visų Salių proletarai,
cam/Bos scuoencas vienykitėsi
ŠIAME NUMERYJE UNIVERSITETO MOKSLO DIENOS VU ISTORIJOS PUSLAPIAI KRAŠTOTYRININKŲ KLUBE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
INA NUO
1950 METŲ
1979 m. gegužėms 25 d.
Ni. 17(1082)
KAINA 2 KAP.
SPORTO NAUJIENOS i
}
ISTORIJOS FAKULTETAS
KNYGA Tarybos nutarimu steigiama pažymint Vilniaus universiteto jkūrlmo 400 metų jubiliejų, jos pavadi nimas — „DIDŽIOJI VILNIAUS UNIVERSITETO GARBES KNYGA". Į šios Garbės knygos lapus rašomos pavardės ir darbai asmenų, didžiai nusipelniusių universitetui. Įrašymas Į „Didžiąją Vilniaus universiteto Garbės knygą" yra pati aukščiausia asmens nuopelnų Įver tinimo ir pripažinimo forma universitete. Į Garbės knygą gali būti (rašyti: Pedagoginio personalo nariai, savo pedagogine moksline bei visuomenine veikla ryškiai prisidėję prie Vilniaus universiteto pažangos arba ypač reikšmingais mokslo darbais ar Išradimais išgarsinę Vilniaus universitetą. Pagalbinio pedagoginio bei mokslinio ir administ racijos personalo nariai, savo tiesioginiu darbu visuomenine veikla prisidėję prie žymiųjų univers teto pedagoginės, mokslinės bei ūkinės-administra elnės veiklos laimėjimų;
Ne universiteto kolektyvo nariai, savo praktine veikla ar konkrečiais darbais reikšmingai prisidėję stiprinant Vilniaus universiteto mokymo ir mokslo tiriamojo darbo materialinę bazę bei Įdiegiant i ga mybą mokslininkų atradimus ir išradimus, gerinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą;
Užsienio šalių mokslininkai, žymiu mastu talki ninkavę ruošiant Vilniaus universitetui aukštos kvalifikacijos mokslininkų kadrus; visais atvejais Vilniaus V. Kapsuko universiteto garbės daktarai;
1979 m. balandžio 24 d. Tarybos posėdyje nutarta i Garbės knygą Įrašyti:
akademiką P. Brazdžiūną, zoologijos katedros profesorių konsultantą S. Jan kauską, filosofijos katedros vedėją e. prof. p. E. Meškaus ką,
universiteto garbės daktarą A. Bimbą.
Balandžio 20 d. fakulte to ir LTSR MA Istorijos instituto partinių organi zacijų atvirame partinia me susirinkime buvo ap svarstytas moksliniams laipsniams teikti speciali zuotos tarybos darbas, jo problemos. Pranešimą pa darė tarybos pirmininkas prof. dr. S. Lazutka. Bu vo priimtas atitinkamas nutarimas. Balandžio 24—25 d. vy ko Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedrų organizuota res publikinė mokslinė konfe rencija „Mokymo proceso optimizavimo bei techntzavimo .problemos bei kryptys“, kurioje buvo iš samiai nagrinėjama tema „Bibliotekų ir informaci jos tarnybų vaidmuo aukštųjų mokyklų moky mo bei mokslinio tyrimo procese". Pranešimai buvo skaitomi 5 sekcijose. Viso buvo perskaityti 64 pra nešimai. Konferencijos darbe dalyvavo ir prane šimus padarė Universite-
Atvėrus Gamtos fakul teto istorijos muziejaus duris, į akis krinta ne įprastas raidžių ir Skaičių šriftas. Tokiu su žąsies plunksna labai seniai rašė mokslo vyrai. 1579, 1773, 1781, 1797, 1803, 1832... Šias datas žino kiekvie nas universiteto darbuo tojas ir studentas. Stendas primena, kad 1770 metais mūsų Alma Mater buvo pradėta sistemingai tirti Lietuvos gamta, o 1781 m.
Rygoje Ir Tartu vyko musų universiteto dienos. Plačiau apie tai 2 psl.
aj5’v^
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
Kijevo, Charkovo, Maskvos aukštųjų mokyk lų dėstytojai, respublikos aukštųjų mokyklų biblio tekų darbuotojai. Šiais metais VU bibliotekinin kystės katedrai sukanka 30 metų, todėl j konfe renciją buvo pakviesti dieninio ir neakivaizdin;o skyrių pirmųjų laidų ab solventai. Konferencijos metu veikė paroda, kurios stenduose buvo eksponuo jama medžiaga apie bib liotekininkų rengimą Uni versitete. Gegužės 7 d. fakulteto dėstytojai ir studentai, darbuotojai paminėjo Per-
galės dieną. Pranešimą padarė ir pasidalijo prisi minimais Didžiojo Tėvy nės karo veteranas e. prof. p. L. Vladimirovas. TEISĖS FAKULTETAS
doc. A. Raugale skaitė pranešimą .skirtą vaikų ligų katedros istorijos '•aidai pažymėti. CHEMIJOS FAKULTETAS
Išleistas stendas „Jie — Eksponuojama dailės paroda, skirta Universite mūsiškiai" apie fakultetą baigusias laidas. to jubiliejui. Fakulteto koridoriuose surengta graviūrų, skirtų GAMTOS FAKULTETAS Atnaujinti stendai: jubiliejui, paroda. „Dėstytojų mokslinė kon ferencija", „Lietuvos MEDICINOS draustiniai", „Studentas ir FAKULTETAS Balandžio 19 d. įvyko mokslo bei technikos pa pediatrų draugijos susi- žanga", „Lenininė talka", rinkimas, kuriame vaikų eksponatų į VLUPP nuo ligų katedros vedėjas traukos.
