Tarybinis Studentas, 1988 m. gegužės 6 d. Nr. 17 (1436)

Page 1

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 17 (1436) 1988 M. GEGUŽES 6 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

KAINA 2 KAP.

iiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiniiiiiiniiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

„Tarybiniam studentui“ rašo

Dėstytojų atestacija ir studentų nuomonės tyrimas Dėstytojų atestacija — labai sudėtingas dalykas. Dėstytojų darbas turėtų būti vertinamas pagal tris kriterijus: mokslini darbų, didaktinius sugebėjimus ir auklėjamojo darbo pasieki­ mus. Kaip taisyklė, daugiausia

dėmesio skiriama moksliniam darbui, jj objektyviai (vertinti lengviausia, nors dažnai ir šis vertinimas būna supaprastina­ mas. Sunkiausia jvertlntl auklė­ jamąjį darbą. Paprastai šis ver­ tinimas pakeičiamas duomeni­

mis apie dalyvavimą visuomeni­ nių organizacijų darbe. Didakti­ nę dėstytojo veiklą įvertinti taip pat labai sunku. Ir čia galima pasiremti studentų nuomone.

(nukelta į 2 psl.)

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Kaip sekasi penktakursiams rašyti diplominius darbus? Ar ne­ bus taip, kad paskutinę nakt| teks ilginti?.. Istorijos fakultete kabančiame tvarkaraštyje penktas kursas iš viso nepažymėtas. Filologų pen­ ktakursių pagal tvarkaraštį su­ rasti taip pat nepavyko. Nuta­ riau paieškoti jų Sarbievijaus kieme — oras gražus, ne tik

fuksai išeina prieš saulutę pasi­ šildyti. O gal kokį ir pagausiu? Nuojauta neapgavo. Vienas yra, atrodo Vaidas, filologas: .^Paskutinę naktį niekas nerašo Paskutinę naktį visi įsirišinėja diplominius". Aha, pagalvojau, vis tik lai­ ko neužtenka. — O rašo kada? — Priešpaskutinę...

Antra žuvis buvo stambesnė. Istorijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Mindaugas Karalius, susidomėjęs skaitė kažkokį skelbimą (vadinasi, tu­ ri dar laiko į Universiteto ren­ ginius vaikščioti). Jis, kaip ir Vaidas, patvirtino, kad pasku­ tinę naktį nereiks rašyti, bet štai paskutinę savaitę. .. Ar daug liko? — Daug. Daugiau kieme pagauti nieko nepavyko, todėl kitą dieną bel­ džiausi į penktakursių kambario duris ekonomistų bendrabutyje. Ant vienos lovos sė­ dėjo Vytas, ant kitos — Val­ das.. Abu — pramonės ekonokos fakulteto, darbo ekonomi­ kos specialybės studentai. Tik man pradėjus kalbėti, Valdas iš karto išsigynė esąs penktakur­ sis. Užtat Vytas tuoj pat ėmė pasakoti, kad jau viską parašęs, kad ir spausdinti pradėjęs, kad jų kur­ se jau daug kas pabaigęs. Pa­ kilnojęs storoką aplanką, kuria­ me gulėjo pabaigto diplominio juodraštis, tvirtai pareiškė: — Jeigu va šitą papkę kas nors „nujotų", tai virvę ant kaklo ir į akademines. Taip, diplominis darbas tai ne kursinis, ir ne koks nors refe­ ratas, kurį galima per vieną naktį parašyti. Diplominį ne mėnesį ir ne du rašo. Bet nuo­ jauta man kužda, kad vis tik paskutinė naktelė prieš jį ati­ duodant nebus labai rami. .. Jurga CEKATAUSKAITĖ

Plenariniame posėdyje G Balandžio 28 d. įvyko stu­ dentų mokslinės draugijos 40osios konferencijos plenarinis posėdis. VU SMD mokslinis va­ dovas prof. L. Kimtys pasveiki­ no susirinkusius jubiliejaus pro­ ga, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į šiandieninius pertvarkymus buvo įvesti kai kurie pakeitimai SMD darbe, sumažėjo biurokra­ tinių popierių, atsirado didesnės galimybės nukreipti studentus į konferencijas kitose aukštosiose mokyklose, vykti į konferencijas užsienyje. L. Kimtys pranešė, kad LTSR MA akademikas sek­ retorius A. Šileika pranešimo ne­ skaitys, nes yra išvykęs. G Pirmasis pranešimą pada­ rė VU Rektorius prof. dr. J. Ku­ bilius. Jis apžvelgė Universiteto SMD istoriją, jos pasiekimus paminėjo silpnąsias veiklos pu­ ses. „Universiteto ar instituto au­ ditorijose susitinka vyresniųjų patirtis, žinios ir mūsų jaunųjų

kolegų entuziazmas, skeptiškas bei kritiškas žvilgsnis. Kaip ir kiek sugebėsime perteikti savo studentams mokslinės informaci­ jos, išmokysime juos analizuoti bei vertinti, ir kiek jie įstengs kūrybiškai mąstyti, įžiūrėti vie­ nos ar kitos mokslo šakos rai­ dos perspektyvas, kurti origina­ lias hipotezes ir jas įrodyti, tiek gyvybingas bus mūsų pa­ žinimas. Studentų mokslinės draugijos būreliai — tai kaip tik tos ląstelės, kuriose intensy­ viausiai vyksta arba bent jau turėtų vykti ši apytaka bei apykaita, ir kiek ji vyksta, tiek prasmingas šitos mūsų draugi­ jos egzistavimas" pasakė J. Ku­ bilius. G Savo prisiminimus papasa­ kojo pirmasis VU SMD tarybos pirmininkas A. Biliūnas. Patys entuziastingiausi 1945 metais, pasakė jis, buvo medikai ir filologai. 1946 metais mus pa­ kvietė į Maskvos ir Leningrado universitetus susipažinti su SMD veikla. Maskvoje mums buvo su­ teiktas ypatingas dėmesys, priė­ mė kaip užsieniečius. Sostinė paliko puikų įspūdį. Leningra-

dę mus pasitiko akademikas Voznesenskis, vėliau, deja, repre­ suotas. Man pačiam, — prisimena A. Biliūnas, — daug padėjo prof. Jankauskas. A. Biliūnas palinkė­ jo, kad Universiteto vadovybei pavyktų sukurti gerą psicholo­ ginę ir materialinę bazę SMD darbui. G Posėdyje kalbėjo ChF SMD tarybos pirmininkas V. Kai­ rys. „Savo pasisakymą norėčiau pavadinti „SMD — biurokratiz­ mas ir persitvarkymas", — pa­ sakė jis. Biurokratizmo dar ne­ sumažėjo. SMD tarybos pirmi­ ninkams, kaip ir anksčiau, svar­ biausia „paukščiukai" planuose. Studentai verčiami eiti į forma­ lius susirinkimus. Sugaištama ne­ žmoniškai daug laiko ir pastan­ gų apgyvendinant svečius. G Prorektorius J. Vaitkus be kitų palietė ir darbo finansavi­ mo klausimą: dažnai studentų sąskaita didinamas atlyginimas kai kuriems mokslo darbuoto­ jams. Taip dingsta studentų su­ interesuotumas gamybine veikla. G Posėdyje kalbėjo prof. H. Jonaitis.

Keturiasdešimt treji metai be karo — ir Tavo nuopelnas, ve­ terane. Vaiko, kurį laikai ant rankų, visi gegužiai buvo taikūs. Tebūnie taip visą Tavo gyvenimą, visą Vaiko gyvenimą, visą jo vaikų gyvenimą. Ačiū Tau, kary!

