UzYRMBOS sccioencas k
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. gegužės 8 d.
• toj
tarybų
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 17 (876)
Šventinėse Gegužio kolonose
Šalis
fENClA PERGALES ENĄ.
Mūsų demonstrantų gerai nuotaikai pritarė gaivus pa vasario oras. Regis, kaip niekad pasipuošę ir džiugūs žen gė šventinėse kolonose unlversitetiečial — dėstytojai ir studentai. Nereikėjo ilgai dairytis, kad tarp jų pamatytum svečių. Tai internacionalinių dienų Universitete dalyviai. Interklublečių būryje jie jautėsi kuo smagiausiai. Gruzi nas iš Tbilisio Z. Vatakidzė, kijevietis I. Petrovas (nuotr.
Žiupsnelį prisiminimų apie liūs Į Pergalę spausdiname ame puslapyje
apačioje dešinėje) visus užkrėtė temperamentingomis dainomis. Orsogijn Gereltuja — viešnia iš Mongolijos (nuotr. kairėje) neatsidžiaugė proga dalyvauti tokioj šventiškoj eisenoj. Joje žygiavo ir peruietis Vilfredo Cunga (nuotr. viršuje viduryje). A. STANEVIČIAUS nuotr.
GEGUŽĖS 5-OJI — SPAUDOS DIENA
ERIAUSIEMS MŪSŲ LAIKRAŠČIO ALKININKAMS Už aktyvų bendradarbiavimą „Tarybinio studenlaikraštyje Rektoriaus įsakymu premijuoti pininėmis premijomis šie aktyviausi bendradarbiai ir •respondentų postų fakultetuose nariai: III k. fizikas Leonas CIBUTAVICIUS, V k. medikas Petras KIRDEIKIS, IV k. žurnalistas Antanas STANEVIČIUS, UI k. lituanistė Lilijana VAICEKAUSKAITĖ, I I k. biologė Alina VAIČIULYTĖ. Spaudos dienos proga Rektorius pareiškė padės šiems aktyviausiems laikraščio talkininkams: ■ Valstybinės teisės katedros dėstytojui Anzelmui Ekui, įmonės ekonomikos fakulteto III k. studentei i TYLAITEI, tematikos ir mechanikos fakulteto I k. studenalentinai PIEKAITEI.
50 METŲ SU LENINO VARDU
VISUOMENĖS MOKSLŲ DARBŲ
RESPUBLIKINĖ KONFERENCIJA oširdžiai sveikiname visus laikraščio koresmtus ir platintojus, linkime daug kūrybinės ėsi Vilniuje viešėjo grupė komjaunimo XVII suvažiavi mo svečių iš užsienio. Dalis jų — Kongo Socialistinio jaunimo sąjungos delegacija, vadovaujama sąjungos pir mojo sekretoriaus Žano Žiulemo Okabandos (jį matome nuotraukoje) aplankė ir Vil niaus universitetą. Čia jie susitiko su mūsų komjauni mo organizacijos vadovais, susipažino su studentų gyve nimu, apžiūrėjo senuosius rūmus.
Balandžio 26 d. Universi teto Kolonų salėje įvyko V sąjunginio studentų darbų visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judė jimo istorijos klausimais konkurso, skirto V. Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-osioms metinėms, res publikinė konferencija. Konferencijoje dalyvavo geriausi konkurso respubli kos aukštosiose mokyklose dalvviai — studentai iš Dai lės instituto, Kauno A. Snieč kaus politechnikos instituto, Vilniaus Inžinerinio ir peda goginio institutų, Kauno Me dicinos instituto, Lietuvos že mės ūkio akademijos ir kt. Iš mūsiškių pranešimus skaitė FAF IV kurso studen tė V. Pakštaitė (mokslinis vadovas — dėst. K. Skerstonas) tema „Taikus sambū vis ir pasaulinis revoliucinis procesas" ir Fil.F II kurso studentas V. Bikulčius (moks linė vadovė — e. doc. p. J. Bielinienė) tema „Prancūzijos jaunimo kova už taiką ir de mokratija". A. ANDRIJONAS
NUOTRAUKOSE: Pranešimą skaito WU studentė V. Pakštaitė Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo respublikos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos visuome nės mokslų skyriaus viršinin kas L. Šnipas (nuotr. kairė je).
Mes Pergalę nešam kaip saulę iškėlę giliau ir giliau į gai Kaune nežinojo, ar mes dėl priėjau prie vokiečio ir pasisakiau pasiekėm tikslą sargybinio Tarybų Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus išvadavimo naujas kovotojų esanti medicinos sesuo ir ly bas. Laiko sūkuryje daug grupes. Ryšį reikėjo nedel dinti iš darbo stovyklos ke kas išblėsta žmonių atminty siant užmegzti, išaiškinti sau turis sergančius žydus, kurie trisdešimtmetis je. Tačiau niekad neužmirši giausią kelią nuo Kaune iki turi būti paguldyti Į geto li me fašistų siautėjimo, kaip mūsų buveinės, surasti pati goninę. Sargybinis patikėjo, ir niekad neišblės tarybinės kimus vietos gyventojus, ku nuvedė mus prie kalinių ir netgi nevertė dirbti. Vakare liaudies žygdarbis Didžiaja rie padėtų partizanams. Aš ir dar keturi geto po- kartu su visa brigada buvom me Tėvynės kare. . Tai Tarpfakultetinės politi grindininkai, tapę partiza- nuvaryti į getą. Sargybiniai nės ekonomijos katedros nais, išėjom į Kauną. Tas prie vartų mano „ligonių" profesorės S. Ginaitės žo kelias mums, jauniems ir ne- netikrino, nes bijojo užsi ARO žiaurumus džiai. Profesorė mielai sutiko patyrusiems, buvo labai sun krėsti. .. mums primena skaity Taip kelias buvo nutiestas. papasakoti kelis neužmiršta kus. Eidavom naktimis, o tos knygos, matyti filmus savo gyvenimo epizo miegodavom dieną. Arčiau Dabar iš geto jau