TRUMPAI
i
Pirmadienį Universiteto I k. žurnalistai susitiko su vienu iš Lietuvos meninės fotografi jos pradininkų, LTSR fotodraugijos organizacinio kos miteto nariu, fotomenininku P. Karpavičiumi. J. lucenaite
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. gegužės 15 d.
•
Nr. 17 (715)
NEUŽMIRŠIME! RAĖJUSĮ šeštadienį bū piliakalnio papėdėje, rikiuoja LKJS CK sekretorė V. Kllkūrys Universiteto stu si ir respublikos nusipelnęs nlenė, buvusio K. Kalinausko P dentų bei Švenčionių rajono kolektyvas — Universiteto
žemdirbių rinkosi prie gražaus Peršaukščio ežero. Čia taip pat atvyko buvę Lietuvos ir Baltarusijos partizanai, kovo ję Švenčionių, Ignalinos ra jonuose. O šeimininkai — Universiteto studentai ir Šven čionių rajono komjaunuoliai baigė paskutinius darbus prie supilto šlovės piliakalnio, skir to nemariems partizanų žyg darbiams. 15 valanda. Jau viskas pa ruošta. J. Jasenkos vadovau jamas dūdų orkestras renkasi
Akademinis choras. 16 valanda. į partizanų šlo vės piliakalnio supylimo cere moniją atvyksta Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus, LKP CK skyriaus vedėjas A. Cesnavlčius, Lietu vos LKJS CK pirmasis sekre torius V. Morkūnas, LTSR Aukštojo ir spec. vid. mokslo ministras H. Zabulis, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas J. Januitis, LKP CK skyriaus vedėjo pavaduo tojas A. Jakaitis, Lietuvos
partizanų būrio vadas, Tary bų Sąjungos Didvyris B. Urbo navičius, LKP Švenčionių ra jono komiteto pirmasis sek retorius R. Kaminskas, sekre torius A. Škoda, rajono Vyk domojo komiteto pirmininkė S. Purveneckaitė, Vilni rus universiteto prorektorius mo kymo reikalams B. Sudavičius, Partijos komiteto sekretorius P. Bernatavičius, Universiteto komjaunimo komiteto sekreto rius J. Karosas, sekretoriaus pavaduotojai R. Valentukevlčius ir P. Vyšniauskas, ,,Kom jaunimo tiesos" redaktorius V. Chadzevičius, buvę partiza nai. Skamba S. Nėries eilėraštis ,.Partizanai", Akademinis cho ras atlieka K. Kavecko dainą „Liaudis". Iškilmingą ceremo niją pradeda Švenčionių rajo no komiteto pirmasis sekreto rius R. Kaminskas: — Tik prieš kelias valan das mes padėjome gėles ir vainikus Švenčionių brolių ka pinėse. rusui ir lietuviui, uk rainiečiui ir armėnui, uzbekui ir tadžikui — atidavusiems savo gyvybę, kad taikiai ir laimingai gyventų taryniniai žmonės, kad pasaulis išsiva duotų iš rudojo maro... Baigdamas R. Kaminskas sa ko: — Leiskite man Lietuvos KP Švenčionių rajono komite-
•
Kaina 2 kp.
I UŽSIENĮ Su Prancūzijos matematikais Universiteto mokslininkai se niai palaiko dalykinius kon taktus. Nemaža prancūzų ma tematikų — prof. dr. H. Dellanžas, prof. d r. Ž. Pizo, prof. d r. Ž. Kahanas ir kt. — domisi mūsų darbais. Todėl neatsitiktinai prof. dr. J. Kubilius buvo pakvies tas | Prancūziją. Praeitą sa vaitę rektorius išvyko j pus antro mėnesio truksiančią viešnagę. Prof. dr. J. Kubilius skaitys paskaitas daugiausia Paryžiaus universitete, tikisi bendrai dirbti mokslinį darbą su tenykščiais mokslininkais. Pirmadienį j Vengrijos Bu dapešto universitetą skaityti paskaitų išvyko MMF dekanas doc. A. Raudeliūnas. Ten jis viešės dvi savaites.
Visą savaitę Filologijos fa kultete viešės profesorius iš Lvovo dr. A. Cičerinas. Žino mas mokslininkas skaitys pa skaitas apie rusų ir užsienio' literatūros problemas. Keletą paskaitų skaitys ir prancūzų kalba. F. TAUTVYDAS Pažymint Martyno Mažvydo gimimo 450-metį, Mokslinėje bibliotekoje, senų spaudinių ir bendrojoje salėse, surengta paroda apie lietuvių raštijos pradininką. Joje matome pir mąją lietuvišką knygą (foto grafuotas ir transliteruotas lo tyniškomis raidėmis 1547 m. leidinys), fotografuotus „Gies mės S. Ambraziejaus" ir „Perifrazio..titulinius pusla pius. Parodoje gausu kitų au torių knygų, nušviečiančių Mažvydo gyvenimą ir kūry bą. V. BALTINAS
Antradienį Aktų salėje koncertavo mieli draugai iš Demokratinės Vokietijos — Jenos miesto F. Šilerio uni versiteto studentų Makso Reimano ansamblis. V. DARGUŽIS
LENINO STIPENDININKAI
(Nukelta Į 2 psl.)
Gerinti studentų internacionalinį auklėjimą Universitetas — ne tik seniausia šalies aukštoji mokykla. Jis — vienas se niausių internacionalinių židinių, kur įvairių tautų vaikai ne tik sėmėsi moks lo, bet ir kartu kovojo prieš priespaudą. Mes ne tik prisimename ir su pagarba minime se nąsias draugystės tradici jas. Šios tradicijos tapo mūsų gyvenimo norma. Universiteto visuomeninės organizacijos, pedagogai skiria nuolatinį dėmesį stu dentų auklėjimui proiciaunio internacionalizmo dva sia. Tobulinamas auklėji mas, ieškoma naujų formų bei metodų šiam darbui pagerinti. Imkime pavyzdį: Gamtos fakultetasŠiuo metu fakulteto internacio nalinė sudėtis įvairi- Čia dirba ir mokosi beveik de šimties tautybių atstovaiApie internacionalinį darbą šiame fakultete pa pasakojo neseniai įvyku
siame Universiteto tary bos, partijos ir komjauni mo komitetų bendrame po sėdyje GF prodekanė doc. I. Šarkinienė. Fakulteto dekanatas, ka tedros, partinė ir visuome ninės organizacijos sten giasi, kad internacionali nio auklėjimo elementai būtų ugdomi nuolat ir sis temingai, kaip bendro jau nimo komunistinio auklėji mo dalis. Dabartiniu metu dekana tas pagrindinį savo dėmesį skiria katedrų darbui pa gerinti. Praktikuojami bendri dekanatų ir kated rų posėdžiai, kuriuose svarstomi ideologinio auk lėjimo klausimai. Katedrų posėdžiuose svarstomi grupių auklėja mojo darbo planai, išklau somos ataskaitos apie jų vykdymą. Katedrų vedėjai dalyvauja grupių susirin kimuose- Grupių vadovais parenkami komunistai, ak
tyvūs komjaunuoliai arba patyrę, turį autoritetą pe dagogai- Grupių vadovų darbas pagyvėjo, kai jam ėmė vadovauti ideologinės komisijos narė V. Suchockaja. Grupių darbo planai yra aptariami gru pių vadovų susirinkimuo se, jie koreguojami, kad visos grupės svarstytų po litinio ideologinio, o taip pat ir internacionalinio auklėjimo klausimus. Ypuč daug pastangų, gerinant internacionalinį auklėjimą, padėjo Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos ka tedros vedėjas doc. R. Tar vydas. Šioje specialybėje praktikuojami lietuvių ir intergrupių studentų susi tikimai, ruošiami interna cionaliniai vakarai, pradė tas leisti sienlaikraštis „Istočnik". Tradicija tapo Geologo diena- Nemažai renginių suruošta fakulte te sutinkant V. Lenino ju biliejų „Tarybinio gamti
ninko" numeriuose buvo išspausdinta straipsnių in ternacionalizmo klausi mais. Gerų internacionalinių renginių ruošia SDAALR: organizuoja žygius tėvų kovų keliais, pvz., Žemai čių pulko keliais, po Ura lą — Čiapajevo divizijos keliais, Leningrado aprūpi nimo blokados metu rajo nais ir kt. Iš žygių medžia gos ruošiami stendai. Pa skaitų ir laboratorinių dar bų bei seminarų, kitų praktinių užsiėmimų metu, ypač tokiuose kursuose, kaip užsienio šalių ir TSRS ekonominė geografi ja, TSRS geologija, geneti ka, biogeografija, biofizi ka, nuolat liečiami šios tematikos klausimai- Pa žymėtinos vyr- dėst. V- Suchockajos, prof. V. Chomskio, prof. M; Natkevičaitės-Ivanauskienės pa(Nukelta į 4 psl.)