Arnoldas KOOPAS Praėjusią savaitę Tartu universitetas, Tartu gyventojai palydė­ jo | paskutinę kelionę TVU rektorių, profesorių Arnoldą Koopą. Tartu valstybinio universiteto, Tartu tarybinių bei visuomeni­ nių organizacijų pasirašytame nekrologe sakoma: „Pernelyg mažai laiko praėjo, kad šiandien galėtume deramai įvertinti tai, ką jis davė 18 metų būdamas rektoriumi universi­ tetui, miestui, mūsų respublikai. Didelio dėmesio vertas TVU materialinės bazės vystymas. Arnoldo Koopo mokslini darbą, tyrinėjant aukštojo mokslo problemas vainikavo 1985 metais apginta daktaro disertacija. Negalėjo nedžiuginti mintis, kad artėjančiame Estijos KP CK plenume partinio nutarimo jėgą įgys jo idėjos dėl švietimo sistemos organizacinės vienybės bei jaunimo proforientavimo išskirtinės svarbos. Arnoldo Koopo nuopelnu visų pirma galima laikyti tai, kad mūsų aukštoji mokykla pasiruošė aukštojo mokslo sistemos per­ tvarkymui, naujiems reikalavimams ruošiant specialistus. Aukštosios mokyklos vadovas, mokslininkas ir valstybės vei­ kėjas Arnoldas Koopas niekada neprarasdavo žmogiškumo. Jis buvo nuoširdus, atviras draugams ir korektiškas tiems, su ku­ rių pažiūromis nesutiko. Jis suprato studentus ir vertino žmo­ nių sąžiningumą ir darbštumą. Toks jis visada liks mūsų at­ mintyje".

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Universitete lankėsi Antradienj Universitete lan­ kėsi TSKP OK propagandos sky­ riaus vedėjas J. Skliarovas. Jis susitiko su rektorato, visuome­ ninių organizacijų atstovais. J. Skliarovas domėjosi, kokie pa­ sikeitimai per pastaruosius kele­ rius metus juntami partinės or­ ganizacijos, komjaunimo darbe, Universiteto gyvenime, koks komjaunimo autoritetas, studen­ tų požiūris į šią organizaciją, jų interesai; teiravosi, kaip stu­ dentams rūpimus klausimus nušviečia visuomenės mokslų dėstytojai. Kalbant apie kai ku­ rių šalies istorijos etapų nuš­ vietimą spaudoje, jis pastebėjo,

kad pirmiausiai šio darbo ėmėsi publicistai rašytojai, kartais sku­ botai, kartais pagrindinį dėme­ sį skirdami sensacingiems fak­ tams, tuo tarpu šios temos lau­ kia gilios mokslinės analizės, vi­ sapusiško įvertinimo. Tai — mokslininkų uždavinys. Pokalbyje buvo paliesti ir kai kurie kiti masinės informacijos priemonių darbo aspektai. Svečiui buvo užduota klausimų. Kartu su J. Skliarovu Uni­ versitete lankėsi LKP CK sekre­ torius L. Šepetys, LKP Vilniaus m. komiteto sekretorė G. Šaltenienė. „T. S." inf.


Tarybinis studentas

Vykti ar nevykti

į statybinį būrį Kai VLKJS XX-ajame suvažia­ vime tada dar TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi­ nistras G. Jagodinas iškėlė idė­ ją atgaivinti savanoriškumo prin­ cipą vykstant j studentų būrius, ir visoje šalyje, ir mūsų Univer­ sitete „užvirė" aistros. Jos ne­ rimsta ir dabar. Daugelis tiesiai pasako: „Aš nenoriu ir nevažiuo­ siu į būrį". Vienpusiškai atsaky­ ti j klausimą — turi ar neturi studentas vykti j būrį — negali­ ma. Ir štai, kodėl. Visų pirma, kiekvienas komjaunuolis, priva­ lo vykdyti VLKJS CK 1974 m. nutarimą, kuriame aiškiai pasa­ kyta, kad komjaunuolis — aukš­ tosios mokyklos studentas vieną savo studijų vasarą turi atidirb­ ti studentų būryje. Tačiau, iš kitos pusės, mes galėtume pateik­ ti daug pavyzdžių, kai senos instrukcijos, seni nutarimai truk­ do naujai dirbti. Pabandykime pasamprotauti apie tai, vykti ar nevykti j būrius, neatsižvelgda­ mi į nutarimus, instrukcijas ir pan. Pradžiai truputį statistikos: kiekvienais metais su Universite­ to studentų būrių uniforma po šalį ir respubliką „išsisklaidyda­ vo“ vidutiniškai 1350—1400 stu­ dentų (praėjusiais metais trupu­ tį mažiau — 1296). Liaudies ūkiui tai didelė parama, kai kurioms organizacijoms — išsigelbėjimas. Ar visi kolūkiai ir tarybiniai ūkiai be studentų pagalbos su­ gebėtų nurinkti derlių? Neapsi­ eitų be mūsų ir dalis įmonių bei organizacijų. Ir šiemet ne kartą į Universiteto komjaunimo ko­ mitetą, fakultetus kreipėsi įmo­ nių ar organizacijų vadovai, pra­ šydami pagalbos vasarą. Sulau­ kėme auditorijose ir organiza­ cijų vadovų. — apie tai anksčiau ir nesvajojome. Vilkaviškio konservų fabriko direktorius EKFF studentams tiesiai pasakė: „Be jūsų žlugsime". Ir svarbiau­ sia pažadėjo geras sąlygas bei uždarbį. Rezultatas — būrys su­ formuotas tikrai laisvanoriškai, nors prieš susitikimą niekas ne­ norėjo ten važiuoti. Ką gi, persitvarkyti reikia vi­ siems ir visose darbo srityse. Džiugu, kad daugelis vadovų teisingai suprato: studentai daug ką gali nuveikti, bet į juos rei­ kia žiūrėti žmoniškai, o ne vado­ vautis senu principu: „Jūs vis tiek niekur nedingsite, turėsite atvykti dirbti pas mus". Štai ir darydavo vadovai, ką nori, tik ne studentų darbo ir buities są­ lygomis rūpinosi. Šiemet patys studentai renkasi, kur jie norėtų važiuoti ir ką dirbti. Tokią po­ ziciją užima ir gina Universiteto komjaunimo komitetas. Tačiau... Fakultetų komjauni­ mo komitetų sekretoriai prisime­ na, kaip dar vasario pradžioje mes svarstėme, su kokiomis or­ ganizacijomis fakultetai norėtų toliau bendradarbiauti, kokios paraiškos iš naujų organizacijų yra Respublikiniame studentų būrių štabe. Buvo daug gražaus laiko apmąstyti, pasikalbėti su fakulteto studentais. Pagaliau sekretoriai pasirinko organizaci­ jas, paėmė iš štabo sutartis. Ir... fizikos fakultetas nepasirašo su­ tarties su viena organizacija, pra­ monės ekonomikos fakultetas — net su dviem. Argumentas vie­ nas ir tas pats — žmonės neno­ ri vykti į būrį. Atsiprašau, bet kodėl jūs negalėjote to sužinoti

1988.05.06

Dėstytojų atestacija ir studentų nuomonės tyrimas (atkelta iš 1 psl.) Lenkų pedagogas J. Tymovskls* siūlo pasinaudoti JAV pa­ tyrimu, kur šis klausimas spren­ džiamas seniai. Iš esmės. Studen­ tų nuomonei išaiškinti po kiek­ vienos egzaminų sesijos kiek­ vienas studentas užpildo anoni­ mines anketas apie kiekvieną dėstytoją, vedus) užsiėmimus. Anketose būna keliolika klausi­ mų, vertinimo skalė — nuo 1 iki 5. Pagrindiniai klausimai yra šie: 1. Kaip dėstytojas išaiškino dėstomo dalyko tikslą ir jo reikšmę visoje studijų progra­ moje? 2. Kaip aiškiai dėstytojas iš­ dėstė dalyko esmę? 3. Kaip dėstymas sužadino studentų susidomėjimą šiuo da­ lyku? 4. Kaip dėstytojas sugebėjo įtraukti studentus Į diskusijas? 5. Kaip pratybos ir nurodyta papildoma literatūra padėjo su­ prasti ir Įsisavinti dalyką? 6. Kokia buvo šio dalyko už­ siėmimų organizacija (regulia­ rumas, punktualumas, pasiruoši­ mas užsiėmimams ir t. t.)? 7. Kaip konsultacijos paleng­ vino jsisavlnti medžiagą? 8. Kaip egzaminavimo būdas leido patikrinti dalyko progra­