regulia .., o šiandien laikrašty dus, užvertė stalą partizana sia miško nusižiūrėdavom riai buvo siunčiami žmonėsi mai. vimo metų, susitikimų su skurdžiausią valstiečio trobą į partizanų bazę. Aš mėnesį je apie juos prabyla ir žmo kuriems patiems teko buvusiais kovų draugais nuo ir paryčiui užeidavom. Neiš- išbuvau gete, padėjau suda nės, tai patirti. Vienas iš jų — siduodami, kas esam, atsar ryti naujas kovotojų gru traukomis. .. Mintys grįžta į Lietuvos TSR istorijos kated giai išsiteiraudavom, ar nėra pes. tas sunkias dienas. ros docentas S. Lazutka. — Kur sutikote pergalę? — Kur Jus, profesore, už gretimam kaime vokiečių, ar — Sunku kalbėti apie — 1944-ųjų vasarą frontas jie apie partiza klupo karo pradžia? Jūsų negirdėjo tuos laikus. Jie jaudina ma nus. Nemaža valstiečių vė sparčiai artėjo prie Vil profesija tuomet? liau tapo patikimais mūsų niaus. Kartu su kitais parti ne ir šiandien, sako docen — 1941-ųjų birželio 22-ąją ryšininkais. 1944 metų zanų daliniais mūsų būrys tas. — Juk tiek pergyven ta. . . Karas mane užklupo aš buvau Kaune, kur tą die ną man turėjo būti išduotas Baisogalos, tik ne Lietuvos brandos atestatas. Miestą o Novosibirsko srities lietu kaip vieną stambesniųjų ne viškam kaime. Buvau ką tik toli anuometinės TSRS—Vo gavęs vidurinės mokyklos baigimo „sidabrinį" atestatą. kietijos sienos, jau pirmąją karo dieną bombardavo fa Artėjančio karo pavojų jau tėme, tik vis nesitikėjom... šistų lėktuvai. Dėl staigaus Birželio 22-ąją vokiečiai priešo puolimo evakuotis ne klastingai užpuolė mūsų ša spėjom. lį. Skubiai buvau iškviestas Užgrobę miestą, hitlerinin į rajono karinį komisariatą. kai nedelsdami ėmė įgyven Netrukus mane su kitais dinti savo „naująją tvarką": bendraamžiais išsiuntė į savivaliauti, žudyti. .. Mane, Krasnojarsko miesto ryšinin kaip ir kitus 30 tūkstančių kų karo mokyklą. Kauno žydų tautybės gyven 1942 m. rugpiūčio pradžio tojų, jie suvarė j spygiiuota je išvykom į Briansko fron viela nuo pasaulio atitvertą tą. Ten mane paskyrė ryši koncentracijos stovyklą — ninkų būrio vadu. getą Kauno priemiestyje Vi Pro akis ir atmintį slenka H « 2 lijampolėje. daugybė karo vaizdų, ir jei — Kaip tarybiniai žmonės O B "C gu dabar paklaustumėt, kuris priešinosi okupantams? jų įsimintiniausias, iš karto — Gete mes, komunistai, nepasakyčiau. Jų daug. se mūšiuose, ryšiai pro minias vos prasiskverb komjaunuoliai ir tarybiniai 1943-ieji metai. Mūsų da tarp atskirų dalių nuolat nu davom. Tai buvo ir mano, ir aktyvistai, subūrėme pogrin linį pradėjo bombarduoti dau traukiami ir juos reikia at visų tarybinių karių laimiu dinę antifašistinę organizaci giau kaip septyniasdešimt statyti. Net pėstininkai, tie giausia karo diena. Tai buvc ją. Netrukus, nustačius ry lėktuvų. . . Į pagalbą atskri karo didvyriai, slepiasi ap Pergalė! šius su miesto partine po do musų naikintuvai. Jie ir kasuose, o ryšininkas turi — Kokie Jūsų nuopelną grindine organizacija, buvo laimėjo oro mūšį. Tai buvo keltis ir vykdyti įsakymą. kare? Ir koks didžiausia nutarta aktyviai dalyvauti pirmoji tokia didelė tarybi Štai 1942 m. vasaros pabai troškimas buvo, pasibaigu partizaniniame judėjime. nių lakūnų pergalė, kurią goje vyko sunkūs mūšiai karui? 1943 metų lapkričio pa man teko matyti. Briansko — Voronežo ruože. dieną pasiekėm Kau- .,Mirtis okupantams dalyva . . .Turiu ir medalių, ir oi baigoje 25-iems antifašistinės Neišblės iš atminties ir šie Mano būry buvo užmušti ar dinų. Vieną brangiausių ma1 organizacijos nariams pa ną. Tuo metu jaunimas bu- vo Vilniaus išvadavime. For Žiema. Sudeginti ba sužeisti visi kariai. Teko apdovanojimų — Raudoni vyksta samdytu sunkvežimiu vo masiškai gaudomas ir ve- savę Baltąją Vokę, prasimu- vaizdai. todėl šėm j pietrytinius Vilniaus miestai. Užsuki į dar išliku net man pačiam atstatinėti sios Žvaigždės ordiną — gi išvažiuoti iš Kauno geto. žarnas į Vokietiją, Mašina sėkmingai nuriedėjo mums, neturintiems doku- priemiesčius. Ypač įnirtingai sią trobą, o ten po didele ryšius. Tada buvau sunkiai vau 1944-aisiais metais, k< man buvo dvidešimt vienei 110 km nuo Kauno Rūdinin mentų, sunku buvo patekti teko grumtis su Rasų kapi rusiška krosnimi nuo bombų kontūzytas. Įsimintina karo pabaiga metai.. . Labiausiai džiat kų girios link... Likusius į miestą. Iš vieno valstiečio nių rajone įsitvirtinusiais hit slepiasi išsigandę sužvarbę trisdešimt nuėjom pėsčiomis gavom geltonos medžiagos lerininkų dalinių likučiais. vaikai. Mes juos traukda Tomis dienomis aš kaip nie giausi, žinoma, kad mes ii ir pasiekėme LKP Pietų sri gabalą, iškirpom iš jos šešia- Liepos 13-ąją įžygiavom pro vom iš ten, šildydavom savo kad troškau kuo greičiau kovojome pergalę! vartus, Gorkio plačiuose delnuose jų suša grįžti prie taikios profesijos, Per visą karą