Graži dovana jubiliejui įkurta gamtos istorijos katedra. į mus žvelgia se nose knygose matyti vei dai: Karolis Virvičius, Laurynas Stuoka-Gucevi čius, Martynas Počobutas, Žanas Žiliberas, Andrius Sniadeckis ir kiti žymiau sieji pirmieji geomokslinės ir biologinės minties atstovai universitete. Gre ta jų — auklėtiniai: To mas Žanas, Ignas Domei ka, Jurgis Pabrėža ir t. t. Bėgo laikas. XX a. I pu sė. 1919 metai. V. Kapsu ko dekretas dėl Vilniaus darbo universiteto. Deja, 1919—1939 metais oku puotam Vilniui — Stepono Batoro, o Lietuvai — Kau no universitetas. Tačiau ir sunkiais universitetui me tais, jis nestigo geomokslinės ir biologinės minties šviesuolių. S. Batoro uni versitete dirbo Juozas Lu koševičius, Mečislovas Limanovskis, Janas Dembovskis ir kiti. Kaune — Pranas Juodelė, Mykolas Kaveckis, Kazimieras Sle ževičius, Steponas Kolu paila, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Tadas Ivanauskas, Vladas Lašas. Jų pastangų ir pasišventi mo mokslo labui dėka, šiandieniniame universite te turime žymius profeso rius Joną Dagį, Antaną Minkevičių, Mariją Natkevičaitę-Ivanauskienę ir
kitus. Gretimo stendo nuotraukos išugdė nemaža pasižymėjusių darbuoto| ų ir auklėtinių, kaip Kazys Brundza, Eugenija Šimkū naitė ir t. t. dirbančių ki tose įstaigose. Muziejaus eksponatai atveda prie Gamtos moks lų fakulteto nūdienos pa siekimų. Atskiri stendai pasakoja apie katedrų, la boratorijų mokslinio dar bo profilį, apimtį, studen tų rengimą. Akis užkliūva už daugelio eksponuoja mų knygų, kurias paraše gamtininkai. Nė vienas lankytojas nepraeina nepavartęs katedrų ir labo ratorijų metraščių, ku riuose atsispindi jų praei ties ir dabarties veikla. Tarybiniu laikotarpiu Gamtos mokslų fakultetas gyvena kūrybingą, pilna kraujį gyvenimą. Tą aki vaizdžiai byloja dėstytojų ir studentų skaičiaus, po kario metais paruoštų specialistų, studentų pa žangumo, svarbiausių mokslinių tyrimų krypčių, mokslinių publikacijų, ūkiskaitinių mokslo tiria mųjų darbų apimties dia gramos. Kaip studentai moka gerai mokytis ir kultūringai pailsėti nusa ko tradicinių renginių stendas, kuriame atsispin di mokslo metų atidary
mas, šventinės demonstra cijos, paskutinė paskaita, gamtininko diena, pirma kursių krikštynos, lauko praktikos, talkos. Gamtos mokslų fakulte to mokslinė mintis plačiai susipynė su broliškų res publikų mokslo ištaigų mintimis. Moksliniai-pedagoginiai ryšiai, kaip ro do vienas iš stendų, dabar jau globaliniai. Bebaigiant apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, žvilgsnį patraukia keletas guvių akių: Vilniaus V. Kapsuko universiteto rek toriaus profesoriaus Jono Kubiliaus, Gamtos mokslų fakulteto dekano, einan čio profesoriaus pareigas Rimvydo Tarvydo, prodekanės, docentės I. Šarkinienės. Šalia jų viso fa kulteto katedrų ir labora torijų kolektyvų nuotrau kos. Gerbiamas drauge, jei apsilankysite Gamtos mokslų fakulteto istorijos muziejuje, nepamirškite, atsisėdęs ant iš briedžio ragu padarytos kėdės, į atsiliepimų knygą parašyti keletą žodžių. Belieka pri minti, kad muziejus atida rytas antradieniais, ket virtadieniais ir penktadie niais nuo 14 iki 17 vai. doc. r.
