Tarybinis Studentas, 1967 m. gegužės 31 d. Nr. 17 (603)

VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!

Doc. B. DUNDULIS — istorijos mokslų daktaras

Doc. P. VISOCKAS — medicinos mokslų daktaras

gegužės mėn.

31 d.

TREČIADIENIS

Nr. 17 (603) Eina nuo 1950 m.

į

j VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Gegužės 25 d. Istorijos ir filologijos fakulteto is­ torijos, filosofijos ir peda­ gogikos mokslų taryboje mūsų Universiteto Visuo­ tinės istorijos katedros docentas Bronius DUNDU­ LIS apgynė istorijos moks­ lų daktaro laipsnio diser­ taciją ,,Lietuvos kova dėl valstybinio savaran- j kiškumo XV a.“ Doc. B. Dundulis gimė Į 1909 m.

Kupiškio ra j. j Gyvakarų km. valstiečių ( šeimoje.

1933 m. baigė Kauno universiteto Filoso­ fijos fakultetą. Toliau sa­ vo studijas tęsė Paryžiuje Sorbonos universitete, kur 1939 m. už darbą „Napo- ■ ieonas ir Lietuva 1812 m. , kuris buvo išleistas Pary­ žiuje, gavo istorijos m. dr. laipsnį.

1941 m. jis cirįžta į Lietuvą, dirba Vilniaus Dailės muziejuje, Vilniaus miesto Archyvo vedėju, asistentu Vilniaus universitete.

1944 m. jis pradeda dirbti vyr. dėsty­ toju Vilniaus Valstybinia­ me universitete.

Kuri laiką jis buvo Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, Visuotinės istori­ jos katedros vedėjas, 1955 m.

B. Dundulis apgina kandidatinę disertaciją „Lietuvos diplomatinė ir ginklo kova prieš Teutonų ordiną ir jos sąjunga su husitais 1410-1422 m.

1958 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas.

Doc. B. Dundulis yra autorius daugiau kaip 40 stambių mokslinių straips­ nių, kurie paskelbti res­ publikos mokslinėje spau­ doje.

1960 m. išėjo jo stambi studija „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje“.

Savo darbuose ir daktari­ nėje disertacijoje daugiau­ sia dėmesio mokslininkas skiria sudėtingoms Xv amžiaus Lietuvos istorijos problemoms nušviesti — Lietuvos kovoms prieš vo­ kiečių feodalų agresiją, Lietuvos santykiams su Lenkija, ypač po Žalgirio pergalės prieš Kryžiuočių ordiną, Lietuvos kovai dėl valstybinio savarankišku­ mo, dėl savo vakarinių žemių, buvusių ordino val­ džioje. Doc. B. Dundulis taip pat nagrinėjo kai ku­ riuos XIX a. pradžios Lie­ tuvos istorijos klausimus, Lietuvos padėtį 1812 m.

Rusijos karo su Napoleonu metu. Doc. B. Dundulis — ketvirtas istorijos mokslų daktaras respublikoje.

Mokslininko veiklą aukštai įvertino oficialūs oponentai — istorijos mokslų daktarai V. Pašu­ to, N. Ulaščikas iš Mask­ vos, vilnietis istorijos mokslų daktaras J. Jurgi­ nis.

Kas mėgsta keliauti Kur neišvaikščiojo turistų kojos — ir miškų takeliai, ir Uralo kalnai, ir A. Vienuolio apdainuoti Kaukazo tarpekliai, ir Ūlos pakrantės, ir... O jis, turistas, vis nerimsta. Bet tam jis ir turistas, kad namie ne­ sėdėtų.

Gegužės 18 d. Įvyko stei­ giamasis vandens turizmo sek­ cijos susirinkimas. Susirinki­ me dalyvavo 20 studentų iš įvairių fakultetų.

Sekcijos pirmininku išrink­ tas MMF V k. studentas A. Kunigėlis.

Kolega, mėgsti vandens turizmą — stok į šią sekciją.

Smulkiau gali sužinoti Turis­ tų klube (Čiurlionio 21).

M. PUSClCTĖ

Kaina 2 kap.

ANSAMBLIS STEBINA ŽIŪROVĄ

Respublikos nusipelnęs Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto studentų dainų ir šokių liaudies

© ansamblis atvertė naują meno puslapį senosios Alma Matei istorijoje.

Turiningą, dxiejų dalių programą ansamblis paskyrė Didžiojo Spalio penkiasdešimtmečiui pažymėti.

J. GIRDVAINIO fotoreportažas ir supažindina skaitytoją trečiajame laikraščio puslapyje su įvykusiu prieš kelias dienas koncertu-apžiūra.

Visatos centras - egzaminai!

Magiškas žodis suvijo stu­ dentus į skaityklas skaityklėles. Nutolo Romos „Palaco delo sport", atvėso „Žalgirio" sirgaliai ir rečiau bevarto merginos madų žurnalus.

Bendrabučio virtuvėje kun­ kuliuoja velniškai juoda ka­ va, knygos nusipurtė dulkes ir išlindo į pavasario šviesą.

Sesija...

— Kiek gavai?

— Pravijo?!

Praveriame Ekonomikos fa­ kulteto dekanato duris. Kam­ barys prigūžėjęs studentų — maldauja egzaminų lapelių (plinta kalbos, kad sesija lo­ terija kvepia).

— Kaip sekasi ekonomis­ tams? — maloni sekretorė traukia bylas. — Ankstyvi Jūs, jie dar tik pradeda sesiją.

Tiesa, trečiakursiams karštos dienos, jie jau peršoko į ant­ rą sesijos pusę — skuba į praktiką.

Ant smalsumo meškerės ir pakliūna jie — Ekonomikos fakulteto trečiakursiai, diplo­ mantai be penkių minučių.

Tiksliau ne jie, o daviniai apie išlaikytus egzaminus — negyvi popieriaus lapai su pavardėmis ir skaitmenimis.

Pramonės planavimo specia­ lybės II grupės 15 studentų jau išlaikė ateizmo pagrindus (5 penketai ir t. t.). Filosofijos egzaminas kiek blogiau nusi­ sekė. Ką beveiksi — piauni malkas, byra pjuvenos. N. Paulauskaitės, R. Lisauskai-

SESIJOS DI tės studijų knygutėje — du penketai.

Nekokie popieriai busimų­ jų materialinio-techninio ap­ rūpinimo specialistų. Silpno­ kai jie laikė filosofijos ir tarybinės teisės egzaminus.

Gilyn į mišką — daugyn medžių. Blogai filosofijos eg­ zaminą išlaikė ir darbo eko­ nomikos, ir prekių mokslo specialybių studentai. Įdomu, kas šioje vietoje turėtų ra­ šyti komentarus?

Geriau ekonomistams sekasi ateizmo pagrindai. Čia jau ir penketų daugybę gali išvys­ ti.

Finansininkų sąskaitoje — trys egzaminai. Silpnokai iš­ laikė — iš trečiakursių dau­ giau galima tikėtis.

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybės trečiakursiai jau iš­ laikė tris egzaminus: ateizmo pagrindus (7 penketai), tary­ binę teisę (7 penketai), bei pramonės kreditą ir finansa­ vimą (irgi penketų yra).

Puikiai sesiją laiko A. Karoblienė, Z. Vainiliūnaitė, M. Kanapienytė, V. Aukštuolytė ir kt. Geru žodžiu šis 25 žmonių kolektyvas minimas fakultete. Ką gi, mums belie­ ka palinkėti jiems gero vėjo!

Dabar studentų visatos centras — egzaminai. Sesi­ ja lieka sesija. O išskėsti penki rankos pirštai, pasmerk­ tųjų minios ties auditorijų durimis, džiaugsmas ir

nulinkę galvos kalba net apie savito žanro — sesijos panto­ mimos — egzistavimą.

— Išlaikei įskaitą?

— Ne... Tas „kirvis" tik iš dešimto karto pasirašo...

Per sesiją, sako, net skai­ tyklų stalai judą. O ką jau apie gyvus daiktus bekalbė­ ti...

Chemijos fakulteto I kurso technologai jau išlaikė TSKP istorijos egzaminą. Laikė 35 studentai: 4 penketai, 7 ket­ vertai, 9 trejetai, 3...

Ketvirtakursiai biochemikai laikė enzimologijos egzaminą i(5 penketai, 2 ketvertai).