nešiojaus ties komiteto neseniai orga kampes žvaigždes, kokias „Aušros" nizuotą partizanų būrį „Mir nešiojo geto kaliniai, ir ke- gatve pasiekėm Gedimino lusius pirščiukus, maitinom studijuoti. Gavau vadovybės su savimi savo „sidabrini pilies kareiviška duona, glamonė- įsakymą skubiai su šešiais atestatą ir svajonę mokytis tis okupantams". Jame tuo turi mano draugai prisitvir aikštę. . . Gedimino met buvo tik 5—7 žmonės, tino jas kairėje krūtinės pu bokšte jau plevėsavo Tarybų davom. Sunku buvo žiūrėti kareiviais automašina vykti Pasibaigus karui, išsipili' į tas sulysusias, niekuo ne minuotais laukais per visą mano troškimas — įstojau ir geto kovotojai sudarė bū sėje ir ant nugaros. Netoli Lietuvos vėliava. Tą patį rudenį įstojau į kaltas būtybes. O jų buvo Latviją į Liepoją perimti iš Universitetą. Jame jau 26-t Kauno užėjom pas kitą vals rio branduolį. — Koks įsimintinas Jūsų tietį ir, šį kartą jau nebesi Vilniaus universiteto Ekono kiekviename kaime, mieste kapituliavusių 30-ties vokie metai atiduodu savo žinia lyje, kiekvienoje troboje. čių divizijų grupuotės cent jaunimui — dėstau. slėpdami, paliepėm vežimu mikos fakultetą. partizanavimo epizodas? — Jūs buvote ryšininkas. rinį mazgą. Mus, pirmuosius 1945-ųjų gegužės 9-ąją su Mums belieka pridurti Mūsų būriui iš pradžių įvežti mus į Kauną. Mūsų trūko ne tik ginklų, bet ir nesulaikė, ir laimingai pasie tikau ruošdamasi eilinei eg Tai viena iš sunkiausių pro tarybinius karius, Latvijos kad S. Lazutka neseniai ap gyventojai, išvaryti iš gimto gynė istorijos mokslų dakta drabužių, maisto. Nebuvo ry kėme artimiausią vietą, kur zaminų sesijai. Buvau tada fesijų kare? — Taip, ji kariui slepia sios pastogės rusų žmonės ro disertaciją. šio su geto antifašistinės or dirbo brigada iš geto. Aš II kurso studentė. Kalbėjosi A. DEVEIKYTE daug pavojų. Ypač sunkiuo- sutiko labai džiaugsmingai, Kalbėjosi B. ABROMAITYT: ganizacijos komitetu. Drau- gerai kalbėjau vokiškai, to-
IS
Vpraeitį nugrimzta hit- laimingai W ’ lerinės okupacijos siau ar ruošti
K
ODOS, jie tik vakar su šautuvu ant peties klampojo į Vakarus išvargusių kareivių gretoje, ausyse dar tebeaidi sprogi mai, griaužia švino ir krau jo kvapas. . . Karo dalyviai pasakoja, ]pasakoja dešimtis kartų, kad mes, žengdami klegančioje jaunatviškoje eisenoje, nė vienai minutei neužmirštume tūkstančių kareivių kapų, šimtų paširdžiuose ar petyje įstrigusių ir geliančių granatų skeveld rų, kad žinotume, jog yra neramios naktys, kai, griau dėj ant perkūnijai, su siaubu akyse šoka iš miego buvę kariai, prisiminę sprogstan čių bombų riaumojimą. ..
— Kai prasidėjo karas, aš buvau dar jaunas vaikinu kas, — pasakoja Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, dėsty tojas Jurgis Rozga. — Mo kiausi tada Mažeikių viduri nėje mokykloje. Tik 1944 metų rudenį buvau mobili zuotas į kariuomenę. Kaip matote, man teko kariauti tik vienerius metus. Aš pra žygiavau Tarybinės Armijos gretose kelią nuo Oderio iki Berlyno, ir tas kelias buvo, tikriausiai, kur kas lengves nis, negu tų, kurie kariavo nuo pat 1941 metų, Toje divizijoje, kur tarnavau, buvo dar vienas lietuvis, Mes su juo taip ir nespėjome gerai susipažinti.
Žinau tik tiek, kad jis buvo nuo Papilės. Žuvo, l ji pataikė patrankos sviedinys. Labiausiai įsimintina man buvo Berlyno šturmo opera cija. Dar toli, nepriėjus miesto, prasidėjo didžiuliai įtvirtinimai. Šturmo metu mane tiesiog apstulbino ne suskaičiuojamos armijų gre tos, prieš kurių ryžtą bejėgė buvo bet kokia technika. Visą tą laiką mes tetroškome vieno: kuo greičau už baigti tą baisų, nekenčiamą karą ir grįžti namo. O vo neskubėjo sudėti kiečiai ginklų, Taip, buvo nemaža tokių, kurie, supratę jiems pražūtingą įvykių eigą, pa tys pereidavo į mūsų pusę.
Bet buvo ir tokių, kurie ko vėsi iki paskutinio kraujo la šo, ėjo į miškus, sudarinėjo būrius, vedė banditinį karą. Karas nebuvo visiškai baigtas, Vokietijai pasirašius kapituliacijos aktą. Dar ir po to nuo fašistų rankos žūda vo žmonės. Faktiškai Berly nas buvo paimtas ir fronto mūšiai baigėsi gegužės- 3—5 dienomis, bet dar didesnis buvo mūsų džiaugsmas, kai gegužės 9-tą dieną sužinojo me apie kapituliacijos akto pasirašymą. Mūsų, Rusų kalbos kated roje, dirba docentai E.Kondiurina, V. Kostelnickis, ku rie visus ketverius metus kovojo Didžiojo Tėvynės ka-
ro frontuose, daug mat' daug pergyveno ir turi ! papasakoti jaunimui. Jūs p klausykite jų. . . .Kalba visi krypsta šiandieną, ir dėstytojas < Rozga nelabai noriai grįž į karo metus, šykščiai trumpai pasakoja apie sa' kovų kelius. Man brandi kiekvienas jo žodis, klai sau ir tarsi trumpai valantilei atsirandu kažkur tat Oderio ir Berlyno, pilkoj kareivių gretoje, su švent tikėjimu širdyse žengianti’' vis pirmyn ir pirmyn į v» karus, j Pergalę.
