslų fakulteto Biochemi sų grandžių darbuotojų algas. jos ir biofizikos katedros vedėjas. Juk Lietuvoje per pastaruosius 40 metų vidutinis atlyginimas išaugo 4 kartus, o aukštųjų mo kyklų darbuotojų beveik nesi tas. Gerai yra pasakęs akademi jiems žmogiškas darbo ir gyve keitė. VU dėstytojai visiškai ne nimo sąlygas, garantuoti socia apginti socialiai. Koks profeso kas E. Vilkas: „Gyventi galime lines teises. Kitaip Lietuvos lau tik darbu. O darbas toks, koks rius ar docentas laiku išeis . į pensiją, jei ji atitinka skurdo ri specialistas". Aš pridursiu: spe kia liūdna ateitis. Be santarvės, geranoriškumo, pagarbos vienas bą? Taip ir dėsto universitete cialistas toks, koks jo ruošėjas. net 80 metų sulaukę kolegos. Taigi, norint, kad kitam ir sąžinės, negalėsime įgy aukštosiose Visas šias problemas turi spręsti mokyklose susiburtų aukštos kva vendinti reformų ir normaliai Lietuvos vyriausybė ir parlamen lifikacijos kadrai, reikia suteikti dirbti.
Mokslinė veikla. Santykis tarp mokslinio ir pedagoginio darbo krūvio turėtų būti sprendžiamas individualiai fakultetų tarybose. Fundamentinių darbų finansavi mas, kaip taisyklė., turėtų būti biudžetinis. Jo .paskirstymo tvar ka, iš vienos pusės, turi užtik rinti sėkmingai dirbančių moks linių kolelktyvų stabilumą, nu matant bazinį finansavimą bei centralizuotą fondą ir, iš kitos pusės, naujų perspektyvių kryp čių paieškas, organizuojant grantų sistemą, o taip pat daly vaujant įvairiose Lietuvos bei užsienio mokslo programose. Kompetencij os ir atsakomybės ribas tarp rektorato, dekanatų ir katedrų bei laboratorijų čia tu rėtų nustatyti Universiteto Tary ba. Labai jautrus klausimas yra fundamentinio mokslo ir ūkiskai tinės veiklos tarpusavio santykis ir jo poveikis studijų kokybei. Dabartiniu metu skatintini ūkis kaitinių padalinių komerciniai ry šiai su Vakarų pasaulio firmomis. Norėčiau atkreipti dėmesį į kū rybos ir intelektualaus darbo produkto autorinių teisių api brėžimo ir jų įstatyminio gyni mo problemą. Įstatymas apie tai turėtų būti paruoštas aktyviai dalyvaujant Universiteto moksli ninkams.
Plėtojant fundamentinius tyri mus turėtume atsižvelgti į vals tybės pripažįstamus nuolatinius Lietuvos mokslo prioritetus, o taip pat bandyti sudaryti savus prioritetų nustatymo principus. Mano manymu, prioritetiškai tu rėtų būti skatinami tarpdiscipli niniai mokslo darbai ir studijos. Atkuriant matematikos-gamtos, fakulteto, iš kurio išsirutuliojo Matematikos, Fizikos, Chemijos, ir Gamtos mokslų fakultetai, dvasią, galėtų būti dirbama pa vyzdžiui, tiriant fizikos, chemi jos ir biologinius netiesinius procesus bei jų matematinius medelius. Nedelsiant reikėtų pradėti kur ti tarptautinių santykių institutą, kuris apjungtų teisininkų, eko nomistų, politologų darbą Letuvos valstybingumo atkūrimui. Galėtume svarstyti seniai biofi zikų puoselėjamą mintį — 'įkurti Lietuvoje smegenų tyrimo cent rųNorėtųsi VU matyti panašią j prof. V. Steponaičio vadovauja mą archeologijos laboratoriją Siaurės Karolinos Universitete. Mokslinio darfbo sėkmę daug lems mūsų efektyvūs ryšiai su Mokslų Akademijos mokslo in stitutais, kitomis Lietuvos aukš tosiomis mokyklomis bei užsie nio mokslo institucijomis.
džeto ir iš finansų, gautų kon kursų keliu. VU gali būti vyk dami ir užsakomieji (sutartiniai) darbai. Tačiau jų tematika turi atitikti katedros profilį. Reikia sumažinti mokslinio darbo cen tralizaciją. MTD iš viso nereika linga. Temos vadovas turi tapti tikru savo finansų šeimininku. Dalį jų jis turi skirti centrui ir katedrai patalpų ir bendrų tar nybų išlaikymui. Laboratorijose skirta moksliniam darbui apara tūra turi būti naudojama ir mo kymo procese. Perspektyvoje fakultetai turė tų tapti juridiniais asmenimis, kas sąlygotų ne taip skausmin gą integraciją su Lietuvos MA ir kitais institutais. Suprantama, ta integracija turi vykti ne prie vartiniu keliu.
Benediktas JUODKA
Socialinė apsauga. Tautos in telektualinių pajėgų vystymas ir socialinis gynimas privalėtų būti mūsų valstybės vidaus politikos dėmesio centre. Juk, neturint gausių gamtinių išteklių, tautos intelektas yra didžiausia Lietu vos vertybė. Iki šiol su juo val stybė elgėsi nusikalstamai. Juk gabiausiems Universiteto absol ventams už menką atlyginimą palikus čia dirbti, dažnai kūry bingiausius metus tekdavo lyg kumečiams kovoti už būvį sam domuose kambarėliuose ar šei myniniuose bendrabučiuose. Siekiant sulaikyti „protų nute kėjimą" į kooperatyvus ar tur tingesnes šalis, vyriausybė estų pavyzdžiu privalėtų padidinti pe dagoginio personalo atlyginimų fondą ir mokslininkų galimybes pasirūpinti gyvenamuoju plotu. Perskaičiuojant atlyginimus pa gal estų koeficientų lentelę, ki tais metais Universiteto persona lo atlyginimo fondas padidėtų apie 4 milijonus rublių. O vidu tinis darbuotojo atlyginimas pa didėtų dvigubai (iki 651,6 rub lių mėnesiui). Derinant su mokslo ir studi jų įstatymu, VU Statute turės būti numatytos sąlygos, kurias įvykdžius savo iniciatyva uni versiteto administracija neatleis
mokslininko iš užimamų pareigų, o studentų socialinės stipendijos turės būti nemažesnės už oficia liai nustatytą pragyvenimo mi nimumą. Studentija — Lietuvos jaunimo elitas, kuris nulems jos ateitį. Studentų socialinei apsau gai skirti ypatingą dėmesį (tobu linti stipendijų skirstymo prin cipus. skirti kompensacijas sam dantiems privačiai kambarius, palengvinti aprūpinimą prekė mis ir kt.). Universiteto administracija bei ūkio tarnybos visais galimais bū dais turi remti stropiai studijuo jančius. Trūksta lėšų, darbo ir moky mo patalpų bei bendrabučių re montui, baldams, nusidėvėjusių mokslo ir mokymo įrenginių mo dernizacijai. Tai didelė proble ma. Naujai išrinkto Rektorato lau kia įtemptas ir sunkus darbas. Siūlyčiau jo kadenciją sutrum pinti iki trejų metų, tuo pačiu sulyginant su Universiteto Tary bos kadencija. Norėčiau, kad vi sų mūsų veiklos devizu taptų šie Maironio žodžiai: „Tik į dar bą greičiau, tik mylėkim karš čiau, tik, vyrai, pajudinkim že mę!".
