Visu šalių proletarai, vienykitės!
S canveinis sccioenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
GRAŽIAUSIAS Komunisto rūpesčiai Pasitinkant V. I. Lenino gi mimo šimtmetį, pravartu pri siminti ne vieną jo komunis tinio auklėjimo priesaką. Tur būt, prie pačių svarbesniųjų priklauso internacionalinio auklėjimo uždaviniai. Neseniai praėjusiame Gam tos fakulteto partinės organi zacijos atvirame susirinkime buvo nuodugniai svarstoma, kokie kolektyvo uždaviniai ir sunkumai yra šiandien, įgy vendinant tuos svarbius užda vinius. Susirinkime kalbėjo komunistai, nepartiniai dar buotojai. Dauguma pabrėžė, kad šį darbą reikia dirbti kas dien, visuose mūsų mokomo jo ir auklėjamojo darbo ba ruose ir renginiuose negalima jo pamiršti. Labai dažnas iki šiol pas mus pasakymas: „mūsų kolek tyve nėra kitų tautų atsotvų, todėl mes neturime apie ką kalbėti — pas mus viskas tvarkoje". Toks samprotavi mas iš esmės yra neteisingas. Tikrumoje yra kitaip. Tokiose
sąlygose ilgesnį laiką gyvenę ir dirbę žmonės, kartais pate kę į aplinką, kurioje yra įvai rių tautybių atstovų, pasirodo nepakantūs, netolerantiški, ap lamai neišauklėti internacio nalistais žmonės. Todėl, gal būt, panašiuose kolekty vuose kartais reikia net dau giau skirti dėmesio tokiems klausimams. Jauno specialisto ar studen to pažiūrose pasiliekančios spragos (jam vėliau sunku su gyventi su kitų tautybių ko lektyvo nariais) laikytinos rimtu jaunimo auklėjimo trū kumu. Tur būt, aplamai nega lima laikyti tarybinio inteli gento kultūringu, jeigu jo elgesio normos ir jausmai ne vienodi įvairių tautybių žmo nėms. Susirinkime buvo kalbėta, kaip pagerinti darbą studen tų, kurie į mūsų fakultetą stu dijuoti yra atvykę iš bro liškų Estijos ir Latvijos res publikų, tarpe. Daugumos ne sėkmių ir trūkumų, kurie atsi
JAUSMAS
rado šių grupių darbe, prie žastimi yra šablonas, dirbtinu mas ir atžagareiviškas požiū ris į visuomeninį darbą. Buvo pasiūlyta visa eilė priemonių, kurios padėtų sąmoningai ir glaudžiai bendradarbiauti mū sų respublikos ir broliškos Estijos bei Latvijos studen tams. Buvo kritiškai pasisa kyta, kad nors gyvenama, mo komasi ištisus penkerius me tus kartu, bet mūsų studentai dažnai nepanaudoja tos pa lankios progos, ir todėl iki šiol jie nieko daugiau nesuži no apie Latviją ir Estiją, ne žiūrint, kad nuolat gyvena su tų tautų atstovais, draugauja su jais. Aplamai, daugumos fakul teto komunistų nuomonė yra tokia: reikia atidžiau ir nuo lat internacionaliniam auklė jimui panaudoti aplinkinį, mus supantį gyvenimą. Jis pakankamai turtingas, palan kus tokiomis puikiomis de talėmis, kad nė nereikia kurt dirbtinių išimtinų atvejų. Vie na iš tokių priemonių yra mūsų gamybinės ir mokomo sios praktikos. Jų metu mūsų
studentai pasklinda po įvai rias kaimynines respublikas, įvairiausius darbo kolektyvus, stebi nuolat naują ir naują gyvenimą. Todėl tų praktikų vadovams reikia kūrybiškai, o ne dirbtinai visa tai panau doti. Tam reikalui labai gali pa sitarnauti mokslinės komandi. ruotės, į kurias šiandieną vyksta ne vien dėstytojai, bet ir studentai. Atvažiuoją taip pat iš kitur nemaža svečių. Internacionalizmas ir pat riotizmas ne tik neprieštarau ja vienas kitam, bet yra bū dingi socialistinei visuomenei. Mylėti savo liaudį, kalbą, kultūrą, būnant internacionalistu, ne tik įmanoma, bet ir reikalinga, ugdytina visuomenės narių pažiūrose savybė. Žmogus, kuris netu ri gilių ir tvirtų patriotinių jausmų, negali būti ir inter nacionalistas, tai dažniausiai kosmopolitas, kokių pilnas kapitalistinio biznio pasaulis, kur dažnai gyvenama su šū kiu: „kur man gera, ten ma no tėvynė". Tik įsivaizduoki me, ar toks egoistas auko
GEGUŽĖ
16 d. Nr. 17(677)
KOMITETŲ
sis tėvynei, kad ir tai, „ku rioje jam gera". Ne. Jis tada ieškos tokios, kur jam nau dinga bus, kurią jis ir vėl va dins savo „gerąja tėvyne". Deja, tokių pavienių žmonių, pirmaeiliu dalyku laikančių uždarbį, turtą, ieškančių leng vesnių kelių savo asmeni niams interesams įgyvendinti, dažnai net dangstantis lenini nio internacionalizmo lozun gais, mūsuose dar pasitaiko. Fakulteto partinės organizaci jos susirinkime buvo komu nistų keliami uždaviniai, siū lomos priemonės, kurios gali padėti pasiekti geresnių rezul tatų studentijos auklėjimo darbe. Buvo atkreiptas dėme sys į kampaniškumo žalingu mą. Kaip pavyzdys, paminėtas vėl pamažu užmirštamas vy riausybės nutarimas dėl užsie nio kalbų studijavimo page rinimo. Buvo kalbama ir pa geidaujama, kad stiprėtų ry šiai su liaudies demokratijos šalimis. Susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriame numaty tos partinės, komjaunimo or ganizacijų ir viso kolektyvo priemonės ir uždaviniai šia me svarbiame auklėjamojo darbo bare.
Doc. C. KUDABA
I
Sveikina drg. A. Sniečkus Neseniai mūsų liaudies dainų n šokių nusipelnęs ansamblis atšventė savo 25-metj. Daug ir įvai rių sveikinimų gavo ansambliečiai ir jų vado vai Vienas atėjo iš Lietu vos Komunistų partijos Centro Komiteto: „Brangūs draugai, gra žus jaunime! Iš visos širdies sveiki nu Jūsų nusipelniusį ko lektyvą, Vystant ir popu liarinant lietuvių liaudies meną, garbingo jubilie jaus proga. Širdingai svei kinu ir Jūsų meno vado vą draugą Balčiūną Algi mantą — Lietuvos TSR nu sipelniusį artistą. Sėkmės ir laimės Jūsų darbe! A. SNIEČKUS"
Visi prizai merginoms Baigėsi geriausio kambario konkursas. Studentų profkomiteto pirmininko pavaduoto jo A. Ablingio vadovaujama 16 žmonių komisija, sudaryta iš profkomiteto ir bendrabu čių tarybų narių, išaiškino rūpestingiausius gyventojus. Konkursui buvo atrinkta 26 kambariai (nuo 100 žmonių vienas). Kadangi daug kam barių pagal tvarkos pažymius buvo vienodo lygio, tai šiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas mokymuisi ir vi suomeninei veiklai.
Penktus metus iš eilės pir mą vietą ir pereinamąją taurę gavo V bendrabučio taryba (pirmininkas A. Kriuka). Tvarkingiausios 48 ir 63 kam barių gyventojos. Reikia ma nyti, kad pirmauti joms pa deda tai, kad šiame bendra butyje gyvena tik medikai, todėl fakulteto vadovybei stu dentus kontroliuoti nėra sun ku. Neblogai dirbo II bendra bučio taryba, kurią sudaro beveik vieni pirmakursiai. Čia tvarkingiausiomis pripažintos 15 kambario merginos.