Kalbėji J. SIMONAVlClC'
REKTORATE Balandžio 25 dieną įvyku siame Rektorato posėdyje be daugelio reikalų buvo svars tytas ir PDG normų laikymas. Padėtį Chemijos, Fizikos, Matematikos ir mechanikos fakultetuose nušvietė
MOKSLO PIRMŪNŲ ATSTOVŲ
PASITARIMO KREIPIMASIS
dekanai, docentai E. Rama nauskas, V. Kybartas ir A. Raudeliūnas. Jie pažymėjo, kad fakultetų studentai ir dėstytojai PDG normas laiko reikiamai. Tie, kurie neišlai kė kurių ne kurių normaty
vų, organizuotai laikys šį, gegužės mėnesį. Visuose fa kultetuose padėtį komplikuo ja ketvirtųjų kursų mergi nos. Iš jų labai mažai tėra ženklininkių. Fakultetų kom jaunimo biurai turi į tai at kreipti rimtą dėmesį. Fakultetų dėstytojai gali būti pavyzdžiu, nes tie, ku-
TUDIJOS
Į UNIVERSITETO STUDENTUS I Mes, Universiteto mokslo pirmūnai, susirinkome j V-jį tavo pasitarimą tuo metu, kai prasideda VLKJS XVII sukažiavimas ir kai musų šalies komjaunimas ruošiasi gar bingai sutikti Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50 ketų jubiliejų. I Universitetas šias garbingas datas pasitinka su nauiais puikiais laimėjimais. Studentų akademinis pažangu; Imas vien per pastaruosius metus pakilo nuo 89,9% iki B3.7‘ , daugiau kaip 2800 studentų mokosi be trejetų. Vi3900 Euomen i n iu s mokslus “ “““ studentų studijuoja *- tik gerai Ir labai gerai. Tatiau mus liūdina tas faktas, kad Universitete apie koo studentų mokosi, o 1800 visuomeninių mokslų egzaturime_ dideles žykinus laiko trejetais. Mes _ _____ ___ galimybes . kiai didinti labai gerai besimokančių studentų skaičių, [šito siekiant, pirmiausia, būtina nuolatinė blogai besimo kančių studentų kontrolė. Turime aktyviai dalyvauti, tobulinant mokymo procesą, didesnį dėmesį skirti atsiliebūtina skirti kantiems, jiems padėti. Daugiau dėmesio pPP teorinei daliai. Blogai besimokančius, nedalyvaujančius visuomeninėje [veikloje, būtina laikyti savo pagrindinės užduoties ne pykdančiais VLKJS nariais. Jiems reikia taikyti griežblausias VLKJS įstatuose numatytas bausmes. Mes, Universiteto mokslo pirmūnai, stengsimės ir at eityje mokytis tik labai gerai, aktyviai dalyvauti visuo[meniniame gyvenime, būti pavyzdingais ir kultūringais [visame mūsų gyvenime. Pasitikdami Lenino vardo suteikimo komjaunimui ju biliejų, mes įsipareigojame ir kviečiame visus skleisti rnūsų universiteto, respublikos, kitų broliškų respublikų laimėjimus kolūkiuose, gamyklose ir mokyklose. Mes pirmūnais laikome tuos studentus, kurie labai ge rai mokosi ir nepriekaištingai elgiasi mūsų visuomenėje bei aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Mes, pasitarimo dalyviai, kviečiame visus geraį besi mokančius studentus stengtis, kad ateityje nebūtų nė vieno skolininko be pateisinamos priežasties, kad nuola tos mažėtų trejetukininkų. Ruošdamiesi tapti aukštos kva lifikacijos specialistais, aktyviai dalyvaukime visuomeni nėje - politinėje praktikoje. Kviečiame visus įsijungti į akademinių grupių lenkty niavimą, jį propaguoti, aktyviai dalyvauti konkursuose. Tik geru mokymusi ir aktyvia visuomenine veikla mes jgyvendinsim I sąjunginio ir Lietuvos studentų sąskry džių, taip pat Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimo nutari mus, tinkamai sutiksime Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-metį, atsidėkosime Tarybų Sąjungos Komu nistų partijai ir vyriausybei už nuoširdų rūpinimąsi mu mis.
EGZAMINŲ SESIJAI ARTĖJANT Artėja pavasario egzami nų sesija. Studentų laukia didelis ir atsakingas darbas. Labai svarbu jau dabar rim tai ruoštis šiam žinių patikri nimui. Kaip tik apie tai buvo kal bama Pramonės ekonomikos fakulteto dekanato ir akade minės komisijos organizuota me akademinių grupių akty vo pasitarime. Nors fakulte to studentams žiemos egza minų sesija buvo sėkminga ir fakultetas buvo pirmaujan čiu Universitete, tačiau dar pasitaikė trūkumų. Palyginus daug studentų, besimokančių trejetais, kai kurių discipli nų egzaminus išlaikė ne iš pirmo karto. Šlubavo ir aka deminė drausmė. Ypač svar bu, kad silpnai besimokantys studentai dabar stengtųsi su sikaupti. Todėl į šį pasitari mą buvo pakviesti ir visi praeitą egzaminų sesiją vien trejetais laikę studentai. Fa kulteto akademinės komisijos pirmininkas e. doc. p. V. Astrauskas, prodekanas e. doc. p. J. Kunčiną ir deka nas doc. L. Jasinskas, o taip pat pasisakę akademinių grupių seniūnai nagrinėjo,
kaip fakulteto studentai ir akademinės grupės laiko ko liokviumus, ruošiasi egzami nų sesijai, kaip sekasi silp nai besimokantiems studen tams. Susirūpinimą kelia tai, kad dar daug studentų pa žeidžia akademinę drausmę. Vien tik per du šio semest ro mėnesius vienam studen tui vidutiniškai jau tenka praleistos 6 vai. akademinių užsiėmimų. Daugiausia pra leistų užsiėmimų valandų turi pramonės planavimo specialybės II kurso II gru pė, kuri vien tik kovo mėn. praleido 400 vai., iš jų 258 vai. be pateisinamos prie žasties. Buvo atkreiptas dė mesys į tai, kad vien treje tais žiemos egzaminų sesiją užbaigę studentai pažeidinė ja akademinę drausmę. Tai I k. pramonės planavimo spec. stud. V. Vitėnas, R. Venckutė, II k. pramonės planavimo spec. stud. J. Ma cevičius, J. Volungevičiūtė, V. Rutkauskas ir kiti. Pasitarime kalbėjo fakulte to dekanas doc. L. Jasinskas. E. TYLAITE fakultete komjaunimo biure narė