VANDA BUTKUTĖ Gamtos fakulteto, hidrogeo logijos Ir inžinerinės geologi jos spec. ketvirtakursius ra dau besiruošiančius „Minera linių vandenų" Įskaitai. Var tė knygas ir ji, viena iš ke turiolikos busimųjų geologų, Vanda Butkutė, kurios studi jos šiais metais Įvertintos Le nino stipendija. Įsišnekėjom. Geologija? Vanda apie ją gal vojo dar besimokydama Sakių rajone. Lekėčių vid. mokyk loje. Tiesa, „literato siela", kaip sakydavo mokytojai, ją traukė arčiau literatūros... Tačiau noras keliauti, ieškoji mų nerimas ir romantika, meilė gamtai nugalėjo. Ir ji, aktyvi mokyklos komjaunuo lė, visuomenlnlnkė pasuko Į Gamtos fakultetą. Nesigailit? Tai, man atrodo, buvo nevy kęs klausimas, nes Vandos
akyse suspėjau pamatyti di delį nustebimą ir kažin kokių ilgesingų prisiminimų nuo trupas. Taip, ji dar nepamirš ta pirmųjų gamybinių prakti kų — Kryme, Kaukaze, Alta juje, pirmųjų sunkumų, geolo go duonos skonio. Ji nesigai li. Vanda žino, kas jos atei tis — ieškojimai, romantika, sunkumai, džiaugsmai, neri mas, vėl ieškojimai... Svarbu nepasimesti ir eiti tik pirmyn. .. .O dabar? Dabar aktyvus visuomeninis darbas grupėje, laisvalaikiu filmai, teatras, muzika, knygos ir... svajo nės. Draugų nuomone, Vandos darbštumas, kuklumas ir nuo širdumas jai padės pasiekti gyvenimo tikslą. I, AMŠIEJŪTĖ
TARYBINIS STUDENTAS
2 p«l.
N
Prie piliakalnio dirba WU
studentai.
(Atkelta iš 1 psl.) partizaninę kovą šiose apylin to ir Vykdomojo komiteto kėse, o pabaigoje pažymėjo: vardu pareikšti nuoširdžią pa — Respublkos studentija dėką Universiteto ir rajono šventai gerbia kovotojų, kri komjaunuoliams už gražų su tusių kovoje už Tarybų val manymą (amžinti partizanų džią, atminimą. Ruošdamasi žygdarbius ir palinkėti jums tapti kvalifikuotais specialis brangūs draugai, gerai moky tais, aktyviais naujo gyveni tis, dirbti, būti karštais savo mo kūrėjais, iš revoliucinių Tėvynės patriotais, niekada kovos ir darbo tradicijų ji se neužmiršti tų, -kurie paaukojo miasi ryžto ir ištvermės. Bur žuaziniai propagandistai įžū gyvybę mūsų laimei. Prie piliakalnio eina buvę liai stengiasi įpiršti mintį, partizanai — K. Kalinausko kad tarybinis jaunimas neinąs būrio vadas Tarybų Sąjungos Didvyris B. Urbonavičius, Trakų partizanų brigados va das T. Mončiunskas ir kt. Kalba drg. T. Mončiunskas: — Mes atvežėm žemės iš įvairių Švenčionių ir Ignali nos apylinkių, kur vyko nuož mi partizanų kova prieš vo kiškuosius okupantus. Buvę partizanai išpila ją pi liakalnio papėdėje. Juos pa keičia kovų broliai — Balta rusijos buvusių partizanų de legacija, vadovaujama 125osios baltarusių partizanų bri gados vado N. Kurganovo, vienas po kito prieina Tary binės Armijos karininkai at vežę Bresto tvirtovės žemės, Švenčionių rajono jaunimo ir pionierių atstovai. Piliakalnio papėdėje išpilamos žemės, at vežtos iš broliškų karių kapi nių, kovų vietų. Žemę, atvež tą nuo Smolensko Mamajevo kurgano, iš Rūdininkų girių, Pirčiupio ir Kauno IX forto, nuo Gedimino pilies kalno, išpila ir Universiteto studen tai Kalba LKP Švenčionių rajPiliakalnio supylimo cere komo sekretorius R. Kamins monija baigta. Universiteto kas. komjaunimo komiteto sekreto rius J. Karosas pakviečia res publikos vadovaujančius dar tėvų keliais, kad ankstesnės buotojus, buvusius partizanus kartos nieko viliojančio jau Švenčionių rajono vadovus, nimui nesukūrė ir negali duo Universiteto atstovus atideng ti. Tai grubus tarybinės tikro ti piliakalnio papėdėje pasta vės iškraipymas. Juk tarybinis tytą atminimo akmenį. Ne jaunimas, jo tarpe ir studen krinta drobulė, ir sužėri pa tija, ne kartą savo darbais yra vasario saulėje iškalti pilkam į'odęs, kad jis garbingai tęsia laukų akmeny žodžiai „Tary vyresniųjų darbus, gerbia ir geriausias praeities binių partizanų žygdarbių ne perima užmiršim. Vilniaus universite tradicijas. Ceremonialo pabaigoje kal to ir Švenčionių rajono kom ba Universiteto prorektorius jaunuoliai. 1970. V. 9". Prie mikrofono prieina Lie doc. B. Sudavičius: — VVU ir rajono komjau tuvos KP CK pirmasis sekre torius, buvęs Lietuvos parti nuoliai gražiai sutiko Tarybi zaninio judėjimo štabo virši nės liaudies didžiosios perga ninkas Antanas Sniečkus. lės prieš hitlerinę Vokietiją Drg. Sniečkus kalbėjo apie 25-ųjų metinių jubiliejų. Jie
E U 2 M I R Š I
supylė kalvą narsiesiems Vil nijos žemės partizanams. — Mes džiaugiamės, kad šią gražią jaunimo iniciatyvą visapusiškai parėmė Švenčio nių rajono vadovai. Universi teto ir partijos komiteto var du nuoširdžiai už tai dėkoju LKP Švenčionių rajono komi teto sekretoriams drg. Ka minskui ir Škodai, rajono vyk domojo komiteto pirmininkei Puiveneckaitei. Mes dėkojame buvusiems partizanams, kine padėjo pilti piliakalnį, ir, visų pirma, Tarybų Sąjungos Didvyriui drg. Urbonavičiui. Dėkojame Dailės instituto do centui A. Taurui, paruošu siam šio piliakalnio projektą. — Mūsų planetoje, — toliau kalba prorektorius B. Sudavičius, — dar klaidžio ja karo šmėkla. nešdama mirtį. Todėl būkime budrūs,
M
E !