Nekaip sekėsi VI bendra bučio tarybai. Štai pateikto konkursui 410 kambario gy ventoja II k. istorikė R. Zarauskaitė turi net du Rekto riaus papeikimus, visos mer ginos silpnai mokosi. Panašiai su „Tauru". Tarybos pirmi ninkas R. Žukas, per svarsty mus užuot pabaręs, užstodavo savo draugelius. Komisija dažnai jį randa neblaivų. „Taure" geriausias 109 kam barys. Anksčiau minėtų 63, 109 ir IV bendrabučio 42 kambarių
merginų mokslo vidurkis vir šija ketvertą, jos visos visuomenininkės. Nesisekė vyrams. Tiesa, komisija gerai įverti no IV bendrabučio sienlaik raštį, kurį leidžia III k. medi kas A. Jasiulaitis. Neblogai tvarkėsi V bendrabučio 10 ir III bendrabučio 129 kambarių vaikinai, bet arba mokslai, ar ba nedalyvavimas visuomeni nėj veikloj juos nutempė že myn. Ir taip vyrai negavo nė vieno prizo. Kądangi vy rams nesiseka, komisija gal voja sekančiais metais su rengti jiems atskirą konkur są — reikia pakelti ūpą. Prizininkai rudenį vietas bendrabutyje gaus be eilės. M. KURAS
BAIGĖSI TARPFAKULTETINE MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRA. DALYVAVO SEPTYNI FAKULTETAI. LAU REATAIS TAPO TEISININKAI. ANTRI — MEDIKAI.
Pergalės šventė Šventės išvakarėse uni versiteto Aktų salė buvo pilnutėlė. Čia susirinko ka ro veteranai, svečiai, stu dentai. Tylos minute pagerbia mas žuvusiųjų atminimas. Karinės katedros virši ninkas Tarybų' Sąjungos Didvyris pulkininkas V. Vilenskis, perskaitęs išsa mų pranešimą, pasveikino susirinkusius, palinkėjo sėkmės Fulkininkas A. Lesevas supažindino su Rek toriaus šventiniu įsakymu. Vakare koncertavo mū sų svečiai — Užgorodo universiteto saviveiklinin kai. V. CI2INAUSKAITE
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... ® Filologijos fak. anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų ir literatūrų spec. studentai rinkosi į savo šventę — užsienio kalbų vakarą. Tri mis kalbomis skambėjo dainos, prozos kūrinių iš traukos. Žiūrovus ypač su žavėjo II k. germanistės V. Rakauskaitės atliktos dainos „Linda, sugrįžki", „Mama“. R. JARAŠItJTE
O Dvi dienas (gegužės 13, 14) Matematikos ir mechanikos fakultete vie šėjo Leningrado Steklovo matematikos instituto mokslinis bendradarbis S. Maslovas. Svečias skaitė speckursą tema „Matema tinės logikos elementas". L. VIKULOVAITE O Pirmakursiai žurna listai, vadovaujami dėsty tojo S. Krivicko, padėjo Parodų salone įrengti Latvijos fotomeistrų paro dą. Joje vilniečiai pamatys G. Bindės ir kt. darbus. Šiandien studentai susitiks su L. Ruiku, irgi dalyvau jančiu šioje parodoje. K. ZINKUS
O Gegužės 10 d. Kelmės vid. mokykloje, kur susi tiko rajono abiturientai, koncertavo universiteto et nografinis ansamblis. Šeš tadienį ir sekmadienį Ak tų salėje jis parodys nau ją programą „Prieš vestu ves — po vestuvių". V. ClŽIŪTE
O Mūsų universitete vie ši Graifsvaldo universite to (VDR) profsąjungos at stovai. Svečiai susipažino su Vilniaus ir Kauno įžy mybėmis, lankėsi Trakuo se, susitiko su mūsų uni versiteto vadovais. Kole gos iš Vokietijos viešės Vilniuje dar keletą dienų. J. PAPLAUSKAITE O Ketvirtadienį Mate matikos fakultete vyko Lietuvos Matematikų drau gijos seminaras. Praneši mą „Diskriptyvinė integra vimo teorija" padarė Graifsvaldo universiteto doc. Frankas Terpe. J. ŽILINSKAITE l ® MF akušerijos — gine kologijos būrelio nariai, vadovaujami doc. V. Steponėno, dalyvavo Kauno medicinos instituto studen tų mokslinėje konferenci joje. D. ANDRIULIS
Medicinos fak. SMD su organizavo ateistinę popie tę, kur buvo perskaityti trys pranešimai.
A. DAUNORYTE
M. KURAIČIO nuotraukoje: teisininkų estradinis ansamblis (vadovas I k. stud. K. Palšauskas).
iki penktadienio
2 psi.
TARYBINIS STUDENTAS
Komjaunuoli, ar ruošiesi
lenininei
iškaitai?
JAUNIMO SĄJUNGŲ .
.
—K
A
»
1
■ A
I I
A
I
UŽDAVINIAI
V. LENINO KALBOS III
KAIP UGDAI SAVYJE SĄMONINGĄ DRAUSMĘ!
DIDŽIAJAM JUBILIEJUI Artėja V. I. Lenino šimto sios gimimo metinės — didelė šventė, kuriai ruošiasi visa šalis. O kaip ją pasitiks mūsų studentai? Fakultetuose paskelbtas konkursas išaiškinti geriau siai akademinei grupei. Pasi baigęs universiteto studentų saviveiklos festivalis irgi pa švęstas V. I. Lenino šimtosioms gimimo metinėms. Ekonomikos fakulteto ma terialinio aprūpinimo specia lybės studentai jau pravedė mokslinę konferenciją apie V. I. Lenino veikalus ir gyveni mą. Istorijos fakulteto kom jaunimo komitetas 1970 m. sausio—vasario mėn. keliaus į Leningradą — Rusijos revo liucijos lopšj.
— Ten susitiksime su žmo nėmis, mačiusiais ir pažinoju siais Iljičių, — pasakoja kom jaunimo komiteto sekretorius J. Mardosa. — Dalis studentų kartu su TSKP katedra ruošia paskaitas leninine tematika. EF komjaunimo komiteto ideologinis sektorius suruoš mokslinę konferenciją, kuri nagrinės teorinius marksiz mo-leninizmo ir ekonominius klausimus. — Oriolo krašte organizuo jame vasaros darbo ir poilsio stovyklą, kur studentai vyks su paruoštais stendais ir prog rama, — supažindina su dar bo planu EF komjaunimo ko miteto sekretorius K. Čer niauskas. A. DIDŽIULYTĖ
Jūs visi žinote, kad mums iškyla ūkinis uždavinys. Ne galima pastatyti komunistinės visuomenės, neatkūrus pramo nės ir žemdirbystės, ir jas rei kia atkurti nesenoviškai. Jas reikia atkurti remiantis šiuo laikiniu, pagal paskutinį mokslo žodį sukurtu, pagrin du. Jūs žinote, kad šis pa grindas yra elektra, kad tik tada, kai bus elektrifikuota visa šalis, visos pramonės ir žemdirbystės šakos, kai jūs šį uždavinį įsisavinsite, tik tuo met jūs galėsite pastatyti sau tą komunistinę visuomenę, kurios negalės pastatyti senoji karta. Jums yra iškilęs ūkinio visos šalies atkūrimo uždavi nys, ir žemdirbystės, ir pra monės reorganizavimas, atkū rimas šiuolaikiniu techniniu pagrindu, paremtu šiuolaikiniu mokslu, technika, elektra. Reikia to išmokti patiems, reikia to išmokyti visą pri augančią darbo žmonių kartą. Štai uždavinys, kuris yra iš kilęs kiekvienam sąmoningam komunistui, kiekvienam jau nuoliui, kuris laiko save ko munistu ir aiškiai supranta, kad jis, įstojęs į Komunistinę jaunimo sąjungą, pasiėmė už davinį padėti partijai statyti komunizmą ir padėti visai jaunajai kartai sukurti komu nistinę visuomenę. Jis turi su prasti, kad tik šiuolaikinio švietimo pagrindu jis gali tai sukurti, ir, jeigu jis neįgis šio apsišvietimo, komunizmas liks tik pageidavimas. Vietoje senojo muštravimo, kuris buvo vykdomas buržua zinėje visuomenėje prieš dau gumos valią, mes statome sąmoningą drausmę darbinin kų ir valstiečių, kurie jungia su neapykanta senajai visuo