Prieš kelias savaites Uni rias užduotis. Pirmiausia ga versitete tarminius transkri buvo susirinkę vome [stipriausi respublikos stu- buotus tekstus. Reikėjo išaiš pentai lituanistai išmėginti kinti, kokios tarmės tas savo jėgų. Kol olimpiados tekstas, trumpai apibūdinti įspūdžiai dar švieži, krei pačią tarmę ir gražiai tarmiš piuosi j mūsų komandos ka kai jį perskaityti. Mums pitoną, ketvirto kurso litua- ' teko šiaurės rytų aukštaičių pistą S. Valentą, prašydama tarmės tekstas, kurį puikiai papasakoti apie šį renginį perskaitė R. Bagvilaitė. ji tikrai verta pagyrimo, nes smulkiau. I — Respublikos studentų pati yra žemaitė. Toliau ko lituanistų olimpiada vyko mandos gavo po temą iš le dviem etapais. Pirmasis eta tuvių tarybinių poetų kūry tinas ir džiugus. Norėtųsi pas — tai šešetas klausimų, bos, ir pagal šią temą reikė nuoširdžiai padėkoti šios kuriuos kiekvienas konkur jo sukurti eiliuotą parodiją. olimpiados organizatoriams: Čia sužibėjo mūsų K. Kaso dalyvis atsakinėjo raštu. komisijos pirmininkui doc. Klausimai buvo tiek iš lie minskas. Trečioji užduotis — V. Areškai, dėst. V. Paketuvių literatūros, tiek iš kal- kūrybinės prognozės duota rienei ir kitiems už jų rū pos, kai kurie gan netikėti, tema. Čia man teko kalbėti pesčius ir triūsą. Tačiau, piam darbui buvo skirta 40 apie lituanistikos ateitį. Ir mano nuomone, trūkumų vis paskutinis žingsnis į perga dėlto minučių. buvo. Transkribuoti lę — mūsų antrakursės A. Vertinimo komisija, kurią Nevronytas savitai padekla tarminiai tekstai buvo rašyti sudarė doc. V. Auryla, filol. muotas Maironio eilėraštis ranka, sunkokai įskaitomi. Ateityje reikia pasistengti, Įn. dr. V. Galinis, doc. A. „Nuo Birutės kalno". firdenis, filol. m. kand. R. kad visos užduotys būtų aiš Noriu pasakyti, kad atlie kios kiekvienam. Kitas, ir, Pakalniškis, pirmininkas fi lol. m. kand. A. Sabaliaus kant tas keturias užduotis, į bene didžiausias, šio rengi kas, susumuoja rezultatus. darbą gyvai įsijungė visa nio trūkumas tas, kad ko Nuskamba nugalėtojų var komanda, ir tai, kad pirmoji mandos nebuvo viena kitai dai: pirmoji vieta — WU vieta atiteko mums — visų pristatytos — supažindintos. <etvirtakursei R. Bagvilaitei, komandos narių nuopelnas Juk tai ne toks dažnas Lie antroji — WU ketvirtakur- Taigi, šį kartą mes pralenkė tuvos studentų lituanistų su ’iui S. Valentui ir VPI stu me kolegas iš Vilniaus pe sitikimas. Neabejoju, kad dentui A. Bigailai, trečioji — dagoginio instituto ir iš Šiau šnekos būtų atsiradę. Įdomu '' VU penktakursei D. Saka lių K. Preikšo pedagoginio sužinoti, kuo domisi mūsų vičiūtei ir VPI studentėms instituto Klaipėdos fakulteto. kolegos, kokius eksperimen — Kokios būtų Jūsų pa- tus atlieka, kokias problemas Verkulevičiūtei ir Z. Va stabos šiai olimpiadai ir pa- sprendžia. Apskritai, ar nenagaitei. jeikėtų orpanizuoti lituanistų Antrajame etape kovojo geidavimai kitai? arpusavyje komandos. Kiek — Jau pats faktas, kad to mokslinių konferencijų visos viena jų turėjo atlikti ketu. kia olimpiada įvyko, yra gir- Lietuvos mastu? Lituanistiko
je, baltistikoje yra daug spręstinų problemų, ir čia galėtų pasidarbuoti ne tik mūsų kalbos mokslo darbuo tojai, bet ir dabartiniai stu dentai. Jei dirbsime kryptin gai, susižinodami — rezulta tai bus daug geresni. Pir mieji žingsniai jau žengti. Neseniai keletas mūsų litua nistų lankėsi Rygos univer sitete. Susitarėme dėl bend rų eksperimentų baltistikoje sužinojome, kaip jie dirba. Skirmantas pradeda pasa koti apie būrelio problemas. Mane taip sudomino tas pa sakojimas, kad užsimiršusi pagalvojau; „Kaip dar visi jo draugai nenulėkė pas de kaną, prašydami perkelti j lietuvių kalbos ir literatūros specialybę?" Atsisveikinusi nebesvarsčiau, kodėl būtent Skirman tas Valentas buvo išrinktas Universiteto lituanistų ko mandos kapitonu. J. SIMONAViCiUTE
Kreipimasis priimtas Universiteto mokslo pirmūnų atstovų pasitarime 1974.IV.19.
riems netrukdo pašlijusi sveikata ir leidžia amžius, jau išlaikė PDG normas, ar ba jiems tetrūksta dviejų trijų normatyvų įskaitų. Pats laikas pajudėti Skai čiavimo centro ir Mokslinės bibliotekos darbuotojams — jie visiškai nelaiko PDG
normų ir nėra nė vieno ženklininko. Fizinio lavinimo katedros vedėjas P. Urbonas pabrėžė, kad katedros darbuotojai da bar visada pasirengę sudary ti sąlygas PDG normoms lai kyti. „TS" inf.
Dėmesio! Rektoratas praneša, kad dieninio skyriaus stu dentams nebus užsiėmimų gegužės 9 ir 10 dieno mis. Gegužės 10 d. užsiėmimai nukeliami Į 12 d.