su dar didesne energija mo kykimės, savo darbu stiprin kime Tėvynės galią, kad bū tume verti Didžiojo Tėvynės karo didvyrių šviesaus at minimo. Tegu jaunimas mo kosi iš jų, seka jais. Tegul niekada neužželia takas į kalnelį, tegul jis dar labiau suartina Universiteto studen tus su Švenčionių jaunimu ir Universiteto kolektyvą su Švenčionių rajono darbo žmonėmis. Vėl skamba galingi Aka deminio choro dainininkų balsai. Toli tėviškės kloniais vėjas neša lietuvių ir tary binių kompozitorių dainas, o paskutinę — Aliošino „Par tizanų dainą" kartu su cho ristais dainuoja ir buvę par tizanai. Iškilmės baigtos. Vakare il gai liepsnoja laužas, prie kurio susirinkę Universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų komjaunuoliai klausėsi parti zanų prisiminimų. Vėlai vė lai naktį užgeso laužas. . . Kiekvieną dieną plentu Vilnius-Svenčionys skuba ma šinos. Salia kelio pro me džių šakas matosi piliakalnis. Jo statyba dar neužbaigta. Kaip paminėjo savo kalboje Universiteto komjaunimo ko miteto sekretorius J. Karosas, čia pabuvos kiekvienas mūsų komjaunuolis, kad savo darbu prisidėtų prie nemarių parti zanų žygdarbių įamžinimo. Po kelių mėnesių pilia kalnis apaugs vešlia /■ le ir atrodys, kad pati gamta, o ne jaunimo rankos jį sukūrė. Čia bus mėgstamiausia ir ra jono gyventojų vieta. Čia jie švęs savo šventes, rinksis paminėti didvyrių, kritusių už jų rajono žemę, už jų laisvę.
Alf. BUCKUS Autoriaus nuotraukos
Universiteto atstovai kalbasi su Didžiojo Tėvynės karo dalyviais. Nuotraukose dešinėje — prie piliakalnio žemės glau džiasi šventu krauju aplaistyta Bresto, Mamajevo kurgano, Kauno IX forto žemė...
KARTU SU JAUNIMU Sukanka penkiasdešimt me tų Visuotinės istorijos kated ros docentui, istorijos mokslų kandidatui Robertui Žiugždai. Robertas Žiugžda gimė 1920 m. gegužės 17 d. Vilka viškyje mokytojo šeimoje. Po kelerių metų Žiugždų šeima persikelia gyventi į Kauną. Kaune R. Žiugžda baigia gim naziją ir 1937 metais įstoja j Kauno universiteto Techno logijos fakultetą. Tačiau uni versitetą baigti jam sukliudo prasidėjęs Didysis Tėvynes karas. Dar studijuodamas uni versitete, R. Žiugžda pradėjo susipažinti su marksizmo-le ninizmo klasikų darbais, dirbo pažangiose studentų organiza cijose. Atkūrus Tarybų val džią Lietuvoje, R. Žiugždos vi suomeninė veikla pagyvėja.
Jis yra studentų profkomiteto narys, vėliau komjaunimo ko miteto narys, redaguoja sien laikraštį „Tarybų studentas". Fašistinei Vokietijai okupa vus Tarybų Lietuvą, R. Žiugž da išvyko į TSRS gilumą, o netrukus įstojo į 16-ąją lietu viškąją šaulių diviziją. Jis bu vo divizijos štabo komjauni mo organizacijos sekretoriu mi, sieninio laikraščio redak toriumi. 1944 m. R. Žiugžda įstojo į TSRS Užsienio reikalų minis terijos Aukštąją diplomatinę mokyklą. Ją baigęs, 1946— 1948 m. dirbo TSRS Užsienio reikalų ministerijoje, o 1943— 1954 m. Lietuvos TSR Užsie nio reikalų ministro padėjėju. R. Žiugžda reiškiasi ir žur nalistikoje. 1965—1968 metais jis buvo laikraščio „Moscow News" korespondentu JAV. Ilgą laiką R. Žiugžda dirbo Lietuvos KP Centro Komiteto
aparate. Kad ir kur bedirbtų, jubiliatas taip pat buvo glau džiai susijęs su mūsų univer sitetu. Nuo 1948 m. jis dėsto Visuotinės istorijos katedroje. Čia jis skaito naujausiųjų lai kų, Azijos ir Afrikos istoriją, speckursus, vadovauja studen tų kursiniams ir diplominiams darbams. Sj darbą jubiliatas atlieka kruopščiai ir sąžinin gai, paskaitas skaito gyvai, įdomiai. Jo paskaitos yra aukšto teorinio ir idėjinio ly gio. R. Žiugžda daug laiko ski ria ir moksliniam darbui. Jau 1951 m. pasirodė jo knygutė „Tarybinė Klaipėda". Po ku rio laiko jis su A, Smirnovu parašo apybraižą „Tarybų Lie tuva". 1968 m. R. Žiugžda ap gynė disertaciją „Klaipėdos kraštas imperialistinių valsty bių planuose 1919—1924 m.", ir jam buvo suteiktas istorijos mokslų kandidato laipsnis. Be
to, jis yra paskelbęs daug straipsnių Lietuvos TSR, Klai pėdos krašto, JAV darbininkų judėjimo klausimais. R. Žiugžda yra aktyvus vi suomenininkas. Visuomeninė jo veikla yra įvairiapusiška. Jis yra Istorijos fakulteto partinės organizacijos sekreto rius, aktyvus „Žinijos" drau gijos narys. R. Žiugždos veikla susilau kė aukšto Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės įver tinimo. Jis yra apdovanotas medaliais „Už pergalę prieš fašistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare", „Už darbo šaunumą", Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu. Linkime gerbiamajam jubi liatui daug sveikatos ir ilgų kūrybinių metų. Doc. A. VAITKONAS, doc. J. DOBROVOLSKAS
ARVBINIS studentas
3 F>L Baltos rogelės Iš mano vaikystės pasakos — Iš sniego kelio — Iš vaikiško džiaugsmo ir ašarų — Sulūžo. Sulūžo — Baltos vaikystės rogelės... Gal švelnus graudulys ir gailestis pradingusių vaikys tės pasakų — baltų rogelių —
,-akaras
virtuvėje
I
Ten, kambariuos, kur tamsūs baldai Ir pabaigą, ir pradžią mena, Ten baigias mūsų ankštos valdos. Ten su mumis apsigyvenu — Neišpirktos, dar gyvos kaltės, Vaikystės nuotraukų grimasos, Išblukus akvarelė — „Valtys“, Ir šventės — tolimos ir gražios.