Šimkūnas
Viršuje: dešinėje — svetin gas sutikimas Tartu universi tete; kairėje — VU dele gacija Latvijos P. Stučkos universitete. Apačioje — iš kilmingame LVU posėdyje kalba rektorius prof. J. Kubi lius.
Universiteto mokslo dienos ALMA MATER grlndas dar platesniam bend' ravimui tarp mūsų aukštųjų mokyklų, — baigiamajame žodyje sakė Latvijos valsty binio P. Stučkos universiteto rektorius prof. V. Miuleris. — Neatsitiktinai mūsų uni versitetams yra suteikti dvie jų žymių latvių Ir lietuvių tautų sūnų vardai. Šios mokslo dienos atvers dar di desnes galimybes tvirtėti mū sų kolektyvų draugystei. Iškilmingas universiteto Tarybos posėdis baigėsi. Mū sų Universiteto delegaclja įteikia šeimininkams jublllejinj suvenyrą. Po to nuotaikingą koncertą susirinkusiems pateikė VU nusipelnęs dainų ir šo kių ansamblis. Greitai prabėgo kelios die nos svetingoje Latvijos sosti nėje. Tenka atsisveikinti su gerais draugais. Vėl į kelio nę. Neprailgo kelios valandos autobuse. Nespėjo išblėsti malonūs prisiminimai, o mil
Gražia tradicija tapo Uni organizacijų veikla, jų vaid versiteto mokslo dienos. Jos muo Universiteto gyvenime. Seni draugiški saitai sieja buvo organizuojamos dauge lyje respublikos miestų ir Vilniaus ir Latvijos universirajonų, mūsų šalies sostinėje etus. Šis bendradarbiavimas Maskvoje. Šį kartą mokslo vystosi keliomis kryptimis. dienų maršrutas nuvedė mus Vaisingai bendradarbiauja vi į Latvijos ir Tartu valstybi suomeninių mokslų katedros. nius universitetus. Kartu rengiamos mokslinės Gegužės 15 d. Universite conferencijos. Politekonomai to delegacija, vadovaujama ir geografai ruošia kar'u api rektoriaus prof. J. Kubiliaus, bendrintus mokslinius dar ir VU nusipelnęs dainų ir bus. Yra sprendžiami aspi šoklų ansamblis išvyko į Ry rantų ir disertacijų gynimo gą. Delegaciją sudarė: Uni organizavimo klausimai. Abie versiteto partinio komiteto jų universitetų studentai daž sekretorius doc. K. Poškus, ni svečiai SMD konferencijo darbuo’ojų profsąjungos ko se. Visas šias kryptis aptarė miteto pirmininkas doc. I. Latvijos universiteto prorek Žeberskis, prof. M. Kiaulei- torius prof. A. Verslovanas. klenė, doc. J. Balkevičius, Malonią staigmeną šeimldoc. L. Butkevičius, prof. K. hinkams pateikė Filologijos Daukšas, doc. V. Kybartas, fakulteto docenlas J. Balke doc. A. Raudeliūnas, doc. vičius, prabilęs j auditoriją V. Staskonis, mokslinio tyri latvių kalba. Tartu universiteto centri mo sektoriaus mokslo sky — Žinios, įgytos šių riaus vedėjas A. Čaplikas. mokslo dienų metu bus pa Skamba orkestro atlieka mas maršas. Latvijos P. Stuč kos universiteto vadovai su tinka mūsų aukštosios mo kyklos atstovus, peikiamos gėlės. Šeimininkų mišrus cho ras sveikina atvykusius lat vių ir lietuvių liaudies dai nomis. Iškilmingas universiteto Tarybos posėdis. Jį pradeda Lalvijoje P. Stučkos univer siteto rektorius prof. V. Miu leris. Posėdyje dalyvavo Latvijos aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministras E. Lindė. Mūsų delegacijos nariams įteikiami atminimo medaliai. Žodis sutelkiamas mūsų Alma Mater rektoriui prof. J. Kubiliui. Pranešėjas ap žvelgia mūsų universiteto Istoriją nuo įsikūrimo iki šių dienų. Partinio komiteto sekreto riaus doc. K. Poškaus kalbo Už nuotaikingą koncertą Latvijos P. Stučkos universiteto rektorius prof. V. Miuleris je nušviesta partinės, kom jaunimo ir kitų visuomeninių dėkoja ansambliečiams ir įteikia prisiminimui suvenyrą.