KOMJAUNUOLI,
TAVO
GARBES PAREIGA — DALYVAUTI DARBO
IR POILSIO STOVYKLOJEI
Atsakinga užduotis TSKP CK savo kreipimesi į partiją, į tarybinę liaudį pareiškė įsitikinimą, kad ir tarybinis jaunimas su naujo mis jėgomis patvirtins savo ištikimybę Lenino priesakams, Komunistų partijos reikalui, pažymės sprendžiamuosius penkmečio metus geru mokymusi ir spartuolišku darbu. Sąjunginis studentų statybininkų būrys 1974 m. vasarą įsipareigojo atlikti darbų daugiau kaip už vieną milijardą rublių. Sprendžiant šį uždavinį nauji reikalavimai keliami ir Universiteto statybiniam būriui „Juventus-74". Mūsų studentai turės atlikti darbų už 1 mln. 100 tūkst. rublių. Kiekvieno studento išdirbis per visą vasarą turi pasiekti 1200 rub. Tai labai atsakinga užduotis. Praėjusiais metais kiekvie no Universiteto studento išdirbis siekė 1050 rub. Taigi, šiais metais reikės dar labiau pasitempti, racionaliau pa naudoti Universiteto galimybes, geriau organizuoti darbą. Sį uždavinį spręs 35 mūsų studentų statybininkų būriai. Keturi iš jų dirbs liaudies demokratijos šalyse, trys įvai riose Tarybų Sąjungos vietose už respublikos ribų. Res publikoje štabas numato koncentruoti būrius Sakių, Kap suko, Vilkaviškio, Alytaus, “Varėnos ir Širvintų rajo nuose. Visos mūsų respublikos aukštųjų ir specialiųjų viduri nių mokyklų stovyklos padalintos į keturias zonas: Žemai tijos, Aukštaitijos, Vilniaus—Kauno ir Suvalkijos. Daugu ma Universiteto stovyklų priklausys Suvalkijos zonai, o keturios stovyklos Širvintų rajone ir stovyklos Kaišiado ryse bei Vilniuje — Vilniaus—Kauno zonai. Mūsų universitetas turi stovyklų Suvalkijoje tradicijas. Jau keletą metų Teisės fakultetas bendradarbiauja su Sa kių rajono Paveliuonos tarybiniu ūkiu, filologai jau antri metai stovyklaus Vilkaviškio rajono Sapalų tarybiniame ūkyje. Šiais metais, kaip ir pernai, numatoma bendradarbiauti su Tartu universitetu. Estų studentai dirbs kartu su mū siškiais Sakių rajone. Gražioje vietoje prie Nemuno, Plokščiuose, galvojame organizuoti Universiteto studentų statybininkų būrių sąskrydį. Studentai, išskyrus filologus, stovyklaus viena pamai na. Ji prasidės liepos 7 d. ir tesis iki rugpjūčio pabaigos. Filologai dirbs po mėnesį. Visi mūsų būriai, dirbantieji statybose, dalyvaus socia listiniame lenktyniavime, jiems bus skiriamas ypatingas dėmesys. Nuo jų darbo nriklausys ir viso Universiteto studentų būrių darbo sėkmė. Svarbiausias štabo uždavi nys paruošiamuoju laikotarpiu — organizuoti šių būrių profesinį mokymą. Mokyklai, studentų statybininkų būrių judėjimo nugalė tojai, LTSR Ministrų Taryba ir LLKJS CK yra įsteigęs pereinamąją Raudonąją vėliavą ir premiją. Si vėliava daugiausia svečiuodavosi Kauno politechnikos institute. Komjaunimo komitetas ir Studentų statybininkų būrių šta bas dės visas pastangas, kad ši vėliava neaplenktų ir mū sų universiteto. Sėkmė, žinoma, didžiąja dalimi priklau sys nuo pačių studentų stovyklautojų. Be to, Universite to SSB štabas mano organizuoti ir „Geriausios stovyklos", „Geriausio viršininko", „Geriausio komisaro" konkursus. Universiteto SSB štabas kreipiasi į visų fakultetų akty vą, būrių viršininkus ir komisarus, kviesdamas sąžiningai padirbėti stovyklų paruošiamuoju laikotarpiu. Kas nepa gailės jėgų, laiko ir iniciatyvos dabar, tam bus lengvesnė ir malonesnė vasara. Universiteto komjaunimo komitetas ir SSB štabas įsiti kinę, kad komjaunuoliai ir studentai supras savo uždavi nių svarbą ir juos garbingai įvykdys. Didžiausias krūvis 1974-ųjų metų trečiajame semestre tenka dabartiniams pirmakursiams. Nuo jų sąmoningumo ir darbo priklausys mūsų Universiteto garbė. E.MONSTAVlClUS Universiteto SSB štabo viršininkas, Z. BURNYS štabo komisaras
Draugystės aikštė
Greifsvalde
KVIEČIA PARODA Vidmantas ištisus penke rius metus puošė bendrabutį savo piešiniais, tačiau tiktai šį pavasarį turime progos su sipažinti su visa jo kūryba. Medžio drožiniai, šešerių metų darbo vaisiai — kari katūros satyriniam laikraštė liui — papuošė bendrabučio Nr. 5 poilsio kambarį. Čia veikė šeštakursio V. Kvik-
Dėmesio! „Minties" leidykla išleido LTSR Istorijos - etnografijos muziejaus leidinį, paruoštą etnografės Stasės Bernotie nės, „Lietuvių liaudies mote rų drabužiai XVIII a. pab. — XX a. pr.". Siame leidinyje autorė ap rašo kiekvieno Lietuvos et nografinio rajono moterų drabužius, parodo jų sudėti
no dailės kūrinėlių paroda. Vakaro metu „Pavasaris že mėn sugrįžo", kurį suruošė bendrabučio literatai kartu su bendrabučio taryba, apie pirmuosius kūrybinius ban dymus pasakojo parodos au torius, skambėjo jaunųjų poe tų posmai apie pavasarį, ei les deklamavo M. Kuzmaitė, D. Kviklienė, Z. Matuty tė, E. Vyšniauskaitė. F. KIRDEIKIS
nes dalis. Albumas gausiai iliustruotas spalvotomis ir juodai baltomis nuotrauko mis. Leidinyje panaudota gausi LTSR Istorijos - etno grafijos muziejuje sukaupta medžiaga. Albumo formatas 30X24 cm, 277 psl., spausdintas kreidiniame popieriuje. Leidinys užsakyminis ir parduodamas LTSR Istorijosetnografijos muziejuje.