Šviesus skausmas
ir atvedė Nijolę Miliauskaitę (jos eilėraščius spausdiname žemiau) j nuostabių poezijos šalį. Pasakų nebėra, „pamirš ti tėvo ir motinos žodžiai", bet liko didelis noras eiti paskui saulę į platų poezijos pasaulį FELIKSAS JURKONIS ir rasti, būtinai rasti, savo na mus, „kur visi sugrįžta ir obuoliais vaišinas". Atėjo Ni jolė pas mus dar vaikiškai atvira ir labai nuoširdi, atsi nešė tą keistą jaunystės neri mą, gal netgi skaudžios atsa komybės gaidelę. („Išdrasky tas šalia tako skruzdėlynas.
Už atminties dulkėto klodo — Sviesi, balta gėlė lange. 0 veidrodžiuos — visiems vienoda Tyli, laiminga pabaiga. Ten, kambariuos dar šviežia durys. Brūkšniai ant sienos — atmintis. Vėl sėdžiu vėsioje virtuvėj — Dabar nei savas, nei svetys.
ATSISVEIKINIMO EILĖRAŠTIS Prikimęs balsas žada vėsią naktj — Baltai qelsvi prožektorių stulpai. Sugautas žodis, gestas. Baltas aktas. Ir atviruke nupiešti varpai.
Tai nuotaika: margi praeivių rūbai, Kampuotos ųatvės, sujaukti namai. Atsitiktiniai — tad tikriausiai grubūs Ir bučiniai, ir tylus pažadai. Kieme: vanduo fontano drumstas, Sulėtinti ir netikri vaizdai. Granitas šaltas, lyg sustingęs grumstas Grumste — įšalę iškalti vardai.
Tai viskas: toliau nelieka Nei graudulio, nei prarajos. Tik atsimušę vėsta vėlei Šilti šešėliai ant tamsios vejos.
Nedrįstu taku praeiti. Lyg iš degę būtų girios".) Bet skaus mas šviesus, toks, kuris, anot K. Paustovskio, žmogų padaro žmogumi. Nijolės posmai pa traukia ir jaunatviškumu. Bai mė — o jei nerasi savo na mų, nerasi gėrio, nuoširdumo ir tiesos, o jei sumindžios ma žytę tavo viltį — daro Nijolės eilėraščius kiek dramatiškus, bet tas nerimas toks tra pus ir grynas, jog negali ne patikėti Nijolės posmų nuošir dumu O nuoširdumas yra di delė poezijos jėga.
Iš pirmo žvilgsnio N. Mi liauskaitės eilėraščiai gali pa sirodyti tarsi atskiros frazės, neturinčios tvirtesnio ryšio. Iš tikrųjų nerasime jos eilė raščiuose šaltos logikos ar protingų išvedžiojimų. Nijolė kuria vaizdą, kartais kiek ne realų, poetišką, bet tikrą, lengvai randantį atgarsį skai tytojo širdyje. Nesprendžia jaunoji poetė didelių visuomeninių proble mų. Jos posmai — liūdesio goda ir laimės šauksmas, bet tai juk ir yra žmogaus gyve
DU EILĖRAŠČIAI BTTLŲ MOTYVAIS „AR NENORI EITI KARTU SU MANIM?" i (15 bitlų dainos) Ko bijaus? I. Žemuogių pievelė Visi namo sugrįžo, Kryžiais žydi karalystė. Šiąnakt. obuoliais vaišinas. Ko bijaus? Budi šunys ir sargyba. Šiąnakt. Ir karalius — Ugnis — šilta. Ratelis — svetimšalis — tėvo menėj iškaišytoj. Šiąnakt. sukas, Dreba žemė, o ant žemės verkia dievas, Vakarosim. Ko dievas rauda, toks mažytis lyg ant delno. bijaus, ko taip bijaus — Ir gitaros, ir gitaros, ir gitaros viršum žemės, lyg niekad nepabusčiau? Tarsi šauksmas mano: mama! — Kur eini? — Į žemuogių pievelę. II. Žmogus ant kalno Jis stovi ant kalno. Stovi lyg tauras. Žabeliu varinėju kankorėžius. Karčiai lyg vėliavos. Tarsi senoliai — Kaip aveles varinėju. ant kalno stovi. į Neklauso — lyg būtų gyvos. Pirmas pasveikina Bėga tarsi laukinės. saulę Ar niekad manęs neapuostėt? ir paskutinis Ar žolele nešėriau? Ar lydi namolei. nepagirdžiau? — Ateiki! Toks šešėliuotas veidas — — Kojos įaugę. Tarsi nenupraustas .
IŠ ATSIMINIMŲ APIE R. MIŽARĄ Gegužės 15 dieną sukanka .75 _ _____ metai,, ___ kai gimė žinomas JAV lietuvių visuomenės vei kėjas, JAV pažangiųjų lietu vių laikraščio „Laisvė“ redak torius, Lietuvos liaudies ra šytojas Rojus Mizara. R. Mizara išvarė gilią vagą pažangiojoje užsienio lietuvių literatūroje. Savo apsaky muose, novelėse, romanuose jis plačiai pavaizdavo sunkų darbo žmonių, daugiausia
lietuvių darbininkų ir darbo valstiečių, atkeliavusių į Ameriką, gyvenimą, sudėtin gą Jų sąmonėjimo procesą, kovą dėl šviesesnio rytojaus. Ne vieną Jo sukurtą scenos veikalėlį pastatė JAV pažan giųjų lietuvių meniniai kolek tyvai. Jo knygos „Sliakeris“, „Povilas Jurka“. „Mortos Vil kienės divorsas“, „Ūkanos“, „Bernardo Gavelio klaida“, „Kelias į laimę“ ir kitos šian
dien plačiai žinomos Lietu voje. R. Mizara buvo labai pa prastas ir nuoširdus, visuo met rasdavo kalbą su žmonė mis, kantriai išklausydavo jų nuomonę, stengdavosi pa dėti Jiems teisingai suprasti ir įvertinti gyvenimo faktus. Jis buvo labai gyvo būdo, ku pinas kūrybinių minčių ir nesilpnėjančios energijos. Deja, mirtis neleido įgyvendinti vi sų jo planų.