anksčiau? Be to, nelabai įtikėti­ na, kad šiuose fakultetuose nė­ ra bent po 20 vaikinų, norinčių ir užsidirbti, ir turiningai pra­ leisti laiką. Juk studentų būriai — ne tik darbas, bet ir savival­ dos, gyvenimiškos patirties mo­ kykla. Buvo ir keli atvejai, kai orga­ nizacijos atsisakė pasirašyti su mūsų atstovais sutartis motyvuo­ dami tuo, kad jie nori turėti bū­ rį tik iš VISI. Kuo Klaipėdos Statybos ir remonto tresto ir Šiaulių raj. Kalinino kol. vado­ vams skiriasi tik pradėję „eiti mokslus" po armijos VISI ir Universiteto vaikinai? O po šių atsisakymų jau sukomplektuotų būrių nariai atsisakė apskritai vykti į būrius. Dabar įkalbinėjame juos vasarą dirbti Baltaru­ sijoje. Iki šiol, nors jau praėjo daugiau kaip du mėnesiai, neišsisprendžia ekologinio būrio įdarbinimo problema. Vilniaus LDT vykdomojo komiteto komu­ nalinio ūkio valdyba vis negali apsispręsti — reikia ar ne jiems tokio būrio. O ką daryti studen­ tams, kaip planuoti, ką veiks va­ sarą? Taip po truputį ir griau­ namas studentų būrių autoritetas. Minutės pertraukėlė Man pačiam ne kartą teko gir­ dėti priekaištus iš studentų: „Jūs vis agituojate vykti į būrius, kalbate apie naudą liaudies ūkiui, o mes organizacijose jau­ čiamės nereikalingi". Kol orga­ nizacijų vadovai nebus suintere­ suoti priimti būrį taip pat, kaip mes suinteresuoti jį išleisti, tol gerų SSB rezultatų nebus. O Nesistenkite susitikti su stu­ juos pasiekti ne taip sunku. Jau keletą metų pirmaujančių pozi­ dentu: kai būsite jam reikalin,cijų tiek Universitete, tiek res­ gas, jis jus pats susiras. Per egzaminą ilgai nežiūrėkite publikoje neužleidžia FF staty­ binis būrys „Kernavė". O „pas­ į studentą, nes jis gali pagalvo­ laptis" gana paprasta — tiek ti, kad įtariate jį nusirašinėjant kolūkis, tiek fakultetas suintere­ ir įsižeisti. Būkite taktiškas! Nekartokite suoti organizuoti būrį ir gerai jį priimti. Ir aš neatsimenu, kad klausimo, jei studentas jo neiš­ būtų problemų komplektuojant girdo. Nejučia nukreipkite po­ šį būrį. Priešingai — į jį visuo­ kalbį į kitą temą. Jeigu jūs klausiate, o studen­ met konkursas. Žmonės atidirba kitame būryje, kad po to patek­ tas atsako neteisingai, tai visiš­ tų į Kernavę. Jei kiekvienas fa­ kai galimas dalykas, kad jis no­ kultetas turėtų bent po vieną to­ ri jus patikrinti. kią organizaciją, tai nereikėtų Pastebėjęs, kad per paskaitą agituoti ir kalbėti apie reikalin­ studentas visą laiką žiūri į drau­ gumą vykti į studentų būrius. gę, o ši — į jį, supraskite, kad jūs — trečiasis (nereikalingas). Dar vienas pavyzdys — tereikė­ Klausimai, kurių nerekomen­ jo susitarti su keleivių perveži­ duojama pateikti studentui: mų ir aptarnavimo direkcija, a) Kokio egzamino jis atėjo lai­ kad jie 20 studentų įdarbins pa­ kyti? (Juk jis neklausia jūsų, lydovais traukinyje „Vilnius— kokį egzaminą priimate). b) Kodėl jūs jį matote pirmą Varšuva", kaip visų norinčių pa­ kartą? (Jis nekaltas, kad visą tekti į būrį nebegalime priimti. semestrą buvote toks neatidus). Prisiminkite! Jūs pats studen­ O juk būryje 120 narių. Taigi, stengiamės ne tik įkalbinėti tus — ne vienas. žmones, bet ir ieškome būdų juos suinteresuoti. , Viena iš skatinimo formų yra išvykimas į socialistines šalis su tarptautiniu studentų būriu. Tu­ riu pažymėti, kad nuo šių me­ tų į „užsienio" būrį nebus įtrauk­ Universiteto Mokslinėje biblio­ skaitykloje, tas nė vienas studentas, bent tekoje, bendrojoje kartą neatidirbęs studentų bū­ ant galinės sienos jau nuo seno buvo pakabintas pirmojo Lietu­ ryje respublikoje arba šalyje. Iš vos istoriko, parašiusio mūsų tau­ kitos pusės, tris vasaras atidirbę tos istoriją lietuviškai, didžiau­ būriuose studentai įtraukiami į sios XIX amžiaus mūsų kultūros tokį būrį neatsižvelgiant į jų asmenybės, nacionalinio judėji­ mo vado Simono Daukanto por­ veiklą fakultete. Tokia yra Uni­ tretas (iš visko sprendžiant, sena versiteto komjaunimo komiteto ir meniškai vertinga žymaus lie­ 1 tuvių dailininko J. Zenkevičiaus pozicija šiuo klausimu. Norėčiau, kad šis straipsnis tapyto S. Daukanto portreto, res­ publikinės reikšmės dailės pa­ neliktų visiškai be atsako. Jei minklo kopija). Prieš Naujus Me­ turite pasiūlymų, pageidavimų tus paveikslas iš skaityklos din­ kaip geriau organizuoti studentų go. Prašome redakcijos tarpinin­ būrių judėjimą, pasidalinkit jais. kauti, kad Mokslinės bibliotekos vadovybė viešai paaiškintų, ko­ Kartu visuomet lengviau rasti kiais sumetimais paveikslas buvo optimaliausią sprendimą. pašalintas iš skaityklos bei gra­ žintų jį j senąją vietą. Gintas MANIUŠIS Vilniaus valstybinio V. Kapsu­ LLKJS VU komiteto sekretoriaus ko universiteto studentai (dvide­ pavaduotojas šimt penki parašai).

ma apimtos medžiagos Įsisavini­ mą? Surinkti duomenys apdoroja­ mi kompiuterių pagalba juos analizuojant ir apibendrinant. Vertinamas kiekvienas dėstyto­ jas, kiekvienas dalykas, išveda­ mi vidurkiai aukštosios mokyk­ los ir fakultetų mastu atski­ roms dėstytojų grupėms (profe­ soriams, docentams, adjunk­ tams). Vardiniai vertinimai pa­ telkiami atskiriems dėstyto­ jams, o apskritai neskelbiami. Dėstytojai gali susiorientuoti, kaip jie atrodo studentų akyse ir ką turėtų pataisyti savo dar­ be. Didaktikos kokybės vertinimas turėtų tarnauti dėstytojų tobulė­ jimui ir mokymo kokybės gerini­ mui. J. Tymovskio nuomone tam, kad būtų pasiekti šie abu tikslai, turėtų egzistuoti profe­ sorių komitetas, kuris sektų ty­ rimų duomenis ir bendradar­ biautų su aukštosios mokyklos administracija, tobulinant verti­ nimo metodus ir procedūrą Perskaičius „Tarybiniame stu­ dente" interviu su prorekto­ rium doc. I. Žeberskiu ir išana­ lizavus anketą kilo keletas min­ čių ir klausimų. Visų pirma, at­ rodo, kad toks reikalingas dar­ bas, kaip studentų nuomonės

apie dėstytojus išaiškinimas, bu­ vo pradėtas nesuformulavus jo pagrindinių tikslų ir nepakan­ kamai Išnagrinėjus užsienio aukštųjų mokyklų patyrimą šiuo klausimu. Kelia abejones ir kai kurie anketos klausimai. Drįstu tvirtinti, kad dauguma studentų (ypač tiksliųjų mokslų) nekompetetingi (vertinti dėstytoją pagal tryliktą anketos klausimą: „Sugebėjimas sekti savo dalyko naujienas". Panaudojant tyrimo rezultatus, taip pat reiktų la­ biau laikytis diskretiškumo, kad nebūtų bereikalingų gandų. Reikia tikėtis, kad studentų nuomonės tyrimas nesukels be­ reikalingų neigiamų emocijų, netarnaus „sąskaitų suvedinėji­ mui", o padės pakelti didaktinio darbo prestižą, objektyviau ver­ tinti dėstytojų veiklą atestacijos metu. Be abejonės, ateityje reiktų patobulinti ir anketą. Didaktinio darbo vertinimo kriterijus suda­ ryti turėtų pedagogikos kated­ ra. * Tymowski J. Ocena kadry naukowo — dydaktycznej. — Žycie szkoly wyžszej. — 1987. _ N7 — 8. — S. 13 — 19.