Greifsvalde mus pasitiko vidutinio ūgio simpatiška mergina ir tikrai krepšininko duomenų vaikinas. Inga ir Akselis — prisistatė jie. Vė liau mes sužinojome, kad Akselio pavardė Krameris, o Ingos — Karnapkė. Dar po minutės šauniu vengrų „Ikarusu" skutome link stu dentiškų bendrabučių, už miršę nuovargį ir kelionės nuotykius, kurių pasitaiko net kelyje iš Plungės į Tel šius. Senas mūsų universitetas, tačiau greifsvaldiečiai savo Alma Mater pustūkstantmetį atšventė dar 1956 metais. O pasitiko mus visai jauni šei mininkai, taip pat ir pirma sis prorektorius dr. P. Hauckas. Su rektoriumi susipaži nome žymiai vėliau — mi tingo ,,Draugystės" aikštėje metu, kur jis atskubėjo tie siai iš mokslinės konferenci jos Jugoslavijoje. Pirma platesnė pažintis su Greifsvaldo studentais įvyko auloje. Ir ne tik su jais. Kaip tik čia prasidėjo mūsų draugystė — čekų, lietuvių, vokiečių, vengrų, lenkų. Nu skambėjo fanfaros, įnešama universiteto Laisvojo vokie čių jaunimo sąjungos vėlia va — prasideda iškilmės ir konferencija, skirti VDR įkūrimo 25-mečiui. Susirin kusius pasveikino prorekto rius, universiteto FDJ (Freic Deutsche Jugend — Laisvojo vokiečių jaunimo sąjunga) komiteto sekretorius V. Tevsas, net visoje Demokratinė je Vokietijoje garsus studen tų ansamblis „Potiomkinas". Reikia pastebėti, jog mūsų bičiuliai vokiečiai daina su geba uždegti, patraukti visą
BENDRABUČIUOSE Tik prieš kelis mėnesius įsikūrė Universiteto studentai naujuose bendrabučiuose. Jie turi daug rūpesčių: rei kia dar daug padirbėti, no*rint gražiai susitvarkyti. O kaip gyvena senųjų bendrabučių gyventojai? „Trečiasis“ — vienas di džiausių Universiteto bend rabučių. Jame gyvena ar tik ne 5 fakultetų studentų. Svaru pastato viduje ir aplink jį. Tik vėliau iš bendrabučio tarybos pirmi ninko sužinojau, kad buvo surengę talką. Dabar ir pa tiems malonu, ir kitiems ne gėda parodyti. Bendrabučio tarybos pirmi ninkas A. Daniela, MMF IV kurso studentas, pirminin kauja vos antras mėnuo. Uoliai į darbą kibo jo vado vaujama atnaujinta taryba.
Ekspozicijoje - maskviečių darbai Neseniai turėjome progos susipažinti su Riazanės Ra diotechnikos instituto fotoklubo darbais. Šiomis dieno mis fotoklubas atšventė savo 10 metų jubiliejų, į kurį bu vo pakviesti ir žurnalistikos mokomosios fotolaboratorijos fotografai. Jubiliejaus proga „Meščera“ organizavo dide lę fotoparodą. Joje buvo eksponuojamos 29 fotoklubų, su kuriais riazaniečiai palai ko ryšius, fotodarbų kolekci jos. Jų tarpe buvo ir žurna listikos spec. III k. studentų J. Jakimavičiaus, A. Saba liausko ir A. Staniulio dar
LAIKRAŠTIS EINA
NUO 1950 METŲ
bai. Plečiasi mokomosios fotolaboratorijos pažinčių ratas. Šį kartą Riazanėje užsimez gė nauji kūrybinės draugys tės ryšiai su Maskvos, Ode sos universitetų, Minsko Ra diotechnikos instituto ir ki tų TSRS aukštųjų mokyklų fotoklubais. Parsivežėme ke letą įdomių fotoparodų. Šį kartą pristatome Mask vos universiteto Žurnalistikos fakulteto fotožurnalistikos specialybės studentų darbus. Ką nors ypatinga apie šias nuotraukas pasaky ti negalėtume. Tačiau gra
KAINA 2 KAP.
žiausia jose — jausmas, vie nijantis atskirų autorių dar bus, — internacionalinė drau. gystė, gimusi Maskvos uni versiteto auditorijose, kur susitinka beveik visų pasau lio tautų atstovai. Gerai pagauti studentiško gyvenimo kasdienybės mo mentai („Po skambučio", „Pertrauka), sportinės kovos akimirkos („Estafetė 4X X100"). Dauguma maskviečių nuo traukų — dokumentinės, re portažinės, nepretenduojan čios į gilesnį meninį sprendi mą, tačiau jau galime už
auditoriją, — tai mes paju tome jau posėdžio pabaigo je, pritardami universiteto FDJ organizacijos himnui „Hans Beimler". Hansas Beimleris — Ispanijos pilie tinio karo didvyris, komisa ras, jo vardas suteiktas vie nai iš geriausių VDR aukštų jų mokyklų jaunimo organi zacijų. Paskui sekė pilnos malo nių įspūdžių dienos. Kaip akimirka pralėkė studentų mokslinė konferencija. Vil niečių studentų atvykome tik trejetas, vadinasi, buvo tik trys ir pranešimai. O no rinčių pasiklausyti atsirado tikrai daug. Apsilankėme Istorijos, Chemijos ir Medici nos fakultetuose. Tuo metu, kai mes svečiavomės atski rose sekcijose, mūsų univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas tarė si dėl studentų darbo ir po ilsio stovyklos organizavimo. Dar daug pamatėme, ap lankėme, įvyko malonių pa žinčių. Įsimintina mūsų in ternacionalinio kolektyvo trumpa kelionė po senuosius respublikos šiaurinės dalies miestus. Pasitiko grakštus ir iškil mingas Rūstokas, puošnus viduramžių bokštais ir šiuo laikinės laivų statyklos kra nų strėlėmis. Kaip gerą pri siminimą išsivežėme krūvą suvenyrų, aš — mažą turis tinį burlaivį, aišku, telpantį kartoninėje dėžutėje. Jau pakeliui į Greifsvaldą aplan kėme Galentiną — tarptau tinę studentų darbo ir poil sio stovyklą. Čia dar kol kas kaukši kirviai ir dūzgia piūklai, tačiau nepraeis ir keturi