Užėjęs į Rojaus butą, daž niausiai rasdavau jį prie bele tristinės kūrybos. Užsienyje Rojaus ir Ievutės butas atkur davo Lietuvos aplinką. Jų kambarių sienos nukabinėtos Lietuvos menininkų reproduk cijomis, mūsų krašto vaizdais. Staliukai, knygų lentynos ap statytos ir nuklotos Vilniaus menininkų darbais — gintaro iliustracijomis, Kauno liaudies menininkų raštuotomis juos tomis, kaspinais. Išsijungęs iš pokalbio, ieškodamas po spin tas savo naujausio rankraščio ar neseniai iš Lietuvos gauto laiško, kuriuos jis mielai per skaitydavo, atsilankius pas juos, Rojus automatiškai pra dėdavo niūniuoti „Pasvarstyk antele..." Tai buvo mėgsta miausia Rojaus lietuviška, dzūkų liaudies daina. Būdamas uolus dainininkas ir meno saviveiklos organizatorius, Ro jus ne vieną pažangiųjų JAV lietuvių chorą išmokino dai nuoti šią liaudies dainą. Susitikus Amerikoje su Ro jumi, jis, būdavo, ištisomis va landomis klausinėdavo apie pokarinį Lietuvos gyvenimą. Kai po daugiau kaip 45 metų nebuvimo Lietuvoje Rojus pirmą kartą atvyko į savo tė vų žemę, pirmiausia jam rū pėjo aplankyti naujas staty bas, o paskui savo gimtąją apylinkę. Stebėjo Rojus, kaip pasikeitė Dzūkija. Jį- džiugindavo kiekvienas Dzūkijos laukuose dirbantis traktorius, kombainas, kiek vienas naujas pastatas, o ypač mokyklos, kultųros na
mai, skaityklos, vaikų darže liai ir lopšeliai. Prieš penke rius metus, kai Rojus su Ievu te paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje, keturiasdešimt pen kis kilometrus po Rojaus gim tąsias apylinkes mašina va žiavo didesnę paros pusę. Ro jus nuolat sustodavo pakelės kaimuose, užeidavo į pirkeles, užkalbindavo pravažiuojan čius, laukuose dirbančius. Bloknotas ir pieštukas retai patekdavo į Rojaus kišenę, kai jis kalbėdavosi su suau gusiais žmonėmis, vaikais... Mašinoje jis dažniausiai vež davosi portatyvinę ■ rašomąją mašinėlę. Kiekviena iš dviejų Rojaus kelionių į Tarybų Lie tuvą buvo produktingos žur nalistiniu atžvilgiu. Grįžęs iš kelionių po tėvų žemę, jis pa rašė dvi knygas ir seriją straipsnių apie įspūdžius gim tojoje šalyje. Gardaus juoko sukėlė Rojui vienas mano papasakotas epi zodas, susijęs su jo žurnalisti niu darbu 1920 m. Pirmą kar tą spaudoje Rojaus Mizaros pavardę aš sutikau 1920 m. Tada mano gimtojo Valtūnų kaimo (Ukmergės apsk.) gy ventojai iš Žemaitkiemio ir Lyduonių bažnyčių sakyklų, iš seniūnijos ir policijos nuova dos nuolat buvo raginami: „Pirkite Lietuvos „laisvės" paskolos lakštus..." O tai reiškė varguomenei papildo mas išlaidas šalia žemės ir ki tų mokesčių. Šie nuolatiniai raginimai sukėlė mūsų kaimo ir apylinkės gyventojų tarpe nerimą ir ginčus. „Pirkti lais
vės" paskolos lakštus ar ne pirkti", „nubaus už nepirkimą ar bus galima nuo bausmės išsisukti..." Šio įtempto valstiečių tarpe ginčo metu iš JAV į mūsų apylinkę atvyko pora ameri konų savo gimines aplankyti. Jie atsivežė „Laisvės", „Vil nies" pažangiųjų lietuvių laikraščių pluoštus, ir dešinių jų socialistų „Keleivį". Pirmų jų dviejų laikraščių tik retas egzempliorius pro cenzūros akį prasprūsdavo į Lietuvą. Šiuose, atvežtuose iš JAV „Laisvės" numeriuose buvo straipsnis, kuriuo ypatingai domėjosi mūsų kaimo bedie viai ir „bolševikai". Po straipsniu buvo parašas — Rojus Mizara. Straipsnis šau kė Lietuvos skaitytojus ne pirkti Lietuvos „laisvės" pa skolos bonų, nes tuo pirkėjai palengvinsią turtuoliams įsi stiprinti Lietuvos valdžioje, o darbo žmonėms nuo to būsią dar sunkiau. Sis Rojaus straipsnis buvo taikomas JAV lietuviams, kurie tuo pačiu metu buvo skatinami pirkti taip pat Lietuvos „laisvės" pa skolos lakštus. Sis Rojaus straipsnis padėjo ne vienam JAV lietuviui, bet ir mano kaimo darbo žmonėms apsi spręsti nepirkti „laisvės" lakštų, įsitikinti, kad nėra rei kalo remti buržuazinę valdžią, kuri ir be „laisvės" lakštų mokėjo iš darbo žmonių iš spausti paskutinį centą. L. KAPOČIUS TSKP katedros vyr. dėstytojas
MINTYS IR AFORIZMAI @ Kai tu mane išgelbėsi, ar 9 Melas į visuomenę daž aš galėsiu būti laisvas? niausiai srūva grožio priedan * Kartais žmogus taip įsi goje. drąsina, kad paklausia savęs: 9 Dideli darbai ir dideli ko aš taip bijau? norai čia tarpsta atskirai. 9 Žmonės labai rizikuoja, 9 Kai didelių nėra, jais pa slėpdami nuo savęs blogį. skelbiami vidutiniai. 9 Chaosas nebūtų toks sun 9 Tikrovėje yra visų nesą kus, jei jam nepadėtų tvarka. monių užuomazgos. 9 Kas kritikuoja dabartį, 9 Pasmerktas niekšas ken čia nedaug, bet už tai kiek tas paslapčia suka į praeitį. kenčia pasmerktas teisuolis! 9 Žmonės nelaimingi ten, 9 Kasdienybė savo plo kur trūksta meilės ir kur jos nais piršteliais suranda kiek per daug. vieno mūsų kaklą. 9 Atėjo laikas gerus žmo 9 Nėra nieko pastovesnio nes skirstyti į gerus ir blogus. už kvailumą, ir niekas taip 9 Kad žmogus suspėtų ten, nekinta, kaip kvailumo for kur skuba, jam tereikia su mos. stoti ir pagalvoti. 9 Sąžiningi mes būsim po 9 Išlaisvink žmogų iš bė darbo. dos, jis bematant susigalvos 9 Greitai žmogų pradės kitą. vertinti pagal tai, kaip jis at- ‘ 9 Vaikai mokomi skaičiais, sispindi mėnulyje. auklėjami nežinojimu. 9 Tik ką nors paglostęs, 9 Kalbėti tai, ką visi ži žmogus gali ramiai atsigulti. no, — tavo pareiga. 9 Nebūk labai protingas, 9 Ateity taip įsigalės tei kad pats galėtum gyventi pa singumas, kad kiekvienas togiai. žmogus vadins savo niekšu. 9 Kai už dabartį paaukota Aloyzas TANDZEGOLSKIS tiek gyvybių, ką reiškia už V kurso lituanistas ją paaukoti savo mintis. 9 Ateity išliks tik tas me las, kuris bus naudojamas tiesai pasakyti. 9 Kai taurieji palieka tri būnas, jas užima vagys. 9 Jeigu tu nebūsi laimin gas, aš tave pasmerksiu. 9 Nemušk pasiaukojusio kvailio. 9 Kiti mus giliai pažįsta tik tada, kai mes pasirodome jiems iš gerosios pusės. 9 Mylint gyvenimą, nesun ku ir tuštybę pamilti. 9 Jeigu niekšas patinka pats sau, jis patinka ir mums. 9 Prieš pasakydama tiesą, žmonija mėgsta patrypčioti vietoje.
nimo esmė — įvairiai supras tos laimės šauksmas. Ir reikia pastebėti, kad Nijolė, eidama šiuo, sakyčiau, slidoku keliu nenusileidžia iki banalumo, absoliutaus sentimentalumo. Ji sugeba išlaikyti tą įvairiais atšešėliais prasiveržiančią il gesio, laukimo, nuotaiką, tik rą ir nuoširdžią; netgi pasi kartodama daugelio eilėraš čių leitmotyvu, ji netampa įkyria ir monotoniška. Nijolės eilėraščiai griežto ki, tartum kampuoti, bet kar tu lyriškai švelnūs, talpios potekstės, eilėraščiai apie žmogiškumą, gėrį, liūdėsi ir džiaugsmą. E. JOKŪBAUSKAITĖ III k. lituanistė
Akmenėlis pavargęs. Kirvis. Užmirštas randas. Dangumi tarsi vėliava uždengta — saulės ženklu. Prižadėk — kad nemirsi.