niai rūmai. sų laukė draugai iš Tartu universiteto. Skamba tradicinis „Gaudeamus", atliekamas Universiteto vyrų choro, šeimininkai sve tingai sutinka mūsų Universi teto pasiuntinius. Tik penkiais dešimtmečiais jaunesnis Tartu universitetas už mūsiškį, 1982 m. ir jis švęs garbingą 350 metų jubilieju. Ir dar daug {domių faktų patelkė Tartu universilėto rektorius prof. A. Koopas savo kalboje, pasakytoje Iškilmingo posėdžio metu. Pranešimus padarė ir mūsų Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, partinio komite to sekretorius doc. K. Poš kus, Tartu universiteto prof. P. Ariste. Šiltais plojimais susirinkusieji sutiko merginų choro ir etnografinio an samblio atliktas estų liaudies dainas. Per kelias dienas mūsų de legacijos nariai susipažino su Universiteto muziejumi, tur
tinga moksline biblioteka, aplankė šio Estijos miesto architektūrinius paminkius. VU dainų ir šokių ansamb lio dalyviai koncertavo ne tik universitete, bet ir žemės ūkio akademijoje. Taip pat šių dienų melu buvo pasirašyta bendradar biavimo sutartis su Tartu universitetu. Baigėsi Universiteto moks lo dienos dviejų broliškų res publikų universitetuose. Jų metu delegacijos nariai susi tiko su {vairių fakultetų at stovais, apiarė juos domi nančius klausimus. Sis bend radarbiavimas padės ir atei tyje sėkmingai spręsti dau gelį klausimų, duos daug gražių vaisių. Norisi padėkoti Latvijos ir Tartu universitetų vadovams už nuoširdų priėmimą. V. Naujiko nuotraukos.
EISININKĮJ MUZIEJUS Pabaiga. Pradžia Nr. 14.
Prieš dvejus metus vie10 pokalbio metu TF de kanas kreipėsi į Valsty bės ir teisės istorijos ir eori'jos katedros docentą Mindaugą Maksimaitį: ,Teks pačiam imtis muiejaus kūrimo". Ir doc. d. Maksimaitis šalia nokslinio tiriamojo darbo, valifiikacijos įkėlimo kur ti Maskvos M. Lomonoovo universitete, paskai tą fakultete imasi dar vie10 darbo. Imasi, kad savo javydėtinos energijos pavzdžiu j šj darbi, įtrauk ti kuo didesnį būrį dėsty mu ir studentų, kad da? >ent mažu trupučiu pasiemtų naujų neišsenkamo iniversitetd istorijos loby>o žinių. .. .Septyniasdešimt sen intųjų balandžio 21 dieą muziejaus eksponatų egistracijos knygon itaukiamas pirmasis ekspoatas. Daug, labai daug avo laisvalaikio valandų uo tada docentas atiiioda užgimstančiai eksozicijai gausinti. Tai Va landos, praleistos Partijos storijos instituto ir VU rchyvuose, senų draugų mažiau pažjstamų žmoių butuose, prarymotos ies krūvomis enciklopeijų ir memuarų. Su dėkingumu M. Makimaitis mini E. Medžio, . Bulavo, doc. K. Domaevičiaus, doc. J. Klimkos Z. Balevičiaus šeimų ardus, visus kitus, padėLisius savo žiniomis, pa trintais, eksponatais. Ste lažai padėjo fakulteto adovybė, partinės or.gaizacijos nariai.
Glaudžiai bendradar biauta su studentais, mu ziejaus entuziastais: daili ninku ketvirtakursiu api pavidalintojų R. Katinu, „vaikščiojančia istorijos enciklopedija" V. Versec ku, kriminalistikos labo ratorijos laborantu A. Vaitiekaičiu, mokslo pir mūnu ir komjaunimo ak tyvistu diplomantu K. Kailiūnu (įdomus sutapimas — Kazys diplominiame darbe nagrinėja sudėtingą ir įdomią Teisės fakulteto istoriją). .. .Sklaidžiau tik ką už gimusio TF istorijos mu ziejaus svečių knygos la pus ir maloniai stebėjausi — kiek jau daug gražių ir šiltų žodžių išreikšti savo susižavėjimą sugebėio svečiai iš Alma Atos ir Kijevo, Rygos ir Tarta universitetų. Tačiau bene maloniausiai šeimininkų savimeilę kutens žiemos sesijos pabaigoje vykusio muziejaus atidarymo me tu TF dekano doc. I. Nek rošiaus ir didelio būrio pedagoginio personalo pa liktas įrašas pirmajame svečių knygos puslapyje: „Linkime muziejaus entu ziastams sėkmingai tęsti šį gražų ir labai reikalin gą darbą. Tegu šis muzie jus padės mums išsaugot ir gausint gražias fakulte to tradicijas". Kuklus, bet nepaprastai reikšmingas didelio darbo vertinimas, didelis įpareigojimas at eičiai! Antroji . šio muziejaus ekspozicijos dalis pasako ja apie įdomius studentų gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Pateiktos nuo
v