Vilniaus universitetas — Lie tuvos mokslo ir kultūros židi nys. Universitetas — sistemin ga fakultetų 'ir katedrų visjtma, užtikrinanti mokslo ir studijų vienovę, nehumanitarinių ir humanitarinių studijų darną, jų fundamentalų ir įvairialypi pobūdį. Universitetų sudaro ypa tinga dvasinė jo klausytojų ir profesūros bendravimo ir bendra būvio aplinką, kuri grindžiama akademinės laisvės ir kultūros principais, besąlygiška ištiki mybe minčiai, nuolatiniu sieki mu nuolat pažinti ir tobulėti. Universitete neveikia politinės partijos ir organizacijos, Rek torius nėra jų narys. Konstituci nis Universiteto veiklos pama tas — Universiteto statutas. Pa grindinis visos jo veiklos (mo kslinės ir akademinės, eksperi mentinės ir praktinės, ūkinės ir administracinės) matas, — efe ktyvumas. Tolesnė universiteto raida — nuosaikių ir ryžtingų pertvarkymų dama atsisžvel giant į realias ekonomines gali mybes, įsisavinant egzistavimo būdus rinkos sąlygomis ir sie kiant tikro tarptautinio pripaži nimo. Studijos (neatskiriamos nuo mokslo)
Bendra nuostata: atranka, pasi rinkimas, konkurencija — prin cipai, užtikrinantys universiteti nio išsilavinimo kokybę jo fun damentalumą ir įvairiapusišku mą. 1. Priėmimas. Tęsti pradėtą reformą: stojamieji egzaminai — kartu ir abitūros egzaminai; žinios ir pasirengimas universi tetinėms studijoms — vieninte lis priėmimo kriterijus; neribo ti egzaminų pasirinkimo lais vės. Nuo mokyklinio dalykinio žinių tikrinimo pereiti prie iš prusimo bei pasirengimo '(stu dijoms testavimo. Derinant elitinį ir demokratinį universitetinių studijų princi pus, apibrėžti ir įgyvendinti lais vųjų klausytojų institutą, atsiž velgiant į realias poreikius, iš esmės .peržiūrėti priėmimo i Universitetą apimtį. 2. Nuodugniai peržiūrėti uni versiteto specialybes bei spe cializacijas, studijų planus ir programas. Atsisakyti mokykli nio smulkaus ir „globalinio" (bendrojo) mokymo ,įr pereiti prie universitetinių studijų. Klausytojas — aktyvus, sava rankiškas studijų subjektas, o Profesorius — jų vadovas, tai kinamas kolegų docentų, dės tytojų, asistentų. Kad tai įgy vendinti, reikia pertvarkyti au ditorinio ir konsultacinio indivi dualaus darbo struktūras, pedago ginio krūvio apimtis ir struktū ras, tuo pačiu sudaryti realias sąlygas ruošti studijų medžiagą — klausytojų savarankiško dar bą pagrindą, bei dirbti kūrybinįmokslinj darbą — pedagoginio darbo pamatą.
3. Įgyvendinti kelių pakopų studijų sistemą, jos neabsoliu tinti,, atsižvelgti į fakultetų in teresus, ruošiamų specialistų profilį, jų žinių ir išsilavinime poreikį. Remiantis pamatuota privalomų ir pasirenkamų kursų bei darbų, ypač individualių studijų programų sistema, už tikrinti laisvo universitetinio la vinimosi galimybę ir būtinybę. Daktarantūra (buvusi aspirantū ra) — studijų tąsa, aukščiausio ji jų pakopa.
5
Universitas Vilnensis
1990.12.19
Rolandas PAVILIONIS
rimentinį bei mokslinį poten cija ir atsiskaitomumu, rezulta cialą universitetinio mokslo ir tų panaudojimu, o ne moksliniu studijų vystymui, pedagogi turizmu. Šalia Rytų, JAV,, moks niam darbui. Savitarpio pagal bos ir bendradarbiavimo progra lo centrų, kur kas didesnį nei iki šiol dėmesį skirti bendradar mos sudarytinos ir su kitomis Respublikos mokslo ir studijų įs biavimui su Europos — Šiaurės taigomis, įgyvendinant raciona šalių, Didžiosios Britanijos, Vo lią, ekonomiškai pagrįstą Res kietijos, Prancūzijos unįyersitępublikos mokslo ir studijų plėto tais ir mokslo centrais. tės strategiją. 11. Mokslinės pasaulinio ly gio Vilniaus Universiteto mo kyklos matematikos, fizikos, me dicinos, biologijos ar baltisti kos srityse turėtų būti ne praei ties nostalgiją, o svariausia pas kata jas plėtoti ne tik minėtose, bet ir kitose Universiteto moks lo kryptyse. Šiandien jau gali ma to tikėtis ekonomikoje ir fi losofijoje, teisėje ir istorijoje. Stipri, pajėgi profesūra subu rianti mokinių ratą tikroji uni versitetinio mokslo laboratori ja ir jo ateities pamatas.
(g. m. 1944) Filosofijos mokslų daktaras, profe sorius, Vilniaus Universiteto prorektorius moky mo reikalams.
