VISŲ
J.1
• * raa a e fa a į^B 8 8 a a ar
Salių
proletarai, vienykitės/
C, C\12V13I I JIS
scupenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO EKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nl’. 17 (1042 1978 m. gegužės 26 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAF.
■ S.ečiui
buvo
surengta surengta
lel Kursija po Vilnių. Su di rgliu susidomėjimu apžiūrėjo ir gerai įvertino mūsų Alma Maier restauravimo darbus.
I — Vilniuje lankausi jau ne pirmą kartą — pasakė plfgangas Mlule, — todėl
I Mūsų Universitete vyko I mpiada „Studentas ir ii jkslo bei technikos pažanskirta VLKJS 60-čiui. __ iriu trumpai apžvelgti šio ginio rezultatus. Jniversiteto studentai žies sesijoje parodė išaugusį deminio pažangumo lygį, uose fakultetuose yra ig mokslo pirmūnų, gerai labai gerai besimokančių lentų, kurie savarankiškai naši į pasirinktą specialy-
S
VYRŲ CHORO VIEŠNAGĖ GREIFSVALDE SESIJAI — GEROS ŽINIOS
—Esu patenkintas studen tų žiniomis. Galiu paminėti Kubilinską, Elinską, Arasimavičių, — kalba docentas. — Jie atsakinėjo tikrai pui kiai ir net labai gerai. Nors... ką tik baigė atsakinėti gana blogai pasiruošęs egzaminui studentas. Bet, ka dangi epidemiologijos kursas bus tęsiamas, — jie dar tik penktakursiai — išryškėjusias studentų žinių spragas bus galima pataisyti kitais metais. Atsisveikinu su docentu, penktakursiais, Nėra laiko džiaugtis medikų penketais. Reikia kibti į mokslus — vi siems artėja sesija.
Gegužės 16 dienos vaka ras. Gamtos mokslų fakulteto didžiojon auditorijon renkasi merginos ir vaikinai. Pasi tempę, šventiškai rimti ir orūs. Juos lengva suprasti: šian dien, po dvejus metus truku sių užsiėmimų, jiems iškil mingai įteikiami VU VPF Gamtos apsaugos skyriaus baigimo pažymėjimai. Jie įgy ja gamtos apsaugos organiza toriaus visuomeninę profesi ją. „Profesiją, — savo ataskai toje pasakė skyriaus vado vas doc. V. Skuodis, — taip labai reikalingą mūsų kraš tui, valstybei, visuomenei". Jų 43. Tai antroji šios visuomeninės profesijos spe cialistų laida mūsų universi tete. Tam, kad šį vakarą bū tų iškilmių kaltininkais, jie išklausė 112 valandų teorinį kursą, dalyvavo paskaitoseekskursijose, pažintinėse eks kursijose, trukusiose po 24 valandas, atliko praktikos darbui. Tęorinį kursą skaitė, rengė paskaitas-ekskursijas ir pažin tines ekskursijas bei prakti kos darbus 42 dėstytojai — .tai žymūs atskirų sričių spe cialistai, plačiai žinomi mokslo, kultūros ir visuome nės veikėjai, kaip LTSR nu sipelnęs gamtos apsaugos veikėjas V. Bergas, žymus zoologas doc. A. Mačionis, LTSR MA Miškų instituto v. m. b. V. Valentą, LTSR Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos valdybos virši ninkas R. Darškus, Gamtos apsaugos komiteto pirminin kas K. Giniūnas, VISI prof., dr. K. Šešelgis, žymus archeo logas LTSR MA Istorijos ins tituto v. m. b. A. Tautavi čius, Dailės instituto doc. A. Tauras ir kt. Be VU VPF baigimo pa žymėjimų jiems įteikti ir Liaudies universiteto baigi mo diplomai. Sveikinimą, prieš metus baigusių šį skyrių ir susibū rusių į gamtosaugininkų klu bą „TERRA PURA" perdavė, šio klubo valdybos atstovai. Baigusiems Įteikiami klubo nuostatai. Jie tampa klubo nariai:. Skyriaus klausytojų ir bai gusiųjų daugumą sudaro Gamtos fakulteto studentai, yra atstovų ir iš Medicinos, Ekonominės kibernetikos Pramonės ekonomikos fakul tetų, iš VISI Statybos fakul teto. Tačiau jų tik keletas. Linkėdami geros kloties absolventams, kviečiame skaitytojus pakeisti juos klausytojų auditorijoje. Aka demiko V. Sokolovo žo džiais tariant.......... ekologinio auklėjimo problema yra daug gilesnė, ir mes ją laikome moralinio auklėjimo dalimi, ir' tai ypač svarbu dabar tiems, kurie šiandien moko si aukštojoje mokykloje, o rytoj spręs gamtos likimą. Joks auklėjimas neįmanomas be tinkamų žinių. „O žinios —• įgyjamos!
V. KUNDROTAS
E. RUDNICKAITĖ
V. Naujiko nuotraukoje: Universiteto partijos komiteto sekretorius, docentas K. Poš kus, Erfurto medicinos akademijos partijos komiteto sekretorius Volfgangas Miule, Me R. KANAPIENIS dicinos fakulteto prodekanas M. Sakalinskas.
TURIME KUO PASIDŽIAUGTI Prasideda pavasario sesija. Vienas iš pasiruošimo etapų buvo studentų dalyvavimas Sąjunginėje olimpiadoje „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga". Čia jie galėjo patikrinti įgytas žinias ir gabumui. Universitete vykusiame
olimpiados ture buvo su rengta 10 dalykinių olim piadų. Jose dalyvavo 1521 studentas. Įvyko 41 konkur sas pagal specialybes, kuria me dalyvavo daugiausia studentų — net 3447. Taip pat buvo suruoštos penkios kursinių ir diplominių darbų,
astuonios gamybinių praktike rezultatų apžiūros. Visuosr olimpiados konkursuose da lyvavo 5311 studentų arba apie 66% visų dieninio sky riaus besimkoančiųjų. 4444 studentai sėkmingai įvykdė J turo programą. Visa tai rodo, kad Universiteto studentą yra pasiryžę garbingai sutik ti VLKJS 60-metį, naujais laimėjimais pažymėti Univer siteto 400 metų jubiliejų. M. UTARAS
Sesija, sesija. . .
V. Kundroto nuotraukose: Epidemiologijos egzaminą laiko Vidmantas Arasimavičius. Ruošiasi atsakinėti Gre ta Andrijauskaitė ir Bronė Beizarytė.