Kaip paprastai, gerai egza­ minus laiko Fizikos fakulteto IV k. III grupė. Šio fakul­ teto III k. III grupė gerai iš­ laikė matematinės fizikos me­ todų egzaminą. I kurso IV gr. irgi pagyrimo verta. Kai kurie šios grupės, kaip antai L. Berezina, A. Valkšteinaitė ir kt., jau turi net po trejetą penketų.

— Kiek gavai?

— Penkis!

Kodėl tas išlaikė, o anoji — ne? Kodėl vieni randa at­ ramos tašką ir pajudina eg­ zaminų žemę, o kiti — ne? Įvairių hipotezių esama...

— Sekasi jam: jau antras penketas.

— Zubryla... Įskaitų Rubikonas perženg­ tas Studentai laiko egzami­ nus. Vieni eina susirūpinę:

— Ar man paklius iš to, ką aš moku, ar ne?

Kiti: — Nieko nemoku, — šalti ir abejingi.

Vieni važiuoja „šeštuku", antri pėsti kulniuoja. Ir visi penketą pagriebti. O kaip ki­ taip?

A. JUODUPIS

Gegužės 25 d. Medicinos fakulteto taryboje medici- j nos mokslų daktaro laips- i nio disertaciją „Išsėtinė ' sklerozė Lietuvos respub- ; likoje (išplitimas, klinika, į kai kurie apykaitiniai- j endokrininiai sutrikimai)“ apgynė Fakultetinės tėra- .’ pijos katedros docentas Petras Visockas.

Doc P. Visockas gimė 1923 m.

Alytaus rajone j Praniūnų kaime. 1950 m. \ baigė mūsų Universiteto Medicinos fakultetą ir pra­ dėjo dirbti to paties fakul­ teto asistentu.

1957 m. jis apgynė kandidatinę ) disertaciją „Kortikinių ( procesų ir motorinės bei sekrecinės skrandžio } funkcijos sutrikimai, ser­ gant deseminuota sklero- j ! ze, encefalomielitu ir j lumbosakraliniu radikuli­ tu“, o 1960 m. jam sutei­ kiamas docento vardas. Šalia pedagoginio ir klini­ kinio darbo doc.

P. Vi­ sockas intensyviai dirba mokslinį darbą. Jis para­ šė apie 40 mokslinių straipsnių, iš kurių 32 paskelbti, 4 atiduoti spau­ dai. Pasinaudodamas savo 17 metų gydomojo darbo patirtimi, gausiai sukaup­ tais stebėjimų duomeni­ mis, mokslininkas tyrinė­ ja plačiai paplitusią ir sunkią mūsų respublikoje ligą — išsėtinę sklerozę, ( kuri mūsų respublikoje < dar beveik netyrinėta. Di- ! sertacijos autorius nusta­ tė šios ligos paplitimo są­ ryšį su Lietuvos TSR geo­ grafinėmis ir klimatinė­ mis sąlygomis, atskleidė jos dinamiką, o taip pat pritaikė diferencijuotą šios ligos gydymą. Doc. P. Vi­ socko disertacija yra reikšmingas indėlis, tyrinėjant aktualią išsėtinės sklerozės problemą mūsų respublikoje ir duos dide­ lę praktinę naudą gydytojams-neuropatologams.

Disertanto darbo teorinę vertę ir praktinę reikšmę pažymėjo oficialūs oponen­ tai: maskvietis profesorius V. Michiejevas, vilniečiai profesoriai L. Laucevičius ir M. Marcinkevičius, eilė kitų mokslininkų, gydytojų-praktikų.

...L. N. Tolstojus 65 gy­ venimo metais išmoko va­ žiuoti dviračiu, 75 metų gerai čiuožė pačiūžomis, rungtyniavo su Jaunimu ir net laimėdavo. Jau būda­ mas 60 metų, jis per še­ šias dienas nužingsniavo 200 km nuo Maskvos iki T ulos. ...I. P. Pavlovas išgyve­ no 86 metus. Užsiiminėjo gimnastika, dviračių spor­ tu, miestučiais žaidė, dir­ bo fizinį darbą. Jis užgrū­ dino save šalčiams ir drėgmei, niekada nenešio­ jo kailinių, kaliošių, vilno­ nių piršti:..ų. Vasarą bet kokiu oru jis maudydavo­ si kas rytą. ...didis rusų dailininkas I. E. Repinas iki gilios se­ natvės bet kokiu metų lai­ ku miegojo atviroje ve­ randoje.

Jis kasdien už­ siiminėdavo gimnastika, prieš miegą būtinai pasi­ vaikščiodavo, kiekvieną rytą dirbdavo sode. ...įžymus prancūzų ra­ šytojas Viktoras Hugo iš jaūnų dienų pamėgo joji­ mą, irklavimą, turizmą.

Keturiasdešimtmečiui ra­ šytojui gydytojai pripaži­ no sunkią širdies ligą. Vis tik V. Hugo nutarė nesi­ skirti su mėgstamomis sporto šakomis ir, nuolat prižiūrimas gydytojų, tre­ niravosi.

Išgyveno Hugo 83 metus. ...istorija saugo daugy­ bę faktų, liudijančių apie tai, kad teisingas, aktyvus gyvenimo režimas leidžia kūrybingai, vaisingai dar­ buotis ir senatvėje. Štai Gėtė, didysis vokiečių rašytojas ir poetas, pasku­ tinę savo monumentalaus veikalo „Faustas“ dalį baigė būdamas 83 metų. Įžymus įtalų kompozito­ rius Dž.

Verdis operą „Falstafas“ sukūrė 80 metų amžiaus. ...ne mažiau įdomūs ir sportinio ilgaamžiškumo pavyzdžiai. žinomas dvi­ ratininkas A. LebedevasFiodorovas 50 metų am­ žiaus pasiekė naują visa­ sąjunginį rekordą 10 km plentu dviračių lenktynė­ se, o 60 metų amžiauš, dalyvaudamas .Spartako“ pirmenybėse, jis užėmė pirmąsias vietas visose distancijose. Daugkartinis Rusijos irklavimo čempio­ nas M. Svešnikovas 84 gyvenimo metais dalyvavo akademinio irklavimo var­ žybose.

2 psl.

■'*'“ 1967 m. gegužės mėn. 31 d.

TARYBINIS STUDENTAS *********

VISIEMS ŠVIEČIA SAULĖ Pergalės, draugai ir kilometrai Kai užėjau į „Tauro“ bend­ rabučio 207 kambarį, Zita kambario draugėms pasakojo įspūdžius iš Lenkijos Liau­ dies Respublikos. Mat, ji ką tik iš ten buvo grįžusi. Ir grį­ žo su pergale: Tarybų Lietu­ vos jaunimo rinktinė tarptau­ tinėse krepšinio varžybose iš­ kovojo pirmąją vietą.

Ilgas, daug darbo, ištvermės ir jėgų reikalaujantis Zitos Bareikyrtės (IFF IV k. anglistės) sportinis kelias. Praeity­ je šimtai treniruočių, varžybų, dešimtys pralaimėjimų ir per­ galių.

Zitos „draugystė" su krep­ šinio kamuoliu prasidėjo prieš dešimt metų. Tada ji buvo Joniškio vidurinės mokyklos IX klasės mokinė.

Netrukus ji buvo pakviesta A. REPECKOS nuotr.: (iš kairės) daug J. Ežerskiul padėjo V k. germanistė A. Skaud- į rajono rinktinę. vilaitė ir kurso draugė I. Dirmantaitė, ilgai neužmirš J. Karlikauskas nuoširdžios draugės Baigusi vidurinę mokyklą, Z. Stankaitytės (V k. germanistė).

Zita dvejus metus dirba Blo­ kytoja. Dirba ir gina savo ilgaii ris Vytas. Ir nieko nelaukdaLaikrodis ant stalo tyliai ir Juozas Karlikauskas monotoniškai skaičiuoja se­ gydėsi. Bet regėjimas ėjo silp­■ mas, Vytas pradeda skaityti, rajono sportinę garbę. Į Universitetą Zita atėjo, kundes: tik-tak, tik-tak. Se­ nyn.

Akis apgaubė juodai Mėgsta poeziją abu Juozai. kundės supila minutes, valan­ skraistė.