4. Sistemingai, viešai ir rezul tatyviai panaudoti ir plėsti tarp tautinius universiteto ryšius Konkurenciniu pagrindu suda lyti įvairialaikes užsieninių stu dijų, stažuočių, darbo ir poilsio programas, aukštesnėse pako pose pereinant prie atskirų kur sų ir speckursų dėstymo vaka rų kalbomis. Padedant vakarų partneriams ir mecenatams siste mingai kurti šiuolaikinę tech nologinę studijų, mokslo tyri mų ir eksperimentų bazę, įdie gti telekomunikacijos priemones ir sistemas. Tai patikimai prog nozuoja universiteto ryšiai ir pastangos įeiti į tarptautines universitetines bendradarbiavi mo, pagalbos ir mainų progra mas. Pavyzdžiui. TEMPUS, COMNET, RECAM ir kt. 5. Skatinant universalesnes fundamentalesnes studijas ir at sižvelgiant į realias klausytoju materialias galimybes, sudary ti ir taikyti ekonomiškai pama tuotą efektyvią finansinę pas katų ir kompensacijų sistemą (įvairių kategorijų stipendijas, šalpas, paskolas, fondus). Pa rengti, ir, suderinus su studentų atstovybe, bei aprobavus Uni versiteto senatui, įgyvendinti mokesčių sistemą už .papildo mus kursus, (taip pat atleidimo nuo jų). Už atskirus kursus, eg zaminų perlaikymus, kursų kar toj imą ir pan.
6. Salia akademinių struktū rų VU intelektualius, (dvasinius ir fizinius poreikius turi tenkin ti ir kitos jo aplinkos struktū ros. Tarp jų Sv. Jono bažnyčia, kaip dvasinė Universiteto ins titucija, meno kolektyvai, kaip Universiteto Kultūros centras, taip pat Sporto centras, galin tis efektyviai veikti tiktai su kūrus tikrą Universiteto porei kius tenkinančią materialinę ba zę.
7. Studijos ir mokslas — per manentinis, nenutrūkstamas pro cesas kuriame kvalifikacijos kė limas ir perkvalifikavimas — nuolatinė universiteto funkci ja grįžtamuoju ryšiu siejant stu dijas, mokslą ir gyvenimą. Ati tinkamos Universitetinio lygio institucijos gali efektyviai veik ti tik prie Universiteto. Dirban čių asmenų mokymas — viena labiausiai paplitusių civilizuo tuose kraštuose formų — reg lamentuojama finansiškai ir privalo atitikti visus universite tinio mokymo reikalavimus. Mokslas (neatskiriamas nuo studijų) Bendra nuostata; Katedra — pagrindinė Universiteto moks lo ir studijų ląstelė, mokslo ir studijų centras. 8. Principinė universitetinio mokslo orientacija — fundamen tiniai ir stambūs taikomieji tyri mai, strategiškai reikšmingi Res publikos mokslo, kultūros, ūkio ir socialinei raidai. Visakeriopai remtini katedrų, fakultetų, tarpfakultetinio lygio mokslo darbai — priešnuodis universitetinio mokslo susmulkėjimui ir nuny kimui. Mokslo teorijos ir prak tikos sąsaja, mokslo darbų įdie gimas — vienas patikimiausių mokslo rezultatyvumo matų. 9. Studijų, mokslo ir prakti kos deriniai (tokie, kaip besiku riančios universitetinės klini kos) įvairius mokslus ir prakti ką jungiantys tyrimai (tokie, kaip ekologinės programos), mokslo ir gamybos kompleksai (fizikos, chemijos ir kt. srityse), tiksliuosius, gamtos, žmogaus ir visuomenės mokslus bei studi jas integruojančios programos išreiškia tikrąją universitetinio mokslo ir studijų prigimtį. 10. Jungiant mokslą ir studi jas būtina — Respublikos inte resais — pagaliau įgyvendinti mokslo įstaigų integravimo pro gramą, panaudojant MA ekspe
12. Valstybės ir Universiteto priedermė — išsaugoti ir stip rinti susiklosčiusį katedrose bei laboratorijose mokslo potencia lą. Katedros kolektyvo skirsty mas j pedagogus ir mokslinin kus — sąlyginis ir motyvuotas — tiktai atitinkamu krūvių santykiu bendroje krūvio su moje, tą santykį vienaip ar ki taip reguliuojant, priklausomai nuo pedagogo mokslininko ir katedros interesų. Bet kuriuo at veju tiek pedagoginė, tiek mok slinė veikla turi būti pagrįstai ir realiai atlyginama. 13. Reikalauti papildomų biu džetinių asignavimų mokslo, pe dagoginio personalo darbo už mokesčiui didinti. Šiam tikslui panaudoti vidinius rezervus iš esmės pertvarkius studijų ir mo
kslo organizavimo procesą. 14. Centralizuotai gaunami biudžetiniai asignavimai moks lui ir kitos centralizuotai gau namos lėšos paskirstomos fa kultetams (padaliniams), kurie jomis disponuja savarankiškai ir kartu su katedromis visiškai atsako už jų paskirstymą bei efektyvų panaudojimą mokslo ir pedagoginiam personalui iš laikyti bei mokslo veiklai plėto ti.
Pedagogai mokslininkai gali gauti papildomą atlyginimą už terminuotus ūkiskaitinius dar bus. Kintant darbų apimčiai bei jų vykdymo ekonominėms są lygoms numatyta kreditavimo tvarka. kuri užtikrina mokslo potencialo išsaugojimą bei nuo latinį technologinės įrangos atnaujinimą. Biudžetinių ar ūkis kaitinių mokslinių kolektyvų katedroje, tarp katedrų ar tarp fakultetų sudarymas ar likvidavi mas atitinkamų institucijų rei kalas, ekonomiškai grindžiamas jų finansinėmis galimybėmis. 15. Norint kad universitetas iš liktų sunkiai kuriamos rinkos sąlygomis ir būtų nepriklausomas nuo ekonominės konjunktūros svyravimų, būtiną rimtai imtis mokslui ir studijoms nepragaištingos ūkinės komercinės veik los: čia intelektualios ir mate rialios universiteto galimybės dar neatskleistas ir nepanaudo tas turtas.
16. Būtina sudaryti ir reali zuoti aiškią, sistemingą univer siteto tarptautinių mokslo ryšių plėtojimo, mokslininkų mainų ir stažuočių programą. Ji turi būti pagrįsta viešumu, konkuren
Tokios'mainų programos — ne tik jauniems mokslininkams ir pedagogams, bet ir Vyresniems jų kolegoms, sudarantiems Uni versiteto mokslo ir pedagoginio personalo pagrindą.
