n
visų Saliu
proletarai, vienykitesi
uans/Binis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. gegužės 13 d. Nr. 17 (1001)
ŠIAME NUMERYJE: GRAŽIAI PAMINĖTA
PERGALES
DIENA PASKAITOS IR „LANGAI"
STUDENTŲ MOKSLINĖJE
DRAUGIJOJE
Iškilmės prie Partizanų šlovės piliakalnio Švenčionių rajone. Kalba {žymus revoliucinio judėjimo, partizaninės kovos dalyvis M. Sumaus imas (nuotrauka viršuje dešinėje). Apačioje — čia vyko pirmasis Universiteto sąskrydis „Tų dienų šlovė neišblės". V. NAUJIKO ir L. SKIRPSTO nuotraukos
PLAIKSTĖ VĖJAS FAKELŲ LIEPSNAS Pušų apsuptoje aikštelė je kaip grybai po lietaus pradėjo dygti palapinės. Kas pėsti, kas važiuoti su sirinko studentai į sąjun ginio komjaunimo ir jau nimo žygio tarybinės liau dies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis pir mąjį Universiteto sąskry dį, skirtą Pergalės dienai. Stovyklos komendantas, komjaunimo komiteto na rys A. Žilinskas sutinka kiekvieną komandą, nu rodo vietą, kur statyti pa lapines. Kartu studentai gauna instruktažą, kokių augalų negalima skinti, kokias šakas rinkti: tai gamtininkų rūpestis. Išradingumo užteko vi siems. Greitai stovykla neatpažįstamai pasikeičia. Ryškūs stendai, skirti Per galės dienai, jaukūs poil sio kampeliai, gražiai išri kiuotos palapinės. Fakultetų komandos iš sirikiuoja aikštėje. Kiek viena turi pateikti žodinį ir daiktinį raportą, su ko kiais rezultatais atvyko į šį sąskrydį. Dalyvius svei kina LLKJS Švenčionių rajono komiteto sekreto rius J. Kamaiška. Į viršų kyla vėliava. Sąskrydis prasidėjo. .. .Iškrinka rikiuotė. Vieni dar šį tą pasitvar ko, kiti aptaria rytdienos
varžybas. Prie gamtinin kų palapinių vėl sujudi mas: jie nutarė ir savo stovyklavietę iškilmingai atidaryti. Iš tolo stovykla atrodo kaip nediduko miestelio centras — zuja, bėgioja, vaikšto. Įprastinis turisti nis šurmulys. Sutemus nuaidi koman da „Rikiuok!" Artėja pats iškilmingiausias mo mentas — studentų ii Švenčionių miesto darbo žmonių atstovų eitynės į karių kapines. Subanguo ja žiburiuojančių fakelų jūra. Kairių kapinėse prie am žinosios ugnies sustingsta gaubės sargyba. Daug ką mena suklusę šilo pušys. Didžiojo Tėvynės karo metais rajono miškuose kovojo lietuvių ir baltaru sių partizanų junginiai. Nemaža miško sakalų pa laidota ir šiose kapinėse. Tai jiems, tai visiems narsuoliams, sudėjusiems galvas Didžiajame Tėvy nės kare, šį vakarą vėjy plaikstos fakelų liepsnos, tai jiems mūsų pagarba ir gėlės, Universiteto teatro skaitovų montažas. .. .Greitai tą vakarą nuščiuvo stovykla. Visi išsiskirstė ilsėtis — ryt varžybos. Nuo pat ryto
Tūkstantojo numerio šventė
komandos bandė jė gas orientacinėje trasoje, lengvosios atletikos dau giakovėje. Tarp orientaci ninkų geriausiai sekėsi FAF komandai. Jie nežy miai aplenkė prekybinin kus ir istorikus. Greičiau si buvo O. Sarkinaitė (IF) ir V. Raguckis (FAF). Lengvosios atletikos var žybose merginos mėtė granatą, šoko į tolį, bėgo krosą, ketvirtoji rungtis — atsispaudimai. Nuo pat pradžių atkakli kova vyko tarp R. Jankauskai tės (GF), L. Mozūraitytės (TF) ir R. Mockutės (PF). Jos buvo prizininkės be veik visose rungtyse. Daugiakovėje keliais taš kais kitas aplenkė L. Mozūraitytė. R. Jankauskai tė liko antroje vietoje, R.
Mockutė — trečia. Vyrų kova buvo atkaklesnė. Granatą toliausiai nu sviedė matematikas R. Petrauskas, prie skersinio daugiausia kartų prisi traukė V. Kesminas (GF), krosą greičiausiai bėgo V. Stonys (FF). Daugiako vėje taškais visus aplen kė medikas Alekna. Po jo liko V. Kesminas ir A. Gvardinskas (Fil. F). Prie stovyklos štabo kabo komandų rezultatų suvestinė. Čia visą laiką būriuojasi smalsuoliai. Vi si skaičiuoja taškus ir sa viškių šansus pasistūmė ti aukštyn bent viena pa kopa. Kol kas lyderių grupėje filologai, gamti ninkai, teisininkai. Suka rinta turistinė estafetė ga(Nukelta | 3 psl.)
Universiteto kavinėje gegužės 6 d. įvyko vaka ras, surengtas „Tarybinio studento" tūkstantojo numerio išėjimo proga. Jame dalyvavo partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus, sekretoriaus pavaduotojas V. Gobis, komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, sekretoriaus pa vaduotojas G. Kalčinskas, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, pirmininko pava duotojas A. Trumpulis, darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas doc. I. Žeberskis, redakcijos darbuotojai, redkolegijos nariai, visuomeniniai ko respondentai, buvę „Tarybinio studento" redakto riai — doc. E. Boreikaitė, doc. S. Makauskas, doc. J. Bulota, buvę laikraščio darbuotojai. Partijos komiteto sekretorius K. Poškus pasvei kino laikraščio aktyvą su švente, grupei geriausių „Tarybinio studento" talkininkų ir darbuotojų įtei kė Universiteto Garbės ir Pagyrimo raštus. Už didelį darbų komunistiniame studentų auklė jime „Tarybinio studento" laikraštis apdovanotas LLKJS CK Garbės raštu ir LLKJS Universiteto ko miteto Garbės raštu. Šiuos apdovanojimus laikraš čio redakcijai įteikė Universiteto komjaunimo ko miteto sekretorius H. Ramonas. Vakare buvę ir dabartiniai „Tarybinio studento" bendradarbiai pasidalino mintimis apie darbą laik raštyje, uždavinius, toliau jį gerinant.