— Siapčia rašome eilėraš­ turėdama pirmą atskyrį. das, dienas. Dienos padalytos žiaurios karo liekanos at­ čius, bet geriausių kol kas Dvejus metus žaidžia Univer­ į valandas. 0 valanda valan­ ėmė iš Juozo vaikystę, suža­• nesukurėme, — nedrąsiai dą lenkia, jeigu tu dirbi lojo gyvenimą. prisipažįsta Juozas Ežerskis. siteto sporto klube „Mokslas". naudingą darbą, esi gyveni­ — Toks gražus berniukast — Juk reikia daug moky­ Vėliau pereina į „Kibirkšties" mo sukūry. Dabar taip nori­ ir aklas, — užjautė kaimynai. tis, o dar rūpi paskaityti meistrų komandą. Praėjusiais si, kad jos eitų lėčiau. Dabar Reikėjo ir Juozui Karlikaus- naują knygą, laikraštį, nors žydi gėlės, aplink draugai, tu kui palikti Šilalės rajoną, dažniausiai mums visus laik­ metais apdovanojama respub­ esi visiems reikalingas. Bet įstojo į Kauno aklųjų mo­ raščius perskaito J. Būtėnas, likos pirmenybių sidabro me­ tai — dabar. O juk buvo aki­ kyklą-internatą. ‘ Internate ’ ir II kurso studentas kuris yra daliu. Jos komanda iš Tarybų mirkų ir net labai, labai ilgų, susipažino abu Juozai, Abu

kambario seniūnas ir musų kada Juozui buvo viskas ne­ kartu mokėsi, svajojo apie vadovas, — su dėkingumo miela. Geriau apie jas nepri­ ateitį, nusprendė baigę vidu­ jausmu kalba J. Ežerskis. siminti. Bet labai jau jos rinę mokytis toliau.

— Mūsų neužmiršta ir Ak­ ■v įsirėžė į atmintį...

Ir štai išleistuvių vakaras lųjų draugija. Mes regulia­ — Juozai, ateik šiandien mokykloje-internate.

VII lai­ riai gauname įgarsintas kny­ po pamokų į repeticiją, — dos abiturientams įteikiami gas ne tik tarybinių rašytojų, šūktelėjo jam Janina, guvi brandos atestatai — keliala­ bet ir užsienio. Danos Butku­ šviesiaplaukė klasės draugė. piai į gyvenimą. tės balsas yra mums pažįs­ Juozas dvejoja — eiti ar Gėlės, visi šypsosi. Groja tamas iš įgarsintų knygų, — Vingiuodama Riešelė tai ne. Jis pas negalėjo suprasti, radiola. Iš visų melodijų pridėjo Karlikauskas. iš mūsų akių, tai kas su juo darosi: po ligos Juozas Karlikauskas labiauŠiuo metu Juozas Ežerskis išnyksta kažkas įsimetė į akis. Anks­ šiai mėgdavo dainą apie Ode- ruošia diplominį darbą „Ta­ vėl išneria iš miško tankmės, čiau jis atskirdavo daiktus są. Juk jam sakė, kad dar rybų respublikos agrariniai nešdama savo vandenį į Ne­ už kelių kilometrų, o dabar yra vilties. Jis norėjo gydy- pertvarkymai 1917—1925 me­ mato vos už kelių žingsnių. tis Filatovo vardo institute, tais“, o Juozo Karlikausko rį. Dar kiek kelio ir — Ža­ Akyse šokinėja juodi zuiku­ Ten daro stebuklus. „O gal laukia valstybiniai egzaminai. lieji ežerai. čiai Ir jas aptraukė drumz­ ir vėl išvysiu saulę?“ Prieš Buvę Kauno aklųjų moĮ Žaliųjų ežerų grupę įeina lina, nepermatoma kataraktos daugelį metų išgarsėjęs chi­ kykios-internato auklėtiniai migla. Bet Juozas nueina. rurgas Vladimiras Filatovas, greitai paliks Vilniaus Valsty­ keli rininio tipo ežerai: KrySalėje visi linksmi, tik jam kurio vardu dabar pavadin­ binį V. Kapsuko universitetą. žiuočių, Mažųjų Gulbinų, Gulliūdna. Ir kaip jam norėtųsi tas institutas, kreipdamasis Pralingavo penkeri metai pro binų, Raistelio, Akelės ir kiti. išmokti naują liaudies šokį. i savo kolegas, pasakė: šalį nepastebimai.

Bet kiek iš jų yra Tačiau jis sumaišo taktą, ko­ — Saulę turi matyti visi! reikėjo valios, ryžto, atkaklu­ Pats didžiausias jos pinasi. Pirmą kartą jam Juk tiek daug gero rašoma. mo, kiek praleista nemigo Kryžiuočių ežeras, apimantis nurieda dvi didelės ašaros. Juozas atmintinai prisimena naktų, sėdint prie knygų ir 55 ha, o jo ilgis siekia apie Juozas išbėga iš salės susi­ tuos jaunuolius, kuriuos iš­ konspektų. jaudinęs. Bet lauke tamsu, tiko nelaimė ir kurie vėl Kada prisimeni praėjusį 2,5 km. Plačiausia ežero vie­ nors ką tik saulė nusileido. praregėjo. „Tiesa“ 1962 m. laiką, atrodo taip viskas pa­ ta — 382 metrai, giliausia — O gal tikrai yra ir žvaigždės sausio 17 dienos numeryje prasta, kasdieniška. O iš“ tik- 38,8 m. danguje, ir mėnulis.

Tačiau rašė, kad Konstantinas Kiri- rųjų pirmosios dienos buvo Kodėl jį vadina Kryžiuočių jis nemato. Jis nori parbėgti ca iš Bukarešto buvo nete­ sunkios... kuo greičiau namo, nors mo­ kęs regėjimo, bet medicinos Iš pat pradžių buvo labai kykla prie pat namų. Besku­ mokslų daktaras Bušmičius sunku mokytis, sunku dirbti, bėdamas Juozas pajuto, kad padarė sudėtingas operacijas sunku priprasti prie naujos išklydo iš kelio. Kur žinomas ir vaikinas praregėjo. Arba aplinkos.

MINTYS takelis? štai Rozalija Švec iš Lvovo „Ateina į paskaitą dėstyto­ savo dėl neatsargaus Staiga jis išgirsta elgesio su jas, skaito dėtomą kursą. Vi­ apie kalbą artimo draugo balsą. kalkėmis apako, bet profeso­ sų rankose šnara plunksnos, — Juozai, mes su tavimi, rė Pučkovskaja pagydė. „O visi konspektuoja, o mes kar­ Kalba yra svarbiausia mes tau padėsime pareiti gal ir mums pamėginti?“ Ir tais nespėjame. Būdavo tokių Jmonių bendravimo prie­ namo. štai Juozas Karlikauskas sunkių minučių, kada norė­ monė.

Vaikai suprato, kad kažkas Odesoje. Tačiau jam neteko davosi viską mesti“, — pri­ V. LENINAS negero su Juozu atsitiko, nes pamatyti grakščių kiparisų ir simena vaikinai. Vieną kartą Kalboje tauta pasisako, jis nebebėgiojo po laukus, Juodosios jūros.

Okulistai parėjęs Juozas Karlikauskas kas esanti, ko ji verta. nebegaudė drugelių, nebežai- kaip kad į bendrabuti, nebesulaikė aša­ kirviu nukirto, J. JABLONSKIS dė, o vaikščiojo atsargiai, sė­ liga — nepagydoma. rų ir pravirko: atrodo, tiek Atimkite iš tautos viską, dėdavo susimąstęs. Jo akys Neigiamą atsakymą gavo daug dirbta, o TSKP istorijos — ir ji viską gali atgau­ tapo labai keistos. Diena iš ir Maskvos tiriamajame koliokviumo neišlaikė. ti; bet atimkite kalbą, — dienos jis vis blogiau matė. Helmgolco vardo akių ligų Arba štai eina Juozas ir tauta niekuomet jos Liga savo padarė ir pagyti institute. Vaikščiojo vaikinas Ežerskis į paskaitą. Skuba... daugiau nebesukurs, dar­ vilties nėra — taip konsta­ nusiminęs — paskutinės vil­ Tačiau žengė žingsnį per gat­ gi naują tėvynę tauta gali tavo gydytojai. vę ir... Sucypė automašinos tys žlugo. susikurti, bet kalbos — Vėliau Juozas paliko gim­ Tačiau kai kišenėje turi stabdžiai. Išlipo iš kabinos niekuomet: išmirė kalba tąjį Švėkšnos kaimą Šilutės brandos atestatą, tu privalai supykęs šoferis: tautos lūpose, — išmirė rajone ir išvyko į Kauną. eiti pirmyn.