Ped. m. k. G. PURVANECKIENF

►♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ --------- Musų svečiai---------------------------

Kq jūs ten pamatėte, profesoriau?

Patarimai jaunam dėstytojui

Mūsų Universiteto bendrosios mokslininkais leidžia dalintis geografijos ir kartografijos ka- patirtimi, rašyti bendrus mokslitedra šį pavasarį priėmė du sve- nius darbus, vystyti aktualius, čius iš Vokietijos Demokratinės intensyviai keičiamo geografinio respublikos. Tai prof. geografi- kraštovaizdžio tyrinėjimus, jos m. dr. Volfgangas Jankė, Ekskursijos metu svečiai nukuris lankėsi pas mus antrą stebo ir nudžiugo pamatę ne­ kartą ir prof., geografijos m. suskaičiuojamą galybę žibuokdr. Alfredas Gomoika, svečiavę- lių... Vokietijoje j'os beveik ne­ šis pirmą kartą. Bendradarbiavi- auga. mas su Greifsvaldo universiteto Gintaras KUDABA ---------—-—-—-----------------------------------------------------------------------

Tarybiniam studentui“ rašo

Kodėl nukabino portretą? ♦ VU Mokslinė biblioteka infor­ muoja, kad Simono Daukanto portretą būtina restauruoti, todėl jis iš Bendrosios skaityklos paim­ tas ir pakabintas laikinai Periodi­ kos skaitykloje. Bendrojoje skai­ tykloje pastatytas V. Lenino biustas. Ateityje planuojama, pasitarus su dailininkais bei archi­ tektais, aplamai pagerinti Bend­ rosios skaityklos interjerą. Direkcija ir partinė organizacija Parašai: Direktoriaus pav. J. ASMONAS Partinės organizacijos sekretorė O. SMALIUKIENE

♦ Siekdamas kiek sukonkretinti šį gana „apskritą" atsakymą, su­ sitikau su Mokslinės bibliotekos partinės organizacijos sekretore

O. Smaliukiene. Ji nurodė dvi priežastis, dėl kurių S. Daukan­ to portretas iš bendrosios skai­ tyklos buvo perkeltas į periodi­ kos. Pirmoji — portretą reikia restauruoti; toks, koks dabar yra jis anaiptol nepuošė bend­ rosios skaityklos, kurios inter­ jeras nepatenkinamas. Antroji — prie galinės skaityklos sie­ nos, ant kurios kabėjo portre­ tas, pastatytas V. Lenino bius­ tas, anksčiau stovėjęs viename iš bibliotekos koridorių ir aiš­ kiai kažkam kliuvęs; būdavo pasukamas tai vienaip, tai ki­ taip. .. Sutikite, toks elgesys nė­ ra aukštos mūsų kultūros požy­ mis. Tačiau, ar taip perkeliant portretą nebuvo parodyta nepa­ garba S. Daukantui? Tiesa, pa­ veikslas ne sandėlyje, ne užkiš­ tas kur nors po laiptais, bet vis dėlto... Algirdas LIPSTAS


Tarybinis studentas

1988.05.06

Sunkios temos Balandžio 20 d. (vyko SMD LKP istorijos sekcijos konferen­ cija. Si konierencija pasižymėjo tam tikru kryptingumu ir kartu pranešimų įvairumu bei aktualu­ mu. Studentų darbuose buvo na­ grinėjamos LKP istorijos proble­ mos, partijos internacionalinių ryšių istorija, asmenybės kulto problemos ir padariniai ir kt Penkto kurso studentas P. Clžauskas skaitė pranešimą „Lietu­ vos socialdemokratų ryšiai su Rusijos socialdemokratais 1896— 1904 m.,” pirmo kurso studentė A. Stasiulytė — „Kokiais būdais J. Stalinas ir jo bendrininkai mė­ gino jtvirtlnti asmens kultą", V. Kedytė „Stalinizmo represijos", S. Pivoras — „V. Putnos gyve­ nimas 1927—1937 m.", G Strlkulls — „LKP darbas su užsienio lietuviais šiuolaikinėmis sąlygo­ mis" ir t. t Šios temos nėra len­ gvos, daug ginčytinų klausimų, neišspręstų problemų. Pažymėtina tai, kad šių sunkių, Lietuvos is­ torijos ’ gilesniam supratimui reikalingų temų, ėmėsi daugiau­ siai pirmo kurso studentai. Gal­ būt jiems trūko patyrimo, kai kurie pranešimai neturėjo pakan­ kamo mokslinio pagrindimo, bet troškimo pareikšti savo nuomonę tikrai netrūko. Diskusijose da­ lyvavo ne tik studentai skaitę

pranešimus. Iš viso buvo perskai­ tyti devyni pranešimai. Išsiskyrė I k. studento S. Plvoro darbas, pasižymėjęs surinktos medžiagos, apie paskutiniuosius V. Putnos gyvenimo metus, originalumu. Vertinimo komisija, kurią suda­ rė trys studentai Ir du dėstyto­ jai, minėtą darbą pripažino ge­ riausiu. Konferencija nuo anksčiau vy­ kusių skyrėsi ir savo trumpumu. Nežinau, ar tai reikia laikyti pri­ valumu, manau, kad keturlasdešlmtajai konferencijai buvo gali­ ma skirti daugiau laiko (tačiau tik tuo atveju, jeigu ji prasidėtų rytą, o ne vyktų po užsiėmimų ar jų metu). Nors ir dabar dis­ kusijų netrūksta, bet turint pa­ kankamai laiko šios diskusijos (o gal ir studentų moksliniai darbai) galėjo būti dar turiningesnės. Iš studentų darbų matyti, kad daugiausiai nagrinėjamos su LKP Istorija susijusios problemos, tad Ir studentų mokslinio būrelio pa­ vadinimas turėtų daugiau atitikti jo darbo turini Ir vadintis LKP, o ne TSKP istorijos būreliu. Šios konferencijos eiga Ir jos rezultatai, nepaisant minėtų trū­ kumų, leidžia tikėtis naujų (do­ mių darbų, drąsaus Ir moksliško požiūrio Į dar neišspręstas Istori­ jos problemas. A. ANUSAUSKAS Istorijos spec. IV kurso studentas