V Gegužės 4 d. Meno dar buotojų rūmuose įvyko Spaudos konferencija, skirta Spaudos dienai paminėti, — Didžiojo Spalio 60-osios me tinės ir aktualūs žurna listų uždaviniai, įgyvendinant TSKP XXV suvažiavimo nu tarimus.
Konferencijoje kalbėjo LKP CK sekretorius drg. L. Šepetys, „Tiesos" laikraščio vyriausiasis redaktorius A. Laurinčiukas, LTSR Žemės ūkio ministras M. Grigaliū nas, LTSR Lengvosios pramo
nės ministras J. Ramanaus kas, LTSR Kinematografijos komiteto pirmininkas E. Juškys. Šioje konferencijoje LTSR Žurnalistų sąjungos valdyba apdovanojo Universiteto tre čio kurso žurnalistę Bronę Jonaitytę prizu už geriausiai atliktą gamybinę praktiką 1976—77 mokslo metais. V Gamtos fakulteto stu dentų vakare dalyvavo „Ko munisto" žurnalo vyriau siasis redaktorius G. Zima nas. R. karosaite
PASKUTINĖS SEMESTRO
DIENOS. ARTĖJA IŠBANDYMŲ
METAS — EGZAMINŲ SESIJA
STUDENTŲ OLIMPIADOJE Universiteto fakultetais keliauja studentų olimpiada, skirta Didžiojo Spalio 60-mečiui. Skelbiami geriausi daly kų ir specialybių žinovai, jiems įteikiamos dovanos. Daugiau kaip 200 pirmakursių ir antrakursių (išskyrus filologus) iš visų fakultetų dalyvavo rusų kalbos olimpia doje. Malonu, kad studentai buvo aktyvūs, parodė geras žinias rusų kalbos, kuri yra TSRS tautų bendravimo prie monė. Labai gausiai olimpiadoje dalyvavo Matematikos ir mechanikos, Finansų ir apskaitos fakultetų studentai (apie 90). Daugiausia prizinių vietų pelnė teisininkai (R. Ra manauskaitė, D. Dudulevičiūtė. V. Sokolovas ir kt.) Noriu paminėti Fizikos fakulteto pirmakursę Rimą Čer niauskaitę, puikiai atsakiusią į visus anketos klausimus. Pagal surinktų balų skaičių antroje vietoje — MMF stu dentai R. Dilytė ir K. Petkevičius, trečioje vietoje — PEF studentas A. Sadauskas, penktoje — IF studentė A. Dailidonytė. Dovanos bus įteiktos studentams, užėmusiems pirmąšias trisdešimt vieną vietą. Kartu norėtume palin kėti Prekybos fakulteto studentams ateityje būti aktyves niems — kodėl gi jums neiškovojus prizinių vietų? Palyginus su ankstesnėmis, šioji olimpiada parodė ge resnes studentų rusų kalbos žinias (ypač parenkant rusiš kas patarles ir priežodžius). Kiek silpniau sekėsi frazeo logijoje. Tikime, kad kitose olimpiadose studentai dar ge riau mokės rusų kalbą. A. DUNDAITĖ Rusų kalbos katedros vyr. dėstytoja
GERIAUSIEJI
Reikia baigti diplominį darbą. Šiandien, ryt — ir są siuvinyje atsiras paskutiniai patikslinimai. „Karinės leksi kos istorija" — tai Lenino stipendininkės V k. rusistės L, Garbul pasirinkto darbo tema. Vietoje paaiškinimų reikėtų pridurti, jog karo is torija (konkrečiai antrojo pa saulinio, nors prisiėjo pradė ti XI amžiumi) ir karių psi chologija — dalykai, labiau siai dominantys absolventę. Tai jau daugiau, negu hobi. Kitaip kuo gi pateisinsi tiek
„Kiekvieno semestro pra džioje paskaitų tvarkaraščiai „ryjami" akimis. Dažniausiai liūdnai atsidūstama, o ne linksmai nusišypsomą", — taip savo laišką „Tarybinio studento" redakcijai užbaigia Filologijos fakulteto II k. angliste L. K. — Kodėl dūsauja filologai, išvydę naujus tvarkaraščius? — paklausėm Filologijos fa kulteto prodekaną doc. A. Jovaišą. — Galbūt ne tik stu dentai dūsauja. Nelengva ir mums, kai reikia sudarinė ti naujus tvarkaraščius. Sun kina tą darbą nemaža ob jektyvių veiksnių. Trūksta auditorijų, — tai bene svar biausias ir negailestingiau sias veiksnys, kol bus baigti remonto darbai. Praėjusiais metais netekome net devy nių auditorijų, kuriose per savaitę galėtų vykti apie 150 užsiėmimų. Antras objektyvus veiks nys — tai akademinių gru pių skaičiaus augimas. 1973 —74 mokslo metais mūsų fa kultete buvo 84 akademinės grupės, o šiemet jų yra 103. Deja, auditorijų skaičius ne auga proporcingai akademi nėms grupėms. Daugelį pa skaitų teks nukelti į popie tines valandas ir gali atsiras ti naujų „langų". Dėl jų la biausiai ir dūsauja studen tai.
brangaus laiko; prasėdėto ar chyvuose ar skaitant krūvas karinės literatūros. Filologas — istorikas? — Studijuosiu istoriją — buvau apsisprendusi dar vi durinėje. Išsigandau ne kon kurso, o rašinio lietuvių kal ba. Tą patį rudenį tapau Fi lologijos fakulteto pirmakur se. Į ^tradicinius klausimus ar kartais nesigraužiu ir ar nebuvo noro viską pakeisti, atsakinėju: „Ne, viskuo esu patenkinta". Ir tai gryna tiesa.