KĄ IŠMOKAI—TĄ ZINAI
kai pats esi stebėtojas. Nejauditavęs nei lapeliuose grasurašyti egzaminų klau pila komentarai, klausimai, pi, nei egzaminuotojo pakyla šurmulys. — O kiek tikėjaisi? — raėjusį ketvirtadienį ap- paklausiau Vidmantą, kai stu nkiau Medicinos fakulteto dentų įspūdžiai šiek tiek nu itarijos, higienos ir epide- blėso. ologijos specialybės penkto — Keturių ir tikėjausi. įso studentų pirmajame — O kodėl ne penkių? s sesijos egzamine. — Penketas laimės da■Virsteli auditorijos du>■ ir visi koridoriuje lau- lykas. Gal ir taip, bet mes geriau lntys savo eilės penktakur1 palinksta jų pusėn. Šyp- žvilgterėkime, kas vyksta už lamasis išeina pirmasis eg- tų šiandien truputėlį ypatin Wną išlaikęs Vidmantas gų durų su tokiu paprastu ■asimavičius. „Kiek?" — užrašu „Auditorija". Įeinu vi ■eturi". Po šių žodžių pasi- dun. Atsakinėja Vytautas Ku
LITERATŲ KONKURSO NUGALĖTOJAI
pažymėjimai
malonu pažymėti, kad kasmet jūsų miestas vis gražėja. Nuoširdžiai džiaugiuosi, maty damas, kaip senasis Universi tetas kruopščiai ruošiasi sa vo 400 metų jubiliejui. Tai svarbus įvykis visoje mokslo istorijoje. Kartu su jumis šią šventę švęs ir mūsų Akade mijos studentai. Norisi palinkėli visiems Universiteto dėstytojams, dar buotojams ir studentams gra žiais pasiekimais darbe ir moksle pasitikti šį garbingą jubiliejų. Manau, kad dviejų aukštųjų mokyklų — Vil niaus Universiteto ir Erfurto Medicinos akademijos bend radarbiavimas jubiliejiniais metais dar labiau išsiplės.
bę, dalyvauja SMD moksli nių būrelių darbe. Gamybi nių ir mokomųjų praktikų rezultatai rodo didelį studen tų norą gerai dirbti pasi rinktoje specialybėje. Kas met vis geriau parašomi ir apsiginami kursiniai ir dip lominiai darbai.
ĮDOMUS SUSITIKIMAS
'Įteikti VPF
VEČIAS IŠ ERFURTO Mūsų Universitete kom uninio komiteto kvietimu nkėsi VDR, Erfurto medicij>s akademijos partijos koJileto sekretorius Volfgangas Miule. Svečias perskaitė pa■aitą Universiteto komMunimo aktyvui ir medicinos Hkulteto komjaunimo bluHi. Dalyvavo univer >iteto Bdovybės posėdyje, kuriaU buvo aptartas tolesnis Ich ėjų aukštųjų mokyklų Hndradarbiavimas.
ŠIAME NUMERYJE:
bilinskas. Iškart matyti, kad vaikinas pasiruošęs egzami nui gerai. Užtikrintai atsako į pirmą klausimą, antrą, tre čią. .. „Bus penki" — nu sprendžiu mintyse. Neapsiri kau. Vytautas gavo „laimės dalyką" — penketą. Po jo atsakinėja Eugenijus Elinskas. Jo įskaitų knygutėn taip pat įrašoma „labai gerai". Merginos neskuba. Pralei džia vaikinus į pirmas gretas. Tik kai šie ant savo kailio išbando egzaminą, Greta Andrijauskaitė pagaliau įeina auditorijon, ir, ištraukusi bi-
lietą, pradeda ruoštis atsaki nėti. Dalia Dųlevičiūtė, Viktori ja Repšytė ir kitos jų bendrakursės laukia koridoriuje. Jos dar tik ruošiasi eiti traukti „laimingų" bilietų. Kad tokių bilietų daugiau būtų, varto, skaitinėja užra šus. Džentelmeniškai dalijasi savo žiniomis Vytautas Ku bilinskas. Įpusėjus epidemiologijos egzaminui, keletą žodžių pa prašiau pasakyti egzaminuo jančio penktakursius docento Jono Prapiesčio.
PRADŽIA JAU YRA... Gegužės 17 d. Saulėtekio ai. Jungtiniame korpuse vy ko Klaipėdos miesto vado vaujančių partinių ir tarybi nių darbuotojų susitikimas su VU besimokančiais stu dentais klaipėdiečiais. Šį su sitikimą organizavo Universi teto partijos komitetas. Jame dalyvavo LKP Klaipėdos m. Komiteto pirmasis sekreto rius J. Gureckas, antrasis sekretorius A. Vaitiekūnas, LDT Vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduo tojas V. Greičiūnas, drg. Songaila, taip pat VU rekto rius prof. J. Kubilius, parti nės organizacijos sekretorius doc. K. Poškus. J. Gureckas papasakojo apie paskutinuoju metu įvy kusius pakitimus Klaipėdoje, apie pagyvėjus} kultūrinį gy venimą: atsidarė paveikslų galerija, kurią jau šiais me tais aplankė 18 tūkst. žmo nių, o buvo planuota tik 9 tūkst., susikūrė įvairios miesto kūrybinės organizaci jos. Plečiasi ir mokymo siste ma. Neseniai pradėjo veikti Šiaulių Pedagoginio, Kauno Politechnikos instituto filia-
V. Naujiko nuotraukoje: susitikimo metu.
lai, projektuojamas statisti kos centras, o darbuotojų trūksta daugelyje pramonės šakų. Taigi visos sąlygos jau niems specialistams dirbti ir kultūringai leisti laiką. Drg. J. Gureckas ir kiti partiniai darbuotojai kvietė studentus atvykti dirbti į Klaipėdą. — Mums reikalingi specia listai, geri specialistai, baigę aukštąjį mokslą, — pabrėžė J. Gureckas. — Manome, jog jau klaipėdiškiai, grįžę į sa
NUGALĖTOJAI SUPAŽINDINAME SU SMD XXX KONFERENCIJOS GE RIAUSIŲ DARBŲ AUTO RIAIS ISTORIJOS FAKULTETAS Arecheoloqi jos sekcija
I vieta — V k. stud.’ A. Luchtanui II vieta — V. k. stud. A. Butrimui. IV k. stud. Lukošiū tei
III vieta — IV k. R. Adamavičiut1
stu.
G. Vaitkevičiui.
V
stud.
k.