Didysis saviveiklininkų bėgiojimas Tris dienas džiaugsmas, šypsena, retkarčiais apmaudo gaidelė šeimininkavo univer siteto meno saviveiklos festi valio „sirgalių" ir eilinių žiū rovų veiduose, tris dienas žiu ri sprendė, kuriam fakultetui „uždėti" laurus. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į programos atli kimo meistriškumą, origina lumą ir fakulteto specifikos atspindėjimą. Teisininkai parodė vieną savo estradinį ansamblį, ku riam vadovauja pirmakursis R. Palšauskas. Estradinių an samblių dabar daug, vadina si — ne naujiena, bet teisi ninkai sugebėjo savo pasiro dymą paversti šviežiu, malo niu, kultūringu. — Stot! Teismas eina! — ir scenoje vietas užima togomis apsisiautę „teisėjai"-muzikantai. Su jumoro gaidele skel biami „nuosprendžiai" — nau ji programos numeriai. Kiek vienas jų pagrindžiamas „įro dymais ir kaltinimais", todėl „neiškrenta" iš visos progra mos. Šitoks pasirodymas — ne vienos dienos darbo vaisius. Kolektyvas jau nuo rudens intensyviai dirba. Daug an sambliui padėjo fakulteto va dovybė. Rudenį buvo organi zuota talka į kolūkį, ten už dirbtais pinigais nupirkti mu zikos instrumentai. Kolekty vas jau suspėjo keturiolika kartų viešai koncertuoti. Kruopštus, apgalvotas teisi ninkų darbas įvertintas pir mąja vieta. Visuotinę saviveiklinių jė gų mobilizaciją įvykdė medi kai. Daug būtų galima pami
nėti neblogų numerių ir atli kėjų, bet medikams trūko siūlo, ant kurio jie būtų ga lėję suverti visą savo prog ramą. Pateikimo forma pati archaiškiausia. Nebuvo nė užuominos, kad čia būtent medikai, o ne kiti. Taigi — medikams antra vieta. Jiems galima prikišti, tik tai, kad scenoje šeimininkavo beveik vieni dainininkai ir šokėjai. Ir tie daugiausia iš centrinių kolektyvų. Atskiri gabaliukai —- Remeikio solo, pirmo kur so akordeonistai, ketvirto kurso šokėjai — atrodė visai neblogai. Programos „nugar kaulį" bandė rasti fizikai ir ekonomistai. Nors fizikams ir pavyko parodyti fakulteto specifiką, bet atskiri numeriai stokoja vienybės. Kaip jie patys prisipažino, ruošti tam pradėjo valandą prieš koncer tą. Iš atskirų atlikėjų girtini akordeonistas S. Klasas ir klarnetistas L. Valkūnas. Ne blogai sugrojo estradinis an samblis. Pernykščiai laureatai eko nomistai — ketvirti. Paskubo mis paruošta programa neat spindėjo fakulteto specifikos. Originaliai savo programą pradėjo, bet toliau neišlaikė tempo matematikai. Iš jų la biau išsiskyrė akordeonistai Girdauskas ir Dičkutė, šokėjų grupė „Polkutė". Šeštoje vietoje filologai. Tiktai tradicinės anglų, pran cūzų ir vokiečių kalbomis nuskambėjusios dainos paro dė, kad čia filologai. Jų prog’ ramą galėjo sujungti etno grafinis ansambliukas. Be to, niekas nežino, kad už šitos »
programos slepiasi repeticija naktį prie numylėtojo berže lio (auditorijos repeticijai bu vo nepasiekiama prabanga). Belieka juos tik užjausti. Septintoje vietoje likę isto rikai turėjo geras užmačias — „Televizijos laida“, kurią pa rodė II kurso žurnalistai, pil nai atspindėjo jų profesiją, deja, visų savo galimybių jie taip pat neišnaudojo. Žinoma, žurnalistų jėgos per menkos ištempti ant savo pečių viso fakulteto meno saviveiklą. Apžiūroje visai nedalyvavo du fakultetai: gamtininkų ir chemikų. Festivalis pasibaigė. Savi veiklininkai, nedalyvaujantys centriniuose kolektyvuose, galės sudėti ginklus iki kito karto. O sekančiais metais, likus mėnesiui ar savaitei, prasidės didysis organizatorių bėgiojimas. Fakultetuose panašius ren ginius būtų galima organizuoti ir dažniau, ne tik apžiūras. Pažiūrėjus saviveiklos festivaA---------------------------------NUOTRAUKOSE: klarnetis tas L. Valkūnas, šokėjai iš MMF, žiūrovai.
menei pasiryžimą, mokėjimą ir pasiruošimą susivienyti ir organizuoti jėgas šiai kovai, kad iš milijonų ir šimtų mili jonų išsisklrsčiusiųjų, išsisklaldžiusiųjų, didžiulėje šalyje iš simėčiusiųjų valios būtų su kurta vieninga valia, nes be šios vieningos valios mes ne išvengiamai būsime sumušti. Be šio susitelkimo, be šios są moningos darbininkų ir vals tiečių drausmės mūsų reikalas beviltiškas. Be šito mes nepa jėgsime nugalėti viso pasaulio kapitalistų ir dvarininkų. Mes nesutvirtinsime net pamato, nekalbant apie naujos, komu nistinės visuomenės pastaty mą ant to pamato. Jūs turite pastatyti komu nistinę visuomenę. Pirmoji darbo pusė daugeliu atžvilgių padaryta. Nuvalyta dirva ir šioje dirvoje jaunoji komunis tinė karta turi statyti komu nistinę visuomenę. Prieš jus — statybos užda vinys, ir jūs galite j j išspręsti, tik jsisavinę visas šių laikų žinias, mokėdami paversti ko munizmą iš gatavų formulių, patarimų, receptų, nurodymų, programų tuo gyvu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, paversti komunizmą jū sų praktinio darbo vadovu. Štai jūsų uždavinys, kuriuo jūs turite vadovautis visos jaunosios kartos švietimo, auklėjimo, pakėlimo darbe. Jūs turite būti pirmieji komu nistinės visuomenės statytojai tarp milijonų statytojų, kuriais turi būti kiekvienas jaunuolis, kiekviena jaunuolė. Nepritrau kę prie šios komunizmo staty bos visų darbininkų Ir valstie čių jaunimo masės, jūs komu nistinės visuomenės nepastatysite.
lį, matosi, kad dažnai dėl ap sileidimo geros saviveiklinės jėgos kirmija. Negi chemikai ar gamtininkai menkesni už medikus ar teisininkus? Reikia tik pajudinti — norinčių
Kai geras noras, nėra blogo oro Skaityklose vėl maža laisvų vietų. Studentai jaučia. . . naują egzaminų sesiją. Sausio šalčiai daugeliui padovanojo penketus ir įrašė jų vardus Į pirmūnų sąrašą. Nutarėme pasikal bėti su mūsų penketukininkats ir apie praėjusią sesiją, ir apie ateinančią. Taigi. 4 studentai, 4 specialybių atstovai ir 4 klausimai: 1. Ar sunku būti pirmū nu? 2. Jūsų visuomeninė veikla. Ar ji netrukdo mokslui? 3. Kada Jums prasideda sesija? Kaip planuojate sa vo laiką, ruošiatės užsi ėmimams? 4. Jūsų svajonė?
B. MARCINKEVIČIŪTĖ, Fil. F. II k.: 1. Prieš sesiją maža tu rėjau vilties, kad taip pui kiai viskas pasiseks. Gal todėl ir nesijaučia to sunkumo, nes specialiai tam nebuvo ruoštasi. 2. Esu Filologijos fa kulteto komjaunimo ko miteto narė, sekretoriaus pavaduotoja. Mokslui tai nė kiek netrukdo. 3. Man sesija prasideda su pirmąja įskaita. 4. Didžiausia svajonė — baigti universitetą.