mėnesiai, o tenykščio ežero pakrantėje suplevėsuos drau gystės vėliava, jungianti ke lių šalių jaunimo pasiunti nius. Šioje stovykloje pirmą kart dalyvaus ir Vilniaus universiteto studentai. Greifsvalde mūsų laukė staigmena — atvyko čiliečių I Žmogus gyvena, dirba studentų ansamblis „Hos ir ilsisi naudodamasis nePampa" (nuotraukoje kairė i išsenkamais gamtos ištek je). Visus sužavėjo skambios liais. Todėl gamtos ap Lotynų Amerikos tautų dai sauga tapo socialine ir nos ir ritmai, pietietiškas J ekonomine problema. temperamentas. Koncertas pavirto didele manifestacija, kurioje buvo išreikšti kuo karščiausi sveikinimai kovo jančiai Čilės liaudžiai, pa gerbti kovoje kritę ištiki mieji jos sūnūs. Sekančia dieną „Hos Pampa" ansamb lis koncertavo solidarumo su Čilės liaudimi mitingo da lyviams centrinėje miesto aikštėje (nuotraukoje kairė je), kurią užplūdo ne tik studentija, (jų buvo iš Len kijos, Vengrijos) bet ir dau gybė Greifsvaldo gyventojų. Pravartu prisiminti, jog ši Balandžio mėn. Gamtos aikštė vadinasi „Freundschaft" — „Draugystės" — fakultete įvyko konferen cija, kurioje ir buvo na vardu. Prabėgo draugystės dienos, grinėjami gamtos apsau kupinos dainų, juoko, šiltų gos klausimai. rankų paspaudimų. Atsisvei Dekanas doc. R. Tarvy kinimo metu Greifsvaldo ge das pabrėžė, kad gamta ležinkelio stotyje mes šoko me čardašą. Ratas buvo itin yra mūsų namai, ir kad platus, nes jis jungė gerus mes turime sudaryti pa draugus — ir lenkus: Evą, grindus, kaip apsaugoti Dariją, Voiteką, ir vengrus tuos namus, kuriuose gy Editą, Agneš, Sandorą, Žol- vename. Žmogaus ūkinės taną, ir vokiečius Ingą, Ka- veiklos rezultate susidarė rin, Hansą, ir mus lietuvius noasfera, iškilo naujų už — Janiną, Steponą, Algį, Do davinių. mą.
\ Gamta — mūsų namai
J
„Todėl mūsų gamtinin-
D. KAUNAS j kai, — nurodė doc. R. IV k. bibliotekininkas Tarvydas, — turi visa tai
giliau panagrinėti. Gam tos apsauga nuo ateinan čių metų bus dėstoma mūsų fakulteto studen tams kaip pagrindinis da lykas." Apie Lietuvos ornito rai dirba bloko seniūnas FF fauną (paukščius) ir jos IV k. studentas S. Eitminavi- į apsaugą pranešimą skaitė čius, spaudos platintoja MMF < I k. biologas S. Karalius. IV k. stud. V. Razmutė, — Lietuvoje nyksta daug pasakoja pirmininkas. — < paukščių: juodasis ir balNeatsilieka ir sporto sekto rius, vadovaujamas MMF II J tasis gandras, o taip pat k. stud. J. Stonkaus. Įvyko žalvarnis ir kiti. Mat, krepšinio varžybos, rungty žmogus savo ūkine veik la sutrikdo biologinę pu niaus futbolininkai. Daug dar teko kalbėtis su siausvyrą. tarybos nariais apie studen Apie Kuršių Nerijos tu gyvenimą bendrabutyje. augalijos apsaugą kalbė Už buities sektorių atsakin ga IV k. bibliotekininkė B. jo IV k. biologė M. Kirdeikytė. Miško santykius Šopaitė pasakė: — Su bendrabučio komen su gyvūnais ir žmogumi dante mes, kiek galime, į nagrinėjo III k. biologas stengiamės patenkinti stu į D. Padvaiskas. III k. geo dentų poreikius. Tačiau rei logas A. Kuzinas skaitė kia ir patiems bendrabučio pranešimą apie požemi gyventojams geriau prižiūrė nių vandenų pertekėjimo ti savo namus. ' galimybes ir hidrochemiA. NUGARAITĖ j nio rodiklio nustatymą. Bene pats įdomiausias pranešimas buvo IV k. geografės D. Pliuškytės. Ji nagrinėjo Platelių landšaftinio draustinio gamtą ir poilsiautojus. Po konferencijos akty viausiems gamtos apsau gos dalyviams buvo pa reikštos Gamtos apsau gos komiteto padėkos, jie apdovanoti asmeninė mis dovanėlėmis.
Puoškime savo buitį Balandžio mėnesį bendra butyje vyko švaros savaitė. Komisija, sudaryta iš tarybos narių, tikrino kambarių tvar ką ir vertino pažymiais. Vie nus penketus turi 112 kam bario gyventojos, Filologijos fakulteto III k. germanistės 2. Ridikevičiūtė, R. Baradinskaitė, V. Gudėnaitė. Per nai jų kambarys buvo šva riausias, todėl merginos ir šiais metais nelinkę nusileis ti. 55-asis kambarys — vaiki nų karalystė. Čia gyvena Chemijos fak. pirmakursiai. Busimiesiems chemikams pa tinka gyventi bendrabutyje, todėl vaikinams reikia pasi tempti, nes kambario žurna le pažymiai vis blogėja. — Bendrabučio tarybos na riai stengiasi, kad studentų laisvalaikis būtų įdomus. Ge-
čiuopti kai kuriuos pirmuo sius bandymus išsiveržti iš dokumentiškumo, polinkį į meninę fotografiją. Iš kai kurių nuotraukų dvelkia švelnus poetiškas jausmas su kuriuo autorius žiūri į fotoobjektą. Jaunieji foto grafai bando kurti nuotrau kos nuotaiką. Ypač pavykęs tokio bandymo pavyzdys — I. Gavrilovo „Ritmas". Lanks čios figūros vamzdžių kiau rymėse suteikia nuotraukai ekspresiją, veržlumą. Ta prasme taip pat neblogai pa vykęs A. Fedorenkos „Ry tas", kur švelniais tonais nu piešta miesto geometrija pa deda sukurti ryto nuotaiką. V. DAUNORAITĖ
1. SVĖGŽDAITĖ
RITMAS L GAVRILOVAS Iš Aulos koridoriuje veikiančios maskviečių parodos
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25894, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4100 egz. LV 03840 Užs. Nr. 1760
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA