SVEIKAS GEGUŽI!
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Vilnius,
1959 m. gegužės mėn.
UVENTAI
7 KETVIRTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
I
Kaina 20 kap.
PASINAUDODAMAS PASIULYMU PARAŠYTI Todėl, kad mes su Jumis gy bų Lietuvoje kiekvienam STRAIPSNELĮ SPAUDOS DIENOS PROGA, NORIU, vename visiškai kitame pa tūkstančiui gyventojų tenka KAD JŪSŲ LAIKRAŠTIS ATSPAUSDINTŲ MANO saulyje Ir apie tai, kas buvo 606 egzemplioriai laikraščių TRUMPĄ ATSAKYMĄ VIENAM „TARYBINIO STU „anksčiau“, galime skaityti tik ir žurnalų. O Prancūzijoje, DENTO” SKAITYTOJUI Į KLAUSIMUS, UŽDUOTUS „France-soir’’ ar kituose pa nežiūrint visų buržuazinės našiuose buržuaziniuose laik spaudos triukų ir pigių sen PERTRAUKOS METU. raščiuose. Mums įdomu skai sacijų, vienam tūkstančiui — Anglijos karalienė vyk tyti apie mūsų gamybininkų gyventojų — 246 egz. Nega Po paskaitos vienas šio laikraščio skaitytojų paklau dama į Ameriką pasiėmė 150 laimėjimus todėl, kad nauji lėjo pasigirti „anksčiau” bur savo gražiausių suknelių. . . miestai yra statomi MUMS, žuazinės Lietuvos spaudos lei sė: — Kodėl mūsų laikraščiai Karas Alžyre mums grasina kiekviena nauja! iškasta rū dėjai savo dideliais tiražais, tiek daug rašo apie gamybą, infliacija. . . Geriausias vais dos tona skirta MUMS. Mums nors Jūs, atvirai kalbant, ne statybas, žemės ūkį ir kuku tas nuo gripo — kokteilis įdomu ir miela skaityti apie pažindami jų spaudos ir ne Montparnaso auksines jaunuolių rankas to gyvendami tais laikais, ją rūzus? Juk tas neįdomu skai „Sputnik”. .. tyti. Reiktų daugiau rašyti teatro artistė nužudė savo vy dėl, kad jos šiandien stato perdaug idealizuojate. apie žmonių buitinius daly rą ir motiną. . . Galite turtin komunizmą, kuria geresnį ir Galima mūsų laikraščiams kus, spausdinti daugiau Įvai gai ištekėti tik dėvėdami šviesesnį rytojų. daryti nemaža priekaištų, kad renybių. Sako, kad anksčiau „Boussac” paltus.. . kaina Ar nemalonu Jums, mano jie kartais nevisai įdomiai ra laikraščiai buvo žymiai įdo 35.000—52.000 frankų. . . jaunasis pašnekove, būtų skai šo apie tarybinių žmonių did Kaip matote, jų „sensaci tyti „Tarybinio studento” vyrišką darbą, kad kartais mesni. .. Prisipažinsiu, kad šis klau jos” yra visai kitokios negu straipsnį apie Jūsų gerą dip apie tikrai įdomius dalykus simas buvo nelauktas, nes mūsų spaudoje. lominį darbą? Galiu drąsiai „moka” rašyti sausai ir nuo Atsiverskime antruosius šių tvirtinti, kad Jūs tą laikraš bodžiai. mano pašnekovas nėra „anks čiau” gyvenęs, jis užaugo mū dviejų laikraščių puslapius. čio numerį pasillktumėt at Tačiau čia kalta ne tarybi Pravda” minčiai. Tai kodėl Jums ne nė spauda, bet mes patys — sų laikais, mokosi tarybinia „Komsomolskaja spausdina straipsnį „Auksinės me universitete. įdomu skaityti apie tokį kaip žurnalistai. Mes dar nepakan Nenorėdamas knaisiotis, rankos”, kuriame rašo apie Jūs, tik gal kuklesnį tarybinį kamai pažįstame gyvenimą, mokyklos jaunuolį, kuris apsirengęs dul nevisada gerai pažįstame pa „anksčiau”, t. y. buržuazi Gorkio techninės niais metais, išleistos gelto Nr. 11 auklėtinius — darbo kėtu darbininko kombinezo prastus eilinius žmones — nos spaudos šiukšlyne, noriu pirmūnus, prisiėmusius naujus nu stato Jums naują bendra pagrindinius materialinių gė patelkti vieną gana būdingą socialistinius įsipareigojimus butį, arba melžėją, kuri ne rybių kūrėjus. Spalio garbei. Čia praneša klausiusi paskaitų, tačiau dabarties pavyzdį. Reikia mums patiems akty Prieš mane ant stalo guli korespondentai iš įvairių mū rodo komunistinio darbo pa viau dalyvauti kūrybiniame „Komsomolskaja Pravda” sų šalies kampelių džiuginan vyzdžius, kodėl Jums neįdo gyvenime, daugiau ir atidžiau apie pastatytus mu, kad mūsų šalyje surasti jį stebėti. Tada mūsų straips 1957 m. spalio 9 d. numeris čias žinias pirktas Maskvoje ir buržua naujus klubus, naują miestą nauji geležies klodai, primelž niai bus įdomūs, turiningi ir zinio laikraščio „France-soir" — Komsomolską prie Pečio- ta daugiau pieno? Man atro niekas nedarys priekaištų, 1957 m. spalio 10 d. nume ros, apie tai, kad Zangezuros do neįdomu todėl, kad tai da kad laikraščius nūobodu skai kalnuose surasti turtingi ge roma ne Jūsų rankomis. ris, pirktas Paryžiuje. tyti. „Komsomolskaja Pravda” ležies klodai. Noriu priminti, kad daugu „France-soir ” šaukia: „Ko rašo apie pirmąjį tarybinį že ma tarybinės spaudos skaity V. ZENKEVIČIUS mės palydovą, apie teisėtą ta munistinės Kinijos industrijos tojų yra kitos nuomonės. Žurnalistikos katedros rybinių žmonių pasididžiavi augimas baugina Vakarus...”, Apie tai kalba faktai. Tary dėstytojas mą savo socialistinės Tėvynės „Infliacijos pavojus neišven ♦ giamas ” , „Pine nepavyko su mokslo ir technikos laimėji mais, spausdina užsienio šalių formuoti naujos vyriausybės”, Hitlerinė Vokietija, nukalusi Valandėlę slinkome be žodžių. pančius visai Europai, Mintys mūsų buvo ne per gied mokslininkų pasisakymus, ku „Pirkite šviežius mėsos kon vergijos 1941 m. birželio 22 d. rytą už riausios. Tiesa, pasipriešinimas rie vadina palydovą didžiau servus. . . pagamintus iš ge griuvo Tarybų šalį. Staigumo gerokai pasistūmėta į sia XX a. sensacija. Pirmaja riausios amerikietiškos mė pritrenkti žiūrėjo respublikos palaužtas, priekį, bet... Visiems aišku, jog pasienio valstiečiai į keliais viršila tikriausiai nesuras naujo me puslapyje išspausdinta ir sos”, „Penkios žmogžudystės taikstančius hitlerininkus. O žy sios būrio apsistojimo vietos, ir kita žinia, kuri labai domina per vieną naktį”, „Alio, Alio! giavo Jie kupini puikybės, žvan duokite policiją. . ., Dešimt gėdami geležimi, stengdamiesi turi apsiprasti su mintimi, kad tarybinius žmones. tiesiai laikyti masyvaus šalmo IS ATSIMINIMŲ — Tai džiugina liaudį! Ša minučių siaubo” ir t. t. galvą, kiti atlapota Kodėl mums įdomesni yra i svarinamą lis gavo pieno daugiau, negu krutinę, atraitotomis rankovė Pravda” mis, kad „žygis į Rytus” atro bet kada anksčiau — skelbia „Komsomolskaja dytų tikrai „eine Lustrelse ”. „Komsomolskaja Pravda” straipsniai apie statybas ir minime 14-ąsias gegužės spausdindama Statistikos val gamybą, apie jaunuolius — 9 Rytoj dienos metines. Bet ne pigiai auksinių rankų meistrus, apie guvo iškovota Pergalė. Tarnau dybos pranešimą. III Baltarusijos fronto Gal mano jaunajam pašne naujus klubus ir miestus, iš damas gvardijos pulko eilėse, turė tavo vidurių nešildys vakarienė. taigoje, apie tai, 293 kovui įdomu sužinoti kuo augusius jau progos iš arčiau matyti O Jeigu Stepanas Pavlovičius ir I džiugina savo skaitytojus kad šalyje daugiau primelžta žmones, išsklaidžiusius mitą padarytų tokią malonią staig armijos nenugali meną, tai prie Jo išganingai ga pieno ir Išauginta kukurūzų? apiehitlerinės „France-soir”? mumą ir priartinusius šią didin
negu vokiečiams. Ir reikalas yra: nuo sauso davin'o, nuo pa raku dvokiančio oro, o labiau siai nuo sūrių trofėjinių konservų visi kenčia troškulį. Parnešiu van dens, bent valandėlę pabūsiu po namų stogu. Laimei, ir migla tirštėja. Duryse svečią pasitinka šuo — ištikimiausias namų gyvento jas. Jis stato šerį, bet pakalbin tas ima vizginti uodegą. Nustebę žiūri š sienų garbin gi proseneliai, į pirmąjį rusą. O štai ir šūvių papliūpa pa drioksėjo. Kontrataka vėl prasi deda. Reikia skubėti į savo pos tą. Priešo pusėje, rodos, t:k už kelių žingsnių trata kulkosvai dis. Zvembia kulkos, bet vis vir šum gaivos, viena kita dzapteiėja į gluosnio stuobrį, po kuriuo matau pusiau gulomis įsitaisiusį man nepažystamą karinnką. su telefono rageliu rankoje. Taip mažai, rodos, teužtrukau, o per tą laiką žiūrėk, kokių pasikeiti mų esama! — Aukštuma Nr. NN. Karto ju: aukštuma Nr. NN. Ugnis! Ug nis! Ugnis! — praeidamas aiš 4 kiai girdžiu karimnKO zoažius. Tik staiga suterskejusi nuošia kulkosvaiozio saivė. bpeju suma tyti iš miglos taip ūmai išnirusį reginį: dvi tamsias vokiečių gre nadierių figūras, užgulusias kulkosvaidį, įtaisytą artilerijos sviedinio duooeje. — Tu sakyk Jam, kad Jis eitų Ir šitaip tu man kiauliškai pra šen, — kreipėmės Į jo draugą. šauk! Bet ir tai nepadėjo. Matyt, apsi galvojęs, kad vis dėlto geriau llkt! pas senąjĮ šeimininką — į UŽNUGARĮ nors pagyrimo už tokią sargybą Iš jo tikėtis negalėjo — mūsų Cypauja po kareiviškais ba kulkosvaid'ninkas pagaliau dingo tais sutryptas sn.egas, žvangsi už kertės. automatų diskai, skimočioja šo Danginomės iš kur atėję Ir vinių patronai — visur jų p Ina: mes. žinoma, su grobiu. Iš be kuprinėje, kišenėse. Visą parą laisvio sužinojome, kad g:nkluo- trunka žygis iš ugnies linijos t -ų hitlerininkų kaime visa kuo užfrontės „ištormav.mo” punk pa. tą. Viršum galvų nukaukia pa klydęs artilerijos svied nys. ūar puikiai atskiri vienodą, gerai pa „NIEKIENO ŽEMĖJE" žįstamą „Maksimo” kalenimą Ir vokiško MG sal žlegėdami šovinių Juostų ir karštligiškas dujokaukių geležimi, trumpais ves. raSKUi ausį tepasiekia tik prislopintas, duslus fronto dun perbėgimais mūsų naujas pozici jas ką tik kontratakavo vokie dėjimas. — Bent ausys pailsės, — ban čiai. Bet tegul tik apflsta šau dymas — eisiu. Eisiu „Į sve do kažkas užmegzti pokalbį. Nie čius” — į vienkiemį niekieno kas jam neatsaKo. Ką ir beatsa žemėje; Jis mums arčiau kyti! Argi nespėta priprasti prie tos muzikos! uar buvo beprade dąs aiškinti, jog miestą cinten paimti sutrukdžiusi anuoji kuo pa, kad vokiečiai bucų galėję mus atkirsti prie Melcnersaorro, Jeigu patys taip paniškai neoutų Dijoję apsupimo. Niekas — nė mur mur, tyli visi, engiami ne numaldomo miego. Kaip gerai, kad kojos pačios žino savo nesu dėtingas pare.gas. Akimirką į akis teškia aštri šviesa, tuoj prigęsta „otudeoekerių" vora su amunicija, su kariuomene, — antra, tremia... Ko visi taip sužiurę? — Mes dar grįšim! — riktelėja vienas iš musų Į Jų nebylų klausimą. Skurdi spinksulės švieselė, prasiskverbusi pro stropiai aptemdyto namo lango plyšeliuką, įkyriai primena, kad yra pasau lyje tokie daikta', kaip kamba rys, židinio šiluma, lova. .., ir dar labiau svarina miegu galvą. Kada paskutinį kartą miegota po stogu? Dviejų minučių poilsis — „pa rūkymas”. Griūva kur kas sto vėjo. Priekyje šmėkštelėja judėjimo reguliuotojo figūra su rausva žibintuvėlio šviesele ant krūti nės, su vėliavėle rankoje. Kairės suk mu žengte marš!” — skardosi iš užpakalio komanda, į koloną įsijungia nauji būriai. Ir taip visas kelias miegančios kariuomenės.