1***1
Ko jūs žiūrit — taip — į i mane? Kam parėdėt sekmadienio suknele? Ko puota prie skobnelių baltų —■ nelinksma? Kur jūs lydit mane? Ko neklausiat — kada sugrįši? — Kvepia pušinė lenta.
GEDIMINAS GRIŠKEVIČIUS II k. žurnalistas
(*** Atėjo vyrų būrys Baltais marškiniais Dalgių pustyti, Dobilo virkdyt. Sustojo vyrų būrys: Vyras prieš vyrą, Dalgis prieš dalgį. Sustojo.
Sukaito vyrų būrys Žąsykojų pievoj. Sušlapo baltus marškinius, Kol išpustė dalgius... Bet dobilo Nepravirkdė. UGNIES KAIMAS
Atsikėliau ir užkūriau Savo aušrą, žemės gaisrą. Atsikėliau ir paleidau Plėnis žemės pakrašty. Nežinau, gal aš įpykęs, Gal tai — tik blausi ugnelė. Bet pamatė gaisrą laikas: — Žemė dega! Žemė dega! MAMAI
Gal nešvies jonvabaliai, Kai atošiu Joninių naktį. Nebus gal saulės šulinių dugnuos, Kai bėgsiu meduota pievą. Gal visos seklumos aplenks, Brendant į svetimą krantą. Skubėsiu sukaitęs tada Prie savo ištakos. Ir rasiu.
V. JUREVIČIAUS raižinys
Vakaro nuotaiką papildė čia pat surengta margaspalvių liaudies raštų parodėlė, ku rioje apylinkės audėjos eks ponavo apie 80 kūrinių. O kai pabaigoje visi kartu užtraukė „Augo girioj ąžuo lėlis, pas tėvelį sūnaitėlis...", mintys vėl nukrypo prie žmo gaus, kurio visas gyvenimas buvo darbas gimtojo krašto mokslui, švietimui, kultūrai, pažangai. .. Tokį Zigmą Že maitį atsimins gausus būrys jo mokinių. Jo gyvenimas bus pavyzdžiu Birutei Žeromskaitei, Danai Kaknevičiūtei, Al girdui Matkevičiui ir dauge liui kitų studentų, kurie jau dabar neapsiriboja matematikos žiniomis, domisi savo tautos istorija ir kultūra, dalyvauja kraštotyrinėse ekspedicijose, siekia būti ne siaurais specialistais, o visapusiškai išsilavinusiais žmonėmis. V. KUČAS MMF diplomantas A. JASlUNO nuotraukoje Universiteto studentai Z. Že maičio tėviškėje.
ĄŽUOLO TĖVIŠKĖJE KVIEČIAME Į EKSPEDICIJĄ Liepos 1—15 dienomis or ganizuojama kraštotyrinė eks-, pedicija. Bus kompleksiškai tiriamos Dūkšto apylinkės (Vilniaus raj. prie Didžiųjų Neries kilpų). Sudaromos šios tiriamosios grupės: ' gamtininkų, archeologų ir istorikų, etnografų, tautosaki ninkų, sociologų. Ekspedicijos darbui tinka visų Universiteto specialybių studentai. Dalyvavimas kraš totyrinėje ekspedicijoje lai komas tolygiu dalyvavimui vasaros darbo ir poilsio sto vykloje. Paraiškas prašome pateikti į komjaunimo komitetą (prie pavardės nurodyti fakultetą, specialybę, kursą ir pasiren kamą ekspedicijos grupę). Visus kraštotyrininkus ir mėgstančius kraštotyrinį dar bą kviečiame dalyvauti mūsų ekspedicijoje. Paraiškos priimamos iki gegužės 25 d. Universiteto kraštotyrininkų ramuva
Nebėra toj vietoj nei tro bos, nei plačiašakio ąžuolo. Karo audra ir pokario maiša tis sulygino viską su žeme. Ir pačio Daktorių kaimo beliko tik trys sodybos iš dešimties. Praėjo nemažai laiko nuo to rudens, kai čia, Rytų Aukš taitijos žemėje, gausioje ūki ninko Juozo Žemaičio šeimoje pradėjo gyvenimą jauniausias sūnus Zigmas. Tada nei tėvas, nei motina, nei senas ąžuolas negalvojo, kad iš šio vaiko il gainiui išaugs taip pat ąžuo las — žymus Lietuvos kultū ros ir mokslo veikėjas. Laiko tėkmė palaužė ąžuolą, — jau beveik metai profesorius Zig mas Žemaitis ilsisi Rasose. Pirmųjų profesoriaus mokinių galvos jau seniai pasipuošė sidabru, paskutinieji — šį pa vasarį baigia Universitetą. Būtent jie, paskutinieji pro fesoriaus studentai, MMF dip lomantai, aplankė jo tėviškę ir surengė atminimo vakarą Tverečiuje. Jauki kultūros namų salė buvo perpildyta. Čia atėjo moksleiviai ir mokytojai, Tverečiaus gyventojai ir ap linkinių kaimų kolūkiečiai, atvyko nemažas būrys Vil niaus ir Kauno žygeivių. Netilpusieji į salę būriavosi prie langų. Kalba Enciklopedijos
redakcijos bendradarbis Vin cas Martinkėnas: — Su profesorium Zigmu Žemaičiu susipažinome jau seniai. Prieškariniais metais mus vienijo parama lenkų okupuotam Vilniaus kraštui, o paskutiniu laikotarpiu pro fesorius dažnai užsukdavo į redakciją, atnešdavo straips nių. Z. Žemaitis buvo kultū ringas, demokratiškas žmogus, mėgdavo bendrauti. Jis saky davo: „Sutinki žmogų — ne tylėk, kalbink. Ir tu išgirsi ką nors įdomaus, ir jis iš tavęs. Abiem bus nauda". Tokiu bū du ir aš sužinojau kai ką iš profesoriaus gyvenimo. V. Martinkėnas papasakojo apie pažangų Tverečiaus kle boną Burbą, kuris prikalbino Žemaičio tėvą leisti sūnus į mokslą, apie įvairialypę pro fesoriaus visuomeninę veiklą: pirmos lietuviškos gimnazi-
jos įsteigimą Švenčionyse, Universiteto kūrimą Katine Susirinkusieji susidomėję išklausė profesoriaus žemiečio Kazimiero Umbražiūno pasa kojimą apie Žemaičio rūpini mąsi gimtąja apylinke, jos žmonėmis ir kultūriniu gyve nimu. 1933 m. Vilniaus krašte dėl nederliaus siautęs badas. Pirmasis susirūpinęs Žemaitis. Kreipęsis į Lietuvos visuome nę: gelbėkim badaujančius. Vien Švenčionių apskrity bu •_2"2 L. __ 2j 29 vę sušelpta 1272 žmonės 2S kaimuose, išdalinta 16 tonu grūdų, 3- tūkstančiai zlotų, Prof. Z. Žemaitis pasirūpinęs, kad Tverečiaus valsčiuje Radiškių kaime būtų pastatyti kultūros namai. Antroje vakaro dalyje ke letą liaudies dainų padainavo 80-tė Tverečiaus gyventoja A. Povilionienė, koncertavo MMF tautiškų šokių grupė.