Etnografijos sekcijoje Etnografijos mokslo vystymosi Istoriją Vilniaus universitete, jo reikšmę ir svarbą tautos istorijai atidarydama jubiliejinę konferen­ ciją pažymėjo etnografijos sekci­ jos mokslinė vadovė Ir žiuri pirmininkė profesorė P. Dundu­ lienė. Konferencijoje skaityti prane­ šimai buvo ruošiami tokiom kryptim: apibendrinant etnografi­ nių ekspedicijų metu sukauptą medžiagą ir nagrinėjant mažai žinomas temas, remiantis archy­ viniais, muziejiniais šaltiniais bei publikuota literatūra. Maloniai nustebino pirmo kurso studentės, nagrinėjusios savo šeimose per eilę kartų sukauptą liaudies dva­ sinį turtą — dainas. Dainos svarbą sunkiame ru­ giapjūtės darbe, žodžių sąlyti su tam tikrais judesiais nagrinėjo J. Mlkalčlūtė (.Mano močiutės dai­ nuotos dainos"), remdamasi pro­ senelės (iš Radviliškio) dainuoto­ mis dainomis, užrašytomis prane­ šėjos mamos. Su 1908 m. Alsėdžiuose gimu­ sio senelio Alšausko užrašytomis dainomis supažindino V. Montvydaltė („Mano senelio dainos"). Pagal tematiką dainas suskirstė Į tris grupes; liūdnas — kariškas, lyriškas, švelnias meilės dainas ir jumoristines. Pranešėja parodė kiekvienos grupės ypatumus, gausiai patelkė pavyzdžių. Etnografinės ekspedicijos metu surinktą medžiagą apibendrino E. Jokštytė „Vardynų papročiai (Pakruojo raj.)" ir E. Abromavi­ čiūtė „Valgių gaminimas ir su

juo susieti papročiai ir posakiai (Pakruojo raj.)" E. Jokštytė, api­ bendrinusi Informatorių pateiktą medžiagą. Išvardijo prietarus nėš­ čioms moterims, kurių privalu laikytis, norint, kad valkas gim­ tų sveikas, o gimus augtų doras (pavyzdžiui — nėščiai moteriai negalima skolinti daiktų — jeigu pamirš atiduoti — valkas augs vagimi Ir L t). Atskleidė bobu­ tės vaidmenį gimstant vaikui ir po krikštynų jos Išvežimą Į na­ mus (priklausomai nuo metų lai­ ko — geldoje ar statinėje). S. Krikštopaltytė (V k.) anali­ zavo dangaus šviesulių simbolių kompoziciją verpstėse ir prleverpstėse. Remiantis šaltiniais bei publi­ kuota literatūra nagrinėta lietu­ vių liaudies šoklų Istorija (N. Šaučlulytė H k.) Ir lietuvių valkų žaislai bei jų Istorija (R. Vasiliauskaitė II k.). Tai mokslinėje literatūroje beveik ne­ liestos temos Ir džiugu, kad pra­ nešėjos nusprendė gilintis { pasi­ rinktą tematiką. Profesorė P. Dundulienė, api­ bendrindama konferencijos dar­ bą, pažymėjo skaitytų pranešimų svarbą, siekiant Išsaugoti liau­ dies papročius ir kultūrą, pasvei­ kino laimėtojas: Garbės raštu apdovanotą J. Mikalčlūtę, dip­ lomais — R. Vasiliauskaitę, E. Jokštytę Ir V. Montvydaltę. Aldona VASILIAUSKIENE Istorijos fakulteto mokslinė bendradarbė

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦ Minutės pertraukėlė

Studentiškos nuotrupos — O! Aš jau viską sužinojau, su kuo flirtuoja mano žmona. — šūkalioja pavyduolis vyriškis savo draugui. — Pagausiu — vietoj nušausiu! — Na. na. — ramina drau­ gas. — Argi tu turi pistoletą su 15 šoviniu apkaba? — Jūsų veidas man kažkur matytas. — O. ne profesoriau. Mano veidas visada toje pačoje vie­ toje.

— Kaip čia pranešus tėvams, kad neišlaikiau egzamino? — Telegrafuok: NIEKO NAU­ JO.

Rūpestingai apsidairęs po ūkinių prekių parduotuvės len­ tynas. studentas paprašo pi­ giausios pakabos.

— Penkiasdešimt kapeikų. — O pigesnės nėra? — Prašom — vinis.

Dėstytojas egzamino metu: - Gražiai meluojate! Nors meluoti ir negražu. — Ach. koks nelaimingas pa­ sitaikė bilietas. — O kuo jis skundėsi? Paskaitos metu profesorius kreipiasi i studentą: — Pažadinkite šalia mieganti draugą. — Geriau Jūs. profesoriau. Juk Jūs Ir užmlgdėte Ii. — Aš seniai ruošiuosi pake­ liauti. įdomu, kiek kainuotu kelionė po Europą? — Nė kapeikos!

— m -

Svajoti galima nemokamai.

3

JLM reanimavimo problemos Menas ginčytis — tai esminė, pagrindinė Inteligento savybė, jo ideologinis ginklas. Ginčas — tai ne tik grumtynės už tiesą, tai — aktyvus profesinių žinių pagilinimo ir įtvirtinimo, kūry­ binio mąstymo metodas. Slo meno buvo mokoma vi­ suomeniniu profesijų fakulteto Jaunojo lektoriaus mokykloje. Pagrindini oratorinio meistriš­ kumo kursą skaitė prof. J. Mar­ kulis. Profesoriaus paskaitos sutraukdavo klausytojus ir iš ki­ tu aukštųjų mokyklų. Vyko Jaunųjų oratorių kon­ kursas. kurio nugalėtojas, pra­ monės ekonomikos fakulteto stu­ dentas A. Subačius, tapo prizi­ ninku ir respublikiniame launųių oratorių konkurso ture. Kai kurie studentai pirmuosius lek­ toriaus įgūdžius gavo skaityda­ mi paskaitas S. Neries mokyk­ los mokiniams. Darbas vyko, mokykla gyva­ vo. puoselėjo gražius planus ateičiai, nors Ir turėjo savu problemų. Buvo numatyta Įkurti Jaunojo lektoriaus mokyklos fi­ lialus pagal atskiras specialy­ bes: teisinių ekonominių bei me­ dicininiu žinių propagavimui ugdyti. Vienok šiai Idėjai nebu­ vo lemta realizuotis. Neradome bendros kalbos su ekonomistais. Tiek lų studentams tiek kom­ jaunimo organizatoriams. tiek fakulteto vadovams tai pasirodė bereikalingu rūpesčiu. Su spręs­ tinomis problemomis ne kartą kreipėmės I komjaunimo komi­ tetą fakultetu komjaunimo biu­ rų sekretorius, partini komitetą, rektorato atstovus net I Aukš­ tojo mokslo ministerijos visuo­ menės mokslu skyrių. Tik pro­ blemos visuose hierarchijos ly­ giuose vienodai neslsprendė. Universiteto komjaunimo komi­ tetas negalėjo užtikrinti nei šios mokyklos propagavimo bei kontingento formavimo nei los nariu lankomumo. Tikime. |og Ir dabar Universitete yra nemaža dalis studentu, nežinančiu apie tokios mokyklos funkcionavimą. Nei partinis komitetas, nei rek­ torato bei ministerijos atstovai taip Ir negalė|o teigiamai Iš­ spręsti vienintelės JLM klausy­ tojui prieinamos metodinės prie monės — prof. J. Markulio bro­ šiūros .Oratorinio meistriškumo pagrindai“ pakartotino leidimo arba bent padauginimo. Išėjus Iš gyvenimo prof. J. Markuliui kuris savo neabejoti­ nu oratoriaus talentu galėjo

