aRj/Binis
Visų šalių proletarai, vienykitės!
YVU •gus I
75 m. gegužės 9 d.
ILS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 17 (917)
mžina šlovė didvyriams, pridengusiems savo rūtine Tėvynę ir išgelbėjusiems jg nuo mirties!
Musų kandidatai Balandžio 25 d, įvyko V. Kapsuko universiteto profesorių, dėstytojų ir studentų rinkiminis susi■ 'likimas, skirtas iškelti Kandidatams į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatus. Jame dalyvavo partijos Lenino rajono komiteto pirmasis sekretorius C. Slyžius ir partijos miesto komiteto mokslo ir mokymo įstaiSkyriaus vedėjas S. Ladukas. Susirinkimą pradė jo partijos Universiteto
komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius. Karštais plojimais susi rinkusieji sutiko TSKP istorijos katedros vedėjo, profesoriaus K. Navicko pasiūlymą iškelti kandi datu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Janonio rinki, minėje apygardoje Nr. 1 įžymų Komunistų partijos ir Tarybų valstybės, tarptautinio komunistinio ir darbininkų judėjimo veikėją, TSKP CK Gene
ralinį sekretorių draugą Leonidą Brežnevą. Pritaręs L. Brežnevo kandidatūrai, Filologijos fakulteto docentas J. Bal kevičius pasiūlė kandida tu į respublikos aukš čiausiojo valstybinės val džios organo deputatus iškelti žinomą lietuvių mokslininką, Universite to rektorių, Lietuvos TSR Mokslų akademijos aka demiką, fizikos-matemati. kos daktarą, Socialistinio Darbo Didvyrį profesorių Joną Kubilių. Susirinkime kalbėję Prekybos fakulte to prodekanė K. Vaištarienė, Karinės katedros
dėstytojas Grinber gas, Istorijos fakulteto komjaunimo biuro sekre torius A. Bajarūnas visų susirinkusiųjų vardu prikandidatūtarė šioms roms. vienbalSusirinkimas šiai nutarė iškelti kandi datais į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Janonio rinki minėje apygardoje Nr. 1 TSKP CK Generalinį sek retorių Leonidą Brežnevą ir Universiteto rektorių Joną Kubilių. Išrinkti Universiteto at stovai į apygardos rinki minį susirinkimą.
Sveikiname Universiteto kolektyvą su di džia Tarybinės liaudies švente — Pergalė* prieš fašistinę Vokietiją trisdešimtmečiu. Tėvynė prisimena kiekvieną, kas kovose laimėjo Pergalę. Niekas neužmirštas, nieko nepamiršta. Visada degs Amžinoji ugnis ant kritusių didvyrių kapų. Su pagarba ir pasididžiavimu mes šian dien minime Universiteto darbuotojus — Di džiojo Tėvynės karo dalyvius — buvusius karius, partizanus, pogrindininkus. Jų narsa ir pasiaukojimas kovoje su priešu yra atsida vimo Tėvynei pavyzdys mūsų studentams. Švęsdami Pergalės 30-metį, mes didžiuoja mės mūsų partijos išmintimi, Įgyvendinant Taikos programą. Linkime Jums, brangūs profesoriai, dėsty tojai, tarnautojai, studentai naujų laimėjimų taikaus darbo fronte — komunizmo kūrime! Garbingai sutikime TSKP XXV suvažiavimą! REKTORATAS, PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS, PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
KOVOJ UŽ LAIME MENAM JUOS...
TARPTAUTINE KONFERENCIJĄ
Universitetas mini tuos, kurie su ginklu rankoje gynė Tarybų šalį, negailėjo savęs nuožmioje kovoje su fašisti niais grobikais. Šventiškai papuošti Universiteto rūmai, studentai ir dėstytojai susitinka su Didžiojo Tėvynės ka ro veteranais. Antradienį, gegužės 6 d., Aktų salėje susirinko Univer siteto profesoriai, dėstytojai, darbuotojai, studentai. Atvy ko socialistinių šalių bei kaimyninių respublikų aukštųjų mokyklų — su kuriomis mūsų Universitetas bendradar biauja, pasiuntiniai iš Prahos, Greifsvaldo, Erfurto, Magde burgo, Kaliningrado, Odesos, Minsko, Rygos. Čia įvyko iškilmingas Pergalės prieš fašistinę Vokietiją 3O-ųjų meti . . .Didžiojo karo vaikai. nių minėjimas. jie — šaunių kovų Prezidiume — Universiteto vadovai, visuomeninių orga Dabar nizacijų atstovai, kovų vete ranai. Minėjimą pradeda rek vėteranai, susirinkę čia, Unitorius prof. J. Kubilius. Savo įžanginiame žodyje jis pami Versitetp kavinėje, prisiminti kelių į pergalę — skausmo, nėjo, kad karo frontuose kovojo nemaža Universiteto dar didvyriškumo, kančių, gegubuotojų, dėstytojų. Daugelis jų ir šiandien rikiuotėje — žės devintosios džiaugsmo šauniai darbuojasi. metų ir Karinės katedros dėstytojas D. Stepanovas pasidalino prieš trisdešimt prisiminimais apie išvaduojamuosius mūšius. Apie kovą šiandien. Į Universiteto darbuotojų priešo užnugaryje papasakojo partizaninio judėjimo daly — Didžiojo Tėvynės karo vė prof. S. Ginaitė. Su džiugia švente mūsų kolektyvą ir dalyvių susitikimą — atėjo visus minėjimo dalyvius pasveikino Greifsvaldo universirektorius prof. dr. J. Kubitetp prorektorius dr. J. Mai, Lietuvos išvadavimo kovų liūs, LKP Lenino rajono kodalyvis, Odesos universiteto doc. A. Ivanovas. Studentų miteto propagandos ir agita. vardu kalbėjo G. Sadauskaitė. cijos skyriaus vedėja A. Pergalės trisdešimtmečio jubiliejaus medaliais apdovano Žvirblytė, 16-osios Lietuvis, ta apie 80 karo veteranų. Pirmiesiems jie įteikti Karinės kosios šaulių divizijos vetekatedros vedėjui pulkininkui V. Repšiui, dėstytojams ranas, buvęs Universiteto D. Stepanovui, A. Ščiurinui, dar keletai Didžiojo Tėvynės Karinės katedros viršininkas karo dalyvių. Visiems karo veteranams — dabartiniams atsargos pulkininkas V. MoUniversiteto dėstytojams bei tarnautojams, personaliniems tieka, fakultetų dekanai, pensininkams — įteiktos vardinės dovanos. partinių bei komjaunimo Dar vienas garbingas apdovanojimas pačiam Universite biurų sekretoriai. tui — pereinamoji Raudonoji Vėliava už geriausią karinį Susitikimą pradėjo ir ve— patriotinį darbą Vilniaus aukštųjų mokyklų tarpe. Ją teranus pasveikino partijos įteikė SDAALR miesto komiteto pirmininkas A. Kindurys. Universiteto komiteto sękrePo minėjimo koncertavo akademinis choras. L. GIEDRAITYTE torius P. Bernatavičius. — Atmintyje liko sunkūs karo metų atsiminimai: išraustos gilios bombų duobės, kaimų ir miestų gaisravietės, 20 milijonų tarybinių žmonių aukos... Atmintyje gyva ir didvyriška mūsų šalies kova. Su ginklu rankose Tėvynę gy. nė nemažai dabartinių Universiteto dėstytojų ir darbuotojų. Vieni jų kovojo kariniuose daliniuose, kiti — partizanų būriuose. Šiuo metu mūsų aukštojoje mokykloję dirba 12 profesorių, 51 dėstytojas, 10 administracijos darbuotojų, 6 pensininkai — Didžiojo Tėvynės karo dalyviai. Šeši iš jų kovėsi partiJ. JAKIMAVIČIAUS nuotraukoje: Didžiojo Tėvynės karo zanų būriuose. Visų jų krū. dalyviai, dabar Mokslinio komunizmo katedros dėstytojai tines puošia vos ne 500 apdoI. Liampertas, M. Bordonaitė, A. Mačiulis. vanojimų.