valandą ar dvi. Tad kodėl dažnokai taip abejingai pasižiūrima į tary bos narių triūsą — padaryti bendrabučio gyvenimą įdo mesniu? Gal studentai pa vargsta po paskaitų ir nebe nori net nusileisti į pirmą aukštą pasiklausyti pasakoji mų, susipažinti su įdomiais ir įžymiais žmonėmis? Nesi nori tuo tikėti. O gal jie iš anksto nusprendžia, kad bus neįdomu? Sunku suprasti — nejaugi
— Ar jau išnaudoti visi rezervai, visos galimybės, kad būtų mažiau „langų", kad paskaitos, kaip pageidau ja ir minėto laiško autorė, neužsitęstų iki vėlumos? — Tvaikaraštis sudarinėja mas ilgai ir kruopščiai. Au ditorijas stengiamasi išnaudo ti maksimaliai. Yra auditori jų, kuriose visą savatę nuo ryto iki vakaro vyksta pa skaitos. Be abejones, tvarka raštį dar būtų galima pato bulinti, panaikinti vieną ki tą „langą". Manau, nevertė tų labai skųstis, jei „langas" yra po fizinio auklėjimo už siėmimo — tai galimybė at sipūsti, nereikia skubėti į ki tą paskaitą. Ne taip jau blo
ga, jei „langas" yra prieš leksikos ar kokią kitą reika laujančią ruošimosi paskaitą. Per tas valandas galima pa dirbėti skaityklose. Visa bė da, kad studentai nelabai ra cionaliai išnaudoja „langus". Mūsų skaityklose kartais bū na tuštoka. Studentams trūks ta valios, savidrausmės pa dirbėti tų nemėgstamų „lan gų" metu ir nelieka laisvų valandų muzikai, teatrui, sportui.
Aišku, nenoriu teigti, kad „langai" reikalingas reiški nys. Anaiptol, bet „langai" yra neišvengiami. Ir dėsty tojai, ir studentai būtų lai mingi, jei nereikėtų dirbti vakarais. Kol tai neįmanoma, būtina išmokti optimaliai iš naudoti „langus". Kalbėjosi Z. VELIKONYTĖ
ATMINTIES PASLAPTYS
Žmogaus gebėjimą atsiminti tas ar kitas žinias apie jį supantį pasaulį apsprendžia du atminties tipai — ilgalai kis ir trumpalaikis. Kiekvienas iš jų aktyviai dirba tik tam tikru paros laiku. Tokią išvadą padarė grupė anglų psi chologų, atlikusi tyrimus keliose šalies mokyklose. Moks lininkai, beje, nustatė, kad „trumpalaikė" atmintis būdin ga ryto valandoms, o „ilgalaikė" aktyviausia popiečio ir vakaro metą. Daugelis Anglijos mokyklų, atsižvelgdamos į psichologų rekomendacijas, keičia pamokų tvarkaraščius — stengiamasi sunkesnius dalykus nukelti vakarui, tinka miausiam „ilgalaikei" atminčiai. (Iš „Izvestljų")
Berinkdama medžiagą dip lominiam darbui, Liudmila susipažino su 1588 metų Tre čiuoju Lietuvos Statutu, tuo metine Lietuva ir Lenkija ir, kas labiausiai ją džiugina, giliai išstudijavo XVII a. iš lenkų į rusų kalbą pateku sius žodžius. Perspektyvoje labai pravartus dalykas: ji specializuojasi rusų kalbos istorijoje. — Rusų kalbos studijavi mas daugiausia duoda pa čiam studentui. Kai kas tvir tina,- jog tai ne specialybė
darbui, ypač pedagoginiam, nes palyginti maža metodi kos. Ar tai nėra viena iš priežasčių, dėl ko visi taip baidosi paskyrimo į rajonų mokyklas? Ir bevelija juos iškeisti į korektoriaus vietą miesto laikraštyje. Manęs pe dagoginis darbas negąsdina — ir, jei reikėtų, išvažiuo čiau į kaimą. Atlikinėjome praktiką mokyklose ir ži nau, kaip įdomu bendrauti su vaikais. Netiesa, kad nūnai tai nedėkingas užsiėmimas. Visada klasėje būna vaikų, dėl kurių verta dirbti. Svar biausia — sukurti kūrybinę atmosferą, kad bet kokios iniciatyvos neužgožtų baimė
suklysti. Aš stengsiuosi, kad mano užsiėmimuose studentai aktyviai dalyvautų ir jaustų si laisvai. Tegul jūsų nestebina, kad absolventė kalba apie darbą su studentais. Mes tik anks čiau nepaminėjome, jog mokslo pirmūnę (per visus studijų metus tik vienas ket vertas, buvęs akstinu moky tis tik labai gerai) Universi tetas „pasilieka sau". Birželis jau netoli. Jis reiš kia valstybinius egzaminus, rugpjūtis — aspirantūros rū pesčiai. Gydytojai rekomen duoja poilsį — tik kada?
gali būti neįdomūs susitiki mai su tais, kurie vadavo mūsų šalį, kurie dabar sėk mingai darbuojasi įvairiose gyvenimo srityse. Daug susitikimų buvo mū sų bendrabutyje. Kas juose dalyvavo, tikrai nuoširdžiai žavėjosi profesoriaus J. Mar kulio pasakojimais, generolo P. Petronio prisiminimais, fa kulteto prodekano Z. Namavičiaus įspūdžiais apie Aust riją. Daug savo draugų ir nematėme tuose renginiuose. Štai kodėl bendrabučio tary bai, be rūpesčio — kaip ge riau suruošti vakarą, iškyla
papildomas, netgi dar sun kesnis — ar susirinks gyven tojai. O gal. .. Gal iš tiesų rei kėtų daugiau informacijos, labiau sudominti studentus rengiamu vakaru. Bet kaip? Sušaukti visų bendrabučio gyventojų susirinkimą ir iš aiškinti — bus labai įdomu, ateikite?! Juk nedarysi šito. Tai gal ruošti vakarus — šokius, kuriems šimtaprocen tinis pasisekimas tikrai ga rantuotas. Tai žinoma, nebloga lais valaikio forma, betgi viskam sava specifika. Bendrabučiuo
se laisvalaikis organizuoja mas prieinamomis priemonė mis. Posėdžiauja taryba, svars to, ką dar įdomaus bendra butyje surengus, kaip geriau praleidus laisvalaikį, sudomi nus gyventojus. Posėdžiauja taryba, o gyventojai... pa šaipiai žiūri į jos pastangas. Tai gal geriau nesikišti į stu dentų gyvenimą. Tegul jie sau lanko teatrus, filmus, te gul kiekvienas planuoja sa vo laisvalaikį. Galbūt čia ge riausia išeitis? Z. ŽEMGULA1TĖ TF bendrabučio tarybos narė