Sudaryti specialų mokslinin kų, vykstančių į Vakarus,, rė mimo fondą. 17. Ypatingą dėmesį skirti šiuolaikinės mokslo ir studijų literatūros kaupimui bei leidybai, Universiteto mokslininkų ir pe dagogų darbų išleidimui. Biblio teka ir Leidykla — dvi pagrin dinės Universiteto informaci nės ašys. Naujosios Bibliotekos statyba — viena svarbiausių Uni versiteto plėtojimo krypčių.
Socialiniai klausimai, administracija.
ūkis,
18. Atsižvelgiant į varganą materialią universiteto padėtį, jo mokomosios ir eksperimenti nės bazės nunykimą, pareng ti plačią ilgalaikę kompleksi nę vyriausybės lygio universi teto vystymo programą, api mančią universiteto mokslo ir pedagoginio personalo sociali nių garantijų sistemą. 19. Nepaisant nepalankių eko nominių sąlygų ryžtingai kartu su Respublikos ir miesto vado vybe ieškoti būdų iš esmės pa gerinti universiteto žmonių ap rūpinimą butais bei sklypais in dividualiai statybai. Principingai kelti klausimą dėl universitetui priklausančių žemių ir pastatų grąžinimo, dėl jų sutvarkymo, atitinkamo gyvenamojo ploto paruošimo Bendra nuostata; jau noms šeimoms — ne bendrabu čiai, o butai. 20. Aukščiausiame lygyje kel ti klausimą dėl varganos studen tų ir jaunų šeimų padėties ir reikalauti sudaryti, ir realizuoti specialią vyriausybinę progra mą, kuri apimtų ilgalaikę ir hu manišką kreditavimo sistemą.
Reikalauti, kad skiriant biudže tinius asignavimo stipendijoms būtų atsižvelgiama į realius pra gyvenimo kaštus, o studentų bui ties reikmėms tenkinti būtų taikomos lengvatos. 21. Pertvarkytas Universiteto Ūkio skyrius privalo užtikrinti visų Universiteto ūkinių struk tūrų — bendrabučių, mokomųjų, administracinių pastatų, rek reacinių objektų, kitų ūkinių tarnybų — civilizuotą būvį ir funkcionavimą. 22. Administracijos reformos esmė — sumažinti iki efektyvaus minimumo atitinkamų tarnybų ir darbuotojų skaičių, siekiant, kad jie sudarytų optimalias techni nes sąlygas Universiteto moks lui, studijoms, ryšiams ir ūkiu> funkcionuoti bei plėtotis.
Universitas Vilnensis
Juozas-Vidmantis VAITKUS
(g. m. 1941) Fizikos-matematikos mokslų dakta ras, profesorius, Vilniaus Universiteto prorekto rius mokslo reikalams. Statutas jau apibrėžė pagrin dinius veiklos principus, o kaip juos įgyvendinti ir kaip veikti lems taryba ir jos aprobuota va dovų pozicija. Orientūojuosi į šiuos svarbiausius darbus ir tik slus. 1. Universitete studijos ir mokslas neatskiriami. Tai pripa žįstant, surengti katedrų būklės savianalizę ir atestacijų ir tuo pagrindu parengti programą jų lygiui pakelti arba veiklos reik mėms patenkinti. Reikia nepa miršti, kad būtinas pereinamasis
Universiteto ir jo valdymo kiti mo laikotarpis, kad suvoktume, kokiu universitetu turime tapti. Ypač svarbu bus visiems įsiklau syti ir įsigilinti į teikiamus pa siūlymus, ir kitas mintis apie mū sų ateitį. 2. Universitetas turėtų labiau įsijungti į Lietuvos ateities pro gnozavimą ir dabarties proble mų sprendimą: be žinių ir kva lifikacijos neįmanoma daryti profesinės karjeros. Gėriau pa naudoti universiteto galimybes, padedant persikvalifikuoti ar la
SVEIKINAME naujai išrinktus Universiteto Mokslo Tarybos narius. LINKIME vaisingo darbo, sveikatos ir ištvermės!
vintis kitų sferų darbuotojams. Visa tai turėtų labiau patraukti jaunimą studijoms,, formuoti sa vo profesinį veidą, išryškėtų ir specialistų poreikis Lietuvos ūkiui, kultūrai. 3. Studijų srityje orientuotis į kelių pakopų studijas. Pirmoji pakopa — pagrindų suteikimas pasirinktoje mokslo ir bendražmogiškųjų vertybių srityse. Šio je pakopoje mokymas turi virs ti studijomis. Vėliau — specia'lybės studijos, baigiamos diplo miniu darbu. Specializacijos stu dijose būtina suteikti mokslinio darbo įgūdžius o studijų pabaigą vainikuoja daktaro disertacija. Svarbus elementas turi būti ka tedros, dėstytojų konsultacijos. Rekomenduočiau įvesti mišrias specialybes, plėsti perkvalifikavi mo galimybes, ypač panaudojant bendradarbiavimą su Užsienio universitetais. 4. Iš esmės reikia gerinti mok slinio darbo sąlygas. Be jo ne galimos pilnavertės studijos. Rei kia puoselėti tas kryptis, kurios garsina universiteto ir Lieuvos vardą. Mokslinis darbas vykdomas katedrose. Jis gali plėtotis moks linių darbuotojų grupėse bei la boratorijose. Gautus rezultatus gali diegti užsakovas arba orga nizuoti mokslinių paslaugų, ga mybines firmas universitete ar prie jo. Šiai veiklai palengvinti bei siekiant sukurti galimybes tobulinti Universiteto bazę ir infrastruktūras — įkurti Moksli nį parką. Tame parke turėtų bū ti pasitarimų-konferencijų cent ras su reikiamais patogumais, idėjų inkubacinis centras, pade dantis joms ,,atsistoti ant kojų", kol susikurs maža firma. Moks liniame parke, ekonominės ana litinės informacijos bankas,, fon das plėtoti mokslinius taiko