Bendražygiai Į karo dalyvius kreipėsi rektorius prof. dr. J. Kubiliūs. Jis pažymėjo, kad okupantai norėjo germanizuoti mūsų šalį, sunaikinti jos tautų kultūrą. Didžiajame Tėvynės kare buvo sprendžiamas ne tik mūsų šalies, bet ir visos žmonijos likimas, šiame kare susirėmė dvi santvarkos, dvi ideologijos, Mintis-geriau mirti, bet nepasiduoti buvo įaugusi j kiekvieno tarybinio žmogaus širdį. Valia ir ryžtas nugaįėjo. Tarybų Sąjungos per. gale prieš fašizmą susilpnino imperializmo pozicijas, Susikūrė pasaulinė socializmo sistema. Pulkininkas V. Motieka veteranams pasakė: — Malonu matyti jus, praėjusius ilgą ir sunkų karo kelią. Jūs — laimingi žmonės, įvykdę kovoje kritusių draugų priesakus, šiandien savo taikiu darbu puošią mūsų kraštą, už kurio laisvę buvo tiek daug pralieta kraujo. — Mes didžiuojamės ir jaunimu, — kalbėjo veteranas, — kuris pasiruošęs kiekvienu metu pakeisti mus ir didvyriškai ginti Tėvynę, Komjaunimo komiteto sekTetorius S. Imbrasas visų komjaunuolių vardu padėkojo karo veteranams už jų nuoširdų darbą, auklėjant studentus kovinių tradicijų, socialistinio patriotizmo dva. šia. Jis papasakojo, kaip komjaunuoliai tęsia vyresniųjų darbus, šventai saugo žuvusiųjų atminimą. Prorektorius B. Sudavičius kalbėjo apie tarybinių moterų, kovojusių vienoje gretoje su vyrais, didvyriškumą,
pasiaukojimą dėl Tėvynės laisvės. .. .Šiandien jie, nugairinti karo audrų ir metų, didelės kovos bendražygiai, susirin ko į vieną vietą. Jų širdys jaunos, gal todėl ir taip jau natviškai skamba senos, ka ro laikų dainos. Jų širdys moko mus mylėti Tėvynę. Mūsų laukia nauji susitiki mai su jais — nutarta įkur ti Karo veteranų tarybą, ku rios pagrindinis uždavinys bus bendrauti su studentais, talkinti kariniame - patrioti niame jaunimo auklėjime. Į naująją tarybą išrinkti: Kari nės katedros viršininkas V. Repšys (pirmininkas), A. Grinbergas (pavad.), A. Bendžius, A. Vygontienė, J. L'oi■ko. Vakare V. Repšys apta rė Karo veteranų tarybos uždavinius, kalbėjo apie stu dentų karinį-patriotinį auk. Įėjimą, jaunimo ruošimą Tė vynės gynybai. ■Susitikime taip pat kalbė jo partijos Lenino rajono komiteto skyriaus vedėja A. Žvirblytė, karo dalyviai A. Bendžius, V. Sviatčenkovas, B. Gulėjus ir kiti. L BACYTE J. JAKIMAVIČIAUS nuotr.
Niekas neužmirštas, nieko nepamiršta Mes iš vaikystės, negąsdin tos sirenų kauksmo, neluo šintos bombų skeveldrų. Ka ras toli nuo mūsų, bet kartu šalia — tėvų prisiminimuose, paminklų granite. Vėl gegužės žiedai apsnigs sodus, kaip tą Pergalės pava sarį. Nuo to laiko praėjo 30 metų. Kuo mums, studentams, brangi ši šventė, kaip ją pa sitinkame? „TS“ koresponden tei B. Jonaitytei atsako: Ričardas Kelluotls, II k. is torikas: Istorija, toji mokslų moti na, savo nepralenkiamoje at mintyje saugo žmogaus proto didybę, amžių negandas ir nemirtingų žygių šlovę. Ne maža vietos joje — Didžia jam Tėvynės karui. Istorijos
fakulteto studentai aktyviai dalyvauja VI sąjunginiame visuomenės mokslų konkurse, skirtame Tarybinės Armijos pergalės 30-mečiui ir TSKP XXV suvažiavimui. Parašyta ir perskaityta dešimt referatų apie Didįjį Tėvynės karą. Ba landžio mėnesį trys TSKP is torijos būrelio nariai (I. Balaikaitė, G. Glebavičius ir aš) dalyvavo Mnske vykusioje studentų mokslinėje konfe rencijoje, kuri taip pat buvo skirta Pergjalės jubiliejui. Di delį įspūdį padarė ekskursija po Minską, atmintinas didžių mūšių vietas. Aldona Jociūtė, Medicinos fak. I k. studentė: Aš gerai prisimenu susiti kimus su karių artimaisiais
Seredžiaus vidurinėje mo kykloje. Miestelio centre yra bro liškos karių kapinės. Nutarė me sužinoti, kas tie žmonės, kuriems mūšio už mūsų tė viškę laukas liko amžino po ilsio vieta, Mes ėjome Pa dubysiu Raseinių link. Du bysos pakrantės 1944 m. bu vo sunkių Didžiojo Tėvynės karo mūšių arena. Giliai at minty liko šis žygis, žmonių, patyrusių karo baisumus, pa sakojimai. Kas sakė, kad mes nežinome, jog giedra padan gė atkovota milijonų žmonių kraujo kaina?! Birutė Keblaitytė, II k. li tuanistė: Mes — šios, rodos, takios netolimos, istorijos rinkėjai.
Kartu su tais, kurie kovėsi už gyvenimą, ateiname į Per galės šventę, ateiname švęsti ir prisiminti tų, kurie parimo antkapiais prie kelio. Gegužės 9-ąją aš visada sutinku Vilkaviškyje, kartu su savo mokyklos kraštotyri ninkais. Jau seniai mes drau gaujame su buvusiais gimto jo miesto vaduotojais. Perga lės dieną į mokyklą susiren ka karo veteranai, ateina bu vę kraštotyrininkai. Dažnai man parašo maskviečiai at sargos pulkininkas M. Kurakinas ir majoras N. Titovas. Universiteto kraštotyrinin kai irgi domisi savo krašto praeitimi, kovomis su vokiš kaisiais fašistais. Gegužės 9 d. dalyvausime iškilmėse prie
Šlovės piliakalnio Švenčionių raj. G. Leikaite, 1 k. žurnalistė: Balandžio 26 dieną Uni versiteto TSKP istorijos ka tedra studentams surengė ekskursiją į didvyriškąją Baltarusiją. Apžiūrėjome įžymiausias miesto didvyrio —- Minsko — vietas. Kelias atvedė mus į Chatynę. Anksčiau čia sto vėjo 26-ios valstiečių trobos, o 1943 metų kovo 22 dieną fašistai paliko čia 26 pelenų krūvas ir 149 sudegusius la vonus: senelių, tėvų, anūkų ir proanūkių. Nebeliko nie ko, kas galėtų atstatyti su degusį kaimą. Išsigelbėjo tik vienas Josifas Kaminskas. Jis
Nereikėjo drebėti sekreto rei L. Sauraučiūtei, kuri tik rai gerai vykdo savo parei gas. Jos darbu patenkinta grupė ir kuratorius. Lengvai gavo įskaitą A. Volskaitė, grupės seniūnė, L. Cirtautaitė, atsakinga už kultūrinį masinį darbą, R. Siaudinytė ir kiti. Politinė-visuomeninė prak tika neužskaityta Z. Navagreckytei ir A. Juozaičiui, kurie dėl sporto labai mažai
dalyvauja grupės gyvenime. Gera, kad studentai verti nami pagal nuopelnus. M. STANKUTE darbo ekonomikos spec. I k. 1 grupė
Visuomeninės - politinės praktikos atestacija buvo pa. naši į egzaminą. Auditęrijo je sėdėjo tik komisija: TSKP istorijos dėstytojas J. Palec kis, kuratorius doc. J. Raga-
levičius, komjaunimo gru pės sekretorė L. Suraučiūtė ir fakulteto komjaunimo biu ro narys L. Vėželis. Kiekvienas studentas pa juto, kad visuomeninė-politinė praktika iš tiesų rimtas dalykas. Komisija išgvildeno viską: kaip studentas pasisa ko per TSKP istorijos semi narus, ką jis nuveikė ir ko nenuveikė, kokios priežas tys sutrukdė atlikti įparei gojimą.