— Kur lendi po mašina!

Atkaklumas ir ir tauta.

Atstovai iš Aklųjų draugijos valia turi nugalėti. Štai mė­ Tačiau geriau įsižiūrėjo į K. USINSKIS pasistengė, kad Juozas Ežers­ giamiausias nutilo ir teištarė: rašytojas N. vaikiną, Kalba gali visiems kis galėtų mokytis toliau. Ostrovskis — juk prasilau- „Atsiprašau“. tarti: mokslams išdidžiai Jis buvo priimtas į aklųjų žė jis iš geležinio žiedo. | pagalbą Juozams atėjo be manęs jūs nė žingsvidurinę mokyklą-internatą.

— Jo pavyzdys įkvėpė mus draugai. Jie ištiesė tvirtą nio!

Teko viską pradėti nuo abė­ ir mes nusprendėme pasiekti ranką. Vaikinai ją jautė per J. HERDERIS cėlės, grifelio, lentelės.

Iš­ savo tikslą — studijuoti isto­ visus penkerius metus.

Kalba yra betarpiška moko Brailio rašto.

Bet jis riją Universitete, — pri­ — Mokėmės daug, o dėsty­ minties tikrovė. buvo laimingas, kad vėl mo­ simena Karlikauskas ir tojai buvo visą laiką reiklūs K. MARKSAS kyklos suole, girdi mokytojų Ežerskis. su mumis ir jokių nuolaidų balsus ir mintyse mato jų Stojamieji egzaminai buvo nedarė.

Mes ir nenorime, siluetus.

Jis surado draugų, išlaikyti gerais ir labai ge­ kad suteiktų kažkokias leng­ įsijungė į naują kolektyvą, rais pažymiais. vatas, nes gailestis yra blo­ įstojo į komjaunimą.

— Jie iš pat pirmųjų die­ gas, žeminantis jausmas ir Juozas Karlikauskas vai­ nų kruopščiai mokėsi, kons­ net įžeidimas. kystėje buvo guvus berniu­ pektavo ir stengėsi kuo dau­ Komjaunimo gatve lekia kas, svajojo apie tolimas ke; giau sužinoti — pasakoja lengvos mašinos, skuba tro­ liones, mėgo mokytis, skaityti buvęs I kurso grupės vado- leibusai, o jie siauru takučiu eina į paskaitas penkti metai. knygas. vas B. Daščioras.

— Kai užaugsiu, busiu jū­ o Tačiau visa tai jau praei- Jie pilni svajonių, ryžto, rininku, — sakydavo motinai. tyje — abu Juozai dabar ryžtas viską nugali. teko Bet nebuvo lemta išsipildy­ penktakursiai.

Kiek — Mums šviečia saulė. Jos ti jo svajonėms. Bežaisdamas praleisti laiko studijuojant, spinduliai — tai draugų šyp­ senos, draugiška pagalba, mokykloje, Juozukas susižei­ sunku apskaičiuoti.

— Mes nesijautėme vieniši, tvirti rankų paspaudimai, — dė akis.

Nesinori prisiminti tų ne; — pasakoja vaikinai. — Per toliau pasakoja abu diplo­ lemtų akimirkų. Bebėgiodami visus penkerius metus mes mantai. mokykloje surado keistą, už- jautėme tvirtas draugų, ku­ — Ačiū už draugystę, pa­ visiems stu­ silikusį nuo karo daiktą, bet rie stengėsi kuo nors padėti ramą moksle niekaip negalėjo suprasti, mums, rankas.

Kaip gera, dentams.

O laikrodis nenumaldomai kas jis per vienas.

Nutarė kada aplink draugai. Mes esavisiems eina ir skaičiuoja minutes. sudaužyti tą gundantį įtaisą: me labai dėkingi labai knietėjo sužinoti, kas bendrakursiams ir norime Netrukus abu Juozai išvyks į Panevėžį pagal paskyrimą.

Vitui ačiū ten yra viduje. Bet vos spė; tarti nuoširdų Adoma- Juozas Ežerskis dirbs PaZinai jo užsimoti akmeniu, kai Baranauskui, tarprajoniniuose pasigirdo kurtinantis trenks­ vičiūtei, Jasiūnaitei, nevėžio Onutei išaiškinti aklųjų stengiasi kultūros namuose, o mas, dangus susimaišė su že­ kurie me... Liko žiojėjanti duobė. kiekvieną nesuprantamą da­ Juozas Karlikauskas mokytojų kombinate perteiks savo Juozas gulėjo nublokštas be lyką. įgytas Universitete, — žiūrėk, Juozai, aš par­ žinias, sąmonės.

Atbudo tik ligoni­ J. Marcinke­ akliesiems. nėje. Bet kas su akimis — sinešiau naują Sėkmės Jums! peršti, ir daiktai, ir žmonės vičiaus eilėraščių rinkinį! — ŽALIASIS EŽERAS. J. LINARTAS sušunka įskubėjęs pro dukažkokie keisti, neryškus?

Sąjungos „A" grupės II po­ grupio pereina į pirmąją gru­ pę, o šių metų žiemos tur­ nyre iškovoja trečią vietą. Šie metai Zitai nepaprastai derlingi: jos komanda tampa respublikos čempionėmis, jai suteikiamas sporto meistrės vardas.

Mums besikalbant, ateina merginos iš kitų kambarių ir sveikina Zitą sugrįžimo iš Lenkijos proga. O kai sužino, kad jos komanda iškovojo pirmąją vielą, džiaugiasi ne mažiau už ją pačią ir jos kambario drauges. O jos savo Zitą labai myli ir gerbia.

— Tik būtinai parašykit, kad dėl tų savo treniruočių dažnai Zita atsisako su mumis eiti į kiną, — juokauja mer­ ginos.

Taip, treniruotės pareika­ lauja daug laiko, nes treni­ ruotis reikia penkis kartus per savaitę. O treneris A. Gedminas labai principingas ir reiklus savo krepšinin­ kėms.

— Nevisada suspėju pažiū­ rėti naujausius kino filmus, spektaklius, — sako Zita ir priduria: — O į šokius vaikš­ tau tik per šventes.

Prieš akis TSRS Tautų spar-

takiada, kuri vyks Maskvoje liepos mėnesį. Netrukus ji iš­ važiuoja Į Druskininkus, kur mėnesį praleis sportininkų stovykloje. Tai bus savotiška generalinė repeticija prieš Tautų spartakiadą.

Zitai pažįstama jau visa Ta­ rybų Sąjunga. Ji žaidė Lenin­ grade, Maskvoje, Frunzėje, Jerevane, Taškente, AlmaAtoje... Sunku viską išvardin­ ti. Žiūrėjau Zitos nuotraukas, suvenyrus, apdovanojimus. Ji mielai pasakojo kiekvieno daikto istoriją.

Praeityje šimtai treniruočių, varžybų, tūkstančiai nuva­ žiuotų kilometrų ir tiek pat draugų. Praeityje ištvermė ir darbas, kurie padėjo Zitai tapti sporto meistre.

Prieš akis ilgas, taip pat sunkus, pergalių ir nesėkmių (be jų niekas neapsieina) ke­ lias. Jis pareikalaus iš Zitos daug ko, bet ir atpildas ne­ truks pasirodyti — ateityje nauji tūkstančiai kilometrų, draugų ir pergalių.

Sportininkams paprastai linkime sėkmingų startų, o aš noriu Zitai palinkėti dar ir laimingų bilietų sesijos metu, ir asmeninės laimės.

J. KACINAUSKAITE

Žavingas Vilnijos kampelis KĄ TU ZINAI APIE žaliuosius ežerus

jo vanduo atrodo dar žalesnis negu įprastai, o užslinkus de­ besėliui, net kiek pajuoduoja.

Vakarėja... Per tamsiai ža­ lią vandenį driekiasi ilgi me­ džių šešėliai, o ten, virš van­ dens, tai ryški dangaus žyd­ ruma, tai lengvai plaukią balsvi debesėliai... Švelniai dvelkiąs vėjelis neša gaivų, medumi pakvipusį kvapą.