1990.12.19 muosius tyrimus ir diegti nau jas technologijas bei humanita rinis centras įvairioms progra moms remti. Skirti didelį dėmesį svarbių Lietuvai plataus profilio progra mų, organizavimui ir įgyvendi nimui, panaudojant Universiteto potencialą. Jo stiprinimui ska tinti katedras aT prie jų įkurti mokslinius technologinius cent rus, galinčius atlikti šiuolaiki nius mokslinius tyrimus, jiems būtinas kitas procedūras. Fundamentinių mokslinių tyri mų rezultatų diegime turi daly vauti studentai, nes būtina ža dinti kūrybinę jauno žmogaus energiją. Lėšos tokiems tyri mams kaip taisyklė turi būti ski riamos aukštosioms mokykloms, kurios dirbtų kartu su partne riais — akademinių mokslinių tyrimų institutų moksliniais kolektyvais, sudarančiais sąly gas ir studentų studijoms. Si nuostata padėtų išspręsti moky mo bazės išplėtimo problemas, įjungtų mokslo darbuotojus į pe dagoginę veiklą, o dėl to suma žėjęs dėstytojo pedagoginis krū vis pagerintų ir jų pedagoginę bei mokslinio darbo kokybę. 5. Metodinės medžiagos rengi mas ir parinkimas ypač svarbus dėstytojo darbas. Si medžiaga turėtų būti parengta ar sukcmplektuota prieš pradedant dėstyti kursą. Dėstytojams reikia suda ryti sąlygas kelti kvalifikaciją, dirbti iniciatyvinį mokslinį dar bą. Jų atlyginimas turi priklau syti nuo darbo rezultatų. Daug nuveikusiems ir aktyviai dirban tiems dėstytojams reikia suteikti tam tikras socialines garantijas, skatinančias perduoti patyrimą. 6. Bendradarbiaujančių padali nių, katedrų, institutų, firmų santykiai, ypač tarpusavio įsipa reigojimai, turi būti aiškūs, su
MaF dekanas doc. V. Merkys prof. V. Mackevičius FF dekanas prof. A. Bandzaitis Rektorius prof. J. Kubilius
prof. L. Kimtys lab. vedėjas K. Jarašiūnas lab. vedėjas A. Meškauskas lab. vedėjas D. čiplys prof. Y. Daukšas doc. S. Armalis prof. B. Juodka prof. R. Lekevičius lab. vedėjas A. Pilipaitis vyr. m. b. A. Švėgždas prof. V. Sirvydis prof. Z. Kučinskienė prof. E. Barkauskas sekt, vadovas A. Laucevičius IF dekanas doc. A. Bumblauskas prof. M. Michelbertas doc. D. Kaunas prof. V. Paulauskas vyr. m. b. R. Norvaiša prof. A. Stabinis prof. V. Ivaška prof. J. Grigas lab. vedėjas V. Gavriušinas lab. vedėjas K. Arlauskas lab. vedėjas K. Arlauskas ChF dekanas prof. G. Bajoras doc. P. Adomėnas GF dekanas doc. D. Kirvelis prof. A. Jurgaitis doc. V. Dvareckas vyr. m. b. J. Ketleris Med. F. dekanas prof. G. Česnys prof. P. Kaltenis prof. J. Ivaškevičius klinikos vadovas K. Vitkus prof. G. Uždavinys prof. A. Šidlauskas prof. V. Žukas
tartiniai. Būtina aktyviai dalį vauti rengiant įstatymus ir kiti) dokumentus, reglamentuojančia asmenų veiklą, ir siekti lengva tų tiems, kurie remia mokyrn* mokslą, naujovių diegimą. 7. Skirti didelį dėmesį studeu to, kaip piliečio ir kaip speci® listo asmenybės formavimui4* Skatinti tarptautinį ir profesi)1, bendravimą, ugdyti kiekvieni atsakomybę už mūsų ateitį. 8. Ieškoti būdų geriau tenkii ti socialines darbuotojų retf mes. ir jų ateities garantija^, ri dinant ir jų atsakomybę už atlie karną darbą. Numatyti įvairi4’’ formas, skatinančias iniciaty** ir atlyginimą už darbo rezultatu* Mokslo istorijos rengimas * mokslo kūrėjų atminimas tu* tapti svarbiu mūsų savimonė1 elementu. 9. Bibliotekos, muziejau6 skaičiavimo centro, botanikos S4 do problemas spręsti kaip p4 dalinių, užtikrinančių Univeri teto veiklą, ir kaip centrų, didc lę reikšmę turinčių Lietuve* Vilniaus kultūrai ir dabarči*1 problemas. Parengti prograrn4 joms spręsti, panaudojant įva1 rius fondus, tarp jų ir tarptaut* nes programas. Daugeliui šių ir nepaminė!1 darbų įgyvendinimui reik61 finansinių ir materialinių ištek lių, ir todėl pereinamuoju lu1 kotarpiu iki sulauksime reiki* mos valstybės paramos, tek ieškoti papildomų finansaviiU* šaltinių. Svarbiausia nepamiP ti, kad Vilniaus Universitetas nU seno rūpinasi savo kraštu. Tok jis ir turi išlikti. Dabartiniu tu, besiskaidančiame ir nevald4 mame studijų pasaulyje, iniciat' vą kurti universitetų konsorci*1 mą, manau, sveikintų ir Lietu*4 ir Universitetas, ir norintys sf dijuoti.
prof. S. Lazutka FilF dekanas doc. K. Urba prof. A. Rosinas prof. Z. Zinkevičius prorekt. prof. R. Pavilionis prof. A. Šliogeris kat. ved. R. Ališauskienė prof. V. Astrauskas prof. K. Prunskienė vyr. m. b. M. Baranauskas prof. A. Poviliūnas doc. B. čereška EKFF dekanas prof. S. Martišius prof. J. Čičinskas doc. L. Simanauskas prof. J. Saplinskas prof. S. Vancevičius prof. P. Vitkevičius doc. I. Nekrošius KHF dekanas doc. A, šalčius prof. A. Radzevičius dr. A. Ružė SC direktorius A. Malickas prof. E. Jakaitienė prof. V. Pakerienė FilosF dekanas doc. J. Karosas prof. J. Vaitkevičius prof. V. Pšibilskis GEVF dekanas doc. S. Imbrasas prof. K. Glaveckas doc. E. Stancikas PF dekanas prof. V. Pranulis doc. G. Beržinskas doc. A. Morkevičius prof. J. Mackevičius prof. A. Vasiliauskas TF dekanas doc. Z. Namavičius prof. M. Maksimaitis prof. V. Paškevičius prof. V. Gronskas STF dekanas doc. F. Vaitiekūnas bibliotek. direktorė B. Butkevičienė A. Skripėta
/
/
KALĖDINIS... lyg karo veteranas be eilės, vos Lenino kalba prabyla, eilė jam stato matą ir įteikia tautiškos barankos skylę.