pritraukti ir Išlaikyti fakultetų atsiustus l šią mokyklą studen­ tus. o taip pat bent dalinai kompensuoti materialinės bazės stygių, šios mokyklos tolimes­ nis egzistavimas prarado realų pagrindą. Pastaruoju metu komjaunimo komiteto Iniciatyva trijuose eko­ nominiuose fakultetuose buvo aiškinamasi ar studentai domi­ si šia mokykla. Paaiškėjo. jog susidomėjimas nulinis. Studen­ tams nereikia oratorinio meis­ triškumo žinių. Jie Ir taip apkrauti paskaitomis. Taigi, kyla klausimas, ar mo­ kykla reikalinga apskritai? O jei reikalinga tai kam? Kieno ini­ ciatyva ji turėtu būti organi­ zuojama? Pasirodė, visų pirma. ji rei­ kalinga „Žinijos“ draugijai kaip lektorių rezervas. Antra. JI rei­ kalinga komjaunimo komitetui: reikalingi lektoriai, vykstantys 1 SSB. Mūsų Išmanymu oratorinio meistriškumo žinios Ir įgūdžiai reikalingi kiekvienam aukštos kvalifikacijos specialistui ir ga­ lėtu būti mokymo proceso sude­ damąja dalimi. Taigi, pagal už­ sakovus turėtu būti formuoja­ mas Interesas ir atsakomybė už šia mokyklą. Dabar visa orga­ nizacija ir atsakomybė už šią mokyklą yra užkrauta ant dės­ tytojų. šios mokyklos vadovų, net ne šios srities specialistų pečių. Komjaunimo komiteto at­ stovai bevelk niekada nedaly­ vauja VPF posėdžiuose. kai svarstomi šios mokyklos reika­ lai. Manome, jog toks klausimo sprendimas neatitinka laiko dvasios. Komjaunimo komitete yra etatiniai darbuotojai, kurie savo pareigas perkelia ant dės­ tytojų pečių, atitraukdami )uos nuo tiesioginio darbo. Manytu­ me. jog organizacine tokios mo­ kyklos pusę visiškai palėgūs spręsti patys studentai. Dėsty­ tojai galėtu būti padėjėjais da­ lykiniuose klausimuose. Tuomet reikalai atsistoju | savo vietas: vist dirbtume savo darbą o stu­ dentams būtu gera proga pade­ monstruoti savivaldą bei sava­ rankiškumą. „Žinijos" draugijai reikalingi lektoriai ir ypač jaunlell. nes. kaip buvo paminėta respubliki­ niame JLM vadovu pasitarime, mažėjant bendram lektorių skai­ čiui ypač mažėja ir stokojama jaunų lektorių. Bet. jei taip, tai kodėl „žinijos" draugijos, dar-

buotojal atsakingi už š| barą nesirūpina jaunųjų lektorių pa­ ruošimo organizavimu bei ko­ kybe, o apsiriboja instrukcijų perdavimu ir ataskaitų už šios mokyklos darbą surinkimu Dabar, kaip paaiškėjo iš res­ publikinio JLM vadovu pasitari­ mo. po Jaunųjų lektorių mokyk­ los iškaba su nedidelėm išim tlm paprastai, surikiuojami Ivai rūs dalykiniai būreliai arba su­ sitikimai su įdomiais žmonėmis. Kritikuotina ir keistina nusis­ tovėjusi Jaunųjų lektorių ruoši­ mo tvarka. Šiuo metu nėra Uni­ versitete specialisto, galinčio Ir norinčio visuomeniniais pagrin­ dais profesionaliai skaityti išti­ są oratorinio meistriškumo pa­ grindu kursą. Mes savo laiku nepasirūpinome perimti to me­ no paslapčių iš prof. J. Marku llo ir paruošti jam pamainą. Tiesa atskiroms paskaitoms pa­ skaityti mes prisikalbintume prof. J. Grigonį, doc. J. Balkevi­ čių. žinomą respublikos lekto­ rių J. Butkevičių. Bet vien tuo lektorių ruošimas neapsiriboja. Reikalingi praktiniai užsiėmi­ mai bandymai skaityti paskaitą savarankiškai, prieinama meto­ dinė medžiaga materialinė-tech­ ninė bazė (specialiai įrengta au­ ditorija. audiovizualinės prie­ monės Ir kt.l. Vien entuziazmo čia neužtenka. Todėl manytume. |og Jaunulu lektorių ruošimą būtu kur kas tikslingiau Ir racionaliau per­ duoti i „Žinijos“ rankas. kur centralizuotu būdu būtu moko­ mi šio meno visi norintys VII niaus miesto aukštu|u mokyklų studentai ir jaunimas. Siūlome įkurti Oratorinio meistriškumo fakultetą prie Vilniaus miesto „žinijos" draugijos kaip tai yra padaryta Kaune. Tokiu atveju Iš karto spręstųsi daug problemų: materialinė bazė, lektorių fon­ das kvalifikuotas Ir tikslinis jaunųjų oratorių paruošimas. Tik toki kelią Isivaizduolame kaip vieninteli, esant susiduriu slal situacijai, prasmingą Ir rea­ lu. Palikti Jaunulu lektorių ruo­ šimą aukštosioms mokykloms tokiomis sąlygomis kaip yra da bar tai reikštu ne tik kompro­ mituoti pačią Jaunojo lektoriaus profesiją užuot kėlus los pres­ tižą bet ir menkinti paskaitlnės propagandos autoritetą. JLM vadovai J. PERMINIENĖ R. VALKAUSKAS

Tavo bendraamžis užsienyje

Kaip gyvenama 700 km į Vakarus Visi studentai turi kažką bend­ ro ir beveik visi neturi pinigų (prabėgus savaitei po stipendi­ jos). Tas kažkas tiesiog švyti jų veiduose, kad net einant gatve nepažįstamas praeivis neapsirik­ damas gali bakstelėti pirštu — „studentas"! „Taip, studentas, na ir kas?" O tas, kad viso pasau­ lio studentai, būdami tokie skir­ tingi (amžius, tautybė, požiūriai), yra nepaprastai panašūs. Ir šis reiškinys greičiau fenomenalus, negu paradoksalus. Tuo įsitikinau bendraudama, susirašinėdama su kitų kraštų studentais. Visai neseniai teko lankytis VDR, nepraleidau pro­ gos pabuvoti Berlyno, Drezdeno universitetuose. Tad truputėlį apie vokiečių studentiją... Klausimas, ar sunku įstoti į aukštąją mokyklą, jiems neeg­ zistuoja. Jei tikrai nori mokytis — įstosi, ne šiais, tai kitais me­ tais. Tuo tarpu gali dirbti pagal būsimąją specialybę. Vaikinai būtinai turi atlikti karinę tarny­ bą, tik po jos atsiveria visų Al­ ma Mater durys. Didžiausias kon­ kursas būna meno aukštosiose mokyklose: po keliasdešimt no­ rinčiųjų į vieną vietą. Prestiži­ nėmis laikomos mediko, teisinin­ ko, mokytojo profesijos. Tad, jei­ gu sugalvojai mokytis — mė­ gink, tačiau už ausų tavęs niekas netemps. Kiek pasisemsi mokslo — tiek ir turėsi. Ir į paskaitas vaikštoma ne tam, kad seniūnas brūkštelėtų lemtingą varnelę lankomumo sąsiuvinyje, o tam, kad turėtum dėstomo dalyko konspektą. Mat vadovėliai yra gana prasti, neišsamūs, o kai ku­ rioms disciplinoms jų iš viso nė­ ra. Turbūt ir dėstytojai stengiasi savitai perteikti dėstomą medžia­ gą, nes studentas nenueis į

paskaitą tik dėl labai rimtos priežastis. O nenuėjęs visvien prašys draugo sukonspektuoti per kalkę. Išoriškai Vokietijos akademi­ nis jaunimas nelabai kuo skiria­ si nuo mūsų: madingai apsirė­ dęs, daug kalba, daug rūko (be­ je, merginos daugiau už vaiki­ nus). .. Knygas, sąsiuvinius ne­ šiojasi griežto silueto odiniuose portfeliuose. Dažnai j paskaitas važinėja dviračiais, taupydami pfenigius kavai, nors visi prie stipendijos gauna priedą trans­ porto išlaidoms — 15 markių (maždaug 5 rubliai). Traukiniu keliauji — taip pat tik pu­ sė kainos, o jei važiuoji j nafnus tėvelių aplankyti — treč­ dalis. bilieto sumos. VDR studen­ tų stipendijos kur kas didesnės už mūsų: minimali, kurią gauna visi (I) — 200 markių (apie 70 rublių) ir dar paskatinimai už gerą ir labai gerą mokymąsi. Turint omeny, kad pietūs stu­ dentų valgykloje kainuoja tik 60 pfenigių (18 kapeikų), kava — 40 pfenigių (12 kapeikų), bū­ tų galima teigti, jog ekonomiškai VDR studentai tvirčiau laikosi, visiškai gali apsieiti be tėvų ma­ terialinės paramos. O tai, mano manymu, labai svarbu. Mūsuose jauni žmonės, deja, pratę ne­ dirbti ir nieko negauti. Buitį vokiečiai stengiasi su­ tvarkyti iki smulkmenų. Bendra­ bučiuose kambariai, kaip namuo­ se, dvelkia jaukumu, šiluma. Viskas tvarkoma praktiškai ir racionaliai: dviaukštė lova, sta­ las, kėdės, televizorius, vienas kitas papuošimo akcentas inter­ jero pagyvinimui ir būtinai že­ mėlapis arba gaublys. Statistiškai vokiečiai —labiausiai dabar ke­ liaujanti tauta, o ką bekalbėti apie studentus... Rudenį trupu­