vo gimtąjį miestą .tikrai ne pagailės jėgų, kad jis plėstųsi ir būtų dar gražesnis. Stu dentai buvo supažindinami su darbo bei gyvenimo sąlygo mis Klaipėdoje. Vaikinai ir merginos dar ilgai „kankino" J. Gurecką, ir kitus jiems rūpimais klausimais. Kas gi paskatino organi zuoti šį susitikimą? Lygiai prieš metus VU atstovai lan kėsi Klaipėdoje. Tada jie ir pakvietė klaipėdiečius pasi
svečiuoti pas mus. Kaip ma tome klaipėdiečiai žodį ište sėjo. Įvyko įdomus ir šiltas susitikimas. — Tai dar tik pirmas „bly nas", — sako Universiteto partinės organizacijos sekre torius doc. K. Poškus, vienas iš šio renginio organizato rių. — O kaip žinome, visa da pirmieji blynai būna pri svilę. Gali būti, kad ir šiame susitikime buvo trūkumų, juk tai tik pirmas toks susitiki
A. Matulis) II vieta — IV k. stud. M. Buikai (vad. doc. R. Ziliukas) III vieta — IV k. stud. G. Alenkovičiui (vad. m. k. J. Kaniauskas) Puslaidininkių fizikos sekcija
I vieta — I k. stud. G. Treideriui (vad. v. m. b. C. Mačiulaitis) II vieta — V k. stud. V. Karalkevičiūtei (vad. doc. J. Vaitkus ir v. m. b. F. Senulis) III vieta — IV k. stud. A. Žukauskui (vad. m. k. R. Baltramiejūnas ir j. m. b. E. Kuokštis) Bendrosios fizikos ir spektroskopijos sekcija
I vieta — V k. stud. J. Liubinaitei (vad. asist. V. Balevičius) > II vieta — IV k. stud. B. Grigolaitei (vad. S. Balsys) III vieta — IV k. stud. V. Marčiulionytei (vad. doc. A. Kazlauskienė ir j. m. b. V. Kietlenė). ir A. Zentelytei V k. stud. (vad. doc. E. Žurauskienė) MATEMATIKOS FAKULTETAS Programavimo sekcija
Ftnografijos sekcija
I vieta — III k. stud. S. Gutautui (vad. prof. P. Dundu lienė) II vieta — IV k. stud. V. Pečkytei (vad. prof. P. Dun dulienė), II k. stud. Z. Nekrošytei (vad. prof. P. Dundulie nė), III k. stud. Z. Gureckui (vad. prof. P. Dundulienė) III vieta — III k. stud. V. Stanevičiui (vad. prof. P. Dundulienė), V k. MMF stud. A. Baliūnaitei (vad. prof. P. Dundulienė)
I vieta — V k. stud. A. Baliūnaitei (vad. m. k. G. Gri gas) II vieta — V k. stud. K. Gečui (vad. m. k. R. Pliuškevičius) ir V. PiekaiteiV k. stud. (vad. m. k. G. Gri gas) III vieta — V k. stud. R. Petrauskui (vad. e. doc. p. V. Tumasonis), II k. stud. R. Krasauskui (vad. vyr. d. J. Ambrasas), V k. stud. L. Jurevičiūtei (vad. vyr. dėst. J. Ambrasas)
Lyginamosios bibliotekininkystės sekcija
Analizės ir topologijos sekcija
I vieta — III k. stud. G. Ragauskaitei (vad. doc. G. Raguotienė), IV k. stud. D. Gabrėnaitei (vad. doc. A. Mieži nienė) II vieta — III k. stud. V. Raišelytei (vad. doc. V. Urbo nas), III k. stud. R. Lingiui (vad. doc. V. Urbonas). II1I vieta — IV k. stud. J. Genčiauskaitei (vad. doc. Z. Zaveckienė) III k. stud. V. Smolenskaitei (vad. vyr. dėst. A. Kancleris)
I vieta — V k. stud. Algimantui Raginiui (vad. doc. A. Matuzevičius) II vieta — IV k. stud. Kęstučiui Liubinskui (vad. doc. V. Kaballa)
Knyqotyros sekcija
II vieta V. Žukas). III vieta V. Žukas).
— V k. stud. J. Valickaitei (vad. e. prof. p. IV k. stud. A. Baškytei (vad. dėst. D. Kaunas) — II k. stud. Z. Girdėnui (vad. e. prof. p. V k. B. StonkevičSūtei (vad. dėst. D. Kaunas) Informatikos sekcija
I vieta — III k. stud. E. Petreikytei (vad. vyr. dėst.
II vieta — V k. stud. R. Mleliauskaitei (vad. vyr. dėst. A. Kancleris), IV k. stud. D. Taločkaitei (vad. doc. L. Vladimdtrovas) III vieta II k. stud. R. Andrejevai (vad. doc. L. Vladimirovas), II k. stud. A. Cepanauskui (vad. doc. L. Vladimirovas) FIZIKOS FAKULTETAS Kieto kūno elektronikos sekcija
I vieta — IV k stud. A. Kubiliui (vad. vyr. dėst. A. Pa žėra) ir III k. stud. E. Rudinskui (vad. jaun. moks!, bendr. A. Barzdėnas) „ ,, , II vieta — V k. stud. S. Bekariukui (vad. doc. B. Aleksieiūnas ir vyr. moksl. bendr. V. Vėteikis) III vieta — V k. stud. A. Lazutkai (vad. vyr. dėst. A. Pažėra) Astronomijos ir kvantinės elektronikos sekcija
III k. stud. S. Malijauskui (vad. j. m. b. I vieta A. Ralys) II vieta — IV k. stud. V. šaškovui (vad. v. m. b. V. Gudelis) , _ . III vieta — V k. stud. A. Lukšiui (vad. doc. A. Piskars kas) Radiofizikos sekcija
I vieta — II k. tiekūnas ir v. m.b. II vieta — IV Ivaška) III vieta — IV J. Meškauskas)
stud. V. Liuoliiui (vad. v. m. b. F. VaiC. Pavasaris) k. stud. R. Juškevičiui (vad. v. d. V.
k. stud.
A. Ambrasui
(vad. v. m. b.
Teorinės fizikos sekcija_________
_
I vieta — V k. stud. Antanui Geniui (vad. mat. m. kand.
Operacijų tyrimo sekcija
I vieta — V. Daukšui (vad. m. k. A. Apynys) ir Bro niui Andriukaičiui (vad. m. k. Vaclovas Ciočys). II vieta — V k. stud. M. Rachlinul (vad. doc. R. Jasilionis) III vieta — IV k. stud. E. Ivoniui (vad. asist. P. Rut kauskas), A. Grikieniui IV k. stud. (vad. m. k. J. Jačiauskas), E. Valavičiui V k. stud. (vad. m. k. D. Sudžiūtė) Artutinių skaičiavimo metodų sekcija
I vieta — V k. stud. J. Sartauskui (vad. e. doc. p. F. Ivanauskas) II vieta — V k. stud. N. Antanavičiūtei-Jusiuvienei (vad. vyr. dėst. Uždavinys). V k. stud. V. Gailiešiūtei (vad. doc. P. Golokvosčlus). V k. stud. A. Bulotai (vad. e. doc. p. F. Ivanauskas) III vieta — V k. stud. B. Vadeikiui (vad. e. doc. p. F. Ivanauskas). V k. stud. L. Benenson (vad. doc. F. Ivanaus kas) Atsitiktinių procesų sekcija
I vieta — V k. stud. M. Radavičiui (vad. prof. B. Grigelionis) II vieta — V k. stud. R. Eidukevi&iui (vad. vyr. dėst. V. Mackevičius) III vieta — V k. stud. E. Garonui (doc. R. Kudžma) Taikomosios matematikos sekcija