Su romantiško vakaro gamta harmonizuoja mišrus paukščių choras. Tartum fleitos garsas sklinda skardus strazdo gies­ mininko balsas, nuaidi gegu­ tės kukavimas. Ilgu švilpesiu pritaria volungė. Tyliu miško ošimu ir lengvomis ežero bangomis plaukia mūsų miškų giesmininkės — lakštingalos išraiškingas čiulbėjimas. ...Raudona saulė leidžiasi ho­ rizonte, o pažiūrėjus į ežerą, atrodo, kad ji skęsta į jo gel­ mes. Pagaliau viskas nutilo.

Tik aukštai kabantis mėnulis ir mirkčiojančios žvaigždutės apžvelgia savo beribius plo­ tus. Ir viskas kaip dainoje:

ežeru? Pasak legendos, seno­ vėje žiemą ant šio ežero įvy­ kęs kruvinas mūšis tarp lietu­ vių ir kryžiuočių, besiveržian­ čių į Vilnių. Po sunkiais šar­ vuotais priešais įlūžęs ledas, ir jie nugarmėję į ežero dug­ ną. Tarp kitko, prieš antrąjį pasaulinį karą žvejų tinklais iš tiesų buvo ištrauktos kelios senovės šarvų dalys.

Kryžiuočių ežerą vilniečiai vadina tiesiog Žaliuoju ežeru.

Jo vanduo, kaip ir kitų šios grupės ežerų, atrodo žalias žalutėlis. Mat, ežero pakran­ tėse yra ištisi kalkių klodai.

Tirpdamos kalkės sukietina vandenį ir priduoda jam žals­ vumo. Be to, ežero dugne gausiai auga žali dumbliai, o pakrantėse žaliuoja medžiai.

Visa tai atsispindi vandenyje ir sudaro ryškaus žalumo įspūdį. Žaliasis ežeras yra gražiau­ Malonios, tylios vasaros sias iš šių ežerų. Čia kasdien naktys, galima pamatyti būrelius Kada ant medžių nejuda vilniečių, besiirstančių laive­ lapas, liais, meškeriojančius, vaikš­ Visa sumigo, visa nutilsta, čiojančius jo nuostabiomis, Tiktai padangėj žvaigždės apjuostomis miškais, pakrannegęsta. temis. Žavingai atrodo Žaliasis ežeras, žiūrint į jį iš aukšKeleivi, dažniau ateik prie čiausios pakrantės, siekiančios žaliojo ežero krantų pasigė­ 155 m, Žaliuojančių beržų ir rėti nuostabiu Vilniaus apy­ paraudusių, virpančių drebu­ linkių kampelio grožiu. lių, tamsiai žalių eglių fone E. DANILEVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

■53 psl.

O B O B O 1 O B O B O IO B O B O 1 O B O B O 1 O B O B O B O IO I

i7 m. gegužės mėn. 31 d.**^**^^*^**^****^*^*-*^^* TARYBINIS STUDENTAS/*^**^*/»^»/**^*/*^*^*^*^**/*/*/*^'

LIŪDNAS VALSAS. Muzika J. Sibelijaus, žodžiai V. Bložės, aranžuota chorui Alg. Balčiūno.

VENGRŲ Šokis. (Pastatymas A. Svisčiavos).

Ą antradienio vakarą Aktų salę užplū­ do studentai, dėstytojai, sostinės svečiai — jauni ir pagyvenę studentiško meno mė­ gėjai.

Priešais sceną už penkmetrinio stalo susėdo žiuri komisija. Įsižiebus rampos šviesai, prasidėjo ansambliečių sunkiausias egzaminas: kam atiteks laurų vainikas respublikos nusipelniusių ansamblių tarpe?

Galingai, plačiai iš jaunų krūtinių liejosi daina, trenkė temperamentingus šokius pora už poros. Žiū­ rovų aplodismentų ovacijos ilgai lydėjo kiekvieną ansambliečių pasirodymą.

Po apžiūros kalbėjausi su Liaudies meno rūmų direktoriumi, nusipelniusiu meno veikėju Zenonu SVERDIOLU: — Universiteto ansamblis stebina visus savo kū­ rybinėmis jėgomis ir ieškojimais, Įvairiu Ir gana sudėtingu repertuaru. Jaunimas su didele drąsa ir entuziazmu atliko kiekvieną programos numerį.

Komisija, vieningai nutarė skirti Universitetui pir­ mąją vietą... Norėčiau palinkėti ansambliečiams ge­ ros kloties studijose ir asmeniniame gyvenime.

Užkalbinau ir ansamblio meno vadovą Algimantą BALČIŪNĄ: — Mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad vienuo­ liktąjį kartą atitenka pirmoji vieta. Kaip ruošėmės?

Atvirai pasakius — darbo įdėjome daug.

Mūsų koncertas — vienerių mokslo metų darbo rezultatas, turint galvoje, aišku, didelį ir įvairiapusį pasiruošimą įveikti bet kokius sunkumus. Tiek šokė­ jai, muzikantai, tiek ir dainininkai dirbo išsijuosę, kiekvieną savaitę po 4—5 vakarus repetavo. O jų darbo vaisiai ir išryškėjo koncerto metu. Ir žiūro­ vams, ir komisijai esu didžiai dėkingas. Beje, ši va­ sara ansambliečiams bus karšta — tai visapusiškas jėgų bandymas prieš skirtingų tautybių žiūrovą.

Ansambliečiai žengė naują žingsnį į lietuviško meno aukštumas.

J. GIRDVAINIS

T

JONKELIAI. (Pastatymas J. LINGIO).

JUBILIEJINIS KARNAVALAS. „Ei, studentai, šiandien šventė". (Zodž. Br. Mackevičiaus).

TU-TO. (Muzika E. Balsio) Atlieka orkestrinė grupė.

>’V\ZVV\AZVV\/VV\AA/\/\riAAA/\/\/V\A/\AAA/\A/\/V\/VVVV\/VVV\/VVVVV'/V'7

J. LAKIO KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI

Sekmadienį važiavome į Riugeno salą pačią didžiausią Baltijoje, Tai buvo nepamirštama diena, Ir viskas atitiko puikią nuotaiką: ruostabus oras, žavingi vaizdai ir dar žavingesni žmonės, kartu su mumis važiavę, Visą kelia dainavome: ir vokiškas, ir lietuviškas, ir rusiškas dainas, Ekskursijos diena virto dainos diena, Vokiečiai labai mėgsta dainuoti „Katiušą“, „Pamaskvio vakarus“. Iš ” ________c dainų _ lietuviškų pat: populiariausia buvo, ku, „Ėjo senis“.

Tiesa, skambėjo labai įdomiai, absoliutinė dauguma dainavo tik „Tumba, tumba...“, kuri skambėjo „Tšumba, tšumba“.

0 laikas bėgo. Žinoma, mes jautėmės laimingi ir, vado­ vaudamiesi priežodžiu, ne­ skaitėme valandų. Pirmos sa­ vaitės gale ir šeimininkai, ir mes pajutome, kad laikas ir jautį už ragų griebti — pasirašyti sutartį apie pasikeitimą darbo ir poilsio stovyklo-

Draugystei ištiestos rankos

PAMFLETAS

V. JASKUTėL|<

IŠMINTIS Yra dvi žmonių rūšys; vieni, būdami išmintinoi patys to nežino, antri — jais visą gyvenimą dedasi, h kuriuo klausimu besikreiptum, šitas „išminties bo’k$. tas“ tau viską uoliai atsakys. Skrupulingai ir detaliai išdėstys, kad arklys turi būti pakinkytas ienų kryp. timi, kitaip rezultatas — šnipšt, arba tvirtins, kad metodologiškai geriau pirma nulupti kietai išvirtą kiaušinį, o tik paskui suvalgyti. Žmogus, tegul ir ne pagal amžių, įšokęs tėvo kel> nėsna, iš pirmo žvilgsnio kitąkart sukuria nedidelio > tėvuko esybę. Tokį vaikiną, o kartais net ir mergina > nemirktelėjus galima rinkti netgi į kokio nors > komiteto kokį nors sektorių. Paprastai apie tokius sa > ko: „muštas“ žmogus, o kiti — „trenktas“. Tegu plepa > kas ką nori. Gyvenime svarbiau viską kritiškai vertinti > O į tai, kas už tavo sąmonės ribų, — spiauk ir sakyk: > „Nesąmonė!“ J Šitą savo neišmintingą kūrinį skiriu vienai „muštai > mergaitei. Pradžioje apie ją norėjau rašyti apybraižą, > vėliau — ilgą siaurą straipsnį, o dabar... galvoju.'. > Rašant apie mažiau išmintingus, reikia žvilgtert į jų > praeitį, ateitį, o apie ją...? Nekrologą? Ne. Gyvų įžy> mybių ir norėdamas nepalaidosi. Gal mano pažįstama > neužsigaus, jeigu jos garbei bus parinktas rečiausiai > sutinkamas žanras — pamfletas.