portuosime, kad „būrio apsistoji mo artumoje Jokių priešo buvi mo žymių nepastebėta”. Tik — štai, peržengę griovį, kelio at šlaitėje vos nesuklumpame ant šviežia5 surausto žemių kaubu rio. Apkasas! Ties Juo, kaip iš po žemės šdygsta palapinė. Kulko svaidžio lizdas! Tuo akies mirks niu iš po palapinės pasirodo vo kietis, šoka prie kulkosvaidžio, gul'nčio prie pat mūsų kojų, bet, išvydęs nelauktus svečius taip arti, nutėrsta ir kilsterėja rankas: „Nicht schiessen!” Pri........ durmu kyštelėja galvą «r antras. Tačiau greit sumetęs, kuo viskas kvepia, leidosi tolyn apkasu, atsiremianču į namo kertę. O keistoko LZ__ ___ būta žmogaus. Pabėgėjęs tiek, kad vienas žings>njSxJ šoną, ir jis bus už namo kertės, stabtelėjo, ir atsisukęs ŽiŪri Į mUSj |yg _________ lyg negalėdamas Įsitikinti, ar akys Jam nemeluoJa. — Komm! pamojame ranka. Bėglys tik papurtė galvą, vis ta’p mus įdėmiai sekdamas.
FRONTO IDILIJA“
1,-
gą dieną. ŽVALGYBOJE
Spaudos dienos proga 10,
Centrlnių rūmų Aktų salė je — sienlaikraščių apžiūra. „Tarybinis medikas”, „Už tarybinį mokslą”, „Tarybinis ekonomistas”, — skaitot jūs isienlaikraščių pavadinimus, lyginant straipsnelius, apipa vidalinimą, juokiatės iš šau nių karikatūrų. Šiomis dieno mis apsilankęs apžiūroje eko-
nomlstas gali nemažai sužinoti apie medikus, fizikus, o teisininkai, tikriausiai, pasido mės gamtininkų gyvenimu. Gamtininkų? Ne, jų slenlaikraščių čia kol kas nesimato. Tikėsimės, kad draugai iš Gamtos fakulteto pasistengs greičiau užpildyti tą dėl jų kaltės likusią tuščią vietą.
Klek Jų Jau pražygiuota, tų Rytprūsių kaimų ir bažnytkai mių! Vieni atmintyje išliko savo puikia apylinkės panorama, kiti — įspūdingu gaisro reginiu. O šis — atsitikimu, panašiu į nuo tykiu Musų, trijų žvalgų, žygis, tie. sa, nepasižymėjo visais budrumo privalumais. Bet būk tu žmogus budrus, kai gerą dienos kelio gabalą būsi padaręs ne kojomis, o pilvu. Ir dar per pažliugusį kovo mėnesio sniegą. Ar ne taip jaučiasi žmogus tramdomuosiuo se marškiniuose, kai išmirkę per dieną drabužiai pradeda stingti ant tavęs vakaro šaltyje?
ruojančio puodo nešios į eilę Genadijus Medvedevas, Buračiokas, Ciganas... Ak, liko Jie gu lėti purviname kovos lauke. O kam dabar eilė? Juk Ir rytoj, o gal dar ir šiąnakt sutikę vo kiečius, vėl ne su bulvėmis mėtysimės! Bet vokiečių — nė balso. — Et, tik vergiškas karinio Įstaty mo vykdymas toji mūsų žvalgy ba — Įkyriai visus persek'ojo mintis. O mūsų Anatolis, spjovęs Į bet kokį atsargumą, jau buvo bebandąs užsirūkyti, ir keikėsi radęs degtukus sumirkus. Jau pats kaimo vidurys, o niekur nė rjyvos, dvasios. Net šuns balso niekur negirdėti. Tad nėra ir slampinėti Dar keli žingsniai, ir grįžę atgal ra-
iš® IRAZILIJA
1S
Tūkstančiai Rio do Žaneiro studentų dalyvavo Nacionalinio lanko Prezidento. p. Kampos laidotuvių parodijoje, nes Jis re'caiauja dar didesnių užsienio kapitalo lnvestacijų Brazilijoje abal svarbioje naftos pramonėje, o tokią pažiūrą studentai lai to Išdavikiška. Procesijos priešakyje ėjo būrys studentų, kurie nešė plaka is ir karstą su studentu, vaizduojančiu mirusį p. Kampos. Studentai pritaikė žodžius karnavalo dainoms, reikalaudami Nacionalinio Banko prezidento atsistatydinimo, nes tokiam žmo ni! negalima leisti vadovauti bankui, ypač dabartiniu metu, kai Irazilljos liaudis reikalauja nacionallnės-ekonominės nepriklau somybės. I Šį kartą net policija nesutrukdė demonstrantams, bet San ratilo mieste panaši demonstracija buvo uždrausta ir studentai Pasitenkino atnešę karstą prie Valstybės Parlamento ir palikę 'lakatą: „Čia guli Brazilijos išdavikas Roberto Kampos”.
•rancozija
/i
Togo studentų sąjunga Prancūzijoje nepaprastajame savo ‘Ongrese priėmė deklaraciją, dar kartą pabrėžiančią būtinumą Usivienyti visoms Togo nacionalinėms partijoms kovai dėl ttkF* nepriklausomybės. Togo jaunimas kartu su liaudimi kovos geresnę visų darbininkų ateitį ir palaikys Togo vyriausybės plksmus, vedančius prie Togo nepriklausomybės.
fRAlKIJA U- I Pagal oficialius Atėnų statistikos duomenis 2.500.000 — mažu- ■aiJg l/q visos Graikijos gyventojų yra beraščiai, o aukštąjį
l'okslą yra baigęs maždaug 1 proc. gyventojų. Graikijai trūksf mokytojų — vienam mokytojui tenka 100—150 mokinių, nors ■"e 5000 Jaunų baigusių aukštąjį mokslą mokytojų yra be darMokyklų pastatai netinkami, mokytoji! atlyginimai menki.
Uniyersitoto
kolona
šventinėje demonstracijoje.
PIKCILINGIS
KALBININKŲ PASITARIMAS Užvakar Kolonų salėje [vyko lstorijos-f!loloqijos fakulteto profsąjungos organizuotas gamybinis pasitarimas aktualiais da bartinės lietuvių literatūrinės kalbos klausimais. Pasitarime gausiai dalyvavo ne tik Universiteto dėstytojai, bet Ir svečiai iš Mokslų akademijos. Rašytojų sąjungos, Pedagoginio Instituto, leidyklų. . . Pranešimą susirinkime „Apie literatūrinės kalbos norminimo pagrindus bei kriterijus ir lietuvių kalbos katedros uždavinius” padarė doc. J. PALIONIS. Pastaraisiais metais mūsų respublikos periodikoje kaskart vis dažniau ir dažniau keliam: ir svarstomi lietuvių literatūrinės kalbos kultūros, vieningesnių ir tikslingesnių jos normų nusta tymo klausimai. Tai. žinoma, tiktai sveikintinas dalykas, nes, nepaprastai sparčiais tempais ir be paliovos kylant socialistinės lietuvių naci jos kultūrai, tuo pat metu tolydži# vis didėja ir didėja lietuvių tarybinės visuomenės domėjimasis vienu svarbiausių socialistinės kultūros elementų — gimtosios kalbos kultūra. Tačiau, iš kitos pusės, reikia pasakyti, kad tas lietuvių literatūrinės kalbos kul tūros klausimų kėlimas be: svarstyrnas ligi šiol daugiausia bū davo atsitiktinio ir individualaus pobūdžio, be to, Jis nebuvo re miamas v'eningesn'ais teoriniais pagrindais. Pavyzdžiui, vieni kal bininkai, sekdami Jablonskine tradicija, literatūrinės kalbos nor mas tebuvo linkę grįsti vien tarmių duomenimis. Kiti vėl savo svarstymuose daugiau pasikliaudavo pačios literatūrinės kalbos raidos dėsniais bei polinkiais. Pagaliau treti, kaip reikiant neįsigilinę Į literatūrinės kalbos kultūros bei normalizacijos klausi mus, pateikdavo nepakankamai motyvuotų pasiūlymų. Štai todėl dabar jau visiškai pribrendo reikalas bendromis, sutelktinėmis Jėgomis pasvarstyti, visų p'rma, tuos pagrindus, principus, kur'ais remiantis būtų galima toliau sėkmingai varyti tarybinės santvarkos sąlygomis suklestėjusios lietuvių nacionali nės literatūrinės kalbos kultūros bei normalizacijos darbą, Juo ba kad teisingų, iš marksistinės kalbotyros r marksistinės-leni ninės nacionalinės politikos išeinančių literatūrinės kalbos kultū ros be: normalizacijos pagrindų nustatymas turi ne tik didelę teorinę bei praktinę, bet ir politinę reikšmę. Kai kalbama apie literatūrinės kalbos kultūros ar normaliza cijos pagrindus, ta! paprastai visuomet akcentuojama literatūri nės kalbos specifika. Jos paskirtis bei tikslas. Ir tai teisinga, nes neišaiškinus literatūrinės kalbos specifikos, sunku suvokti ir pa čią tos kalbos norminimo, tobulinimo (t. y. jos kultūros) esmę. Kadangi literatūrinė kalba yra „meistrų apdorota”, daugiau ar mažiau sunorminta liaudies kalba, ta! jos formavimasis faktiš kai ir prasideda nuo to momento, kai liaudies šnekamoji kalba (paprastai eina kuri tarmė) imama literatūriškai doroti, kai pra dedama tvarkyti jos gramatinė sandara, rašyba, žodynas ir kita. Literatūrinės kalbos normas iškelia geriausieji kurios nors gim tosios kalbos mokėtojai: rašytojai, kalbininkai, visuomenės vei kėjai. Ypač didelj vaidmenį literatūrinės kalbos kūryboje ir normalizac'joje atlieka rašytojai, grožinės literatūros kūrėjai. Įžy mieji rašytojai per savo grožinės literatūros kūrinius ne tik at gaivina ir Įdiegia Į literatūrinės kalbos sistemą daug plačiau ne žinomų gyvos'os liaudies kalbos (tarminių) žodžių bei posakių, bet dažnai ir patys sukuria naujų vertingų kalbinės išraiškos priemonių (pakanka čia, pavyzdžiui, paminėti tik mūsų P. Cvir ką, J. Baltušį ir kai kuriuos kitus rašytojus). Ne paskutinė vieta literatūrinės kalbos normų iškėlime, o ypač jų Įtvirtinime, pri klauso ir kalbininkams (prisiminkim čia, sakysim, Jablonskio Įta ką dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos susidarymui!). Literatūrinė kalba jau nuo pat pirmųjų savo kūrimosi dienų ima skirtis nuo tos tarmės, kurios pagrindu JI kuriasi, ir kuo toliau, tuo vis labiau ima riedėt: savais keliais, plėtotis savais dėsniais. Mat, viena, Į Ją patenka kitų tarmių elementai, o antra, joje pal'eka ryškius pėdsakus josios kūrėjai, bei normintojai, ku rie atrenka bendrajam reikalui „tikslingesnes”, „vartoti teiktinesnes” kalbos tyt's. Tuo būdu, ilgainiui literatūrinė kalba tam pa atskira, savita kalbinė sistema, turinti skirtingus nuo liaudies tarmės tikslus be! uždavinius. Turint prieš akis nacionalinės literatūrinės kalbos ypatybes, tokią jos paskirtį bei funkcijas, lengvai galima suprasti, kad liaudinis Jos norminimo pagrindas, ypač mūsų gyvenamuoju me tu, mokslo ir technikos stebuklų amžiuje, yra nepakankamas, per siauras. Juk, pavyzdžiui, neįmanoma filosofijos ar matematikos veikale išsiversti vien tik tais žodžiais ir posakiais, kuriuos var toja kasd'eniniame gyvenime kaimietis! Tą pat gal'ma pasakyti ir apie kitas dabartinio mokslo, technikos ar kultūros sritis, kurios kasdien, tiesiog kiekvieną valandą (ar net minutę) reikalauja nau jų kalbinės Išraiškos priemonių. Bet daugelio tų reikalingų prie monių. deja, nėra liaudies kalboje (tarmėse). Todėl ne be pagrindo tiek Universiteto, tiek ir respublikinė je spaudoje buvo kritikuojami atskiri lietuvių kalbos katedros nariai (ypač prof. Balčikonis), kurie, vergiškai vaikydamiesi liau dies kalbos (tiksliau senų kaimo žmonių kalbos) vartosenos kri terijaus ir nepripažindami savarankiškų literatūrinės kalbos vys tymosi dėsnių, smerkdavo tokius Jau seniai lietuvių literatūrinė je kalbole pripilusius ir plačiausia! vartojamus žodžius, kaip GANDRAS, NORIAI, SUKILĖLIS. SIŪLYTI „TEIKTI” reikšme, VYS TYTIS „PLĖTOTIS” reikšme ir kt. Kritikavusieji prof. Balčikoni, tei singai pažymėjo, kad klaidinga butų laikyti literatūrine kalba „kažkokią liaudies šnekamosios kalbos kopija ir neĮžiūrėti joje specifinių raidos dėsnių. Literatūrinėje kalboje nuolat kyla daug naujų žodžių, reikšmių, posakių, o retkarčiais net konstrukcijų, būdingų tik jai”. („T'esa”, 1958. L 14, Nr. 11). Pripažistant skirtingą literatūrinės kalbos paskirtį, skirtin gus jos tikslus bei uždavinius, antra vertus, negalima tvirtinti, kad l'teratūrinė kalba yra visiškai atsijusi nuo liaudies šneka mosios kalbos (tarmių). Prof. Balčikonis kritikuolamas ne dėl to, kad savo kalbiniuose taisymuose remiasi liaudies šnekamosios kalbos duomenimis, bet todėl, kad per daug vergiškai Jais re miasi ir beveik visiškai ignoruoja literatūrinės kalbos vartose ną, literatūrinės kalbos spec'fiką. Pavyzdžiui, visiškai nėra prasmės dabar kovoti prieš tokius, ypač filosofinėje ir politinėje-visuomeninėie terminologijoje tvir tai prigijusius žodžius, kaip VYSTYTIS. VYSTYMASIS. vartoja mus „PLĖTOTIS”, „RUTULIOTIS, PLĖTOJIMOSI, RAIDOS” reikšmė mis. Apskritai, sprendžiant literatūros normų klausimus negalima išleisti iš akių ir dar vienos būdingos jos kal bos ypatybės, būtent, jos kalb'nių priemonių intelektualizaciios, suabstraktinimo, būdingo ypač moksliniam, literatūriniam kal bos stiliui ir pastebimo tiek leksikos (ypač semantikos), tiek žo džių darybos, tiek ir sintaksės srityje. Šitą kalbinių priemonių intelektualizaciją, sukelia, visų pirma, reikalas kalbėti tiksliai ir sistemingai apie Įvairius sudėtingus dalykus, reikalas tiksliai Iš reikšti Įvairias abstrakcijas. Pavyzdžiui, tam tikrą reikšmės suintelektualmimą galima Įžiūrėti jau !r minėtuose žodžiuose VYS TYTIS, VYSTYMAiSIS: šie žodžiai, kaip filosofiniai ar politiniaivisuomeninlai terminai, tarsi labiau apibendrina, tiksliau ir vi sapusiškai nusako dialektinį gamtos ar visuomenės reikšmių kitimą, negu sakysim, jų pakaitai PLĖTOTIS, RUTULIOTIS, RIE DĖTI ar kt. Sintaksinės intelektualizacijos vaisius yra dažnesnis vartoji mas Tteratūr'nėje kalboje daiktavardinių lyčių vietoie veiksma žodinių (vad. nominalizacija, pavyzdžiui, PADARĖ PRANEŠIMĄ, vietoie PRANEŠĖ, ĮSKĖLĖ KLAUSIMĄ, vietoj PAKLAUSĖ, IŠ REIŠKĖ UŽUOJAUTĄ vietoje UŽJAUTĖ ir pan. veiksmažodinės lytvs čia ne visada ir gali atstoti da'ktavardines, tiksliau „veiks mažodis + veiksmažodinis daiktavardis” konstrukcijas, nes tarp Jų esama reikšmių skirtumo, plq. „Dr-jos pirmininkas padarė pranešimą” ir „Dr-jos pirmininkas pranešė (ką nors)”). Jeigu liaudinis literatūrinės kalbos pagrindas yra nepakan kamas. per siauras, tad kyla klausimas, kokiais kitais pagr'ndaiis dar reikia remtis, nustatant literatur'nės kalbos .ormas ’r sprendž:ant įvairius jos tobulinimo, kultūros klausimus? Atsa kant į šį klaus'mą, vėl reikia grjžti pr e literatūrinės kalbos paskirt’es, prie jos- tikslų ir uždavinių. Juk jeigu literatūr’nė kalba yra ne liaudies šnekamosios kalbos kopija, ne liaud'nė tarmė, bet iš šios išaugus ir savais dėsniais besiplėtojanti atski ra kalb'nė sistema, ta' Jau pati mąstymo logika priveda mus prie kito pagrindo, būtent, prie pačios literatūrinės kalbos var tosenos, prie pačios literatūrinės kalbos susikauptų kalbinių priemonių atsargų. Ir, iš tikrųjų, literatūrinės kalbos vartosena, kaip Nteratūrinės kalbos norminimo pagrindas, kuo toliau, tuo vis didesnę įgauna reikšmę ryš.um su atskirų literatūrinės kal bos stilių plėtoj'musl Ir ypač grožinės literatūros augimu bei to bulėjimu. Mat, atskiruose literatūrinės kalbos stiliuose paprastai susikristalizuoja, nusistoję tam tikras kiekis specifinių kalbos priemonių (specifinių žodžių, posakių ir net sintaksinių konst rukcijų), kurių jokiu bodu negalima ignoruoti sprendžiant lite ratūrinės kalbos normų klausimus, nes jos ar dėl tikslingumo ar kitų kokių priežasčių kartais labai greit papl'nta visoje literatur nės kalbos Sistemoje (ir ne tik literatūrinės kalbos s'stemolei). Pavyzdžiui, mes visi gerai prisimename, kaip (apie 1949 m.) periodinėje spaudoje pasirodė naujas žodis KOL ŪKIS, o kiek vėliau KOLŪKIETIS, KOLŪKINIS. Ir štai dabar, praėjus vos 10 metų, šie žodžiai jau tapo visai įprasti, kasdie niniai žodžiai, plačiausiai vartojam; ne tik visose literatūrinės kalbas sistemose, bet Ir grožinėje literatūroje, ir liaudies šne kamojoje kalboje. Todėl, suprantamas daiktas, dabar būtų ne tik beprasmiška, bet ir žalinga, vadovaujantis kokiais nors kalbi niais sumetimais, mėųinti guiti tuos žodžius (tai tik trikdytų mū sų tarpusavio susižinojimą!). Tą pat galima pasakyti ir apie KOM JAUNIMĄ, KOMJAUNUOLĮ, SIENLAIKRAŠTĮ ir apie kai kuriuos
kitus š'o tipo žodžius, tarybinės santvarkos metais plačiausiai prigijusius tiek visoje literatūrinės kalbos sistemoje, tek ir liaudies šnekamojoje kalboje. Apskritai, mūsų dienomis, kai lietuv:ų literatūrinė kalba nuo Jablonskio laikų jau yra žymiai išaugusi ir patobulėjus!, jos pačios vartosena nustatant normas turėtų tolydžio vis daugiau ir daug:au sverti. Teisingų literatūrinės kalbos kultūros bei normalizacijos pa grindų suvokimas pats savaime, žinoma, dar neišsprendžia su dėtingos literatūrinės kalbos kultūros bei normalizacijos proble mos. Visų pirma, todėl, kad ne kiekvieną tiek liaudies šnekamo sios, tiek r literatūrinės kalbos vartosenos duomenį mes laiko me priimtinu, geru, visiems teiktinu. Vadinasi, susiduriama dar su kalbos duomenų atrinkimo ir vertinimo reikalu. Bet č'a ka P tik dažniausiai ir susikomplikuoja dalykai, prasideda ųinčai, ne sutarimai, nes vienam atrodo geresnės vienokios, kitam — ki tokios kalbos lytys, vienas vadovaujasi vienokiais, kitas — ki tokiais tų lyčių atrankos be: vertinimo kriterijais. Atrenkant ir vertinant literatūrinės kalbos lytis bei nusta tant Jos normas, neretai remiasi vadinamuoju kalbos grynumo kriterijumi. Sakoma, kad štai ta, ar kita lytis (dažniausiai čia turima galvoje žodines ir sintaksines konstrukc'jas) esanti ne teiktina literatūrinei kalbai, dėl to, kad ji skolinta, svetima. Bet šitoks kriterijus toli gražu yra ne pagrind'nis ir ne pats svar biausias Tteratūrinės kalbos normų vertinimo rodiklis. Juk vi siems žinoma, kad nėra pasaulyje tokios literatūrinės kalbos (ka p ir apskrita! kalbos), kuri neturėtų skolinių. Antra