D. URBONAITĖ, GF, I k.: 1. Negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Pirmūne ta pau atsitiktinai. 2. Visuomeninėje veik loje dar nedalyvauju. 3. Bent jau pirmoji sesi ja prasidėjo nuo pirmos mokslo metų dienos. Mo kausi tai, ko greičiausiai reikia. 4. Norėčiau, kad gerai pasisektų ir antroji mano studentiškame gyvenime sesija. O. TRAKAITĖ, TF, II k.: 1. Mokykloje plušdavau penketui, bet teišspausdavau tik ketvertui. O dabar pasitaikė lengva sesija.. . 2. Visuomeninė veikla daug valandų atima, nes esu fakulteto komjaunimo
biuro narė, atsakinga už akademinį sektorių. Bet kai geras noras, nėra blogo oro —- mokytis netrukdo. Tikiu, jei nebūtų tokio darbo, tai ir visi tikslai greičiau žlugtų, būtų dau giau laiko svajoti, o dirbti — kažin... 3. Mokytis pradedu nuo pirmos dienos. Visą laiką maišau paskaitas, visuome ninį ir individualų darbą. Šiemet mokytis lengviau. O prieažstis paprasta — įgijau įgūdžių mokytis. Pernai skaitydavau 2—3 kartus, bet kažkaip „pavir šium", o dabar perskaitau 1 kartą, bet atidžiai, nuo sekliai. Nuo šių metų ir nakties darbo nepripažįs tu. 4. Mano svajonė — su silaukti tokio pasisekimo, kaip M. Kažemėkas. Apie pavasario sesiją kalbėti ne noriu, o sekti norėčiau tais, kurie neprarado vil ties, noriu visada būti opti mistė.
D. DRUMŽLYTĖ, EF, I k.: 1. Nelabai sunku, tie siog sesija buvo laiminga. 2. Užsiiminėju gimnasti ka; mokytis netrukdo. 3. Nuo pirmųjų įskaitų prasideda sesija. Darbo neplanuoju, o skaitau, skaitau. Man geriausia mokytis rytą. 4. Noriu baigti universi tetą, dirbti pagal pasi rinktą specialybę. Vieno idealo neturiu, norėčiau iš daugelio paimti tai, kas gera. Ir kurso draugams noriu palinkėti dirbti ir būti tokiais nuoširdžiais vi są laiką, kaip iki šiol. Kaip matome, šioms šaunuolėms mokymasis — tai vidinė būtinybė, o ne sunki našta. Gal todėl jos taip „lengvabūdiškai" pa sakoja apie savo sesijas. Mūsų penketukininkams ir visiems studentams lin kime, kad jų svajonės išsi pildytų, kad sesija „pasi taikytų lenųva“. R. JAKUTYTĖ
Nuo penktadienio... S Universiteto mokslinėje bibliotekoje veikia restau ruotų rankraščių ir knygų paroda, kurią paruošė bib liotekos restauravimo sky rius. Čia eksponuojamos restauruotos apdegusios se nosios knygos, rankraščiai. Jų tarpe matome 1547 m. retą teismo knygą, 1687 m. Ašmenos teismo dekretą, laišką Chodkevičiui. Kiti ekspozicijos stendai supa žindina su senųjų knygų restauravimo procesais (apie tai pasakojame 4-ame puslapyje). Paskutinis sten das primena skaitytojams, kad knygą ar laikraštį vi sada reikia gerbti ir saugo ti. L. MIKŠYTĖ
® Į paskutinį šiais mokslo metais lietuvių kalbos bū relio susirinkimą atėjo bu vęs būrelio pirmininkas, Lietuvių kalbos ir literatū ros instituto darbuotojas filologijos m. kand. S. Ka raliūnas, patys didžiausi entuziastai. Svečias {domiai papasakojo apie VI slavlstų kongresą, vykusj praė jusių metų rugpifičlo mė nesį Prahoje, pabrėžė, kad užsienio kalbininkai ypač domisi lituanistika. M. TRAKYMAVlClŪTĖ
...iki penktadienio
TAPYBINIS STUDENTAS r
■
nHTrpaTyPHa&^s®s®
«4aHKa» Ha cųeHe MXATa Hc ropim 6epe»Ho xpaHirr KaMsriM 3HaMeHaTeAbHyio AaTy 17 AeKa6pa 1890 r. B AOHb b MocKBe cocroaAacb npeMbepa «LIaiiKn» n nposuoniAO noAAHHHoe po>KA.eHle MXATa — TeaTpa hoBoro no Ayxy h coAepacaHino, TBofriecTBa n cųeHimecKoe po^eHne APaMaTypmH A. n. t-Iexo i. C «HaftKM» HannHae-rca WexoB, c «HaiiKH» Ha•ca MXAT. «HaftKa». hhh^ctc . Flbeca O < AtoSBM, HCKyCCTBe, TaaaiHTe> n BOAe. Y koto hhb kotas tHe MccMKaeT Bepa CBOM CMAbl. Te»a oaeHb ;KH3HeHHa h H ima. BcnoMHHM nncb, A. Kinmnep k A. LIexobv: «HcKyccTBO, ocoCeHHO CI'CHa — 3TO O0AaCTb, TAe HeAb35f' XOA«Tb He CIIOTblKaacb... BnepeAM n Soabihmc HcAPpaayMeHHa m uinpoKne pa3<jįapoBaHna, — ko BceMy HaAO 6i>m> roTOBbiM, HaAo 3TOPO HCASTb H, HeCMOTpa HM Ha Aro ynpeHHO, į>aHTacTHaecrar rHyrb cboio AHHHK>». Y»e 3apeaHoii npnniAOCB nepenecTu sce CTpaAaHHH, ona totobs SbiAa nepeHecni 2KH3Hb nx, ja Apyraa HOBaa He įpHHiAa k Heii, KaK yrpeHHiin TyMan ncne3AM 1OHOmetane poMairrmieCKMe MenTbi h MAeaAbi. A Bepa b npn3BaStne xyA»a<HMKa ocraAacb, o<Ha BbrpocAa n oapenAa b 6opb6e c neB3roAaMir. Hmh<i MoaceT ae cTaTb aKTpncoii, ho OHa Tenepb 3HaeT aoraib, a sto npnAaer ež Myz/koctbo, yMeHne Tepnen>, a rAHBHOe CTOHKOCTb. B 1899 r. mrpaA TaKOii BeAUKOAerrHbifi ancaMSAb aptmctob kbk KHnnnep (ApaaAHHa), MerreperoAbA (TpenAėB), AyacCKMM (CopnH), AhAHHa (Mama), CTaHHCAaBCKHH (Tpiropmi). Ycnex 6biA koAOclaAbHbiž. riySAMKa TpeooBa la aBTopa. EMy 6biAa nocLiHa BocTopaceHHaa TeAeirpaMMa. «Mbi Bce cyMactLte,ine ot ycnexa». I“I< BocnoMUHaHHsrM coapemchhmkob Ayaine Bcero nrpaAa AnAHHa (Mama). Hmchho ’oHa HecAa aexo®CKyio TpMTOBKy ctohkoto npeoAoACHM.t AMHHoro ropa. AiiamHa fe yAMBHTeAbHo npocTo n ecTe< i-bchho cbtrpaAa 3Ty poAb n 3to 3aKpennAo ycnex Bceni cneKTaKAH. P® bot b 1969 r. HOBaa «LIairKa», CneKTaKAb cbctabih, 06b
paLųeHHbiii b AeiicTBirreAbHocTb. HacToaiųee HCKyccTBO HeAb33 y6HTb — AeHTMOthb no-HOBOMy npomrraHHoii nbecbi. Huną HeMUHyeMO rrpnAeT k HCKyccTBy n, bo3mo?kho, k SoAbniHM nočeAaM b HeM. IlpeKpacHO nrpaeT CBeTAana Kopkoihko Haincy. Kpnthkm He cKynaTca Ha snnreTbi, onncbiBaa ee nrpy. Oamh noAbCKiiii eaceHeAeAbHHK HaiTucaA Tax: «24 3Be3Aa coBeTCKoro TeaTpa n kmho». Aa3Be3Aa b 24 roAa. Apyron — «aKTpHCa nOTTH epMOAOBCKOro pa3Maxa, pa3Maxa Kommccap»eBCKOM». Yiima (KopKornko) caMa BbiGpaaa Aopory b SyAymee. Ynce b nepBbix cųeHax ee CAOBa He no-AeTCKH y6eAHTeAbHbi. B nepBbix mo,HOAorax oaa TBopeų, 6oabitioii xyAOJKHMK. MXAT, AY" MaeTca, npnoSpeA BeAHKOAenHyio apTMCTKy, oSojrreAbHyjo h AYMaioiųyK>. OaeHb CBoeoėpa3Ho curpaa TpenAeBa O. CTpnaceHOB. Oh MHTeAAeKTyaAeH, pa3HOctopohho oAapeH, a He CAa6, KaK oSbimio M3o6pa»aAca. Bce apTHCTbi nrpaioT npeKpaCHO, yMHO, TOHKO, ACAMKaTHO. Mama HpnHbi AncpontnneįiKo — He3aypaAHaa HaTypa, ho oTcyTCTBne TaAaHTa — npnmtHa ee cepoū n MpaancKpeHHOH >KH3HH. OaeHb ~ He pHcyeT AncpoTHnaeHKO rAyOiiHy n 6e3HaAe>KHOCTb ayBCTBa k TpenAėBy. Mama — 3to «aepHaa aaiiKa# — oneHb BneaaTAMTeAbHa b nocAeAHeii cųeHe. Pa3Aaerca bbiCTpeA, a Bce 3aHsrrbi aoto, a, MOJKCT, CaMHMH C060H. W TOAbKO Mama Bce noHaAa h ropbKo-ropbKo 3apbiAaAa. XoaeTca oTMeTHTb Hrpy AbBa UBaHOBMHa, 3HaKOMOrO BHAbHiocųaM no TeaenepeAaaaM n no pa6oTaM ero b pycckom APaManniecKOM TeaTpe r. BHABHioca. A°Ph HecaaCTeH h BMecTe c TeM »aAOK, acecroK b ak>5bh k IUaMpaeBOH. PlHTepecHO cbtrpaAa poAb ApKaAHHoit CTenaHOBa. OHa AHųeMepHajt, 3roncTtrtHan, paBHOAymHast. H Aio6oBb-TO k Cbrny y Hee įaAbnniBaH. Aio0OBb 5e3 nyTKOCTM. XoT5t OoAbmaa aKTpnca b Heii bmaHa. ApTHCTbl Bce Į^eAMKOAenHbi. YxoAtnnb M Aoaro He mo«emb 3a6bm> HaitKy, Koh-
A. JlbICOB
CT.
CKonbKo cmhh! Cno/ibno cBeTa! Aa/in AanbHMe 6jim3Kw, B 6-poCKHX LUTpHXaX TeMHblX BeTOK JlMCTbeB CBGHMe Ma3Kw! noaaCblTbl 3MMbl, OCeHb, HocKopee b nojie. b ne c, OSnanoB ceflan npoceflb CTbiHeT b noKOHax HeSec.
TaM CKBOpųbJ M Bce, MTO XOHeLLlb, BbeTca HeSa cmhhh cfjjiar, iloHeaone HanpopoMMLUb Mh|jihoh rpnflyiųHx 6nar. Bbeįcn 3eneHb b n po lubom npenw, TpofiHa y3Kan nbinnT, Pa3t>Mne/iH Mbi b aripene, noft^čpenM, pacųBejiH’ npMHHMaeM sce na CBeTe, noHHMaeM naH MeHTy, BmuĮhh, bmluhh b CenoM ųBeTe, CKOpO H6/1OHM B UBeTy_ MbilyHce
b
MeHTax o neTe,
u £ro MAeM nnoflbi, no Bopsanocb nnxojieTbe o hbluh nnaHbi h MeHTbi.
^anbyjHnj10 3aMeTennno, obetcH BKxpb Bce 3neM h 3new, ęa3ęepeflHJio b anpene, ro* ^TO 3Pe>no b c^eBpajie.
Bbiora MeneT 3/10 w mano, r °nacTb Tenepb npocHTb, obiora npocTo pa3opBa/ia ZnbtHMaTyMbl BeCHbl,
V K. 4)HA(J)aKa
CTHXH HAIIIHX APY3EH
, K. j Fl r, ■ V
Cerognn Mbi 3hūkomum Hauiux HUTaTeAeii c HOBbiMU CTUXŪMU MOAOgorO, y>xe neHaraioiųerocH no3ra C. CHErOBA. Cepreū — crygeHT 3-r'o Kypca J |J ypaAbCKoro noAUTexHUuecKoro UHCTuryra. IluIU&r mhoto u o pa3H0M.
rUMH PYKAM
CopoK nstTb — no L[eABCnio BbiiKeHHasi crenb 3to Kama cecsnst MycKyAbi hto mgab. IlyCTb AaAOHM HCIKHbie B nAa3Me ųeAMHbt CTaHyr Kpenne npencHero no-My?KCKH CKAbHbt, Ha ry6ax o6BeTpeHHbrx CoAb CeMn BeTpoB, Ha o6T>eKTax BBepeHHbix TKrynee: «roroB» PaAocrb npeT HencToso, '.Caobho GypeAOM 3to 3HamiT bmctosia, 3to 3HanĮtT BblCTpaAaA, Oro 3HaHMT BbtCTpOMA nepBblil B MCH3HH AOMl
cepauebhehme
CTaHTHHy, TpenAeBa, ųepHyto tjmrypy Maniu. noAynpo3panHbre ACKopaųinr noAHepraiBalOT HAAIO3OpHOCTb MHpa ApKaAtiHoit m TpenAeBOii. A My3btKa CKpst6tiHa nepeAaeT HacTpoemm rpycTH n tohkoCTM HyBCTB. CneKTaKAb eiųe pa3 noATBepAMA, TTO JKMBbt HAeaAbt ttcKyccTBa, scTeTnnecKue rrpnjnęinbi, Koropbie npoBO3rAaCHAH K. C. CTaHHCAaBCKMH M Ba. H. HeMMpOBHHAaHHGHKO.
rieTp HBaHOBHM? B HenoyMeHMM notKHMaeM nneHaMH, mo/ihhm, rotom co cne3aMH b ronoce BbiflbixaeM xopoM: — Bce paBHO. Mo/inaT o6e CTOpoHbi. — 3BOHMTe. ApoHcaLųaH pyna nopHHMaeT TpyčHy. Torfla noflaeT ro/10c aeByiuHa: — A! Bbi 3a 6HneTaMH? npHe3WHe? riepeGneafi apyr apyra, pacCKa3blBaCM. HTO OAHa H3 Hac riHiueT HypcoByio o MexoBCKHX cneKTaenax bo MXATe, apyran — onnoHeHT, hto Mbi H3 Bry. — rionaeMTe. H nonpočyio nOMOHb BaM. Hepe3 HeCKOAbKO MHHyT OHa coo6iųHna, hto ČHaeTbi 6yayT b 4 Haca. A eiųe OHa CHaaana. MToCbi Mbi cnpocHam CBeTnany Kopkoluko, a noTOM nOHeMy-TO CMyTHBUJHCb aoOaūHna: — A a b 3tom cneKTaHae nrpaio HnHy 3apewHyio. y»<e 3Haio, HaK Mbi BbirnaaenH B 3TOT MOMeHT. XOTfl y3Hann ee noHTH cpa3y. B «BpaTbHx KapaMa30Bbix» OHa CHHMaaacb b ponn EHaTepHHbi MBaHOBHbl. Mmchho no3T0My a Bce BpeMa 3apa>o ce6e Bonpoc: «Mory ah a 6ecnpncTpaCTHO OųeHHTb 3TOT CneKTaKAb, MO»<eT nu MXAT He 6biTb mohm moOHMblM TeaTpoM?».
KatKfloe, name caMoe 3aypHAHoe neno .HMeeT cboh npHHmoHeHMH, cboh neTeKTMBHbie CHTyaųHH. Me/ib wainero flena — noe3AKa b MocKBy Ha «HaHKy». Mbi — 3to flBa HenoBeHa, aaHHMaiolųnecn b cneųceMHHape, y floų. H. K. MHTpononbCKOH. rošopuT, TeaTp HaHHHaeTca c BeiuanKH. HeT, TeaTp 3pHTenn HaHHHaeTCB c naccbi, c H3BiųHOH Ta6nHMKH: «Bce 6hneTbi npoAaHbi». Boomomhocth KynHTb 6H/ieTbi b Kacce HHKaKOH, y TeaTpa nepeg cneKTaKJieM, yabi, Tome. OcTancn nocneflHHH rnaHC — noiįTH K aflMHH HCTpaTopy H npOČHTb, yMOnHTb, TpeOoBaTb. A Bflpyr h... 3axoflHM. B BecTMČHsne cwT. AHŲHdJEPOBA, AHT HeCKOJIbHO MytKHHH H CT. III Kypca IpUAOAOOMeHb MHnaa AeBytiiHa. — 3ApaBCTByfiTe! rmecKoro įjaKyAbTera. — 3ApaBCTByHTe! ■i— Mbi k aflMhhHCTpaTopy. HtiHa 3apeHHaa-CBeTAana — A B3M, C06CTBeHHO, KTO HymeH, MaaH (leTpoBHH hah Kopkoihko.
Kpy>HHT CHer: o€pbiBKH, KnoHbn, H a lu n x nnaHOB h (JyMar, BRHyT cnaSbie jimctohkh, — Mh/ijihoh rpn/Įyu4Hx 6nar.
Pa3Be stoto xoTenH, Pa3Be Mbi k TaHOMy tunu? HaidUM Tnxne anpe/iH rioTpRcaiOT 4>eBpanH.
MHe noneMy-To aoato noMHirrca Tboh yAbifiKa, CBeTAbtii B3rAHA. H 3Haio, Tbi mosi SeccoHHnųa, Moli caMbiii cTpornH ASKaHaT. Aa, Tbi Moe cepAųeSneHHe, T06010 6peAHA n bo CHe. OtGpocb HeAenbie coMHeimH, IloBepb pacnyTHnųe-BeCHe. He noA6npaH HCHy>KHbtx aoboaob, Aio6m, KOAb XOHeTCB AloSMTb, nycKaii He TaMAera, ne Oboas, A npocTo napHjt H3 YI1H. BeAb ot ceBjt caMoii He CKpoenibcn, KyAa 6 Aopora ne BeAa. H 6yAy cHOBa GecnoKonTbca, M Aeni>, w hohb He noMHji 3Aa. M SyAY CHOBa nncbMa HeiKHbie IlHcaTb Ha ceBep iiab Ha tor. K 4>oto 6yAy OHCHb Gepencno XpamnTb ot nocTopoHHHx pyK, H Aini cmrraTb, nopoii omamnio, TKaAea, hto asacko Tbi, Hto BApyr coGbrrne CAyHaitHoe PlepeHepKHeT moh MeHTbi. Ho Bepio, noe3A, CBncTHyB BepHeT Te6a BecemniM AHeM, HtoG Aerne MHe AaBaAacb cecam, H hto6 He ayach AeKaBpeM. * * * B Ham AGP3KIIM BeK, CTpeMUTeAbHO AeTaiųHti OSbinaii ApeBHMH KaaceTCa irycTbiM, HeT 3OAyniKii h HeT ųapeBHbi cnaiųeii, K pbiųapcTBo CHHTaerca CMeniHbiM. Ho HHKorAa b Ayme y nac He CTbiHeT Ak>6obb k 3eMHoii, CBmųeHHon KpacoTe, Anmn xaH>KecTBo KaK cothm AeT, h HbiHe XyAy bo3hocht aceHCKOH HaroTe. 3aneM ate PacĮiaaAb nncaA noAOTHa C HaTypiųnųbi, 6ecco®ecTHo narož? HeT, oKHa He 3ainTopnBaji iiaotho, Oh BHAeA Mnp, npeKpacHbrii h jkhboh. B HeM oosepmeHCTBo amhhh, h He 3Hax>, Ho HyBCTBya npeKpacHoe HacKBO3b, BAPyr Hepa3yMHbiM cepAųeM oiųyiųato CBHTyiO SOAb, CHaCTAMBytO AO CAe3.
CKa3ann: «HannujeM»
m a a ji b lu e
hh
cjioBa,
Hh cjioBa, hm cjioBeHKa O WH3HH, O Cbl/IM, 3X, Bbl, HeJIOBeHKM, 3a6biJiM, 3a6bijiM. A noMHMTe, KaK b KopwAopax nyCTbiHHbix, ripomaHMH Batu M COpBaJlHCb, 3aCTblJlM?
nepeMeiuaH c 6enbiM CHero-M, OnaflaeT BemHHH ubct... riofl HaBMCUJHM 6enblM HeSoM, KpywMT, Kpy>KHT GenbiM Gpefl...
— T O sapniu BOHOTblM, m ČOJlbHO M JKaJlb HaM, Ho Mbi ye3>naeM, TOBapMiu BomaTbiH, ToBapnm BojKaTbiM, Mbi Bac yBamaeM H jho6mm nojKajiyn, npoiųaMTe BowaTbin! _
A flaBHo jin oGonaeHHOH rioKa3ajiacb hsm 3MMa, y>«ac, y«<ac no6eH<AeHHbix TOHMT K neHKaM H flOMaM.
rjia3eHKM CBeTMJlMCb MeHTajiM o MaMax, PynoHKM Bce Kpenne MHe pyny CHCMMajin,
BHOBb Ha CBeT OCBO6oH<AeHHblX Bo3BpamaK)T HaM LUKac^bi ATpn6yTbi no6ewfleHHbix: UJyOKH, LuanKM, Aa luapįbi.
HTo6bi 3Ty He3aAany, Stot >KM3HeHHblM HeAYT, riepejKflaTb b apbmothoh cnnHKe noA opnecTp no6eAHbix Bbior.
CnyiuaTb, BepnTb h He BepMTb, Kan bo Bcex KOHųax 3eMnn: Bce cnoKOHHbie anpe/iM rioTpjicaiOT 4>eBpann! * * * Hy rAe Bbi? Hy hto Bbi? y>« TpeTbFO HeAenio, Aojkak norycTenn, JlyHM nopeAe/iM.
KoHHaeTcn jieTo H 6jlM3WTCfl OCeHb, PeČRTKM, OTBeTbTe, Hy rAe H<e Bac hocmt. BeTep no Kpbiuje CKaTM/icn HaA/iOMJieHHbin
Bce 6bijin h JiacKOBbi h BMHOBaTbi, HeMHoro nonjiaKajin: «npounaKTe, BowaTbiM!»
KaKOH H BOHOTblH?! H — npOBOHOTblH, Tenepb npoBOHtaio, Bac, ye3H<aK)LUMX. KaKOH n BowaTbiM, H Tome MajibHMUJKa, H Tome 3anjiany, KorAa Bbi HanMLUHTe,
KorAa xoTb cjiobchko O JKM3HM, O 6blJlM, 3x, Bbl, HeJIOBeHKM, 3a 6 bi ji m, 3a6buiH! Aa, SyAyT B M13HM H SMTBbl, H HtaTBbl, H 6yAyT ofcHAbi, m ropenb, h >«ajiocTb. Bbi AYMajiH: n BaM 'Ha CMeHy BOHOTbiH* A r HaBcerAa BaM TOBapnuj BowaTbiH.
ripoCTHTe, napHMLUKM, Ho Bbl BHHOBaTbl, Hto nepBbiM BaM nniueT TOBapHLA BOH<aTblH.
PRIKELTI
PUSLAPIAI
knygų likimai
Bėga laikas. .. Knygos i musu dienas atneša senųjų amžių aromatą, prikelia j pra eitį nuėjusią istoriją, užfik suoja žmogaus pergales anks čiau neprieinamose gamtos stichijos paslaptyse, parodo žmonijos visuomeninės min ties raidą, kultūrinio gyveni mo plėtotę. Tačiau knygos nėra amži nos. Laiko tėkmės, drėgmės, oro, stichiniu nelaimių bei kitų faktorių veikiamos, jos nyksta, plyšta, dyla, trūnyja, nusinešdamos į užmarštį seno vės išmintį ir mūsų dienų tie sas. Mokslinėje bibliotekoje, kur sukaupti žmonijos išminties lobiai nuo seniausiųjų amžių iki mūsų dienų, įvairiapusiški knygų irimo ir nykimo proce sai ypatingai ryškūs. Su šird gėla reikia pažymėti, kad šiuo metu neatsargios ir pik tavalės skaitytojų studentų rankos padaro daugiau žalos knygoms, negu laikas. Knygos subraukomos, lapai išplėšomi, sukarpomi, sulankstomi. Dėl neatsargaus skaitytojų elgesio nepaprastai sutrumpėja jų, ypač vadovėlių, amžius. Į klausimus, kaip pratęsti knygų amžių, apsaugoti jas nuo sunykimo, savo praktiniu darbu atsako Mokslinės bib liotekos Restauravimo sky rius. Tai palyginti dar labai jaunas skyrius, tačiau ant jo pečių gula visos bibliotekos fondų išsaugojimo uždaviniai. Čia patenka tiek nuo laiko poveikio nukentėjusios kny gos, tiek ir mūsų dienų nunio koti spaudiniai.
Pagrindinis restauratorių uždavinys — apsaugoti kny gas ir rankraščius nuo toli mesnio nykimo: taigi, jos restauruojamos, konservuoja mos. Restauravimo darbas yra sudėtingas ir kruopštus. Į skyrių patekusios knygos ir rankraščiai pirmiausia valomi mechaniškai, vandeniu bei chemikalais. Išbyrėjusiems ar išplyšusiems lapams priderina mas popierius: pagal šimtme tį, rūšį. Atitinkama popieriaus spalva gaunama jį tonuoj.ant augalinės kilmės dažais ir kt. Pasenęs popierius netenka sa vo rišamųjų medžiagų, todėl jis byra ar išsileidžia. Restau ratoriai atstato, sutvirtina la pus, įklijuoja trūkstamas vie tas, labiau susidėvėjusias knygas padengia apsauginė mis medžiagomis. Vedama tiksli visų darbo procesų dokumentacija, lei džianti tirti restauravimo efektyvumą, naudojamų me džiagų patvarumą tempera tūros svyravimui ir kt. Prieš pradedant knygų bei rankraš čių restauravimą, labiau susi dėvėjusios vietos fotografuo jamos. Tokiu būdu fiksuoja ma knygos būklė iki restaura vimo padeda nustatyti, kiek pavykęs jos atstatymas. Kny gų restauravimas dėl darbo kruopštumo ilgai užsitęsia ir todėl brangiai kainuoja. Pa teiksime truputėlį statistikos. Šiais metais restauruotos Me dicinos fakulteto bibliotekos knygos: S. Pavilonio „Žmo gaus kilmė" kainavo 1 rb. 90 kp., po restauravimo — apie 50 rb., „Učebnik normalnoj
anatomii čeloveka" — 2 rb. 51 kp., po restauravimo — maždaug 90 rb. Peršasi išva da, kad reikalinga iki mini mumo sumažinti restauruotinų mūsų dienomis išleistų knygų skaičių. Minėtini duomenys rodo, kad būtina susirūpinti knygų etika ir jų apsauga tiek fakultetuose, tiek ir cent rinėje bibliotekoje. Knygų
ilgaamžiškumo pratęsimas yra ne tik kultūrinės svarbos da lykas, bet turi ir finansinę pusę — valstybinio turto iš saugojimą. Universiteto bibliotekoje labai daug neįkainojamų ver tybių, laukiančių restauravi mo, todėl kiekvienas išsaugo tas naujas spaudinys išlaisvi na restauratorių darfią šiam
ŠIANDIEN ŽIUPSNELIS ŽINIŲ APIE ŠVIETIMĄ JAPONIJOJE
Mokyklų sistema Japo nijoje paprasta: 6 + 3 + 3+ 4. šeši metai pradinėje mo kykloje, trys žemesniojoje vidurinėje, trys aukštes niojoje ir keturi metai aukštojoje mokykloje. 1966 m. 56 proc. mokslei vių, baigę žemesniąją vidurinę, įstojo į aukštes niąją, ir apie 20 proc. iš aukštesniosios įstojo i aukštąją mokyklą. Mokyklas steigti leidžia ma vyriausybei, vietiniams autoritetams arba asme nims, turintiems teisinį iš silavinimą. Centrinė švie timo administracijos agen tūra yra Švietimo Ministe rija. Aukštasis išsilavini mas įgyjamas universite tuose (daigaku) ir kole džuose Jaunesniems (tanki-daigaku). Bakalauro laipsniui mokomasi ketveris metus. Pasimokę 2 ar 3 metus koledže, studentai jokio laipsnio negauna. Universitetai gali turėti vieną arba daugiau fakul tetų. Kai kur yra vakari niai ir neakivaizdiniai skyriai. Pirmasis universitetas Japonijoje, dabartinio To kijo universiteto pirmta kas. buvo įkurtas 1877 metais. Vėliau įsikūrė Kijoto, Sendai, Kljošu ir ki ti. Statistikos duomenimis, studento pragyvenimas nacionaliniame universite te kainuoja apie 26 000 je nų per metus; vietiniame liaudies universitete — apie 30 000 jenų; o priva čiame universitete — apie 50 000 jenų. Išlaidas suda ro mokestis už mokslą, už naudojimąsi laboratorijo mis, studentų sąjungų na rio mokestis, vadovėliai ir kita. Mokestis už mokslą visoje šalyje vienodas — 9000 jenų per metus. Paruošė Rita DAMBRAUSKAITĖ
A. JURAITĖ Vyr. teksodermistė-menininkė NUOTRAUKOSE: knygos puslapiai prieš restauravimą (kairėje) ir po jo.
A+1 im R o n d &
Keliomis eilutėmis III k. teisininkai jau išlaikė du egzaminus marksistinę filosofiją ii baudžiamąją teisę. Jų lau kia dar du egzaminai i birželio dvi pirmąsias sa vaites — praktika Vilniui m. rajonų teismuose, e kančias dvi — prokuratūl rose. G. AUGEL
mūsų lengvaatlečiai pasirodė blogai. Negalima puoselėti di delių vilčių ir šiemet, nes daug reikia padaryti, daug problemų išspręsti, norint už to bazių, inventoriaus. Leng dėti karūną mūsų universite vaatlečiai šiuo atžvilgiu labai to sporto karalienei. skriaudžiami, nors jie, tur būt, C. GRENCEVlClUS mažiausiai reikalauja, — sako I k. žurnalistas A. Mikėnas.
Kodėl karalienė be karūnos? Ataskaitinėje — rinkiminėje sporto klubo „Mokslas" kon ferencijoje klubo valdybos pirmininkas S. Kričala, kal bėdamas apie universiteto lengvaatlečius, pasakė, kad „lengvoji atletika pas mus — karalienė be karūnos". Negali pasigirti lengvaatle čiais universitetas. Žinoma, galima paminėti keletą vi siems žinomų pavardžių, ku rias rasime respublikos rinkti nės sąrašuose, bet tas keletas labai maža vienai iš didžiausių respublikos aukštųjų mokyk lų. Į klausimą „kodėl?" daž nas lengvaatletis ilgai neieš kotų atsakymo ir išvardintų keletą „amžinų" problemų. Pirmiausia krenta į akis tai, kad lengvosios atletikos sek cijų treniruotes lanko paly ginti mažai studentų. Juk į universitetą iš vidurinių mo kyklų ateina gabių jaunuolių jau pasiekusių neblogų rezul tatų. Atrodytų, belieka tik kibti į darbą ir rezultatų ilgai laukti neteks. Bet taip nėra. Tur būt, ne vienas nustebtų išgirdęs, kad lengvaatletis antraatskyrininkas, įstojęs į uni versitetą, nenori lankyti ne tik kad treniruočių, bet pra šosi į akademinę grupę. Tai, deja, ne išimtis. Žvilgtelėkime į tarpfakultetinių varžybų protokolus. Jie mažai kuo skiriasi nuo viduri nių mokyklų tarpklasinių var žybų protokolų, jau bent da lyvių skaičiumi. Studentai ne mėgsta lengvosios atletikos ir net sporto apskritai —- peršasi tokia išvada. Sportas — jėga, sveikata, grožis. Šią formulę žino kiekvienas. Žino, bet... Iš kur atsirado tas nenoras sportuoti? Negalima j šį klau simą žiūrėti vienpusiškai. Pa klausykim, ką kalba patys sportininkai, treneriai. — Universitete trūksta spor
atsakingam uždaviniui. Tau sokime knygas, nes jų atsta tymas perdaug brangiai kai nuoja. Būkime griežti knygų naikintojams.
Iš pirmo žvilgsnio atro j do — kas toji minutė! I Smulkmena. Bet juk visas mūsų gyvenimas susideda iš šių mažyčių smulkm nų: minučių, sekundžių, akimirkų. Buvo gegužės 9 d. 92 auditorijoje užsienio kalbų vakaras, kuris kaip paprastai, paliko įvairių įspūdžių ir nuomonių. Bet tas faktas, kad prasidėjo jis daugiau kaip pusva | landžiu vėliau, be abejo,| visiems sukėlė vienodą iii nelabai malonų įspūdį. Ži noma, būna kartais ir rim tų priežasčių, bet organi zatoriai privalo visada stengtis, kad numatyti ren giniai prasidėtų laiku. Man atrodo, nesilaikai jūinktiial lumo, nesiskaitai su aplin-l kinių laiku — negerbi it paties žmogaus. Norom nenorom peršasi tokios išvados Žinoma tai amžina I problema, bet norisi, kad I ateityje visų universiteto vakarų ir pan. organiza o riai išmoktų gerbti save ir žiūrovus. a. gogelyje!
— Treniruojasi pas mus, galima sakyti, sporto fanati kai. Norint gerai mokytis ir sportuoti, reikia daug ko atsisakyti, — kalba bėgikas A. Kupčinskas. Tai visiems žinoma ir, atrodo, visi susitaikė su tokia padėtim, nes čia ilgos kalbos negali padėti. „Viena bėda — ne bėda", — sako žmonės. Treniruokis, jei nori žmogus, naktį, nes paskaitos kai ku riuose fakultetuose pasibaigia 19 vai. „Reikia remti sporti ninkus", —- kalba dekanate, „reikia vadovauti sportiniam darbui", — užrašyta komjau nimo ir profsąjungos komitetų nutarimuose. Viskas dažniau siai ir pasilieka tik užrašyta ir pasakyta. Medį visų pirma reikia pa tręšti, laistyti, prižiūrėti. Jis tik paskui duoda vaisius. Maži ir .rūgštūs laukinės obels obuoliukai. Konferencijoje buvo numa tytos priemonės padėčiai pa gerinti. Jau pirmieji pavasa riniai ėjikų ir bėgikų startai parodė, kad daug dirbant ir dabartinėse sąlygose galima kai ką pasiekti. Neblogai uni versiteto bėgikai pasirodė tra diciniame Vilniaus miesto pa vasario krose „Tiesos" ir „Va kariniu naujienų" prizams lai mėti. Šį kartą jie visai nežy miai pralaimėjo Pedagoginio instituto bėgikams komandinė je įskaitoje. Gegužės 8—9 dienomis vyko tradicinės Vil niaus ir Rygos lengvaatlečių varžybos. Nugalėjo mūsų ko manda rezultatu 143:127. Prie kyje atsakingiausios sezono varžybos — LTSR Aukštųjų mokyklų spartakiada. Pernai
Laikraštis įsteigtas 1950 m. * Redakcijos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, teletenas 2-58-84 * Spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Manome, kad šiame straipsny je „ne ant visų i sudėti taš kai". Lauktume fakultetų va dovų ir aktyvistų, sportininkų Ir trenerių laiškų. Juk susirū pinti tikrai yra dėl ko.
•
co 00 O o. <Z1
•
co E-* 00 o <+
« C 15
fa 5
fa 5
M ••
O —
U J 05 C 05 0U
T5 S
3 s fa 5
5.
X
S1
to
E** 00 O a, CO
S
•
>s
C
E 5zr >«
S
o o.
VALTYS „NESLYSTA" Sekmadienį Trakų Gal vės ežere vyko aukštųjų mokyklų akademinio irk lavimo varžybos. Pirmie ji sezono išbandymai mū siškiams buvo nesėkmin gi. Nugalėjo KKI vyrai ir moterys. Mūsų komandos liko penktoje vietoje. G. MARKEVIČIŪTE
Išeina penktadieniais Kaina 2 kp.
Kulkos-į Gintarinį taikini Gegužės 9 — 11 dienomis Vingio parko ir Sapieginės šaudyklose vyko respublikos studentų XVII vasaros žaidy nių kulkinio šaudymo pirme nybės. Taikliausieji 7 aukštų jų mokyklų šauliai kovojo dėl nugalėtojo prizo — Gin tarinio taikinio. Pirmenybių startas mūsų komandai buvo itin sėkmin gas. Po pirmos varžybų die nos pirmavo universitetas, surinkęs 4368 taškus. Tiek pat taškų surinko ir KPI. Ne tikėtai universiteto šaulė D. Januševičiūtė, turinti II atsky rį, pratime iš mažojo kalibro šautuvo „apšaudė“ KPI atsto vę sporto meistrę, daugkarti nę respublikos čempionę Z. Lukinaitę ir iškovojo sidabro medalį. Individualiai tos die nos kovose nugalėjo KKI at stovai — Europos jaunimo šaudymo čempionas A. Dauk ša ir T. Misenko. Mūsų ko mandos atstovas R. Kurklie tis iškovojo sidabrą. Pratime po 30 šūvių į apvalųjį taikinį ir į siluetą iš mažojo kalibro pistoleto bronzos medalį pel nė FF I k. stud. Z. Simaškaitė. Sėkmė universiteto šaulius lydėjo ir antrąją dieną, kai ginklus paėmė pistoletininkai. Jie išliko lyderiais, su rinkę 7142 taškus. KPI atsili ko 7 taškais. Vyrų grupėje mūsų šauliai 18 taškų persva ra įveikė KPI atstovus. Auk so medalį iškovojo GF II . k. stud. G. Praškevičius, išmu šęs mažojo kalibro pistoletu iš 60 šūvių 521 tašką, o bron zą pelnė G. Golubevas. Bet trečią dieną fortūna nebesišypsojo universiteto komandai. Standarte 3x20 mažojo kalibro šautuvu nu galėjo KPI atstovai. Šioje rungtyje gerai šaudė VVU šaulys sporto meistras R. Kurklietis, o D. Januševičiūtė iškovojo antrąjį medalį — šį kartą bronzos. Teisėjų kolegijos sprendi mu, suvedus trijų dienų re zultatus, nugalėtojų prizas atiteko KPI rinktinei. Medaliai buvo padalinti taip: KPI — 9, VVU — 6 (1 aukso, 2 sidabro ir 3 bron zos) ir KKI — 4. Tenka paminėti ir nemalo niąją varžybų pusę. Liūdnai dalyvius nuteikė blogai pa ruošta Sapieginės šaudykla.
LV 09583 (Jžs. Nr. 2160
Bet labiausiai nuotaiką suga j dino vienas antros dieno=| įvykis. šaudant KPI atstc vėms, sporto meistrei Z. Li į kinaitei ir antraatskyrininke j kitko A. Rajeckaitei (tarp kitkc žo pastaroji su mažo taiklum sportiniu pistoletu „Margo lin“, neskirtu 50 metrų atstu I mui), universiteto šauliai pa stebėjo apgaulę — Z. Luk naitė, paprašiusi bandomoj taikinio, savo šūvius nukre pė į gretimą, t. y. Rajeckai^ užskaitinį taikinį, pelnydama šiai išsigelbėjimo taškus p dviejų labai blogų šeri ji j Deja, teisėjai neatsižvelgė į kilusį nesusipratimą ir nebandė išnagrinėti mūsų t reI nerio TSRS sporto meistr I. Vorobiejaus pareikšto pr« testo. Šis incidentas verčia pr minti kilnius tokio pobūdi varžybų tikslus. Jos turėt tarnauti ne tik savo meistri kūmo įrodymui, bet ir glai dėsnių draugiškų santyki tarp respublikos aukštų} mokyklų sportininkų pala kymui. Todėl teisėjai turėj atidžiai peržiūrėti varžyto j protokolus bei pareikštą testą ir išsklaidyti kilusiu* įtarimus arba atitinkamai bausti KPI atstovus.
J. BORISAI!
KVIEČIAME
į Filologijos ir Istorijos fakultetų 1969 metų diplo mantų palydėtuves. Šventė prasidės gegužės 17 dieną (šeštadienį) 18 vai. Sarbievijaus kieme. Iki pasimatymo šventė le!
Org. komitetas
MMF I k. 5 gr. stu dentą Šarūną KOSĄ tragiškai žuvus mylinuoširmai mamytei, džiai užjaučia dekana tas, visuomeninės or ganizacijos ir kurso draugai.
REDAKTORIUS A. KUSTA