Vis tik gana įdomūs šito mažo mažo žemiško vieš > paties keliai, žmogus — visapusiškas. Apžiūrėkime jį ’ iš visų pusių. > Kai tabako kvaituly skendo aptriušę galvos, tada ’ eteryje pirmą kartą nuskambėjo jos ryškus, su ugne> ie balsas: ’ — Pažaiskime žaidimą, liaudies lietuvių „...O jūs > vaikai taip darykit, kaip tėvelis daro...“ ; — Nuostabu! — pritarė kažkas. > — Velniška!!! — net ašaras kai kam ištrykšdino ’ mintis.

■ — O kas bus Jurgis?

— Mano giliu įsitikinimu, Petras bus geriausias Jurgis. vienbalsiai pakilo — Geeerriauuusias Juuurrgis ; keletas ilųanagių pirštų.

— Čia labai nesunku, — pakomentavo genialių ; minčių gimdytoja, — visi darykit tą, ką Jurgis daro, eidami nedideliu rateliu. Žadimas buvo masinis. Jo autorė laimėjo keletą guminių prizinių beždžionių ir buvo patvirtinta atsa kinga už šitą žaidimą. Sunku buvo, kaip ir tam meist reliui Jurgiui, mokyti savo nemokšas vaikus.

Kiek kartų parimus, pamerkus kojas bliūdan su šaltu van deniu, ji ieškojo šitos žemiškos grožybės vis kitų ir kitų variantų. Ištirpo masėse. Ėjo iš paskos, kad masės neliptų ant kulnų ir užbėgdavo į priekį, kad masės jos nepaliktų. Kontroliuodavo egzaminų laikymą, akty­ viai bendradarbiaudama su dėstytojais. Sunkią lemties valandą studentus gelbėjo cigaretėmis ir užuojauta: — Gyvenimas juda. Viskas spurda...

Težinojo vieną posakį, tačiau su juo visur buvo galima išsiversti. Tai buvo dvi vieno žmoąaus, kaip su­ dėtingo kūrinio, pusės, parodančios sielos cirkuliuo­ jantį konfliktą.

Neperseniai aš ją mačiau (vienoje iš paskutinių ko­ misijų) rūšiuojant meną. Jautėsi laisvai. Tarsi už pre­ kystalio uolus pardavėjas ar turintis ilgametę patirtį gazuoto vandens pilstytojas — ji buvo tikra virtuoze, rūšiuodama scenoje gaminamą žaliavą.

— Vietomis jus galėjote dainuoti ir aukščiau, — dar ilgai komentavo, aiškino atlikėjams, — balų butų daugiau buvę. Iš viso, pradžioje geriausia uždainuoti pro dantis, tyliai, taip, kad kiti nesuprastų, o paskui, prieš finišą, galima pasitempti...

Sekantį kartą neabejotinai ją visi pamatys jau ne vertintojo, o vyriausio teisėjo vaidmeny futbolo aikš­ tėje arba prie finišo juostelės. Juk šita akiniuota išmintis priklauso N komiteto M sektoriui.

Būtų qražu, kad į vertinimų komisijas įeitų pana­ šūs žmonės iš pionierių, LDAALR, Raudonojo kryžiaus ir kitų organizacijų. Juk jų veiklą ir išmintį mes turi­ me visur pajusti. | < a > J ? £ >

ATSISVEIKINANT SU

VOKIETIJA.

J. ŽILIO nuotr.

pasiūlė savų pageidavimų, su kuria s nelabai buvome linkę sutikti. Štai ir susiginčijome.

-------------- •------Kartais atrodydavo, kad mes i5/is nerasime bendros kalb°s> bet noras ją rasti nuvisus nesusipratimus.

Vokiečių Laisvosios Jaunimo Sąjunųos (FDJ) Universiteto sekretorius V. Lorencas kal­ bėjo: „Mums labai svarbu pa­ sirašyti sutartį su priešaki­ nės socializmo šalies Universitetu.

Mums labai svarbu Palaikyti kontaktą su at­ stovais šalies, kuri prieš ket­ virtį amžiaus kovojo su hitle­ rine Vokietija. Ir dabar šalia mOsll *ra kita Šalis — VFR: mūsų ryšiai naudingi ir poli-

diplomatai tris dienas svars­ gangas, FDJ komiteto sekre­ tėme sutartį.

Mūsų draugai torius — jam mes jautėme tiniu atžvilgiu“. Sutartis buvo begalinę simpatiją.

Ir dar pasirašyta. dešimtys.

Vokiečių studentai pasiūlė Ir vis tik mes susitiksime mums draugystės ir bendra­ —- tokie buvo paskutiniai žo­ darbiavimo tarp VVU kom­ džiai stotyje. Ne, ne pasku­ ir tiniai. Paskutinė buvo daina jaunimo organizacijos Greifsvaldo universiteto FDJ „Ėjo senis“. Mes vagone dai­ Sutarties projektą sudarėsutarties projektą.

Mes apme car Vilniuje. Pasiūlėme jį navome žodžius, o perone į svarstėme ir šį projektą nu­ dainos taktą aidėjo „Tšumba, vokiečių studentams. Bet pa­ matantį daugybę įdomių prie­ ašumba...“ Mes pasidalinome sirodė, kad projektą įgyven­ monių, pvz.: pasikeitimas ne­ dainą — žodžius išsivežėme, dinti rie taip jau paprasta. didelėmis studentų grupėmis, o „Tšumba, Mes sėdėjome jaukiame kabi­ tšumba“ I i ko minkštuose abipusis dalyvavimas svar­ Greifsvalde. Bet- greit, nete giliuose ,----- , labai biausiose studentiškose šven­ greit daina vėl suskambės. krėsluose, gėrėme kavą, rū­ tėse, pasikeitimas fotoparo- Šįkart vienu metu ir Vilniuje, kėme cigaretes ir kaip tikri domis apie universitetų gyve­ ir Greifsvalde. nimą ir t. t. Ši sutartis bus Pabaiga. Pradžia 14 (600) sudėtinė dalis abipusių moks­ nilllllllllllllillllliiiliiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiin nr. linių ir kultūrinių ryšių, ku­ rie, atrodo, netrukus bus nu| statyti tarp Universitetų.

PEDAGOGINEI PRAKTIKAI PASIBAIGUS Pasakoti apie kelionę ir nu­ tylėti apie Berlyną — vadi­ nasi. pamiršti gražiausią ir maloniausią įspūdį. j Pirmąkart į Berlyną pate­ kome vakare. Ir, žinoma, iš karto išėjome pasivaikščioti. įvairiai žmonės praleidžia Nežiūrint ankstyvo meto, šio laisvalaikį. Vieni suranda pa­ P. GAILIŪNAS Į milijoninio miesto gatvės sitenkinimą žūklėj, kiti spor­ IFF pedagoginės praktikos vadovas atrodė tuščios.

Mašinų ir te, treti skaitydami knygas... žmonių buvo ne ką daugiau, O _ pirmo ...... _ w germanistas vnuamoiao kurso Teisingai sako sena patarlė: „Ne mokyklai, bet gyve­ kaip mūsų rajoninio miesto Albinas” Van'rmkasS”šavo"“lais° nimui mokomės“. Daugeliui studentų pirmieji žingsniai į centre. Mums paaiškino, kad valaikį skiria filatelijai Pašgyvenimą, pirmasis įgytų žinių aukštojoje mokykloje prak­ Berlyne nepriimta vaikščioti to ženklus jis renka jau nuo tinis demonstravimas — tai pedagoginė praktika. Mokyk­ vakare. Vienoje iš centrinių 8-os klasės, šiuo metu jo lose jaunuosius specialistus stebi mokytojai, mokiniai, o ųaivių, vedančių link Bran- kolekciją sudaro keletas alper juos ir platesnė visuomenė. Kokie Univrsiteto studen­ denburgo vartų, su senu pa- bumų, iš viso apie dešimt tai, kokios jų žinios, ko iš jų galima laukti ateityje? Mo­ vadinimu Unter Linden („Po tūkstančių ženklų.

Ruošdakyklose studentai kasdieniškesni, geriau matomi ir geriau iicpomis“) išsirikiavo be galo irias albumus, Albinas pašto apie juos kalbėti: ir kruopščiausias egzaminas Universite­ ilga įvairiausių šalių lengvų- ženklus suklasifikavo pirte neatidengs tų studento pliusų ir minusų, kurie pasidaro jų mašinų virtinė. Tarp jų miausia pagal valstybes kutokie ryškus mokyklose per pedagoginę praktiką. Yra matėme ir musų „Moskvi- riose jie išleisti. Daugiausia už ką studentus girti. Bet apie tai kitą kartą. Tuo tarpu čius“ ir „Volgas“. Jos lyg seni čia rasime tėvyninių, po to sustokime prie dviejų ydų, kurios persekioja, deja, didelę geri pažįstami priminė mums pagal gausumą seka Vokietidalį studentų. mūsų namus. jos Demokratinės RespubliPirmoji yda — dalies studentų mažaraštiškumas. Įma­ Berlyno gatvės, netgi cent- kos, Čekoslovakijos, Rumuninomai kalbėti, naudotis gimtosios kalbos brangiausiais tur­ rinės neypatingai gerai Jos ir kitų valstybių, kurių tais, reiškiant mintis raštu, rodos, tai toks privalumas, apšviestos, bent jau blo- skaičius kolekcijoje jau viršikurio neturėtų stokoti nė vienam studentui, o ypač to­ giau, negu musų didžiuosiuo- ja 100, ženklai. Kiekvienos kiam, kuris jau stovi ant Universiteto slenksčio, jau bai­ se miestuose.

Sis įspūdis, valstybės pašto ženklai be gia IV kursą. Gaila, yra kiek kitaip. Yra sudentų maža­ tiesa, šiek tiek melagingas, to. dar suskirstyti pagal gy­ raščių. Kad jie tikrai apdovanotini šiuo garbės neteikian­ nės tokiame dideliame mieste venimo sferas, tikiesi pamatyti daug neono čiu vardu, — apie tai byloja jų pedagoginės praktikos Siekdamas ir toliau didinti reklamų. Berlyno architektai savo metu „sukurti“ ataskaitiniai dokumentai (ne kokie juodraš­ įdomią n ir gana Lnh.nl nor.nl jaučia iniiZIa ribą rlho Lnrn gaila turtingą čiai, ne dienoraščiai). R. Zdanavičiūtės, prancūzų kalbos labai gerai tarp pažto (uviuią ženklų kolekclją A1gg specialistės, ataskaitiniuose raštuose gausu rašybos ir sky­ skonio ir nesaiko ir i garniui „„„ o,,«imu„si„ . J. . tu pradedi įvertinti jų nanas P a , s susirašinėta sus irašinėja su „žaianm užsienio rybos klaidų, pvz.: „Aišku Ramunė garbino tik savo iš­ p šalių mėgėjais-filatelistais. ^^/\ZVV\AA/\AAA/VXA/VVV\/VVVVVVV\/\A/VVV\/\AA/\AAA/V\A/\A/VyVVVVV\A/ prastas reklamas. didųjį aš“. Trumpas sakinėlis, o klaidos — net dvi. Tos Mus nuvedė prie Brander- Jau 1CWU daugiau kaip metai jis pat specialybės stud. R. Urbanavičiūtės rašteliai mirga šit gauna laiškus iš burgo vartų. Papasakojo apie reguliariai yįįį' kokiais „stiliaus“ blizgučiais: „Tai labai pravertė dešimto­ sostinėje Berlyne gyve­ pasieniečių tarnybą. Brankams, mokykloje sužinotos žinios“. „Drobnytė padeda mo­ nančio vieno uolaus, jau paderburgo vartai skiria miestą kiniams... paklausdama klausimais. Tačiau keldama klau­ kolekcionieriaus. į dvi dalis — rytų ir vaba' £yvenusio simą padaro klaidų Mokiniai patys bando pasakot paveiks­ wavfi?

Be to ’ Albinas susirašinėja ir rų. Mes buvome už lą“. Ir t. t. Kablelių nemėgsta ir germanistas A. šiuša. i/.TiAc keičiasi pašto ženklais su fiprie pat sienos, nuo Teliudija apie tai jo sakinys: „Ji pabrėžė, kad mūsų sve­ latelistais iš Drezdeno, Bukavos keletas dešimčių čiai papasakos kaip jie mokosi ir parodys ką jie išmoko vnL-/ rešto- Košice (Čekoslovakija) 1865 m. susikūrė Raudo­ kryžiaus aktyvistai atliko ne­ iki reichstago, esančio vat<a- ir kitų miestų. Albinas ir jo laisvalaikio metu“. Šio studento netgi kreipinys neskiria­ švarinant Uni­ organizacija. maža darbą, rų Berlyne. Šiapus stovi vo­ draugai ne vien tik keičiasi nojo kryžiaus mas: „Nešiokit narsuoliai medalius“. 0 angliste R. Gabteritoriją. Sėkminkiečiai su automatais ir ana­ pašto ženklais ir rašo tik da­ Praėjus dvejiems metams, ji versiteto rienė, atvirkščiai, kablelių nesigaili, svaido juos iš peties gesniam darbui būtinas di­ buvo įsteigta ir Rusijoje. pus stovi vokiečiai su auto­ lykinėmis temomis, liečiančio­ bet kur. Pvz.: „Po to, prasidėjo eksperimentinės pamo­ Šiemet minime garbingą šios desnis prorektoriaus P. Eiqmatais... Ir kiekvieną sekun­ mis filateliją, šiuose laiškuo- numamsc kos“. „Netekau autoriteto nuo pat pirmos pamokos, o rnino dėmesys auditorijų, bib­ humanistinės organizacijos dę šie automatai gali pra­ po to, nepadėjo niekas, nei griežtesni žodžiai, nei grasi­ se draugai vieni kitiems pa- jubilielu liotekų sanitariniu-higieniniu bilti. nimai. Manau, kad po praktikos, pasikeisiu šiek tiek.“ To­ Įvairios Vakaru sak ? ja a P ‘ ? sav ° šali « «y~ * Iki šiol Po Spalio revoliucijos mu­ sąlygų pagerinimui.

Pasitaiko, įįvairios vakarų venlmą. apie mokslo ir kulkiomis negarbingomis mažaraščių klaidomis „puošiasi“ ir sų šalyje organizacija tapo dėl ūkio dalies kaltės fakulte­ Vokietijos organizacijos Prie j ne vienas kitas užsienio kalbų studentas specialistas, ku­ turos laimėjimus, apie meno, masiška. tuose, laboratorijose stokoja Ji talkininkauja sienos ruošia provokacijas. riam labai tiktų įsidėti į galvą ilgiems laikams S. Daukan­ skulptūros įžymybes, apie as­ sveikatos ausaugos organams, vaistinėlių, Nepakankamai Bandoma tiesiog akiplėšiš­ meninį gyvenimą, apie to sušukimą: „Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, eilę infekcinių organizuotas Raudonojo krylikviduojant kai pereiti sieną, ’ ’ ' su- tai, kas gali norint didi gėda savosios gerai nemokėti“. Studentai, gal būt, ’ ’ “ dominti žmo- susirgimų, Raudonojo kry žiaus darbas Ekonomikos fakelti triukšmą Vakarų laik- nes, gyvenančius mano: „Ateis laikas, išmoksiu“. Ne — laikas jau praėjo. m;_____ toli ___ vienas ______ organizuojama kultete. dėka raščiuose.

“Būna ir gudriai nuo kito, atskirose valstybė- žiaus Ateis laikas kitas — yla išlįs iš maišo. Gerai pagalvokite, masinė donorystė.