po Žemaitiją Visuomet pavergs jos pių sraunuma, tamsių iškų rūstis, nuo aukštuų atsiveriančių vaizdų atima ir jos žmonių mtis... Žygis. Tai ne rma Universiteto kraštorininkų kelionė mūsų ašto takais. Šį kartų 979.IV.29 — V.2.) mus
dar lydėjo mintys apie garbingą universiteto ke turių amžių istoriją bei kuklų mūsų jubiliejų — artėjantį VU kraštotyri ninkų klubo dešimtmetį. Ketvirtai valandą nak ties, išlipę iš traukinio Tryškių geležinkelio sto tyje. Datraukėme tamsos
traukos — tai lyg fakulte to komjaunimo, kitų vi suomeninių organizacijų metraščio nuotrupos. Ne sistebi sužinojęs, kad pir maisiais pokario meta.s pas mus tebuvo tiktai septyni VLKJS nariai. Klausaisi doc. M. Maksimaičio pasakojimo ir dar kartą suvoki, kbkie nepa prastai sunkūs metai bu vo pokario jaunuoliams. Kasmet dabar į garbingų „fukso“ teisininko vardų pretenduoja po keturis abiturientus, o tada ket virtadalis suolų likdavo tuščių. Fakultetas „nesu klijuodavo" kontingento. Su jaunųjų mokslinin kų įdomia, veikla supa žindina SMD skyrelis. Čia puikuojasi ir V. Brazaitytės garbės raštas, pelny tas pirmoje VU SMD kon ferencijoje. Gražia studentiška tra dicija ir gera darbinio auklėjimo forma tapo stu dentų statybiniai būriai ir rudens talkos. Prieš 30 metų universitetiečiai da lyvavo Jaunimo sodo sta tyboje. Tuo metu jauni mas vyksta įvaldyti plėši nių. Tada ir įkuriama pir moji VU stovykla už res publikos ribų. 1969 m. į užsienį išvyksta pirmas mūsų tarptautinis SSB. Nepraleido fotoobjektyvas ir nelengvų praėjusio rudens talkų akimirkų. Margas kaip genys tei sininkų kultūrinis, buiti nis, saviveiklinis ir spor tinis gyvenimas. Fakulte to darbuotojai mena susi tikimą su buvusiais Štut hofo kaliniais 1956-lisiais, ilgai neišdils įspū
apgaubtais laukais. Pla čiomis pelkėtomis pievo mis pasitiko Upyna. Pary moję prie trijų karių, 1944 m. žuvusių, vaduo jant Kaunatavą, kapo, iš ėjome į pavasarinio potvy nio sąnašom nugultą Vir vyčios pakrantę. Diena buvo įpusėjusi, kai, palikę upę kažkur dešinėje, pa siekėme Luokę, rašyti niuose šaltiniuose minimą nuo XIV a. Luokės apy
džiai iš ekskursijos po Rumšiškių liaudies bui ties muziejų. Šypsosi iš nuotraukų 1950 metų fa kulteto liaudies teatro ak toriai, šiandieninių sa viveiklininkų būrys, ski CZASOW TKRAZNIBYSZYCH, nantis laurus Universi ALBO teto renginiuose. Muzie > estetą štffata f 'uk w jaus lankytojo akys nu OpifMtiį h iiiii kryps į futbolo koman fe!/***, gmnii, pfafa dos „TF-1951" narių vei įįrr. čir. i’S dus ir geriausio šių dienų 4 < .> Lietuvos tinklininko S. Li ■ geikos iškovotą čempionišku auksu žibantį meda E B K A M lį, geriausios fakulteto sportininkės Z. Kriaučiukaitės sportinius trofėjus. Daug galima būtų kal t O A K bėti apie studentų tradici jas: paskutinę paskaitą, mediumus, jaunųjų spe cialistų skirstymo bei valstybinių egzaminų jau dinančius aktus. Šiame muziejuje tilpo tik viena kita studentiško „užklasi nio" gyvenimo akimirka. Taigi, Teisės fakulteto Za Pręystoris®. istorijos muziejus priėmė pirmuosius lankytojus. Ro dos, ir muziejaus vadovui doc. M. Maksimaičiui bū tų galima atsipūsti. Tačiau W Žfaltarai ųpt»’į jo galvoje jau nauji pla į. K- įfefe nai. Šiandien ekspozicijo . £>.£ '.v. ' ‘ je išdėstyta tik pusė visų surinktų eksponatų. Nori si, kad lankytojas pama K. Virvičiaus vadovėlis. tytų geriausius ir vertin giausius. Doc. M. Maksi maitis galvoja apie mažy tes kilnojamas progines parodėles — baigusių fa kultetą studentų laidų su sitikimo, dėstytojų jubilie jų proga. Mes, Teisės fa kulteto studentai, dėkoja me doc. M. Maksimaičiui už šią gražią dovaną. Linkim jam neblėstančio Pabaiga. Pradžia Nr. 13 sudaro geografijos turinį. entuziazmo tolimesniuose Jo darbuose yra užuomi šio darbo baruose. K. Virvičiaus knygose nų apie geografinį dalini V. KAUPAS fizinės geografijos žinias mą (rajonavimą). Atskirų apsprendžia rašymo lai natūralių regionų aprašy kas, kada Žemės fizinis mai įdomūs ir pilni. Štai geografinis suvokimas bu kaip pavyzdį pacituosime linkės praeitį ir dabartį vo bendras, mažai parem „Visuotinėje geografijoje" tyrinėjo VU kraštotyri tas eksperimentais, stebė aprašomas Špicbergenas: ninkų