LIUDMILOS LAIMĖ
SUNKUS BENDRABUČIO LAISVALAIKIS Kiekvienas studentas turi savo dienotvarkę, kiekvienas savaip planuoja laisvalaikį. Kartais pagalvoji — ar verta dar bendrabučio tarybai su savo renginiais kištis į jų laisvalaikį? Juk labai dažnai į suorganizuotą susitikimą at eina nedaug žmonių. Ar rei kalingas jis? O gal papras čiausiai neįdomūs tie rengi niai? Paklauskite tų, kurie buvo, jie patvirtins, jog su sitikimas įdomus, jis praturti no tave, turiningai praleidai
Problema: „langai“
R. VARANAUSKAITĖ
ANGLISTŲ
FESTIVALIS — 77 Įvairiaspalviai skelbimą sukvietė į šventę ne tiį anglistus, bet ir daug sve čių. Auditorijoje užimtos vi sos sėdimos ir stovimos vie tos (nors lipk draugui ani galvosi). Kai žiūrovų smalsu mo įtampa pasiekia kulmir.a ciją, Anglų filologijos ka tedros vedėjas doc. L. Pažu sis skelbia šventės pradžią Į salę šventės simbolį — vė liavą įneša vakaro šeiminiu kai: dėst. R. Remeika ir I k. angliste J. Lukavičiūtė. Auditorijoje gęsta šviesa ir ant balto ekrano sklei džiasi pirmasis žiedas. Jį kei čia tekančios saulės Vaizdas... Iš auditorijos gilu mos skamba eilės apie gam tos atgimimą, apie pavasarį ir žmogų. Kai užsidega švie sos, ilgai netyla plojimai padėka II k. 3 grupei, paruošusiai tokį gražų montažą iš anglų ir amerikiečių poetą eilių apie pavasarį. Scenoje dainuoja antrakursės D. Ston kutė ir V. Grigonytė. Jas keičia M. Tveno herojai T. Sojeris, (A. Sepetauskaitė) ir Bėki (T. Volkovaitė). Visų akys nukrypsta į ma žiausius vakaro svečius penktokus iš S. Nėries vid mokyklos. Kiek jie moka angliškų dainų ir žaidimų1 Be to, jiems visai patinka mūsų Alma Mater, nes dės tytojo R. Remeikos paklaus tas: „Ar norėtum mokytis Universitete", vienas išpūstažandis lakoniškai atsake: „Taip". Mokinukus vėl keičia stu dentai. Sį sykį — pirmakt-r šių mergaičių ansamblis Skamba anglų liaudies dai nos, daug kam negirdėtos Scenoje — svečiai iš Kauno, iš LŽŪA. Vėl dainos — tei sybė, ne visos angliškos (bu vo ir lietuviškų, <r vokiškų), bet nuoširdi daina, nesvarbu kokia kalba dainuojama, vi sad bus suprasta. Nutyla paskutiniai dainų akordai ir salėje suskamba Šekspyro sonetų eilutės, — deklamuo ja III k. studentė L. Gilytė. Šekspyro kūryba ir anglų kalba — neatskiriami daly kai. Artinasi kulminacinė? aki mirka — šventės karalių rinkimai. Visų begaliniam džiaugsmui šventės misis iš renkama doc. R. Aprijaskytė, misteriu — doc. L. iPažūsis. Karalius maloniai atsidėkoja savo ištikimai liau džiai, padeklamuodamas Ote lo monologą. Vakare matėme ir premje rą — vokiečių dramaturgo G. Biucherio „Dantono mir tį" (pastatytą anglistų)... Išeini jau sutemus, o au syse ilgai skamba eilės bei dainos angliškai... Ir pama tai, kad senamiesčio grindi nio sukaustyta žemė alsuoja pavasariu... L. KAZLAUSKAITE II k. angliste
ra
Ir suulba paukščių choras Šeštadienio vakaras... Pil nutėlė Universiteto Aktų sa lė nekantriai laukia studen tų folklorinio ansamblio pa sirodymo. Tai pirmoji šių metų programa, pasakojanti apie paukščius lietuvių tau tosakoje. Scenoje daininin kus pasitinka kaimiškos vyte lių tvoros, o virš jų — be sisupantys paukštukai. Ir suulba, sučiulba visas paukščių choras; kur gegutė kukuo ja, kur vieversys skardena ar lakštingala suokia. Sako,
seniau žmonės manę, jog paukščiai — tai nelaimingi apsivertėliai, kažkada buvę žmonėmis. Liaudis mūsų la biausiai mėgo karvelį, vie versį, kregždę, lakštingalą, kikilį, gegutę. Užtat ir daino se savo dažniau kalba apie juos, panašiais balsais pra byla. Ir scenoje stajga pasi pila šmaikštūs žodžiai, paukš čių giesmės pamėgdžiojimai ir paaiškinimai. Skambias dainas retkar čiais pertraukia sakmės ir posakiai, nuotaikingi žaidi mai. — Dainuoji seną liaudies dainą ir jauti, kad publika tau neabejinga, kad mėgsta ir noriai klauso. Todėl ir pats atiduodi didesnę širdies dalį, — sako Medicinos fa
kulteto studentė Eugenija Vyšniauskaitė, ketvirtus me tus dainuojanti ansamblyje. Turbūt nėra nė vieno abe jingo nuoširdžiai dainai, nes tuoj po koncerto ansamblio dainininkai nulipa nuo sce nos (o tai jau seniai tapo tradicija) ir salėje, neleisda mi išsiskirstyti žiūrovams, už veda ratelį. Šoka polką, trau kia dainą ir senas, ir jaunas. Ir visų veidai švyti... Universiteto folklorinis an samblis susikūrė prieš aštuo nerius metus. Daug studentų dainavo jame, ne vienas, nors baigė Universitetą, ne gali palikti ansamblio, tebedainuoja. Ir nieko čia nuos tabaus — kai aplinkui geri ir nuoširdūs draugai, sunku taip greit išsiskirti. Dabar