XXX Už Atlanto Santa Klausas dovanoja Miki Mausus o tautinio mūsų Senio kiauras maišas ir kišenė
Kaip kaip išmano, tas taip ruošiasi ir rėdos. Kalėdos artėja! Artėja Kalėdos!
XXX Vilniuj čiukčia per Kalėdas apturėjo tokią gėdą užgrobė jis trečią troleibusą — vežkit jį greičiau į USA!
KALĖDINIS VARVEKLIS
Sustoja Senis Šaltis rotušės aikštėj nuo peties nusimeta maišą raudoną gerklėn susiverčia odekoloną geltoną ir ima laukti Naujųjų žalių ANNO DOMINI 1990
stebitės, kad Senis Šaltis be barzdos. Jis taip ir neaptiko vaistinėj vatos. ir kas gi čia baisaus, kad jis be batų — tokie basi skylėtom kojinėm šie metai.
d« ’K o ■ff
ia> na' rai uti'
ėt1 K* ei1 ia'
eK
ifl* id oK
lt!
Ką padarysi, kad Snieguolė apdaro neturi MAXI — Iškirptė ir kojos dėl MINI liepsnoja. Doras tautieti, apaksi! Deja, nerasi parduotuvėj audeklo netgi raudono kad apvyniofumei vertas „Mis Lietuvaitės" vardo kojas! Kaip stadionas gaudžia Vilniaus gastronomas — mat prie Kalėdinių bombonkių veržias gnomas
O Snieguolė nenustygsta vietoj puola šokti su snaigėm lambadą vėjas pučia tiesiog į Kanadą bet ji ne emigrantė. Patriotė! „Žemaičiuose" nykštukai sėdi, (aukso žuvys po ledu) visas septynetas užsisako vieną bokalą už gražų kalėdinį sapną sriūbčioja alų ir traukia tautines giesmes. Eglutė skarota eglutė žalia tarsi tremtinė keliauja iš Sibiro į tėvynę. Ją sugrįžusią skautai papuoš besmegeniais iš sniego. Kalėdos! XXX
Senis šaltis iš kuprinės traukia butelį degtinės o Snieguolė kerzo batais šoka po egle lambadą
XXX Snieguolė iš tiesų lietuviška SEXbomba aikštėj ji šokinėja po apsnigtą klombą ir visai tautai demonstruoja bambą o šalimais Kalėdinis davatkiškas piketas bamba.
KITĄ RYTĄ O po kalėdų pasirodė pagiringas Mikas ir prisidegęs cigaretę baugščiai tarė: „Chebra sapnavau, tarytum aš karalius Tėbų, tas, kaip jis, berods Edipas vestuvių guolyje šią naktį savo motiną ugningai mylavau". kai nubudau, išvydau motiną prie lovos jinai kartojo švelniai: „Kelkis, Mikai, laikas jau", aš neištvėręs surikau: „Nutilk Jokaste, kol kas aš Tėbuose valdovas!.." ir gedulingai nusižiovavęs tuoj vėlei užmigau. Paruošė Dainius DIRGĖLA' ir Valdas GEDGAUDAS
.v? 5t"
' BURTAI IR PRIETARAI Kūčių naktis yra lemtinga. Taigi, kas Tavęs laukia, gali ir Tu sužinoti. Daryk taip, Aaip parodyta.
SVEIKINIMAI Visus profesorius, docentus, dėstytojus sveikina su Sv. Kalėdom ir Naujaisiais metais Studentų Atstovybė ir linki sveikatos, laimės, ištvermės, abipusio supratimo ir santarvės. XXX Visus žurnalistikos katedros dėstytojus su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais sveikina pirma kursiai žurnalistai ir linki laimės, džiaugsmo, sveikatos ir neišsenkančios kūrybinės energijos.
3 Y 3 I KLAUSIMUS
— jei Kūčias valgydamas atsirugsi, tai dar ir kitas Kūčias valgysi, jei ne — būsi miręs.
— jei atsigulsi naktį po stalu, tai pamatysi, Šventų Panelę
1. Kaip ruošiatės sutikti Sv. Ka lėdas? 2. Kokių naujovių laukiate se kančiais metais? 3. Ko palinkėtumėte studentams ir sau Sv. Kalėdų proga? atsako VU valgyklos Nr. 2 (Sau lėtekio ai. 22) gamybos vedėjo pavaduotoja PEKORIENE: 1. Valgyklos svečius vaišinsi me žuvies patiekalais. Kalėdų stalą būtinai paįvairinsime tra diciniais šližikais. 2. Laukti naujovių ir jų su laukti — skirtingi dalykai, todėl nenoriu draskyti širdies, juk skaudu, kai viltys neišsipildo... 3. Visiems studentams linkiu geros kalėdinės nuotaikos, sėk mės moksle, džiaugsmingų metų ir skanių Kalėdų senio dovanų, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų, — vaisiai taip reikalingi egzami nams besiruošiantiems studeni tams! 7 bendrabučio budintysis VU Istorijos fakulteto busimasis bib liotekininkas S. TAMULIS: 1. Kalėdas sutiksiu darbo vie
toje — prie įėjimo į bendrabutį. O visi studentai tegul važiuoja namo. . . 2. Apie naujoves nieko negal vojau. Mokysiuos,, dirbsiu ir vis kas. 3. Kalėdų proga linkiu batu kuose (visai kaip vaikystėje) rasti Senio Šalčio dovanėlių, o pats norėčiau pačios geriausios ir didžiausios dovanos. 17 bendrabučio tarybos pirmi ninkas A. JOKUBAUSKAS: 1. Kalėdas švęsiu namuose, su savo šeima. Manau, tai yra nuo- * stabiausia. 2. Kokios naujovės gali būti studentiškame gyvenime? Nors, 1991-aisiais jau pradėsiu dirbti. 3. Studentams linkiu šventiš kos nuotaikos, susikaupimo, atsa komybės ir „tikėjimo. . . Dovanų linkėti nenoriu — netikėčiausios dovanos būna pačios laukiamiausios ir nuostabiausios. Sau linkiu linksmai ir gerai praleisti pasku tiniuosius studentiškus metus. Įkyriai visus kalbino Loreta PRŽEVALSKAITE