listinio jaunimo sąjungos ko miteto narys Jozefas Kadlecas. Jis yra būsimo čekoslovakų studentų statybinio bū rio, atvyksiančio vasarą pas mus, vadas. J. Kadlecas kartu su mūsų organizacijos vadovais aptarė tolimesnio bendradarbiavimo reikalus, pasirašė sutartį dėl pasikeiti mo būriais. Svečias susipažino su Tei sės fakulteto kriminalistikos laboratorija, specializuota au
Balandžio pabaigoje kom jaunimo komitetas susilaukė svečio iš Čekoslovakijos. At vyko Prahos Karlo universi teto Teisės fakulteto Socia
Gegužės 6 d. Univ rs J įvyko tarptautinė kon ... ja tema ..Tarybinės . „ d Pergalės Didžiajame Tkare pasaulinė-istorine rtj nė". Ją surengė Gre: (VDR| ir Vilniaus uni -J tai. Balandžio pirmoje J Greifsvaldo mieste įw . moji konferencijos dal- d skaitė pranešimus ir tuvos atstovai: mūsų J siteto LTSR istorijos k ,■• doc. J. Dobrovolskas i- T$į istorijos katedros doc. rj manas. Vilniuje vykusi vonferencijos dalis p: S1(J plenariniu posėdžiu Kom renciją atidarė Univ ; J lektorius prof. dr. J Kuj liūs. Po posėdžio darbas dviejose sekcijose. Konferencijoje . dalyvaJ Prahos (CSSR) Karlo inivJ siteto filosofijos daktaras! Kolafa. Greifsvaldo uriverj teto istorijos daktaras ir vyr. mokslinis bendradartj — V. Lamprechtas Erfufl medicinos akademijos prorej torius visuomenės mokslų rej kalams prof. V. Frar.as j Magdebungo (VDR) aukdosii technikos | mokyklos prof. ( Knochas, taip pat brcliškųj respublikų', pasiuntiniai Kai ningrado ūniveršitėto da E. Kalganova, Latvijos P Sfti kos universiteto asp-ranti N. Dolgopolovas, Balte sijc V. Lenino universiteto da A. Tozikas, Odesos A. Medi kovo universiteto doc X. Ių novas. Svečių bei mūsų aukštosk mokyklos dėstytojų praneš muose buvo pateikta dao faktų apie tai, kokios teigi) mos įtakos Pergalė prieš fa šizmą turėjo tautų dra ■>■> stiprinimui, socializme sali suklestėjimui. Konferencijoje dar vav Lietuvos KP CK Mokslo i mokymo įstaigų skyriaus M dejas J. Bielinis, respubliko aukštojo ir specialiojo ' įduri nio mokslo ministras H. Za bulis. Pasibaigus konfere svečius priėmė rektorius prd J. Kubilius, jiems įteikė at minimo dovanas — Ii- tuvi grafiko S. Krasausko gravis rų lakštus „Amžinai gyvi". Konferencijos svečiai daly vavo Pergalės trisdešimtraeė: minėjime Aktų salėje, s įsipa žino su Vilniumi, lanki Pu čiupiuose. O. GALGINA1TY11
skulptūros, vaizduoj-nčiol vyrą su negyvu be: . .i.u prototipas. Išeidami da. kai] tą perskaitėme kreipimąsi j mus, gyvuosius: „2 .tr.ą gerieji, prisiminkite: -a mylėjome gyvenimą, ir Tš vynę, ir Jus, brangieji Md sudegėme ugnyje gyvi. sų prašymas visiems ted jūsų skausmas ir Ii' .sd pavirsta į drąsą ir jėgą • padeda Jums įamžinti žead je taiką ir ramybę, ka kur niekada ugnies se nežūtų gyvybė". Išsinešėme su savimi 3 šauksmą — prašymą k'A niekada neleis užmiršti t<R rūsčios praeities. Žmogaus-j kovotojo drąsą ir pergaifl įamžina didingas šlovės Ku-'i galias. Jis matyti toli toli H lyg kritusių kovotojų -; ri šlovė, sklindanti po pasaulį.
ditorija, su studentų gyv® mu. A. DARGUŽI
Septintojo bendra ■ skaitykloje įvyko vakaras ' susitikimas su kino ak: mi J. Budraičiu. Aktorius * pasakojo apie savo kūrMkelią, apie naujus Liet kino studijos darbus. R. ZAVILIAUSKAft
L ugnis. Ant Nežinof Kario kapo ir Mamakurgano, Kryžkalnyje ir Lior o kapinėse. Amžina L Maskvos, Leningrado, L Bresto didvyriams, į kurie apgynė mūsų Lės laisvę ir nepriklauL Tiems, kurie šiansu mumis, ir tiems, kuLįrjžo iš karo. Ljci-. vriškos kovos prieš Liuš okupantus istoriją vardus {rašė ir mūsų Lslteto studentai, kurie k asti ros rytą pažadinti
bombų sprogimų tapo karei viais. Pogrindyje ir partiza niniam judėjime aktyviai da lyvavo A. Griška, G. Neverauskytė, P. Jonuška, D. ir E. Liubockiai (abu žuvo), Organizuoti partizanų būrius Vilkaviškio rajone padėjo O. Eldukaitytė... Raudonosios Armijos 16-oslos Lietuviško sios šaulių divizijos gretose kovėsi I. Zaksas, G. Sipavi čius, J. Miliušis, I. Valdšteinas, A. Molčadskis, V. Taurinskas... Šiandien žurnalistikos spe-
cialybės studentai pasakoja apie kelis Vilniaus universi teto studentus, iš auditorijos suolo išėjusius į didžiojo ka ro mūšius. Šie rašiniai — tai kuklus fragmentas į didvy riškų tarybinės liaudies kovų piešinį. „Visą panoraminę drobę turėtų piešti ne vie na, o daug, labai daug ran kų. .. — rašo taip pat mū sų universiteto studentas pirmaisiais Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje metais, buvęs karys, poetas E. Mie želaitis. — Žmonių heroiz-
mas visada vertas pagarbos. Ir tai, ką mano kartos vyrai, apsivilkę kareiviškas milines ir užsidėję geležinius šalmus, atidavė Lietuvai, privalo bū ti {vertinta ir padėta ant bendro Lietuvos laisvės kovų aukuro, Lietuva, nepamiršk ir šitų savo sūnų... Nepapilkų karei. miršk savo vių.. Tegu būna parašyta visa Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų kovos prieš fašistinius grobikus istorija, tenebūna niekas pamirštas.
Ir studentai tapo L neskaitėm, kiek dienų be miego, [i krūtinėj stingdavo dvasia, tėvynę mes per sniegą Erų ledeliuos akyse. [ūmoj pabūklų žiotys riaugsi... Inkias kraujas iš pačios širdies... savo žemę. .prisišauksi? Lip tu-----------(nė, regis nieko negirdės...) lt mes žemę Saukėme patrankom... Iliais Sliaužėm... Mirėm kovoje.. Ivo kūnu, krūtine ir rankom lisdami — palinkdavom 1 ją. ..