tėlį užsidirba pinigų, žiemą su­ galvoja kur keliauti, o pavasarį ir vasarą — kuprinę ant pečių ir kelionėn. Vokiečių studentai — ne ma­ žiau mėgsta šventes, pokylius nei mes. Tačiau jie žino kaip, kada ir kur linksmintis. Daugu­ ma laisvalaikį leidžia studentų klubuose, kiti labiau mėgsta alų pagurkšnoti baruose, treti pailsėti šeimoje, Studentiškos šeimos stengiasi gyventi savarankiškai, nuomojasi pigesnius butus. Berlyne nėra sunku gauti gyvenamąjį plotą senamiestyje, kadangi butai čia be patogumų, apkūrenami krosnimis. Jaunų tai negąsdina, o tik suteikia jų buičiai romantiškumo. f studijas universitete ar kito­ je aukštojoje mokykloje žiūrima rimtai (t. y. sąmoningai), suvo­ kiant, kad mokaisi sau, ne kam nors, kad įgyjamos žinios — ga­ limybė tobulinti save, plėsti aki­ ratį, tapti asmenybe. Kartais paskaitos trunka nuo septynių ryto iki septynių vakaro, ir nie­ kam nešauna į galvą mintis dėl to purkštauti. Visur turi būti tvarka, kiekvienas privalo žinoti savo vietą — vokiečiams tai šventos tiesos. Atsiremdami į gi­ lias socialines, kultūrines, mo­ ralines tradicijas, neeikvodami laiko tuščiai, jie dirba sąžiningai ir tiek. Šiaip vokiečiai — tiek jauni, tiek seni — linksmi, energingi, labai smalsūs žmonės. Jei pama­ tysi Vilniaus gatvėse triukšmin­ gą, besijuokiantį svečią, tikriau­ siai jis iš Vokietijos... Nepra­ leisk progos susipažinti. O jei dar esi studentas, rasi bendrą kalbą, esu tuo tikra.

Diana RAKAUSKAITĖ


1

Tarybinis studentas

Balandžio 22 — qequžės 21 Talismanas pelėda Laiminga diena — penktadie nis Spalva — mėlyna Auditorija — 31 Skaičius - 6 Santuoka - su „Dvyniais". „Šauliu“ Mėnuo — rugsėjis Balandžio 22 — gegužės 1 d. Vaikinai: drąsūs. visada kil­ nūs silpniems, puikiai supran ta kitu kančias, myli Iki užsl mirsimo, deja, be atsako, todėl šeimoje dažnai nelaimingi. Pa­ siekia šlovės, garso Ir turtu, savo galia naudojasi sąžiningai ir kilniai visose darbo srityse duoda naudą. Gailestingi, teisin­ gi ir nuoširdūs. Merqinos: drąsios. Išradingos, teisingos ir nuoširdžios, teikian Clos pagalbą visiems. kuriems jos reikia. Energingos ir gra­ žios. Retai tenkinasi kukliu žmo­ nos ir motinos vaidmeniu, visa­ da veržiasi j visuomenine veik

Horoskopas

JAUTIS lą. būna puikios gydytojos, med. seserys, sugeba pelnyti kitų pa sitlkėlimą ir pagarbą. Su visais gerai sugyvena, neturi priešu. Pasižymi gera sveikata laimin­ gos šeimyniniame gyvenime. Gequžės 2—11 d. Vaikinai: pasižymi didele fi­ zine jėga meile darbui Ir ener­ gija visais gyvenimo atvejais. Gyvena ramiai ir laimingai nes sugeba save sutramdyti. Gerbia­ mi ir mylimi aplinkiniu. Sąžinin­ gi. teisingi, saikingi. Merqinos: labai protingos, energingos, gražios. sveikos, linkusios i muziką ir dainavimą

ir jeigu tuo užsiima, tai pasie­ kia geru rezultatu ir šlovės, to­ dėl VVU joms ne vieta. Visų gerbiamos ir mylimos. laimin­ gos besidžiaugiančios gyvenimu. Gequžės 12-21 d. Vaikinai: linkę gyventi ramiai, sėsliai. Minkštaširdžiai, taikingi nuoširdūs. Tyliai, be triukšmo nepastebimai jie dirba savo dar­ bą. niekada nedemonstruoja sa vo nuopelnu. Jais galima tikėti ir pasitikėti. Laimingi šeimoje, labai geri žmonai ir vaikams. Merqinos: geros. teisingos darbščios, pastovios, siekia visa­ me kame gėrio, idealumo. Var­ dan gėrio gali ir pasiaukoti. Tai Ištikimu, mylinčių žmonų ir motinų pavyzdys. Aplink las visada taika ir meilė. „Jautis“ — drąsos, narsumo, kilnumo ir Jautrumo ženklas. Nors „Jautis“ stengiasi Iš kiekvienos situacijos išqauti naudos sau, bet visada padės kitam. Parenqė Dalia SALIONAITĖ

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Greit paaiškės čempionai Balandžio mėn uždara­ me „Žalgirio" plaukimo ba­ seine vyko Universiteto dėstyto­ jų tarpfakultetinės plaukimo var­ žybos. Jose dalyvavo 9 pačių iš­ tvermingiausių fakultetų rinkti­ nės. 50 m distancijoje laisvu sti­ liumi vyrams ilgai trukusį A. Pavilonio (FF) pirmavi­ mą nutraukė M. Mika­ lauskas, aplenkęs daugkartinį čempioną ir įveikęs nuotolį jjer 26,5 sek. Tų pačią distanciją mt» terims pirmoji nuplaukė nenuils-

tanti G- Purvaneckienė (IF). 50 m nuotolyje krūtine vyrams pir­ mavo taip pat nusipelnęs vetera­ nas T. Garšva (SC). Estafetę 4x 50 m laisvu stiliumi, o tuo pačiu ir komandinę pergalę laimėjo fi­ zikai, aplenkę skaičiavimo centro ir IF plaukikus. Malonų įspūdį paliko sklandus ir operatyvus kaip niekada gausios teisėjų bri­ gados (A. Blaškys, A. Bliumkinienė, R. Kiseliovas) darbas. Po šių varžybų padėtis bendro­ je spartakiados įskaitoje komp-

likavosi: SC darbuotojai sumaži­ no filologų atotrūkį iki minimumo. Po gegužės 19 d. d., organi­ zuotų kroso varžybų paaiškės naujasis tarpfakultetinės sparta­ kiados čempionas. V. LAPINSKAS

FUTBOLAS Balandžio 23 d. Sniečkaus „Interas“ - VVU .Mokslas“ — 4:0 (2:0). Balandžio 28 d. VVU „Moks­ las“ — Vilniaus „Kibirkštis“ — 2:1 (0:0). Įvarčius Įmušė R. Vyš­ niauskas (EKFF II k.) Ir E. Makaravlčius (EKFF I k.).