Universitas Vilnensis AR NIEKADOS VAIKYSTĖJE NESIJUOKEI KIEME PAMAČIU SI PSICHIŠKAI NESVEIKĄ ŽMOGŲ? Keistai jis atrodė. Kaimyni nio namo žmonės džiaugdavosi: mūsų Petrelis žiūri,, kad- tik sa vi žmonės prie namo mašinas paliktų. Vaikai buvo primokę jj keiksmažodžių, o kitas pribėgęs ir jspirdavo. O aš, ar rodžiau pirštais?.. Gerai neprisimenu, bet vengiu tiesiai atsakyti. Manau, kaip ir kiekvienas iš jūsų. AR KADA NORS ĮSIVAIZDA VAI, KAD ME PETRAS, O TU, RODAI, ĮVAŽIAVUSIAI Į KIE MĄ MASINAI, LAISVĄ VIETĄ? Ne. Kam kitam — tik ne man, taip galėjo atsitikti. Statistika rodo, jog apie 80 proc. vaikų su psichiniais sutri kimais yra iš nedarnių, alkoho likų šeimų. Bet juk yra kiti 20 proc. Vienoje palatoje, N. Ak menės internate, mačiau mergy tę didžiule galva. Gimimo trau ma. . . Tėvai — padorūs žmonės. Čia jau lkimas pakišo koją. AR PRISIMENI TĄ APSIGIMU SI BERNIUKĄ STASIUKĄ SU RANKOMIS BE PLAŠTAKŲ. . . Jis statė namelį iš kaladėlių. Sakė — , niekad negriūva. Jam 14 metų. Niekas nei skaityt, nei rašyti jų nemokina. Jie piešia, dainuoja dainas apie mamą. . . AR ĮSIVAIZDUOJI JOG ESI VIENŲ VIENA? Baisoka. O Miša buvo vos kelių dienų, bet jau buvo aišku: jo niekas nemylės. Mama brūkštelėjo tą
1990.12.19
JIE PŪVA GYVI? (Įspūdžiai iš N. Akmenės
vienintelį žodį: atsisakau. Kai Mišai sukako dešimt, vieną die ną jis ryžosi nueiti pas gydyto ją ir išsiaiškinti, kas jo tėvai, kad išg'irstų, jog yra pamestas... Jis laukia mamos. Sako: „Tai aš nors jausčiau, kad gyvenu. Ką lieptų, tą daryčiau." O kitas vaikinas renkasi liūd ną suvokimą, jog neturi artimų, negu mamą, kuri nė karto jo nepalankė. ..
NEJAUGI VISKAS TAIP BAISU? Baisu, o kaipgi. Kai gydytojai
psichoneurologinio internato)
tik trys, o grupėje po 20—25 vaikus. UŽMIRŠTAS PASAULIO KRAŠ TAS. . . Bendras vaizdas visai neblo gas. Svari, nuostabiai sanitarų išsiuvinėta patalynė, lentynose vokiški žaislai, kambariuose te levizoriai. . . TELEVIZORIAI YRA VIENIN TELIS KONTAKTAS SU PASAU LIU. .. — „Ina, — sako med. seselė. Kai nebūna sanitarių, jas pa vaduoja. Tokia kaip Ina ar Arū
nas yra mokyklų brokas. Jie tik rai galėtų gyventi šalia mūsų. Rišliai pasakoja savo mintis ir jie, palyginus su kitais grupiokais, kurie šaukia, šliaužia — visiškai normalūs. Mano įspūdis, galbūt labai paviršutiniškas, bet manau, kad jiems mokyklose la bai jau lengvai parašė: nemokintinas. Iną, kai ją pamatėme, perrenginėjo mažylius, rodos, tikra auklytė, o paklausus, kuo norėtų būti, ji netikėtai atsako: „Melžėja". Patinka jai karvės, nors matė jas tik televizoriuje.
O kaip norisi viską išbandi ti. . . Arūnas vasarą viešėjo p8 brolį. Įsiropštęs į KAMAZ-ą p1 suko raktelį ir pirmyn. . . Ne* varbu kur. Brolis pasakė: „dv? jus metus nelankysiu, kol į prc tą ateisi". Jei Arūnas būtų a* gęs šeimoje, galbūt jo atsitik mas būtų vos pastebimas. Z« džia suaugusieji vaikų likimais Viena paguoda — dabar tok1 vaikų nebeatveža. „Tik sunkūs", — sako direl tore. Ko gi trokšta keturiolikmečio gal motociklo ar odinės stri1 kės, kaip mano sesutė? — „Aš vasarą dirbau daržu1 se. Turiu susitaupęs 22 rub. B pirksiu? Marškinius. Noriu tur( ti savo. .." — kalba Dariu* Spintos užrakintos, kas jų vid' je — nemačiau ir aš. Kitas sv< joja pirkti magnetofoną: Tai reikia daug pinigų. Aš nori nueiti padirbėti pas ūkininku bet sugauna išėjus už vartų tuoj vaistus suleidžia. Vaikšt' apdujęs, valgyti nori, bet neg1 Ii. Baudžia mus ir kitaip — n> mauna kelnaites, apvelka su) nele. . ." Sakysit, jie kvaili, nieko n supranta. . . Mūsų mąstymas y: tam tikruose rėmuose ir mes m sugebame suprasti jų pasaulio. SAKAI, KAD JIE PŪVA GYV — Iš vieno internato į kitą, šito į trečią. . . Ir tai — GYVI NIMAS?. .. Agnė ANDRIULYT
PREMIJA Šimtai Kijevo studentų mo kslo metus pradėjo badaudami. Tūkstančiai išėjo į gatves rei kalaudami, kad atsistatydintų Ukrainos vyriausybė ir Aukš čiausioji Taryba priimtų nau jus armijos bei sąjunginės su tarties įstatymus. „Mes. nugalėjo me, bet tai tik generalinė repe ticija prieš lapkričio paradą ir naujus rinkimus", — pasakė Pe'dagoginio instituto Streiko ko miteto narys Dmitrijus POMOCHOVlClUS, su kuriuo kalbė jausi vėl tyliame bendrabučio kambaryje. — Nelengva turbūt išjudinti
PAMINĖJOME Gruodžio 5 d., Suomijos Ne priklausomybės dienos išvakarė se, Universiteto Teatro salėje buvo paminėtas Helsinkio Uni versiteto 350-metinės. Minėjimą surengė Lietuvoje susibūrusi Lietuvos — Suomijos draugija. Analogiška K. Donelaičio vardo siškiams — balta-žydra Suomi joje. Šios draugijos dovana mū siškiams — balta—žydra Suomi jos vėliava — papuošė salę. Draugijos vicepirmininkas doc. Vygantas Čaplikas pažymėjo: „Lietuvai dabar reikia gerų stip rių draugų. Mūs>j tikslas — su artinti lietuvių ir suomių tau tas, kad jos galėtų bendradar biauti įvairiose srityse". Buvo kalbama apie Helsinkio Universi teto raidos etapus, apie dabarti nį Universitetą. Tylos minute pagerbti kritę už Suomijos ne priklausomybę. „U. V." inform.