II vieta — V k. stud. Z. Gečaitei (vad. doc. P Vaitkus) ir V k. stud. J. Kaminskui (vad. prof. E. Vilkas) III vieta — V k. stud. R. Butkevičiui (vad. doc. P. Vait kus) ir V k. stud. V. Maškevič (vad. prof. A. Bikelis) Tikimybių teorijos ribinių teoremų ir tikimybiniu skaičių teorijos sekcija
I vieta — V k. stud. A. Mačiuliu! (vad. prof. dr. J. Ku bilius ir V k. stud. K. Kiršai (vad. doc. V. Paulauskas II vieta — V k. stud. Z. Germanovičiui (vad. doc. Vyg. Paulauskas) III vieta — V k. stud. F. Ivaško (vad. vyr. dėst. Markšaitis) MEDICINOS FAKULTETAS Terapijos sekcija
I vieta — III k. stud. R. Čekanauskaitei ir D. Gravldinskaitei (vad. prof. M. Krikštopaitis ir asist. P. Juod valkis)
mas. Aš norėčiau, kad jie Kraštotyros darbo taptų tradicija. Tai įdomu ir naudinga tiek studentams, organizatoriai tiek jų kraštiečiams palaikyti tokį abipusį kontaktą. Bai Šiemet gruodžio mėn giantieji VU kupini svajo nių, dauguma jų galvoja sueina penki metai grįžti dirbti į gimtąjį mies universitete įsikūrė tą. Tokie renginiai ir pade suomeninių profesijų : da studentui „nusileisti ant kultetas. Šalia meno, sav žemės" ir konkrečiai susipa ve iiklos, sporto, turist] žinti su būsimoj o darbo bei jaunojo lektoriaus m gyvenimo perspektyvomis. Būtų gerai, kad mums dau kyklos bei kitų skyrių, ų giau padėtų komjaunimas, — kultete veikia ir kraštoh ros skyrius^ užbaigia K. Poškus. “"Šiandien mes ,u5 — Tokių susitikimų metu studentai jaučia gimtojo rinkom užbaigti moksl miesto žmonių jiems skiria metų, — kalba klubo va mą dėmesį. O ir miesto va dovas Venanitas Mačiekui dovai domisi jaunaisiais spe cialistais. Statistika rodo, kad Dar minutė kita, ir naui pusė absolventų paprastai kraštotyros darbo organj stengiasi gauti paskyrimą į zaitoriaus pažymėjimai at miestą, kuriame užaugo, — sidurs diplomantų ranki pasakoja Universiteto kom se. jaunimo sekretoriaus pava Šiais mokslo metais bu duotojas R. Jagminas. Ir tai vo išklausyti du kursai visai suprantama. Juk ir žmo I — bendrieji kraštotyra nių išmintis sako: „Savas rū klausimai, kurį sudaii bas geriau šildo“. Svečiai susipažino su se apie 10 paskaitų (skaiti naisiais VU rūmais, Saulėte LTSR Paminklų apsaugo kio alėjos fakultetais, apsi ir Kraštotyros draugija lankė studentų laboratorijo centro tarybos pirminiu se, susipažino su mokymosi ko pavaduotojas K. Raį sąlygomis. Ir studentai, ir kauskas), II paskaitų cik vadovai liko patenkinti šiuo las — etnografija (skait susitikimu. Pradžia jau padaryta. Tiki Istorijos instituto etnogn mės, jog tokie renginiai mū- j fijos sektoriaus darbuoti sų Universitete tikrai taps I jai). tradiciniai. j Žodis suteikiamas VI Danguolė JUSEVlClOTiE
Nukelta į 4 psl.
II vieta — IV k. stud. Z. Kirvelevičiūtei (vad. asist. V Vaičekonis) III vieta — IV k. stud. R. Aleknaitei ir A. Jakštaitt (vad. doc. P. Tamošaitis ir m. k. E. Razgauskas) ir V i stud. L. Gaiiičauskaitei. V k. stud. I. Serapinienei (vai asist. V. Razukas) Chirurgijos sekcija
I vieta — IV k. stud. R. Janilloniui. J. Gurevičiui. H Kazakevičiui. A. Songailai. V k. stud. L. Jazukevi&iui (vad prof. A. Sučiila) II vieta — V k. stud. T. Tučkovskiui ir A. Žitkovskiui III k. stud. A. Česnulevičiui (vad. med. m. k. A. Bubny: ir asist. P. Šileikis), V k. stud. N. Balčiūnui. B. Kubiliūtei M. Minderiui (vad. med. m. kand. B. Kazlauskas) III vieta — V k. stud. R. Cipkūtel (vad. med. m. k G. Jusaitienė), VI k. stud. E. Poškui (vad. med. m. k G. Kalnina), V k. stud. N. Sakalaitei. Z. Matutytei. R. Ja kimavičiūtei (vad. prof. L. Petkevičius, gyd. Simonaitis) Nervų, psichinių ir odos — Veneros ligų sekcija
I vieta — V k. stud. J. Ciunytei, P. Čibiraitei (vad. iloc J. Andriuškeviditenė) II vieta — IV k. stud. O. Medvedevaltei. J. Siutilaite (vad. med. m. k. R. Parnarauskienė) IV k. stud. N. Bar kauskaitei. L. Kalinauskaitei (vad. doc. S. Balevičienė i doc. A. Dembinskas) III vieta — V k. stud. I. Avižonytei, IV k. stud. Z. Tu tinaitei. M. Avlžoniui. A. Sudikul (doc. I. Avižonienė). I k. stud. P. Čibiraitei, J. Ciunytei (vad. doc. J. Andriuške vičienė) Higienos ir infekcinių ligų sekcija
I vieta IV k. stud. E. Leketaitei. V k. stud. A. Mirin* vičiui. R. Šulinskui (vad. vyr. dėst. B. šimkūnlenė). V k. stud. J. Vaškulytei. L. Balčiūtei. B. Raguotytei (vad doc. J. Prapiestis) II vieta — IV k. stud. A. Andziuliui, V. šakiui (vad asist. G. Šurkienė). V k. stud. J. Sperauskul. J. Jasėnu (vad. doc. E. Ūsaitis) Širdies ir kraujagyslių chirurgijos sekciia
I vieta — IV k. stud. B. Vaišnytei. V. Tutkui. A. Sudi kui, J. Olekui. V. Saugūnul (vad. prof. V. Sirvydis ir gyd S. Miniauskas) II vieta — IV k. stud. R. Marcinkevičiui, (vad. pro! J. Rugienius, gyd. A. Laucevičius ir A. Montvila). V k stud. A. Aidiečiiiui. S. Strupui. II k. stud. A. Gradausk® (vad. prof. J. Rugienius, gyd. R. Chajet) III vieta — II k. stud. V. Silickui. R. Butkui. III k stud. S. Juzėnui (vad. gyd. R. Gutauskas). V k. stud. A Aidiečiui, S. Strupui IV k. stud. R. Širmenlui. II k. stud A. Gradauskuii'. K. Strupui. III k. sud. M. Racinui (vad doc. A. Kavoliūnas. med. m. k. P. Pauliukas) Teorinės medicinos sekcija
I vieta — V k. stud. R. Kriaučiūnaitei. M. Kuzmaitei. V. Kuosaitei. J. Lniikevlčiūtei. B. Kubiliūtei (vad. prof S. Pavilonis), VI k. stud. L. Černiauskui (vad. doc. A. gas ir doc. B. Jurevičius) II vieta — IV k. stud. L. Lenkutytei, D. Rovaitei. III k stud. V. Garnelytei. II k. stud. R. Jankauskui. II k. stud M. Kubllckui. I k. stud. R. Barisevičiūtei (vad. doc v Česnys). IV k. stud. D. Characiejui. J. Gurevičiui (vadR. Gurevičius) III vieta — II k. stud. G. Zaleckiui (vad. doc. E. Ginei tienė). IV k. stud. D. Šilerytei. K. Laurikėnui Aleknai Padelskytė (vad. doc. M. Repčytė) Vaiku ligų sekcija