11942 metai. Nei dieną, nei naktį nenutyla mūšiai prie Lsk-os ir Stalingrado, ugnies žiede Leningradas. Eik čia*. Gorkio srity, prie Volgos, dar tylu, nors karo Li jau seniai ją pasiekė. Balachnoje, Gorodece, PravEske, Cemoramenkoje pamatysi tūkstančius karių pilkoĮs milinėmis, daug karinės technikos. Čia formuojamas Ituviškasis junginys. Jo branduolį sudaro pasitraukę iš ptuvos partiniai bei tarybiniai darbuotojai, pasiaukoja mi kovoję su priešu Lietuvos žemėje ir Baltarusijoje. Ilniaus pėstininkų mokyklos auklėtiniai ir 29-jo šaulių literinio (lietuviškojo) korpuso dalys. [1942 m. iš Ciuvašijos ATSR į formuojamą junginį at[ko Gvidonas Sipavičius. Daug kas gerai pažinojo šį [kitą griežtų veido bruožų 27 metų vyrą. Prieš karą, [ . /iniais metais, Gvidonas studijavo Kauno Vytauto [tižiojo universitete. Jis buvo vienas iš komunistų legal studentų organizacijų „Scientia" ir „Kultūra" steigėjų, bs organizacijos sėkmingai rengdavo paskaitas moksli ais, socialinėmis temomis, ruošė referatus apie TaryI Sąjungą, jos laimėjimus. Gvidonas buvo komunistas, [tyręs revoliucionierius, todėl jis geriau už savo jau[snius kolegas jautė, kur veda fašizmo žmogėdriška ideobija. „Fašizmas ruošia naują pasaulinį karą, todėl ne[lime gaišti. Turim priešintis..." — ragino jis studen te Universitete prasidėjo nelegalus antifašistinis sąjūdis, įkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, 1940 m. jis buvo pa. irtas Lietuvos liaudies kariuomenės Politinės valdybos yriaus viršininku. Jis daug dirbo, komplektuodamas drus — parinkdamas politinius vadovus bei vadus, priBėdamas prie kariuomenės demokratizavimo. Kaip tik iš ludonosios Armijos 29-jo teritorinio korpuso G. Sipavi■s grįžo į universitetą tęsti mokslų. 1940 metais uni[rsiteto partinė organizacija jį išrinko sekretoriumi. Neilgai teko džiaugtis pirmais socialistiniais pertvarkypis Prasidėjo karas. Priešo bombų išsprogdintais ke lis karo blaškomų žmonių minioj G. Sipavičius traukėsi palies gilumą. Daug teko pergyventi. Ir štai jis vėl su savo draugais, bendražygiais. Gyvas, [eit randantis bendrą kalbą su žmonėmis, G. Sipavičius tepa 249 pulko agitatoriumi, vėliau — mokomojo baiono vado pavaduotoju politiniams reikalams. Gvidos, nuo seno geras oratorius, susitinka su kariais, skiepi, neapykantą priešui ir atsidavimą tarybinei Tėvynei. 1943 m. vasario 24 d. Oriolo žemėje, ties Aleksejevka, l'tn iškoji divizija pradeda rašyti savo kovų istoriją. Inkiose vasario—kovo kautynėse G. Sipavičius ėjo per opas, drąsino karius prieš mūšius. Vasarą G. Sipavičių paskyrė 167 pulko III bataliono vaP"Vaduotoju. Tai buvo šaunių, nepamirštamų pergalių Inos. Liepos 5—7 d. divizijos daliniai pradėjo įnirtingą olimą, Jr pulkininko V. Motiekos 167 pulkas, kuriame [vėsi ir kapitonas G. Sipavičius, veržliai skynė sau keTomis karštomis vidurvasario dienomis laiške draugui I Sipavičius rašė: „Noriu pasidalinti su Tavim mūsų Pginio pergalėmis. Vėjam fricus po 8—10 km į dieną. [!w jau skuba jie į vakarus..Nuotaika buvo pakili. U vizija veržėsi pirmyn, {nirtingos kautynės užvirė ties Ikolskajos kaimu. Jos užtruko keletą dienų. Priešas užI* iabai patogias gynybos pozicijas ir stengėsi bet ku. ► kaina išlaikyti šį kaimą, nes jis dengė ištisą fronto lrš Išaušo liepos 28-osios diena. Vos nutilo artilerijos jiismas, kovotojai puolė atvira, gerai matoma ir apšauma vietove. Vienu metu naikinanti priešo ugnis pri'•j’udė prie žemės ir III bataliono kovotojus. Kapitonas įprato, kad šią atsakingą minutę jo vieta priešakinėj !et°j- Jis vikriai peršliaužė, nepaisydamas priešo ugnies, Įkilo visu ūgiu ir metėsi pirmyn, šaukdamas kovotojus: |as drąsūs, paskui mane!" ■I paskutiniame laiške žygiuodamas rašė: „Baigiu. ■ įbame į naują gyvenvietę". Mūšių pertraukos metu jį alė draugai — apsikabinėjusį granatomis, išvargusį, bet ldrų. Akyse blizgėjo pergalės džiaugsmas. Paskui mane!" Tai buvo viso jo gyvenimo prasmė: pūs fašizmui, mirtis mirčiai... O gyvenimas gyvie"ns',‘ — vėliau rašys jį pažinojusieji. Paskui jį pakilo kariai. G. Sipavičius, pervertas kulkos, klupo. Dar karščiau užvirė karių širdyse neapykanta esui, ir jie narsiai puolė pirmyn, — atkeršyti už va' m>rtį, už niekinamą žemę. J Po kelių dienų prasidėjo pergalės saliutų era, kaip pavadino anglų žurnalistas A. Vertas. Rugpiūčio 5-ąją *les sostinė Maskva saliutavo mūsų šauniajai kariuomeišvadavusiai Oriolą ir Belgorodą. Laimėtas mūšis prie "Sko buvo karo posūkis. AnUnas ANDRIJONAS
1
...Darbo kambaryje mane pasitiko neaukšta, jaunų, smalsių akių moteris- Kaip pradėti .pokalbi? Kaip rasti ta ką į tas tolimas dienas? Ne vien prisiminimais gyveni žmogus, tie prabėgę metai ne vien džiaugsmą mena. Bū na akimirkų, džiugesnių už gyvenimą. Būna akimirkų, skaudesnių už jį. Yra žodžiai, dideli ir tikri, kaip pats gyvenimas. Pergalė. Ar ne toks žodis? Ar ne jame telpa daugelio žmonių likimai, mūsų tikėjimas, kovą ir ląis. vė? Pergalės dieną nejučia atmintyje ryškėja primiršti draugų, bendražygių veidai, priblėsę pavardės, datos... 1937-ieji — pirmi metai Kauno universitete. Ir neleng vi — jau tada prancūzų kalbos ir literatūros studijos Ire nai Povilavičiūtei buvo ne vienintelis užsiėmimas: darbas nelegalioje komjaunimo kuopelėje atimdavo daug laiko, triūso ir energijos. Pagrindinis jos uždavinys — platinti atsišaukimus. Reikėjo būti ne tik sumaniai, bet ir atsar giai. Tuo metu Kaune buvo leidžiamas komunistinis pogrin. dinis laikraštis „Už liaudies teises". Jame ir prasidėjo Irenos žurnalistinė karjera. O laikraštis buvo skirtas ne tik kauniečiams, jj reikėjo platinti po visą Lietuvą. Ne etatinės bibliotekininkės pareigos universiteto „Seminaro" bibliotekėlėje buvo labai patogi priedanga šiai užduočiai vykdyti. { tame pat pastate esančią studentų „Pašto agentūrą" Vladas Taurinskas, studentas medikas, atgaben davo visą laikraščio tiražą. Čia dirbanti O. Eidukaitytė priglobdavo jį, o Irena, smulkutė, judri mergaičiukė, išskirstydavo. Šiaip nei bibliotekininkės dažni „vizitai" pas O. Eidukaitytę, nei ryšuliai ryšulėliai įtarimo nesukelda. vo, tačiau ne kartą tekdavo sėdėti tykiai tykiai, ausis su glaudus, už