į mokslą ar linksmybes pasinė Botanikos katedroje išgirdome: rusius studentus? jei pamatysiu bent vieną stu — Jei bendraamžiai nebūtų au dentą savo paskaitoje, vargšelis koję skrandžių ir sveikatos ilgai ir nuobodžiai kankinsis miesto centre išstatytose palapi nėr sesiją. Kitas iš tos pačios nėse, vargu bau spalio 12—17- katedros buvo pasiruošęs visus ąją šiandien įrašytume Ukrai-' demonstrantus iššaudyti. Rek nos istorijon didžiosiomis rai torius, partinė organizacija rė dėmis. Net abejingiausiųjų šir mė mūsų reikalavimus. tačiau dys neišlaikė, kai jų akyse su buvo prieš streikus. Kitose au mirtim kovojo draugai, į kuriuos kštosiose mokyklose dėstytojai numojo ranka vyriausybė, o „Lai net dalyvavo Streikų komitetų kas" apšaukė nacionalistais. pasitarimuose. — Kokias jūs gaunate stipen — Kaip jums pavyko ramiai, dijas? talkiai vesti studentus ir nekon— Užuominą supratau. Tačiau fliktuotl su uniformuotais tvar mes — pirmiausia Ukrainos sū kos sergėtojais? nūs. Negalime juk atimti pini — Pirmomis dienomis tai bu gų iš pensininkų ar invalidų. vo gaivališkas judėjimas. Bet Kol ekonomika merdės, studen po to susibūrė žmonės, kurie tai gyvens sunkiai. Masolo vy Pirmiausia galvojo ir nujautė pa riausybė nesugebėjo pąstayti sekmes. Tai Ukrainos Studentų Ukrainos ant kojų, todėl ji turi sąjungos nariai, komjaunimo ly perduoti vairą kitiems. Jei pasi deriai,, demokratai. Šiuo metu rašytume sutartį su Sąjunga, tap kuriasi miesto Streiko komitetas. tume jos kolonija ir apie jokį — Tikriausiai ne visi išėjo i ekonominį vystymąsi tuomet ne gatves? ' būtų nė kalbos. Kol nebus įvyk — Deja, kai kurie pasinaudo dyti mūsų reikalavimai,, Streiko ję suirute išvyko namo. Buvo komitetas dirbs, ir tokių, kurie ėjo į paskaitas. — Jūsų instituto dėstytoja Sportininkai visai nestreikavo, man pasakė, kad j t vedė paskai bet ne todėl, kad jie nepalaikė tas, nors auditorl|oj sėdėjo tik mūsų. Paprasčiausiai jiems užt įseptyni studentai. vėrė keliį stipresni. — Tačiau buvo daug dėstyto — Kokia dabar badavusių jų, kurie ėjo kartu su mumis. sveikata?
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 108302, išduotą FilF studentei Loretai NORMANTAITEI, Nr. 8910336, išduotą GF studentui Valdui SKRIPKAI, Nr. 873042, išduotą PF studentei
T. A. ZOLOTUCHINAI, Nr. 8710364, išduotą MF studentui Gyčiui JACKŪNUI, Nr. 8811234, išduotą TF studentui Kęstučiui JANKAUSKUI, Nr. 8811103, iš duotą FilF studentei Rūtai MEŠKAUSKAITEI, Nr. 9010764, iš duotą MF studentei Jutanai NOR VAIŠAITEI, Nr. 8610029, išduotą EKFF studentui Mariui ARLAUS-
— Šaltis, badas pakirto dau gelio sveikatą. Vienam operuo ja skrandi, kiti visą gyvenimą lankysis gydytojų kabinetuose. — Ar visą studentų idealas — Ernesto Ce Gevaro? — Mano draugams patinka kitos asmenybės... Tai žmogus, kurio paskutiniai žodžiai — „bū kite pasiruošę pastebėti ma žiausią šio pasaulio neteisybę" — padeda man. Jis buvo XX a. Don Kichotas, idealistas, ger bęs net savo priešus. — Kuomet išeisite į gatves antrą kartą? — Tikriausiai užtversime ke-
KUI, Nr. 9321, išduotą FilF stu dentei Jūratei KACĖNAITEI, Nr. 8910686 išduotą TF studentui Arūnui BUDRIKIUI, Nr. 9010904, išduotą MF studentui Audriui ZDANIUI, Nr. 9010836, išduotą MF studentui Remigijui BUTKUI, Nr. 8811364. išduotą IF studentei Renatai VAITKAITYTEI laikyti negaliojančiais.
,
------------------------------
ywaa«pcvr«ra.
232734,
Teisės fakulteto kolekty vas nuoširdžiai užjaučia Vals tybinės teisės katedros vedė ją docentą Antaną MARCI' JONĄ dėl tėvo mirties.
Ūkio padalinių kolekty vas nuoširdžiai užjaučia ben dradarbį Joną KAZIUKONj dėl tėyo mirties.
Teorinės fizikos katedros bendradarhiai nuoširdžiai už jaučia Nijolę BANAITYTĘ dėl mylimos mamytės mirties.
.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1536 1 spaudos lankas. Spausdino Leidybos įmonė „Spauda", Vilnius, Kosmonautų pr. 60. EMe»eAeAWrnK BnAsmoccKoro
liūs tankams per lapkričio. p1 radą. . Šiandien mus išgelbėj Gorbačiovui paskirta Nobeli premija. Rytai — galbūt jaį nystė. . . Rasa KARMAZAlT1
huimoc,
ymnapacTt-TO, 3.
.
liudijimoNr. 321.
Redaktorė L. BINKAUSK1ENĖ