Studentija, aukštųjų mosugaivotų operacijų su se. ar neateis toks laikas, kai VII klasės mokinys gaus visuomet dėstytojai Kartu su milijonais TSRS kyklų kur kas rimtesniu tikslu. Ir progos pasišaipyti iš aukštąjį mokslą baigusio savo mo­ Iš Čekoslovakijos Albinui Radonoio buvo ir yra pirmose tarybinio kryžiaus organi ­ ko tik neprigalvoja provoka- atsiuntė senų ženklų su pa- Rau°on°J° kytojo — mažaraščio. Tokias klaidas, apie kurias kalbėjo­ kryžiaus aktyvo zacijos narių jubiliejų pasi­ Raudonojo toriai. Jie žada įvairiausių vadinimais valstybių, nuuv me, klikas sulikviduoti šiandien, ne rytoj. kurios tinka ir musų Universiteto gretose. Sutikdami šlovingą dovanų ir apdovanojimų jau nuo i-ojo pasaulinio karo organizacijos nariai. Studentų organizacijos jubiliejų, norė­ Yra ir studentų lituanistų (kuo tai pateisinti?), kurie galėtų papildyti mažaraščių gretas. Stambių rašybos bei tiems, kurie pereis i kitą pu- nebeegzistuoja. Tai Austrijos- donorų kraujas išgelbėjo gy­ tume tikėti, kad jos darbas skyrybos klaidų daro N. Baltrušaitytė, M. štilpaitė ir kt. sę. per radiją reklamuoja Va- Vengrijos, Bosnijos ir Herco- vybę daugeliui respublikos gerokai pagerės ir Universikarų gerovę; Jos, pavyzdžiui, rašo taip; „Šiai sueiųai ruošėmės, remian­ prieinama net govinos pašto ženklai. Nese- gyventojų. Vasaros atostogų tete. iki to, kad prie , tis (t. b. — remdamiesi) perskaitytomis knygomis“. „Ta­ pat sienos njaj Albinas savo draugams metu STUPELIS studentai organizavo pasirodo prostitutės čiau, tai yra subjektyvus dalykas“. „Jie gąsdindavę žmo­ ..,.,,<•^5 _ ir jr ag. išsiuntė Lenino gimimo ir aLVimtis pirmininkas s sanitarinių postų rnonstruoja savo Ikunus panes“. Ir t. t.

Kosmonautikos dienoms atžy,........ dalyvavo sanita- nosmonau ikos aienoms atzy- .kolūkiuose, sanita sieniečiams.

O kartais Antroji yda — netvarkingumas. Pedagoginės praktikos ei meti išleistų pašto ženklų se- rjniu draugovių apmokyme. sutrata.

01 riją. įdomu, įdomu Ir ori iš ifi r'oVriC ’lAst___ metu studentai veda užrašus: į vieną storesnį sąsiuvinį l automatai —- ------------ Nuo 1961 kad CekosloNeseniai pasibaigusio šva­ kasdien (tai lyg praktikos dienoraštis) užsirašo svarbes­ metų įvairių provokacijų me- vakijos Albinui parašo lietu- ros mėnesio metu Raudonojo SKAITYTOJŲ ŽINIAI! tu užmušti 6 jauni VDR pa- viškai. niuosius praktikos faktus — stebėtų pamokų ___ ”____ analizes, Ateinančiam į Universitetą pamokų aptarimų išvadas, pamokų planus, konspektus ir sieniečiai.. ...........

Draugai siunčia vieni kijaunimui jau paruošėme ir kt. Užrašai — ne dailyraštis, ne visuomet ir ’ įmanoma Mūsų paprašė palikti įrašą tiems knygas, supažindinanišleidome stojamųjų egzami­ juose gražiai rašyti (tenka rašyti, svečių knygoje. Mes parašė- čias su savo šalių meno įžy. . laikant sąsiuvinį ant nų programą, atskirai supa­ Reiškiame gilią užuo­ kelių), betgi neleistina ir bet ‘ ’kaip rašyti. Daugelis stume, jog svajojame apie laiką, mybėmis, pramonės gigantais, žindinome su Fizikos fakulte­ jautą VVU ūkio skyriaus dentų su savo užrašais, o• pagaliau ir su kitais rašomais kada pasaulyje nebebus šie- miestais. Neseniai Albinas gato specialybėmis. darbuotojai Veronikai darbais pasirodo be galo netvarkingi: rašo neįskaitomai, nM •• vo iš Berlyno atvirukų seriDabar pradėta ruošti Ma­ CCMBROVSKAJAl, .os tė­ Kehonė baigėsi. Atsisveiki- ją, kuri vaizduoja VDR kaimų raidėmis nepanašiomis į raides, eilutėmis sugrūstomis, tematikos ir mechanikos fa­ veliui mirus. tikrai, anot tos pi sakos, — it višta su koja. Patogiausia nimo bankete, nepaisant šei- ir miestų panoramas bei įžykulteto bei bendras visų fa­ Administracijos darbuo­ ir studentui, ir dėstytojui vadovui, ' kai visi studento užramininkų ir svečių pastangų, mius architektūrinius statikultetų specialybių numeriai tojai ir ūkio sky ius šai viename sąsiuvinyje: taip i ir patariama rašyti. Bet kaskart pasigirsta liūdnos nius, o pats nusiuntė dvideabiturientams. kur tau? Studentas geidžia savarankiškumo: čia jis griegaidelės. Mes atsisveikiname šimtpenkmečio proga vokiePrašytume katedrų vedėjus biasi kažkokio bloknoto, čia atskiro lapo, mėtosi, blaškosi. su draugais, su kuriais, kas čių kalba išleista knygą apie ir visus savaitraščio skaityto­ Užrašuose, skiriamuose rimtam darbui, pasipila piešinė­ žino, kada susitiksime. Atsis- Lietuvą ir turistinį vadovą jus ilgai neuždelsiant prisi­ ____ _____ užjaučiame veik’name su jaukiu ir gra- po Vilnių. lių. Kokių? Ogi tos pat rūšies kaip ir auditorijose ant Nuoširdžiai dėti prie šio svarbaus darsuolų. žiu Greifsvaldu, su Vokietija, Toks susirašinėjimas ir keibo.

FF .I kurso studentą ArvyRašymas bet kaip, be tvarkos, be estetikos — ne šiaipdą BALTRAMIEJŪNĄ, tra­ su_ kuria susipažinome ne tik timasis pašto ženklais bei REDAKTORIUS sau yda: ji neigiamai veikia ir turinį. Netvarkingame giškai žuvus jo mylimam žiūrėdami architektūros pa- informacine literatūra yra larašte — ir klaidų daugiau, neatidumo daugiau. Maža ir to: n'inklus ar klausydamiesi gi- bai naudingas, praplečia akitėveliui. studento rašymo netvarkingumas vėl tarytum yla iš maišo KURSO DRAUGAI do. Beveik dvi savaites mes rati, supažindina su užsienio išlenda pamokoje; busimasis mokytojas netvarkingai rašo gyvenome tarp gerų, protin- šalių, gyvenimu, menu, archiREDAKCINĖ KOLEGIJA lentoje, jo raidės Šleivos ir kreivos. Koks tai pavyzdys gų žmonių, tikinčių savimi ir tektura, gamtovaizdžiu, o mokiniams? Vaikus reikia mokyti tvarkos. Kokios tvarkos savo rytdiena.

Buvo liūdna, svarbiausia, suartina žmones, mokys mokytojas, pats būdamas netvarkingas? Štai prieš mus sėdi Hugo, sujungia juos stipriais broFizikos fakulteto ketvir­ Redakcijos adresas: Vilnius, Man rodos, kad nuo paties pirmojo kurso reikia gimęs ir užaugęs VFR, ko- liškos draugystės saitais, III grupių to kurso I ir studentus saugoti nuo kalbos kultūros klaidų, reikalauti munistų šeimoje. Jis buvo Albino svajonė — užmegzti Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ užjaučia studentai giliai tvarkos, nepriimti iš studentų bet kokių raštų, pradedant priverstas slėptis nuo polici- santykius su Lotynų Amerifonas 2-58-84. Spausdina LKP Remigijų kurso draugą paprasčiausiu pareiškimu, baigiant seminariniais darbais, jos. Štai Romanas, musų kos, Afrikos šalių filatelisBALTRAMIEJŪNĄ, jo myCK laikraščių ir žurnalų lei­ parašytų mažaraštiškai. Bet kokie nuolaidžiavimai vėliau vertėjas. Štai Zuzanka, pui- tais, su viso pasaulio valstylimam tėveliui tragiškai studentams patiems kenks: savo ydų ir trūkumų nemokšiš­ kus tarybinių žmonių drau- bių atstovais, mėgstančiais dyklos spaustuvė. žuvus. kumo, apsileidimo gyvenime jie nepasiėps — yla vis tiek qas, jai nuolat skambėjo susirašinėti. išlįs iš maišo. mūsų ditirambai. Štai VolfSt. KARALIŪNAS LV 04306 Užs. Nr. 3027

IŠLĮS YLA IŠ MAIŠO

Albino laisvalaikis

Raudonojo Kryžiaus šimtmetis