I vieta — V k. stud. S. Lapėnaitei. S. Maksimaityt“ (vad. doc. V. Basvs) , II vieta — V k. stud. A. Aidiečiui. S. Strupui (va® asist. B. Šiaurusaltis). V k. stud. V. Zelonkaltei. A. Stu® dvtei, (vad. doc A. Raugalė) III vieta — IV k. stud. R. Akunytei. L. Januševičiūte) I. Majūtei (vad. doc. J. Stonis). IV k. stud. B. Povilaitytei D. Stankutei (vad. doc V. Basys). IV k. stud. S. Sadau> kaitei. N. Pupienytel1. D. Avlžaltei (vad. doc. A. Vingras) Akušerijos-ginekologijos sekcija
I vieta — V k. stud. R. Kazlckaitei. A. Serapinai!“ (vad. doc. J. Stankus) „ „ , II vieta — IV k. stud. R. Juršėnui. V k. stud. N. Kovui lenko (vad. asist. I. Ališauskas) J III vieta — V -k. stud. E. Vyšniauskaitei. E. Kazakey'J čiūtei (vad. asist. A. Saulauskienė), V k. stud. K. MitrikF nei (vad. asist. O. Račkauskienė)
Pastaba: atsiprašome už galimus netikslumus — šis s? rašas spausdintas pagat SMD fakultetų tarybų protokolus
^iteraturinis puslapis HENRIKAS BAKANAS atsisakyk įvardintų daiktų atsisakyk kalbos atsisakyki ryšio trupėjimo palaimos išdavystės išsivadavimo iš laiko ir savęs praneški judesiu kad mums daugiau neverta mąstyti apie tai kas nesutverta atsisakyk ir grįžki prie pradžios
iš vandenų iš vandenų mums pučia vėjas nuo jūros neša smėlį į akis ir bloškia dyglius į smegenis. silpnumo baimę pajuntame, atsiskyrimo kančią
atsisakyk atsisakyk lietaus atsisakyk nors nežinau kur eisim nežinau vardų nemoku žodžių ryšio kelio nei pradžios nei balso atsisakyk lietaus atsisakyk atsisakyk atsisakyk atsisakyk
tave pasako lūpos veido rožė sublizgę dantys kai žiūri pro langą išmušus trečiai valandai nakties ir rankos mostas ir plaukų ošimas bangų griūtis (ji baigiasi verksmu) bangų griūtis tave tegu nugirdo sugrius dangus apvirs pasaulio vaizdas atsisakyk atsisakyk nes eiti dar nevėlu
garuoja vynas smegenų degtinė prašvinta ir sutemsta piktas geismas turėti visa kas neduota tau stalų šiukšlynai pelenų pavėsis pradėtas vaisius sningant ryto sniegui gėlė po kristaus padais sujauktas prasikaltimo jausmas prieš įžadą kurio nepadarei alsavimas kalbėjimasis pirštais susilietimas ir pasitraukimas ir išsipildymo akimirka karti mintis dygi žuvis tau pervėrus! galvą ornamentai ant rupūžių krūtinių iš kristoioro vaikiškų paveikslų iš nesapnuotų vaikiškų sapnų tu išdrysti tu pasiduodi lietui prašai kad jis valdytų tavo kūną ir man belieka iš aukštai stebėti tą judviejų žaidimo gracingumą
kurį nupaišė vaikas kristoforas su galvą pervėrusla žuvimi.
ant mano veido tu dedi gėles kurių žydėjimo pasaulis nesupras ir aš dabar bijau sakyt žodžius nes jos nuo lūpų judesio nudžiūs
garsų žiemoj jos tyliai suliepsnos ir nusileis ant žemės dulkinos tada vainiklapių trupėjimas skaudus virš mėlyno dangaus žvaigždes įpūs ir pasibaigs šio vakaro tyla kuria alsuoja rožė balzgana nes akyse mums vėliai sušvytės ne baltas sodas tik tamsa nakties
•
aš karavanų vergas man atrodo kad dykuma ir kelias mus tevaldo kad dykuma ir kelias mūsų žodžiai kuriais pilniausia mes nusakome save kai su lietum žaidi aš laukiu ženklo kuris mane pašauktų į kelionę atsisakyk namų atsisakyki brolių garbės paguodos valgio prabangos, mes eisim atskirai nes nežinosim ir nemokėsim baigti žingsnių kitiems vienodai sau iš naujo artėsim prie pradžios.
ak, ruduo, visa baigia sunykti, palydėk iki durų, keliu brenda bėras arklys, teka lapais vanduo ak ruduo, ir po stogo lašais ir po liepų šešėliais retais po šlapiais marškiniais Tavo pirštais jautriais temsta metai, rūstesnė ramybė lengvesnė tyla. pro sienojų plyšius, pro duris, pro stiklus kambarys vakarėja, aš į kelią žiūriu, ir į liepų šešėlius žiūriu, ir į tavo pirštus — į suvytusius vyšnios lapus, kuriais teka vanduo. ak, ruduo, paskutinis ruduo.
RAMUTE BELICKAIljĖ VAKARAS MOTINAI IR TĖVUI
raudonas juodas mūsų sienų tinkas aš jį daužiau norėjau kad trupėtų bet ir naktis yra ne amžina. kol čia gyvenam mus kamuoja miegas mus trikdo baltos perkelio paklodės ir tų paklodžių painūs raizgalai apmušalai auksinės paukščių kojos ko jos taip iškilmingai žengia kambariais taip įkyriai atkreipia žvilgsnius ir atsispindi kaklo ekrane, ledinis juodas sidabrinis stiklo plotas prieš jį stovėjai ir regėjai veidą kurį kaip svetimą atpažinai ir leidai tam svetimam žiūrėti į save, jau mušė trečią valandą nakties ir tau kartojos vakar tame nebuvo nieko paslaptingo ir nieko nepatirto iki tol ir net žinojai kad anapus stiklo išgirsi balsą nuo kurio sustingsi netai katės kniaukimą netai vaiką netai dejavimą kokios kitos gyvos jėgos tu uždaryki langą ir atsisakyki budėjimo prie juodo sidabrinio stiklo nes reikia grįžt nes reikia grįžti tau reikia grįžti prie pradžios. bandau užtraukt užuolaidą bandau atminti tamsos šviesybę ir tamsos rūstumą bandau užmiršt daiktų spalvas ir formą bandau tyla kalbėti tavyje tu privalai tu privalai suprasti tokią kalbą suprast kas gali mus dabar išgelbėt atsisakyt bet kokio kūniškumo privalai. jei dar prisimeni padžiautą rožę tai tu žinai vytimo taurų grožį nykimo jėgą naują jos gimimą Ir amžiną juodų apmušalų fone. ■nums lieka kelias lieka kelio kraujas kuriuo mes žaidžiame bet jis jokioms dalyboms nepasiduoda. 1 ieka jo spalva. raudonas juodas sienų tinkas Po juo mus supantis elektros tinklas ir tau iš naujo maga būti lietuje man vėl iš naujo keista kad rupūžės kuprotos tam paveiksle