DIDVYRIAMS Piliakalniai, pilkapiai gim davo ne tik senovėje. Didvy rių žygdarbiai įamžinami ir musų dienomis, štai visai ne seniai Švenčionių rajone, prie Peršaukščio ežero, išaugo
JORĖ
partizanų piliakalnis. Gegužės 7 dieną, saulėtą ketvirtadie nį, jį pilti padėjo ir darbščios ramuviečių rankos.
A. ŠLIOGERIS
KERNAVĖJE
Tur būt, nėra Universitete studento, kuris nebūtų buvęs Kernavėje, viename iš pačių gražiausių tėviškės kampelių, apgaubtoje šlove ir padavi
mais. Pavėlavęs pavasaris dar tebelaikė Kernavę savo ne laisvėje tačiau nesustabdė Universiteto ramuvos krašto tyrininkų, vykusių į talką. Jie
apvalė nuo krūmokšnių vie ną piliakalnio viršūnę, įrengė nuolatinę šventės ugniavietę. Pabudę ąžuolai ir ievos, ne trukus iškelsiančios savo pu totas viršūnes, priminė kraš totyrininkams, kad toji diena buvo ir medžių Jorės šventė. Kartu dalyvavo ir praeitų
metų kompleksinės ekspedici jos Kernavėje dalyviai, atve žę filmą iš tų dienų. Filmas buvo tik gražaus vakaro pra džia. Puikių dzūkiškų dainų padainavo Kernavės daininin kės, neatsiliko ir mūsiškiai, o linksma polkutė apjungė vi sus.
D. Januševičiūtė - pirmaatskyrininkė, čempionė Pernai, prieš studentų XVII žaidynių šaudymo pirmeny bes, Universiteto pirmakursė D. Januševičiūtė Įvykdė šau dymo antro atskyrio normą. Kukli sportininkė atkreipė tada visų dėmesį: pratime gu lomis (60 šūvių) nugalėjo pri tyrusią, daugkartinę čempio nę ir rekordininkę, sp. m. Z. Lukinaitę (KPI). Šiais mokslo metais Donata treniruotes lankė pavyzdin gai — nepraleido nė vieno užsiėmimo. Balandy, startuo dama sostinės šaudymo čem pionate, pratime iš trijų pa dėčių po 20 šūvių ji mažojo kalibro šautuvu Išmušė 529 taškus. Tai naujas asmeninis rekordas, iki pirmo atskyrio gabiai šaulei betrūko vos vieno taško. — Nenusimink, Donata, pir mas atskyris bus, — padrąsi no treneris. Treniruočių individualią užduoti, likus iki studentų XVIII žaidynių šaudymo pir menybių trims savaitėms, D. Januševičiūtei treneris žy miai padidino. Dabar smul kutei» sportininkei tekdavo iššaudyti didžiulę vyrišką normą — po 40 šūvių klupomis ir net po 40 šūvių sta čiomis, vietoj įprastinės, per pus mažesnės. Tylioji Donata tik nustebusiom akim paly dėdavo trenerį ir, nieko ne sakydama, klusniai šaudė ir šaudė. Ir štai vėl respublikinės XVIII studentų žaidynės. Saulės nutviekstoje Vingio parko šaudykloje atliekamas pirmas pratimas. Po 60 šū vių gulomis iš 50 m nuoto lio mažojo kalibro šautuvais Universiteto šaulių „kvarte tas“ sp. m. R. Kurklietis (TF III k.), kand. I sp. m. V. Beiša. pirmaatskyrininkis V. Mi sevičius (abu I k. medikai) ir antraatskyrininkė D. Janu ševičiūtė (FF II k.) surenka 2.288 taškus ir iškovoja pir mą komandinę vietą. KKI studentai, kurių gretose šau dė tarptautinės klasės sporto meistras A. Daukša, atsiliko dviem taškais. Kova buvo iš ties labai atkakli. Trečioji vie
ta (2.270 tšk.) atiteko pagrin diniam mūsų varžovui — KPI šauliams (beje, pernai tik nesportiško poelgio ir teisėjų neobjektyvumo dėka iškovo jusiems pereinamąjį bendrakomandinj prizą). Universite to šauliai nugalėjo ne tik ko mandomis. R. Kurklietis, iš mušęs 586 taškus, tapo pir muoju 1970 metų žaidynių čempionu. 2. A. Daukša (KKI) — 585 tšk. 3. H. Gedgaudas (KPI) — 582 tšk. Merginų grupėje pirmoji vieta atiteko pirmaatskyrininkei V. Valatkaitei (KKI), su rinkusiai 566 taškus. Nuo jos atsilikusi keturiais taškais D. Januševičiūtė pakartojo per nykštį rezultatą ir pelnė si dabro medalį. 3. G. Korneva (VPI) — 535 tšk. Tą pačią dieną buvo pra dėtas pratimas po 30 šūvių į apvalų ir siluetinį taikinį iš 25 m nuotolio mažojo kalib ro pistoletu. Mūsų antraatskyrininkai I. Sapira (MMF II k.), V. Ciurkinas (FF I k.). L. Paškevičius (GF V k.) ir II k. matematikė. pirmaatskyri ninkė Z. Simaškaitė, pirmą pratimo dalį atliko taikliau siai. Antrą dieną, nors prati mo neabejotiną favoritą ko mandoje ir žaidynių prizinin ką I. šapirą nelauktai teko pakeisti atsarginiu G. Praške vičiumi (GF III k.), šauliai neapvylė ir nugalėjo — 2.106 tšk. Besivejanti mus KPI ko manda atsiliko nuo mūsų aštuoniais taškais. 3. KKI — 2.085 tšk. Individualiai šiame pratime (vyrų grupėje) nugalėjo sp. m. R. Krislukėnas (KPI), iš mušęs 564 tšk. 2. Kandidatas į sp: m. J. Budrys (KKI) — 559 tšk. 3. Antraatskyrininkls S. Mikulskis (VPI) — 536 tšk. Merginų grupėje aukso medalį iškovojo mūsiškė Z. Simaškaitė. surinkusi 533 tšk. 2. V. Valatkaitė (KKI) — 520 tšk. 3. R. Rajuncaitė (KPI) — 513 tšk. Trečiame pratime po 20 Įskaitinių šūvių (gulom, sta čiom ir klūpom) mažojo ka libro šautuvu iš 50 m nuo
tolio nugalėjo, kaip ir buvo tikėtasi, tarptautinės klasės sporto meistras A. Daukša (KKI). Jis surinko 569 tšk. 2. Kandidatas į šp. m. G. Namajūnas (VISI) — 557 tšk. Nuo jo tašku atsiliko koman dos draugas sp. m. V. Milaknis. Dėl merginų aukso medalio vyko gana įdomi ir atkakli dvikova. Pirmos pamainos antrajame langelyje prade da šaudyti Universiteto šaulė D. Januševičiūtė. Pirmi jos šūviai „9“ ir „9“, po to Do nata atsikvepia ir pasipila aštuoni „dešimtukai“ iš ellėsl 98 taškai iš 100 galimųl Ne sitikėjusi tokios geros pra džios, Donata pameta dėmesį ir vėl. . . keturios „devyniu kės“. Tiesa, padėties suma (192 tšk.) nebloga, Donatos rezultato neviršijo ir jos ko mandos draugai. Netoliese šaudanti prityru si V. Valaitkaitė (KKI) gulomis surenka 198 taškus. Donata, atsilikdama nuo Vidos šešiais taškais. labai rūpestingai