to paties fanerinio barjero, nes pražūtis, ro dos, vaikščiojo čia pat. Iš agentūros spauda keliavo į „Se minaro" patalpas. Čia buvo, palyginti, saugiau, nes kny gų supirkimas, mainai, išdavimas — tiesioginės Irenos pa. reigos, kurios lengvai slėpė nelegali} darbą. Į „Seminarą" dažnai atvykdavo žmonės, kuriems bibliotekininkė perduo davo sutvarkytą, išskirstytą laikraštį, kuris per juos pa sklisdavo po visą respubliką. Tų žmonių Irena artimiau nepažinojo, nes ryšius konspiracijos sumetimais aktyvistai palaikė tik su vienu dviem žmonėmis. Tokiais žmonėmis, Irenos globėjais, buvo komunistai A, Guzevičius ir M. Meškauskienė. Su jais susiję ir kitokio pobūdžio darbai. Neretai Irenai tekdavo savo ranka perrašinėti senų parti jos narių (dažniausiai A. Guzevičiaus ir M. Meškauskie. nės) straipsnius, nes jos, jaunos pogrindininkės braižas žvalgybai tuo metu dar buvo nežinomas. Taip straipsnių autoriai likdavo nesusekti. 1939 m. pabaigoje Kauno universitetas pradedą keltis į Vilnių. Čia vėl laukia žinomas darbas — kartais tek davo išplatinti net po keliasdešimt atsišaukimų Universi tete, „Tauro” bendrabutyje. Dažnai |ias užduotis vykdy davo kartu su Ed. Mieželaičiu. Baigėsi mokslo metai. Atėjo ir laisvės vasara. 1940 m. birželį Irena sutiko Kaune, kur gyveno mama ir brolis Vitas. Fašistinis režimas griuvo. Džiūgavo laisva Lietuva, pražydusi raudonų vėliavų šilku? Bet kova su fašizmu buvo dar nebaigta. Kilo jo rudoji galva... 1941-ųjų pradžia pranašavo gerus metus. Liko paskuti. niai studijų mėnesiai. Jau žinomas ir diplominis: „Darbo tema A. Barbiuso „Ugnyje”. „Deja, darbas liko neparašy tas, studijos nebaigtos, ir aš jau niekada netapau prancū zų kalbos specialiste". Šie metai įsimintini dar ir todėl, kad nuo tada prasideda tikras žurnalistinis darbas. Jau sausio mėnesį Irena Povilavičiūtė — vaikų dramos, li teratūros redaktorė „Radiofone" (Radijo komitete). Dirb ti tenka už tris. Dabar pačiai keista: iš kur tiek jėgų ra dosi? Tikriausiai, padėjo jaunystė, ryžtas, entuziazmas ir, aišku, žinojimas, kad tavo darbas reikalingas "kitiems. Vi sas gyvenimas tada buvo vienas darbas.. . .. .Birželio 22-oji užklupo namie, Vilniuje, kur gvve no jau visa šeima. Kraupi žinia pritrenkė, ir niekaip ne. galėjai patikėti, kad tai tiesa. Dingo praeitis, dabartis su plėšyta j gabalus, ateitis — ?. Neliko nieko. Spengianti tyla.. . .. .Vilniuje, ant lagaminų krūvos vienui viena liko se nutė motina. O ešelonai su pabėgėliais jau dumia į ry tus, nesugrąžinsi. Mirga marga praeitis ir dabartis. Skaus mo filmas ar tikrovė? .. .Į Smolensko stoties bufetą, pilnutėlį pabėgėlių, su gūžėjusių čia ką nors j burną įsidėti, pataikė bomba. Laimei (koks sąlygiškas žodis), sugriovė tik sieną. Bėgda mi pro stotį dar spėjo pamatyti liepsnose paskendusį traukinį, atgabenusį juos iki čia. .. Gorkis. .. Traukinio ratai skaičiuoja ilgus kilometrus iki Celiabinsko. O miestas jau pilnas pabėgėlių, neišgali priglausti visų at vykusių. Vargoši — rajonas, esantis apie 300 km nuo Ce liabinsko, tampa ilgesnio sustojimo vieta. Rugpiūčio mė nesį Irena Povilavičiūtė gauna švietimo skyriaus nukrei pimą dirbti vidurinėje mokykloje. Viskas būtų lyg ir ne blogai, tačiau rusų kalbą mokytoja mokėjo, ko gero, tiek, kiek jos penktokai mokiniai — vokiečių. „Susirašydavau iš vakaro viską, ką pamokoj kalbėsiu, vyras, jis rusų kal bą mokėjo gerai, išversdavo, per naktį „išzubrydavau" kaip eilėraštį, pradedant „prašom sėstis" ir baigiant pamo kos aiškinimu.. 1942 m. ankstyvą pavasarį Vargaši pasiekia telegrama: mokytoja kviečiama { Maskvą. Vėl dokumentų tikrini mas, tvarkymas, atėmęs nemaža laiko, o kai reikėjo pirk-
tis bilietą — šiltinė, pasiglemžusi dar mėnesį. Tuo metu besiformuojanti 16-oji Lietuviškoji divizija buvo savotiškas lietuvių, karo pabėgėlių, centras. Čia ko vojo ir Irenos vyras. Tai per jį ir jo draugus Maskvą pa. siekė žinia, kad tolimame Celiabinske dirba moteris — buvusi pogrindininke, revoliucinio judėjimo dalyvė. . . O Maskvoje jau pradėjo darbą LLKJS CK. Trūko žmo nių: karas išsklaidė didelę dalį senų darbuotojų. Irenai komjaunimo darbas ne naujiena, ir LLKJS CK Propagan dos ir agitacijos skyriaus instruktorės pareigos pagal jė gas. Teko daug rašyti: atsišaukimus Lietuvos jaunimui, straipsnius laikraščiams, skirtiems Lietuvai. Tačiau ypač svarbus ir daug jėgų atimantis darbas — talkininkavimas Radijo komitete. Čia ruošiamos reguliarios laidos Lietu vos jaunimui. Vėl dažnai neskirdavai, kur diena, kur naktis, nes darbų galo nematyti, ir visi jie vienodai svar būs. Reikėjo dirbti ir už save, ir už draugus,'išėjusius į frontą, kovojančius giliame užnugaryje. Dirbti skatino ti kėjimas ir atsiliepimai iš Lietuvos, kad Maskvos radijo laidos labai laukiamos, kad jos padeda pakelti sunkią okupacijos naštą, šaukia į kovą. Maskvoje tuo metu dir bo ir J. Grigalavičius, F. Bieliauskas, M. Bordonaitė, Ed, Mieželaitis, J. Narkevičiūtė ir kiti. Raudonoji Armija vieną po kito vadavo iš fašistų jun go Lietuvos miestus. { tėviškę grįžo I. Povilavičiūtės draugai. Ji liko. Vykdė pareigą. :ir. pavedimą. Reikėjo baigti žurnalistikos kursus prie Aukštosios partinės mo. kyklos. Ruošėsi pokario metų darbui.' Lietuvą pamatė tik 1945 metų sausyje. . . .1945—47 LKP CK instruktorė, lektorė. 1948—51 — Lietuvos Kino studijos vyr. redaktorė, Politinės ir moks linės literatūros leidyklos redakcijos vedėja. 1951—1965 — žurnalo „Tarybinė moteris", nuo 1965 — „Vagos" lei dyklos redaktorė. 1965 baigė Vilniaus universitetą. 1958—1969 — LKP CK narė. .. .Šmėkščioja prieš akis metai. Daug dienų ir naktų, neapsakoma tolybė ir begalybė, rodos, o atmintis lyg pjedestalas laiko ryškiausioj šviesoj 41-uosius — 45-uo. sius. Kad nepasikartotų išgąsdinto vaiko klyksmas, moti nų raudos, kad praeitis liktų tik rūsčia legenda apie tė vų narsą, brolių jėgą, Tėvynės stiprybę. Vita VASILIAUSKAITĖ Jis stovi su žemės spalvos miline. — Tarytum granito paminklas... Nulenkime galvas... Čia stovi kareivis — tiesus ir teisus, apgynęs gyvenimo prasmę, įvykdęs įsakymus žygy visus. — Teisesnio už Jį neberasime. . . . . .Tad nulenkime galvas. ..
Tada buvo keturiasdešimtieji. Vakaruose jau siautėjo fašizmo uraganas, o Lietuvoj dvelkė visai kiti vėjai. Ge rai, labai gerai prisimena tuos metus Jonas Miliušis, tuo. metinis Vilniaus universiteto studentas. Gegužis buvo šil tas ir žalias. Tada Eduardas Mieželaitis, taip pat Univer siteto studentas, davė ryšulėlį atsišaukimų ir prašė išpla tinti Tauro bendrabutyje. Ryte jų galėjai rasti visur: skaitykloje, koridoriuose, kambariuose po durimis. Vi siems užteko, visi skaitė — kas pritarė, kam ir nepati ko. Tas pavasaris atnešė naujus laikus — Lietuvoje buvo atkurta Tarybų valdžia. Dabar, tylioje Žvėryno gatvikėje, jau sprogstančiame sodelyje, vaikšto Jonas Miliušis ir nejučiomis prisimena netolimą praeitį — audringus neramius metus. — Karas! — tepasakė tą ankstyvą sekmadienio rytą kurjeris, iškvietęs Joną Miliušį, tuo metu diktorių į ra dijo studiją. Ir dabar ausyse skamba skaityti Komunistų partijos ir tarybinės vyriausybės kreipimosi į liaudį žodžiai: „Mūsų reikalas teisus, priešas bus sumuštas, mes nugalėsime". O po to frontas — Lietuviškoji šešioliktoji divizija. Iš pradžių Jonas Miliušis skiriamas radijo būrio vadu, vė liau — 224 artilerijos pulko ryšių viršininko pavaduoto ju radijo reikalams. Sunku ryšininkams fronte. Bet kam gi lengva? Ar su svyravo nors vienas jo studijų draugas: V. Kuzminskas — dabar Kauno medicinos instituto prorektorius, G. Sipavi čius — didvyriškai žuvęs Oriolo fronte, J. Tornau — da bartinis Universiteto mokslinės bibliotekos direktorius? Ar skundėsi Vaclovas Bernotėnas, Tadas Černiauskas, Po vilas Grinius ir kiti Universiteto auklėtiniai? Be ryšio fronte — nė žingsnio. Jono Miliušio rankose buvo visas pulko radijo ryšys. Nuo to, kaip jis dirbs, priklausė — ar puolimas, ar gynyba — pulko likimas. O sąlygos buvo sunkios: radistai nepatyrę, imtuvai gedo — remontuoti nėra kam. Reikėjo mokyti naujus radistus. Taip nesumerkdavo akių kartais net kelias paras, kol kur nors užmigdavo nepajutęs. Ar tai buvo aukojimasis? Tur būt, ne. Paprasčiausiai atliko savo šventą pareigą. — Ypač atmintinas mūšis Baltarusijoje, prie Nevelio, 1943-iųjų spalį, — prisimena veteranas. — Nutrūko tele fono ir radijo ryšys. Pusantros paros jo ieškojome. Rado me. Tada buvau apdovanotas pirmuoju medaliu „Už ko vinius nuopelnus". Ir taip iki 1944-ųjų — iki demobilizacijos. Bet čia lau. kė kitas frontas — be galo svarbus ir atsakingas. Jonas Miliušis dirba Maskvos radijo Lietuviškojoje redakcijoje, vėl diktoriumi. Argi įmanoma įvertinti lietuviško žodžio svarbą oku puotai Lietuvai, fronto kariams. Švarus, malonaus tembro Jono Miliušio balsas skleidė tvirtą pasiryžimą išvyti prie šą iš šventos žemelės. — 1944-ųjų liepos 13-osios vakare iš sąjunginio radijo į redakciją paskambino, kad gali būti svarbus praneši mas. Visi susijaudinę laukėme. Juk nujautėme — tikrai bus paskelbtas Vilniaus išvadavimas. Ir štai pusę dvylikos iš redakcijos nuvilnijo džiaugsmo šūksniai — Vilnius išvaduotas. Nebuvo laiko ilgai glė besčiuotis, braukti džiaugsmo ašaras — J. Baltušis jau vertė pranešimo tekstą. Tučtuojau eteryje lietuviškai nu skambėjo pakilus Jono Miliušio balsas, skelbiąs žinią, kurios tūkstančius valandų laukė Lietuva. Nenuorama pavasaris. ■. Sujaukia sujudina praeities prisiminimus. Bet ar čia praeitis? Tai mūsų gyvenimas, jo esmė. Jonas Miliušis šimtus kartų vėl galėtų skelbti karo pabaigą, Vilniaus išvadavimą .taikios statybos žyg. darbius, sugrubusiomis nuo šalčio rankomis vėl ir vėl ieškoti gedimo radijo stotyse, kai aplinkui krinta sviedi niai ir kyla draugai į ataką.. . Jeigu tik įsakytų Tėvynė. Algis ŪSAS
PASAKOJA DIDŽIOJO nų ir naktų, mano praleistų TĖVYNES KARO DALYVIS, karo irontuoae. UNIVERSITETO DARBUOKaras užklupo mane Smo TOJAS P. VAUS: lenske. 1942 m. sausio mėn. tapau Raudonosios armijos Sunku dabar nusakyti tą eiliniu. Teko kovoti Kalinino, džiaugsmą, kurį mes jautėme Vakarų, 2-ame Pabaltijo, 1atmintiną 1945 m. pavasarį ame Baltarusijos frontuose. Berlyne, kai šventėme per Nelengvas buvo mūsų ke galę. Praeityje liko 880 die- lias j Berlyną. Kovėmės dėl
kiekvienas žemės pėdas. Sun kiuose mūšiuose buvau 5 kartus sužeistas. Bet kiek, vieną kartą Iš ligoninės grįž davau į dalinį. Visi mano draugai veržėsi mušti priešą. Tarnybą pradėjau eiliniu, vėliau teko vadovauti sky riui, o nuo 1944 m. birželio — pėstininkų būriui. Į Berly-
Karo istorijos falsifikatoriai
ną įžengiau jau leitenantas. Man neteko šturmuoti Reichstago. Bet vis tik aš ja me pabuvojau. Jau po pergu lės su kovos draugais aplan kėme fašizmo citadelę. Ant vienos iš kolonų liko ir ma no parašas. Virpančia širdi mi dar ir dar kartą peržiūrėnėju nuotraukas, įamžinusias tas atmintinas minutes, Cia prasidėjo karas, čia jis ir baigėsi. Vieno iš karo veteranų, Berlyno šturmo dalyvio P. Valio krūtinę puošia Tėvy nės karo. Raudonosios Žvaigždės, Garbės ženklo or dinai, daug medalių už nuo pelnus karo ir darbo frontuo se. Nuotraukoje P. Valis (pir mas iš kairės) su bendros ko vos draugais — Universiteto darbuotojais — S. Griško, L. Degtiarova, V. Ralkovu, A. Zaicevą, S. Mickumi, J. Rotomskiu, S. Solodkovu, A. Puntuml. R. JAKlONO nuotrauka
faktas, kad daugumas ginklų, atsiųstų pagal Lend — lizą, buvo gautas po Stalingrado kautynių, kada jų nelabai ir trūko. Objektyviai vertinti Tary bų Sąjungos lemiamą vaid menį ikare — vaidinasi, pripa žinti naujos visuomeninės ir valstybinės sistemos pranašu mą, pripažinti, kad karas ra šo rūstų istorijos nuosprendį imperializmui. Nei laikąs, nei falsifikatorių ir šmeižikų mėgiinimai neišbrauks iš tautų atminties tarybinės liaudies žygdarbio, sutriuškinant fašistinę Vokie tiją ir jos sąjungininkus. Vi sa pažangioji žmonija žavisi juo ir dėkinga Tarybų šaliai už laisvę. I. VOLKOVAS dėstytojas