Tu, dukterie, — man sako motina, — Pamelžki karvę. Tu, dukterie, — man sako tėvas, — Pamelžki karvę. Ir motinos šneka ant kiemo, Ir paukščiai žemoje žolėj, Ir buvusio šviesa viršum visų — Ak, visa tai yra juk vakaras, Dangun žengimo metas. Tu, dukterie, dar perkelk karvę, — Pasiveja į pievas tėvo balsas. Vaikeli, kur žolė gražesnė, — Pašaukia motina mane. Ir aš einu su tais balsais Basa per žolę — kaip debesimis... EILĖRAŠTIS TAVO MERGAITEI Viskas čia būtų, mergaite. Apie rugius vakarų Žemaitijoj. Man rodos, kad tad manęs Tu norėtum paklausti, Kodėl tie laukai, toldami kalvomis, Spinduliuoja — Lyg dievas sėdėtų anapus. Kaip tenai iš tikrųjų yra, Aš dabar dar pati nežinau Ir tau todėl negaliu pasakyti. Bet šiapus rugių. Ant kalvos su erškėtrože. Miega mylimas tavo. Ir todėl man graži Žemė Žemaitija. O pelkės pilnos vėlei violetinių žiedų ir vėjo, O saulės šviesą — saldžią ir geltoną — geriam dviese... Kokie niekingi mudviem dievo pažadai Pratęsti amžiams šitą giesmę, Kai gieda žemė tūkstančiais žiedų Ir kai suvirpa rankos ir taip pat užgieda — Kokie niekingi mudviem dievo pažadai Kažkur bevaisėj erdvėje Gyvybės žemę pakartoti. MEILĖS EILĖRAŠTIS
Tavo motina — tebūnie žemei Lengvos jos einančios kojos — Paupiu vedasi karvę. Tu išgerk šitą meilės eilėraštį, Kaip sugrįžęs geri iš motinos rankų (tegul būna jos amžiads)
LITERATU KONKURSAS
Vilniaus Universitete vyko literatų konkursas, Žiuri, sudaryta iš pirmi ninko poeto M. Martinai čio, sekretorės E. Bukelienės, ir narių: rašytojų A. Sprindžio, R. Savelio, poe to M. Karčiausko, litera tūros kritikės V. Daujoty tės, susipažinusi su kon kursui pateikta kūryba, nutarė ją įvertinti taip:
I vietą už eilėraščius skirti Ramutei Beiickaitei, II vietą už poemą iš ciklo „Mes“ Skirti Valde marui Kukului, II vietą už poemą „Trys vakarai skirti Henrikui Bakanui, III vietą už apsakymu „Geležies regėjimas" skir ti Liudvikui Gadeikiui, III vietą už eilėraščius skirti Vaidotui Dauniui, III vietą už eilėraščius skirti Romai Pakulskaitei.
Pieną arba vandenį. Aš tada atsiklaupsiu. Ir būsiu švelniausia. Ir neskaudžios tau bus mano rankos — Tu galėsi iš jų jau gerti Pieną arba vandenį.
RYTAS Arbatos kvapas, ak, arbatos kvapas, Po nemigo nakties ryte tekąs Per nosį į tamsoj pridusintus plaučius. Ją gurkšniais išgeri kaip pradžią, Kaip pačią ūkanoto ryto realybę. Ir naktį nuryji su tuo kvapu, karščiu Ir saldesiu vandens, ir peržengi nervingai Ryto ribą, o blausią, sunkią Prisiminimų upę nustumi tolyn. Arbatos kvapas, ak, arbatos kvapas! Jau reali esu, jau ne iš sapno Kambario daiktai, o karštas ir saldus Vanduo gerklėj kaip džiaugsmas atsibusti Teka, kaip kraujas, atgavęs spalvą Ir gyvybę, kurios taip veržiesi Viduryje nakties netekti... Arbatos kvapas, ak, arbatos kvapas! Po nemigo nakties apgniauži rankom Mėlyną puodelį, ir verdantis vanduo Ant pirštų laistos, juos apdegindamas. ..
VAIDOTAS DAUNYS VAIKYSTĖS PRISIMINIMAS
Sėdi mano šešėlis Tuščiame kambary. Grįžta užmirštas žodis Pro išaugtas duris.
Krenta vaikiškas sapnas Tartum nuojauta gailiai, Prie vidurnakčio šauksmo — Mėnesienos ateiviai.
Virpa veidrodžio durys — Išėjimo kaltė, Mano vaikiškam veide — Kaip šešėlis — raukšlė...
ATODŪSIS NAKČIAI
Iš visko, ką savy nešu, Kaip rūko kylanti vėsa Tavin ateina pamažu Tylus šešėlis ir visa Gyvybe tavo nusidriekia-----------Kaip meilė — ilgesio liepsna----------Kaip meilės tavo žodžio siekia Many palikusi diena-----------MAMAI Dangaus tekėjime, atnešk Pernykštį mano sielos veidą. Tu kaip vanduo be pabaigos Kartoji tylų laido aidą. Brendu gelsva klevų žeme Į pranašingą gruodžio tylą, Iš mano rankų j tave Jau paskutinis paukštis kyla. Dabar, kai nieko nebeliks, Savy sunkaus klausysiu šauksmo, Kantrs kaip tavo paslaptis Virš mano liūdesio ir džiaugsmo.
Ir eisiu savo pėdomis Pradžios ieškodamas miražo, Į sniego sapną, į tave Prie rudeninio laiko lašo. KELIONĘ NAKTINIU TRAUKINIU Akimirka nutolstanti — nutolus----------Tu vėl esi bevardė valanda, Krenti į užmaršties gilius atolus Vis pro mane, vis pro mane, tada,
Kai mano nebaigta kelionė verkia, O sielos tuštuma neišverkta Kiekviename daiktų šešėly dvelkia Tavim nepasiekta nepasiekta, Skaudžiam kely aš stoviu atsigręžęs, Kaip vaikas išplėstom akim klausau, Ar tu jau pasiekei bedugnę mano pradžią, Kurios bedugnėje save aš pamiršau — — — Akimirka — — — į pirmą mano rytą — — — Kokiam kely surasim vienas kitą-----------
Puslapį paruošė Universiteto literatų būrelis.
r’
VISKĄ LEMIA ATKAKLUMAS Kai susiruošiau rašyt re portažą apie pavasario sesi jos egzaminus laikančius fi lologus, iškart susidariau nuo■ monę, kad reikės tik girti ir girti, Mat čia dauguma merginų, jos stropesnės. Tuo labiau, kad trečiakursių lituanistų I grupėje tik trys vaikinai. Tačiau pravėrus audi torijos duris, kur vyksta lie tuvių kalbos istorinės grama tikos egzaminas, man atrodė
kitaip. Ar papuolę nežinomi bilietai, ar profesoriaus Z. Zinkevičiaus klausimai, o gal mano fotoaparato spragsėji mai lyg tyčia neleido mergi noms gerai atsakinėti. Iš vis ko matėsi, kad trūko žinių. — Matot, galit ir j laikraš tį pakliūti, o atsakinėjat ne kaip, — tuoj pasakys stu dentei profesorius. Tačiau buvo ir gerai atsa kinėjančių. J. Gudelytė, D.
Ignatavičiūtė, R. Kalindraitė gavo įvertinimus labai gerai. Pasak dėstytojo, tai labai ge ros studentės. Nors J. Gude lytė per kolokvijumus atsa kinėjo trejetams, ketvertams — dabar gi labai gerai. — Šioje sesijoje lietuvių kalbos istorinės gramatikos egzaminas sunkiausias, — pa sakoja profesorius Zigmas Zinkevičius. — Pradėję studi juoti lietuvių kalbos garsų ir
formų istoriją (taip maždaug galima apibūdinti šį mokslą) antro kurso antrame semest re, tik už pusantrų metų laiko egzaminą. O prieš tai kolokvijumai, įskaitos. Pa prastai lengvai gavę įskaitas, studentai gerai atsakinėja ir egzamino metu. Rodos, turėtų būti atvirkščiai, tačiau kaip rodo praktika (profesorius šį dalyką dėsto nuo 1950 metų), už geras žinias pasirašius įskaitą, jos dar pa gilinamos egzaminui. Viską lemia stropumas. Tik atsilikė liai velkasi iš paskos. Kada užsiminiau apie vy rus, iškart profesorius pami nėjo, kad jų neišgirčiau. Mat tiek E. Dziska, tiek S. Kairys bei P. Krikščiūnas ne sugebėjo atsakinėti net pa tenkinamam pažymiui. Nete ko kalbėt nei su vienu iš jų, tačiau aišku, kad j tokį rei kalą pažiūrėta neatsakingai Taigi iš dvylikos egzaminą laikiusių lituanistų, maždaug trečdalis liko be įvertinimu gerai ir labai gerai. Koptelėjo aukštyn saulė, ir dienelių gražių sulaukėme Pavasaris lieka pavasariu. Kiekvienam smagu atsipalai duoti, geriau praleisti laiką gamtoje nei prie knygų. Ta čiau egzaminams imtina gerai pasiruošti. Tik nuo to vi sa sėkmė. K. DRISKIUS Autoriaus nuotraukos
•a H 2 a 2
Vertinga patirtis
2 2 2 g 2
Fuksas! Išgirdę šį žodį, vy resniųjų kursų studentai ne retai meta pašaipos žvilgs, ,Neapsiplunksnavęs ", nius. visko bijąs, labai atsargus. Jam ir vietos bendrabutyje nevisada būna, ir apie dis koteką ne jo galvai kalbėti. Kaip netašytas, taip netašy tas. Kur jau ten matyta, kad koks „apsmurgėlis" fuksas norėtų įsirašyti į „tikrų" stu dentų elitą. Jis — tik antra eilė „studentiška žaliava", tinkanti prie knygų krūvos. Ir jokių kalbų apie teisių ly ginimą tarp fuksų ir kitų studentų negali būti. Užtat artėjant egzaminams, atkunta. Neveltui fuksai trinti snausta skaitykloje, džinsai paskaitų metu. Sesija, na kad ir pirmoji, kone visai sulygina teises tarp fukselių ir „tikrųjų" studentų, tiek juridiškai, tiek faktiškai. Mat dėstytojui vienas ir tas pats, ar prieš jį kinkas dre bina pirmakursis, ar solidus dipTOmantas. Visiška lygybė! Fuksai netgi gerokai išradin Marija AUSRAVlClClte gesni ir originalesni. „Senių" tiek minčių pateikimo meto Nuotraukos A. Levicko. dai, tiek nusirašinėjimo būdai taip sustabarėję, kad fuksui tiesiog gėda dėl jų — vien trafaretas, šablonas. Fukselis, žinia, nesnaudžia: PAŠALINTI į talką pasikviečia oratorinį
ma, muzikantų ir šokančiųjų išgalėmis skaičiuojama, kol joje Mis ir Misteris gamti ninkai iškilo Judita Kelminskaitė ir Edvardas Vaitkevičiui Nors laužas jau ne šilumą, o tik paskutines plėnis spjaudė, paaiškėjo, kad dar ilgai „šių naktį per naktį gaideliai giedos". Tai tvirčiausieji. O kitiems astrono mija pajusti davė, kad už burtas laiko ratas sekančios dienos linkui pasisuko. Tik, deja, ,,po dangum šiąnat gulsimės, ant akmenėlio dėsi me galvas". Saulė — antrosios šventės dienos emblema. Turizme technikos varžybos nepaliko nė vieno nestebinčio, ar ne dalyvaujančio. Dėkui šventės organizatoriams ir visiems kolegoms, prisidėjusiems prie darbų, kad dalyviai parsivežtų iš šio Dzūkijos kampelio gerą nuotaika ir prisiminimų iki 7-osios tradicinės.
Regėjusiems įr neregejusiems šiųmetinių Gamtininko šventės malonumų. Maža bus iš parašymų ir paskaitymų, geriau jau gyvą žodį išpešti iš tų, kuriems aną savaitgalį Ūlos vanduo per barzdą varvėjo, kurie sa vo kūnu oro ir vandens tem peratūrą išmatavo, auditorijo se nusisėdėjusias kojas Kur mių pievoje išmiklino, sa vo balsus išdainavo, Zervynų pušynus bestyguodami. O buvo tikrai taip... Gal gi ir ne visai taip, nes ne kiekvienas spėjo viską pa matyti, išgirsti. Nežinia, kaip Zervynos atsiduso — apsidžiaugė, nuste-
bo ar susigūžė — kai vieną šeštadienį traukiniai iš Vil niaus išbėrė netoli 200 stu dentų gamtininkų. Tai mes.. Ir tikrai lengviau atsidusom, kai į mokslo pritvinkusias galvas pūstelėjo gaivūs vė jai. Iki stovyklėlės — apie 1,5 km prieššventinės eisenos su kliūtimis „fuksų keliu". Kai rėje ramiai šneka Ūla... Stabo atstovus jau radome nusiplūkusius, vis į naujus rūpesčius grimztančius. Nuo didžiųjų galvų juk priklausė šventės sėkmė. Dabar jau galime pasakyti, kad neblo ga Gražiausiai aplinką sutvar
kė stovyklavietėje štabo dar bininkai, mažai jiems nusilei do II-jo kurso biologai, o pirmakursiai biologai pasi džiaugė trečiąja vieta (kaip ir pridera). Pasirodo, kūrybi nių ieškojimų keliuose to liausiai nužengę antrakursiai biologai — jų „Misteris Gam tininkas” — suvenyras bu vo lyg etalonas kitame kon kurse. Iškilmingai rikiuotei pa sveikinimo žodį tarė Gerb. Prodekanė. O paskui laužo aikštėje aukcionai, kuriuose ir laimė šypsojosi. Akį paganyt vilio jo šmaikštūs ir nuotaikingi plakatai. Už juos dėkojome antrakursėms N. Kalinauskai tei ir V. Dambrauskaitei. Emocijų troškulį galėjai nu malšinti maišbokso (visų svo rių kategorijos) ir virvės traukimo varžybose. Įdo miausius saviveiklinius (me niškus) pasirodymus suruošė antrakursiai geologai ir geografai. Paskui — indivi duali saviveikla, komendanto šmaikštaus žodžio pagyvina-
KRAŠTOTYROS DARBO ORGANIZATORIAI
naujais darbais. Panašūs fakultetai veikia Palango je, Alytuje. Ten dirba ne mažai žmonių, baigusių kartu su universitetu ir mūsų fakultetą. šiandien pažymėjimai įteikiami ke turiolikai, fakultatyvą bai gusių, .kraštotyrininkų. Tai III kurso lituanistai: Mėta Kudzevičiūtė, Ina Matašinskaitė, Povilas Krikš čiūnas, PEF studentai: Da lia Ylekytė, Virginija
Žvirblytė ir daug kitų. Be keturiolikos, dviejų metų NEPAŽANGUS užsiėmimus išklaususių STUDENTAI studentų, pirmą kuršį bai gė ir į antrą penkelti net Istorijos iakulteto III k. 37 kraštotyrininkai. Da stud. A. Kripavičius, Už sistemingą paskaitų pra bar vyksta teoriniai užsi ėmimai, o vasarą laukia leidinėjimą Matematikos faįdomios ekspedicijos. Šią kulteto I kurso studentė E. E. Juzėnas, IV k. vasarą kraštotyrininkų Balytė, stud. V. Čepulis, rugpjūtis prabėgs Jona- j Už elgesį, nesuderinamą su vos rajone, Upninkų apy-1 tarybinio studento vardu (va linkėję. I gystė) EKFF I k. studentė Klaudijus DRISKIUS N. Jablonskaitė.
*
dekanui doc. P. Užkalniui: — Kaip gražu, kada studentai, baigę universi tetą, šalia savo specialy bės diplomo prideda ir VPF baigimo diplomą, Įgytos žinios fakultete ypač praverčia diplomai!tams, kurie ateina į ko lektyvą, su naujom idė jom, naujais sumanymais REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Kiekviena kelionė turi savo tikslą ir palieka nemažu gražių įspūdžių. Gegužės pradžioje mūsų universiteto vyrų choras iškeliavo į Greifsvaldo surengtą pavasario muzikei šventę „Miusik im mai". Dvylika dienų svetingoje VDR žemėje skambėjo lietuviška daina. Trumpai papasakoti apie šią kelionę ir pasidalinti gausiais įspūdžiais paprašė me vieną iš delegacijos vadovų doc. J. Balkevičių: — Universiteto vyrų choras buvo pakviestas dalyvauk Rosfoko srities muzikiniame renginyje „Miusik im mai1 kuriame dalyvavo Berlyno Operos ir baleto teatro simfo ninis orkestras, Lenkijos berniukų choras ir kiti žymūs mu zikiniai kolektyvai. Šventės koncertai vyko įvairiose srities vietose. Mūsų pirmasis koncertas įvyko Greifsvaldo miesto teatro salėje, dainavome Riugeno saloje kariams Pergalės prieš fašizmą minėjimo metu, koncertavome šventiniame pergalės minėjime Bergene, Greifsvaldo universitete. Kokią programą choras buvo parengęs šiems koncer tams? — Koncertinė programa buvo nedidelė — apie vale, dą. Tačiau, man rodos, sudaryta ji buvo tinkamai ir paliko gerą įspūdį klausytojams. Choro vyriausiasis dirigente: E. Mąziliauskas parinko klasikinius kūrinius, lietuvių kom pozitorių ir harmonizuotas liaudies dainas, atitinkančia, choro pajėgumą ir darną. . . Kaip lietuvišką dainą sutiko greifsvaldiečiai? — Greifsvalde daug kas reiškė atvirą nuostabą, joc; mūsų universitetas turi vyrų chorą, juo labiau, kad patys greifsvaldiečiai su vargu prirenka choristų — vyrų miš riam universiteto chorui. Domėjimasis mumis ir aplodi:men’ai išsiliedavo j platesnes pažintis studentų draugystė: vakaruose, oficialiuose priėmimuose. Tarp greifsvaldieč'i ir mūsų dainos mylėtojų užsimezgė glaudesni dalykinis ryšiai. Choro dalyviai turėjo progos susipažinti su Greif: vald.j muzikinio gyvenimo vadovu Ekehardu Oksu. Mums buvo parodyta daug nuoširdumo ir rūpesčio, tad atsisve kinant jau kalbėjome apie būsimą susitikimą Vilniuje 1979-siais. . . Skaitytojams būtų įdomu sužinoti apie lankytas vietas, įdomesnius susitikimus VDR žemėje? — Be Riugeno, Greifsvaldo, Bergeno, kur koncertavome teko pamatyti šiaurinę respublikos dalj, lankėmės Rostc ke ir įžymiajame jūrų uoste Varnemiundėje. Mums surengė ekskursiją kateriu, susipažinome su miesto įžymybėmis gyvenimu. Teko pabuvoti Stralzunde, kuris žymus laivu statyklomis. Daug įspūdžių paliko Berlynas. VDR sostinė mes svečiavomės Gegužės Pirmąją, tad pamatėme ją šven tiškai apsitaisiusią. Berlyne įvyko viena įdomiausių pa žinčių su žurnalistu, lietuvių kultūros propaguotoju Leonu Stepanausku. Apsilankėme Treptovo parke, Liaudies rūmuo se, matėme, kaip išaugęs Berlynas. Mūsų choro kolektyvas jaunas, tad daugelis vaikinų pirmą kartą važiavo už Tėvynės sienų, pirmą kartą svečiavo VDR, tačiau pirmieji įspūdžiai yra patys stipriausi. Kalbėjosi V. ARMALIS
*
Atkelta iš 2 psl.
MUSŲ DAINA GREIFSVALDE
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
I
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Vokiečių kalbos kated ros kolektyvas nuošir džiai užfaučia Katedros vedėją doc. V. BalaišĮ dėl motinos mirties.
Iš širdies užjaučiame Vokiečiu kalbos katedros vedėją docentą Vytautą BALAIšJ dėl motinos mir ties. Filoloqijos fakulteto de kanatas, partinė ir profsąiungos organizacijos.
I
meną, valandų valandas iš stovi prieš veidrodį ir ka p aktorius, braukdamas praka tą, siekia atlikti mimikos ii gestikuliacijos elementu^ Antrą ruošimosi egzaminui dieną jis skiria dėstytojo as menybės studijavimui. Iš nagrinėja silpnybes, visus už ir prieš. Būtinai sužino iš kur jis. Jei dzūkas, stengsis dzūkuoti, jei žemaitis, ieškos pastarojo simpatijų. Prieš su valkietį bus itin atsargus Juk tas tikrai šykštus. Trečioji diena skirta savo išorei. Fukselis kuo geriausiai žino, kaip rengtis egzaminu: Ieškos švelnių spalvų, vengs ypač ryškių drabužių. Di džiausią laimė eiti ajjsiren gus žaliai, nes ta spalva akiai maloniausia. Paskutinė ruošimosi diena skiriama sukauptoms žinioms apibendrinti. Numatoma pro grama, kaip padaryti įspūdį, efektą, siekti vadinamojo sprogimo, kuris turėtų pri trenkti tiek eilinį dėstytoja tiek profesorių. Per sesiją, kai sujungiami visi šie ištobulinti elementai — rezultatas irgi labai tobu las: egzamino nereikia laiky ti daugiau, kaip tris kartus. Algirdas LINKUS |
Fizikos
fakulteto
ko-
I lektyvas, grupės drauqai Į ir kuratorius nuoširdžiai I užjaučia Gintautą GRUZ1 DĮ dėl tėvelio mirties. Nuoširdžiai užjaučiame PF MTA specialybės IV k. studentą Vidmantą dėl tėvo STALIAUSKĄ mirties. SSB Hradec 77 draugai.
LV 10574 Užs. Nr. 16071 Tiražas 4300
Kralovo
REDAKTORĖ A. NUGARAITf