Musų kolegos

Maskva tiki lietuviais Kaip sekasi mūsų ko­ Kiekvienas, pirmus metus pradė­ legoms tautiečiams Maskvos uni­ jęs čia studijuoti, susiduria vis versitetuose, institutuose? Jų su tomis pačiomis „didmiesčio" ten mokosi nemažas būrys. Ar problemomis. — milžiniški atstu­ sunku studijuoti, ką jie veikia mai, „kamščiai", žmonių srautai metro... Per kelias dienas taip laisvalaikiu, ar susieina draugėn, pašneka lietuviškai... j tokius ir nuvargsti, kad atrodo neištversi, panašius klausimus mielai atsa­ viską mesi ir kuo skubiausiai pa­ kė GITIS-o (Valstybinio teatro bėgsi namo. Bet nieko, po kiek meno instituto) teatrinės režisū­ laiko įpranti ir laikaisi. ros pirmo kurso studentė Dalia — Ar susleinat bent kartais su Ibelhauptaltė: kitais lietuviais? — Apie tai, ar lengva, ar — Visuomet, kai tik surandam sunku čia mokytis kalba jau tas laisvo laiko. Nemažai čia mums faktas, kad į mano specialybę ir Lietuvos atstovybė. konkursas kasmet būna iki ke­ padeda lių šimtų į vieną vietą, o daž­ Joje veikia lietuvių studentų klubas, į kurį mes kartas nuo nai ir daugiau. Todėl net ir įsto­ susirenkam į vakaronę — ję mes labai tvirtai nesijaučiame karto padainuoti, pašokti, ar šiaip pa­ ir visu šimtu procentų nesame bendrauti lietuviškai. Tai mus Įsitikinę, kad institutą baigsim. ir jungia, nors mes visi labai Štai ir dabar jau žinome, kad skirtingi: iš pirmo žvilgsnio net mūsų kurse iš šešių paliks tik keturis, o du pašalins iš institu­ atrodys, kad be savo mokslo to, nežiūrint to, išlaikys jie eg­ daugiau nieko nenorim žinoti. Iš tiesų taip nėra — dauguma mū­ zaminus, ar ne. Mūsų institute sų noriai eina į tuos susitiki­ lemia ne tiek mokslai (mokytis mus, ir tai nenuostabu, nes čia žinoma reikia), kiek kasdieninis „kruvinas" juodas darbas su sa­ studijuojant daug kas pasikei­ vimi, todėl nenuostabu, kad pa­ čia kiekvieno požiūryje į Lie­ tuvą ir lietuvius. Juk dažnas iš silieka tik geriausieji. Visas tas išmetimo procesas vadinasi „iš­ mūsų mėnesius, o kartais ir pu­ sę metų nebūna namuose... valymu" nuo vidutinybių. Ir rei­ kia tik pasidžiaugti, kad lietu­ Tuomet paprasčiausių žinių per viai dažniausiai vertinami, radiją klausomės, kaip gražiau­ o jų žinios, bendras išsilavini­ sios muzikos. Prisimenu, kartą buvom štai taip susiėję pavaka­ mas neretai pranoksta kitų stu­ roti M. Lomonosovo universiteto dentų bendrą lygį. Nemanau, kad nors kiek leng­ bendrabutyje. Kažkas nežinia iš viau yra mokytis ir kitose Mask­ kur turėjo „Aliukų" juostą. Ir nieko, visą vakarą jos klausė­ vos aukštosiose mokyklose, kur mės ir niekam net neatėjo į gal­ taip pat yra gausus lietuvių bū­ rys. Tačiau dažniau jie čia studi­ vą ją pakeisti... — Vienas kitam padedat, išti­ juoja tiksliuosius mokslus. kus kokiai nelaimei, ar šiaip su­ GITIS-o studijas sunkina dar kokioms nenumaty­ ir mokymosi sąlygos: bebaigian­ siklosčius toms aplinkybėms? tys griūti institutas ir bendrabu­ — Stengiamės padėti. Bet ta tis, jau treji metai, kaip uždary­ ta mūsų mokomoji studija ir vi­ pagalba greičiau moralinė, nes sa eilė kitų problemų, apie ku­ konkrečią paramą studentas var­ gu ir gali suteikti. Daugiau čia rias rašė ir sąjunginė spauda, ir padeda Lietuvos atstovybė, į ku­ „Požiūris“ rodė. Tikimės, kad rią ir kreipiamės įvairiausiais reikalai pasitaisys. klausimais. — Kaip, ar sunku priprasti prie Maskvos gyvenimo? Kalbėjosi — Sunku — ne tas žodis. Darius TARASEVIČIUS Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610414, išduotą EKFF stu­ dentei Redai MAZETYTEI, lai­ kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 8630164, išduotą EKFF studentei Nijolei STASIULEVI­ ČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

Skelbimai KVIEČIAME

j Universiteto sporto šventę, kuri įvyks gegužės 12 d. 18 vai. VU stadione (Saulėtekio ai.). Šventėje dalyvaus Universiter to, VISI, WPI, Latvijos universi­ teto studentai. Programoje: — saviveiklinių kolektyvų koncertas, — pirmakursių kroso varžybos ir estafetės, — beisbolo ir moterų futbolo varžybos, — virvės traukimas ir dvipūdžio kilnojimas, — diskoteka ir atrakcionai. Atvykltel * „Ąžuolyno“ sodininkų ben­ drijos III sodo 24 sklype par­ duodamas laikinas vasarnamis ir sodiniai. Kreiptis į profsąjungos komitetą tel. 626063.

t

Reiškiame gilią užuojau­ tą vyr. dėstytojai Uršulei ŽEMAITIENEI dėl motinos mirties. Anglų kalbos HM katedra

Kiemo teatro 20-metis SPEKTAKLIAI TEATRO SALEJE VU Kiemo teatras Gequžės Just. Marcinkevičius GIEDOK. KAD ESI 10 d. VU Kiemo teatro pantomimos trupė ŽAIDIMAI IS NATŲ 11 d. Numatoma premjera K. Capekas AUKSINIS ROJUS 12 d. L2OA STUDENTŲ TEATRAS K. Saja dilgelių silkas 13 d. TARTU UNIVERSITETO DIENA 14 d. VU Kiemo teatras HAMLETO SĄVOKA T. Venckus 15 d. Theaterformation Zerberus (Austrija) 16, 17 d. d. Michel de Ghelderode DER GROBE MACABRE LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų studentų teatras ĖJO KRISTUS PER DIRVONĄ 18 d. J. Marcinkevičius KPI studentų teatras BLINKUVA 20 d. J. Erlickas VU kamerinės muzikos ansamblis 21 d. SENOSIOS MUZIKOS VAKARAS

Pradžia 19.30 vai. Bilietai parduodami teatre (Universiteto 3) valanda Iki spek­ taklio. Įėjimas per Sarbievijaus Ir DidĮJĮ kiemus. Tel. 614096 SPEKTAKLIAI KIEMUOSE Numatoma premjera Gegužės K. Binkis GENERALINE REPETICIJA 11,12, 13 d. d. 22.00 vai. Alumnato kiemas G. Knapijus 16, 17 d. d. FILOPATRIS 22.00 vai. Sarbievijaus kiemas A. Puišytė ĮVARDIJIMAI IR SĄSKAMBIAI 19,20 d. d. 22.30 vai. L. Stuokos-Gucevi­ čiaus kiemas Lietuvos Kultūros Fondo Vilniaus Senamiesčio teatro studija Maironis KĘSTUČIO MIRTIS 25, 26, 27 d. d. 21 vai. Trakų pils

Teatro vadovas LTSR n. a. V. Limantas Bilietai parduodami valandą iki spektaklio. Tel. 614096. Teatras turi teisę keisti spektaklius.

DRAUGAI, BIČIULIAI IR PRIJAUČIANTIEJI - SU SPAUDOS DIENA!

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1041 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBėTCKHH cTyAeHT» — opran napnroMa, peKTopara, noMirreTa omcomoas, npoįiKOMa opAėHOB TpyĄOBoro Kpacnoro ana Mera ■ ĄpyjKOsi ■apoAOB BnABHioccKoro yraBepcirreTa hm. B. Kancyxaca. Bhabh>oc. PeĄaKTop A. Amiunac. Ha abtobckom snMKe.

Redaktorius A. LIPSTAS

J


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.