Kaip ir kiekvienas visuo giau priešo kareivių ir sunai dalyvavimo kare prieš Japo menės mokslas, istorija visa kina daugiau jo ginkluotės, niją ervoliucija. 1945 m. rugda buvo skirtingų klasių, par negu likusios 25 Suvienytųjų piūčio mėn. jis pareiškė, kad tinių grupuočių, idėjų kovos Nacijų valstybės kartu paim Amerikos atstovybė „nuošir arena. Ypatingų aštrumą ir tos". džiai sveikina mūsų šaunaus nesusitaikymą ši kova įgavo Anglijos vyriausybės prem ir nenugalimojo sąjungininko tada, kai marksizmas-leniniz- jeras — ministras V. Čerči dalyvavimą šiame kare". Ta mas teoriškai pagrindė komu lis 1943 m. rašė viename ofi čiau po karo Trumenas, inst nizmo pergalės būtinumą ir cialiame dokumente: „Reikia ruktuodamas amerikiečių is neišvengiamumą, o Tarybų pripažinti, kad visos mūsų torikus, tvirtino, kad „Rusija Sąjungos ir kitų socialistinių karinės operacijos yra labai neįnešė jokio indėlio į per šalių tautos padarė socializ nedidelės apimties, palyginus galę prieš Japoniją". Jis pa mą istorine realybe, gyva su gigantiškomis Rusijos pa sistengė užmiršti ankstesnius šimtų milijonų -žmonių prak stangomis". Jis pats 1944 m. savo žodžius ir tokią „smulk tika, milžiniška jėga, kuriai pareiškė, kad „būtent rusų meną", kaip tarybinių pajėgų japonų priklauso ateitis. armija išmušė vokiečių armi triuškinantį smūgį Kvantuno armijai, turėjusiai Nuo Didžiosios Spalio so jai dvasią". cialistinės revoliucijos dienų JAV armijos štabo virši per milijoną kareivių ir ka buržuaziniai istorikai atkak ninkas generolas Dž. Marša rininkų. liai, nors ir nesėkmingai, las, apibendrindamas 1945 Tarybinės Ginkluotosios skleidžia antitarybinę propa metais karo rezultatus, ra Pajėgos sutriuškino II pasau gandą. Neatsitiktinis tas fak portavo JAV karo ministrui: liniame kare 607 priešo divi tas, kad jie paskutiniu laiku „Be sėkmingų Tarybinės Ar zijas, kai tuo tarpu anglų ir tiek daug dėmesio skiria ka mijos veiksmų amerikiečių amerikečių kariuomenės — ro istorijai. Dukart tarptauti pajėgos nebūtų pajėgusios tik 176 divizijas. Vyriausiosios vokiečių va nis imperializmas norėjo ka sulaikyti agresoriaus ir karas ru sunaikinti pirmąją pasau būtu persikėlęs į Amerikos dovybės duomenimis, nuo 1941 m. birželio 22 d. iki lyje socialistinę valstybę. Pi žemyną". Dabar nemažai atvirų anti- 1945 m. gegužės mėn. vokie lietinio karo ir karinės inter vencijos (1917—1920 m. m.) tarybininkų pradėjo nutylėti, čių fašistinės pajėgos neteko laikotarpiu ir ypač Didžiaja grubiai paneigti, falsifikuoti 13610 tūkst. kareivių ir kari me Tėvynės kare (1941 — faktus ir bando įrodinėti, kad ninkų. iš jų TSRS — Vokie 1945 m. m.) socialistinė vi lemiamą vaidmenį kare su tijos fronte — 10 mln. žmo suomeninė sistema garbingai vaidino jų šalys ir airmijos. nių. Be to, fašistinė armija išlaikė rūsčiausius išmėgi Armijos karo istorijos tarny neteko kovose su Tarybine Įvyko konferencija, skir vadovybės iniciatyva armija iki 75 procentų savo nimus ir įtikinamai parodė bos savo pranašumą prieš bur JAV buvo paskelbtos „vy kovinės technikos. Šie faktai ta pergalės 30-mečiui. Joje fakulteto pirmo riausiuoju pergalės architek užtektinai akivaizdūs, todėl Istorijos žuazinę. Antrojo pasaulinio karo is tu". juos arba nutyli, arba iškrai- kurso studentai skaitė savo paruoštus referatus apie Di „Įsiveržimas į Šiaurės Af po. torijos falsifikatoriai ypač Taip pat kruopščiai nutyli- dįjį Tėvynės karą, apie did. suaktyvino savo veiklą artė riką buvo faktiškai lemiamas mi ir iškraipomi tarybinės vyrišką tarybinių žmonių ko jančio fašistinės Vokietijos ir visai karo eigai", — teigia jos sąjungininkų sutriuškini amerikietis istorikas Gariso- ekonomikos pasiekimai, ne- vą, apie šlovingą pergalę. Geriausių pranešimų auto mo 30-mečio išvakarėse. Bur nas. Jam pritaria Dž. Eizen- sugriaunamas socialistinės ša užnugario tvirtumas. riais pripažinti I k. istorikai žuazinė propaganda ir reak haueris (generolo D. Eizen- lies cinė istoriografija vis labiau hauerio sūnus), kuris savo Buržuaziniai istorikai skam A. Bumblauskas, G. Surgai stengiasi sumenkinti tarybi knygoje apie Ardėnų opera biai vadina JAV pramonę lis, I k. žurnalistė G. Leikainės liaudies ir jos Ginkluo ciją rašo: „Čia buvo galuti „pergalės arsenalu" ir siekia tė ir I k. psichologė V. Mus tųjų Pajėgu nuopelnus. Bur nai išspręstas europietiško- pavaizduoti situaciją taip, ta teikytė. A. RAClULAITYTE žuaziniai veikėjai užmiršo ar sios kampanijos, kuri padėjo rytum Raudonoji Armija ko atmetė tuo objektyvius verti sąjungininkams pasiekti per vojo ir laimėjo beveik vien Pramonės ekonomikos fanimus, kuriuos davė politi galę — sudaužyti hitlerinę amerikietiškais ginklais. Ka ro metais TSRS gavo iš JAV kultet .(Studentai susitiko su niai ir kariniai JAV bei Ang karo mašiną, likimas". Reakcingas anglų istorikas ir Anglijos 9600 pabūklų, Didžiojo Tėvynės karo vete lijos lyderiai tuo metu, kai TSRS sprendžiantysis vaid Klarkas teigia, kad visos 10800 tanku ir 18700 lėktuvų ranu generolu majoru J. Ma muo buvo realus tarptautinės Raudonosios Armijos perga — pasenusių pavyzdžių. Per cijausku. Svečias papasako ta pati laiką tarybinė darbi jo studentams apie tai, kaip padėties lės buvo „antraeilėmis" . karinės-politinės Tipiškas pavyzdys, kaip re. ninku klasė pagamino ir da kūrėsi 16-oji Lietuviškoji di faktorius. JAV prezidentas F. Ruz- akciniai veikėjai ir istorikai vė Raudonajai Armijai 488 vizija, apie jos nueitą šlo veltas rašė 1942 metais: keitė savo Tarybų Sąjungos tūkst. pabūklu, 104 tūkst. vingą kelią, apie tarybinių „Žiūrint iš didžiosios strate vaidmens vertinimą, gali būti tankų. 137 tūkst. lėktuvų. Su karių didvyriškumą, kovojant su fašistiniais grobikais. gijos taško, aiškus paprastas buvusio JAV prezidento H. gretinkime šiuos skaičius. D. TYLAITĖ Vakaruose nutylimas ir tas faktas *— rusai užmuša dau- Trumeno nuomonės dėl TSRS
IM5-IF75
Fizikos fakultete vyksta tarpkursinės varžybos. Tink linio varžybų finalą nesun kiai pasiekė diplomantai ir — kiek nelauktai — pirma, kuršiai. Nugalėjo labiau pri tyrę penktakursiai, bet ir
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
fuksai verti pagyrimo technišką žaidimą. drąsų, Gera pamaina auga mūsų fakulteto tinklininkams. Nesnaudžia ir futbolinin kai. Jie surengė draugiškas rungtynes su atvykusia į Fi zikų dieną Jerevano univer siteto studentų grupe. Nuga lėjo mūsų fakulteto rinktinė 7:1. V. KRUTULIS Sporto tarybos narys
KAINA 2 KAP.