klubas, 1978 m. čia jimais, kiekybiniais mata „Špicbergenas tai sala, surengęs kompleksinę eks vimais. Tačiau turinį fi 1596 m. atrasta olandų ir pediciją, kurioje sukauptą zinės geografijos jisai su pavadinta taip dėl aukštų medžiagą apibendrino prato plačiai ir gana pil dantytų kalnų, kurių sala dviejuose šiemet pasiro nai. To turinio apibūdini pilna. Oras ypač šaltas, o džiusiuose leidinukuose: mą randame K. Virvičiaus žemė beveik visą laiką . Luokės šnektos tekstai", „Bendrosios geografijos užklota sniegu. Yra nema ir „Socializmo laimėjimai vadovėlyje" (1773). „Na ža mums nežinomų auga Lietuvoje. Sartai ir Luo tūralinė geografija aprašo lų, įvairių rūšių paukščių, kė". Pailsėję leidomės ke žemės rutulio paviršių ar elnių, baltųjų lokių, la liuku link Šatrijos, savo ba vandens užlietas da pių, laukinių jaučių etc. Nukelta į 4 psl. lis, kurias sudaro gamta Salos vidinės sritys dar be žmogaus įtakos. Tai že nelankytos: tie, kas tai mynai, kalnai, kalvos, padaryti kėsinosi, žuvo slėniai, miškai, dykumos, arba nuo šalčio arba nuo sąsiauriai, salos, pusiasa plėšriųjų žvėrių". Baigiant apie K. Virvi liai, jūros ir kt. Taip pat žmonių povyza (veido čiaus pažiūrų novatoriš spalva .kalba ir kt.), kuri kumą pažymėtina, kad jis prigimties jiems duota". savo „Dabartinių laikų Plačiai aiškindamas geo geografijoje" pirmas Lie grafijos esmę jis pasako, tuvoje ir Lenkijoje atkrei kad geografija nagrinėta pė dėmesį į geografijos žemės visumą, liečia jos mokslo istoriją, apžvelgė ryšius su dangumi, kuris svarbesnius antikinės geo ją supa su žmonėmis, ku grafijos veikalus. Iš viso rie ant jos gyvena. jo veikalai parašyti re įdomiai K. Virvičius miantis gausia literatūra, apibūdina Žemės ryšius kurios nuorodos pateik su Dangumi (Visata). Ta tos išnašose ir sudaro sai ryšis pagal jį reiškiasi gausią bibliografiją. dienos ir nakties ilgių ki Dėl tokio visapusiškume, time, klimatuose ir zono požiūrio gilumo K. Virvi se, žvaigždžių judėjimo čiaus geografijos vadovė virš horizonto ir zenito, liai buvo kelis kartus lei Žemės sukimosi greičiu džiami ir vartojami Edu Koperniko sistemoje ir kacinės komisijos mokyk t. t. Nusakydamas pačios lose, taip pat XIX a. pir žemės planetos geografi moje pusėje, apie pen jos turinį jis išvardina kiasdešimt metų po jų pa šias svarbiausias tyrimo rašymo. Jie buvo savotiš sritis: Žemės forma, dy ku mokyklinės geografi dis, vietovių ribos ir jos dalyko kriterijumi, aukščiai, kalnai, vande nes ilgą laiką jiems lygių nys (jūros, ežerai, šalti nebuvo. Su K. Virvičiaus niai, upės ir kt.), miškai, knygomis susilygino, o dirvožemiai ir jų našu specialiuose klausimuose mas, mineralinės versmės, suprantama ir pranoko visokia gyvastis. Visa tai J. Sniadeckio darbai. Prof. C. KUDABA tam tikroje sąveikoje .r
GEOGRAFU
FOVSZECHNA
Įžymusis Universiteto auklėtinis
Keliavom po Žemaitija
TAIKLUS ŠŪVIAI Neseniai VU SDAALR komitetas organizavo šau dymo varžybas, skirtas Universiteto 400 metų ju biliejui. Jose dalyvavo 18 komandų. Taikliausiai šį kartą šaudė teisininkai. Jie su rinko 408 taškus ir užėmė pirmąją vietą. Antrąją vietą užėmė fizikai. Tre čiąją — Ekonominės ki bernetikos ir finansų fa kulteto komanda. Iš merginų geriausiai pasirodė Prekybos fakul teto studentė J. Juškevi čiūtė. Iš 100 taškų ji su rinko 86 taškus. Antrąją vietą iškovojo D. Butrimavičiūtė (Teisės fak.). Trečiąją vietą užėmė T. Resnova (Teisės fak.). Vyrai prizines vietas pasidalino taip: I — V. Balkus (Teisės fak.). II — A. Braziūnas (PEF), III -■ J. Muraška (EKFF). Geriausios komandos buvo apdovanotos prizais ir diplomais. Juos įteike prorektorius B. Sudavičius, SDAALR komiteto
,,Dinamo" šaudykloje Kaune vyko LTSR studen tų spartakiados kulkinio šaudymo varžybos. Vil niaus universiteto šauliai 13 taškų persvara iškovo jo I vietą. Antri — KPI studentai, trečioje vietoje — VISI šauliai. Sauliai varžėsi 4 dienas pagal olimpinę programą. Pratime, šaudant į apvalų taikinį 50 m atstumu iš pistoleto PEF II kurso stu dentas, sporto meistras, TSRS rinktinės narys A. Smailys iškovojo I vietą
Atkelta iš 3 psl.
pirmininkas A. Sapožnikovas. L. SKIRPSTAS
Autoriaus nuotr.: Pro rektorius B. Sudavičius įteikia jubiliejinį prizą nugalėtojams teisinin kams; dar akimirka — ii šūvis.
(549 tšk.). Greiitošaudoje 60 šūvių į siluetinius tai kinius (25 m atstumas) jis buvo trečias. Šaudant ma žo kalibro šautuvu 60 šū vių gulom II ir III vietas iškovojo Teisės fakulteto studentai, kandidatai į sporto meistrus S. Liutenko ir V. Balkus rezulta tais 594 ir 593 tšk. Prati me, šaudant šautuvu iš trijų padėčių (po 40 šū vių) S. Liutenko buvo tre čias (1127 tšk.). Gegužės 10—14 dieno mis vyko LTSR kulkinio
šaudymo čempionatas, ku riame dalyvavo ir Uni versiteto studentai. Nu stebino PEF II kurso stu dentas A. Kaminskas, ta pęs 1979 m. čempionu. Jis pratime 60 šūvių j silueti nius taikinius greitošauda išmušė 585 taškus. III vietoje liko jo komandos draugas A. Smailys. Jis buvo trečias ir kitame pratime, šaudant 60 šūvių iš 50 m atstumo. Šaudant šautuvu 60 šū vių gulom S. Liutenko už ėmė III vietą.
TENISO VARŽYBOS
Kaune buvo surengtos aukštųjų mokyklų spartakia dos teniso varžybos. Univer siteto komanda (veikė visus savo varžovus ir iškovojo pirmąją vietą. Pagirtinai žai dė EKFF I k. studentė D. Charlušaitė ir Iškovojo du brangius taškus rungtynėse su Kauno Politechnikos insti tuto tenisininkais. Gerai žai dė ir Fizikos fakulteto I k. studentė R. Mečinskaitė, taip pat medikas E. Subatavičius bei prekybininkas A. Mažei ka. Asmeninėse varžybose stu dentų teniso čempionės var A. SVEŠNIKOVAS dų iškovojo EKFF II kurso FF IV k. studentas, studentė N. Dilytė. V. MATULAITIS varžybų teisėjas
dydžiu Žemaičiuose nusi leidžiančios tik Medvėga liui. Pridusę užkopėm vir šun ir ilgai grožėjomės šio krašto platybėmis. Gaulėnuose apžiūrėjome J. Andriusevičiaus įkurtą ir prižiūrimą muziejų. Kitą rytą 10 km kelio nė prieš vėją visai nenugąsdino ir mes sėkmingai pasiekėme Užventį, kur apžiūrėjome tarybinių ka rių kapines, kraštotyrinin ko V. Rimkaus globoja mą Užvenčio istorijos mu ziejų. Užventyje stovi medinis dvaro pastatai, kuriame dešimt metų gy veno rašytoja Šatrijos Ra gana, ošia nedidelis pai kas, po kurį vaikščiojo ji su P. Višinskiu. Pavenčiais patraukėme į Ušnėnus. Kalbėjomės su rašytojos Žemaitės anūku J. Jankumi, pasakojusiu apie savo „babą". Pasiekėme Kuršėnus — mieste iškilęs paminklas L. Ivinskiui, išleidusiam 17 lietuviškų kalendorių. Ilgokai užtrukome Papilė je — įdomia gamta, seno vės paminklais garsėjančiame miestelyje. Garsus jis 120—150 mln metų se numo Ventos išplauna mais jūros periodo sluoks niais. XIX a. be kitų mokslininkų juos tyrinėjo ir VU zoologijos ir lygi namosios anatomijos prof. E. Eichvaldas, kurio pa žiūros nedaug skyrėsi nuo gerokai vėliau paskelbtų darvinizmo pagrindų. Sa
vo senatvę Papilėje pra leido VU auklėtinis S. Daukantas, palaidotas kai riajame Ventos krante, stovinčiame piliakalnyje, kur tada jau buvę kapi nės. Šiam mūsų istorikui ir rašytojui miestelyje iš kilę didingas skulptoriaus V. Grybo paminklas. Paskutiniąją dieną ap lankėme buvusiam Para gių dvare įkurtą rašytojos Lazdynų Pelėdos memo rialinį muziejų, kur paro dyti seserų Sofijos ir Ma rijos gyvenimo ir kūrybos etapai, eksponuojami jų tėvo N. Ivanausko tapyti paveikslai. Nuo Paragių ne per toliausia ir Virvy čia — jau platesnė, negi žygio pradžioje, srauniai nešanti vandenis susitik: man su Venta. Vėl palei ją keliaudami, praėjome Tryškių miestelį — su stačiakampe aikšte, kur rymo kolona su liaudies meno paminklu — medi ne ugniagesio šv. Florijo no skulptūra. Palikę Tryš kius, menančius 1863 m. sukilėlius, žemaičių pulk ) kautynes su vokiečiais, pasiekėme Tryškių gele žinkelio stotį. Vėl ilgimės naujų kelionių, juk eks pedicijos „Mano Tėvynė — TSRS" dalyvių knygu tėse daT daug vietos nau joms atžymoms, o mes trokštame susitikimų su liaudies garbingos praei ties ir šlovingos dabarties paminklais. L. SLABOŠEVlClDTĖ K. TUNKŪNAS
V. Dagio nuotr.: palei Virvyčią.
GAUTI SANATORINIAI IR POILSINIAI KELIA LAPIAI 1979 M. II PUSMEČIUI
SERGANTIEMS VIRŠKINIMO ORGANŲ LIGOMIS: Druskininkai IX.25 — X,18 170 rb. Druskininkai IX.3 — IX.26 110 rb. Birštonas IX.10 — X.3 120 rb. Druskininkai 1979.XII.18 — 1980.1.1 170 rb. Birštonas X.l — X.24 120 rb. Birštonas X1.17 — XI.3O 120 rb. Feodosija X.15 — X1.7 115 rb.
Q
SERGANTIEMS PERIFERINES NERVŲ SISTEMOS LIGOMIS: Birštonas VIII.17 — IX.9 120 rb. SERGANTIEMS CENTRINES NERVŲ SISTEMOS LIGOMIS: Palanga IX.11 — X.4 130 rb. Palanga IX. 11 — X.4 130 rb. Palanga XI.2O. — XII.13 140 rb. Piatigorskas IX.2O — X,14 120 rb.
SERGANTIEMS JUDEJIMO-ATRAMOS ORGANŲ LIGOMIS: Likėnai VII. 14 — VIII.6 110 rb. Likėnai VIII. 10 — IX.2 110 rb. Likėnai X.21 — XI. 13 110 rb. Likėnai X.25 — X1.17 110 rb. Eupatorija (kursuotė) IX.28 — X.21 135 rb.
A- BUNIKIO piešinys.
OGEMJCCUOg ADRSSAS BMQ0 — MTP-S
SERGANTIEMS KRAUJO APYTAKOS LIGOMIS. Druskininkai VII.8 — VII.31 120 rb. Druskininkai VIII.5 — VIII.28 120 rb. Druskininkai X1.18 — XII.13 120 rb. Feodosija (amb.) XII.16 — 1.8 130 rb.
Universiteto g. X „Tarybinis studentas” Telefonai — 017020, — ketvirtadieniais spaustuvėje 014444
KURSUOTES (gydymas ir maitinimas, nesuteikiant nakvynės): Druskininkai VI.5 — VII.7 100 rb. — 3 kelialapiai Druskininkai VII.14 — VIII.6 130 rb. Soči IX. 18 — X,2 127 rb. Druskininkai X.29 — X1.31 130 rb. Druskininkai XI,10 — XII,3 130 rb. Druskininkai XII.9 — 1980.1.17 130 rb.
POILSINIAI KELIALAPIAI: Palanga VII.5 — VII.16 40 rb. (2 kelialapiai) Palanga VIII.22 — IX.2 40 rb. Palanga IX,3 — IX.14 54 rb. (2 kelialapiai) Palanga IX.15 — IX.26 40 rb. Anykščiai IX.7 — IX.18 32 rb. (3 kelialapiai) Trakai VII.5 — VII. 16 44 rb. (4 kelialapiai) Trakai VII.29 — VIII.8 44 rb. (4 kelialapiai) Trakai VII.30 — VIII.10 44 rb. (2 kelialapiai) Lampėdžiai VIII.21 — IX.4 40 rb. (2 kelialapiai) Palanga VIII.20 — VIII.31 80 rb. Lampėdžiai XI.2 — XI.16 84 rb. (2 asm.) Jūrmala IX.15 — IX.26 40 rb. Jūrmala IX.27 — X.8 40 rb. Taip pat kviečiame ilsėtis Universiteto viloje Pa langoje. I pamaida liepos 1—14 d. II pamaina liepos 15—28 III pamaina liepos 29—11 rugpjūčio IV pamaina rugpjūčio 12—26 Informacija teikiama VU studentų profsąjungos komitete, telefonas 63-34-72. Studentų profsąjungos komitetas
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4707 Užs. Nr. 1433 LV 10441
REDAKTORĖ A. NUGARAITf