vertus, ne visada lengva ir nustatyti atskirų lyčių k'lmę, ypač turint galvoje giminiškas kalbas (tokias pavyzdžiui, kaip lietuvių ir rusų) ir todėl nuodugn'au ne'štyrus galima v'eno skolinio vie toje teikti niekuo negeresnj skolinį (taip, pavyzdžiui, yra atsi tikę su žodžiais BAČKA, TRIŪBA, kuriuos buržuazijos valdymo metais vieno k'to pur'Sto buvo mėginama ke'sti k'tais skoliniais — BOSU, TRIMITU). Pagaliau, trečia, atskirais atsitikimais sko linių vartojimas gali būt' pateis'namas Įvairiais meniniais-stil’stiniais sumetimais (pavyzdžiui, grožinės literatūros kūriniuose vietos koloritui išryškinti, personažams charakterizuoti ir pan.). Tad operuojant kalbos grynumo kriterijumi ir ĮtarinėJant, kurios mūsų raštuose vartojamos lytys svetimybės, reikia būti atsargiems, nes čia galima gre't apsir'kt'. Be to, tų skolinu, kurie yra nuo seno plačia' prigiję literatūrinės kalbos vartose noje, apskritai, nėra reikalo keisti, kad ir savais, bet siaurai var tojamais dialektizmais, nes tuo taip pat qalima apsunkinti min čių supratimą. Todėl, pavyzdžiui, katedra nepr'tarią prof. Bal čikoniui, pastaruoju metu vietoje GANDRO ėmusiam teikti siau rai tarmėse vartojama, bet literatūrinėje kalbole nepriqijusĮ GUŽĄ Ir visiškai sutinka su „Tiesoje” duota J. Kruopo, K. Ul vydo Ir J. Žiugždos argumentacija. Nors literatūrmės kalbos grynumas nėra pagrindinis, pats svarbiausias kalbos lyčių atrankos bei Jų vertinimo kriterijus, tačiau, iš kitos pusės, visiškai Jo nepaisyti taip pat negalima. Ta rybinei kalbotyrai svetimas yra perdėtas šio kriterijaus laiky masis, stengimasis nustatant literatūrinės kalbos normas žiūrėti vien tik kalbos grynumo, svet'mos puristinės tendencijos. Bet, antra vertus, tarybinei kalbotyrai nebūdingas 'r visiškas kalbos grynumo ignoravimas. Priešingai: remdamiesi marksizmo klasi kų, ypač Lenino, nurodymais, taryb'nia! kalbininkai rūpinasi literatūrinės kalbos grynumu. Todėl be kokio reikalo ir be saiko kišti Į literatūrinę kalbą kitų kalbų lytys taip pat nedera ir ne tikslinga. r Tarybiniais metais, kaip žinoma, lietuvių literatūrinė kalba praturtėjo daugeliu reikalingų kitų kalbų kilmės žodžių, bei žo džių jungln'ų, ir čia didelį teigiamą vaidmenĮ suvaidino Ir tebevaid'na tarybinių tautų tarpusavio bendravimo priemonė — didžiosios rusų tautos kalba. Per rusų kalbą atėjo Į lietuvių literatūrinę kalbą Ir praturtino lą ne tik tok'e tarptautiniai žodžiai ar žodžių junginiai, kaip MARKSIZMAS-LENINIZMAS, KOMUNIZMAS, BULDOZERIS. KOMBAINAS. EKSKAVATORIUS..., bet ir tokie, kaip DARBADIENIS. PENKMETIS. SAVIKRITIKA, SA VIVEIKLA, VISASĄJUNGINIS, OKISKAITA, ŽEMĖTVARKA ir dau gybė kitų, kurie buvo kūrybiška’ išsiversti iš rusų kalbos. Ne maža dalis jų dabar plačiai yra papl'tę ir liaudies šnekamojole kalboje, tapę neatsielama lietuvių kalbos leksikos dalimi. Todėl smerkti Juos, kaip ir anksčiau minėtus žodžius, būtų žalingas dalykas. Tačiau kas kita tokie kartais atskiruose mūsų raštuose Ir dažniau šnekamoloje kalbole pasitaikantieii vertiniai, kaip ANTGALVIS (antraštė), PIRMOJE EILĖJE (pirmiausia, visų pirma), UŽAPVALINTI ..apdoroti” (literatūriškai užapvalinti), APYSTOVA (aplinkybė), IŠŠAUKTI, (sukelti) (pvz., Juoką), yra pasiūlymas priimti už pagrindą (= siūloma priimti pagrindu). KAS LINK DARBŲ TVARKOS, tai (= dėl darbų tvarkos), KAS LIEČIA MA NE (= dėl manęs) Ir kt. Jų plačiau nevartola nei liaudis šne kamoje kalbole, nei žymesnieji lietuvių tarybiniai rašytojai, nei mūsų respublikinė periodinė spauda. Todėl teisinti tokius verti nius nėra pagrindo, Juoba, kad jie turi literatūrinės kalbos sistemole pakankamai pakaitų. Kitas kriterijus, kuriuo taip pat dažnai remiamasi atrenkant ir vertinant literatūrinės kalbos normas, yra vadinamasis kalbos taisyklingumo kriterijus — žiūrima, kad ta ar kita kalbos lytis (naujas žodis, žodžių Junginys ar sintaksinė konstrukcila), su tiktų su liaudies šnekamosios ar literatūrinės kalbos dėsniais, taisyklėmis. Tie dėsniai, taisyklės paprastai nustatomos iš dabartinės liau dies šnekamosios ar literatūrinės kalbos vartosenos. Šitas kriterijus, be abejo, yra labai svarbus, nes nepaisant nei liaudies šnekamosios, nei literatūrinės kalbos dėsnių, galima prikurti griozdiškiausių, plačiai visuomenei nesuprantamų žo džių bei žodžių Junginių, susidaryti niekam tikusių sintaksinių konstrukcijų. Tačiau visur ir visada šiuo kriterijum Irgi nede rėtų Ištisai remtis, nes, viena, visų kalbos faktų negalėtume Įsprausti Į griežtas taisykles, o. antra, toli gražu dar nesame kaip reikiant ištyrę nei visų liaudies šnekamosios, nei ypač lite ratūrinės kalbos vartosenos dėsniu. Tokios rūšies ribotumą, t. y. stengimasi atskirų lietuvių literatūrinės kalbos lyčių tinkamumą remti vien tik kalbos taisyklingumo kriterijumi, galima Įžvelgti ir atskirų mūsų katedros narių straipsniuose ar paskaitose. Pa vyzdžiui, prof. Balčikonis, remdamasis tuo, kad lietuvių liaudies šnekamąja: kalbai būdingesnė yra kamieninė sudėtinių žodžių daryba, savo straipsniuose pataria nevartoti jau senokai lietu vių kalboje pripilusio LAIKOTARPIO ir jo v'etoje teikia LAIKATARPI arba LAIKO TARPĄ. Bet. kaip teisingai buvo pažymėta respublikinėje spaudoje, šito žodžio nereikėtų smerkti, nes lie tuvių kalbai nesvetima vra 'r Hnksninė sudėtinio žodžio daryba (plg. KOJŪGALIS. DIENŲGALIS ir kt.). Žinoma, prof. Balčikonio tel kiamasis LAIKATARPIS yra visai neblogas pakaitas (jis galima sa kyti „ta'syklingesnis” už LAIKOTARPĮ), deja, jis vis dėlto ne prigijo lietuvių literatūrinėje kalboje ir dabar jau šaukštai po pietų. Pastaraisiais dešimtmečiais tiek tarybinių, t'ek ir užsienio kalbininkų dažnai akcentuojamas dar kalbos tikslingumo krite rijus. būtent, kai literatūrinės kalbos lytys, normos vert'namos pagal tai, ar Jos atitinka tą tikslą kuriam skiriamos ar ne. Jei ta ar kita kalbos lytis (žodis, žodžių junginys ar sintaksinė konstrukcija) gerai atlieka savo paskirtį, padeda paprastai, aiš kiai ir tiksliai suvokti reiškiamą mintį, tai Ji gera, teiktina lite ratūrinėje kalboje, o Jei ne — tai negera, neteiktina. Ir anks čiau, minėtąsias kalbos grynumo ir taisyklingumo kriterijais operuotina tol, kol jie neprieštarauja tam tikslui. Taigi, visų šitų trijų kriterijų mokamas suderinimas ir yra tiesiausias kelias, kuriuo turėtume eiti, nustatydami lietuvių lite ratūrinės kalbos normas. I Sprendžiant individual ai apie atskirą kalbos lyčių tinkamu mą normai. — sako pranešėjas, — lengva' galima suklysti, nu krypti Į kraštutinumus, Į subjektyvizmą. Ir reikia pasakyti, kad tokių subjektyvių nepakankamai pamatuotų arba tik vienu ku riuo nors pagrindu ar kriterijum pagrįstų atskirų lietuvių kal bos normų a'škinimu bei rekomendacijų pastaraisiais metais pateikdavo ne tik prof. Balčikonis savo taisymuose, bet ir kai kurie kiti tiek katedros, tiek ir kitų mokslo įstaigų nariai; jų pasitaikydavo ir mano paties straipsniuose. Šitoks subjektyvumas kaip ir, apskritai, kalbininkų nesutari mai dėl atskirų dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos faktų traktavimo bei vertinimo, savaime suprantama, yra nesveikas, net ir žalingas dalykas, nes tai trukdo sėkmingai dirbti tarybi nės santvarkos sąlygomis suklestėjusios lietuvių nacionalinės literatūrinės kalbos kultūros be: normalizacijos darbą. Tie sub jektyvūs taisymai Ir nesutarimai ypač daug kenkia mūsų v'durine' mokyklai, o, v'sų pirma, gimtosios kalbos mokytojams, kurie savo praktiniame darbe nebežino kuo vadovautis, k'eno patar'mo labiau klausyti. Lietuvių kalbos katedra dėl tokios susidariusios padėties bu vo teisingai mūsų Univers'teto partinės organizacijos kriokuo jama ir ėmėsi tam tikrų priemonių padėčiai taisyti. Tačiau žnoma negalima pasakyti, kad katedra šioje srityje yra pada riusi viską ir, kad ateityje jau galima sėdėti susidėjus rankas. Todėl vienas svarbesniųjų katedros uždavinių ateityje — kuo dažniau bendromis sutelktinėmis jėgomis svarstyti aktualius lietuvių literatūrinės kalbos praktikos klausimus, kuo daugiau rūpintis teisingų ir vieningų pažiūrų lietuvių literatūrinės kal bos kultūros bei normalizacijos klausimas susidarymu.
Po pranešimo išsivystė gyvos diskusijos. Visų kalbėjusiųjų pasisakymuose buvo pažymėta, jog kai kurie lietuvių kalbos
katedros dėstytojai kovoja prieš seniai Įprastus, visų pri pažintus ir plač'ai vartojamus žodžius, o tuo tarpu tikrai nei giam' reiškiniai paliekami nuošalyje. J. KABELKA nurodė, kad lietuvių kalbos katedra yra pagrin dinė specialistų rengimo bazė respublikoje: Ji ruošia darbuoto jus vidurinėms mokykloms, redakcijoms, leidykloms, mokslo įstaigoms. Todėl į šios katedros darbą atkreiptinas rimtas dė mesys, nes ji daug prisideda prie literatūrinės kalbos normi nimo. Kalbėtojas pabrėžė, Jog per eilę savo veiklos metų katedra atliko didelį darbą, kurio niekas nemano nuginčyt'. Atlikta daug tiek mokslinio-tiriamojo darbo srityje, tiek kadrų parengimo ir auklėjimo srityje. Tačiau jos darbe yra rimtų trūkumų. Svarbiaus'as jų — ne pakankamas dėmesys, skiriamas dabartinei lietuvių kalba'. Iš esmės katedra neparengė nė vieno dabartinės lietuvių kalbos specialisto. Kaip bebūtų keista, į šią srtį nesiveržia nei kated ros dėstytojai, nei studentai. O kaip tik ši sritis reikalingiausia, labiausiai susijus! su praktika. J. Kabelka užakcentavo mintį, kuria’ v'eningai pritarė vė liau pasisakę kalbėtojai^ Jog gyvosios liaudies kalbos sąvoka suprantama klaidinga:. Prof. Balčikonis atkakliai laiko „gyvąja” liaudies kalba fk lab'ausiai atsilikusių, neraštingų kaimiečių kalbą. Tuo būdu prieinama iki nesąmonės: išeina, kad darbi ninkai, kotūk'ečial, inteligentija nėra liaudis, kad ’š Jų nėra ko mokytis, kad jie šneka kažkokia „mirusia” kalba. Kalbinnkai taiso vieni kitus, tvirtina, kad kalbos fiiekas nemoka. Nemoka kalbos Baltušis, nemoka Vienuol's, nemoka Mykolaitis. Kalbą gadina knygos, gad'na laikraščiai, gadina mokykla. Po to be lieka tik uždaryti mokyklas, neleisti knygų, laikraščių, kad Jie negadintų kalbos! Kalbėtojas nurodė, kad Jaučiama tendencija dirbtinai iškelti Ir išpūsti tam tikras problemas. Tuo būdu susižavima kritika to, kas yra žodynuose, knyųose, vadovėliuose, o visiškai pa mirštama kova prieš tikrąsias „šiukšles”. Kalbėjęs pasitarime katedros narys J. PIKČILINGIS nurodė, jog katedros darbas turi būti pertvarkomas, atsižvelgiant į kri tiką ir į mokyklai keliamus naujus reikalavimus, kad iki šiol Jis dar per mažai siejamas su praktika. Pailiustravęs savo kalbą gausiais pavyzdžiais, kalbėtojas nu rodė, kad dar daug negerovių yra rajoninių laikraščių kalboje. Katedros narių pareiga — teikti nuolatinę praktinę pagalbą ra joninės spaudos darbuotojams, patiems labiau domėtis ja, kelti būdingiausias klaidas. Atkreipti dėmesį ne tik į atskirus žodžius, bet ir į neigiamas tendencijas: frazės išpūstumą, jos abstraktumą, sakinio chaotiškumą Ir pan. A. VENCLOVA pasakė, Jog rašytojai turi domėtis ir domisi kalbos klausimais. Nepaisant kalbininkų darbe esamų trūkumų, rašytojai labai dėkingi Jiems už „Dabartinės lietuvių kalbos žo dyną”. Nekantria! laukiamas „Sinonimų žodyno” pasirodymas, pageidautinas praktika' labai naud'ngas „Kalbos patarėjas”. A. Venclova prieštaravo kai kurių kalbininkų, puolančių vaizdingas metaforas, nuomonėms. Kalbėtojas nurodė, jog, ži noma, juokinga pulti už kalbos darkymą stambiausius mūsų ra šytojus. Tarybų Lietuvoje qyven'mas nuolat žengia p'rmyn. Be abe jonės keičiasi ir turi keistis kalba. Senlej', siaurai suprantami liaudinės kalbos kriterijai, nebetinka. Jeigu dar galima ta kalba išsiversti „Brolių Grimų pasakas", tai argi jos pakaks verčiant, pavyzdžiui, K. Markso „Kapitalą”? Visai nėra re'kalo vyti ’š kalbos tokius visų vartojamus, visiems suprantamus, pilnut'nal prigijusius žodžius, kaip „pirmyn”, „noriai”, „gandras” ir ki tus. Vietoj to, reikėtų kovoti prieš t'kral nevykusiai sudarytus naujadarus, neigiamus kalbos reiškinius. — Tarybų šalyje mokslas vystosi šuorais, — pasakė prof. J. ŽIUGŽDA. — kurie neturi pavyzdžių pasaulio istorijoje. Ta čiau, ka’ kurie kalbininkai at’trūko nuo gyvenimo, neteik'a jo kios pagalbos praktikai. Pokario metais respublikoje buvo verčiama daugybė knygų, kur dirba Ištiš' kvalifikuotų darbuotojų kolektyvai, buvo apta riami, nagrinėjami atskiri sakiniai, net žodžiai. Marksizmo-leni nizmo klasikų vertimų kalba senai visų priimta, kaip mūsų politinės kalbos norma. Ji vartojama visame mūsų gyvenime. Ten yra nusistovėję >r tokie žodžiai, kaip „pirmyn”, „suk'lėl.s*', „vystytis”. Jeiųu dabar koks nors kalb'ninkas ima Juos krit kuoti, tai kiekvieno tok o žodžio kritika tampa politine klai da. Nes tuo pagrindu galima apkaltinti kiekvieną partinį, tary binį darbuotoją, rašytoją kalbos darkymu. Tuo tarpu daugelis tokių žodžių Jau seniai plač'ai vartojami. Prof. J. Žiugžda pateikė pavyzdžių, kad žodis „pirmyn” buvo vartojamas 1863 m. sukilimo metu. Gal buvo vartojamas ir anksčiau, tik mes neturime išlikusių rašytinių dokumentų. Gyvenimas vystosi, žengia pirmyn. Mums nuolat re'k'a naujų žodžių ir mes turime mokėti juos pasidaryti. Tuo atžvilgiu rei kia ku-yb!škai panaudoti Jablonskio trad'c’jas. Jis pats yra su kūręs visą eilę šiuo metu plačiai vartojamų dabartinės kalbos žodžių. Daugelis Jaunosios kartos žmonių net neįtaria Juos nau jadarais esant. Prof. J. Žiugžda sustoja 'r t'es liaudies kalbos sąvoka. Šian dien tai yra darbininkų, kolūkiečių, inteligentijos kalba. Kaip galima tvirtinti, kad nėra kalbos vystymosi, tobulėjimo? Užten ka tik pasiklausyti, kaip skamba liaudies kalba susibūrimuose: darbininkų pasitarimuose, kolūkiečių susirinkimuose. Maža ten liko dialektizmų, visi kalba literatūrine kalba. Neteisinga, jei dėstytojas, aiškindamas kurį nors žodį, siūlo: „norit vartokit, norit — ne!” Tuo pačiu studentas tik dezorentuojamas. Gal'ma supažindinti studentą su įvairiomis nuomo nėmis, bet negalima tvirtinti, kad niekas nemoka kalbos tai syti visų priimtus dalykus ir tuo įnešti dezorganizaciją. ' Pasitarime taip pat pasisakė filol. m. kand. V. MAŽIULIS, Lietuv'ų k. instituto direktoriaus pavaduotojas J KRUOPAS, filol. m. kand. K. ULVYDAS ir poetas A. CHURGINAS. Visi Jie pritarė pagrindinėms ankstesniųjų kalbėtojų mintims. Kalbėjo ta'p pat Ir prof. J. BALČIKONIS, atkakliai neigęs kritiką Jo adresu, pakartodamas savo senus teiginius. Tuo būdu, išskyrus prof. Balčikonio pasisakymą, pasitarimo dalyviai priėjo vieningų išvadų svarstytais dabartinės lietuvių kalbos norminimo klausimais. Pasitarimas turėjo d'delę reikšmę. Jis padės toliau gerinti lietuvių kalbos katedros darbą, plačiau nagrinėti aktualias da bartinės kalbos problemas. Katedros nariai turi plačiau daly vauti spaudoje ir mokslinės diksusijoje literatūrinės kalbos klausimais, aktyviai prisidėti prie kalbos kultūros kėlimo, ko voti su žargonizmo ir kalbos nevalymumo reiškiniais.
SVEIKAS. GEGUŽI!
Vilius
IŠ ANAPUS MARIŲ Plaukė klyksmas iš anapus marių Į gimtinę brangią toliais mėlynais — Traukė pilkos gervės iš Pietų, Vakarių, Plakdamos padangę ilgesio sparnais.
Nešė pilkos gervės ž'nią sunkią, Juodą Iš tenai, kur auksu žvanga sutema, Kad be meilės žodžio, be šiltos paguodos prislėgė tau širdį žemė svetima. Tu labai norėjai vėl pūslėtu delnu Palytėt gimtosios žemės grumstelius Ir, įtraukus kvapą želmenėl o švelnų, Prie brangių arimų širdimi pr;glust.
Nors dienelę dieną pagyvent Iš naujo! Bet prakeiktas auksas ašarom degąs, Alkanas nuo karšto alkanųjų kraujo, Atėmė gimtinę, viltį Ir Jėgas.
Taip ir plaukė klyksmas Iš anapus marių Į gimtinę brangią toliais mėlynais — Traukė pilkos gervės iš Pietų, Vakarių, Plakdamos padangę ilgesio sparnais.
Ar atmeni — — — Pažėrusį žaliąsias ugneles Vasarvydžio kaitroj suradom šitą akmeni. Ir tvirtumu Jo, ir grožiu gėrėjomės. Kad būtų mūs draugystė panaši į JĮ — Labai labai norėjome. Vasarvydis — Vidudienis — Ir šviesūs saulės spinduliai — Ar pagalvojome, kad pirmas šaltis rudenio Suskaldys akmenį, sustingdęs lietų Plyšiuos, kurių pro apgaulingas ugneles Hadais neįžiūrėjome.
BALTRĖNAS
SVEIKAS, GEGUŽI!
Tartum Jaunystė — skuba ir skuba, Tartum Jaunystė — žemės dukra Puošia gimtinės žaliąjį rūbą Nemuno vilnys Juosta žydra.
ILGĖTIS—PER MAŽA Į saulę — I saulę pavasariui duokite kelią O saulei — į klonius žalius. | saulę gaivusis pavasaris kelia Gležnus obelų žiedelius. J saulę — O Jis kambarėly už lango užtverto Tarp sienų pilkų ir tylių. Ir laukia, Ir ilgis, kad saulė pribertų Pro langą šviesių spindulių.
Jis ilgis — Nejaučia, kad niūrūs šešėliai Skubės Juos laukan išvaryt. Trumputė akimirka laimės, ir vėlei — Ilgu bus mažam kambary. Nyku bus — O didelė laimė 1 kambarį mažą Užklysti vargu ar sutiks. Ir noris sušukti: ilgėtis per maža! Išeiki Ją pats pasitik.
Pasipuošim
Skamba ansambliečių sutartinė
Dar kartą apie senas, bet gilias klaidas
Formalistinių tendencijų apraiška yra ir šiek tiek ki tokio pobūdžio mėginimai sa MANO ŽEMĖJE vo kūrinėliuose sukaupti visą ---- @----Dar niekada nebuvo mano žemėj dėmesį tik į jausminės būse Tiek daug šviesos ir šypsančių veidų, nos perteikimą, į tam tikros Statybų triukšmo ir gaivių žiedų. Pirmiausia, nerimą kelia kai momento nuotaikos sukūrimą. kuriu poetų kūryboje, net ir Tas perdėtas eilėraščių nuo Nemuno vilnys skuba ir skuba Dar niekada nebuvo mano žemė) geresnėje jos dalyje, žymus taikingumo akcentavimas taip Tiek daug skambių ir nuoširdžių dainų. Ten, kur vakarė rausta žara — polinkis į abstrakciją, į aso pat neišvengiamai atveda l Rugių gelsvumo, žvilgesio linų Tėviškės klonių žaliąjį rūbą ciacinį vaizdų smulkinimą, kūrybos idėjinių motyvų su Švelniai dabina juosta žydra. įmantrumo vaikymasis. Visa smulkėjimą, slopina mintį. Dar niekada, nes niekad mano žemėj Jos akmenėlį baltą ridena tai daroma neretai minties są Šios rūšies bandymuose klesti Nebuvo šitaip saulėto dangaus, Tartum žvaigždelę smėlio dangum. Dar niekada, nes niekad mano žemėj Vasaros vėją gena ir gena, — skaita, pažeidžiant lyrinių absoliuti metaforizacija, kar Nebuvo tokio didelio žmogaus. Žemėj žaliojoj semias Jėgų. kūrinėlių emocijos vientisą tais žaismingas, kartais niū tėkmę. Be abejo, šitokie eks rus, bet visada lėkštokas, nai ASTARAISIAIS metais perimentai turi formalistinį vus ir tuščias išorinis spinde vaisingai veikiant parpobūdį, reiškia atitrūkimą sys arba dirbtinis rėkiantis tljOS XXI suvažiavinuo realistinio meno princi dekoratyviškumas. Jo nema mo nutarimams, Universlpų, veda į kūrinėlių prasmės žai galima sutikti pradedan teto literatų tarpe, kaip ir Išsklaidymą, dviprasmišku čiųjų poetų vadinamoje inty visame mūsų literatūriniame mus, žodžiu, silpnina jų idė mioje lyrikoje ir ypač peiza gyvenime, žymiai sustiprė jinį krūvį, daro juos sunkiai žiniuose eilėraščiuose dau suprantamus pačiam skaity giausia rgamtos temomis — LEKTUVAS IR ŽMOGUS augęs, jis gulėjo bokšto pa- jo kūrybiniai ieškojimai, jie tojui. Panašias tendencijas tai A. Sluckaitės kūrybiniai pėdėje, sužeistas ir bejėgis, pasidarė drąsesni, įgijo pla galima apčiuopti šiaipjau tei bandymai, dalis L. Surgailal Pilkas invalido vežimėlis Tuojau susirinko smalsuolių tesnį užmojį. Didesnis jaunų jų būrys pradėjo reikštis giamai vertintoje V. Šimkaus tės, to paties T. Venclovos rieda gatve. Jame sėdi kokių lyrikoje, jos ryškios T. Venc eilėraščių. Kai kurie šių poe 50 metų vyras. Jo žvilgsnis būrelis, Vieni spėliojo, kas jį respublikinėje spaudoje; ne lovos kūrybiniuose bandy tų atkakliai atgamina ir pa klaidžioja griuvėsių vietoje išstūmė iš lizdo, kiti, matyt, trukus išeis iš spaudos Uni muose. lyginti plačiai vartoja simbo išaugusių namų sienomis ir gailėjosi vargšo paukščio, versiteto literatų kūrybos rinlistinės poezijos įvaizdžius. džiugi šypsena nuplieskia vei treti tik žvilgterėdavo abejin Paminėtina, kad tokio for dą. malistinio eksperimentavimo Nustebę praeiviai nejučio gai ir nueidavo šalin nosis ties, siaubo šauksmus, bet viso apologetai, gindami panašius mis patraukia pečiais — už suraukę. Praėjo ir moteris to nematėme. O tą dieną patys eilėraščius nuo iš tiesų, tei sisvajojo vyras. geraširdžiu veidu, didele pin savo akimis Išvydome. Mes žai singų priekaištų, mėgina, ap Ir štai pačioje dangaus mė tine ir mėlynkepuriu dėme „karą”. Vieni buvo „voskritai, iškelti teiginį, jog lynėje pasirodo lėktuvas. Be Karklų „I.kačiukai”, žibutės — tarytum stenėjo po kojomis. Ėjo kiečia:”, kiti — „rusai”, iš lente jausminis, pasąmoninis tikro sileidžiančios saulės spindu niuku nešina. lių išdrožti šautuvai, revolveriai. — Matai, Juozuk, iškrito gatvėse. Saulė. Daug daug sau trise. Vienas jų vedėsi dviratį. Dabar mes stovėjome minkštose vės įvaldymas, dargi pati pa liuose jis panašus į baltaspar lės Ir džiaugsmo. Šypsosi veidai. Kas keletą žingsnių parpuldamas sąmonė, kaipo tokia, yra tik nę žuvėdrą. vargšas balandėlis. Pavasaris šaukia žemę atgimi ant kėlų ar išs'tiesdamas dul kelio dulkėse, apsupę „belaisvį”, ra poezijos sritis, kad šitokia Vežimėlis privažiuoja prie Mėlynai kepuraitei patiko mui. kėse, stumdomas šautuvo buože bet viską pamiršę. Gal būt, mes poezija — tikroji XX a. poe šaligatvio krašto, ir žmogus, nors ir spardomas sunkių kaustytų norėjom šūktelti jam ką užvertęs galvą, stebi dangaus paukštis. zija. Realizmas, anot jų, — negero, ka'p kad paprastai bū batų, šliaužė antrasis. Tai buvo — Mamuk, paimkim jį. tai savo amžių atgyvenęs pri paukštį. Jis visa savo siela Pr'e sienos, pažymėtos baisaus žydas. Senis Joskė — batsiuvys. davo. Senis žvilgterėjo į mus veržiasi ten, kur drąsi lakū Mamuk. . . jis čia sušals. aša mityvumas. Nereikia įrodinė karo antspaudu, stovi du ber Jo dirbtuvėlė buvo netoli mūsų trumpai trumpai. Kraujas, no ranka spaudžia šturvalą. — Kur mes jį dėsim, Juo- niukai, Jų rankos surištos. Už lūšnos. Ir visada, praeidami pro ros, purvas. O žvilgsnis. Mes jį ti, kad tolygios pažiūros yra — Och, kad mes tokius bū ne kas kita, o dekadanso poe Nesupratom, o zuk. Matai — pintinė pilna, dešimties žingsnių tvarkingai iš šalį, matydavom blykčiojant Jo supratom. Ne. tikos atrūgos. tume turėję! sirikiavusi grandis valkų. Sautu- plikę. Jis buvo geras net ir ta pajutom, ką jis norėjo pasakyti. O praeiviai, savo mintimis o ir tave nešti reikia, Tolygiuose A. Sluckaitės vai, revolveriai... Salvė... Kas da, kai mes vaikiškai negailes Nustėrę iš baimės, gėdos, s’aueilėraščiuose atsispindi žmo — Noliu. . . paimkim. gyvendami, eina ir eina pro gi tai? Juk tai mirtis! Mirtis, ka tingai tyčiodavomės iš jo. Jis bo, sekėme šią klaikią procesiją. — Na, gerai, ką čia su ta- da sprogsta „kačiukai”, kada mylėjo vaikus, gal būt, todėl, Ji mažėjo, mažėjo, susiliejo į ne gaus menkumo, bejėgiškumo šalį, daugiau stebėdamiesi, supratimas prieš šaltą ir ne mėlynuoja žibutės. Mirtis, kada kad neturėjo savų. aiškią dėmę, pasuko už kalvos negu suprasdami šio keisto vim. O ar eisi pėsčias? numaldomai kietą istorinį pro širdyje tiek daug džiaugsmo, lai ir dingo. Buvo tylu, bet šūviai — Eisiu. žmogaus širdį. Tik vienas vy cesą, prieš išaugusią šiuolai žmonės, kurie JĮ vedė mieste mės. girdėjosi silpnai. Sulaužėm >r Suplazdėjo paukščio širde-i Vaikai nežuvo — jie tik žaidė lio pakraščiu — tvirtų ūkininkų numetėm savo „ginklus”. Nepri- kinio techninio progreso ga riškis, pamatęs ant jo krūti Ir visa tai — mūsų vaikai, pasirišę ant rankų tri siekėm, bet daugiau nebežaidėm lybę. nės ordino juostelę, prieina lė, kai mažasis pasilenkė jį mirtį. spalves Juostas, persisvėrę ilgus „karo**. laikais, kai žmogaus protas ir, draugiškai paplojęs jam paimti. Pašoko, bandė skristi. iš tikrųjų daro stebuklus ir vokiškus šautuvus, keistai šypso Nėra jėgų. Tačiau žmogus, per petį, sako: įvaldydamas istorinio proceso Birželis, Karšti saulės spindu- josi ir spardė žydą, kai jis par Vaikai nežuvo — jie tik žaidė dėsningumus, ir su galingos — Skraidysim dar, bro kurio, gal būt, dar nepažino, liai rusvai nudažė žalią gegužės puldavo ant kelių, iškeldavo^ sa lau, jei reiks. Oi, kaip skrai rankų šiluma priminė motinos audinĮ. Kvepėjo šienu, dulkėmis vo liesas rankas Ir gergždančiu mirtį. Bet žuvo džiaugsmas. Gi technikos pagalba užkariau liai giliai į širdį įsmigo sunki, damas iki šiol dar neregėtu dysimi sparną. Ir kartą pyptelėjęs, ir... krauju. Kraujo buvo daug. balsu prašydavo pasigailėti. deganti skausmu kulka. Akyse mastu naujas gamtos erdves Gal todėl parusvėjo kalvos, už Kur jį veda? Kodėl? Už ką? — senio Joskės paukštis nurimo. paveikslas — bei paslaptis. Argi tai ne in BALANDIS kurių šaudė komunistus, kom t Mums, vaikams, buvo baisu. Ži- kruvinas, ašarotas, purvinas. O dividualistinis, perdėm sub Žiūrėjau ir gera darėsi. Juk jaunuolius, žydus. nojom. kad šaudo žmones, naktį žvilgsnis trumpas, trumpas. jektyvus ir iškreipiantis rea Gedimino aikštėje iš varpi ranka, priglaudusi vargšą ba Vieškelis sumaltas tankų, ka prabudę girdėdavom šautuvų, lią dalykų padėtį požiūris? nės išpuolė balandis. Didelis, landį, niekada nieko nenu reivių batų i dulkes, pukšėjo Ir kulkosvaidžių traškėjimą, nevilR. KMYNAS Ar šitokia poezija gali įkvėp retais plunksnų spaigliais ap- skriaus pasaulyje. ti komunizmo statytojus ir vi JiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiLiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiuiiiiiiiiiinųiiiiiiiniii satos užkariautojus? Kam ji servatorijos studentus aplankė Baltušio „Gieda gaideliai” ir Teatrinio fakulteto studen reikalinga? Tai vis natūralūs „Pirčiupio” kolūkio saviveik Ibseno „Nora”. Spektaklių tai kalba kad, geriausia jų ir teisėti klausimai, iškylan r lininkai. Koncertavo trys cho metu respublikos režisieriai mokykla — spektakliai, griež tieji paskaičius panašių eilė rai. Po meninės dalies kol atvažiuos atsirinkti aktorių. čiausias teisėjas — žiūrovas. raščių. V. Tšj A ūkiečiai su studentais ilgai Minėtos tendencijos, Operos klasė ir simfoninis Dėl to. trečiakursiai, paruošę trepsėjo linksmas polkutes. pastatymui Svetlovo pjesę „Po 20 metų”, gražu, neaprėpia visos Platų užmojį šioje aukšto Neseniai susiorganizavęs orkestras ruošia ruošiasi išvykti į gastroles. bent žymesnės dalies jaunųjų joje mokykloje įgavo šefavi- Instrumentalistų estradinis or Cimarozos operą „Slaptos ve Maršrutas apims visą respub literatų kūrybos, kuri, nepai dybos ” . Pagrindines roles at Konservatorijos komjauni mo darbas. Atskiri fakultetai kestras per Gegužės 1 šven lieka: A. Kunčius, J. Girijo- liką. Bus suvaidinta apie 30 sant raiškumo stokos, iš es mo organizacijos komitetas, šefuoja Eišiškių rajono „Pir tes davė pirmąjį koncertą. tas, V. Kazakevičius, A. Mi spektaklių. mės, teisingai atspindi mūsų norėdamas išaiškinti geriau čiupio” kolūkį, Vilniaus grąž Buvo atliktos ištraukos iš I kalauskaitė. Grįžę iš gastrolių studentai gyvenimą, tai daugiau atskirų gamyklą, gelžbetonio kurso sudento Benjamino sią komjaunimo organizacijos tų pasirodys Vilniaus žiūrovams. Konservatorijos pedagogai grupę, praveda konkursą. Ry konstrukcijų fabriką. Studen Aleksos sukurtos „Estradinės pradedančiųjų nukrypimai. šium su tuo du kartus per sa tai padeda organizuoti gamy siuitos”. stengiasi paruošt ne tik pui Vis dėlto, jie yra rimti sig Aktyviai dirba kamerinio Ateityje šis kolektyvas žada kius menininkus, bet ir pui ,, Konkurso bininkų saviveiklos ratelius, vaitę leidžiamas biuletenis”, 1kuris ___ atspindi ___ dažnai nuvyksta pas juos su plėstis, įtraukiant atlikėjų iš kius tarybinius žmones. Daž ansamblio klasė, Ruošiama nalai, kad reikia ryžtingai nai čia ruošiamos įvairios dis įvairi programa, Smuikinin- gerinti Universiteto jaunųjų komjaunimo grupių gyveni savais koncertais. Teatrinio teatrinio fakulteto. fakulteto studentai šefuojamo kusijos, kuriomis visi gyvai kai mokslo pirmūnai A. Stul literatų auklėjimą, skirti kur mą, mokymąsi, drausmę. se Vilniaus įmonėse visą pus Teatrinio fakulteto diplo- domisi. Pereitą savaitę įdomų Konkurso nugalėtojai bus metį po 1 dieną per savaitę mantai intensyviai ruošiasi pasikalbėjimą apie miesčioniš gys ir A. Kanišauskas jau iš kas daugiau dėmesio šiam apdovanoti vertingomis dova dirbo gamyboje. valstybiniams egzaminams, kumą pravėdė fortepiono ir ryškėjo kaip gabūs meninin- svarbiam reikalui. Gegužės švenčių metu Kon- Repetuojamos pjesės: choro-dirigavimo katedros. nomis. kai-solistai. ' A. Trakymas
A4/EST0 SL/TEzVIL/ ETIUDAI
P
kinys — almanachas, atskirų specialybių studentai leidžia vadinamuosius kursų žurnalūs, kuriuose kūrybiniams bandymams taip pat tenka žy mi vieta. Džiugina „Pergalė je” išspausdinti V. Šimkaus eilėraščiai. Jo eilių lyrinis herojus — tai plačių užsimo jimų, veržlaus minties polė kio tarybinis žmogus, komu nizmo statytojas, drąsiai šei mininko žvilgsniu žvelgiantis į gyvenimą. Eilės kupinos gi lios, nedirbtinės, tiesa, gal ne visur dar vykusiai išreikštos emocijos, vietomis peraugan čios tiesiog į dramatinę įtam pą. Nemaža gerų eilėraščių jau šiek tiek anksčiau paskelbė R. Sadauskas, S. Žlibinąs ir kiti. Iš plačiau neskelbtų pa žymėtini giedri, gyvenimą teigiantieji L. Surgailaltės kūrybiniai bandymai, Tačiau, džiaugiantis tikrai sėkmingais jaunųjų kūrybinių ieškojimų laimėjimais, negali ma nematyti ir jų klystkelių.
JIE ŽAIDĖ MIRT)
i
(Pastabos apie jaunųjų literatų kūrybą)
KAIP DAROMAS SIENLAIKRAŠTIS
SVEIKAS, GEGUŽI!
(Pasidalinimas darbo patyrimu)
nuslspiauna ir pareiškia, kad gu, aš jam bonką alaus sko straipsnio. Deja, šioje popie už „Urožajų”, Jis net rublio lingas, dešimt rublių, — ir rinėje betvarkėje Jis neatsi neduotų. skersomis žvilgterėjęs l rūstų randa. Pasirodo, kad pats re Kaip jums, tikriausiai, yra Jūs, aišku, pagalvosite, kad sienlaikraštlninko veidą, sku daktorius pačiu nepagarbiau žinoma, Filologijos korldoriu- įvyko eilinis futbolo dievinto- ba pridėti, — be to, visuome siu būdu sėdi ant šio nelai je kabo ilgas ilgas šio fakul- jų ginčas ir pasitraukslte t niniu darbu perkrautas. .. mingo straipsnio. teto sienlaikraštis. šoną. Klystate, čia kaip tik Po šio argumento Jis būti — Klijai baigėsi, — pasi Kiekvieno mėnesio pradžio bus sprendžiamas vieno svar nai žvilgtelės l laikrodi ir girsta nuo kito stalo galo. je prie šio ilgo ilgo sienlaik baus straipsnio parašymas. taikysis smukti į šoną. Bet Redaktorius pritrenktas šios raščio susirenka visa redko Sugrįžkite po kelių minu viskas veltui, tvirta sienlaik- žinios, žirklėmis krapšto pa legija ir krapšto pakaušius, čių ir pasiklausykite apie ką raštininko ranka užtveria ke ausį, Norėjo ką nors pasiųsti begalvodama, kaip JI padary dabar šnekama. Dedu galvą, lią Į laisvę. Praslinkus dar į univermagą, bet atsiminė, ti dar ilgesnį. kad būsite nustebinti. dešimčiai minučių, sienlalk- kad dar ankstoka. Šiaip ar Vieną kurį nors vakarą su — Aišku, kad N pasielgė raštinlnkas, iš džiaugsmo šo taip dar tik po vidurnakčio. sėda prie stalo visi sienlaik netinkamai, jis ardo grupės kinėdamas, nuskubės toliau. Pagaliau išeitis buvo rasta. raščio vyrai bei merginos ir kolektyvą, — energingai įro Straipsnis bus! . . . Budinti pašte telegrapradeda rimtai šiuo klausimu dinėja pašnekovui tas pats Numerio gaminimas perau fistė iki šio laiko, tur būt. tartis. Apsvarstomi pasiūly sienlaikraštlnlnkas. ga 1 aukštesnę fazę. Tai me galvoja, kad ji sapnavo, kaip mai, priimamas planas. Po to — Žinoma, ardo. Reikia ji džiagos surinkimas. Čia vieš du jaunuoliai apsilankė pas atsistoja redaktorius ir pa ir apsvarstyti, — papsėdamas patauja nepermaldaujama sek ją vidury nakties ir paprašė reiškia, kad medžiagą šiam cigaretę kinkuoja pašnekovas retorė. Jeigu kada Filologijo paskolinti pusę bonkutės kli numeriui jis pageidautų tada galvą. je tektų išvysti žmogų, lai jų. Vis dėlto padorūs žmo ir tada. Bendradarbiai, iš pa — Ne tik apsvarstyti, bet kanti už skvernų kitam žmo nės naktimis klijų neieško. garbos redaktoriškam autori ir i sienlaikraštį parašyti, — gui, kuris dievagotųsi, kad Galų gale naujas sienlaik tetui su tuo skubiai sutinka, toliau mezga pinkles apie dar rytoj viskas bus sutvarkyta, raščio numeris kabo ant sie nors širdies gilumoje jaučia, nieko neįtariančią auką klas negalvokite, kad tai susitiko nos. o šalia stovi jo leidėjai kad gerbiamas laikraščio va tingasis sienlaikraštlnlnkas. kreditorius ir skolininkas. Ne ir gėrisi savo darbu. dovas ir šį kartą bus apvll— Tai aš seniai sakiau, — — tai tik renkama sienlaik Vyrai laikas nuo laiko tas. didžiuojasi savo įžvalgumu raščiui medžiaga. Pagaliau trūkčioja kelnes, smunkančias Nuo šio vakaro prasideda busimoji auka. surinkta, išspausdinta, belie nuo suplonėjusių per šias naujojo numerio vargai ir — O tu imk — ir para ka tik sulaužyti ir apipavida dienas pilvų, merginos taip kančios. Redkolegija, kupina šyk, — kaip kirviu kerta linti sienlaikrašti. pat stebisi, kadI per šias diejėgų, pasiraitoja rankoves ir laikraštininkas. . .. Antra valanda nakties, nas jų suknelės pasidarė gapradeda organizuoti medžia Kai kas gali pagalvoti, kad Sienlaikraščio leidėjų velduo- na erdvios. gą. atsakymas į ši pasiūlymą bus se sustingo žiovulys. Bet, aplamai, visl paten... Suplukęs, kaip nuvary sekantis: „Mielu noru, apie — Kur prapuolė stralps- kinti. tas arklys, suka ratus po Fi tai aš seniai galvojau, kada nls, — rėkia redaktorius. Vi < lologijos koridorius vienas pristatyti medžiagą?". si puola ieškoti pradingusio Sienlaikraštlnlnkas sienlaikraštininkų, grobio ieš Aišku, po tokio prisipažini kodamas. Sį kartą jam pasi mo sienlaikraštlnlnkas pabu sekė. Medžiotojas ir busimoji čiuotų toki korespondentą. auka susitinka akis į akį. Tačiau tai retai įvyksta. Pasiklausykime jų pokal- Dažniausiai po tokio pasiūly * bio. mo sienlaikraščio korespon Sofija Cirplytė pasirodė rūpestlnųa ir gera darbuotoja, — — Dedu galvą, kad ir šį dentas visais būgnais prade taip merginos charakteristikoje rašo TSRS Valstybnio banko Sventinis saliutas. Lietuvos respublikinės kontoros valdytojas drg. Knyva. kartą „Spartakas” praloš, — da mušti atsitraukimą. S. Cirplytė dar 1947 metais pradėjo dirbt' statyboje pagal įrodinėja sienlaikraštlnlnkas. — Aš!. . Kodėl būtinai bine darb'ninke. Neužmiršo J: ir mokslo. Baigusi Kauno f'nanAtėjo dar vienas pavasaris, sis ėmė vieną kartą ir sproPašnekovas pasipiktinęs aš?. . Zinai, kažkaip nepato- sų-kredito technikumą Ji atvyksta dirbti Į Joniškį. Stropią 'r są Gegužls. Linksmas, jaunatviš go. Dar net Lenino aikštės žiningą darbuotoją pamilo kolektyvas, pastebėjo vadovybė. kas Gegužis, pilnas juoko, nepriėjus. . ..I- štai prie priėmimo komisijos stalo TSRS Valstybin'o studentiško džiaugsmo. O kur banko Joniškio skyriaus valdytoja, miesto DZD Tarybos deputatė Trumpas sustojimas prieš S. Cirplytė. Ji atnešė reikalingus dokumentus, pareiškimą, pra tu krūtinėje netelpanti pava demonstraciją. Tarp kitko, ne GYDYTOJO KONSULTACIJOS šydama priimt" į Ekonomikos mokslų fakulteto finansų ir kre sario džiaugsmą išliesi, jei ne toks jau trumpas, jei Istori dito specialybės I kursą. Sofija Cirplytė viena pirmųjų ats'landraugų būryje, su kuo pasi jos-filologijos fakulteto prodekiusių vakar pradėjusioje veikt! priėmimo komisijoje. Pirmąją d'eną pareišk mus atnešė ’r Antanina Maižrimienė iš Tauragės, dalinsi svajonėmis, jei ne su kanas Frolovas su kolegomis Ir Petras ZSzas iš Panemunėlio, ir Jonas Belapetravičius iš Šir draugais. Studentas nemoka spėjo sulošti šachmatų parti vintų rajono, ir Vytautas Juškevičius iš Panevėžio. linksmintis vienas. ją, jei mūsų dainininkai, sulin Stojančiųjų tarpe daug>aus:a žmonės su gamybin'o da’*bo stažu, gera: pasirodė gamyboje, sąžiningu darbu užsitarnavę Ir gausiai rinkosi vaiskų dę į dar ne visai išsprogusių Gegužės Pirmosios rytą stu medžių pavėsį, ne vieną dal Regėjimo nervo čia didelę reikšmę damas atatinkamų teisę— mokytis. Tokie nebus blogi studentai, — sako priėmimo komisijos dentai prie Universiteto rū- ną užtraukė. . . ei pavasario susirgimai gali- bū turi savalaikis specialistų. darbuotojos. mų. Kur bepasisuksi — visur saulutė iš tikrųjų gerokai ke ti uždegiminio ir akies dugno tyri Regėjimo nervo A. ZIGMAITIS šventiška nuotaika, šypsantys pina. Gal todėl masiškai tir degeneratyvinio mas. atrofija — degeneveidai, valiūkiškos merginų po ledai, kad todėl orkestran charakterio, Regėjimo nervo ratyvinlo charakte akys. Šiandien mes švenčiam tai sudėjo dūdas i pavėsi, kad Regėjimo nervas uždegimas, vadina rio pakitimas. Geguži, šiandien ji švenčia neperdžiūtų. gali būti pakenktas mas neuritas, pasi Atrofija gali bū milijonai tokių pat neramių . . .Išsisklaidė studentų gre susirgus meningitu, reiškia staigiu re ti pirminė ir antri širdžių jaunuolių. tos. Eini priekyje, o galo ne encefalitu, arach- gėjimo kritimu, nė. Šventės be gėlių, be žalu matyti. Tai ne studentai žen noiditu, smegenų akipločio susiaurė Pirminės atrofiJau nuo seniai les” taip pat nemažiau pa mynų nebūna. Tai sena, puiki gia, tai eina jaunystė, veržli navikais ir kt. jimu, defektų atsl- jos priežastimi gali Universiteto spor trauklus, nors apipavidalini tradicija. Juo labiau pavasa pavasario jėga. Pavasarinia Regėjimo nervo radimu akiplotyje, būti sifilis, galvos to katedroje pasi mo atžvilgiu dar atsilieka nuo rio šventės. Tiesa, ankstyvą me vėjuje šnara vėliavų šil Gydymas pri smegenų sklerozė, susirgimo priežasti rodė pirmieji „Rankininko”. Jame yra kri pavasarį gėlių neperdaugiau- kas, linguoja transparantai, regėjimo mi gali būti proce klauso nuo proceso paties sienlaikraščių tinės medžiagos (V. Valiuly sia, tad kaip gali neprisegti stendai. Koja kojon pro vy sai pačiame akies etiologijos. Padidė nervo trauma, tink „Baltais take- tės straipsnis „Tai tik paža draugui nors šilkinės raudo riausybinę tribūną praeina obuolyje, t. y. tink jus kaukolės vidaus lainės pigmentinė akies degeneracija ir kt. liais', „Rankinin- dai. . .”), kur kaltinama admi nos rožės, kaip gali neįsigyti mūsų Universiteto vadovybė, linės bei gyslainės spaudimui, nistracija dėl netvarkos ir di balionėlių ir mūsų ansambliečiai, studen dugne taip pat at Antrinė atrofija pakitimai, akies or kas”, „Už naujas delio nerūpestingumo. L. Ba- Įvairiaspalvių nepadovanoti merginai. O ba tai. . . bitoje — uždegimi siranda atitinkami gaunasi kaip regėpergales” nume- dokaitė straipsnyje „Dirbki lionėlių buvo daug. Ypač Fi — Sveikas, Geguži! — niai procesai ir na pakitimai regėjimo jimo nervo uždegirial. me aktyviau” ir A. Valatka lologijos kieme. Kaip pavasa sveikina studentai. Spaudimo mo pasėka arba iš vikai arba infekci nerve. Labai jdomus — „Mūsų kolektyvas” rašo rinės gėlės lingavo jie, pririš — Sveikas, Geguži! — priniai susirgimai: pakilimas gali būti sivysto, kaip jau lankymą, ti ant krūmų šakelių. Gaila, sljungia prie jų net mažieji ir puikiai apipa- apie treniruočių buvo minėta, paki susijęs su navikais, gripas, reumatiz vidalintas ranki- apie kolektyvo jėgą žaidime, kad dauguma jų nepriklauso piliečiai. mas, maliarija, sifi cistomis arba užde lus spaudimui kau nio sekcijos orga apie dar aktyvesni trenlravl- nei filologams, nei kitiems Viena paskui kitą žengia lis, tuberkuliozė, giminiais smegenų kolės viduje. fakultetąms. Ir vis tik filolo kolonos pro tribūną, Liejasi nas „Rankinin mąsi. Nepriklausomai intoksikacija mėti* ir jų plėvių proce Svarbias problemas kelia ir gai diplomatiškai išsirūpino dainos, sveikinimai, Iš jaunų kas”. Jame vyrų nuo regėjimo nervo sais. liniu alkoholiu. komandos trene slidininkų rašytas žodis „Bal vieną didžiulį kupolą. Sako, krūtiniu išsiveržia studentų Pradžioje šie pa- atrofijos priežasties Kad nustatytume kitimai neveda prie stebima žymus kriris V. Vygontas tais takeliais”. A. Blažys ra teisininkai net pagrobt JI no daina. Ir skamba ji, skamba... J. Vaicekausko tekstas kalba apie LTSR gina tiek vasarą, tiex žiemą rėjo. Didžiavosi filologai mil proceso stiologiją regėjimo sutrikimų tlmas centrinio ir rankinio pirmeny treniruotis ir dar kartą tre žinišku balionu, kol pastarair nuotr.. ir tikslią diagnozę, ir randami tik tik- periferinio matymo, bes, apie koman niruotis. Sakoma, kad tik ge būtinas nuoseklus rinant akių dugną. Gydymas priklauruošimąsi ras fizinis pasiruošimas ir su dos Toliau vystantis so nuo susirgimo ligonio akies funk procesui krinta re- etiologijos. padės nugalėti. joms, O moterų manumas EKONOMISTAI STIPRIAUSI aptariamos komandos trene- Sienlaikraštyje cijų ištyrimas. gėjimo aštrumas, Ligoniai su regėris P. , Urbonas slidinėjimo varžybų klaidos, Dažnai regėjimo susiaurėja aklplo- jimo nervo susirgiPasibalgė Universiteto XII spartakiados tarpfakultetinės glm pasakoja apie jau aiškinama, kaip kitais metais nastikos varžybos. Nugalėtojų vardą Iškovojo Ekonomikos moks nervo pakitimai bū tis, keičiasi akles mals turi būti nuoreikia Jų vengti. lų fakultetas, kuris nuo kitų atsiplėšė daugiau kaip 100 taškų. įvykusias varžy dugnas. lat okulisto stebimi na pirmais nervų Sportininkų sienlaikraščiai Sekančias vietas užėmė: II — MMF — 395,65 tšk., III — FMF — bas. Nurodo žai Gydymas suriš- ir sistemingai gy338,9 tšk., IV — IFF — 269 tšk. (neišstatė vyrų komandos). V — dėjų darytas klai palieka neblogą įspūdi. Gai GMF — 250,78 tšk., VI — ChMF — 195,84 tšk., VII — TMF — sistemos susirgimų tas su priežastiniu domi. 176,64 tšk. das, gerąsias pu la, kad jų dar tiek nedaug. simptomais, todėl susirgimu ir prave- Gyd. J. Ceplnsklenė Individualiai nugalėjo N. Šarkis (EMF) ir I. Žvigaitytė (IFF,). ses, numato atei O juk ir kitos sekcijos galė Gerai ekonomistas Savickas, atlikdamas I atskyrio ties planus. Sien tų skelbti kovingą, reiklų (95,96) pasirodė normą ir to paties fakulteto studentė Garšvaltė atlikda sportininkų žodį. Be to, ir laikraštis gausiai ma laisvus pratimus (32,5). L. Aukštaitis iliustruotas nuo- tie patys sienlaikraščiai teiš eina retokai, ir koresponden jame traukomis, klausimai”, yra gan vykęs satyrinis eilė- tų skaičius, matyt, dar nedi Bibliotekininkystės specia bibliografavlmo pranešimu su lybės mokslinis būrelis palai Macikaitė raštis, daug įvairenybių, skai- delis. ko glaudžius ryšius su dauge „Liaudies bibliotekų atsiradi čių ir faktų. Tikimės, kad tai bus ištai Redaktorius S. MAKAUSKAS liu šalies aukštųjų mokyklų. mas ir vystymasis Lietuvoje" slen- syta sekančiuose numeriuose. Krepšinio sekcijos Kelinti metai keičiamės de dalyvavo bibliotekininkystės laikraštis „Už naujas pergaL. Braziulis legacijomis, dalyvaujam sekcijoje. Reikia pasakyti, kad šiame mokslinėse studentų konfe DĖMESIO! MŪSŲ ŠACHMATININKĖS — SĖKMINGAI rencijose Leningrado ir institute studentų mokslinis SKUBĖKIME PASIŽIŪRĖTI! Maskvos bibliotekiniuose in darbas aukšto lygio. Jau Anksčiau mes pranešinėda sustabdyti, suvesti rezultatai. stitutuose, o taip pat bend čiamas didelis studentų susi vome Steponavičiūtė apie respublikos moterų Kaušllaitė, domėjimas moksliniu darbu, Sekmadienl (V. 10.) Čiurlionio Aktų salėje Unlversiteraujam su Tartu Universiteto kartu su mūsų Universiteto šachmatų pirmenybes, kuriose bibliotekininkystės fakulteto aktyviai ir gausiai dalyvauja centrinio dramos būrelio premjera to ma ne tik konferencijose, bet dalyvavo ir dvi mūsų Uni auklėtine Kartanaite pasidali studentais. žodžiu, no II — IV vietomis, versiteto studentės V. KaušiNeseniai aš ir ketvirtakur- ir atskirų būrelių veikloje. M. Sebastijano šį kartą pasirodyta gan sėkir A. Steponavičiūtė. sė J. Macikaitė dalyvavome Instituto SMD veikla plačiai laitė „BEVARDĖ ŽVAIGŽDĖ* mingal. Štai dabar jau laikrodžiai Charkovo Bibliotekinio insti atspindima keliuose leidžia tuto XI studentų mokslinėje muose sienlaikraščiuose. Režisierius — Akademinio dramos teatro aktorius Ateityje mes numatėme ra LENGVAATLEČIAI KOVOJA konferencijoje. J. Meškauskas. Bibliografijos sekcijoje šyti tokius mokslinius darbus, sėkŠvenčių dienomis vyko resUniversiteto sportininkų kuriais galėsime pasikeisti su skaičiau pranešimą tema publikos lengvaatlečių pava- mingiausiai pasirodė L. Zai- Pradžia 21 vai. „Lietuvių grožinės literatūros draugais ukrainiečiais. Bilietai gaunami prie Įėjimo ir SKK. sario varžybos. Iš startavusių kiną. J. Černiauskaitė vertimai į rusų kalbą ir jos
Regėjimo nervo susirgimai
SPORTININKU ŽODIS
LV 08029
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Užs.
Nr. 669