Universiteto „Mokslo" ran kininkai ruošiasi LTSR aukš tųjų mokyklų pirmenybėms. Draugiškose rungtynėse jie išbandė jėgas su Vilniaus statybos technikumo ranki ninkais. Rungtynes rezultatu 28:23 laimėjo „Mokslo" ran. kininkai. G. GABNYS
FAF KONTROLINE SESUA
Kai man teko lankytis Finansų ir apskaitos fakni tuoj po žiemos atostogų, čia dar daug kas by ‘ pra ūžesį audringą ką tik visu smarkumu praūžusį audringą metą. Kad emocijų būta tikrai pačių įvairiausių — tai kalbėjo dar ne taip seniai įsteigtas fakulteto 3leai raštis „Trintukas". Pavardės, pavardės, pavardės. ■ tukas" negailestingas. Iš „juodų sąrašų" tik tada trins", kai visos skolos bus likviduotos. Dabar „Trintuko", nors ir labai ieškojom, par ųy. teko. — Skolininkų nebeturim, — paaiškino fakulteto M kanas R. Bartaška. — „Trintukas" čia irgi nemaža veikė. Menkas malonumas, kai apie tavo apsileitinų sas fakultetas sužino. Ne visiems pasisekė „Trintuko" „kampaniją" linai užbaigti. Žinoma, po žiemos sesijos dvylika pašaru dentų daugiau kaip tūkstantį jų turinčiam fakult tui ; labai daug. Tačiau tai — sausa statistika. O jeigu pJ kiekvieną atvejį atskirai? Juk kiekvienam iš p , i teko pergyventi labai skaudų įvykį, patirti dvisinęj ■mą. Kam patys save baudžiame? Kad studentams per sesiją būtų kiek lengviau kuojamos tarpinės arba kontrolinės sesijos — darįj įgytų žinių per semestrą patikrinimas. Finansų ir tos fakultete studentų savarankiškas darbas tikriaJ dvejopai. Pirmiausia, per visą semestrą patys ‘ tiesta teikia informaciją apie tai, kaip studentai moki.ii, U paskaitas. Tokiu būdu per katedras ar dekanatą apie] lankančius užsiėmimų ir blogai besimokančius studs sužino kuratoriai, painformuojamas akademinės d aktyvas. Tokie studentai svarstomi grupėje, išsiarid mos priežastys, trukdančios normaliai mokytis. Jeigu] dentas sistemingai praleidinėja paskaitas, naudojam ta, efektyvi priemonė — raštu pranešama tėvams. Kita studentų darbo patikrinimo forma yra kolioU mai. Savarankiško darbo planuose yra numatytu J koks koliokviumas turi būti išlaikytas. Mazda; M džio viduryje (kalbant apie antrąjį semestrą) susunJ mi koliokviumų laikymo arba tarpinės sesijos lezuM Jie rodo, kas dirba visą semestrą, o kas tik sti T.i tikėdamasis atsigriebti per sesiją. Prodekanas R. Bartaška beatodairiškai nekaltin. tą riems nepasisekė vienas, gal būt, pirmas, kolickvia Kartais labai sunku būna objektyviai išvesti tą ibą j „įskaityta" ir „neįskaityta". Tačiau yra daug tuds kurių nesimokymo jau nebegalima pateisinti. Fsitai ba patys už save: pirmojo semestro tarpinėje sesijoje išlaikyti 2—3 koliokviumai, šitoje, kartojasi vėl tas j Tai galima pasakyti apie buhalterinės apskaita iJ studentą A. Kuzkovą, II k. studentus J. Vige! -.aid Zimbą, V. Masalskają, III k. kibemetikus K Garis] Kazlauską, V. Jarmalą, antrakursį V. Bagdoną Gal j perdaug brangaus, mokslui skirto laiko, atima sportą nansų ir kredito specialybės II kurso studentei 1) K-| tei, ekonominės informacijos specialybės II k. stideJ K. Daugirdui ir A. Strazdui. Visi minėtieji gali labai! tas išvadas padaryti iš savo „pirmtakų" pavyzdžių. | ir ekonominės informacijos II k. studentė D. LekūJ Deja, šitos merginos jau nebėra studentų sąr iūm viskas prasidėjo nuo neišlaikyto politinės ekono d liokviumo.. . Šiaip tarpines sesijas geriau laiko I ir II kursų stJ tai. Jie sąžiningiau lanko paskaitas, stropiau dirbai mestro metu. (Nors, laikant egzaminų sesijas, geriasi kasi III, IV kursų studentams, nes pirmakursiam dar] siliepia adaptacija bei būtinos studentiškos pati'tiesi ka). Tačiau ekonominės informacijos I k. student A Į zalaitės, R. Žebenkos, finansų ir kredito specialybės] studentų A. Strelcovaitės, Z. Sešelgytės, E. Šk įltid tarpinės sesijos rezultatai anaiptol nekalba apie šių! makursių stropumą, nei apie sąžiningą paskaitė. <4 mą. E. Skultinaitė kovo mėnesį praleido daugi įsiaj skaitų visame fakultete — net 54 akademinės valM Ne ką atsilieka ir pirmakursė informatorė B. Trej (46 vai.), buhalterinės apskaitos specialybės I k st'J I. Skominaitė, finansų ir kredito specialybės H' I dentas V. Kajackas. I Štai dar vienas, pats už save kalbantis fakta- a| .kulteto dekanato ir visuomeninių organizacijų ibj dešimčiai daugiausia praleidusių paskaitų studen : 'J būti nebemokama stipendija, pasirodė, kad I mokymosi ir taip nė vienas iš jų stipendijos | na. .. I Nors ir labai gaila, šį kartą nieko nebuvo ka -ts I tuos, kurie tikrai nusipelnė pagyrimo. Tačiau tarpai sija yra toks žinių patikrinimas, kurio metu sie'.ia-J aiškinti ne tuos, kurie mokosi geriausiai (šitie savoj pusiškas žinias pilniausiai galės pademonstruoti eązj sesijos metu), o tuos, kuriems, gal būt, reik alini: - J įspėjimas, kad pats laikas susigriebti, nes sesija vaisi taip — ne už kalnų. . . I Jūratė ( A'l
Likėnus nuo VI.26., Kislovodską nuo VI.28. poilsinius Į: Palangą nuo V.14, VI.1., VI.24., Anykščių šilelį nuo V.20, Studentų profkomitetas ga VI.12., VI.24., vo šiuos kelialapius: Trakus nuo VI.25. turistinius po: sanatorinius į: Suchumi nuo VII.29., Birštoną nuo: V. 18, V.29, VI.27, Pietų Uralą nuo VII.7., Druskininkus nuo VI.24, Šiaurės Kaukazą VI.26., VI.29, Vakarų Karpatus VIII. 10.
kibimai
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Studentų profkomitetasj vo kelialapių į prof ili mą nuo V. 13 d. Studentai, norintys v« gauti poilsinių ke; alapą Maskvos Energetikos isą to, Talino Politechrt’ituto, Lvovo, Tbilisio,J vano universitetų sioVĮj prašomi nešti parei* fakultetų profbiurų p’1“ kams. Stud. profkoi
Tiražas 4300 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė I V 12445 Užs. Nr. 1615
REDAKTC ALGIS f