Tai didelė, svari valingos Do natos ir Jos trenerio sporto meistro, gydytojo I. Vorobiejaus pergalė. Donata nesu nyks jeigu išduosime „pas laptį’ — ji vienintelė respub likoje, o gal ir šalyje, šau danti minusiniais net septynių (I) dioptrijų akiniais. . . D. Januševičiūtės pasieki-
mas didžia dalimi nulėmė šiane pratime ir komandinę ZVU šaulių pergalę. Nes tik :p. m. R. Kurklietis viršijo Donatos rezultatą keturiais taškais. Kiti du konados „ri teriai“ „džentelmeniškai“ nuo Jos atsiliko septyniais taš kais. . . Komandomis: 1. VVU— 2.162 tšk. 2. KKI — 2.112 tšk. 3. KPI — 2.093 tšk. Paskutinį pratimą po 30 šūvių i apvalų taikinį iš 50 m taikliausiai atliko ir po ant rą čempionų aukso medalį iš kovojo musų Z. Simaškaitė, Išmušusi 240 tšk., ir R. Krisiukėnas (KPI) — 256 tšk. Ko mandomis ir šį pratimą lai mėjo VVU ekipa, surinkusi 964 tšk. 2. KPI — 945 tšk 3. 2ŪA — 915 tšk. Pirmą kartą LTSR aukštų jų mokyklų šaudymo pirme nybėse visus komandiniu: pratimus laimėjo ta pati ko manda. Puikiai paruošta Uni versiteto šaulių rinktinė pir mą kartą iškovojo Respubli kinės studentų tarybos perei namąjį prizą: iš viso surin ko 7.520 tšk. 2. KPI — 7.406 tšk. 3. KKI — 7.372 tšk. Universiteto rinktinės na riai iškovojo ir daugiausia medalių — keturis aukso ir vieną sidabro. Vienintelis var žybose naujai įvykdytas pir mas atskyris (D. Januševičiū tė) — taip pat Universiteto komandoje, ši mūsų Alma Mater šaulių efektinga perga lė buvo labai svarbi, nes po keturiolikos sporto šakų šau lių dėka Universiteto spor tininkai iškopė į bendrakomandinę trečią vietą LTSR studentų XVIII žaidynėse. Be sibaigiant spartakiadai, mūsų šauliai kol kas vieni iškovo jo pirmą komandinę vietą. Ši puiki mūsų šaulių per galė neabejotinai išpopulia rins ir suaktyvins SDAALR patriotinio-masinio, gynybinės reikšmės šaudymo sportą Universitete.
(
šaudo stačiomis ir išmuša 85 ir 82 taškus, šioje sunkiau sioje padėtyje iš Universite to „kvarteto“ vyrų tik vienas V. Beiša pakartoja Donatos rezultatą: išmuša tiek pat — 167 tšk. D. Januševičiūtė atkovoja iš Vidos vieną tašką (V. Valatkaitė išmušė 166 tšk). Donata, šaudydama klūpomis, finišuoja puikiai: 184 tšk. Ji savo pagrindinę varžo vę „nuskriaudžia“ iškart aštuoniais taškais. D. Januševi
čiūtė, pratimo sumoje surin kusi 543 (192 + 167 + 184) taš kus, pelnytai iškovoja pirmą savo čempionės aukso meda lį, pirmą kartą įvykdė pirmo atskyrio normą (žymiai, net trylika taškų Ją viršydama).
Talkininkų būrys, žinoma, galėjo būti gausesnis. Akty viausi buvo istorikai. Vis dar pasigendame lituanistų, kurie turėtų aktyviai įsijungti į kraštotyrinį darbą. Tokia talka ne paskutinė. Kviečiame prisidėti! V. DAUJOTYTĖ
B. BLAŽYS
VVU SDAALR komiteto pirmininkas.
Gerinti studentų internacionalinį auklėjimą (Atkelta iš 1 psl.)
skaitos. Jose plačiai nu šviečiami įvairių šalių mokslininkų nuopelnai, mokslininkų bei mokslinių įstaigų tarpusavio ryšiai. Posėdyje kalbėjo komsijos pirmininkė doc- . SČepulienė. Ji atkreipė dė mesį į kai kuriuos neigia mus momentus- Komisija rekomenduoja pagerinti darbą akademinėse grupė se. Jeigu politiniam bei in ternacionaliniam auklėji mui nemažai dėmesio ski ria Botanikos, Augalų ana tomijos ir fiziologijos, Fizi nės geografijos ir karto grafijos katedros, tai to negalima pasakyti apie Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedrą (vedėjas e. doc. p. A. Glemža). Ši katedra nesvarsto paskai tų, nepatenkinamai rūpi nasi pedagogikos bei stu dentų auklėjimo klausi maisGamtos fakultete dar ne pilnai išnaudojamos gali mybės mokymo procese auklėti tarybinio patriotiz mo ir internacionalizmo dvasiaUniversiteto socialoginių tyrimų laboratorija galėtų pasidomėti internacionali nio auklėjimo priemonių turiniu bei jų veiksmingu mu. Sukauptą medžiaga reikėtų apibendrinti ir pa ruošti atitinkamas reko mendacijas internacionali niam darbui Universitete pagerinti. Posėdyje kalbėjo doc C. Kudaba, GF partinio biuro sekretorė doc. V Matulevičienė, prof- J. Da gys, partijos komiteto sek retoriaus pavaduotojas doc- R. Mironas, prorekto rius doc. B. Sudavičius ir kiti. Jų pasisakymuose iš ryškėjo pagrindinė mintis, kad tikru patriotu gali būti tik internacionalistas M. KVARACIEJŪTĖ REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
DĖMESIO! Modelių demonstravimui skubiai reikalingos viduti nio ūkio, lieknos mergi nos. Demonstravimas ap mokamas. Kreiptis: Vil niaus miesto gyventojų in formacijos ir įdarbinimo biuras, Komjaunimo 60, darbo dienomis (išskyrus penktadienius) nuo 10 iki 16 vai.
GAUTI KELIALAPIAI 1. Į Birštoną — poilsi nis — VI. 6—VII. 1 2. Į Likėnus — sanatori nis — V. 21—VI. 15 3. Į Likėnus — sanato rinis — VI. 16—VII. 11 4. Į Lampėdžius — poil sinis — VI. 26—VII. 12 Pareiškimai priimami iki birželio mėn. 1 d. Studentų profkomitetas
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Labai labai retai besišyp Telefonas spaustuvėje 2-98-15. santi Donata Januševičiūtė, Rinko ir spaudė LKP CK Lei LTSR XVIII studentų žaidynių dyklos spaustuvė Vilniuje. čempionė. Uis. Nr. 2110 I. VOROBIEJAUS nuotr. LV 09886 L. PAŠKEVIČIUS
VVU šaulių komandos kapitonas
)