ansamblyje apie keturiasde šimt dainininkų. — Aš dar tik pirmus me tus vadovauju ansambliui, — sako jo vadovė (ji šios pro gramos režisierė) Zita Kelmickaitė, — ir labai gėriuosi šių žmonių energija, jų fana tišku entuziazmu. Jie patys tvarko ir siuva sau rūbus, pasirūpina mašinomis, kai prieš akis kelionės, kaimuo se renka ir į magnetofoną užrašo dainas, o paskui iš jų ruošia savo programas. — O kur daugiausia tenka koncertuoti? — Pastoviausia mūsų kon certų vieta, žinoma, Vilnius. Daug keliaujame: koncerta vome Rumšiškėse, Biržų, Anykščių, Varėnos rajonuo se. Labai mielai mus visada
priima kolūkiečiai. Būna įdo mių susitikimų su kitais to kio pobūdžio ansambliais, da lyvaujame apžiūrose. Šių me tų liepos mėnesį žadame koncertuoti Nidoje. Ansamblis dažnai apsilan ko Vilniaus mokyklose. Čia studentai ne tik koncertuo ja, bet ir tampa tikrais moksleivių draugais, patarė jais ir mokytojais, kalba apie liaudies dainą, jos gro žį ir skiepija meilę jai. Kas gi negirdėjo folklori nio ansamblio dainų, beveik kas savaitę skambančių ra dijo bangomis. Praėjusią va sarą keturi ansamblio daini ninkai filmavosi Ignalinos ra jono Katinautiškių kaime. Apie ką tik nedainuota — lauko darbų dainos, nauja metiniai, kalėdiniai burtai, padavimai ir sakmės, turgus, viešės. Pati didžiausia an samblio programa — „Lietu va — dainų kraštas", trijų
dalių, linksma, nuotaikinga. Dzūkiškos, aukštaitiškos, že maitiškos dainos ir sutartinės, žaidimai, patarlės ir priežo džiai, mįslės. Ir kiekvieno krašto vis kitokia, vis si nauju atspalviu. Šiemet „Paukščiai..." •— Truputį nerimavome, sako Eugenija Vyšniauskai tė, — ar užteks dainų ir žai dimų, skirtų vien paukš čiams? Ar nebus viskas la bai siaura ir ribota? Bet, atrodo, programa išėjo netrumpa, nors ir pirmąkart ėmėmės tokios konkrečiai api brėžtos temos. Kas ansamblio nariai? Dau giausia fizikai, matematikai medikai, nemažai Filologijos fakulteto studentų. „Svarbu kad yra kolektyvas, gyvas draugiškas, išradingas", sako viena iš seniausių au sambliečių Lionginą Lanke lyte. R. MATKEVlClCTf
PLAIKSTĖ VEJAS FAKELŲ LIEPSNAS
V. NAUJIKO nuotraukose:
viršuje: sąskrydžio svečiai (iš dešinės) LLKJS Švenčio nių rajono komiteto sekreto rius J. Kamalška, partijos Universiteto komiteto sekre torius K. Poškus, partijos Švenčionių rajono komiteto sekretorius T. Panavas, Uni versiteto Karinės katedros viršininkas V. Repšys.
išsirikiuoja prie vėliavos. Apdovanojami nugalėto Ii įnešti kai kurias patai jai. Net 22 prizus įteikė sas. Todėl jos stebėti su organizacinis komitetas. sirinko visi. Startas! Pir Patį pagrindinį — sąskry miausia turi pastatyti pa džio nugalėtojo — iškovo lapinę, tik tada gali bėg jo Fizikos fakultetas. ti prie automato išrinki Stovykla uždaryta, bet mo ir surinkimo vietos. sąskrydis dar nesibaigė. Pakeliui turi numušti iš. Kolona pasuka prie Unipneumatinio šautuvo ba versiteto studentų ir lioną ir kliūčių ruožu pa Švenčionių jaunimo supil tekti prie ežero. Ten mer to partizanų Šlovės pilia ginos rodė savo drąsą ir kalnio. Čia įvyko mitin ištvermę ant lyno. Net ir gas. Vėl iškilmingoje ty plaukti plaustu teko. Jei loje skamba žodžiai, ku(Atkelta iš 1 psl.)
apačioje — lai mūsų drau gystė būna dar tvirtesnė. Dviejų komjaunimo organiza cijų — Universitete ir Šven čionių vadovai H. Ramonas ir J. Kamalška.
kitose — sąskrydžio žybų akimirkos.
>
var-
-i
|FV;'' t v-•■
KOMJAUNIMO IR JAUNIMO ŽYGIS
TARYBINĖS LIAUDIES
REVOLIUCIJOS, KOVŲ IR darbo
Šlovės vietomis,
SKIRTAS DIDŽIOJO SPALIO 60-MEClUI
visas kliūtis nugalėjęs pir mas sukūrei laužą — per galė tavo. Ją šventė Gam tos fakulteto komanda, su gaišusi trasoje 9 minutęs. Kai aistros estafetėje nurimo, jėgas sporto atrakclonuose galėjo išban dyti ir sirgaliai. Vakare kovų ir darbo šlovės vie prie laužo savo meną ro tomis tęsiasi. Tėvų pėdodė saviveiklininkai. Kiek palavinę balsus ir pamik linę kojas, jie drąsiai ėjo į sceną. Montažai, dainos, šokiai, intermedijos — konkurse kompromisų ir gi niekas nepripažino. Il gai tą vakarą visi šoko, dainavo, klausėsi mate matikų ansamblio impro vizacijų. .. puodais ir šaukštais. Bet liepsnos liežuviai vis mažiau be kyla į viršų. Laikas ilsė tis. Rytoj — trečioji są skrydžio diena. Iš ryto stovyklą aplan kė svečiai — partijos Švenčionių rajono komi teto sekretorius T. Pana vas, partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus, Karinės kated ros viršininkas V. Repšys. Svečiai apžiūrėjo stovyk lą, buvo pakviesti daly vauti jos uždarymo cere monijoje. Lygiai vienuo liktą valandą komandos
SĄSKRYDŽIO NUGALĖTOJAI Kas geriausiai propagavo sąjunginį žygi: 1. FF; 2. GF; 3. ChF. Visuomenės mokslų darbų konkursas: 1. TF; 2. FAF; 3. ChF. Geriausio mėgėjiško filmo konkursas: 1. Fil.F; 2. ChF; 3. MF. Geriausio metraščio konkursas: 1. Fil. F; 2. MF; 3. TF. Turistinio žygio konkursas: 1. GF; 2. Fil.F; 3. MMF. Turistinė ekspedicija „Mano Tėvynė — TSRS": 1. GF; 2. PF; 3. ChF. Lengvosios atletikos varžybos: 1. TF; 2. GF; 3. MF. Orientacinio sporto varžybos: 1. FAF; 2. PF; 3. IF. Turistinė sukarinta estafetė: 1. GF; 2. FAF; 3. FF. Meno saviveiklos konkursas: 1. Fil.F; 2. TF; 3. FF. Stovyklavietės konkursas: 1. TF; 2. FF; 3. GF. Geriausio daiktinio raporto konkursas: 1. GF; 2. Fil.F; 3. MMF.
GALUTINE KOMANDŲ RIKIUOTĖ: 1. Fizikos fakultetas — 93 taškai; 2. Teisės fakultetas — 86 taškai; 3. Gamtos fakultetas, Filologijos fakultetas — po 84 taškus Medicinos fakultetas — 64 taškai; Matematikos ir mechanikos fakultetas — 56 taškai; Chemijos fakultetas — 56 taškai; Prekybos fakultetas — 56 taškai; Finansų ir apskaitos fakultetas — 53 taškai; Istorijos fakultetas — 40 taškų; 10. Pramonės ekonomikos fakultetas — 14 taškų.
Velnio tuzino persekiojami Pusė šimto diplomuotų
Devyniose Istorijos fakulte to sekcijose vyko įtemptas darbas. Daugiau nei 100 pra nešimų paruošė archeologi jos, etnografijos, TSRS ir LTSR istorijos, visuotinės is torijos, informatikos, knygo tyros, lyginamosios bibliote kininkystės, psichologijos bū relių nariai. Ar ne džiugu, kad pusė jų buvo premijuo ti I, II ir III laipsnio diplo mais?! Kaip ir kiekvienais me tais naujų vėjų į konferenci jos darbą įnešė svečiai iš broliškųjų respublikų. Susi pažinome su kūrybingais lat viais, stengėmės patenkinti svečių iš Baku smalsumą, da linomės patirtimi su Talino studentais. Pratęsdamas tradicijas, fa kultetas siuntė premijuotų įdomesnių pranešimų auto rius pasisvečiuoti svetur — Rygoje, Taline, Baku.
Žiupsnelis statistikos, ką reiškia 13
arba
Mes, 4 bibliotekininkės, 13 dieną, 13 minučių skaitėme pranešimus. Dvi iš mūsų tu rėjome po 13 lapų, o viena prie tribūnos ėjo 13-oji. Ir štai vieną balandžio dieną 13-me vagone viena knygo tyros ir trys lyginamosios bibliotekininkystės sekcijos narės su dėstytoju V. Gudai čiu važiuojame „Žuvėdros" traukiniu Estijos link. Po 13 valandų kelionės iš lipome Talino geležinkelio stotyje. Mus sutiko Pedago ginio instituto studentai ir nulydėjo į bendrabutį, kur dvi iš mūsų gyveno 313 kam bary, o kitos pasitenkinom ne tokiais įžymiais nume riais. Talino E. Vildės Pedagogi nis institutas susikūrė 1947 m. Be Filologijos, Istorijos, Fizikos ir matematikos ten
yra dar Kultūros fakultetas. Jame ruošiami „kultūrinin kai", švietimo darbuotojai ir bibliotekininkai - bibliogra fai. Sis fakultetas visai nese niai buvo perkeltas į naujas (po teisybei — seno restau ruojamo pastato) patalpas Lai gatvėje. Kaip ir reikėjo ti kėtis, namo Nr. buvo 13.
Trečiakursės gina Universite to garbę
Apsižvalgėme nedF-^lėje salėje. Akį patraukė plaka tai, įrištų referatų ir prane šimų ekspozicija. Konferen cijos dienomis dalyviai ga lėjo susipažinti su klausytais ir dar būsimais Dranešimais, pastudijuoti pavyzdžius, gra fikus, brėžinius. Pirmąją dieną išgirdome 8 pranešimus, kurie lietė ak tualias, problemines techni nių, respublikinių bibliotekų temas. Tarp jų su įdomumu buvo išklausytos ir mūsų Universiteto trečiakursės. R. Lygnugarytė perskaitė prane šimą tema „Dokumentų tipo logija" (moksl. vad. doc. V. Urbonas), o O. Stasiulytė in formavo apie Estijos TSR Subjektyvūs apmąstymai, gro knygas ir bibliotekas, apra jant džiazui šomas biuletenyje „Bibliote kų darbas" (moksl. vad. Tą dieną Taline lijo, bet doc. V. Stonienė). centrinių E. Vildės Pedago Bibliotekininkystės biblio ginio instituto rūmų aktų grafijos sekcijos darbui iš salėje vyravo šventiška nuo radingai vadovavo jos pir taika. Bendri siekiai suvie mininkė III k)irso studentė nijo rektorių, dėstytojus, stu M. Sirgė. Išdalinti konferen dentus, svečius iš Leningra cijos dalyviams ženklelius ir do ir Klaipėdos, Rygos ir lapelius, kur reikėjo išrinkti Vilniaus. 3 patikusius pranešimus — Skambant priesaikos žo tai jos idėja. Auditorija ati džiams, uždegamos 3. žvakės, džiai klausėsi, aktyviai da simbolizuojančios taiką, drau lyvavo konferencijos veiklo gystę, studentų aktyvumą. je. Visi pasisakę gaudavo Reikia dėkoti taliniečiams, suklausimų. kūrusiems tokią iškilmingą ir Antrą konferencijos dieną šventišką nuotaiką. XXI kon buvo nagrinėjamos knygų ir ferencijos sveikinimus, diplo įvairios spaudos problemos. mų teikimus lydėjo fortepi Vėl vienos iš pirmųjų gavo jonu atliekamos studentiškų žodį mūsų studentės. L. Gry melodijų improvizacijos. Gai bauskaitės pranešimas „Estų la, kad studentai ir svečiai
Draugystės keliai
Jau antri metai mūsų Uni versiteto trečiakursiai pir mos grupės teisininkai drau gauja su savo kolegomis iš Tartu universiteto. Neseniai nedidelė mūsų grupelė susi ruošė svečiuosna į jau ket virtąjį susitikimą su senais draugais. Senasis Tartu pasipuošęs spalvingais studentų kepurai čių žiedais. Studentai — miesto jaunystė ir šypsena. Kiekvieną pavasarį, kai ba
knygų leidyba LTSR" (moksl. vad. doc. V. Stonienė) ir E. Jovaišaitės „Leidybinė „Spau dos" draugija (moksl. vad. D. Kaunas), manome, sudomino ne vieną. Kas gali būti ma loniau už mūsų kolegų stu dentų pagyrimus! Po konferencijos susirin kome katedroje aptarti įs pūdžių, pasidalinti nuomo nėm apie SMD darbą. Kal bėjo Knygotyros bičiulių va dovė vyr. dėst. M. Vialjots, ką tik su studentėmis aplan kiusi Vilnių, katedros vedė ja E. Rannap papasakojo apie jų specialybės naujo ves. įdomu, kad vedėjamatematikė, gal todėl jiems nebūna aukštosios matemati kos sunkumų. Pasirodo, tu rim ir bendrų problemų. Kaip ir mes, estai skundžiasi, kad aktualūs, svarbūs ir naudin gi studentų pateikti pasiūly mai lieka diplominiuose dar buose, nepasiekia bibliotekų ir kitų įstaigų. Nutarėme, kad viskas priklausys nuo mūsų — entuziastingų stu dentų atkaklumo, nuo to, ką ir kaip dirbsime.
landžio saulė subrandina ši lumos ištroškusius medžių pumpurus, į miestą suguža nesuskaičiuojama daugybė svečių — svetelių iš artimų ir tolimų kraštų. Senasis Tar tu visiškai atjaunėjai tai šen, tai ten girdisi muzika, linksmos dainos, o kalbų — lyg Babilone. Prasideda tarptautinės studentų „Drau gystės dienos". Kaip ir per nai, taip ir šiemet mums teko laimė dalyvauti šioje links moje studentų šventėje. Be je, joje mūsų Universitetui tam tikra prasme atstovavo ir kiemo teatro trupė, interklubo delegacija. „Draugystės dienos" buvo kupinos įdomių renginių. Di delio jaunųjų klausytojų dė mesio ir aplodismentų susi laukė politinės dainos kon kursas, jo laureatų koncer tas, įdomiai vyko diskusija
apie auklėjamąjį darbą su studentais aukštojoje mokyk loje ne mokymo procese, „Apelsino" ir „Vainemuinės" ansamblių koncertai ir disko teka, vykę „Vainemuinės" teatre. Daug įdomaus apie Tartu universitetą teko iš girsti spaudos konferencijo je, organizuotoje specialiai šventės dalyviams. Draugai estai smarkiai ruošiasi dide lėms šventėms — šių metų rugsėjo mėnesį jie švęs savo universiteto 175-ąsias pakar totinio atidarymo, o po penkerių metų — 350-ąsias įkū rimo metines. Mane labiausiai domino, kaip universitete organizuo tas studentų mokslinis dar bas. Pasirodo, beveik 90% visų studentų SMD būreliuo se ruošja referatus arba kon kursinius darbus, kuriuos skaito fakultetų, universite to ir sąjunginėse konferenci jose. Studentai taip pat ak tyviai dalyvauja šakinių ir probleminių laboratorijų dar
DĖMESIO! Gegužės 14 d. Aktų salėje (Čiurlionio 21) koncertuos Odesos universiteto studentų meno saviveiklos kolekty vas. Koncerto pradžia 20 vai. Kviečiame! Kultūros klubas-
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechani kos fakulteto I k. studentai S. Skalytė, J. Verik, N. Globytė, II k. stud. E. Kožin, Istorijos fakulteto IV k. stud. V. Filipovas, Medicinos fakulteto III k. stud. V. Voroneckas
KAINA 2 KAP.
Chemijos fakulteto III k. stud. N. Statkutė.
Už užsiėmimų praleidinėji mą iš Universiteto pašalinti MMF I k. stud. A. Kačinskis ir IF II k. stud. V. Alek naitė
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
iš mūsų konferencijos Vil niuje tokių įspūdžių neišsivežė. Tenka pasimokyti iš senos tiesos, kad dėmesys ir išradingumas „beveik nekai nuoja, bet daug perka."
Kitame numeryje paskelb sime .SMD XXIX Konferenci jos nugalėtojus Šiandien pasakojame apie mūsų studentų dalyvavimą kitų aukštųjų ftiokvklų moks linėse konferencijose.
Kiti susitikimai Sakykite, kodėl mes nene štoj am studentų kepuraičių? Seniai pavyzdžiu rodomi es tai moka prisitaikyti dydį, nekritikuoja spalvų, nebijo visur pasirodyti su šia viziti ne aukštosios mokyklos „kortele".
Taline, sekdami žaliomis Politechnikos instituto stu dentų kepuraitėmis, atsidūrė me naujoje jų bibliotekoje. Susipažinome su 120 vietų šviesia skaitykla, originalios konstrukcijos lentynomis periodikai, katalogais, biblio grafiniu skyriumi, darbuoto jų patalpomis. Ne vien nauja biblioteka didžiuojasi institu tas.
Toli nuo miesto triukšmo, iškilus virš tamsių eglių, dar nuo XIX a. vidurio puikuo jasi balta pilaitė. Sį pseudogotišką statinį studentai restauravo beveik savo jė gomis. Čia vyks iškilmingi posėdžiai, dažnai į pilį susi rinks ansambliečiai, o aukš tai bokšto terasoje koncer tuos choristai. Šykštūs saulės spinduliai tomis dienomis retai džiugi no senelį Taliną. Jaunųjų dailininkų parodoje, beveik kiekviename piešinyje jau tėme saulę. Apie šviesą dai navo ir Andrės Ots, į kurio koncertą per didelius vargus pavyko pakliūti. Jis — va sarą Vilniuje gastroliavusio Jaunimo teatro aktorius.
Ilgam išliks atminty kiti susitikimai, šilti rankų pa spaudimai, siauros Talino senamiesčio gatvelės, Storoji Margarita, iškilminga Rotu šė, olimpiados belaukiantis pajūris. E. JOVAIŠAITĖ Knygotyros sekcijos narė
be (jų yra 17). Aktualiau sios mokslinių tyrimų pro blemos — šeimos juridinės, pedagoginės, medicininės ir psichologinės problemos. Stu dentai aktyviai dalyvauja nagrinėjant mokslines proble mas pagal atskiras ūkiskaiti nes sutartis, sudarytas uni versiteto su įmonėmis ir or ganizacijomis, jie už darbą gauna atitinkamą atlyginimą (tokių studentų universitete apie 300!). Be to, iš nagrinė jamų problemų jie ruošia pranešimus, publikacijas. Vi sa tai, ką teko išgirsti, sukė lė daugybę įvairiausių min čių apie studentų mokslinio tiriamojo darbo organizavimą ir tobulinimą aukštojoje mo kykloje. Panašūs susitikimai, pasi keitimai patirtimi ir nuomo nėmis neabejotinai naudingi tiek šeimininkams, tiek ir svečiams.
SENAJAME TARTU J. Baltušis vienoje savo apybraižų yra gražiai paaki nęs skaitytojus keliauti, nes „kiekviena kelionė, net ir pati trumpiausia, visuomet praturtina žmogų. Todėl ir no riu patarti: keliauk! Kiek tiktai gali, kiek tiktai progų turi — keliauk, nesėdėk vietoje nė vienos laisvos minu tės!" Balandžio pabaigoje Tartu universitete vyko XXXII is torijos būrelio konferencija. Į ją buvo pakviesta svečių iš Rygos, Pskovo, Talino ir Vilniaus. Proga aplankyti kaimynus estus teko III k. istorikui Vytautui Žaliui ir šių eilučių autorei. Tartu garsus visų pirma kaip universitetinis miestas. 1632 m. čia buvo įkurta Academia Gustaviana. Vėliau jos veikla nutrūko. Vėl atidarytas Tartu univer sitetas 1802 m. Caras Aleksandras I galvojo, kad čia ge riau, nei Jelgavoje ar Piarnu. studentai bus izoliuoti nuo revoliucinių idėjų, ir kad, baigę jį, taps ištikimais valdi ninkais. Pirmasis rektorius — G. F. Parota, aktyviai kovojęs dėl universiteto autonomijos. Tuo metu (1802—1813 m.) Tartu buvo pastatyti pagrindinis universiteto korpusas, senasis anatomikumas, observatorija, atidaryta biblioteka. Pirmojo universiteto rektoriaus garbei 1836—1838 m. nu tiestas Angelio tiltas pagal B. Jakobio projektą. Šis, kaip ir kiti tiltai, Toomo kalnui teikia žavumo ir romantišku mo. Angelio tilto užrašas „Otium reficit viręs" (poilsis suteikia jėgos) lyg kviečia visus poilsiui į Toomo kalną — estų vadinamą Toomemiaga. Tai natūrali kalva, kurio je įkurtas parkas. Užkopus į ją, matyti miestas, upė Emaijyga. Parke daug išlikusių istorinių statinių, paminklų žy miems žmonėms. Tartu gyveno ir dirbo chirurgas N. Pirogovas, astrono- * mas V. Struvė, mokslo apie vitaminus pagrindėjas N. Lu- * ninas, embriologas K. Beras. Tartu seniausias muziejus įkurtas 1803 m. prof. I. Mor- j genšterno. Tai dabartinis klasikinių senienų muziejus, i esantis pačiame universitete. Visu šimtmečiu jaunesnis yra Estijos TSR etnografijos muziejus. Jame nėra pašto- į vių ekspozicijų, rengiamos tik teminės parodos. Muzie jaus fonduose sukaupta 8 tūkst. eksponatų, iš jų 3 tuksi. — medžio dirbiniai. Svetingi TVU Istorijos fakulteto studentai. Tai jie į mums buvo puikūs gidai. Šaunios etnografės Piret Kalni dėka teko pamatyti spektaklį „Vainemuinės" teatre, da lyvauti didžiuliame Draugystės vakare. TVU istorijos būrelio konferencijoje darbas vyko 2 die nas, perskaityta 11 Tartu studentų ir 5 svečių pranešimai. Daug darbų buvo skirta Estijos istorijai. Keletas dienų, praleistų pas Tartu studentus, buvo labai turiningos. Pasipildė mūsų žinių bagažas, sutikome daug naujų gerų draugų. R. ŽLIOBAITE III k. istorikė
LATVIJOS UNIVERSITETE Mano kelionės tikslas — Latvijos P. Stučkos universi tetas. Čia, Finansų ir prekybos fakultete, vyko ataskaiti nė SMD konferencija. Latvijos studentai daugiausia nagrinėjo kapitalinių įdėjimų, apyvartinių lėšų bei statybos-montavimo darbų efektyvinimo problemas. Po konferencijos teko dalyvauti priėmime pas fakulteto prodekaną doc. E. Strausmanį. Do centas daug šiltų žodžių pasakė apie Latvijos ir Vilniaus universitetų bendradarbiavimą, pabrėžė studentų mokslinio-tiriamojo darbo svarbą. LVU SMD aktyvistai parodė svečiams fakulteto patalpas, centrinius rūmus, savo bend rabučius. Reikia pasakyti, kad mūsų buitinės ir mokymo si sąlygos Saulėtekio alėjoje yra žymiai geresnės'. Susipa žinome su Latvijos TSR sostine Ryga, jos senamiesčiu, naujaisiais rajonais, aplankėme revoliucijos muziejų. Netruko prabėgti 3 viešnagės dienos. Ilgai liks atmin tyje Rygos universitetas, pravers įgytas patyrimas mokslinio-tiriamojo darbo metodikoje.
A. KATKUS Teisės fak. dėstytojas
KIEMO TEATRO PAVASARIS Renginys skirtas Didžiojo Spalio 60-mečlui 16 d. 20 vai. teatro salėje — R. Samulevičiaus „Kaip vėjas laukuose" (režisierius L. Ciunis) 18 d. 20 vai. teatro salėje — Universiteto meninė agitbrigada „Yra kai kurių trū kumų" (vadovas A. Jancevičius) 19 d. 21 vai. Arkadų kie melyje — Poezijos ir muzi kos vakaras. Dalyvauja jau
J. ASTRAUSKAS FAF III k. studentas
nieji poetai ir Jaunimo teat ro ansamblis. 19, 20, 21, 22 d. 21 vai. Trakų pilyje — numatoma premjera. V. Krėvės „Šarū nas“ (režisierius L. Ciunis). 21 d. 18 vai. Teatro salėje — mėgėjiškų filmų vakaras. 22 d. 20 vai. teatro salėje — VISI studentų meninė agilbrigada „Adom ir badom".
Bilietai parduodami knygy ne prie Universiteto
232000 VHnlus — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
PATIKSLINIMAS ..Tarybinio studento“ 16ame numeryje antrame pus lapyje išspausdintame doc. E. Borelkaitės straipsnyje ..Kviečia i darbą ir kova' pirmos skilties paskutinę ei lute skaityti taip: „1950 m. balandžio 15 d...“
Fizikos fakulteto deka natas ir visuomeninės or ganizacijos nuošircfeiai užjaučia V k. studentą Roaldą GADONĄ dėl tra giškos tėvelių ir artimų jų mirties.
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 1540 LV 03790
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA